Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-199-717-2011].doc
Bylos nr.: 2-199-717/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė  byla Nr.

Proceso Nr.

2-199-717

2-05-3-09900-2010-1 (S)

/2011m.

Procesinių sprendimų kategorija: 30.3; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9;

 

 

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m.

sausio 31 d.

Kaunas

 

             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ievai Šimašienei,

dalyvaujant:

ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 26,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Kelmelienei, atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini),

nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui A. K. dėl buto privatizavimo ir

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė ir jos atstovė prašė pripažinti ieškovei teisę privatizuoti jos nuomojamą 37,43 kv. m butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Ieškovė paaiškino, kad jos tėvams buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. Mirus tėvams, šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo pakeista ir sudaryta su ja. Jos šeimą sudarė sūnus – šios bylos trečiasis asmuo A. K., kurio šiuo metu deklaruota gyvenamoji vieta yra su jo sutuoktine (duomenys neskelbtini), Kaune taip pat sutuoktinis S. A.. Šiuo metu su S. A. jos santuoka yra nutraukta ir jis iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas.

1992-11-25 ji pateikė prašymą turimų gyvenamųjų patalpų privatizavimui, pateikė kitus reikalingus dokumentus. Tuometiniai jos šeimos nariai: sūnus A. K. ir buvęs sutuoktinis S. A. sutiko, kad gyvenamosios patalpos būtų privatizuotos jos vardu, šį sutikimą pasirašė. Paskaičiavus privatizuojamų patalpų kainą, ji 1993 m. kovo 20 d. įmokėjo 1201  grynais pinigai ir 1993-03-30 – 8651 investiciniais čekiais. Kvitus apie įmokėtas pinigų sumas ji pateikė privatizavimo tarnybai, apie ką buvo padaryti įrašai 1993-07-08 prašyme Nr. 902.

1993 metais apie balandžio mėnesį (tikslios datos neprisimena) jai prieš vykstant pas notarą patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį, pastebėjo, kad ji neturi paso, todėl suprato, kad notarė negalės patvirtinti sutarties ir pas ją nenuėjo. Kaip vėliau sužinojo, jos pasą paėmė buvęs sutuoktinis. Po to patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį ji ketino 1993 metų liepos mėnesį, bet iš jos pareikalavo sūnaus sutikimo privatizuoti patalpas jos vardu. Tuo metu sūnus buvo išvykęs į užsienį, todėl ji greitai sutikimo gauti negalėjo. Po to dėl sutarties patvirtinimo kreipėsi 1995 metais. Tuomet privatizavimo tarnybos darbuotojai pareikalavo, kad ji pateiktų sutuoktinio sutikimą privatizuoti patalpas, o tuo metu sutuoktinis buvo ją palikęs ir išvykęs iš Lietuvos. Kadangi ji nežinojo kur randasi jos sutuoktinis, negalėjo su juo susisiekti ir, tuo pačiu, gauti jo sutikimą privatizuoti patalpas. Su S. A. ji išsituokė tik 2009 metais. Paskutinį kartą dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo ji kreipėsi 2001 metais, tačiau ir tada jos turimas butas nebuvo privatizuotas. 2002-11-12 priėmus įstatymą, suteikusį teisę pabaigti privatizavimo procesą, ji kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu.

 

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti dėl to, kad yra suėję senaties terminai ir dėl to, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Prašymą grindė atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais (b.l. 33-35). Atsakovo atstovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą nurodydama, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 1998-07-01, t.y. nuo to momento, kai nustojo galioti LR butų privatizavimo įstatymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra sumokėjusi paskaičiuotas pinigų sumas už perkamą butą. Mano, kad ieškovė aplaidžiai elgėsi įgyvendindama savo teises privatizuoti turimas gyvenamas patalpas.

 

Trečiasis asmuo į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 45) nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Jis įrodytas šiais įrodymais:

Iki pateikiant prašymą pirkti gyvenamąsias patalpas, ieškovė buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune nuomininkė (b.l. 16-19, 21). Ji 1992-11-25 su pareiškimu kreipėsi į ieškovą, prašydama leisti iš savivaldybės pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 9). Šiame prašyme ieškovės šeimos nariai: sūnus A. K. ir sutuoktinis S. A. (b.l. 12, 14, 22, 23) nurodė, kad sutinka, jog butas būtų perkamas ieškovės vardu. Šį susitarimą patvirtino N. A. ir jis prilygo notariniam patvirtinimui. Susitarimas kieno vardu bus perkamos gyvenamosios patalpos yra galiojantis, nes įstatymo nustatyta tvarka jis nėra panaikintas, nuginčytas. Tuo pat metu – 1992-11-25 ieškovė užsakė, kad būtų atlikta jos nuomojamo buto inventorizacija (b.l. 13). Nei ieškovė, nei tuo metu su ja gyvenę šeimos nariai nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgytų pagal LR butų privatizavimo įstatymą, neturėjo ir neturi (b.l. 57).

1993-02-22 buvo surašytas ir 1993-03-30 patvirtintas gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas (b.l. 11), nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune,  37,43 kv. m naudingo ploto įvertintas 9852 t. Pastabose nurodyta, kad buto pardavimo kaina 9852 t, moka 20 procentų grynais ir 8651 investiciniais čekiais.

Iš ieškovės taupomosios knygelės I-11645 (b.l. 20, 60) matyti, kad 1993-03-30 ji buto pirkimui yra panaudojusi 8651 investicinį čekį. Ši suma sutampa su buto įkainavimo akte (b.l. 11, 39) nurodyta investicinių čekių suma bei prašyme Nr. 902 nurodyta kvitų sumokėjimo data – 1993-03-30 (b.l. 10, 38).

Patikimų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ieškovė už perkamą butą sumokėjo 1201 grynais, nėra pateikta. Prašyme Nr. 902 (b.l. 10, 38) yra nurodyta, kad atsakovui buvo pateiktas 1993-03-20 kvitas, tačiau neaišku kokiai pinigų sumai. Patys kvitai privatizavimo tarnyboje neišsaugoti (b.l. 58). Įrodymai apie įmokas grynaisiais pinigais AB „Swedbank“ taip pat neišlikę, nes jie saugomi tik 10 metų (b.l. 68).

2009-12-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 24) ieškovės ir S. A. santuoka buvo nutraukta, o 2010-05-06 išregistruota (b.l. 25). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-09-21 rašte (b.l. 52) nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūnija 2010-08-17 panaikino S. A. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bute (duomenys neskelbtini), Kaune gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik ieškovė (b.l. 61).

LR butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiai. Nurodytojo įstatymo 1 dalis nustatė, kad pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus; šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ieškovė visas šias įstatymo reikalaujamas sąlygas atitiko – ji gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) nuomavo ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1988-11-24 (b.l. 14, 21). Iš pasakyto preziumuojama, kad ji nuo 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovės nuomojama gyvenamoji patalpa yra atskiras, izoliuotas butas. Ieškovė ir jos šeimos nariai susitarė, kad gyvenamosios patalpos bus perkamos ieškovės vardu, tuo buvo įvykdytas LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio reikalavimas. Šiuo metu bute (duomenys neskelbtini) Kaune gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik ieškovė. Nei ieškovė, nei jos šeimos nariai kitų nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgytų pagal LR butų privatizavimo įstatymą LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiku neturėjo (b.l. 57). Iš ištirtų byloje esančių įrodymų ir aptartų LR butų privatizavimo įstatymo nuostatų darytina išvada, kad galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, ieškovė turėjo teisę privatizuoti iš atsakovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Kaune, bet šios teisės nerealizavo dėl priežasčių, priklausančių ne tik nuo jos valios, bet buvo atsakovo suklaidinta dėl pakartotinų sutikimų privatizuoti patalpas pateikimo. Beje, ir atsakovas per visą šį laikotarpį oficialiai nebuvo atsisakęs ieškovės nuomojamas patalpas jai parduoti.

LR Seimo 2000-10-12 priimtu įstatymu Nr. VIII-2033 LR butų privatizavimo įstatymas buvo panaikintas ir nustojo galioti nuo 2001-01-01. Panaikinus šį įstatymą, ieškovė prarado teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tačiau įsigaliojus LR gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymui (2002-11-12 red.), šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 metų liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais, t.y. kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kadangi ieškovė pagal LR butų privatizavimo įstatymą turėjo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau šios teisės dėl objektyvių priežasčių nerealizavo, todėl jos atžvilgiu turi būti taikoma ši įstatymo nuostata. Šiuo atveju atmetamas atsakovo prašymas ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes aptarta aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisa įsigaliojo nuo 2002-11-12, o bendras ieškinio senaties terminas pagal LR CK 1.125 straipsnio 1 dalį yra 10 metų, todėl ieškovė nepraleido senaties termino (senaties termino eigos pradžia įstatymo laikomas įstatymo priėmimo momentas – 2002-11-12) siekdama apginti ir įgyvendinti savo teises, susijusias su gyvenamųjų patalpų pirkimu (privatizavimu) – CK 1.124 ir 1.138 straipsniai.

Atsakovo motyvas, kad ieškovė neįrodė, jog pilnai buvo sumokėjusi visą paskaičiuotą pinigų sumą už parduodamas patalpas, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes ši suma gali būti perskaičiuojama, tikslinama, o be to LR aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymas nenumato sąlygos, kad teismo sprendimu gali būti leidžiama lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti tik tas patalpas, už kurias pilnai yra sumokėtas priskaičiuotas mokestis.

Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas.

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

 

 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamą 37,43 kv. m ploto butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pagal LR butų privatizavimo įstatymą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319 valstybei 15,00 Lt (penkiolika) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja

Ona Valentukevičiūtė