Civilinė byla Nr. e2A-731-896/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23512-2014-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ir atsakovo L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-987-435/2018 pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį su vėlesniais jo patikslinimais atsakovui L. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais, kuriuose prašė teismo: 1) priteisti nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. išlaikymą iš atsakovo L. G., nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. gruodžio 10 d.) iki vaikų pilnametystės vienkartine 51 165,08 Eur suma, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę D. G.; 2) priteisti iš atsakovo L. G. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. G. ir G. G. už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., viso 7 278,80 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę D. G.; 3) priteisti iš atsakovo L. G. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo išspręstas klausimas ir dėl santuokinio turto padalinimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau liko neišspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo bei išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota šalių santuoka. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G. ir (duomenys neskelbtini) dukra G. G.. Šalys kartu gyveno iki 2012 m. lapkričio 1 d. Nuo to laiko ieškovė su atsakovu nevedė bendro ūkio ir atsakovas nuo to laiko praktiškai visiškai neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko ieškovė priversta prašyti teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą. Nepilnamečių vaikų poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui ir t.t. Siekiant, kad suaugus vaikui, jis taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Atsižvelgdama į rinkos kainas bei nepilnamečių vaikų poreikius, laikė, jog minimali vieno vaiko išlaikymo suma šiai dienai per mėnesį sudarytų 400 Eur, t. y. apie 13,15 Eur į dieną, todėl iš atsakovo prašė priteisti pusę vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad sūnus D. G. turi kalbos sutrikimų, o ieškovė neturi finansinių galimybių jį vesti pas mokamus specialistus, nes nemokamų gydymo paslaugų neužtenka, o atsakovas prie to neprisideda. Dukra G. G. yra talentinga ir nori lankyti šokius bei dainavimą. Todėl pagal savo galimybes ieškovė stengiasi užtikrinti vaikų poreikius. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas 2014 m. gruodžio 10 d., o nuo to laiko keitėsi minimali mėnesio alga, bei vadovaudamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašė išlaikymą nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos priteisti įvertinus minimalaus atlyginimo pasikeitimą Lietuvoje. Ieškovė nurodė aktualius minimalios algos pakeitimus: 400 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d.; 380 Eur nuo 2016 m. liepos 1 d.; 350 Eur nuo 2016 m. sausio 1 d.; 325 Eur nuo 2015 m. liepos 1 d.; 1035 Lt (300 Eur) nuo 2014 m. spalio 1 d.; 1 000 Lt (289,6 Eur) nuo 2013 m. sausio 1 d.; 850 Lt (246,2 Eur) nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Įvertinusi minimalų atlyginimą, nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. naudai ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą sekančiomis sumomis: laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. liepos 1 d. po 150 Eur ( 517,92 Lt) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą kiekvienam vaikui, viso 2003,28 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. po 162,50 Eur (561,08 Lt) mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui, viso 1 950 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. po 175 Eur (617,4 Lt) mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui, viso 2 100 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. po 190 Eur (656,03 Lt) mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui, viso 6 840 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės - D. G. iki 2025 m. birželio 21 d., kas sudaro 7 metus 5 mėnesius ir 21 dieną, skaičiuojant po 200 Eur, iš atsakovo priteistina 17 938,60 Eur suma, o G. G. iki 2029 m. rugpjūčio 16 d. kas sudaro 11 metų 7 mėnesius ir 16 dienų, skaičiuojant po 200 Eur, iš atsakovo priteistina 27 903,20 Eur suma. Viso, nuo ieškinio pateikimo dienos išlaikymas nepilnamečiams sudaro 58 735,08 Eur. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra prisidėjęs minimaliai, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atsakovas vaikų išlaikymui yra davęs 7 570 Eur, ką patvirtina į bylą pateikti sąskaitų išrašai ir atsakovo mokėjimų suvestinė. Šią sumą išminusavus, iš atsakovo priteistinas 51 165,08 Eur dydžio išlaikymas.

3.       Pasisakydama dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Nuo to laiko jis praktiškai visiškai neteikė savo nepilnamečiams vaikams jokio materialinio išlaikymo ir nesirūpina vaikais. Todėl prašė priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. už 25 mėnesius ir 10 dienų. Atsižvelgdama į tuo metu buvusį minimalų atlyginimą Lietuvoje, laikė, jog nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. naudai iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sekančiomis sumomis: laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. po 123 Eur (424,69 Lt) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą kiekvienam vaikui, viso 492 Eur; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. – po 145 Eur  (500,66 Lt) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą kiekvienam vaikui, viso 6 090 Eur; laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. – po 150 Eur (529,2 Lt) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą kiekvienam vaikui, viso 696,80 Eur. Viso atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2014 m. gruodžio 10 d. sudaro 7 278,80 Eur, kuris priteistinas kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Pasisakydama dėl išlaikymo būdo, ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, atsakovas dėl savo 60 proc. netekto darbingumo dažnai būna bedarbis, ir gauna nedarbingumo pašalpą. Todėl akivaizdu, jog jis negali teikti tinkamo periodinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, vienintelis būdas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus yra priteisti išlaikymą turtu arba vienkartine suma skaičiuojant išlaikymą nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, kad nors atsakovas yra 40 procentų darbingas ir dažnai nedirba, tačiau jis gyvena pakankamai gerą gyvenimą: atostogauja prie jūros, važinėja geru automobiliu, pramogauja. Išlaikymas nekilnojamuoju turtu negali būti priteistas, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka, o išlaikymo pareigos vykdymas negali būti sprendžiamas kreditoriaus sąskaita Todėl, siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti vaikų poreikius, prašė teismo priteisti išlaikymą vienkartine suma.

5.       Atsakovas L. G. 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį dalyse su kuriomis atsakovas nesutinka atmesti ir bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad nesutinka su ieškovės paskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimu 7 278,80 Eur sumoje. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovas nuo to momento, kuomet ieškovė jį išvarė iš namų ir šalys pradėjo gyventi skyrium, vaikams pagal galimybes nupirkdavo drabužių, avalynės, prisidėjo sūnų ruošiant mokyklos lankymui, vaikai 2013 m. vasarą – 6 savaites, o 2014 m. vasarą – beveik tris mėnesius (su trumpomis pertraukomis) bei visų kitų mokinių atostogų metu gyveno su atsakovu ir buvo pilnai išlaikomi.

7.       Taip pat nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir išlaikymo būdu. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui vienkartine pinigų suma, skaičiuodama nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki vaikų pilnametystės už kiekvieną mėnesį po 1/2 minimalios „bruto“ algos. Teismas turėtų įvertinti, kad atskaičius mokesčius (pajamų mokestį, sveikatos draudimą bei pensijų ir socialinį draudimą), minimalios algos dydis visuomet yra mažesnis. Todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodė niekuo nepagrįstas vaikų poreikių tenkinimo išlaidas. Atsakovas su jais nesutinka, kadangi didesnė jų dalis neįrodyta, ne visi nurodyti poreikiai yra būtinieji. Aplinkybę, kad vaikų poreikiai yra pritraukti prie 1/2   minimalios algos dydžio įrodo tai, jog ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose) bei 2017 m. liepos 14 d. sutartyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nurodė mažesnes išlaikymo sumas. Nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog sūnus D. G. turi kalbos sutrikimų, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti ji nepateikė jokių medicininių dokumentų. Atsakovas jokių sūnaus kalbos sutikimų nepastebėjo, nors anksčiau turėjo tarties problemų, todėl lankė logopedinį darželį Kaune, iš kurio ieškovė sūnų pasiėmė nesant tam poreikio.

8.       Laikė, jog, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra neįgalus, tik iš dalies darbingas (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis). Kiekvieną mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją. Pagal 2003 m. spalio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, turi pareigą teikti ir teikia išlaikymą dukrai G., gimusiai (duomenys neskelbtini) iš kitos santuokos po 150 Lt (43,44 Eur) periodinėmis išmokomis per mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui jis yra įkeistas. Be to, pagal paskolos sutartį ieškovė ir atsakovas yra skolingi 10 000 Eur su palūkanomis, tačiau visa paskola iki šiol nėra grąžinta.

9.       Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, nors gyvena pakankamai gerą gyvenimą. Atsakovas automobilio neturi, prieš kurį laiką mirus jo seneliui, tėvas laikinai leido naudotis savo automobiliu, nes pats naudojasi senelio. Prie jūros atsakovas neatostogauja bei neturi finansinių galimybių pramogauti, nes kiek įmanydamas stengiasi padėti savo vaikams. Kadangi abu vaikai nemažai laiko parleidžia pas atsakovą ir jo tėvus, vaikams yra nupirkti dviračiai, riedučiai, paspirtukas, planšetinis kompiuteris „Huawei“ (336 Eur vertės), D. – telefonas „Nokia“, kiti kompiuteriniai žaislai ir drabužiai (ieškovė vaikus atveža savaitgaliams/atostogoms be jokių papildomų darbužių). 2016 metų žiemą vaikams buvo nupirkti žieminiai batai ir striukės, apmokėtos kirpyklos paslaugos, savaitgaliais duoti pinigai jų laisvalaikiui. Vaikams kiekvienais metais surengiamos gimtadienio šventės su vaišėmis. 2015 metų vasarą vaikai pas atsakovą gyveno praktiškai kas antrą savaitę, 2016 metų vasarą -1,5 mėnesio, 2017 metų visą vasarą (išskyrus 10 dienų) bei kitas moksleivių atostogas ir tuo metu buvo pilnai išlaikomi, nors pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuo 2015 m. sausio 1 d. priteistas laikinas išlaikymas - po 86,89 Eur. Be to, ieškovė, 2016 m. birželio mėnesį išsikraustydama iš gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), išsivežė ne tik savo daiktus, bet ir atsakovui priklausančius (naują televizorių, kurio vertė 300 Eur, granulinio šildymo katilo degiklį su kompiuterine įranga, padavimo sraigtą bei kuro talpą, kurių vertė 2 000 Eur, sieninę spintą - drabužinę, tuo padarydama atsakovui 3 000 Eur žalą), nors buvo sutarę pasidalinti turtą ir teismas sprendimu patvirtino sutartį. Ieškovė atsakovo tėvams nurodė, kad tuos daiktus pardavė. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakančius mokesčius, ieškovė „į rankas“ 2017 metais gavo vidutiniškai 450 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai laikė, jog pati ieškovė taip pat neturi galimybių vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog būtiniesiems sūnaus ir dukros poreikiams tenkinti kiekvienam vaikui reikia po 130 Eur per mėnesį, atsižvelgus į būtinas šio amžiaus vaiko vystymosi sąlygas, realią situaciją, tėvų pajamas ir realiai jų galimą teikti išlaikymą. Išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 eurų per mėnesį užtikrintų vaikų teisių į išlaikymą įgyvendinimą vaikams naudingiausiu būdu.

10.       Papildomai nurodė, jog jo sveikatos būklė yra ženkliai pagerėjusi (po santuokos nutraukimo, nė karto stacionare nesigydė), turi pastovų darbą, kas sudaro galimybę teikti vaikams reguliarų išlaikymą periodinėmis išmokomis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo L. G. nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymą vienkartine 16 629,28 Eur suma ir 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisto įsiskolinimo sumą, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei nepilnametės dukters G. G. išlaikymą vienkartine 22 820,28 Eur suma ir 2 533 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisto įsiskolinimo sumą nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. G.; 2) priteisė iš ieškovės D. G. atsakovui L. G. 124,20 Eur bei iš atsakovo L. G. ieškovei D. G. 693 Eur išlaidas advokato pagalbai ir valstybei 6 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų į teikimu.

12.       Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams D. G. ir G. G. nustatytas laikinas išlaikymas po 300 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 86, 89 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. G., o (duomenys neskelbtini) – duktė G. G. 2010 m. spalio 19 d. atsakovas L. G. dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ir nebaigtą gyvenamąjį namą (59 proc. baigtumas) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2015 m. liepos 28 d. dienai nustatyta 139 000 Eur. 2010 m. spalio 29 d. atsakovas įsigijo 100 vnt. UAB „Rokmanas“ akcijų, kurių vienos pardavimo kaina buvo 100 Lt, už 1 000 Lt. Nuo 2012 metų UAB „Rokmanas“ veikla nėra vykdoma. 2015 m. birželio 6 d. UAB „Rokmanas“ buvo skolinga BUAB „Gasida“ 3 829,52 Eur. Nuo 2012 m. birželio 27 d. atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. 2018 m. birželio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno penktasis teritorinis skyrius pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, patvirtinančių kokiomis sąlygomis negali dirbti atsakovas. Atsakovui išmokėtos išmokos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kurios patvirtina, jog nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. jam buvo mokama 793,36 Lt (apie 225 Eur) vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros metu atsakovui buvo suteiktos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpiais: 2011 m. spalio 30 d. – 2011 m. lapkričio 15 d.; 2011 m. gruodžio 20 d. – 2012 m. sausio 26 d.; 2012 m. vasario 7 d. – 2012 m. vasario 22 d.; 2012 m. birželio 4 d. – 2012 m. birželio 27 d.; 2012 m. liepos 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 9 d.; 2012 m. rugsėjo 11 d. – 2012 m. rugsėjo 26 d.. 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas sumas ir 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma apie valstybinį socialinį draudimą patvirtina atsakovo pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu. 2017 m. gegužės 31 d. Kauno suaugusių mokymo centro direktoriaus įsakymu atsakovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, o 2017 m. spalio 9 d. jis įsidarbino UAB „Atela“ vadybininku už 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovui 2003 m. spalio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas jo (duomenys neskelbtini) gimusios dukters G. išlaikymui po 150 Lt (43,44 Eur). 2011 m. sausio 3 d. ieškovė turėjo 100 vnt., kurių vienos vertė 100 Lt UAB „Upėja“ akcijų, nuo 2012 metų UAB „Upėja“ veikla nėra vykdoma. 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma apie valstybinį socialinį draudimą ir 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas sumas patvirtina ieškovės pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu. 2014 metais ieškovės vardu buvo registruotas keleivinis automobilis „VW Golf“ 4 000 Lt vertės, kuris 2014 m. gruodžio 19 d. parduotas už 500 Lt. Dabartiniu metu ieškovė turi automobilį „VW Golf“, pirmos registracijos data 1997 m. rugpjūčio 12 d., nekilnojamojo turto neturi. 2017 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė paėmė 2 000 Eur vartojimo kreditą ir įsipareigojo kredito įstaigai iki 2021 m. birželio 15 d. mokėti kas mėnesį 71,02 Eur skolos grąžinimo įmokų. Pažymos iš šalių vaikų lankytų ir lankomų ugdymo įstaigų bei kvitai patvirtina jų lankymą atitinkamais laikotarpiais ir sumokėtus mokesčius. 2017 m. balandžio 27 d. pažyma dėl Specialiojo ugdymosi ir/ar švietimo pagalbos skyrimo patvirtina, kad D. G. nustatytas nežymus kalbos neišsivystymas, jis turi vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, reikalinga logopedo specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kurios jos nuomone, patvirtina vaikų išlaikymui reikalingas pinigų sumas. 2015 m. sausio 7 d. antstolio R. B. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. liepos 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie atsakovui išmokėtas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 24 d. ir Kauno suaugusių mokymo centro mokėjimo nurodymai bankui, kuriais pervedamos lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui, o taip pat 2017 m. lapkričio 9 d. pinigų perlaida patvirtina tai, kad teismo nutartis, kuria priteistas laikinas išlaikymas vaikams yra vykdoma. Sąskaitų išrašai ir atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimų suvestinės patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs 6 473,35 Eur. 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. pinigų perlaidos ir pašto kvitai patvirtina atsakovo perlaidas vaikų išlaikymui 390 Eur sumoje. Išlaikymo skola vaikams pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį iki 2018 m. birželio 1 d. sudarė 716,85 Eur. Sąskaitų išrašai ir atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimų suvestinės patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atsakovas, vykdydamas 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį vaikų išlaikymui pervedė dar 1 096,65 Eur. Išlaikymo skolos paskaičiavimas, 2018 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina tai, kad pagal 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas yra 40,87 Eur. Pinigų priėmimo kvitai ir kasos čekis patvirtina, kad dukters gimtadieniui ieškovė išleido 180 Eur, o vaikų pasiruošimui į mokyklą 2018 metais – 190,86 Eur. 2015 m. sausio 13 d. pradėtas priverstinis kreditorės L. P. 10 136,70 Eur išieškojimas iš skolininkų ieškovės ir atsakovo, 2015 m. gruodžio 31 d. skola su palūkanomis sudarė 11 537,82 Eur. 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartys patvirtina tai, kad atsakovas pasiskolino iš savo tėvo V. G. 7 000 Eur, kuriuos pervedė antstolei G. A., kuri vykdo išieškojimą iš solidarių skolininkų ieškovės ir atsakovo kreditorei L. P.. Antstolės G. A. duomenimis 2018 m. liepos 3 d. yra neišieškota L. P. 4 753,64 Eur skolos ir 388,55 Eur vykdymo išlaidų. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams jos prašomomis priteisti piniginių lėšų sumomis savo prašymą grindė išimtinai tuo, jog būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas.

13.       Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką formuojamą šiuo klausimu, nurodė, jog kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išlaikymo dydis gali būti nustatomas tiek mažesnis, tiek didesnis nei MMA.

14.       Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams paskaičiavusi jį nuo 2012 m. lapkričio 1 d., kai anot jos, atsakovas išėjo iš namų, šalys nebevedė bendro ūkio ir atsakovas nebeteikė išlaikymo savo vaikams iki ieškinio pateikimo dienos – 2014 m. gruodžio 10 d., atsižvelgiant į atitinkamais laikotarpiais tuo metu buvusį minimalų atlyginimą Lietuvoje. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, atitinkamais laikotarpiais. Atsakovas teigė, kad iš tikrųjų jis iš namų išėjo 2013 metų vasarą/rudenį ir tik tuomet šalys nutraukė bendro ūkio vedimą. Taip pat kritiškai vertino ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles. Nurodė, kad jose nurodytos išlaidos akivaizdžiai „pritemptos“ prie atitinkamais laikotarpiais buvusios minimalios mėnesinės algos dydžio. Įvertinęs visus atsakovo pateiktus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-987-435/2018, tame tarpe ir šalių pasirašytą 2016 m. gegužės 26 d. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, kurio pagrindu yra priimtas ir įsiteisėjęs 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas ir kuriame yra konstatuota aplinkybė, kad šalių santuokinis gyvenimas visiškai nutrūko nuo 2012 metų rudens, teismas darė labiau tikėtiną prielaidą, kad šalių bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2012 m. lapkričio 1 d. Vertindamas ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles įsiskolinimo laikotarpiu teismas pažymėjo, kad tuo laikotarpiu šalių dukters G. amžius buvo nuo 1 metų 3 mėnesių iki 3 metų 4 mėnesių, atitinkamai sūnaus D. – nuo 5 metų 5 mėnesių iki 7 metų 5 mėnesių. Ieškovės pajamos 2012 metais buvo 793,56 Lt (229,8 Eur), 2013 metais – 738,5 Lt (213,8 Eur) 2014 metais - 1 144,7 Lt (331,5 Eur). Atsakovo pajamos 2012 metais sudarė – 425 Lt (123 Eur) uždarbis ir 705,09 Lt (204,2 Eur) netekto darbingumo pensija, 2013 metais – 470,5 Lt (136,2 Eur) uždarbis ir 705,09 Lt (204,2 Eur) netekto darbingumo pensija, 2014 metais – 438,9 Lt (127,1 Eur) uždarbis ir 705,09 Lt (204,2 Eur) netekto darbingumo pensija. Abu vaikai lankė priešmokyklines įstaigas – vaikų darželius, išskyrus vasaros laikotarpį. Vaikai didelę dalį vasaros, po dvi savaites žiemos laikotarpiu, pavasario, rudens atostogų metu bei kartą ar du kas mėnesį savaitgaliais, ligos atveju praleisdavo pas senelius – atsakovo tėvus. Šalims išlaikyti vaikus materialiai padėjo tiek ieškovės tėvai – paremdami pinigais, tiek atsakovo tėvai – įsigyjant rūbus (juos perkant, neriant), perkant žaislus, žaidimus, dviračius, paspirtukus, riedučius, planšetes, taip pat maitinant vaikus jų buvimo pas senelius metu, kas reiškia, jog tuo metu vaikai buvo pilnai išlaikomi atsakovo tėvų. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių tėvai ženkliai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, teismas sprendė, jog ta dalimi sumažėjo tėvams tenkanti vaikų poreikių tenkinimo dalis. Vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie sumokėtus mokesčius už vaikų darželius ir atsižvelgdamas į tai, kad šis mokestis tiesiogiai priklausė nuo lankytų vaikų darželį dienų, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos poreikių lentelėse neatitinka kasmėnesinių šių išlaidų dydžio. Taip pat nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos darželio/mokyklos rinkliavoms, kurios neaišku kuo skiriasi nuo išlaidų darželio/mokyklos šventėms arba prie patalynės rankšluosčių, baldų ir kitų apyvokos daiktų priskiriamos išlaidos (po 120 Eur į metus kiekvienam) - roletų, užuolaidų ar kitų panašių daiktų įsigijimui negali būti vertinamos kaip susijusios vien tik su vaikų poreikių tenkinimu, juolab kad ir tokių daiktų poreikis įprastai nėra kasmetinis. Teismas pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė su vaikais gyveno atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, kas reiškia, kad neturėjo papildomų išlaidų gyvenamojo būsto nuomai, o jos nurodyto dydžio būsto išlaidoms nepagrindė. Įvertindamas tai, kad name gyveno ir ieškovės draugė su vaiku, kuri prisidėjo prie išlaidų būstui, teismas laikė, kad lentelėse nurodytos išlaidos būstui nepagrįstai išdidintos. Taip pat teismui kėlė abejonių ieškovės nurodytos išlaidos vaikų aprangai ir apavui, ne tik dėl nurodyto jų kiekio, bet ir dėl kainų, kurios akivaizdu, yra didesnės nei vidutinės, o taip pat atsižvelgiant ir į ieškovės gautas pajamas tiek ir į aplinkybę, jog atsakovas tuo metu išlaikymo vaikams neteikė (ieškovės mėnesinės pajamos išlaikymo įsiskolinimo metu buvo mažesnės nei jos lentelėje nurodytos išlaidos vienam vaikui). Nurodė, jog į bylą pateikti čekiai nepatvirtina ieškovės nurodytų kainų vaikų aprangai ar apavui. Dėl įvardintų priežasčių teismui pagrįstų abejonių kėlė ir ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms, vaikų gimtadienių šventėms, draugų šventėms, juolab kad šios išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas vertino ir tai, kad šalių vaikai tuo metu papildomų ugdymo įstaigų nelaikė, nors sūnus D. turėjo kalbos sutrikimų, tačiau lankė specializuotą vaikų darželį bei naudojosi nemokamomis logopedų paslaugomis, kas reiškia, jog ieškovė papildomų išlaidų neturėjo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaikų kasdieniams, įprastiems, tiek būtiniesiems, tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalingas jos nurodytas išlaikymas, kurį ji siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, ir kuris taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

15.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaikų amžių, šalių tuo metu gautas pajamas, turimą turtą, buvusią abiejų šalių tėvų paramą išlaikant vaikus teismas laikė, jog įsiskolinimo laikotarpiu dukters G. poreikiams reikalinga buvo 200 Eur per mėnesį suma, o sūnaus D. – 200 Eur iki 2014 m. rugsėjo 1 d. (iki jam pradedant lankyti mokyklą), o atsiradus papildomoms išlaidoms - mokyklinėms prekėms, atitinkamai aprangai, padidėjus išlaidoms maistui, pramogoms ir pan., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. – 300 Eur. Atsižvelgdamas  į abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir nepaisydamas to, jog atsakovas dėl ligos uždirbo mažiau nei ieškovė, tačiau turėjo nemažos vertės turtą, teismas laikė, kad jis įsiskolinimo laikotarpiu turėjo pareigą skirti pusę nurodytų sumų kas mėnesį. Įsiskolinimo laikotarpį sudaro 25 mėnesių ir 10 dienų, kas reiškia, kad atsakovas dukters G. išlaikymui yra įsiskolinęs 2 533 Eur, o sūnaus D. išlaikymui – 2 700 Eur, viso 5 733 Eur.

16.       Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo suformulavo taip pat atsižvelgdama į minimalios mėnesinės algos dydį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. liepos 1 d. prašė priteisti po 150 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį, vėliau šias sumas didinant, įvertinus minimalaus atlyginimo didėjimą Lietuvoje. Ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo vertintino kaip neatitinkančias kasmėnesinių išlaidų dydžio. Teismas vertino, kad sprendimo priėmimo metu šalių sūnui D. yra 11,5 metų, o dukrai G. – 7,5 metų, ieškovės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo: 2015 metais – 1 144,70 Lt (apie 331,5 Eur), t. y. mažesnės nei jos nurodytos išlaidos, reikalingos vienam vaikui, 2016 metais – apie 460 Eur, 2017 metais - 827,75 Eur, o 2018 metais – 750 Eur, šiuo laikotarpiu atsakovas mokėjo teismo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui po 86,89 Eur (liko nesumokėta 40,87 Eur). Atsakovo pajamas sudarė 2015 metais – 172,4 Eur uždarbis ir 207 Eur netekto darbingumo pensija, 2016 metais -183,7 Eur uždarbis ir 215,64 Eur netekto darbingumo pensija, 2017 metais - 250,3 Eur uždarbis ir 232,71 Eur netekto darbingumo pensija, 2018 metais – 497,7 Eur uždarbis ir 258,66 Eur netekto darbingumo pensija. Jokių papildomų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, išskyrus nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio atsiradusias papildomas 20 Eur kasmėnesines išlaidas G. lankomiems karate užsiėmimams ir išlaidomis dalyvaujant varžybose bei nuo 2018 metų lapkričio mėnesio atsiradusias 13 Eur išlaidas D. bokso treniruotėms, iki sprendimo priėmimo ieškovė nepateikė. Ieškovės pajamos nors nėra labai didelės, ji turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau taip pat turi galimybių užsidirbti papildomai, kaip nurodė – iki 150 Eur per mėnesį, be to gyvena su sugyventiniu jo naujai pastatytame gyvenamajame name, veda bendrą ūkį. Todėl, atsižvelgdamas ir į vaikų amžių atitinkamais laikotarpiais, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. (kreipimosi į teismą dienos) šalių sūnaus D. išlaikymui laikė būtinu 300 Eur kas mėnesį, o dukters G. išlaikymui būtinu iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (iki jai pradedant eiti į mokyklą) laikė 200 Eur, o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – 300 Eur. Įvertinęs tai, jog iš atsakovo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 86,89 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo dukters G. išlaikymui papildomai priteisė po 13,11 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., (kas sudaro 576,84 Eur (13,11 x 44 mėn.)), o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo po 63,11 Eur (kas sudaro 252,44 Eur ( 63,11 x 4mėn.)) ir 66 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (nuo kreipimosi į teismą dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Atitinkamai – sūnaus D. išlaikymui iš atsakovo papildomai priteisė po 63,11 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo (kas sudaro 3 029,28 Eur (63,11 x 48 mėn.)) ir 100 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (nuo kreipimosi į teismą dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).

17.       Spręsdamas dėl išlaikymo formos parinkimo teismas nustatė, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas (jam nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis iki senatvės pensijos), todėl jo galimybės nuolat uždirbti pajamų yra labai ribotos. Gaunamos pajamos iš darbo sprendimo priėmimo dienai yra 430 Eur atskaičius mokesčius, kita pajamų dalis – 258,66 Eur netekto darbingumo pensija, viso 688,66 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kuriai kas mėnesį skiria po 43,44 Eur išlaikymą, priteistą teismo sprendimu, dar apie 50-60 Eur moka savanoriškai. Dukra pilnametystės sulauks po 1 metų ir 8 mėnesių. Atsakovas turi 7 000 Eur skolą tėvui. Todėl nustatęs, kad abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga po 300 Eur kas mėnesį, o atsakovas nors neturi realių galimybių uždirbti didesnes pajamas, tačiau turi nemažos vertės turtą, atsižvelgdamas į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, laikė, jog atsakovas turėtų mokėti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui priskaičiuotas 5 733 Eur įsiskolinimas vaikų išlaikymui, o už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. jam papildomai priteistinas išlaikymas vaikams iki teismo sprendimo priėmimo sudaro 4 024,56 Eur sumą bei įvertinęs tai, jog vaikams augant jų poreikiai tik didės, sprendė, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti pajamų objektyviai yra ir bus nepajėgus teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymas vienkartine pinigų suma labiausiai atitiktų vaikų interesus. Vertindamas tai, jog atsakovas tokios pinigų sumos neturi, teismas nurodė, jog vienintelis būdas išmokėti vienkartinę pinigų sumą yra realizavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o atsižvelgdamas į turto vertę laikė, kad netekus turto dalies nebus pernelyg pažeidžiamos jo teisės, kadangi atsakovas turės realią galimybę už likusią pinigų sumą įsigyti kitą, mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Todėl, nustatęs būtiną nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, teismas proporcingą jų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai laikė, kad nepilnamečiams vaikams iki 15 metų turėtų būti nustatyta 300 Eur suma kiekvienam, o nuo 15 iki 18 metų, kai vaikų poreikiai priartėja prie suaugusio žmogaus poreikių – po 400 Eur suma. Tokiu būdu iš atsakovo sūnaus D. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. priteisė 6 300 Eur (150 x 42 mėn.) sumą, o už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2025 m. birželio 21 d. – 7 200 Eur (200 x 36 mėn.) sumą, viso 13 500 Eur. Atitinkamai – dukters G. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 16 d. priteisė 13 725 Eur (150 x 91,5 mėn.) sumą, o už laikotarpį nuo 2026 m. rugpjūčio 16 d. iki 2029 m. rugpjūčio 16 d. – 7 200 Eur (200 x 36 mėn.) sumą, viso 20 925 Eur.

18.       Spręsdamas dėl 5 procentų palūkanų priteisimo teismas nurodė, jog toks ieškovės prašymas pagrįstas, kadangi tokio dydžio palūkanų priteisimą už laiku neįvykdytą piniginę prievolę reglamentuoja įstatymas.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. prašo 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilnai – priteisti nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. išlaikymą iš atsakovo L. G. nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. gruodžio 10 d.) iki vaikų pilnametystės vienkartine 51 165,08 Eur suma bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., viso 7 278,80 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. G.. Taip pat priteisti iš atsakovo L. G. ieškovės D. G. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles bei prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teisminei praktikai byloje dėl išlaikymo dydžio nustatymo nepilnamečiam vaikui.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepagrįstai sumažino prašytą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir tuo grubiai pažeidė tėvo ir motinos tėvų teisių ir pareigų lygybės principą bei tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą 2014 metais pats atsakovas L. G. sutiko teikti savo nepilnamečiams vaikams po 144,81 Eur ir šios sumos neginčijo. Todėl šioje civilinėje byloje iki bylos atnaujinimo nebuvo rinkti ir saugoti vaikų išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Dėl ko teismas nepagrįstai vertino ieškovės nenaudai tas aplinkybes, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių visą išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydį. Sumažindamas prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tikruosius vaikų poreikius. Teismo išvada, kad atsakovo tėvai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės, kadangi, jeigu atsakovo tėvai ir nupirkdavo vaikams rūbų, žaislų ar sporto priemonių, tai praktiškai visus šiuos daiktus, išskyrus keletą numegztų drabužėlių, laikydavo pas save bei neleisdavo vaikams jų parsivežti namo. Todėl tokių daiktų pirkimas jokiu būdu nepalengvino ir nesumažino ieškovės naštos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ta aplinkybė, kad ieškovės tėvai ir brolis padėjo/padeda jai išlaikyti vaikus, ar, kad atsakovo tėvai rūpinasi vaikais, kai jie būna pas juos, negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus ar uždėti šią pareigą kitiems. Atsakovas savo vaikų tinkamai neišlaiko, ką patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nepilnamečio vaiko D. G. pokalbis su vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste.

1.3.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikams sukaks 15 metų. toks teismo nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis neatitinka vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties bei teismų formuojamos praktikos. Priešingai nei nustatė teismas, tiek įvertinus vaikų poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, tiek ir Lietuvos Respublikoje egzistuojantį pragyvenimo lygį ir minimalų atlyginimą, ieškovės prašomas priteisti periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas, realus, absoliučiai minimalus ir užtikrinantis tik būtiniausius vaikų poreikius. Teismas, vertindamas realias vaikų išlaikymui patirtas bei patiriamas išlaidas, turėdamas pareigą būti aktyviu, formaliai nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdamas jas nustatyti pats, o tiesiog jas ignoravo. Toks teismo nepaisymas būtinų vaikams išlaidų dydžio, jų nepagrįstas mažinimas, iš esmės reiškia Jungtinių Tautų Vaiko tiesių Konvencijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kasacinio teismo praktikos išlaikymo bylose pažeidimą.

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti – priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus: darbdavio UAB „Atleta“ pažymą apie L. G. darbo pobūdį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) pažymą apie L. G. nedarbingumo laikotarpį per 2018 metus, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos pažymą apie L. G. gydymąsi.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ypač įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų taikymo praktikos, aktualios šiai civilinei bylai.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada apie priteistinus nepilnamečių vaikų išlaikymui dydžius yra visiškai nepagrįsta, kadangi šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Ieškovės pateiktos vaikų poreikių lentelės yra vertinamos kritiškai, tačiau liko neaišku, kaip priteisiant iš atsakovo išlaikymą, buvo apskaičiuotas dydis sumos, reikalingos vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį bei didėjančia progresija. Teismas, nustatydamas vaikams priteistino išlaikymo dydį pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatą, turėjo vertinti išlaikymo priteisimo metu esamus nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, o ne poreikius, kurie, jo subjektyvia nuomone, žymiai padidės ateityje. Tuo tarpu, Teismui priteisiant vaikams išlaikymą, neabejotinai, turėjo būti vertinami dabartiniai vaikų poreikiai ir dabartinė jų tėvų turtinė padėtis, nes vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ateityje pasikeitus pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (padidintas arba sumažintas).

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo netinkamai taikė CK 3.192, 3.198 straipsnių normas ir padarė neteisingą išvadą, skaičiuodamas, kad tiek dukters G., tiek ir sūnaus D. poreikiams iki 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo reikalinga kiekvienam po 200 Eur suma per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. sūnaus D. poreikiams - 300 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir jo kviesti liudytojai byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog L. G. su ieškove kartu gyveno iki 2013 metų vasaros/rudens, išsamiai šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, bet manė esant pakankamą pagrindą, įvertinus įsiteisėjusio 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, daryti prielaidą, kad šalių bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2012 m. lapkričio 1 d., todėl sprendė, kad L. G. nuo to laiko iki ieškinio pateikimo dienos – 2014 m. gruodžio 10 d., neteikė išlaikymo savo vaikams. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo 1/2 (ar mažesne) dalimi priteistos iš atsakovo sumos, tačiau, nepaisant to, teismas padarė išvadą, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d. vaikų išlaikymui ieškovė skyrė atitinkamai nuo 200 iki 300 Eur. Tokiu būdu atsižvelgė tik į ieškovės norus, bet ne į jos konkretų indėlį į vaikų išlaikymą bei objektyvias galimybes, kartu galimai siekiant maksimaliai ne užtikrinti vaikų poreikius, bet praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, vertindamas, ar išlaikymas vienkartine išmoka nepažeis atsakovo interesų, teismas pažeidė vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, kuris reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą, įsiskolinimus kreditoriams, kas šioje byloje nebuvo tinkamai padaryta.

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo formos parinkimo netyrė ir nenagrinėjo tos aplinkybės, ar teismui tinkamai apskaičiavus išlaikymo vaikams dydį, atsakovas bus pajėgus jį mokėti. Juk šalių pajamos yra labai panašios, o nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovo darbdaviui pakeitus jo darbo sutartį iš 0,5 etato į pilną etatą kartu su netekto darbingumo pensija bus netgi didesnės už vidutinį mėnesinį atlyginimą Lietuvoje. Nors bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad šalių sūnui D. G. yra teikiamos bet kokios, įskaitant mokamas ugdymo paslaugas specialiesiems poreikiams tenkinti paslaugos, tai, kad sūnui reikalingas papildomas specialusis ugdymas yra teismo nenustatyta aplinkybė. Tai pagrindžia bylos aplinkybės, kad jis ieškovės pasirinkimu yra leidžiamas ne į vaiko kalbinę raidą lavinančius užsiėmimus, bet į bokso pamokas, kas atsižvelgus į nurodyto sporto rūšį leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalių sūnaus sveikatos būklė iš tėvų nereikalauja papildomų išlaidų. Teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių susijusių su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą vienkartine išmoka, kam šios lėšos bus skiriamos, naudojamos, ar jų panaudojimas gyvenamojo būsto įsigijimui nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino to fakto, kad atsakovo būstas yra jo vienintelis, kuriuo jam, kaip neįgaliam asmeniui užtikrinama gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, teismo nuomone, galėtų būti realizuojamas, siekiant sumokėti priteistą vienkartinę išlaikymo išmoką, yra įkeistas kreditorei L. P. Taigi, be hipotekos kreditoriaus bet koks išieškojimas iš skolininko įkeisto turto nėra atliekamas ir joks turto pardavimas taip yra neįmanomas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad hipotekos kreditorius sutinka, jog turtas būtų parduodamas ar, kad iš jo būtų išieškoma, jeigu ieškovė pradėtų tokį išieškojimą. Todėl laikytina, kad teismas priėmė sprendimą, nors realiai nėra jokio turto, kurį atsakovas galėtų realizuoti, siekdamas sumokėti vienkartinę išlaikymo išmoką ir, tuo pačiu, nėra tokio atsakovo turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, jam neįvykdžius teismo sprendimo.

2.6.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ieškovės pateiktų įrodymų – kvitų už prekes, pažymų apie išlaidas vaikų ugdymo įstaigoms, kuriais ieškovė siekė įrodyti prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumą, priešingu atveju, būtų atkreipęs dėmesį, jog juose buvo įtrauktos prekės, kurios niekaip nėra susiję su vaikų kasdienių poreikių tenkinimu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė siekė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atsispindėtų nuolat tikslintuose ieškiniuose pareikštuose prašymai su tolygiai didėjančiomis išlaikymo vaikams sumomis.

2.7.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus institutą, aklai taikė išlaikymo formos parinkimo būdą, neišplėtojo kiekvienos šalies įnašo bei galimybės pagrįsto dydžio išlaikymą mokėti periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis ir neteisingai sprendė dėl ieškovės galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Teismas nors ir aiškinosi kiekvienos šalies gaunamas pajamas, tačiau tai atliko daugiau formaliai, neatlikdamas išsamios analizės dėl kiekvienos šalies konkrečios dalies vaikų išlaikymui, išsamiai netyrė ir nenustatinėjo tiek ieškovės, tiek ir atsakovo dabartinio gyvenimo aplinkybių.

2.8.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu šalių kreditorės L. P., ir tokiu būdu padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris lemia absoliutų teismo sprendimo negaliojimą. Sutartine hipoteka kreditorei L. P. yra įkeistas būtent atsakovo nekilnojamasis turtas, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl kurio teisinės padėties yra tiesiogiai nuspręsta teismo sprendime. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turės lėšų sumokėti vienkartinę išmoką, jeigu aukščiau nurodytą turtą parduos, todėl toks teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos šios kreditorės teisėms ir pareigoms.

2.9.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, laisvo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo principus, kadangi padarė teisiškai reikšmingas išvadas byloje nesant jokių arba esant nepakankamiems įrodymams apie tam tikrų faktų egzistavimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo nebuvo logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Teismas neatliko išsamios šalių turtinės padėties analizės ir nevertino/formaliai vertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šalių pajamų dydį bei atsakovo norą bei galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

2.10.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas susidūrė su įrodymų vertinimo problemomis ir neišplėtojo byloje įrodinėtinų aplinkybių, iš esmės vadovavosi prielaidomis ir netyrė rašytinių įrodymų bei nereikalavo šalių teikti papildomus įrodymus, išsamiai neanalizavo šalių turtinės padėties ir nevertino rašytinių įrodymų, bet aklai taikė išlaikymo formos parinkimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtent ir akcentuojamos tokios problemos, kurių teismas šioje byloje neišsprendė. Teismas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principus.

21.       Ieškovė D. G. atsiliepimu į atsakovo L. G. apeliacinį skundą prašo atsakovo L. G. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės D. G. apeliacinį skundą tenkinti: 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės D. G. patikslintą ieškinį tenkinti pilna, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prie civilinės bylos prijungti pateikiamus įrodymus: pažymą apie D. G. mokymąsi ir sąskaitos išrašą, kuriuos ieškovė turėjo galimybę pateikti tik išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme. 

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Apelianto apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo skundžiamoje apimtyje yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš dalies teisėto ir pagrįsto sprendimo ar perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

3.2.                      Su atsakovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sutikti negalima, kadangi, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius, byloje esančius rašytinius įrodymus, priteisdamas išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nustatė, kad nepilnamečiams vaikams reikėjo/reikia tokio dydžio išlaikymo. Nors atsakovas ginčija teismo priteistą išlaikymo dydį, tačiau pats būdamas tėvu nenurodo kokio dydžio išlaikymo, jo nuomone, reikėjo ar reikėtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, o reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo prašo atmesti pilna apimtimi. Kas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nesiekia užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir norėtų neteikti jiems išlaikymo. Iš skundo nesuprantama kokios pagal atsakovą išlaidos yra susiję su vaikų poreikiais ir kiek reikia jiems pinigų išlaikymui. Iš skundo galima suprasti, kad vaikų išlaikymas iš viso nekainuoja ir atsakovui negali būti uždėta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

3.3.                      Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas su ieškove kartu gyveno iki 2013 m. vasaros/rudens. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas aiškinosi ir nustatinėjo nuo kada ieškovė su atsakovui pradėjo gyventi skyrium, ką patvirtino ir byloje apklausta liudytoja J. J..

3.4.                      Nepagrįsti ir nelogiški atsakovo argumentai dėl to, kad neva tai ieškovės pajamos neleido/neleidžia teikti nurodyto išlaikymo. Ieškovė yra nurodžiusi, jog be iš darbo santykių gautų pajamų dirba papildomai – ruošia šventes. Be to, jai padeda jos tėvai ir brolis.

3.5.                      Nepagrįsti ir nelogiški atsakovo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nenagrinėjo tos aplinkybės, ar teismui tinkamai apskaičiavus išlaikymo vaikams dydį, atsakovas bus pajėgus jį mokėti. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo galimybės teikti periodinį išlaikymą bei padarė pagrįstą išvadą, kad išlaikymas vienkartine pinigų suma labiausiai atitiktų vaikų interesus. Be to, atsakovas niekada savanoriškai neteikė reikiamo išlaikymo savo vaikams, o iš savo gaunamų pajamų neturi galimybės teikti prašomo priteisti ir vaikams išlaikyti reikalingo periodinio išlaikymo, kadangi jis ne visada dirba, turi sveikatos problemų bei turi prievolę išlaikyti dar vieną vaiką.

3.6.                      Visiškai nelogiški ir nepagrįsti atsakovo argumentai, kad vaikai gyvenamąjį plotą jau turi, nes nuo 2016 metų gyvena kartu su ieškove jos sugyventinio name. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė su vaikais jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, ir šiuo metu gyvena tik ieškovės draugui priklausančiame name.

3.7.                      Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, jog skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo dukros teises ir teisėtus interesus, kadangi tiek atsakovas, tiek ir jo buvusi sutuoktinė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas teikia savo dukrai išlaikymą geranoriškai, teikiamas išlaikymas yra pakankamas.

3.8.                      Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl turto, kurio realizavimo galimybės nėra galimos dėl jo įkeitimo L. P., kuriai net nebuvo žinoma apie šios bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso minėtas nekilnojamasis turtas. L. P. yra pasikreipusi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų minėtam turtui, panaikinimo, ji taip pat yra nurodžiusi, jog neprieštarautų ieškovės ir atsakovo taikos sutarčiai dėl dalies nekilnojamojo turto perleidimo nepilnamečiams vaikams tuo atveju jeigu su ja būtų pilnai atsiskaityta. Be to, L. P. yra žinoma apie šios civilinės bylos nagrinėjimą, ji yra dalyvavusi viename iš teismo posėdžių po bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Todėl šie atsakovo argumentai laikytini tik siekiu vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kuris vyksta nuo 2014 metų gruodžio mėnesio. Tokiu būdu yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų ir ieškovės teisės bei teisėti interesai.

22.       Atsakovas L. G. atsiliepimu į ieškovės D. G. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų tiek kasdieniams, tiek įprastiems (būtiniesiems), tiek ir ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti yra/buvo reikalingas jos procesiniuose dokumentuose nurodyto dydžio išlaikymas, įskaitant bet neapsiribojant, įsiskolinimo laikotarpį. Iš teisme nustatytų faktiniu aplinkybių, akivaizdu, kad atsakovas nuolat dalyvavo ir dalyvauja vaikų priežiūroje ir auklėjime betarpiškai. Todėl akivaizdu, kad vaikų poreikiai atsakovui žinomi ir nėra tokie, kokie nurodyti apeliantės procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė gyveno ir gyvena ne pagal pajamas, kadangi nurodytos procesiniuose dokumentuose išlaidos ženkliai viršija gaunamą atlyginimą. Atsakovas niekada neatsisakė ir neatsisako vaikų išlaikyti, tik mano, jog atsižvelgus į būtinas šio amžiaus vaiko vystymosi sąlygas, realią situaciją, tėvų pajamas ir realiai jų galimą teikti išlaikymą, būtiniesiems sūnaus ir dukros poreikiams tenkinti kiekvienam vaikui reikia ne daugiau kaip po 130 Eur per mėnesį. Todėl mano, jog ieškovė savanaudiškai klaidina teismą nurodydama, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo.

4.2.                      Rašytinius įrodymus ieškovė traktuoja iš sau palankios pusės, todėl neteisingai, galimai siekdama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, savo skunde nuslepia tą aplinkybę, kad ne tik iki proceso atnaujinimo, tačiau tik iki bylos nagrinėjimo ieškinine tvarka pradžios, t. y. šalims derinant abipusiu sutarimu bendrą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir ją pasirašant, atsakovas sutiko teikti nepilnamečiams vaikams po 144,81 Eur, dėl ko ir ši aplinkybė negalėjo būti panaudota teismui nagrinėjant bylą ieškinine tvarka, t. y. kilus tarp šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio, įsiskolinimo už išlaikymą bei išlaikymo formos.

4.3.                      Ieškovė neįrodė ir netgi neįrodinėjo praeityje buvusių/turėtų nepilnamečių vaikų D. G. G. G. poreikių, pateikdama juos pagrindžiančias išlaidas, o taip pat išlaikymui skiriamas išlaidas, nors akivaizdu, kad jos nebuvo patirtos vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovės pateikti įrodymai apie vaikų poreikius yra nepatikimi ir jais byloje nereikėjo vadovautis, o tai iš esmės sudarė pagrindą abejoti pateiktų nepilnamečių D. ir G. G. poreikių lentelių teisingumu. Todėl ieškoves prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma bei vienkartinė suma yra neproporcingai didelės, ne tik atsižvelgiant į šalių gautas bei šiuo metu gaunamas pajamas, bet ir dėl to, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai. Ieškovė neįrodė, kad vaikų kasdieniams, būtiniesiems bei ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalingas jos nurodytas išlaikymas, kurį ji siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl teismui nebuvo galimybės nustatyti pagrįstą išlaikymo įsiskolinimo dydį ir netgi tai, ar jis iš viso buvo susidaręs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo formos vienkartine pinigų suma nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

26.       Šalys kartu su apeliaciniais skundais pateikė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Be to, atsižvelgtina į tai, kad sprendžiama dėl klausimų susijusių su vaiko teisėmis, t. y. viešo intereso dalykas. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių

27.       Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas 1 t., b. l. 31), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G., o (duomenys neskelbtini) – duktė G. G. (el. bylos apyrašas, 1 t. b. l. 49, 50). 2010 m. spalio 19 d. L. G. dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ir nebaigtą gyvenamąjį namą (59 proc. baigtumas) adresu: (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 21-23; 7 t., b. l. 24-26), kurio vertė 2015 m. liepos 28 d. nustatyta 139 000 Eur (el. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 4-58). Nuo 2012 m. birželio 27 d. L. G. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 51; 2 t., b. l. 99; 7 t., b. l. 121). 2017 m. spalio 9 d. L. G. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vadybininku už 500 Eur darbo užmokestį (el. bylos apyrašas, 7 t., b. l. 90, 91; 7 t., b. l. 63). Iš L. G. 2003 m. spalio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas jo dukrai G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (43,44 Eur) (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 149-150). 2017 m. balandžio 27 d. pažyma dėl Specialiojo ugdymosi ir/ar švietimo pagalbos skyrimo patvirtina, kad D. G. nustatytas nežymus kalbos neišsivystymas, jis turi vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, reikalinga logopedo specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba (el. bylos apyrašas, 7 t., b. l. 116-120; 7 t., b. l. 128-130). 2015 m. sausio 7 d. antstolio R. B. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. liepos 24 d. VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie L. G. išmokėtas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 24 d. ir Kauno suaugusių mokymo centro mokėjimo nurodymai bankui, kuriais pervedamos lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui o taip pat 2017 m. lapkričio 9 d. pinigų perlaida patvirtina tai, kad teismo nutartis, kuria priteistas laikinas išlaikymas vaikams yra vykdoma (el. bylos apyrašas, 7 t., b. l. 92-109). Sąskaitų išrašai ir atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimų suvestinė patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs 6473,35 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 5-52, 64). Pinigų perlaidos ir pašto kvitai patvirtina L. G. perlaidas vaikų išlaikymui 390 Eur sumoje (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 122, 123, 151). Išlaikymo skola vaikams pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį iki 2018 m. birželio 1 d. sudarė 716,85 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 127). Sąskaitų išrašai ir atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimų suvestinė patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atsakovas, vykdydamas 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės nutartį vaikų išlaikymui pervedė dar 1096,65 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 156-162). Išlaikymo skolos paskaičiavimas, 2018 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas (el. bylos apyrašas, 9 t., b. l. 122, 140) patvirtina tai, kad pagal 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas yra 40,87 Eur. 2015 m. sausio 13 d. pradėtas priverstinis kreditorės L. P. 10 136,70 Eur išieškojimas iš skolininkų D. G. ir L. G. (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 156,157; 2 t., b. l. 19, 33, 105; 5 t., 62, 63), 2015 m. gruodžio 31 d. skola su palūkanomis sudaro 11 537,82 Eur (el. bylos apyrašas, 5 t., b. l. 99). 2017 m. liepos 31 d.  ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartys patvirtina tai, kad atsakovas L. G. pasiskolino iš savo tėvo V. G. 7 000 Eur, kuriuos pervedė antstolei G. A., kuri vykdo išieškojimą iš solidarių skolininkų D. G. ir L. G. kreditorei L. P. (el. bylos apyrašas, 7 t., b. l. 110-111). Antstolės G. A. duomenimis 2018 m. liepos 3 d. yra neišieškota L. P. 4753,64 Eur skolos ir 388,55 Eur vykdymo išlaidų (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 81).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

28.       Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas visų pirma turi nustatyti laikotarpį, per kurį susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuo 2011 m. lapkričio 1 d. nebevedė bendro ūkio. Teismas rėmėsi 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad šalių santuokinis gyvenimas visiškai nutrūko nuo 2012 m. rudens. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad tiek jis pats, tiek jo kviesti liudytojai pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalys kartu gyveno iki 2013 m. vasaros/rudens.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžios, pažymi, kad atsakovo pozicija, jog jis kartu su sutuoktine gyveno iki 2013 m. vasaros/rudens, nenuosekli. Pažymėtina, kad teikdamas 2015 m. vasario 11 d. atsiliepimą į ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2YT-2296-717/2016 atsakovas, nurodė, jog „nuo 2012 m. rudens su ieškove gyvename skyrium, nevedame bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvename, atkurti šeimos nėra jokių galimybių, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas”. Vadovaudamasis šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendime ir konstatavo, jog šalių santuokinis gyvenimas visiškai nutrūko nuo 2012 m. rudens, o nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Todėl atsakovo ir jo kviestų liudytojų pozicija nagrinėjamoje byloje vertintina kaip siekis išvengti prievolės mokėti vaikams išlaikymą. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo termino pradžios atmestini. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d.

30.       Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Spręsdamas atsakovo turtinės padėties išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo gaunamas pajamas. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant šalių turtinę padėtį per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, svarbu įvertinti ne tik šalių gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, nes tik bendras turtinės padėties įvertinimas sąlygoja teisingą šalių galimybių teikti išlaikymą vaikams nustatymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2010 m. priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kurio vidutinė rinkos vertė 2015 m. buvo nustatyta 139 000 Eur. Taigi, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas, kuris jau tuo metu buvo neįgalus ir turėjo menkesnes galimybes gauti didesnes pajamas, užtikrinančias pakankamo išlaikymo vaikams teikimo galimybes, turėjo vertingo turto. Įvertintina ir tai, kad turto vertė tokia, kad, pvz., pardavęs jį, atsakovas turėtų galimybę atsiskaityti su hipotekos kreditore, įsigyti kitą, mažesnės vertės būstą ir kartu įgyvendinti savo pareigą teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis buvo pakankama teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad yra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo gauti pakankamų pajamų vaikų poreikiams patenkinti, atmestini.

31.       Spręsdamas dėl vaikų poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų poreikių, teisingai įvertino vaikų amžių. Atsižvelgtina į tai, kad per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį tokio amžiaus vaikų poreikiai teismų praktikoje buvo panašaus dydžio kaip ir nustatyti pirmosios instancijos teismo. Duomenų, kad dėl vaikų specialiųjų poreikių ar dėl kitų aplinkybių būtų pagrindas ženkliai nukrypti nuo pakankama suma laikytino minimalios algos dydžio, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog vaikai dalį laiko gyveno pas atsakovą ar jo tėvus, kad tiek iš ieškovės tėvų, tiek iš atsakovo tėvų buvo gauta dalis vaikų poreikius užtikrinančių lėšų ir daiktų – žaislų, drabužių. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – pokalbio su nepilnamečiais vaikais aprašymas (el. bylos apyrašas, t. 7, b. l. 48). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų giminaičiams (tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės) prisidėjus prie vaikų išlaikymo, vaikų poreikiai, kuriuos turėjo užtikrinti jų tėvai, sumažėjo. Todėl ieškovė per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį turėjo mažesnėmis sumomis teikti vaikams išlaikymą, o iš atsakovo mažesnis išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Taigi, tėvų pareigos vaikus išlaikyti lygiomis dalimis principas nepažeidžiamas. Kartu pažymėtina, kad yra pagrindas atmesti atsakovo argumentus, jog dėl gaunamų nedidelių pajamų per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį šalių vaikams nebuvo galimybės suteikti ieškovės prašomą išlaikymą.

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, įvertino vaikų poreikius, atsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinti ir šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

33.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

34.       Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimo priėmimo metu šalių vaikams yra 11 (vienuolika) su puse ir 7 (septyni) su puse metai. Vaikai lanko mokyklą. Byloje įrodymų, kad vaikams dėl jų specialiųjų poreikių reikėtų skirti ženkliai didesnes lėšas, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, nėra. Vaikai nuo 2016 m. vasaros gyvena kartu su motina ir jos sugyventiniu nuosavame name Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą susiejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad šiuo atveju vaikų poreikiai būtų mažesni ar didesni. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Kasacinio teismo suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vartojimo prekių kainos, o kartu iš išlaidos vaikų išlaikymui akivaizdžiai augo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo laikotarpis buvo ilgas, todėl jo metu pakito ir vaikų poreikiai, nes plėtėsi jų socialinių interesų sfera. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų poreikius, juos nepagrįstai sumažino.

36.       Teisėjų kolegija kartu įvertina ir tą aplinkybę, kad vaikai per bylos nagrinėjimo laikotarpį ženklią dalį laiko praleido pas atsakovo mamą, kuri vaikais rūpinosi. Be to, kaip ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, vaikų giminaičiai prisidėjo prie jų išlaikymo. Todėl darytina išvada, kad ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu tėvams tenkančių lėšų suma, skirta vaikų poreikiams patenkinti, buvo mažesnė. Įvertintina, kad vaikai su ieškove vasarą negyvendavo po mėnesį, taip pat dažnai ne su ieškove praleidžia savaitgalius, jiems buvo perkami rūbai ir žaislai, todėl išlaikymo suma mažintina 20 proc.  

37.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, laikotarpiui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatytina ieškovės prašoma vaikų poreikių suma, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – po 120 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – po 130 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – po 140 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – po 152 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (2018 m. gruodžio 31 d.) – po 160 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės – po 200 Eur.

38.       Todėl iš atsakovo priteistina tokia vienkartinė išlaikymo suma 160 Eur už 2014 m. gruodžio mėn. + 1 440 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. + 1 560 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. + 1 680 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. + 5 472 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. + 3 840 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. + 15 740 Eur vaiko D. G. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės + 25 706,66 Eur vaiko G. G. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės, iš viso 55 598,66 Eur. Atsakovui nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos suteikus 6 474,35 Eur išlaikymą, galutinė suma mažintina ir priteistinas 49 125,31 Eur išlaikymas vienkartine suma.

39.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad išlaikymas negali būti priteisiamas didesnis už laikotarpį, kurio pradžia bus ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors išlaikymas ir priteisiamas į ateitį, jo suma nustatytina pagal sprendimo priėmimo metu esančias aplinkybes. Teismas negali įvertinti kaip kis išlaikymui reikalingų lėšų suma ateityje. Šiuo tikslu yra numatytas išlaikymo pakeitimo institutas, kurio tikslas yra, pasireikus vaikų poreikiams ar tėvų galimybėms išlaikymą teikti, pakeisti tiek išlaikymo dydį, tiek jo formą.

Dėl išlaikymo formos

40.       Spręsdamas dėl išlaikymo formos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas ateityje, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

41.       Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo pajamas sudarė 430 Eur darbo užmokestis ir 258,66 Eur netekto darbingumo pensija, t. y. 688,66 Eur per mėnesį. Nors atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbdavio pažymą apie darbo pobūdį, kurioje nurodyta, jog atsakovui nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis pakeliamas iki 1000 Eur, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas tokios aplinkybės neįrodė. Pažymėtina, pažyma apie L. G. darbo pobūdį išduota 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas galėjo pateikti darbo sutartį, iš kurios matytųsi, kad ši sutartis pakeista ir jo darbo užmokestis nustatytas 1000 Eur, tačiau tokio įrodymo nepateikė. Todėl vertintina, kad pažymoje nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir atsakovo darbo užmokesčio padidėjimo neįrodo.

42.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs 6 473,35 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 5-52, 64). Pinigų perlaidos ir pašto kvitai patvirtina L. G. perlaidas vaikų išlaikymui 390 Eur sumoje (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 122, 123, 151). Išlaikymo skola vaikams pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį iki 2018 m. birželio 1 d. sudarė 716,85 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 127). Sąskaitų išrašai ir atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimų suvestinė patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atsakovas, vykdydamas 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės nutartį vaikų išlaikymui pervedė dar 1 096,65 Eur (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 156-162). Išlaikymo skolos paskaičiavimas, 2018 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas (el. bylos apyrašas, 9 t., b. l. 122, 140) patvirtina tai, kad pagal 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas yra 40,87 Eur.

43.       Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nuo 2014 m. nesugeba teikti išlaikymo po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nes yra susidariusi tokio išlaikymo skola.

44.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra 688,66 Eur per mėnesį. CPK 736 straipsnis nustato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi, priverstine tvarka iš atsakovo gaunamų pajamų gali būti išskaityta 30 proc. nuo 395,77 Eur (minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius), t. y. 118,73 Eur ir 146,45 Eur nuo dalies, viršijančios MMA, iš viso 265,18 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. 400 Eur. Be to, priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo (daugiau nei už 4 metus). Todėl darytina išvada, kad atsakovas, gaudamas tokias pajamas, neturės galimybės tinkamai vykdyti išlaikymo pareigą, jo išlaikymo įsiskolinimas didės, be to, jis neturės galimybių teikti išlaikymą, susidariusią už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis kas mėnesį šiuo atveju negarantuoja nustatyto dydžio sumų vaikų išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išlaikymo formą – vienkartine suma.

45.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaikymo priteisimas vienkartine suma geriausiai atitiks vaikų interesus, nes tokiu atveju ieškovė, kaip vaikų išlaikymo lėšų uzufruktorė, turės didesnes galimybes išieškoti priteistą išlaikymą ir taip užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

46.       Atsakovo argumentai, kad ieškovė, gavusi išlaikymą vienkartine išmoka, ją panaudos netinkamai ir taip pažeis vaikų interesus, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgtųsi priešingai vaikų interesams.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

47.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, nes nurodė, kad atsakovas lėšas sprendimui įvykdyti turės tik pardavęs turtą, kuris yra įkeistas hipoteka.

48.       Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo pasisakymai apie sprendimo įvykdymo būdą nesukelia atsakovui pareigos sprendimą vykdyti būtent tokiu būdu, todėl nesukuria teisių ar pareigų ir hipotekos kreditorei.

Dėl atsakovo, kaip neįgalaus asmens, interesų pažeidimo

49.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad vykdant teismo sprendimą atsakovui teks parduoti jam priklausantį vienintelį būstą, todėl jo, kaip neįgalaus asmens, teisės bus pažeistos, nes jis neteks būsto.

50.       Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo pasisakymai apie sprendimo įvykdymo būdą nesukelia atsakovui pareigos sprendimą vykdyti būtent tokiu būdu, todėl atsakovas gali siekti sprendimo įvykdymo ir kitais būdais, nebūtinai parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pvz. gaudamas kreditą.

51.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas teismo sprendimą vykdytų parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo teisė į būstą nebūtų pažeista. Atsižvelgtina į tai, kad turto vertė 2015 m. buvo nustatyta 139 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad turto vertė būtų sumažėjusi, kad turtas sugadintas ar pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui pardavus turtą rinkos kainomis, jis turtų galimybę grąžinti skolą hipotekos kreditorei, įvykdyti teismo sprendimą, grąžinti skolas kitam kreditoriui ir jam pakaktų pinigų kitam būstui įsigyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

52.       Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

53.       Ieškinį patenkinus iš dalies šalims priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 900 Eur išlaidų advokato pagalbai (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 125, 126), atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 540 Eur išlaidų advokato pagalbai (el. bylos apyrašas, 8 t., b. l. 134-137; 152, 153). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas 93 proc. ieškovei iš atsakovo priteistina 837 Eur išlaidų advokato pagalbai, o atsakovui iš ieškovės – 37,80 Eur išlaidų advokato pagalbai. Priešpriešinės priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 799,20 Eur. Iš atsakovo priteistina 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55.       Atsakovas patyrė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovė patyrė 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

56.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgtinos į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios tiek su jos pareikštu apeliaciniu skundu, tiek su atsikirtimu į atsakovo pareikštą apeliacinį skundą. Be to, įvertintina, kad pagal ieškovės apeliacinį skundą ginčo suma yra 13 761,32 Eur, o iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, priteista suma padidėjo 9 675,75 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 70 proc. Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su atsikirtimais į apeliacinį skundą turi būti atlyginta visiškai. Todėl darytina išvada, kad ieškovei turi būti atlyginta 85 proc. (70 + 100) / 2 bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 680 Eur.

57.       Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. – 795 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

n u t a r i a :

ieškovės D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vienkartine 19 578,82 Eur (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 82 ct) suma, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisto įsiskolinimo sumą, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. G., a. k. (duomenys neskelbtini). 

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vienkartine 29 545,48 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 48 ct) suma, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 533 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteisto įsiskolinimo sumą nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. G. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 799,20 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 20 ct) išlaidų advokato pagalbai ir valstybei – 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų į teikimu.“

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 795 Eur žyminį mokestį valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė 

                       Evaldas Burzdikas

                       Tomas Romeika