Administracinė byla Nr. eTA-492-556/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02269-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Talša“ (toliau – ir atsakovas) 2 219,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslino prašomą priteisti sumą ir prašė iš atsakovo priteisti 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-99 pavedė viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavos administravimą. Tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-290 buvo pavesta Šiaulių rajono savivaldybės administracijai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava, vietinė rinkliava) administravimą nuo 2014 m. sausio 1 d. Rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais Tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – ir Nuostatai), Tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) bei Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiais (toliau – ir Rinkliavos dydžiai). Pagal Nuostatų 12 punktą, skaičiuojant rinkliavą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, o 16 punkte nustatyta, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). UAB „Talša“ yra skolinga Administracijai 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
3. Atsakovas UAB „Talša“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Talša“ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. objektuose (duomenys neskelbtini) gamybos nevykdė, todėl jokių atliekų nesusidarė, todėl nėra pagrindo mokėti už nesuteiktas paslaugas. Atsakovas 2018 m. sausio 22 d. prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo-sąžiningumo deklaracija (toliau – ir deklaracija) Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus prašė atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies už deklaruojamą laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai visus nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini) nes UAB „Talša“ šiuose objektuose gamybos nevykdo. Deklaracija Administracijai buvo išsiųsta registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini). Administracija deklaraciją gavo, sprendimo dėl deklaracijos netenkinimo per įstatymų numatytą terminą nepriėmė, todėl turi laikytis jų pačių prisiimtos deklaracijos. Vietinę rinkliavą galima sieti tik su atliekų turėjimu ir tvarkymu, o atsakovas jau ne kartą buvo nurodęs, kad gamybos nevykdo, todėl jokių atliekų nesusidaro, ne kartą reikalavo visus atsakovo objektus (duomenys neskelbtini) išbraukti iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registro.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB „Talša“ Administracijai 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
6. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo
24 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos prašymas buvo patenkintas iš dalies, nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Talša“ Administracijai 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo pareiškėjui 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje be kita ko nurodyta, kad atsakovas, Nuostatų taikymo atveju, kuriuose nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys, nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiamas, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas nuolat siekė būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos (kintamosios) dalies) mokėjimo, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl svarbių atsakovo atsiliepimo argumentų, neištyrė, ar atsakovas nuolat siekė būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo, o pareiškėjas į šiuos prašymus neatsakė.
7. Teismas aptarė Nuostatų teisinį reglamentavimą dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas paskaičiavo vietinę rinkliavą atsakovui kaip nekilnojamojo turto statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui. Pareiškėjas kas ketvirtį siuntė atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuos atsakovas grąžindavo, nurodydamas, kad bendrovės turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. neeksploatuojamas, nes yra nuniokotas gaisro, o bendrovės objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gamyba nevykdoma, todėl jokių atliekų nesusidaro. Taip pat atsakovo atstovas pateikė pareiškėjo Administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto T. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d. surašytų Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų pagal Šiaulių rajono teritorijoje esančių statinių naudojimo priežiūros taisyklių 1 priedo nuostatas bei statinių fotonuotraukas. Visų aktų išvadose nurodyta, kad statiniai nenaudojami, įrašytos rekomendacijos. Nors aktuose nurodyta, kad statiniai nenaudojami, tačiau juose nėra pažymėta, jog jie netinkami naudoti ir įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 14 punkte nustatyta, jog pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, todėl pareiškėjas ir perskaičiavo atsakovui vietinės rinkliavos pastoviąją dalį už 17 objektų, iš 26 objektų išbraukęs 9 objektus. Iš pareiškėjo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis 381,62 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis 943,80 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis 684,30 Eur, iš viso 2 009,72 Eur.
9. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis paskaičiuota iš vieno atsakovo objekto faktiškai ištuštintus 7 konteinerius, nes, kaip nurodė pareiškėjo atstovai, vežėjas suteikė pareiškėjui informaciją, kad su atsakovu yra sudaryta konteinerio sutartis ir konteineriu pasinaudota 7 kartus. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo paminėti komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimai buvo, bet tai buvo ne UAB „Talša“ atliekos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui. Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Šioje administracinėje byloje atsakovas to neįrodė.
10. Teismas pažymėjo, kad kaip 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. eTA-262-463/2022), nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas (UAB „Talša“) ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip nurodyta šiai bylai aktualiuose Nuostatuose), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021).
11. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Talša“ pateikė pareiškėjui prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo – sąžiningumo deklaraciją, pareiškėjas Nuostatų VIII skyriaus „Atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo“ ir IX skyriaus „Vietinės rinkliavos lengvatos“ pagrindu nėra priėmęs atskiro savivaldybės tarybos sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo.
12. Teismas, aptaręs Nuostatų 47 punkto reglamentavimą dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo, pažymėjo, kad nors byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas nėra priėmęs atskiro sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, nėra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis mokestis (kintamoji dalis) pareiškėjui ir nebuvo skaičiuojama tiek 2017 metais, tiek 2018 metais. Pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. rašte Nr. S-401(3.36E) nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtiną sumą – 943,80 Eur – sudaro tik pastovioji dalis. Nors deklaracijoje atsakovas nurodė, jog prašo atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai, tačiau Nuostatuose įtvirtinta, kad atleisti rinkliavos mokėtoją nuo šios dalies mokėjimo galima ne ilgesniam laikotarpiui negu vieneri metai. Antros deklaracijos, prašymo atleisti nuo minėto mokesčio 2019 metais, atsakovas nėra teikęs.
13. Teismas nustatė, kad byloje pateikti atsakovo 2018 m. sausio 22 d. pranešimas Nr. TS1-291, 2018 m. birželio 18 d. pranešimas Nr. TS1-297, 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimas Nr. TS1-304, 2018 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. TS1-306, 2019 m. sausio 15 d. pranešimas Nr. TS1-313, 2019 m. liepos 19 d. pranešimas Nr. TS1-338, kuriais atsakovas grąžindavo pareiškėjui mokėjimo pranešimus, nurodydavo, jog nemokės vietinės rinkliavos bei reikalaudavo visus bendrovės nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) išbraukti iš vietinės rinkliavos mokėjimo registro. Į visus šiuos atsakovo pranešimus pareiškėjas atsakydavo raštais (2018 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-439(3.24), 2018 m. liepos 18 d. raštas Nr. S-1527(3.24), 2018 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. S-2243(3.24), 2018 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. S-2537(3.24), 2019 m. vasario 15 d. raštas Nr. S-349(3.24), 2019 m. gegužės 27 d. raštas Nr. S-1149(3.24), 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. S-1824(3.24), 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. S-2080(3.24), kuriuose nurodydavo teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, nurodydavo, kokiais atvejais ir tvarka nekilnojamojo turto objektai yra išbraukiami iš duomenų bazės, informuodavo apie atsakovo pareigą mokėti atitinkamą rinkliavą bei nurodydavo, jog toks atsakymas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nei vieno iš minėtų pareiškėjo raštų atsakovas nėra apskundęs teismui, t. y. gavęs atsisakymą išbraukti jo prašomus objektus iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo registro, nesinaudojo įstatymų nustatyta teise tokius sprendimus skųsti teismui. Nenuginčijus sprendimų dėl atsisakymo atlikti veiksmus, šie individualūs administraciniai aktai laikytini galiojančiais ir jų pagrįstumas nevertintinas.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 2 058,44 Eur (2 009,72 + 48,72 = 2 058,44 Eur) įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė prašymą pradėti tyrimą, ar Nuostatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai.
16. Teismas, spręsdamas minėtą pareiškėjo prašymą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Be to, Nuostatai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu. Teismas konstatavo, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo įvertinus prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nurodytus argumentus. Todėl teismas atsakovo prašymą pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą atmetė.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat prašo kreiptis preliminaraus sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), ar Nuostatai neprieštarauja Europos Sąjungos įtvirtintiems įstatymams. Teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Tam, kad būtų išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo, būtinybės kreiptis į ESTT nėra, nes šiuo atveju nekyla joks Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Todėl teismas atsakovo prašymo dėl kreipimosi į ESTT netenkino.
18. Teismas nurodė, kad nutraukti šią bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra pagrindo, nes administracinėje byloje Nr. eLI-7977-394/2020 buvo priimtas teismo įsakymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo Administracijai iš UAB „Talša“, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus, o pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepateikus teismui prašymo (skundo) pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, atitinkančio ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas.
III.
19. Atsakovas UAB ,,Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo Administracijos prašymą atmesti.
20. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatuose ir tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui.
21. Atsakovas pažymi, kad deklaracija prašė pareiškėjo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai visus nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini) nes UAB „Talša“ objektuose (duomenys neskelbtini) gamybos nevykdo. Deklaracija įrodo, jog UAB „Talša“ Administracijai nuosekliai deklaravo, kad visuose nekilnojamojo turto objektuose esančiuose (duomenys neskelbtini) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro. Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktai įrodo jog pati Administracija savo aktais užfiksavo, kad visi atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai esantys (duomenys neskelbtini) nėra naudojami, todėl jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, o visų šių objektų aktuose užfiksuota būklė įrodo, jog ūkinės veiklos vykdymas juose neįmanomas, todėl jokios (komunalinės) atliekos nesusidarys.
22. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo ir paneigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eTA-262-463/2022 31 punktą bei joje nurodomą administracinių teismų praktiką, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatuose. Komunalinės atliekos susidaro arba nesusidaro ne nuo to ar Administracija statinius pripažįsta netinkamus naudoti ir įtraukia į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų sąrašą, o nuo to ar tuose statiniuose kas nors vyksta, kaip tai yra nurodyta minėtos Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eTA-262-463/2022 31 punkte. Kad visuose atsakovo nekilnojamojo turto objektuose esančiuose (duomenys neskelbtini) neįmanoma padaryti (pagaminti) atliekų įrodyta Administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktais, iš kurių akivaizdu, kad statiniais naudotis neįmanoma.
23. Atsakovas pažymi, kad sistemingai informavo Administraciją, jog visi UAB „Talša" priklausantys nekilnojamojo turto objektai esantys (duomenys neskelbtini) nėra naudojami, todėl jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, o pati Administracija užfiksavo, kad visi UAB „Talša“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai esantys (duomenys neskelbtini) nenaudojami, todėl jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro. Administracija užfiksavo, kad visų UAB „Talša“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų esančių (duomenys neskelbtini) būklė yra tokia, kad neįmanoma tuose objektuose padaryti (pagaminti) atliekų, todėl objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro.
24. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Byloje kilo ginčas dėl 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo UAB ,,Talša“.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir vietinę rinkliavą pareiškėjui iš atsakovo priteisė. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos, nes apmokestinti nekilnojamojo turto objektai buvo nenaudojami, juose atliekų nesusidarė, be to, prašė pareiškėjo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai visus nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini)
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 47 p.).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Minėta, kad teisės aktai (Nuostatų 47 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis pareiškėjui ir nebuvo skaičiuojama tiek 2017 metais, tiek 2018 metais. Dalį atsakovui priklausančių statinių pareiškėjas išbraukė iš vietinės rinkliavos mokėjimo registro, kadangi jie buvo sunaikinti gaisro. Pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. rašte Nr. S-401(3.36E) nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtiną sumą – 943,80 Eur – sudaro tik pastovioji dalis. Deklaracijoje atsakovas nurodė, jog prašo atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai, tačiau pagal Nuostatus atleisti rinkliavos mokėtoją nuo šios dalies mokėjimo galima ne ilgesniam laikotarpiui negu vieneri metai. Kitos deklaracijos, prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo 2019 metais, atsakovas pareiškėjui neteikė. Joks sprendimas dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatų taikymo nebuvo priimtas. Be to, byloje yra duomenys ir pirmosios instancijos teismas juos įvertino, kad į visus atsakovo raštus, kuriais pareiškėjas (Administracija) grąžindavo atsakovui mokėjimo pranešimus, nurodydavo, jog nemokės vietinės rinkliavos bei reikalaudavo visus bendrovės nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) išbraukti iš vietinės rinkliavos mokėjimo registro, atsakovui buvo atsakoma pareiškėjo administraciniais sprendimais. Duomenų, kad minėti pareiškėjo sprendimai atsakovo būtų apskųsti nustatyta tvarka, byloje nėra. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius