Civilinė byla Nr. 3K-3-340/2014

Proceso Nr. 2-21-3-03008-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.2, 44.2.3, 44.5.2.17 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „BI5“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BI5“ ieškinį atsakovui R. V. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti jai iš R. V. V. 76 104 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas.

Ieškovė, grįsdama pareikštą reikalavimą, nurodė, kad atsakovas nuo 2002 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „Vaveksa“ vienintelis akcininkas ir vadovas. 2009 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Vaveksa“, kurioje buvo patvirtintas kreditorės UAB „LLG transportas“ (buvęs pavadinimas UAB „Logipolijos transportas“) 78 886,73 Lt reikalavimas. Kauno apygardos teismui 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Vaveksa“ veiklą pripažinus pasibaigusia likvidavus įmonę dėl bankroto, UAB „LLG transportas“ patyrė 76 104 Lt žalą. 2012 m. kovo 29 d. susitarimu UAB „LLG transportas“ reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo perleido ieškovei. Ieškovės manymu, būtent atsakovas kaltas dėl atsiradusios žalos, nes jis, būdamas UAB „Vaveksa“ vadovu ir vieninteliu akcininku, pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „Vaveksa“ buvo nemoki jau 2008 metais, o atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2009 m. rugsėjo 25 d. Be to, atsakovas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme metu perleido didžiąją dalį UAB „Vaveksa“ turto. Gauti pinigai buvo pervesti vienintelei kreditorei – „Swedbank“, AB. Ieškovės nuomone, dėl šių atsakovo veiksmų UAB „Vaveksa“ negalėjo įvykdyti prievolės UAB „LLG transportas“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012).

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė teiginio, jog 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Vaveksa“ buvo nemoki, dėl to nepripažino, kad atsakovo neveikimas nuo nurodytos datos nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti žalos ieškovei atsiradimo priežastis. Teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai 2008 m. gruodžio 31 d. nesudarė didesnės kaip pusė į balansą įrašyto turto vertės. Be to, teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Vaveksa“ nuostolingai veikė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 20 d., o pagal 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitą UAB „Vaveksa“ 2008 metais turėjo 19 641 Lt pelno. Teismas nustatė, kad UAB „Vaveksa“ su „Swedbank“, AB buvo sudariusi keletą sutarčių, o jų įvykdymo užtikrinimas buvo garantuotas medienos atsargų, kurių vertė, 2009 m. rugsėjo 27 d. balanso duomenimis, buvo 754 169,05 Lt, taip pat atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), įkeitimu. 2009 m. rugsėjo 27 d. atsakovas kreipėsi į kreditorę, prašydamas leidimo parduoti medienos atsargas už 250 000 Lt, motyvuodamas, kad tokia yra reali medienos atsargų vertė, ir 2009 m. spalio 5 d. kreditorė sutikimą davė. 2009 m. rugsėjo 27 d. UAB „Vaveksa“ pardavė UAB „Dilguva“ medienos atsargas už bendrą 257 993,10 Lt sumą, kuri buvo pervesta kreditorei. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. rinkoje tokį kiekį ir tokios kokybės medienos atsargas buvo galima parduoti už didesnę kainą, o vien tos aplinkybės, kad į balansą įrašyta atsargų vertė buvo didesnė, teismas nelaikė įrodančia, kad rinkoje medienos atsargas buvo galima parduoti už didesnę kainą. Kadangi tinkamam įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo parduotas atsakovui nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, teismas sprendė, kad atsakovui nebūtų buvę naudinga pardavinėti medienos atsargas akivaizdžiai už per mažą kainą. Teismas aplinkybės, kad atsakovas turėjo galimybę medieną sandėliuoti, nelaikė leidžiančia spręsti, kad sandėliuojant medienos atsargas jų vertė būtų išaugusi ir jas būtų buvę galima realizuoti už didesnę kainą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį UAB „Logipolijos transportas“ prašymu buvo areštuota UAB „Vaveksa“ turto už 72 370,11 Lt, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi „Swedbank“, AB prašymu buvo areštuota turto ir lėšų už 70 698,64 Lt, į tai, kad medienos atsargos buvo įkeistos kreditorei „Swedbank“, AB ir kad jos buvo parduotos turint kreditorės, turėjusios pirmumo teisę į lėšas, gautas pardavus medienos atsargas, sutikimą, sprendė, kad nutartys dėl turto arešto nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo veiksmai parduodant medienos atsargas buvo neteisėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, sumažindama atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3000 Lt iki 2350 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, o tik dėl jo didelės kaltės, taip pat su kitais sprendimo motyvais ir papildomai pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas sandorį dėl medienos perleidimo, galiojant nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė jomis taikytus apribojimus, tačiau atkreipė dėmesį, kad už tokių pažeidimų padarymą yra numatyta atsakomybė CPK ir BK, o preziumuoti, kad nurodyti atsakovo veiksmai yra pažeidžiantys apeliantės teises ir teisėtus interesus, negalima, nes byloje nenustatyta, jog būtent šio sandorio sudarymas pažeidžiant taikytus apribojimus sumažino UAB „Vaveksa“ galimybes atsiskaityti su kreditore UAB „Logipolijos transportas“ ir kad būtent dėl šio sandorio sudarymo apeliantė patyrė nuostolius. Be to, 2009 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktu, siekiant užtikrinti  Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo iš UAB „Vaveksa“ priteista skola UAB „Logipolijos transportas“, įvykdymą, buvo areštuotas ne UAB „Vaveksa“ kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, bet lėšos – 67 054,23 Lt. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimta jau po medienos perleidimo sandorio sudarymo, t. y. jau po 2009 m. rugsėjo 27 d., todėl negalima laikyti, jog atsakovas, sudarydamas medienos atsargų perleidimo sutartį, pažeidė nurodyta nutartimi taikytus apribojimus. Vien faktas, kad atsakovas sandorio sudarymo metu buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nesudaro pagrindo jo veiksmus pripažinti neteisėtais. Kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo faktas nepanaikina įmonės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi buvo išspręstas UAB „Vaveksa“ kreditorės UAB „LLG transportas“ pareiškimas dėl UAB „Vaveksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjai grindžiant savo pareiškimą tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis šioje byloje grindžiamas pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Pareiškimas dėl UAB Vaveksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, teismui konstatavus, jog sudarant pirmiau nurodytą sandorį UAB „Vaveksa“ direktoriaus veiksmai nelaikytini atitinkančiais tyčinio bankroto požymius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacines instancijos teismas spręsdami įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012, pateiktu išaiškinimu, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kitose bylose juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti nėra būtina nustatyti vadovo didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo), pakanka konstatuoti vadovo pareigų pažeidimą (neteisėtus veiksmus), žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta byloje UAB „Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013). Bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Ieškovė savo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo grindė atsakovo sudarytu įmonės medienos atsargų perleidimo sandoriu, kurio sudarymas neatitiko įprastos bendrovės veiklos rizikos bei pažeidė įmonės kreditorių interesus. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino: ar rizika, kuri buvo prisiimta sandoriu, viršijo tokio pobūdžio įmonės įprastinėje ūkinėje–komercinėje veikloje prisiimamą riziką, vertinant pagal protingo ir apdairaus bendrovės vadovo elgesio standartą analogiškomis sąlygomis; ar sudarant sandorį buvo suderinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant įmonės kreditorius, interesai; kad įmonės vadovas pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu (atliko neteisėtus veiksmus).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, sutikdamas su skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais argumentais ir pažymėdamas, kad, parduodamas įkeistą turtą, jis vykdė didžiausios kreditorės AB „Swedbank“ valią ir nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes pardavus įkeistas atsargas bet kuriuo atveju gautos lėšos būtų panaudojamos įkaito turėtojo reikalavimams dengti. Be to, 2008 m. nebuvo prisiimta jokių naujų įsipareigojimų, buvo atsiskaitoma su kreditoriais ir siekiama atgaivinti bendrovės veiklą, todėl, nesikreipiant i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių padėtis nebuvo pabloginta, priešingai, su didele dalimi kreditorių buvo atsiskaityta. Teismai nenustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. V. nuo 2002 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. spalio 29 d. buvo vėliau bankrutavusios UAB „Vaveksa“ vadovas. Jis, atstovaudamas vadovaujamai įmonei, sudarė jos medienos atsargų perleidimo sandorį, kurį kasatorė įvardija UAB „Vaveksa“ negalėjimo atsiskaityti su ja priežastimi, t. y. žalos jai atsiradimo pagrindu, juo grįsdama byloje pareikštą ieškinį dėl bendrovės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė reglamentuojama CK šeštosios knygos XXII skyriuje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013; 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje kasatorei teigiant, kad atsakovo veiksmai sudarant medienos atsargų perleidimo sandorį buvo neteisėti, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos fakto nepakanka jų civilinei atsakomybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, visų pirma turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, teigdama, kad medienos atsargų perleidimo sandorio sudarymas yra atsakovo veiksmas, lėmęs žalos jai atsiradimą, turėjo įrodyti šio veiksmo neteisėtumą ir jų priežastinį ryšį su jos patirta žala. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų civilinė atsakomybė negalima, todėl, tik jas konstatavus, nustatinėtina, ar yra bendrovės vadovo kaltė dėl veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei. Tuo atveju, jei ieškovas įrodo, kad vadovas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovui atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta byloje UAB Druskininkų autobusų parkas v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013).

Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovo atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismai nustatė, įvertinę byloje šalių pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, keldama hipotezę, jog medienos atsargos buvo parduotos per maža kaina, taip padarant žalą kreditoriams, nepateikė įrodymų, kad tuo metu rinkoje tokį kiekį ir tokios kokybės medienos atsargas buvo galima parduoti už didesnę kainą, be to, medienos atsargos buvo įkeistos „Swedbank“, AB, todėl bankas turėjo pirmumo teisę į lėšas, gautas pardavus medienos atsargas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko, papildomai pažymėjęs, kad nesant įrodymų, jog būtent dėl medienos atsargų perleidimo sandorio sudarymo ieškovė patyrė nuostolius, negalima teigti, jog atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste gali būti pripažinti lėmusiais žalos apeliantei atsiradimą. Taigi teismams konstatavus, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir bankrutavusios įmonės negalėjimo atsiskaityti su ieškove, byloje nustatytas būtinos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas. Kasatorė šios reikšmingos aplinkybės nustatymo pagrįstumo nekvestionuoja. Nenustačius, kad atsakovo veiksmai lėmė žalą ieškovei, nėra pagrindo kelti klausimą dėl atsakovo kaltės, nes jis nebeturi įtakos civilinės atsakomybės atsiradimui. Pažymėtina, kad pagrindo įmonės vadovo atsakomybei nebuvimas konstatuotas jau Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, išnagrinėjus kreditorės UAB „LLG transportas“ pareiškimą dėl UAB „Vaveksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nustatė, kad dėl įmonės sudarytų sandorių, įskaitant nagrinėjamoje byloje nurodytą medienos perleidimo sandorį, UAB „Vaveksa“ galimybė atsiskaityti su kreditore UAB „Logipolijos transportas“ nebuvo sumažėjusi.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1800 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovo prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 37,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti R. V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „BI5“ (j.  a. k. 302568168) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „BI5“ (j.  a. k. 302568168) 37,53 Lt (trisdešimt septynis litus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė

Egidijus Laužikas