2012 m.  vasario  03  d.

(S)

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei dalyvaujant  pareiškėjai G. Ž., jos atstovui advokato padėjėjai Ingai Mekienei suinteresuotam  asmeniui A. Ž. , suinteresuoto asmens atstovui E. J.

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal  pareiškėjos G. Ž. pareiškimą suinteresuotam  asmeniui  A. Ž. , Šiaulių miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo  

              nustatė:                                                       

              Pareiškėja prašo nustatyti  juridinę reikšmę turintį faktą,kad  ji yra A. Ž. , gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. šeimos narė , tikslu sudaryti  socialinio būsto  gyv enamosios nuomos sutartį. Nurodo, kad 2005-09-05 pareiškėjos seneliui A. Ž. Šiaulių miesto savivaldybės  administracijos direktoriaus  įsakymu  buvo išnuomotas gyvenamosios patalpos , esančios Tilžės g.61-8 Šiaulių m. Sprendimas  dėl gyvenamųjų patalpų  nuomos  buvo priimtas remiantis  tuo ,kad A. Ž. gyveno savininkui grąžintiname  name (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., su juo buvo sudaryta nuomos sutartis  be šeimos narių. Nurodo ,kad pareiškėjos  gyvenamoji vieta yra deklaruota  kartu su jos tėvais  adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m , tačiau tai tik  formalus  jos gyvenamosios vietos deklaravimas  . Ji prieš maždaug keturis metus  apsigyveno pas senelį ir iki šios dienos gyvena kartu ,veda  bendrą ūkį. Šiaulių miesto savivaldybė be teismo sprendimo  atsisako pripažinti  ją A. Ž. šeimos nariu ir sudaryti nuomos sutartį ,nes ji nėra įrašyta į  2005-09-23 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį kaip šeimos narys. Jos senelis A. Ž. yra neįgalus , turi didelių socialinių poreikių lygį, todėl pats vienas  rūpintis buitimi nesugebėtų. Ji rūpinasi seneliu , visas bendrai gaunamas pajamas tvarko bendrai , perka maistą , moka mokesčius. Pareiškėja teigia ,kad  nebuvo pasinaudojusi jokiomis socialinėmis garantijomis ar lengvatomis dėl socialinio būsto , neturi jokio nekilnojamo turto , todėl turi teisę  sudaryti socialinio  būsto gyvenamosios  nuomos sutartį. 

Suinteresuotas asmuo A. Ž. pareiškėjos pareiškimą palaiko . Nurodo ,kad G. Ž. yra jo vaikaitė , jau keli metai gyvena jo bute , juo rūpinasi ,nes jis negali tvarkyti buities dėl silpno regėjimo. Jie kartu ne tik gyvena ,tačiau kartu perka maistą , moka mokesčius. Prašo ,kad pareiškėja būtų pripažinta jo šeimos nariu ,nes jam reikia globos ir nori ,kad vaikaitė būtų pas jį registruota.

              Suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovas pateikė atsileipimą į pareiškimą , kurį palaikė ir teismo posėdžio metu. Nurodo ,kad  gyvenamosios nuomos teisiniai santykiai tarp  A. Ž. ir Šiaulių miesto savivaldybės  atsirado vadovaujantis  Lietuvos Respublikos  piliečių  nuosavybės teisių į išlikusį  nekilnojamą turtą  atkūrimo įstatymo  20 straipsniu  , 2000 m. liepos  5d.  LR Vyriausybės  nutarimo Nr. 793 ,, Dėl LR kompensacijų  už valstybės išperkamą  nekilnojamą turtą  dydžio , šaltinių ,  mokėjimo terminų ir tvarkos , taip pat valstybės garantijų  ir lengvatų , numatytų piliečių nuosavybės  teisių į išlikusį  nekilnojamą turtą  atkūrimo įstatyme , įstatymo 9 straipsnio  įgyvendinimo tvarkos ,, kur numatytos specialios kompensacijos  valstybinių  garantijų turėtojams. Nurodo ,kad butas Tilžės  g. 61-8 Šiaulių m nepriskiriamas  socialinio būsto kategorijai ,kaip teigia pareiškėja ir su ja nuomos sutartis  dėl nurodyto buto negali būti sudaryta.

Pareiškėjos tėvui S. Ž. jau yra suteiktas  savivaldybei  priklausantis gyvenamasis  būstas , adresu Tilžės g. 61-7 , kuriame  ir yra deklaruota  pareiškėjos gyvenamoji vieta  . Be to, butas  kuriame gyvena pareiškėjos senelis  A. Ž. yra gretimas su pareiškėjos deklaruota vieta , todėl  pareiškėja turi realią galimybę rūpintis seneliu .Pareiškėjos nurodyta aplinkybė  - pagalba seneliui nėra priežastiniame ryšyje sudaryti nuomos sutartį ir naudotis savivaldybės turtu .  

.              Pareiškimas netenkintinas.

              Iš šalies paaiškinimų,bylai pateiktų dokumentų matyti,kad  pareiškėja yra S. Ž. dukra ir A. Ž. vaikaitė ,kaip nurodyta jų gimimo   liudijimuose /b.l.  27   / ir CK 3.135 straipsnio prasme laikytina artima giminaite. Iš suinteresuoto asmens pateikto 1999-10-25 Šiaulių miesto valdybos sprendimo Nr. 413 / b.l.  / matyti ,kad A. Ž. išnuomotas butas esantis (duomenys neskelbtini) kaip gyvenusiam (duomenys neskelbtini) Šiaulių m .ir iškeldinamam iš savininkui grąžinto gyvenamojo namo . Iš pateiktų kitų duomenų ,tai sutarties , A. Ž. ir S. Ž. prašymų matyti ,kad  2005 -10-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu  Tilžės g. 61-7 Šiaulių m. nuomos sutartis buvo pakeista ir butas , kuris buvo suteiktas  A. Ž. , suteiktas S. Ž. , nurodant ,kad šeimoje yra vienas asmuo./b.l.21,   /  Iš pateiktos gyvenamosios  patalpos nuomos sutarties /b.l. 9/ matyti ,kad su A. Ž. 2005-09-25 buvo sudaryta nuomos sutartis  dėl gyvenamosios patalpos esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. , šeimos nariai nenurodyti. Liudytoju apklaustas pareiškėjos tėvas  S. Ž. parodė ,kad  jis buto suteikimo metu turėjo 4 vaikus , gyveno su žmona ,tačiau ,kodėl jo buto nuomos sutartyje nebuvo nurodyta jo dukra – pareiškėja , kiti šeimos nariai paaiškinti negalėjo. Jo žmonos gyvenamoji vieta ir šiai dienai deklaruota pas jos tėvus Šatrijos gatvėje, nors gyvena kartu su juo . Taip pat nurodė, kad  pareiškėja , jo dukra gyvena kartu su seneliu-jo tėvu , jo bute yra jos daiktai , naudojasi komunaliniais patarnavimais. Iš pateiktų duomenų /b.l. 15,16,19,39/ matyti ,kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 2006-02-20 deklaruota kartu su tėvu S. Ž. adresu  (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., nors kitų  asmenų ,tai sesers ir tėvo deklaracijos data kita -1999-12-01 , tačiau teismas šios aplinkybės plačiau nevertina. Liudytojais apklaustos R. R. , A. R., kurios gyvena tame pačiame name su pareiškėja , parodė ,kad pareiškėja  padeda seneliui- suinteresuotam asmeniui A. Ž., nueina į parduotuvę ,  gamina maistą , būna pas jį bute ir taip jie tvarkosi daugiau nei vienus metus. Pareiškėja teigė ,kad ji rūpinasi seneliu ,nes jo bloga sveikata  ir šią aplinkybę patvirtina pateikta  specialiojo  nuolatinės  priežiūros poreikio pažyma/ b.l. 12,13/ , nurodė, kad bendrai moka mokesčius , tačiau šių įrodymų nepateikė .

Liudytoja apklausta B. G. parodė, kad  suteikiant butą A. Ž. adresu (duomenys neskelbtini) buvo du šeimos nariai ,tai jis pats ir jo sūnus S. Ž. , kiti šeimos nariai gyveno kitu adresu Šarūno gatvėje. Suteiktas  butas S. Ž. yra šaliai tėvo buto adresu (duomenys neskelbtini) ir tai netrukdo šalims bendrauti , rūpintis tėvu . Su A. Ž. yra sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis , kuri negali būti pakeista .

Pripažinimo  nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota  CK 6.588 str.4d. Pagal šią normą  gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos  nariais teismo tvarka  gali būti pripažinti asmenys , kurie atitinka  tokius reikalavimus : jie yra nuomininko artimi giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku ,jo šeimos nariais  ar vienu  iš jų išgyvenę  ne mažiau vienerius metus , su šiais asmenimis  bendrai tvarkę bendrą ūkį. Tik nustatęs visas  šias faktines aplinkybes , teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios  patalpos nuomininko šeimos  nariu  gyvenamosios patalpos  nuomos santykių  prasme. Teismas laiko ,kad pareiškėja  su suinteresuotu asmeniu A. Ž. ne mažiau kaip vienerius metus tvarkė bendrą ūkį rašytinių įrodymų nepateikė ,nes tai buvo jos pareiga /CPK 178/ , liudytojų parodymų nepakanka , o šios aplinkybės, kaip vienos iš auksčiau nurodytų, neįrodžius nėra pagrindo pareiškėjos pripažinti šeimos nariu. Pažymėtina ,kad pareiškėjos nurodyta parama , pagalba seneliui A. Ž. ,kaip artimam asmeniui atitinka visų priimtinas moralines normas , tuo labiau ,kad  jų butai yra šalia vienas kito.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai , asmenų veiksmai ar neveikimas , taip pat kitos  aplinkybės , kurių pagrindu atsiranda  , pasikeičia  ar nutrūksta  tam tikri  teisiniai santykiai ir atsiranda pasikeičia  ar baigiasi subjektinės  teisės ir pareigos.

Teismas ypatingos teisenos tvarka  nustato faktus , nuo kurių priklauso  asmenų asmeninių  ar turtinių teisių atsiradimas  , pasikeitimas ar pabaiga. /LR CPK 444 str. 1d./ . Juridinę reikšmę turintį  faktą teismas gali  nustatyti ,kai  yra šios aplinkybės : 1/ prašomas nustatyti  faktas turi turėti juridinę reikšmę ,  2/ pareiškėjas neturi dokumentų , patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą , 3/ pareiškėjas negali  kitokia tvarka  gauti dokumentų , patvirtinančių atitinkamą  juridinę reikšmę  turintį faktą  , arba pareiškėjas  negali ne teismo tvarka  atkurti prarastų  dokumentų , patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą / LR  CPK 444 str.1d. 445 str./ Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi  į teismą dėl juridinio fakto  nustatymo ,kad ji yra suinteresuoto asmens A. Ž. šeimos narė su tikslu sudaryti  socialinio būsto gyvenamosios  nuomos sutartį.

Teismine tvarka  nustatomi tik tokie faktai , su kuriais sietinas  subjektinės teisės  / civilinės ,šeimos  , darbo ,socialinio aprūpinimo  ir kt. / atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą  Lietuvos  Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs ,kad  asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise  valdomą gyvenamųjų  patalpų nuomą  turi specifinę  socialinę  prigimtį , nes tai yra  valstybės paramos  mažas pajamas  turinčioms  asmenims / šeimoms / forma.  Taigi teisė į socialinį būstą  atsiranda  gyvenamosios  patalpos nuomos  sutarties pagrindu , kuri  sudaroma įstatyme numatytais  pagrindais ir sąlygomis. Gyvenamųjų  patalpų nuomos  sutarčių sudarymo , vykdymo  ir pasibaigimo  tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso  šeštosios knygos  XXXI skyrius. Į šių teisės normų  reglamentavimo sritį  patenka ir gyvenamųjų  patalpų , priklausančių  valstybei ar  savivaldybėms , nuomos santykiai / CK 6.575 str./ Minėtos  Civilinio kodekso  normos nereglamentuoja savivaldybės  socialinio  būsto nuomos sąlygų ir tvarkos , kaip vienos  iš valstybės paramos formų , nes šiuos santykius  reglamentuoja Paramos būstui  įstatymas.

Iš pateiktos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties , kitų duomenų , matyti kad  su suinteresuotu asmeniu  A. Ž. nuomos sutartis  butui adresu (duomenys neskelbtini) sudaryta neterminuotai . Teismo nuomone ,pareiškėjos nurodyta teisinė pasekmė , gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas negalimas   , nes tuo atveju  savininkas turėtų  pakeisti sutartį  ir pagrindinį nuomininką  , tačiau tai prieštarautų įstatymui ir laisvės sudaryti sutartį principams / CK. 6. 156 str./

Teismo nuomone dėl nurodyto , nėra įstatymu numatyto pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir nustatyti jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą , kuris iš esmės nesukurs teisinių pasekmių. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ,kad ji ,kaip nurodė suintersuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybė ,  dėl socialinio būsto suteikimo  turi teisę kreiptis  teisės aktų nustatyta tvarka  į Šiaulių miesto savivaldybės  administracijos  Turto valdymo skyrių  Būsto fondo poskyrį.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 , 269,270 str.

                                                        teismas nusprendė

              Pareiškimą atmesti.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .

              Teisėja                                                                                     Aldona  Monstavičienė