Administracinė byla Nr. AS-103-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04568-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (R. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas R. M. 2014 m. spalio 14 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr.69-678 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2S-3787.

Paduotas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymų reikalavimų, todėl teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gruodžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti: teismas pasiūlė patikslintame skunde neformuluoti reikalavimo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 69-678 panaikinimo, patikslinti proceso šalis ir pateikti rašytinį prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2S-3787 paduoti, detaliai nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vykdydamas teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį, pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. paštu išsiuntė teismui 2014 m. spalio 22 d. patikslintą skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2S-3787 panaikinimo ir šį sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas savo patikslintame skunde pripažino, kad praleido terminą skundui dėl Departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2S-3787 paduoti. Paaiškino, kad nežino įstatymų nustatytų terminų, nes nėra kvalifikuotas teisininkas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad skundą nustatytu terminu paduoti sutrukdė jo buvimas įkalinimo įstaigoje ir su tuo susiję sunkumai išsiųsti procesinius dokumentus. Be to, terminą praleido dėl to, jog 2014 m. rugpjūčio 5 d. dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri tik 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinė pagalbą, o skundas dėl paskirtos advokatės didelio užimtumo parengtas tik 2014 m. spalio 22 d.

II.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmestas, apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

              Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2014 m. liepos 24 d. priimto Departamento sprendimo išsiuntė 2014 m. spalio 14 d., nors apie jį sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 11 d., kai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačiame ginčijamame sprendime detalizuota jo apskundimo tvarka, taigi pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis, susijusi su terminų nežinojimu, nelaikytina svarbia.

Teismas pažymėjo, kad buvimas įkalinimo įstaigoje pats savaime nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, o pareiškėjo teiginys apie kylančius sunkumus išsiųsti procesinius dokumentus yra abstraktus. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, susijusių su jo buvimo įkalinimo įstaigoje ir galimybės išsiųsti procesinius dokumentus ribojimu.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą pats savarankiškai parengęs skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nors pačiame ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad ginčas dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas dėl pažeistų teisių turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taigi kreipimasis į Kauno apygardos administracinį teismą šiuo atveju nepateisina termino praleidimo. Nurodytos aplinkybės rodo, kad teisinės pagalbos teikimo klausimo sprendimas netrukdė pareiškėjui pačiam kreiptis į teismą, o paskirtos advokatės delsimas pateikti skundą, grindžiamas dideliu darbo krūviu, yra nepagrįstas byloje esančiais dokumentais. Kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu bei su juo nesutikdamas, turėjo realią galimybę laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą savo teisių gynybos. Atsižvelgiant į termino praleidimo mastą ir tai, kad pareiškėjas nepagrindė svarbių jo praleidimo priežasčių, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas, o skundą atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 19 d. gautas pareiškėjo R. M. atskirasis skundas (išsiųstas 2014 m. lapkričio 17 d.), kuriame prašoma pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir  perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 37–43).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, kad savo teises bandė ginti jam žinomais būdais, kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau dėl terminų praleidimo jo skundai nebuvo nagrinėjami. Akivaizdu, kad pareiškėjui trūko profesionalios teisinės pagalbos. Aplinkybė, nulėmusi termino praleidimą šiuo atveju yra šios kvalifikuotos pagalbos pavėluotas suteikimas dėl didelio advokatės darbo krūvio ir užimtumo kitose bylose. Taigi terminas praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teismui skundžia Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2S-3787 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame Departamentas atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2014 m. liepos 7 d. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 69-678 jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo, pareiškėjui praleidus apskundimo terminą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Byloje nėra tikslių duomenų, kada pareiškėjui įteiktas skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimas. Tačiau yra duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 11 d. šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną šio teismo kompetencijai. Pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 11–12). Pareiškėjas paties surašytą skundą šiam teismui išsiuntė 2014 m. spalio 14 d., t. y. žymiai praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti ir prašė jį atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl teisinių žinių stokos, buvimo įkalinimo įstaigoje ir su tuo susijusių sunkumų išsiųsti procesinius dokumentus. Kaip svarbiausią termino praleidimo priežastį pareiškėjas nurodo tą aplinkybę, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo jo atžvilgiu priimtas tik 2014 m. rugsėjo 25 d., o skundas dėl paskirtos advokatės didelio užimtumo parengtas tik 2014 m. spalio 22 d.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl to jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Termino praleidimas negali būti pateisintas ir dideliu advokato darbo krūviu (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti pakankamai svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame Departamento sprendime yra aiškiai nurodyti jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Byloje nustatyta, kad dėl nuobaudos ir skundžiamo Departamento sprendimo panaikinimo į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 11 d., t. y. apskundimo termino nepraleidęs. Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakęs priimti skundą, pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia apskundimo tvarka (Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienu nuo gavimo) buvo nurodyta ir skundžiamame Departamento 2014 m. liepos 24 d. rašte. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą būtų operatyviai ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo teises. Kaip minėta, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas pareiškėjui teikti teisinę pagalbą priimtas 2014 m. rugsėjo 25 d. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pats surašė ir 2014 m. spalio 14 d. išsiuntė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tik šalinant 2014 m. spalio 21 d. teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus teismui pateiktas skundas paruoštas pareiškėjo atstovės, paskirtos atstovauti pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, net neturėdamas kvalifikuotos teisinės pagalbos turėjo galimybę ir ėmėsi priemonių ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė imtis tolesnių veiksmų (kreipėsi į teismą tik po dviejų mėnesių). Kitų priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjui skundą išsiųsti anksčiau, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių pataisos namuose būtų ribojamos pareiškėjo galimybės įgyvendinti jo procesines teises, paruošti skundą teismui, nenustatyta ir kitų priežasčių, kurios trukdė jam tai padaryti.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas ir jo skundą atsisakyta priimti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                    Audrius Bakaveckas

                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                 Skirgailė Žalimienė