Baudžiamoji byla Nr. 1-8-354/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15894-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.2; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10; 1.2.20.3.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 2.1.16.2.12;

2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

(S)

                                  

                                                                                          

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 19 d.

Šiauliai

 

Šiaulių

apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,

kaltinamajam V. K.,

gynėjams advokatams Mindaugui Dūdai, Ramūnui Dobrovolskiui,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgitai Gubanovienei,

civilinio ieškovo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei Daivai Barisienei,

specialistei D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) ūkio savininkas, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, teisme prokurorės pateiktu kaltinimu kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2 veikos), 220 straipsnio 2 dalį, (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 233 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

1. Kaltinamasis V. K., įregistravęs ūkininko ūkį, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn., apgaulingai tvarkė ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio 31 d. išmokėjo ūkio darbuotojams iš viso 3586,05 Eur neoficialaus darbo užmokesčio:

ne anksčiau kaip 2015 m. birželio mėn., tikslus laikas nenustatytas, išmokėjo neįdarbintam S. L. iš viso 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už 2015 m. birželio mėnesį,

laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo S. G. iš viso 1186,05 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. išmokėjo neįdarbintam S. J. iš viso 2200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

šitų duomenų neperdavė pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, apskaitą tvarkančiai V. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri šių ūkinių operacijų neįformino finansinės apskaitos dokumentais: darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais, išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinių operacijų neįtraukė į ūkio finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m. 

 

2. Be to, kaltinamasis V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą R. M. vardu ir faktiškai vadovaudamas šiai veiklai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn., apgaulingai tvarkė ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėjo ūkio darbuotojams iš viso 82519,78 Eur neoficialaus darbo užmokesčio:

laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. V. V. iš ne mažiau kaip 24762,54 Eur (85500,09 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio: išmokėjo ne mažiau kaip 10194,62 Eur (35199,98 Lt) grynaisiais pinigais neapskaityto darbo užmokesčio, o apskaičiuoto išmokėti ne mažiau kaip 14567,92 Eur (50300,11 Lt) darbo užmokesčio V. V. neišmokėjo ir neįskaitė kaip 2012 m. rugsėjo 6 d. V. V. suteiktos 33306,30 Eur (115000 Lt) paskolos grąžinimo, neįforminimo apskaitos dokumentais ir darbo užmokesčio apskaičiavimo, išmokėjimo ir skolos už paskolą iš išmokamo darbo užmokesčio įskaitymo (grąžinimo) ūkinių operacijų neįtraukė į ūkio apskaitą,

laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. išmokėjo J. K. iš viso ne mažiau kaip 110,75 Eur (382,40 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio,

2013 m., tikslus laikas nenustatytas, išmokėjo M. M. iš viso 102,39 Eur (353,52 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išmokėjo P. J. iš viso 2589,26 Eur (8940,22 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo R. V. iš viso 49189,64 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. išmokėjo R. K. iš viso 1357,38 Eur (4686,77 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. išmokėjo V. L. iš viso 2613,09 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokėjo S. G. iš viso 1794,73 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

šitų duomenų neperdavė pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, apskaitą tvarkančiai V. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri šių ūkinių operacijų neįformino finansinės apskaitos dokumentais: darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais, darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais, kitais dokumentais, kai darbo užmokesčio suma neišmokama grynaisiais pinigais, bet įskaitoma gautos paskolos grąžinimui, išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo bei darbo užmokesčio kaip paskolos įskaitymo ūkinių operacijų neįtraukė į ūkio finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009–2017 m.

 

3. Be to, kaltinamasis V. K., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL (45000 Eur), įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie turtą ir jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

V. K.

, vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą R. M. vardu ir faktiškai vadovaudamas šiai veiklai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, būdamas atsakingas už deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, apskaitą tvarkančiai V. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neperdavė duomenų apie laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ūkio darbuotojams išmokėtą iš viso 82519,78 Eur neoficialų darbo užmokestį, dėl to šios išmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinės operacijos neįtrauktos į ūkio finansinę apskaitą, siekdamas išvengti iš viso 46183,14 Eur mokesčių, iš jų 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 30413,89 Eur įmokų: 25892,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4490,61 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą, nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. deklaracijose ir pranešimuose V. K. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, turtą ir jo panaudojimą, veikdamas per ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, apskaitą pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį tvarkančią V. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. juos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. V. K. 2010-02-12–2018-01-12 metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. neįrašė 105128,71 Eur papildomai ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams apskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio ir apskaičiavo 15769,25 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio, 2010-02-12–2018-01-12 šias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio:

2010-02-12 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2009 m. neįrašė 3236,93 Eur (11176,48 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 485,54 Eur (1676,47 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2010-02-12 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 485,54 Eur (1676,47 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2011-02-10 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2010 m. neįrašė 3236,93 Eur (11176,48 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 485,54 Eur (1676,47 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2011-02-10 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 485,54 Eur (1676,47 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2012-02-13 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2011 m. neįrašė 3382,65 Eur (11679,48 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 507,39 Eur (1751,92 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2012-02-13 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 507,39 Eur (1751,92 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2013-02-11 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2012 m. neįrašė 3236,93 Eur (11176,48 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 485,54 Eur (1676,48 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2013-02-11 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 485,54 Eur (1676,48 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2014-02-04 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2013 m. neįrašė 5545,76 Eur (19148,40 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 831,87 Eur (2872,28 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2013-02-11 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 831,87 Eur (2872,28 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2015-02-13 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2014 m. neįrašė 24540,25 Eur (84732,58 Lt) papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 3681,03 Eur (12709,89 Lt) mažiau pajamų mokesčio ir 2015-02-13 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 3681,03 Eur (12709,89 Lt) gyventojų pajamų mokesčio,

2016-02-08 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2015 m. neįrašė 23155,81 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 3473,36 Eur mažiau pajamų mokesčio ir 2016-02-08 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 3473,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

2017-02-15 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2016 m. neįrašė 20291,51 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 3043,71 Eur mažiau pajamų mokesčio ir 2017-02-15 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengiant 3043,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

2018-01-12 Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 m. neįrašė 18501,94 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams ir apskaičiavo 2775,27 Eur mažiau pajamų mokesčio ir 2018-01-12 ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu už 2017 m. sausio–spalio mėn. išvengiant 2775,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis V. K. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 75996,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, ir 30413,89 Eur išmokų ir nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 25892,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4490,61 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą:

pranešimuose apie apdraustuosius už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. A11 eilutėse 2011 m. gegužės–birželio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 145,72 Eur (503,14 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 58,27 Eur (201,19 Lt) įmokų ir 2011 m. gegužės–birželio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 49,52 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 8,75 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų,

pranešimuose apie apdraustuosius už 2013 m. liepos–gruodžio mėn. A11 eilutėse 2013 m. rugpjūčio – 2014 m. sausio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 2308,83 Eur (7971,92 Lt ) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 923,08 Eur (3187,21 Lt) įmokų ir 2013 m. rugpjūčio – 2014 m. sausio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 853,81 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 69,27 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų,

pranešimuose apie apdraustuosius už 2014 m. A11 eilutėse 2014 m. vasario – 2015 m. sausio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 21303,32 Eur (73556,10 Lt) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 8517,07 Eur (29407,73 Lt) įmokų ir 2014 m. vasario – 2015 m. sausio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 7238,87 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 1278,20 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų,

pranešimuose apie apdraustuosius už 2015 m. A11 eilutėse 2015 m. vasario – 2016 m. sausio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 19918,89 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 7963,56 Eur įmokų ir 2015 m. vasario – 2016 m. sausio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 6768,44 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 1195,12 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų,

pranešimuose apie apdraustuosius už 2016 m. A11 eilutėse 2016 m. vasario – 2017 m. sausio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 17054,59 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 6818,43 Eur įmokų ir 2016 m. vasario – 2017 m. sausio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 5795,06 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 1023,37 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų.

pranešimuose apie apdraustuosius už 2017 m. sausio–spalio mėn. A11 eilutėse 2017 m. vasario–lapkričio mėn. neįrašė ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 15265,02 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė 6133,48 Eur įmokų ir 2017 m. vasario – 2017 m. lapkričio mėn. šiuos pranešimus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu išvengiant 5187,05 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, 915,90 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų, 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą.

 

4. Be to, kaltinamasis V. K. 2019 m. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas paveikti liudytoją P. G., kad šis pakeistų 2018 m. birželio 8 d. duotus parodymus dėl V. V. darbo V. K. ir R. M. ūkiuose, P. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įtikinėjo P. G., kad jis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimai apgaulingo R. M. ir V. K. ūkių apskaitos tvarkymo duotų melagingus parodymus, kad V. V. nedirbo V. K. ir R. M. ūkiuose, ir nurodė, kad P. G. be reikalo „kišo liežuvį“ FNTT, nusamdys advokatą ir gaus pakeisti parodymus.

 

                               Įrodymai

 

5. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltę dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 metais giminaičiams V. buvo paskolinti pinigai. 2012 metais jo dukterėčia R. V. ir V. V. atvažiavo pas jį pasiskolinti pinigų namui pirkti. Jis tuo metu turėjo finansinių bėdų, neturėjo laisvų pinigų, tai pasakė, kad prašytų R. M. Jie sutarė su R. M., pastaroji paskolino 115 000 (Lt) ar 120 000 (Lt), tikslios sumos neįvardins, buvo pasirašyta sutartis, padarytas pavedimas. Sutartis buvo surašyta, kad pinigus grąžins po metų. Praėjo metai, kiti metai, bet pinigų negrąžino, atsiprašinėjo, prašė dar palaukti. Jo sesuo (R. V. motina) irgi prašė palaukti. R. V. brolis A. E. ir sesuo V. V. buvo atvažiavę pas juos į namus ne vieną kartą ir sakė, kad niekas nesiruošia grąžinti pinigų. Jie buvo ne kartą nuvažiavę į namus prašyti grąžinti skolą, bet nepavyko. R. M. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, tada sulaukė iš jų (V.) aplinkos grasinimų, buvo atvažiavusi sesuo V. V. pas juos į namus, kuri dirba tyrėja (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, pasakė, kad, jeigu jie neatsiims pareiškimo iš teismo, tai bus problemų, bus FNTT. Jiems nebuvo ko bijoti, nes nieko blogo nedarė. Taip ir prasidėjo tyrimas FNTT, buvo nutrauktas ir vėl pradėtas. Buvo įvairiausių tikrintojų: ir augalų apsauga, ir aplinkosauga, ir mokesčių inspekcija, ir darbo inspekcija, nebuvo savaitės, kad nebūtų tikrintojų. (duomenys neskelbtini)  teismas pripažino tą skolą, ir dabar gauna tas „kapeikas“. V. išsiskyrė. V. V. sąskaitoje buvo apie 50 000. R. V. prisiteisė alimentus, šeimoje yra trys vaikai, tai po 2000 kiekvienam vaikui. Skyrybos vyko bendru susitarimu, kad V. V. pinigus perveda R. V. vaikų išlaikymui, kad tų pinigų neatiduotų kaip skolos R. M. 

Dėl R. M. ūkio – tai ūkis yra R. M., jo ūkis yra jo, tai skirtingi ūkiai, atskiros buhalterijos, darbuotojai, atskiri tiekimai ir pardavimai. Jį su R. M. ūkiu sieja Jungtinės veikos sutartis, pagal kurią jis yra atsakingas už darbų organizavimą. Jis turi daug patirties žemės ūkyje, domisi, seminaruose dalyvaudavo. Jo prisidėjimas prie R. M. ūkio yra patariamasis, kada geriau tręšti, kada geriau sėti, kulti ir pan. Kaltinimas yra, kad jis pateikęs duomenis R. M. vardu ir pan., tai jis niekada neteikdavo jokių duomenų, nes jų atskiros buhalterijos. Dėl R. M. ūkio jis parodymų neduos, nes R. M. yra jo dukrų mama, jo žmona. Jis atsisako kalbėti apie R. M. ūkį.

Dėl savo ūkio yra kaltinamas, kad neva darbuotojams mokėjęs per daug. Pas jį dirbo A. K. ir E. K. Pastariesiems mokėta tiek, kiek yra parašyta žiniaraščiuose, kaltės nepripažįsta, kad šie gavo neapskaityto darbo užmokesčio. Dar dirbo S. G., pastarajam taip pat buvo mokama tiek, kiek nurodyta žiniaraščiuose. Dar yra S. J., kuris pas jį nedirbo. Kiek žino, S. J. dirbo ūkyje pas A. E. R. V., A. E., E. J. yra broliai, seserys. V. V. taip pat turėjo nemažai žemių, pastarieji ten bendrai dirbo, jo ūkyje nedirbo. A. E. davė teisingus parodymus. S. J. sūnus yra vedęs R. V. seserį, tai V. viską daro, kad supykdytų, nes dėdė ir teta paprašė grąžinti skolą. Mano, kad čia yra sąmokslas jį apkalbėti. S. L. pas jį dirbo tik keletą dienų, nelabai sugebėjo vairuoti tą sunkvežimį. S. L. dirbo vasarą, galėjo būti birželio mėnesį. Sutinka, kad S. L. išmokėjo 200 Eur. Dėl S. L. pripažįsta, kad neapskaitė pastarajam išmokėto darbo užmokesčio.

Su R. M. kartu gyvena nuo 1993 metų, turi dvi dukras. Visą tą laiką gyvena kartu kaip šeima.

Jis savo ūkį įregistravo 2012 metais. R. M. daug anksčiau yra įregistravusi, nepasakys kada. Kol jis neturėjo savo ūkio, R. M. savo ūkiui vadovavo pati. Jis turėjo statybų verslą, dirbo su miškais, turėjo įmonę. Kai R. M. įregistravo savo ūkį, visą tiriamąjį laikotarpį, ji dirbo mokykloje, bet ne visu etatu.

Dėl poveikio liudytojui P. G. – jam sunku prisiminti, jis tik vieną kartą buvo nuvykęs pas pastarąjį po skambučio, kai šis pasakė, kad jį (kaltinamąjį) apkalbėjo, ir prašė atvažiuoti. Pokalbis galėjo būti 2019 metų pradžioje. P. G. pasakojo, kad buvo prigirdytas alkoholiu pas V. Kai jis nuvažiavo, P. G. buvo blaivus, sakė, kad po pokalbio su V. kitą dieną jį turėjo nuvežti į FNTT apklausai, kad vežė neblaivų. P. G. pasakė, kad padarė labai negerą dalyką, kad jį (kaltinamąjį) apkalbėjo nebūtais dalykais, atsiprašinėjo jo, kad apkalbėjo, ir klausė, ką jam dabar daryti. Jis pasakė, kad eitų pas prokurorus, pas advokatus, gal ką padarys. Jis P. G. neįtikinėjo, nes jam nebuvo ką įtikinėti, jis pastarajam nesakė jokio blogo žodžio. P. G. apkalbėjo jį, nes pasakė, kad V. V. dirbo pas jį ūkyje ir R. M. ūkyje. Jis P. G. neįtikinėjo, kad pakeistų parodymus, nesakė, kad šis „be reikalo čia kišo liežuvį“, kad nusamdys advokatą ir jis (P. G.) turės pakeisti parodymus. Šito kaltinimo nepripažįsta. P. G. buvo pas jį į namus atvažiavęs po to pokalbio ir prašė paskolinti pinigų, paskui buvo į sandėlį atvažiavęs, bet jie ta tema nekalbėjo ir pinigų jis neskolino. Jis su P. G. neturėjo jokių reikalų, pastarasis yra labai pageriantis. Mano, kad R. V. ieškojo tokių žmonių, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, kad juos galėtų paveikti. Su P. G. jie buvo pažįstami, prieš 30 metų jo įmonėje, kurioje jis buvo akcininkas, yra dirbęs. P. G. nei jo, nei R. M. ūkiuose nėra dirbęs. P. G. buvo apsivogęs, buvo bylos iškeltos. Iki nuvykimo pas P. G., nežino, ar P. G. kreipėsi į policiją. Jis nėra vartojęs smurto prieš P. G. Kai tą vieną kartą buvo nuvažiavęs pas P. G., tai važiavo vienas, P. G. namiškių nematė, nes P. G. išėjo į kiemą ir jie pasikalbėjo, į namus jis nebuvo užėjęs. M. V. nepažįsta, gal ir pažįsta, bet ta pavardė jam nieko nesako.

Jis žmones į darbą savo ūkyje priimdavo pats, pats tardavosi dėl darbo sąlygų, dėl darbo laiko, dėl darbo užmokesčio. Dėl darbo valandų su darbuotojais buvo susitarimas, kad, kai lietus lyja, darbo nėra, o, kai javapjūtė, dirbdavo ilgiau. Jų susitarimas su darbuotojais buvo, kad atlyginimą jie gauna tiek žiemą, tiek ir vasarą. Žiemą jie praktiškai nedirbdavo, bet gaudavo tą patį. Kai kurie ūkininkai žiemą išleidžia nemokamų atostogų. Būdavo, kad padirbdavo ilgiau, bet kompensuodavo tą laiką. Jeigu ilgiau dirba, tai vėliau ateina į darbą. Darbo laiko niekas nekontroliavo, paromis nedirbo. Jis turėjo pačią naujausią techniką, todėl jie greitai atlikdavo darbus, nereikėdavo naktimis dirbti. Darbo laiko žiniaraščius pildydavo buhalterė ir jis pats pildė. Duomenis buhalterei pateikdavo jis. Darbo užmokestį darbuotojams jis mokėjo. Keletą kartų darbo užmokestį yra perdavęs R. V., yra pastarojo prašęs, kai šis važiuodavo į tą pusę, kad paduotų pasirašyti žiniaraščius. Neprisimena, kelis kartus būdavo mokamas darbo užmokestis. R. V. dirbo R. M. ūkyje.

Pagal Jungtinės veiklos sutartį, tai jo prisidėjimas, kas siejo su R. M. ūkiu, buvo darbų organizavimas, patardavo ir daugiau nieko nedarydavo, dirbdavo tik savo ūkyje. Jungtinės veiklos sutartyje sąlygos labai paprastos, jų buvo laikomasi. Nepasakys, nuo kada pradėjo samdyti ūkyje darbuotojus. Pagal Jungtinės veiklos sutartį pasidalindavo technika. Pagal šitą sutartį jo darbuotojai kitame ūkyje nedirbdavo, tik yra pasinaudoję technika. A. E. yra pasinaudojęs jo ir R. M. technika.

Dėl 2015-05-01 sutarties, kurios 2 punkte nurodyta, kad prisidedame samdomų darbuotojų darbo jėga, tai jis neprisidėjo darbo jėga. Jo ūkyje dirbo jo žmonės, R. M. ūkyje dirbo jos žmonės. Tos sutarties sąlygos nebuvo laikomasi. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo įregistruota, nes buhalterė sakė, kad nebūtina įregistruoti.

Apskaitą vedė ta pati įmonė ir jo, ir R. M. Savo ūkio dokumentus, visus duomenis jis pateikdavo finansinę apskaitą tvarkančiai įmonei, konkrečiai – V. B. Su darbo užmokesčiu susijusias deklaracijas, GPM deklaracijas mokesčių inspekcijai, pranešimus „Sodrai“ jis pats pateikdavo. Buhalterė apskaičiuodavo pagal pateiktus duomenis, o jis pateikdavo.  

Keletą kartų jis yra davęs R. V. nuvežti pinigus jo (kaltinamojo) ūkio darbuotojams. Žino, kad R. V. dirbo R. M. ūkyje. Būdavo, kad R. V. važiuoja pas savo vyrus, tai jis paprašydavo, kad nuvežtų ir jo darbuotojams žiniaraščius ar pinigus. Būdavo, kad pirma paduoda pinigus, nepaduodavo pasirašyti, tai R. V. keletą kartų yra vežęs pasirašyti žiniaraščius. Be R. V. daugiau niekam nėra perdavęs pinigų, kad išmokėtų darbo užmokestį savo ūkio darbuotojams. R. M. ūkio pinigais jis nedisponavo. Jis nežino apie R. V. sudarytas lenteles, kuriose buvo įrašytos sumos, išmokėtos darbuotojams V. K. ūkyje ir R. M. ūkyje. Jis buvo kasininkas savo ūkyje ir jis vienas disponavo grynaisiais pinigais. Kasos pirminius dokumentus, kasos išlaidų orderius gal buhalterija padėdavo suvesti, dabar nepasakys, jis ir pats tvarkydavosi.

A. E. ūkis buvo atskiras ūkis. Juos siejo Jungtinės veiklos sutartis. Nepasakys pastarojo prisidėjimų, gal su technika, neprisimena. A. E. ūkis buvo šeimos ūkis, sesės, svainiai dirbo.

Ūkininkas gali turėti 500 ha. Nepasakys, kiek 2017–2019 metais jo asmeninis ūkis turėjo žemės. Ūkininkas savo nuosavybėje gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, bet gali nuomotis. Nepasakys, kiek žemės buvo jo nuosavybė, gal apie 500 ha. Nepasakys, kiek turėjo sugyventinė R. M. Nepasakys, kiek šeima gali turėti žemės.

E. K. yra paskolinęs pinigų namui pirkti, jauna šeima. Skolos grąžinimas nesusijęs su darbo užmokesčiu.

V. V. nėra pasirašęs jo ūkio dokumentų, nežino. Jis negali paaiškinti, kodėl jo ūkio važtaraštį yra pasirašęs V. V. Dėl S. L. parašo “A” važtaraštyje, tai gali būti. Nepasakys, kada šis galėjo pasirašyti, tikriausiai, tuo metu dirbo, jei parašas yra.

Nepasakys, ar 2009–2017 metais turėjo savo vardu elektroninį paštą. Jis turėjo savo kitų įmonių, tai turėjo ir elektroninį paštą.

Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tikriausiai, teisingi. Neprisimena jų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 113–114), kaltinamasis nurodė, kad parodymai teisingi, atlyginimus mokėdavo du kartus per mėnesį. Gal buvo ir taip, kad vieną kartą per mėnesį išmokėdavo, bet daugiausia du kartus mokėdavo.

Jo ūkio dirbami laukai keitėsi ne kasmet. Keitėsi, nes yra daroma sėjomaina. Tie laukai, kurie yra jo, kaip savininko, nesikeitė, nuomojami irgi nesikeitė, nebent atsisako nuomos arba nuomininkas nutraukia sutartį.

Iki savo ūkio įregistravimo 2012 metais yra kažkiek dirbęs R. M. ūkyje, traktorių vairavęs. Kai jau turėjo savo ūkį, nedirbo R. M. ūkyje, dar turėjo savo įmonių, ir dabar turi.

Dėl to, kad liudytojai nurodė, jog A. E. žemės yra jo (kaltinamojo), tai A. E. anksčiau turėjo ūkį negu jis. A. E. yra paveldėjęs žemes iš tėvų, didžiąją dalį žemės pirko iš valstybės kaip jaunasis ūkininkas, atrodo, 200 ha nusipirko lengvatinėmis sąlygomis. Jauniesiems ūkininkams davė lengvatinėmis sąlygomis išsimokėti per 15 metų. Jis nežino, ar A. E. išsimokėjęs, ar ne, atrodo, išsimokėjęs, nes čia seni laikai ir tos žemės kainos buvo juokingos – apie 1–2 tūkstančius litų už hektarą.

Kodėl nebuvo įforminta ir nebuvo pateikta jokių dokumentų apie tai, kokia technika buvo naudota, tos technikos amortizaciniai atskaitymai, kuri buvo naudota jo veikloje, tačiau buvo perduota pagal Jungtinės veiklos sutartį R. M., – nepasakys. Jie minimaliai naudojo tą techniką, nes jis nusipirko savo technikos, A. E. turėjo savo, R. M. turėjo savo. Keletą kartų buvo pasinaudota. Kai technika būdavo perduodama R. M., ji būdavo perduodama be vairuotojo, be operatoriaus. Perdavimo metu nebuvo rašomi perdavimo, paskui grąžinimo, priėmimo atgal aktai. Buvo tik žodinis susitarimas. 

Jis neteikdavo konsultacijų R. M. ūkiui, tik pasakydavo, kad jis dabar daro tą, kad dabar reikia tręšti, laikas purkšti, laikas sėti, kokias sėjomainas geriau daryti. Jie, ūkininkai, tarpusavyje bendrauja, visi tariasi, nebūtinai tik su R. M., ir su kitais ūkininkais. Konsultacijos nebuvo įformintos, negavo jokių pajamų.

S. L. buvo ne vieną kartą atėjęs darbo prašyti, gal R. V. buvo prašęs, dabar tų detalių nepasakys, neprisimena.

Žino, kad V. V. iš jo reikalauja neišmokėto atlyginimo, vyksta teismas. Civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla.

Dėl 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutarties (Jungtinės veiklos sutartis, 8 t., b. l. 24, priedas, 8 t., b. l. 33), kad jis paskirtas vadovauti, kad tvarkys sutarties dalyvių reikalus institucijose, organizuos pagamintos žemės ūkio produkcijos realizavimą – tai ne, nes jie kiekvienas dirbo savarankiškai. Gal buvo numatyta sutartyje, bet jie dirbo kiekvienas sau. Jis nevykdė savo pareigų pagal šitą sutarties punktą. Išlaidų ir pelno nesidalino, buvo atskiros buhalterijos, atskiros pajamos, atskiri pirkimai, pardavimai. Pelnu nesidalino. Sutartyje nurodytos sąlygos apie išlaidų ir pelno dalijamasi proporcingai ūkiui neatitinka tikrovės. Jie pasirašė sutartį, nes gal buvo nusimatę. Dėl 2015-05-01 sutarties 6 punkto, kad už bendro turto apskaitą, visos žemės ūkio veiklos vykdymą, produkcijos realizavimą, atstovavimą institucijose jis yra atsakingas, – tai jis tikrai nevykdė visos sutarties. Dėl 10 punkto, kad kiekvienas partneris turi teisę pagal poreikį apmokėti kitų partnerių sąskaitas tiekėjams, sumokėtos išlaidos dalijamos proporcingai partnerių ūkiams, – to nebuvo, kiekvienas mokėjo savo. Dėl 11 punkto, kad kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, – tai gal ir galėjo susipažinti, nežino. Dėl 12 punkto, kad kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies ir ūkio dydžiui, –jie tiesiog buvo nusimatę, kad galbūt kartu kažką, bet to nebuvo. Dėl 14 punkto, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas proporcingai kiekvieno indėlio ir ūkio dydžiui į bendrą veiklą vertei, – buvo visiškai atskiri ūkiai, atskiros buhalterijos, pajamos atskirai, pirkimai, pardavimai atskirai, mokesčių deklaracijos atskirai. Ši sutartis galioja iki dabar. Pagal tą sutartį jis tik prisidėjo patarimais. Jungtinės veiklos sutartis realiai nebuvo vykdoma.

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką V. K. parodė, kad nuo 2012 m. kovo 20 d. yra įregistravęs savo ūkį. Verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste. Taip pat nuo 2012 m., tiksliai datos neprisimena, turi įsigijęs ir ūkio technikos, tai yra traktorių, kombainų ir pan., kurie yra naudojami ūkinėje veikloje. Šia veikla verčiasi (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) rajone, kur yra registruoti jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, taip pat ir nuomojami žemės sklypai. 2012 m., kada įregistravo savo ūkinę veiklą ir pradėjo ja verstis, darbuotojų nereikėjo, visus darbus atlikdavo pats, o 2013 m., kada veikla plėtėsi, tai reikėjo ir darbuotojų, todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. nusprendė samdyti darbuotojus. Darbuotojų ieškodavosi pats, būdavo, kad ir patys žmonės pasisiūlydavo dirbti ūkyje. Darbo sutartis sudarydavo Konsultavimo tarnyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pas buhalterę V. B., kuri ir tvarko jo ūkio apskaitą. Darbuotojams atlyginimus išmoka pats 2 kartus per mėnesį grynaisiais, tai yra mėnesio 1-ąją dieną ir 15-ąją dieną. Išmokėjus darbuotojams atlyginimus, visada duoda pasirašyti ant algalapio. Atlyginimus išmoka įvairiai, kartais atlygį išmoka atvažiavęs į laukus, kur dirba darbuotojai, kartais atlyginimą išmoka savo „ofise“, esančiame (duomenys neskelbtini)  kaime, būna, jog darbuotojai po darbų užsuka pas jį į namus dėl atlyginimo išmokėjimo. Jokių priedų darbuotojams neskiria. Atlyginimas visiems darbuotojams išmokamas minimalus, tai yra ne daugiau 400 Eur, atskaičius mokesčius. Darbuotojai dirba po 8 darbo valandas per dieną darbo dienomis, savaitgaliais nedirba. Dažniausiai dirba nuo 8 val. ryto iki 17 val., bet priklauso ir nuo sezono, jei vyksta rugiapjūtė, dirbama nuo 14 val. ir baigiama vėliau. Tačiau viršvalandžių nėra. Visiems darbuotojams vadovauja pats. Jeigu negali dirbti tą dieną, kartais paprašo, kad darbuotojus prižiūrėtų A. E. 

2013 m. sausio 1 d. su A. E. ir R. M. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią bendrai naudojasi ūkio technika. Reikalui esant, pasinaudoja jis jų turima ūkio technika ar atvirkščiai. Taip pat pagal tą veiklos sutartį bendrai naudojantis ūkio technika padeda vienas kitam atlikti ūkio darbus. Tai yra jo samdomi darbuotojai padeda dirbti žemes R. M. ūkiui priklausančiose žemėse, taip pat ir A. E.

V. V. yra jo sesers dukros vyras, dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, taip pat, kiek žino, (duomenys neskelbtini) rajone turi savo ūkį ir ūkininkauja. Taip pat jis (V. V.) padeda A. E. ūkyje, kadangi V. V. yra A. svainis. Jis ir pats yra skolinęs V. V. savo ūkio techniką, kuria pastarasis naudodavosi savo ūkyje darbams atlikti. V. V. niekada nėra dirbęs pas jį ūkyje, taip pat nėra dirbęs pas R. M., tik, kiek žino, padėdavo savo svainiui A. E. dirbti ūkyje, naudodamasis bendrai ūkio technika pagal jau minėtą Jungtinės veiklos sutartį.

2012 m., tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti vasaros pabaiga, jo paprašė sesers dukra R. V. jos šeimai paskolinti pinigų namo įsigijimui. Paaiškino, kad jie kartu su vyru V. V. ketina parduoti butą ir įsigyti namą. Kiek prisimena, paprašė paskolinti 115 tūkstančių litų. Kadangi tuo metu jis tokios sumos neturėjo, tai pakalbėjus su R. M., jo sugyventine, pastaroji sutiko paskolinti R. ir V. V. 115 tūkstančių litų. Paskolos sutartį parengė buhalterė V. B., kuri administruoja jo ir Re. ūkius, o sutartį pasirašė V. V. ir R. M. jo namuose, (duomenys neskelbtini) .Kitą dieną trise – jis, R. ir V. V. nuvyko į “S”, esantį (duomenys neskelbtini), kur R. pervedė į V. banko sąskaitą 115 tūkstančių litų. Sutartyje nurodytu terminu V. V. skolos negrąžino. Laikui bėgant pradėjo kreiptis į V. V. dėl skolos grąžinimo, tačiau šis jų pradėjo vengti, tad suprato, kad skolos jiems negrąžins. 2018 m. pradžioje, tiksliai datos neprisimena, jo sugyventinė R. M. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Civilinėje byloje, kiek žino, yra apklausta daug liudytojų, tarp jų buvo apklaustas ir jis. Mano, kad pareiškimas dėl jo ir R. M. ūkio apgaulingo apskaitos tvarkymo yra pateiktas todėl, kad siekiama apsiginti teisme, nes nenoro R. grąžinti skolos jo sugyventinei. Šį pareiškimą laiko melagingu (7 t., b. l. 113–114).

 

6. Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Jurgita Gubanovienė parodė, kad dėl patikslinto ieškinio nori akcentuoti, kad ieškinys yra nenaujas, t. y. tos pačios išvados, tie patys skaičiai. Specialisto išvados ir liudytojų parodymai tik patvirtino, kad R. M. iš esmės realios ekonominės veiklos nevykdė, todėl ūkininko veiklą vykdęs V. K. yra atsakingas už žalą, kuri yra nurodyta civiliame ieškinyje. Civilinis ieškinys grįstas specialisto išvada. Dėl civilinio ieškinio priteisimo, atsižvelgiant į veikos, nurodytos 222 straipsnio 1 dalyje, tai norėtų akcentuoti, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, civilinis ieškinys turėtų būti priteistas dėl tos aplinkybės, kad, vykdant veiklą, ir kada yra nustatoma, jog buvo apgaulinga apskaita, tai tos apgaulingos apskaitos tikslas buvo išvengti mokesčių. Dėl tos priežasties yra pateiktas civilinis ieškinys, kad būtų atlyginta šita žala. Prašo priteisti žalos atlyginimą pagal pateiktą civilinį ieškinį iš V. K. 

Dėl termino – tai Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje yra nustatyta, kad mokesčiai gali būti išieškomi iš fizinio asmens per trejus metus, o apskaičiuotos sumos turėtų būti mokesčių mokėtojo mokamos. Kaip matoma, tas terminas yra pasibaigęs, todėl mokesčių administratorius gali tik vienintele galimybe naudotis – išsiieškoti žalą, kurią padarė mokesčių mokėtojas, būtent šio civilinio ieškinio dėka galėtų atgauti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius. Kitos galimybės mokesčių administratorius neturi.

Kas V. K. ūkio vardu per visą tą laikotarpį teikė duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir deklaracijas – tai, kas sistemoje realiai buvo prisiregistravęs, koks ID adresas, šiuo metu negali atsakyti. Kas mokėjo mokesčius, koks ūkio subjektas – tai, jeigu yra mokesčių mokėtojas ir tas mokesčių mokėtojas moka mokesčius, tai jis arba nurodo, kad būtent jis moka už save, arba, jeigu kitas asmuo moka už jį, tai nurodo, kad kitas asmuo moka už tą kažkokį mokesčių mokėtoją. Dabar neturi atsakymo, ar už V. K. buvo kitas mokėtojas, kuris mokėjo už jį mokesčius. Nemano, jog šita aplinkybė, kad už V. K. mokėjo kitas asmuo ar jis mokėjo kažkiek mokesčių, civilinio ieškinio objektas yra būtent konkreti suma, kurios jis nesumokėjo, dėl kurios yra pateiktas civilinis ieškinys. Šita 18 334 Eur suma yra nesumokėta, todėl pateiktas civilinis ieškinys. Jei civilinis atsakovas pageidautų, būtų sąmoningas ir sumokėtų, tai įmokos kodas yra (duomenys neskelbtini), ir būtų aišku, kad mokama pagal pateiktą civilinį ieškinį, kuris apskaičiuotas pagal specialisto išvadą. Negali pasakyti, kiek, kokiu metu ir kokias įmokas darė V. K. Kadangi kiti mokesčiai, kuriuos mokėjo mokesčių mokėtojas V. K., nėra šio civilinio ieškinio objektas.

Kas mokėjo pagal pateiktas deklaracijas mokėtinus mokesčius už R. M. ūkį – paaiškins tokį dalyką, kad, kada yra pateiktos deklaracijos ir mokami mokesčiai, tie mokesčiai yra sumokami pagal pateiktas deklaracijas. Šiuo atveju yra pateiktas civilinis ieškinys, kuris niekur nėra deklaruotas ir jokiose deklaracijose jis neatsispindi.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsniu, apmokestinamos visos gyventojų realiai gautos pajamos, nežiūrint į tai, ar tos pajamos buvo deklaruotos jo deklaracijoje, ar nebuvo. Jeigu yra nustatoma aplinkybė, kad pajamos buvo gautos, jos yra apmokestinamos. Apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Teismas nustatys faktines aplinkybes dėl visų pateiktų duomenų, liudytojų parodymų, pateiktų kitų rašytinių duomenų. Atsižvelgus į patikslintą kaltinimą, yra duomenų, kad būtent V. K. gavo ekonominės veiklos pajamų, dėl to ieškinys yra patikslintas. Pajamų dydis yra civiliniame ieškinyje. Jeigu žmogus išmokėjo atlyginimą, tai jis iš kažkur turėjo gauti ir pajamų. Atitinkamai buvo mokėtas atlyginimas ir nuo to atlyginimo nesumokėti mokesčiai. Tas atlyginimas, kuris pagal teismo proceso metu nustatytus duomenis, buvo išmokėtas, tai atitinkamai nebuvo mokėtas gyventojų pajamų mokestis. Atlyginimo mokėjimas yra tas apmokestinimo momentas, kada turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis. Kadangi V. K. išmokėdavo atlyginimą, jis yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, atitinkamai tas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį ir sumokėti į biudžetą.

Konkretūs asmenys, kuriems buvo išmokėtas darbo užmokestis, yra nurodyti specialisto išvadoje. V. K. yra mokestį išskaičiuojantis asmuo. Jeigu būtų viską teisingai oficialiai mokėjęs, jis privalėjo atitinkamai išskaičiuoti mokestį ir sumokėti į biudžetą. Tais atvejais, kai mokestį išskaičiuojantis asmuo neatlieka tokios pareigos, tai jis pirmiausiai privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį iš priklausančio atlyginimo, o paskui, jeigu būtų nustatyta, jis gali regreso tvarka išsiieškoti iš tų asmenų, jeigu pageidaus, civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju mokestį išskaičiuojantis asmuo, būtent ekonominę veiklą vykdęs V. K., ir privalėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį būtent tokį, kuris paskaičiuotas civiliniame ieškinyje. Kokiame ūkyje, kokie žmonės dirbo, mokesčių administratorius nedetalizuoja pagal kokį ūkį. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėjo atlyginimą, tai jis ir privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nežiūrint to, kokiame lauke ar kokioje vietoje žmogus dirbo. Jeigu darbdavys išmoka atlyginimą, tai tas darbdavys turi mokėti gyventojų pajamų mokestį, t. y. išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį.

Dėl R. K. – pareikšdama civilinį ieškinį rėmėsi patikslintu kaltinimu, atsižvelgė į liudytojų duotus parodymus, kur buvo nurodyta, kad R. M. kiti nematė, bendravo tik su V. K., finansinius reikalus, dėl darbo sutarties sprendė tik su V. K., atitinkamai pagal šias aplinkybes patikslintas civilinis ieškinys, nes anksčiau buvo ir dabar, nors ir yra Jungtinės veiklos sutartis, ankstesnis ieškinys rėmėsi Jungtinės veiklos sutartimi. Rėmėsi kaltinimu ir liudytojų parodymais teisme. Teisinis pagrindas yra, kad faktinis darbdavys buvo būtent V. K. Tas teisinis pagrindas yra Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnis, kad darbdavys, išmokėdamas atlyginimą, privalo išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Mokestį išskaičiuojantis asmuo yra V. K. R. M. gal ir vykdė kažkokią veiklą, bet proceso metu nebuvo nagrinėjama ir nedetalizuota civiliniame ieškinyje. Kadangi patikslino civilinį ieškinį ir R. M. nereiškia civilinio ieškinio, tai nevertina kitos jos veiklos, kokia ji bebūtų.

Dėl to, ar R. M. yra R. K. darbdavys, – kitų atvejų ji nevertino. Buvo nurodyta, kad faktiškai V. K. yra darbdavys pagal kaltinimą, tai tuo aspektu ir vertino. Neturi kitų aplinkybių, negu pateiktas civilinis ieškinys. Jei R. K. mokėjo V. K. tą atlyginimą, nors ir įformino, kad yra būtent R. M. ūkis, tačiau realiai mokėjo V. K., tai realiai darbdavys yra V. K. Mokestį išskaičiuojantis asmuo ir sumokantis asmuo yra V. K. Mokesčius V. K. mokėjo ne už R. M. ūkį, o už darbuotojui išmokėtą atlyginimą. Jei V. K. išmokėjo darbo užmokestį asmeniui, kuris buvo tik įformintas R. M. ūkyje, tačiau realiai darbo užmokestį išmokėjo būtent kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo V. K., jis ir yra mokestį išskaičiuojantis asmuo ir prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį yra jam.

Dėl to, kodėl reikalaujama nuo 2009 m. iki 2012 m., kol V. K. ūkis dar nebuvo įsteigtas, sumokėti mokesčius už R. M. ūkį, – tai pareiga mokėti mokesčius atsiranda ne tada, kada yra kažkas įregistruojama. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda tada, kada realiai atsiranda aplinkybės tuos mokesčius skaičiuoti, nežiūrint į tai, kaip buvo įforminta, nežiūrint į tai, kad V. K. ūkis buvo įformintas vienokiu ar kitokiu laiku, bet, jeigu realios aplinkybės nurodo, kad jis mokėjo atlyginimą darbuotojams, tai atitinkamai jau ir mokesčius priklauso mokėti.

Dėl to, kad V. V. dirbo R. M. ūkyje, tai kokiu pagrindu dėl V. V. neišmokėto atlyginimo, už kurį yra paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, atsiranda pareiga mokėti V. K., – nepriklausomai nuo įforminimo, yra realios faktinės aplinkybės, tos faktinės aplinkybės patikslintos ir nurodytos kaltinime. Būtent pirminiais parodymais remiasi pateikdami civilinį ieškinį.

Nori pabrėžti, kad šioje byloje nėra jokio juridinio asmens. Kalbama apie du fizinius asmenis, kurie vykdė ekonominę veiklą, ir nustatyta pagal kaltinimą, kad faktiškai ekonominę veiklą vykdė V. K. Pagal faktines aplinkybes matoma, kad V. K. vykdė konkrečias veikas, t. y. išmokėjo atlyginimą. Kokias pajamas uždirbo, sugeneravo su šituo atlyginimu, čia nėra nagrinėjama, todėl nesiplės, nes įstatymo leidėjas numato, kad apmokestinamas darbo užmokestis, kokie yra apmokestinimo principai, kad turi būti apmokestinama, kai išmokamas atlyginimas, mokamas gyventojų pajamų mokestis. Tuo civilinis ieškinys ir baigėsi. Nenagrinėjo tos aplinkybės, kaip jis uždirbs ir kokias pajamas. Mokesčius turi sumokėti darbdavys, t. y. tas asmuo, kuris išmoka darbo užmokestį. Pagal patikslintą kaltinimą ir pagal teisme nagrinėtas aplinkybes V. K. būtent ir yra atlyginimą išmokėjęs asmuo. Nežiūrint į tai, kad buvo įforminti du ūkiai, bet buvo vienas asmuo, kuris faktiškai ir vadovavo suformuotiems tiems dviem dariniams, tai atitinkamai žala padaryta V. K. Ta žala susideda iš jo faktinių veiksmų, dėl kurių valstybė negavo 18 344 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą fizinis asmuo, vykdantis bet kokią ekonominę veiklą, ar tai būtų žemės ūkio veikla, ar kitokia veikla, laikomas fiziniu asmeniu, vykdančiu individualią veiklą. Nežiūrint į tai, kad tas fizinis asmuo įregistravo, įformino ar neįformino, jeigu yra nustatomos faktinės aplinkybės, kad jis realiai gavo pajamų arba jis realiai buvo darbdavys ir mokėjo atlyginimą darbuotojams, tai atitinkamai ir turi būti jam nustatoma prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį.

 

2009–2014 metų informacijos šiuo metu pateikti negali, reikia paprašyti archyvo. Nuo 2015 metų iki 2017 metų R. M. buvo sumokėta visų mokesčių 189624 Eur, GPM sumokėta 21868 Eur, atitinkamai V. K. iš viso sumokėta nuo 2015 metų iki 2017 metų gruodžio 31 dienos 246636 Eur, GPM per tą patį laikotarpį sumokėta 14692 Eur. Atitinkamai yra deklaruota ir sumokėta. Tos visos įmokos buvo mokėtos bendrai kaip fizinio asmens. Norėtų išskirti, kad V. K., mokėdamas visas įmokas, nurodė tiesiog kaip V. K., o R. M., kada mokėjo 2015 ar 2017 metais, tai nurodyta skirtingai: kai mokėdavo gyventojų pajamų mokestį už 2015 ar 2017 metus, tai nurodė, kad ji moka kaip ūkininkė, o kai mokėdavo pridėtinės vertės mokestį, tai nurodė, kad moka kaip ūkininkė 2016 ir 2017 metais. Kaip ir logiškos sekos nėra. Jeigu mokėdama kaip ūkininkė 2015 ir 2017 metais ji nurodė, kad moka gyventojų pajamų mokestį kaip ūkininkė, nurodė, kad kaip ūkininkė moka pridėtinės vertės mokestį, mokėdama 2016 metais, tai irgi turėjo nurodyti, kad moka gyventojų pajamų mokestį kaip ūkininkė. Mokesčių administratoriui dėl tų įmokų sumokėjimo, nurodant požymį, kad ūkininkas, kaip ir įtakos neturi, nes nepriemoka skaičiuojama bendrai tiesiog kaip fiziniam asmeniui. Kada yra deklaruojama ir paskui vykdomi mokėjimai, atitinkamai užskaitymai dėl to laikotarpio, tai vis tiek yra skaičiuojama bendrai kaip fizinio asmens apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio užskaitos.

Mokesčių inspekcijai pateikdavo duomenis elektroninio deklaravimo sistemoje, yra nurodytas asmuo, kuris teikia deklaracijas. Tiek V. K., tiek R. M. nurodomi kaip asmenys, kurie teikia deklaracijas. Nurodytas asmens kodas, ir pats asmuo pagal savo asmens kodą teikė deklaracijas sistemoje, t. y. nebuvo įgaliota kitų asmenų. Visos deklaracijos mokesčių administratoriui yra teikiamos elektroniniu būdu per EDS – elektroninio deklaravimo sistemą. Mokesčių mokėtojai buvo fiziniai asmenys, būtent V. K. arba R. M. Už V. K. mokėjo V. K., už R. M. mokėjo pati R. M., mokėjimai būtent pagal tuos asmenis ir buvo padaryti. Kas fiziškai sėdėjo ir „online“ pavedimus darė, tikrai mokesčių administratorius nemato, bet apskaitos kortelėje yra nurodoma, kad moka fizinis asmuo už save.

Pagal mokesčių administravimo įstatymą mokesčių administratorius gali tikrinti, dirbti su mokesčių mokėtojo mokesčiais iki 5 metų atgal. Dėl civilinio ieškinio, tai kalbama apie konkrečią veiką, kuri yra išvadoje analizuota, ir ta konkreti veika būtent yra civiliame ieškinyje, ir mokesčiai apskaičiuojami dėl tos konkrečios veikos, o ne dėl tos veikos, kuri buvo archyve, kuri buvo deklaruota, kur buvo sumokėta.

 

7. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini)  skyriaus atstovė Daiva Barisienė parodė, kad patikslintas ieškinys yra grindžiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surašyta 2020-08-25 specialisto išvada bei 2023-08-31 specialisto išvada dėl V. K. ūkio ir R. M. ūkio ūkinės finansinės veiklos, taip pat ir prokuroro pateiktu patikslintu kaltinimu. V. K. vardu registruotame ūkyje buvo įdarbinti darbuotojai: S. G., A. K., E. K., S. J., S. L., kurie gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais. V. K. ūkio apskaitoje nuo 2015-04-01 iki 2018-03-31 neapskaitytas 11296,24 Eur neoficialus darbo užmokestis bei į valstybės biudžetą nesumokėta 4686,01 Eur mokėtinų mokesčių: 3977,56 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 702,33 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 6,12 Eur įmokų į garantinį fondą. V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, būdamas atsakingas už deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neperdavė duomenų apie ūkio darbuotojams išmokėtą 77645,97 Eur neoficialų darbo užmokestį. Minėtos išmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinės finansinės operacijos nebuvo įformintos pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Įvertinus tai, kad V. K. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 nefiksavo finansinėje apskaitoje 77645,97 Eur darbuotojams faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir teikė neteisingus SAM3SD pranešimus, t. y. pranešimus apie apdraustuosius už atsiskaitomąjį laikotarpį, tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 31073,39 Eur žalą, kurią sudaro 26384,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, 4658,75 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei 30,53 Eur įmokos į Garantinį fondą. Tokiais veiksmais V. K., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą ir būdamas atsakingas už juridinio asmens R. M. ūkio ūkinės buhalterinės apskaitos organizavimą, tiriamuoju laikotarpiu siekė išvengti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir tokiais neteisėtais veiksmais VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui padarė 35759,40 Eur turtinės žalos. Reiškia 35759,40 Eur sumos civilinį ieškinį V. K. Prašo ieškinį nagrinėti baudžiamojoje byloje ir priteisti iš V. K. minėtą sumą.

Kas mokėjo mokesčius, pateikdavo deklaracijas ir vieno, ir kito ūkio, šiuo metu negali pateikti, turi pasižiūrėti duomenų bazėje į programas, ar yra teikti, ar nėra teikti.

 

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką R. M. parodė, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. įregistravo savo, kaip R. M., ūkį, kadangi turėjo nemažai žemės sklypų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Tai nuo pat 1998 metų, kada įregistravo savo ūkį, užsiėmė augalininkyste, o su laiku vis plėtėsi ir šiuo metu jau užsiima tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste, be to, su laiku įsigijo ir technikos priemonių, traktorių, kombainų, tai yra visas technikos priemones, reikalingas ūkio darbams atlikti. Tiksliai neprisimena, kiek pas ją tuo metu dirbo darbuotojų, tačiau šiuo metu pas ją dirbantys yra keturi, kuriuos gali įvardinti, tai – A. M., D. K., J. K., S. P. Kadangi tai yra sezoninis darbas, tai darbuotojų kaita buvo ganėtinai didelė, todėl visų darbuotojų negali prisiminti. Jos ūkio buhalteriją nuo pat įkūrimo tvarko konsultavimo tarnybos buhalterė V. B. Kadangi su V. kartu gyvena, o jis taip pat yra įregistravęs savo ūkį, tai su V. K. dažnai tariasi ūkio klausimais, ką sėti, kokią kultūrą, kokius gyvulius auginti, bet visam savo ūkiui vadovauja ji pati, taip pat ir darbuotojams. Darbuotojus į darbą priima ji pati, taip pat buhalterijoje su darbuotojais sudaro darbo sutartis, kurias pasirašo taip pat ji. Kaip minėjo, visai savo ūkio veiklai vadovauja pati, tačiau kartais priimti sprendimus padeda ir jos sugyventinis V. Kadangi turėjo darbuotojų, kurie dirba tiek pas V. K. ūkyje, tiek pas ją, tai V. nurodydavo tam darbuotojui atlikti darbus tiek pas ją ūkyje, tiek pas jį. Pilnu etatu dirba darželyje direktoriaus pavaduotoja, o ūkiu rūpinasi po darbo arba, jeigu iškyla tam tikrų rūpesčių, problemas sprendžia telefonu. Jos darbuotojų kontrolę vykdo V., jis prižiūri, kad visi darbuotojai atliktų savo darbus. Kai prasideda sezonas, dažniausiai anksti ryte jos darbuotojai susirenka adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra jos „ofisas“, kur ir aptaria dienos darbus, kartais nurodymus pateikia ir telefonu. Tuo tarpu V. su savo darbuotojais aptaria darbo klausimus (duomenys neskelbtini)  esančiame „ofise“, kuris priklauso V. Prieš įdarbinant darbuotojus, ji tariasi su jais dėl darbo užmokesčio. Darbo užmokestis nustatomas pagal dirbamą etatą ir darbo krūvį. Visada jos ūkyje darbuotojams išmoka grynaisiais į rankas, per banką niekada nebuvo išmokami atlyginimai. Visada darbuotojams duoda pasirašyti ant išmokėjimo žiniaraščio, kad patvirtintų pinigų gavimą. Atlyginimus išmoka įvairiose vietose – arba darbuotojai atvažiuoja į „ofisą“, adresu: (duomenys neskelbtini), arba atvažiuoja pati į jos ūkiui priklausančias žemes, kur darbuotojai tuo metu dirba, ten ir išmoka jiems darbo užmokesčius. Pas ją darbuotojas dirbantis pilnu etatu gauna ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį. Priedų už papildomą darbą krūvį neišmoka. Atlyginimą išmoka du kartus per mėnesį, tai yra mėnesio 15 ir 30 dieną.

V. V. pažįsta, nes jis yra jos sugyventinio V. K. dukterėčios vyras. Tačiau nuo kada jie yra pažįstami, neatsimena, nes tai buvo gana seniai. 2012 m. rugpjūčio mėnesį V. V. nusprendė pirkti namą, tačiau, kiek jai žinoma, namui įsigyti neturėjo pakankamai lėšų, todėl jų su V. K. paprašė paskolinti pinigų. Kiek atsimena, klausimą dėl pinigų paskolinimo diskutavo trise su V. V. ir V. K. Va. nurodė, kad jam namo įsigijimui trūksta 115 tūkstančių litų (33306,30 eurų). Pasitarę su V., jie nusprendė paskolinti Va. 115 tūkstančių litų, bet prieš tai 2012 m. rugsėjo 5 d. ji, kaip atstovaujanti R. M. ūkį, sudarė su V. V. paskolos sutartį Nr. 4, pagal kurią V. V. paskolino 115 tūkstančių litų. Šią sutartį jiems paruošė konsultavimo tarnyboje jos buhalterė Violeta, o ją pasirašė su V. V. pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Pasirašymo procese kartu dalyvavo ir V. Nors V. V. teigė, kad pinigus grąžins jai jau po mėnesio, nes žadėjo tik įsigijęs namą parduoti savo butą ir grąžinti jai pinigus, tačiau sutartyje nusprendė pinigų grąžinimo terminą nustatyti ilgesnį – iki 2013-06-30. Jokio pinigų grąžinimo grafiko nebuvo sudarę. Kitą dieną po sutarties sudarymo, t. y. 2012 m. rugsėjo 6 d., ji, V. ir Va. nuvyko į “S” AB, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš R. M. ūkiui priklausančios banko sąskaitos pavedimu pervedė į V. V. banko sąskaitą 115 tūkstančių litų, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal paskolos sutartį“. Tačiau šių pinigų jai jis nėra grąžinęs. Kadangi V. V. yra V. giminaitis, tai nors ir pasibaigus paskolos sutarties galiojimo terminui, nespaudė jo grąžinti skolos. Tačiau bėgant laikui matė, kad V. V. net nesiruošia parduoti turimo buto, o, kiek žino, iš jo darbo (duomenys neskelbtini)  priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje tiek pinigų jis neuždirba, kad galėtų grąžinti jai skolą, tad pradėjo klausinėti, kada parduos butą ir grąžins jai pinigus, tačiau V. V. vis teisindavosi, kad buto niekas neperka, o pinigų reikia vaikams ar jo sveikatos priežiūrai. Nors buvo Va. prašyta ir dalimis atiduoti skolą, tačiau pastebėjo, kad su laiku V. V. pradėjo jos vengti, atvedęs vaiką į darželį su ja net nesisveikindavo, neatsiliepdavo į jos skambučius, todėl nusprendė kreiptis į teismą. 2018 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateikė prašymą dėl šios skolos išieškojimo. V. V. nei pas ją, nei pas V. K. ūkiuose niekada nedirbo ir jokios darbo sutarties su juo nebuvo pasirašyta. Iš kur atsirado V. V. parašai ant važtaraščių, pagal kuriuos matyti, kad trąšas perveža jos ūkiui V. V., tai gali paaiškinti. 2013-01-01 ji su V. K. ir A. E. yra sudarę „Jungtinę veiklos sutartį Nr. 1“, pagal kurią trys skirtingi ūkiai tarpusavyje gali dalintis technikos priemones ir naudoti jas ūkyje, tačiau ūkių buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai, ūkininkai turi savo atskiras ūkių sąskaitas, tai matyti iš Jungtinės veiklos sutarties. Kiek jai žinoma, V. V. padėdavo savo svainiui A. E., neturinčiam tam tikros vairavimo kategorijos, parvežti trąšas. Tikriausiai todėl ant tų važtaraščių ir pasirašė V. V. Taip pat, kiek jai žinoma, A. E. padėdavo V. V. dirbti Va. žemėse, taip pat padėdavo ir V. mamai, tačiau ar naudodavosi jų technika, negali pasakyti (7 t., b. l. 97–100).

8.1. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip specialioji liudytoja R. M. parodė, kad S. J. nepažįsta, pas ją ar pas V. K. ūkyje pastarasis nedirbo (7 t., b. l. 101).

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad žino, jog šioje byloje jos sugyventiniui V. K. yra pareikštas įtarimas, todėl ji, kaip V. K. sugyventinė ir pastarojo vaikų motina, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, atsisako duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį (14 t., b. l. 93–94).

 

9. Liudytojas S. G. parodė, kad jis dirbo R. M. ir V. K. ūkiuose. Dirbdavo rudenį, kai buvo nuimamas derlius. Darbas buvo nenuolatinis, dirbo, kada reikėdavo. Buvo pasirašęs darbo sutartį. Darbo užmokestis buvo mokamas į rankas. Algalapius pasirašydavo, būdavo ta pati suma, kiek realiai gaudavo. Jis bendraudavo su V. K. abiejuose ūkiuose. Nepasakys, ar dirbo 2016–2017 metais. Praeitais metais nedirbo ir dar vienais metais nedirbo.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–74, 78–80), liudytojas S. G. parodė, kad perskaitė parodymus, viskas teisingai buvo. Jeigu parašyta, kad sutarė, jog 2015 m. gaus 600 Eur per mėnesį, 2016 m. – 700 Eur per mėnesį, 2017 m. – 800 Eur per mėnesį, tai turėtų būti teisingi parodymai.

 

Darbo užmokestį mokėdavo R. V., pavaduotojas, dar S. A., buvo ir V. K. Neatsimena laikotarpių, kada kas mokėdavo. Pirmas dirbo S. A., paskui R. V. Darbo sutartis davė pasirašyti buhalterė, nuveždavo arba S. A., arba R. V. Darbo sąlygas ir darbo užmokestį aptarė su V. K. Nepasakys, kiek valandų buvo aptarta, kad dirbs. Prie kombaino būdavo, kad daugiau tų valandų, ir trumpiau dirbi, jeigu lietus lyja. Yra matęs R. M., atveždavo pietus kitą sykį. R. M. nesikišdavo, kiek jis suprato. Jis iš darbo biržos buvo pasiųstas dirbti, tiksliai metų nepasakys. Ūkį biržoje atstovavo S. A., tada dar buvo litai. Kai keitėsi litai į eurus, alga keitėsi, buvo algos mažėjimas. Jis daugiausia veždavo grūdus nuo kombaino su „fūra“. Matydavo V. V. ūkyje. Nepasakys metų, kada matė. V. V. kuldavo grūdus su kombainu. Būdavo, kad į darbą su savo mašina nuvažiuodavo, būdavo, kad S. A. ar R. V. nuveždavo, jie jį vieną veždavo. Darbininkai rinkdavosi prie kombainų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kaimo neatsimena. Susirinkus S. A. nurodydavo, į kokį lauką važiuoti, jis (S. G.) važiuodavo paskui kombainą. Ryte, darbo pradžioje, matydavo V. V. Kai saulėtos dienos, dirbdavo, kai lydavo, tai ir jis nevažiuodavo į darbą. Pagal jį, V. V. dar dirbo gaisrinėje.

Dirbo abiejuose ūkiuose. Buhalterės pasakydavo, kokiame ūkyje dirba, kai įformindavo. Buhalterė dirbo (duomenys neskelbtini). Atrodo, buhalterė abiejuose ūkiuose dirbo, negali pasakyti.  

Jį klausinėjo FNTT jauna mergina. Tyrėja nedarė įtakos, užduodavo klausimus, o jis atsakydavo. Vieną kartą nebuvo akinių pasiėmęs, tai ji perskaitė parodymus, kitą kartą jis pats perskaitė. Parodymus atsimena iš dalies. Apklausos metu buvo rodomi atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai. Jis gaudavo minimumą – 600 Lt, kartais daugiau, kartais mažiau. Eurais irgi tas pats – 600 Eur, o gal susipainiojo, jam atrodo, kad 600 Eur. Jis kelis metus nedirbo, dirbdavo tik 3 mėnesius. Nepamena, kada pradėjo dirbti.

Suma keitėsi į didžiąją pusę, 800 Eur gaudavo, 900 Eur, tikriausiai 2019 m. 2016 metų nelabai atsimena. S. J., Ž. J. gal ir dirbo, pavardžių neatsimena. Dirbo K. Po apklausų dirbo pas V. K., dabar nebedirba. V. K. poveikio nedarė. Kad žiniaraštyje sumos nesutampa, nežino.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–73), liudytojas S. G. parodė, kad gal ir taip buvo: 2015 m. – 600 Eur, 2016 m. – 700 Eur, 2018 m. – 800 Eur, šiandien neatsimena. Per apklausą irgi abejojo dėl sumų. Žiniaraščiai buvo parodyti, bet neatsimena, kurių metų. Parašai buvo jo, įrašyta, kiek gavo. Kai iš Darbo biržos pasiuntė, sakė, kad minimumą gaus, paskui daugiau. Ko gero, tos sumos buvo kaip protokole, gaudavo 800 Eur per mėnesį. Jis neatkreipė dėmesio dėl sumų, klausė dėl parašų. Litais gavo minimumą. Iš pradžių 2 kartus mokėdavo, paskui 1 kartą per mėnesį. Nežino, koks buvo minimalus atlyginimas. Pasirašyti žiniaraštį pateikdavo S. A., paskui R. V. Kas išmoka pinigus, tas duoda pasirašyti.

Žiniaraštyje (12 t., b. l. 101) parašas jo, suma, tikriausiai, teisinga, neatsimena. Žiniaraštyje (12 t., b. l. 102) jo parašas. Žiniaraštyje (12 t., b. l. 103) ar jo parašas, tiksliai pasakyti negali. Dėl parodyto žiniaraščio (13 t., b. l. 20) – jis turėjo gauti atlyginimą lapkričio mėnesį, nes dirbdavo nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio, nors parašo ir nėra. Dėl parodyto žiniaraščio (13 t., b. l. 22) – neatsimena, kad gaudavo atlyginimą ir nepasirašydavo. Dėl parodytų žiniaraščių (13 t., b. l. 23–24) – parašų nėra, bet tikrai turėjo gauti atlyginimą. Dėl parodytų žiniaraščių (13 t., b. l. 25–27) – atlyginimą turėjo gauti, nes nebūtų dirbęs. Gal ir nesutampa sumos, jis neatsimena, ar 300, ar 400. Neatsimena, kokias sumas gavo 2015 m., 2016 m.

Iš V. K. negaudavo daugiau, nei sutarta, nei žiniaraščiuose. Priedų nėra gavęs, neoficialaus užmokesčio nėra gavęs. Nežino, kas 700 Lt jam ten pasakė, kada toks vidutinis užmokestis buvo. Jis dirbdavo ne kiekvieną dieną, nežino, kaip tą dieną apskaičiuodavo, kai nedirba. Nežino, kas žymėdavo, kiek valandų dirbdavo. Atlyginimas galėjo priklausyti nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Negali pasakyti, ar 600 Eur už visą mėnesį, ar už išdirbtas valandas. Jie jam neskolingi, buvo pensijoje, galėjo nedirbti, jei nesumokėtų.

 

Nežino, kaip tarėsi su V. K. Nežino, ar 2016 m. gaudavo 600 Eur, neatsimena. Žiniaraštyje, tikriausiai, teisingos sumos, daugiau niekas nedavė. Neatsimena, ar tarėsi 2015 m., 2016 m. už minimumą ar vidutinį, nežino. Pagal žiniaraščius gaudavo, galvojo, kad neapgaudinėja, pasitikėjo. Išmokėdavo tiek, kiek pasirašydavo.

9.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. parodė, kad pas R. M. pirmą kartą įsidarbino gal prieš kokius 5 ar daugiau metų, tai galėjo būti 2013 m. gegužės mėnuo, tikslių datų tikrai neprisimena, ir dirbo iki spalio mėnesio. Kiek pamena, darbo sutartį vyko pasirašyti į buhalteriją (duomenys neskelbtini), kur buvo tvarkoma ūkio apskaita, kartu su vadybininku S. A. Ten jam buhalterė, jos vardo ir pavardės nepamena, padavė pasirašyti darbo sutartį, tačiau darbo sutarties numatytų sąlygų neprisimena: nei koks buvo nurodytas atlyginimas sutartyje, nei kokiu etatu buvo įdarbintas. Mano, kad visus tuos metus, kiek buvo įdarbintas kartų, dirbo pilnu etatu. Davė darbo sutarties kopiją, darbo pažymėjimą, tačiau nežino, ar yra išsaugojęs šiuos dokumentus. Taip pat buvo įdarbintas ir 2015 m. rugsėjį, ir dirbo iki gruodžio mėn., tikslių datų nepamena, taip pat 2016 m. rugpjūtį ir dirbo iki rugsėjo ar spalio mėn., taip pat buvo įdarbintas ir 2017 m. rugpjūtį ir dirbo iki lapkričio mėn. Pirmą kartą įsidarbino pas Re. per Lietuvos darbo biržą, tai yra darbo biržoje buvo pristatymas Re. ūkio, kurį pristatė S. A., ir tada sutiko dirbti pas ją ūkyje, o vėlesniais, prieš patį darbymetį laukuose, jam paskambindavo A. E., A. M. ar R. V. ir pasakydavo, kad artėjant darbymečiui jie ieško darbininkų ūkyje, tada nueidavo pas V. K. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pasakydavo, kad nori šį sezoną padirbėti, tada ir susitardavo dėl atlyginimo. Kiek pamena, kai buvo valiuta litai, sutarė, kad mokės tuo metu vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, o kai pasikeitė valiuta į eurus, tada keitėsi ir atlyginimas. 2015 m. sutarė, kad gaus ne mažiau 600 eurų per mėnesį (priklausys nuo jo išdirbtų darbo dienų), 2016 m. sutarė, kad jam mokės ne mažiau 700 eurų per mėnesį, o jau 2017 m., kad jam mokės ne mažiau 800 eurų per mėnesį. Aptarus su V. darbo sąlygas, susitarus dėl algos, jį pasiimdavo iš V. namų V. vadybininkas A. M. arba susitikdavo su juo prie buhalterijos, netoli (duomenys neskelbtini) aikštės, tikslaus adreso nežino, ten buhalterijoje duodavo pasirašyti įdarbinimo dokumentus. Tačiau kiekvienu kartu įdarbinimo pasirašymo aplinkybių tiksliai neprisimena, taip pat nesigilindavo į darbo sutarties turinį, pas kokį ūkininką buvo oficialiai įdarbintas, kokiu etatu, koks buvo numatytas atlyginimas ir t. t. Todėl negali pasakyti, ar dirbo tik pas R. M. ūkyje, ar buvo įdarbintas ir pas V. K. ūkyje. Tačiau manė, kad tai bendras jų ūkis. Visus tuos kartus dirbo darbininku vairuotoju. Ką liepdavo V. arba R. V., tą ir darydavo. Dažniausiai veždavo grūdus iš laukų į (duomenys neskelbtini), kur būdavo priėmimo punktas. Taip pat yra vežęs grūdus į sandėlius, kurie būdavo (duomenys neskelbtini) .Kam priklauso tie sandėliai, kur veždavo grūdus, nežino: ar R., ar V. Taip pat reikdavo ir padėti paremontuoti techniką, yra remontavęs sunkvežimį DAF, tačiau tai buvo 2013 m., o vėlesniais metais – 2015–2016–2017, dirbdavo tik laukuose. Tiksliai nepasakys, kokiuose laukuose dirbo 2013 m., tačiau vėlesniais metais daugiausia dirbo (duomenys neskelbtini) apylinkėse bei šalia televizijos bokšto, (duomenys neskelbtini) .Jo darbui 2013 m. vadovavo S. A., o vėlesniais metais, 2015–2016–2017 – R. V. ir A. M. Darbo valandų, dienų nebuvo nustatyta ar sutarta, kadangi tai darbas, kuris priklauso nuo oro sąlygų. Jei geros oro sąlygos, nelyja, tada dirbdavo ištisai. Vieną kartą yra dirbęs ir 3 paras iš eilės, šiek tiek pasnausdavo, pailsėdavo ir vėl važiuodavo dirbti, o kitą savaitę, jeigu visą savaitę lydavo, tai sėdėdavo namuose. Kas ir kaip tą darbo laiką, darbo valandas ir dienas apskaičiuodavo, jis nežino. Atlyginimą gaudavo tiek, kiek tais metais būdavo sutarę. Kodėl pirmoje apklausoje sakė, kad litais gaudavo ne daugiau 400 litų per mėnesį, galbūt susipainiojo, nes atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį, tai iš viso, kai valiuta buvo litai, gaudavo ne mažiau 700 litų. O kai valiuta keitėsi, tai, kaip ir minėjo, kasmet keisdavosi sutartas atlyginimas. Kodėl pirmoje apklausoje sakė, kad gaudavo grynaisiais ne daugiau 400 eurų, tai turbūt susipainiojo lygiai dėl tos pačios priežasties, kadangi atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Jam apklausos metu buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai – R. M. ūkio ir V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos. Gali parodyti, kad peržiūrėjus R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė, 2013 m. atlyginimų žiniaraščiuose įrašyta suma prie jo vardo, pavardės sutampa su jam išmokėtu atlyginimu. Taip pat šalia tų sumų yra jo parašai. Tačiau peržiūrėjus vėlesnių metų atlyginimų žiniaraščius, gali pasakyti, kad 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, tačiau šalia esantys parašai yra jo. 2016 m. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos prie jo vardo pavardės taip pat nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, o taip pat ir nėra jo parašų. 2017 m. spalio, rugsėjo ir rugpjūčio mėn. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos taip pat nesutampa su jam realiai išmokėtu atlyginimu, o šalia esantys parašai yra jo. Taip pat peržiūrėjus V. K. atlyginimų žiniaraščius, gali pasakyti, kad kur yra jo vardas ir pavardė, suma taip pat nesutampa su jam išmokėtu darbo užmokesčiu, o šalia nėra jo parašų. Šiuos žiniaraščius dažniausiai atveždavo pasirašyti A. M., kiek pamena, buvo atvežęs pasirašyti ir R. V., o 2013 m. atveždavo S. A. O atlyginimus grynaisiais išmokėdavo dažniausiai R. V., yra išmokėjęs ir V. K. Prieš darbus dažniausiai rinkdavosi (duomenys neskelbtini) kaime, kur tuo metu vykdavo kūlimas. Tai atlyginimą išmokėdavo ten, kur susirinkdavo prieš darbus, arba atveždavo į laukus, kur tuo metu dirbdavo ir išdalindavo. Pirma išmokėdavo atlyginimą, o po to atveždavo dokumentus pasirašyti, kad gavo algą. Kaip ir sakė, dažniausiai dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau tekdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančius laukus, tai yra ten, kur tuo metu kuldavo kombainas. Kaip liepdavo R. V., ten ir važiuodavo. Jis visada dirbdavo ten, kur kuldavo kombainas, nes jam reikėdavo surinkti grūdus ir juos išvežti į sandėlius ar priėmimo punktą. Pagrindiniai kombainų vairuotojai buvo S. P., V. V., L., tačiau jo vardo nepamena, ir E. K. Kuriais metais kas vairavo kombainus, nepamena, bijo susipainioti. Daugiausia teko dirbti su V. V., tačiau tikrai negali pasakyti, kiek dienų, kiek laiko, kokiu laikotarpiu su juo dirbo. Su V. V. dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Taip pat yra ne kartą remontavęs su V. V. kombainą „Claas“. Kiek pamena, kombainą laikydavo 2013 m. (duomenys neskelbtini), o vėlesniais metais – (duomenys neskelbtini), tačiau bijo susipainioti. Kur buvo laikoma visa ūkinė technika, priklausydavo nuo to, kurioje vietoje vykdavo darbai, todėl negali tiksliai sakyti, kad kombainas buvo laikomas tik vienoje vietoje. Per tuos metus, dirbo kartu su: V. K., kuris vadovavo visam ūkiui, organizavo visus ūkinius klausimus, S. P. – kombaino vairuotoju, V. V. – kombainų vairuotoju, L. – kombaino vairuotoju, R. V. – V. pavaduotoju, S. A. – V. pavaduotoju, A. M. – V. pavaduotoju, A. E., tačiau kaip jis skaitėsi, nežino, matydavo ir su traktoriumi dirbantį, ir vadovaujantį (atvažiuodavo pažiūrėti į laukus, kaip jie dirba, kartais duodavo nurodymus), V. B. – dirbo trumpai, vežė grūdus, I. C. – vairuotoju, veždavo grūdus, S. J. – jis ardavo, sėdavo laukuose, D. L. – vairuotoju, P. – traktorininku, tačiau pavardės nežino, gali būti, kad Ja., D. K. – remontuodavo techniką, su traktoriumi veždavo grūdus, R. S. – vairuotojas, A. K. – sandėlininkas, E. K. – kombaino, traktoriaus vairuotojas, R. J. – traktorininku, bet su juo gal tik vieną sezoną dirbo, labai trumpai. O jam išvardintos kitos pavardės: K. K., P. G., R. K., V. S., J. K., J. P., Ž. J., M. T., S. L., E. Ž. nieko nesako, su jais nedirbo. Jo supratimu, visas ūkis priklausė V. K., nes pastarasis buvo pagrindinis vadovas, tačiau kaip ten „dokumentaliai“ yra, jis nežino. Nesigilino, dėl ko buvo įdarbintas pas R. M., o jam vadovavo visai kiti asmenys. R. M. jam asmeniškai neduodavo jokių nurodymų, darbinių klausimų nespręsdavo, ją per tą laiką, kiek yra dirbęs, yra matęs keletą kartų, kai nuvykdavo į (duomenys neskelbtini), nes ten ji gyvena su V., taip pat R. keletą kartų buvo atvežusi darbininkams maisto į laukus. A. E. tiesiogiai jo darbui nevadovavo, tačiau yra keletą kartų atvykęs į laukus patikrinti, kaip dirba, ar ten padėti išspręsti kokią nors kilusią problemą. Kaip ir sakė, jo funkcijų nežino, dažniausiai matydavo vairuojantį traktorių ar su mašina važinėdavosi. Kokiam ūkiui priklauso žemės, laukai – V., R. ar E., jis nežino. Taip pat nežino, kokie darbuotojai įdarbinti buvo pas V. ūkyje, kokie pas Re. ar E. Viskam vadovavo V. Apie jungtines ūkių veiklos sutartis nėra girdėjęs ir nieko apie jas nežino.

Atsakė į klausimus: 1) Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? Jis nežino, kam priklauso tas namas. Ar R., ar V., bet žino, kad jie ten gyvena, nes pats yra kelis kartus buvęs. Kartais ten susirinkdavo su darbininkais ir juos iš ten paimdavo A. M., nuveždavo į laukus ar dirbtuves, kur stovėdavo mašinos, kombainai. Su kuriais darbininkais rinkdavosi (duomenys neskelbtini) g., sunku prisiminti. 2) Kur buvo įsikūrę V. K., R. M. ir A. E. ūkių biurai? Nežino. 3) Kur buvo laikomos trąšos, technika? Trąšos būdavo laikomos ir (duomenys neskelbtini) kaime, ir (duomenys neskelbtini). Technika laikoma skirtingai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), ar tuose laukuose, kur tuo metu dirbdavo. 4) Kur rinkdavosi darbuotojai prieš darbus? Retkarčiais paimdavo A. M. jį nuo jo namų, kitą kartą susirinkdavo su kitais darbininkais (duomenys neskelbtini), ir A. nuveždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ar (duomenys neskelbtini), priklausydavo, kur tuo metu reikės dirbti. Tekdavo ir pačiam su mašina nuvažiuoti į vietą, kur stovėdavo sunkvežimis. Nebūdavo konkrečios vietos, kad visada joje rinktųsi prieš darbus. 5) Kas tvarkydavo technikos dokumentus: tech. apžiūras, draudimus? R. V. organizuodavo šiuos reikalus. Tech. apžiūrą sunkvežimiui dažniausiai prasivarydavo jis pats. O draudimus jau tvarkydavo R. V. 6) Ar yra vežęs trąšas iš UAB “A”? Jei taip, kaip vykdavo atsiskaitymai, dokumentų tvarkymas? Yra vežęs trąšas iš UAB “A”. Jam nurodydavo kažkuris iš V. pavaduotojų, ar Ro., ar E., ar pats V. K. Nuvažiuodavo į sandėlį ir pasakydavo, kad atvažiavo paimti trąšų Re. ar V. ūkiui. Tiksliai tų aplinkybių kaip ten vykdavo visas trąšų paėmimo procesas: kaip atsiskaitydavo, kas priimdavo, išduodavo, kokie dokumentai buvo pildomi, nežino, nebepamena. Ten būdavo vadybininkas E. R., kuris sutvarkydavo viską ir turbūt žinodavo, kad jis atvažiuos paimti trąšų. Taip pat, kiek pamena, pasirašydavo ant dokumentų, kad pasiėmė prekes. Ar V. V. yra vežęs trąšas iš tos bendrovės, nežino. 7) Kokias paslaugas teikė ūkiams UAB K. ? Nežino, jam negirdėta. 8) Koks buvo darbo pasiskirstymas tarp R. V., S. A. ir A. M.? Nežino, kaip jie skirstėsi darbais, tačiau jie buvo kaip dešinioji V. ranka, pavaduotojai, padėdavo V. kontroliuoti juos – darbininkus, organizuodavo darbus, R. V. atveždavo algas. 9) Ar S. A. vykdavo į dirbamus laukus? Taip, yra matęs jį laukuose. Jis atvažiuodavo atvežti detalių, jeigu sugriūdavo kombainas. Taip pat sėdėdavo, prižiūrėdavo, kaip jie dirba, tačiau pats technikos nevairuodavo. 10) Kiek gaudavo atlyginimo kiti darbuotojai, su kuriais dirbo? Nežino, nesidomėjo. 11) Ką žino apie 2012 m. paskolos suteikimą V. V.? Žino tik iš gandų, kad V. K. V. V. paskolino pinigų, tačiau detalių, aplinkybių nežino, todėl nieko negali papasakoti. Taip pat negali pasakyti, ar paskolą grąžino, ar ne. Nesigilino. 12) Ką žino apie galimą poveikį ūkio darbuotojams? Ar teko ką nors matyti, girdėti? Nieko nežino, neteko girdėti, matyti (5 t., b. l. 69–74).

 

10. Liudytojas S. J. parodė, kad dirbo pas V. K. ūkyje nuo 2016 m. ar 2017 m., nepilnai metus. Dirbo nuo rugpjūčio iki gruodžio, sausį, vasarį nedirbo, kovo mėnesį savaitę padirbo ir išėjo iš darbo. Darbo sutarties nepasirašė, ji nebuvo įforminta. Jis tarėsi su R. V., R. V. pakalbėjo su V. K. ir priėmė. Mokėdavo minimumą ir truputį daugiau, paskatindavo: duodavo 100 Eur daugiau.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 120–122), liudytojas S. J. parodė, kad V. V. su jo sūnumi yra „švogeriai“. R. V. yra jo sūnaus svainis.

Jį žadėjo „įforminti“. Jis turėjo parašyti pareiškimą, bet neparašė, nenusivežė jo į buhalteriją. Jis uždirbo 400, 500, 600, priklausydavo nuo išdirbtų valandų. Kai lydavo, tvarkydavo techniką, dirbo traktorininku. Dėl „įforminimo“ kalbėjo su A. E. Su V. K. dėl darbo sutarties kalbėjo vėliau, nei priėmė į darbą. Susitiko ir kalbėjo apie darbo sutartį. Dabar neprisimena, ką kalbėjo. Algą jam atveždavo R. V. arba pats V. K. sumokėdavo. Per mėnesį mokėdavo 2 kartus, 2 ir 12 d. Kai jam mokėjo, kitų žmonių nebuvo. R. M. mokėjo kelis kartus. 2016 m. mokėjo R. V.  V. perduodavo pinigus nuo V. K., iš savo kišenės juk nemokės. R. V. sakė, kad V. K. perdavė atlyginimus išmokėti.

V. V. matė ūkyje. Pastarasis dirbo su kombainu V. K. laukuose. Jie dirbo tuose pačiuose laukuose. Pasitaikydavo dirbti kartu su V. V. V. V. dirbo gaisrinėje, kai reikėdavo dirbti su kombainu, ateidavo. Dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 21–21.30 val., grūdus vežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten yra sandėlis, į (duomenys neskelbtini), ten irgi yra sandėlis. (duomenys neskelbtini) kaime grūdus priimdavo A. K., o (duomenys neskelbtini) – pats V. K. ar darbininkai. R. M. laukuose nesilankydavo. Ją pažįsta iš matymo. Darbus paskirstydavo R. V. A. E. viską darė ūkyje: ir purkšdavo, ir sėdavo. Jis retai skirstydavo darbus.

P. G. nepažįsta.

Buvo apklaustas tyrimo metu 3 kartus: 1 kartą (duomenys neskelbtini), 1 kartą (duomenys neskelbtini), 1 kartą mašinoje. Viena moteris jį apklausė visus 3 kartus. Apklausos metu sakė teisybę, skaitė parodymus, gerai surašyta. Neatsimena, ar tyrėja siūlė dalyvauti akistatoje. Atsisakė akistatos, nes jį įpainiojo į tokius reikalus, o ne savo noru. R. V. jį įpainiojo. Jis su pastarąja kalbėjo, ši prisipažino. Jam V. K. poveikio nedarė, nebuvo susitikę. Nežino, kaip atsiskaitydavo V. V. už darbus. V. V. padėdavo A. E., nežino, ar už atlyginimą, ar ne.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 123–130), liudytojas S. J. parodė, kad neprisimena, kodėl bijojo dėl šeimos. Jis V. K. klausė, ar yra įdarbintas, pasakė, kad negauna pasirašyti algalapių. Pastarasis pasakė, kad turi pareiškimą parašyti, duomenis pateikti. Jis pareiškimo nerašė, o V. K. sakė, kad įdarbino, A. E. irgi sakė, kad įdarbino. Jis iš pradžių prašė A. E. dėl įdarbinimo.

R. V. pasakė, kad jį įkišo, kai gavo šaukimą. Jis pastarajai pasakė, kad reikėjo atsiklausti. R. V. prašė pasakyti, kad buvo neįformintas.

Jis tik žinojo, kad V. K. yra ūkininkas, dėl to daro prielaidą, kad dirbo pas V. K. Nežino, kam priklausė žemės, kuriose dirbo. Apie R. M. ūkį nieko nežino. Dėl darbo užmokesčio su R. V. tarėsi prieš priimant į darbą. R. V. paklausė, ar tenkina minimumas. Su V. K. apie atlyginimą nekalbėjo.

10.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, pradėjo dirbti pas ūkininkus V. K. ir R. M. Paskambino jam pažįstamas R. V. ir pasakė, kad pas ūkininkus V. Re. yra darbo, gali ateiti dirbti, ir jis sutiko. Ro. tuo metu taip pat dirbo pas juos. Kitą dieną Ro. jį pasiėmė iš namų ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur yra anksčiau minėtų ūkininkų bazė. Tada ten susitiko su V. ir aptarė, ką reikės dirbti. Jam pasakė, kad reikės vairuoti traktorių ir dirbti visus ūkinius darbus, arti, sėti, purkšti ir t. t. Jeigu lydavo, būdavo blogas oras, juos paleisdavo namo, tada nedirbdavo, o jeigu geras oras, tai dažniausiai dirbdavo nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro ar panašiai. Tikslių darbo valandų nebuvo nustatyta. Taip pat dienos nebuvo nustatytos, dirbdavo tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, kaip pasakydavo V. Sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį, taip pat sutarė, kad duos paskatinimus už atliktą darbą. Jokios darbo sutarties nesirašė. Atlyginimą mokėdavo per mėnesį du kartus: pirmą mėnesio dieną ir 14-ą ar 11-ą, tiksliai nepamena. Dažniausiai gaudavo bendrą sumą, įskaitant ir paskatinimus už atliktus darbus, ne mažiau 400 eurų grynaisiais per mėnesį. Daugiausiai yra gavęs ne mažiau 500 eurų per mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo V. arba R. V. Už gautą atlyginimą niekur pasirašyti nereikėdavo. V. V. pažįsta nuo 2011 metų, Va. yra jo sūnaus svainis. Kiek prisimena, Va. pas ūkininkus V. ir Re. pradėjo dirbti dar prieš jam ateinant dirbti pas juos. Gal nuo kokių 2009 m., negali tiksliai pasakyti. Va. dirbdavo su traktoriumi, su kombainu, atlikdavo visus ūkinius darbus: sėdavo, ardavo, laistydavo ir panašiai. Kiek žino, jis dirbo gaisrinėje gaisrininku, tai vieną parą budėdavo gaisrinėje, kitas 3 dienas dirbdavo pas minėtus ūkininkus ūkyje. Dirbdavo taip pat, kaip ir jis, dažniausiai nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro, priklausydavo nuo to, kaip liepdavo V. Ar jam mokėdavo minėti ūkininkai atlyginimą, nieko nežino. Taip pat nežino, ar jie buvo sudarę darbo sutartį. Tik gali patvirtinti, kad V. V. dirbo kažkur nuo 2009 m., tiksliai neprisimena nuo kada, iki 2018 m. pradžios pas V. K. ir R. M. (5 t., b. l. 120–122).

10.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, R. V. yra jo sūnaus Ž. svainis. 2016 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, R. V. jam pasiūlė įsidarbinti pas ūkininkus R. M. ir V. K. Tuo metu dar jų nepažinojo ir nežino, ar jų ūkiai registruoti atskirai ar kartu. Jis su R. V. pasiūlymu sutiko, ir kitą dieną Ro. jį paėmė iš namų ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaime esančią ūkininkų bazę. Kam ji priklauso, nežino, ar V. ar R. R. V., kiek jam žinoma, tuo metu dirbo pas minėtus ūkininkus, tvarkydavo dokumentus, išmokėdavo atlyginimus. Nuvykus į minėtą bazę, juos pasitiko V. K. Su juo vyko darbo pokalbis, pasiūlė dirbti jų ūkyje, vairuoti traktorių, dirbti ūkinius darbus: arti, sėti, purkšti ir t.t. Pasakė, kad mokės minimalų darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Jis sutiko, tačiau darbo sutarties nedavė pasirašyti, taip pat nedavė pasirašyti darbo saugos, taisyklių dokumentų ir pan. Taip pat neprašė jokio asmens dokumento. Tačiau iš pradžių tam neteikė reikšmės, galvojo, kad vėliau duos pasirašyti. Po šio pokalbio kitą dieną pradėjo dirbti. Dirbdavo įvairiai, priklausydavo nuo oro sąlygų, darbo valandų nebuvo nustatyta. Kartu su juo dirbo D. K., E. K., S. P., A. E., K., pavardės nepamena. Visi dirbo ūkinius darbus laukuose, esančiuose ir t. t. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rajonuose. Visus nurodymus duodavo R. V., o jis darbus aptardavo su V. Tuo tarpu R. M. per tą laiką, kiek dirbo jis ūkyje, matė tik keletą kartų. Ji atvažiuodavo į bazę, esančią (duomenys neskelbtini), pasižiūrėdavo ir išvažiuodavo. Tiksliai ką ji veikdavo, nežino, tačiau darbininkams, kiek jam žinoma, ji nevadovavo. Atlyginimą išmokėdavo grynaisiais du kartus per mėnesį R. V. Gal sykį buvo išmokėjęs pats V. K. Pinigus atveždavo pirmą mėnesio dieną ir 14 dieną ten, kur tuo metu dirbdavo, ir į rankas paduodavo grynaisiais. Kad gavo pinigus, niekur nereikėjo pasirašyti. Gaudavo per mėnesį bendrą sumą, įskaitant ir paskatinimus, ne mažiau 400 eurų. Daugiausiai yra gavęs ne mažiau 500 eurų per mėnesį. Paskatinimus yra gavęs kelis kartus. Praėjus mėnesiui, paklausė V., ar yra oficialiai įdarbintas, jis patvirtino, kad yra. O kai paklausdavo, kur darbo sutartys, kur jam pasirašyti, pasakydavo, kad dabar viskas yra kompiuteryje ir nieko nebereikia pasirašinėti. Praėjus nepilniems metams, kovo mėnesį, pamatė, kad kitiems darbuotojams R. V. atveždavo pasirašyti dokumentus dėl darbo saugos, tačiau jam neduodavo pasirašyti. Tada suprato, kad jis oficialiai neįdarbintas, nors dar kalbėjosi su V. dėl neįdarbinimo, V. vis tiek jam meluodavo, kad yra įdarbintas. Nuo kovo 8 d. nebedirbo pas jį ūkyje. Buvo apgautas. Dėl to niekur nesikreipė. Daugiau nieko neturi ką parodyti. Nuo akistatų atsisako, nes bijo dėl savo šeimos saugumo, bijo, kad V. K., sužinojęs apie jo parodymus, gali pakenkti jam ir jo šeimai (5 t., b. l. 123–126).

10.3. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad darbą pas V. K. ūkyje jam pasiūlė R. V., jo sūnaus Ž. J. svainis. Tada dar V. K. tik žinojo iš kitų žmonių, taip pat žinojo V. žmoną R. M., bet asmeniškai jų nepažinojo. Tik prieš pradedant dirbti jį R. V. supažindino su V. K. Kur ir kaip tiksliai susipažino su V., nepamena, bet tikriausiai susipažino (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. Pirmomis dienomis dirbo (duomenys neskelbtini) esančiose bazėse, ten su darbininkais A. E., lyg ir buvo dar E. K., tvarkė sėjamąją. O po to jam liepė dirbti ir dirbo (duomenys neskelbtini), kur yra kitos V. bazės. (duomenys neskelbtini) stovi mūrinis garažas, ten yra remonto dirbtuvės, o (duomenys neskelbtini) yra didelės dirbtuvės, kur dažnai stovėdavo ūkinė technika, taip pat būdavo laikomi grūdai sandėlyje, taip pat ten būdavo trąšos, jas laikydavo lauke. Kam priklausė tos abi bazės, nežino, taip pat nežino, kam priklausė ūkinė technika, grūdai, sėklos ir pan., bet galvodavo, kad čia yra V. ūkis ir jam viskas priklauso. Kur su R. M. susipažino, nepamena. Taip pat nežino, ar jų ten atskiri ūkiai buvo, ar bendras ūkis, bet visada sakydavo kiti, kad tai V. ūkis, jo technika, žemės, bet kaip ten yra iš tikrųjų, nežino ir nesigilino. Dėl darbo kalbėjosi su V., tarėsi dėl darbo užmokesčio, tačiau tikslios sumos nebuvo sutarę, sakė, kad priklausys jo atlyginimas nuo atliktų darbų. Darbo sutarties pasirašyti nedavė, galvojo, kad vėliau duos pasirašyti, tačiau pradirbus jam iki gruodžio vidurio, tai yra 4,5 mėn., matydavo, kaip kitiems darbuotojams R. V. atveža pasirašyti kažkokius dokumentus, ten turbūt algalapius ar darbo saugos dokumentus, o jam neduodavo, klausdavo, kaip čia yra, pasakydavo, kad jis neįformintas. Buvo ne kartą V. ir A. E. sakęs, kad normaliai įdarbintų, bet V. sakydavo, kad yra įdarbintas, tik dirbk. Gruodžio viduryje grįžo jo dukra iš užsienio, tai A. jam pasakė, vis tiek darbų nėra, pabūk su dukra, pailsėk. Tai taip be darbo ir prabuvo iki kovo mėn. O kovo mėn., kai jį vėl pakvietė dirbti, nepamena, kas paskambino, ar A., ar V., nes prasidėjo darbymetis, tada kovą pradirbo kelias dienas, pasakė, kad parodytų dokumentus, kad jis įdarbintas, tačiau jokių dokumentų neparodė, ir nusprendė daugiau nebedirbti. Kai pradėjo dirbti, atlyginimą jam išmokėdavo R. V., o kai R. V. išėjo, tada išmokėdavo R. M., gal kartą yra išmokėjęs ir V. K. Atlyginimą visada gaudavo du kartus per mėnesį grynaisiais, mėnesio 2 d. už praėjusį mėnesį ir po to mėnesio viduryje, tiksliai negali prisiminti, bet per mėnesį visada išmokėdavo du kartus. Kiek pamena, kai prasidėjo rugiapjūtė, pats darbymetis, buvo daug darbo, tai tada už rugpjūtį ir rugsėjį gavo ne mažiau po 600 eurų už pradirbtą mėnesį, o kai darbų sumažėjo, už spalį ir lapkritį gavo ne mažiau po 400 eurų už mėnesį. Kiek gavo už gruodžio mėnesį, nepamena, nes dirbo ne pilną mėnesį, tai galėjo gauti ne mažiau 200 eurų. Už sausį–kovą nieko negavo, nes nedirbo. Už tas kelias dirbtas dienas kovą taip pat pinigų neprašė ir nieko negavo. Kad gavo atlyginimą, niekur neduodavo pasirašyti. Jo darbas buvo su traktoriumi, ardavo, sėdavo, purkšdavo laukus, esančius tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), mažesnių kaimelių pavadinimų neprisimena. Vairuodavo traktorius „Case“, „John Deer“. Šiaip technikos nebūdavo priskirtos konkrečiam žmogui, kas tuo metu laisvas ir moka vairuoti, tam liepia sėsti ir važiuoti į laukus dirbti. Į darbą vykdavo su savo transporto priemone, kur pasakydavo V. arba A. E., arba R. V. iš vakaro paklausdavo, kur kitą dieną atvažiuoti, ten ir pasakydavo, ar į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu vykdavo darbai. R. V. daugiausiai dirbo (duomenys neskelbtini), jis prižiūrėdavo darbuotojus, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), o A. daugiau dirbo (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose laukuose. V. K. su technika nedirbo, jis buvo pagrindinis ūkio vadovas, kuris duodavo nurodymus A. E. arba R. V. A. E. dirbdavo viską, ką reikėdavo, važinėdavo su traktoriumi, purkšdavo laukus, taip pat duodavo nurodymus kitiems darbininkams. R. M. (duomenys neskelbtini)  matė gal tik kartą, ką ji ten veikė tose dirbtuvėse, nežino. Ji jam asmeniškai darbo klausimais nurodymų neduodavo.

Atsakė į klausimus: 1) Ar žino apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko. 2) Ar ką nors žino apie trijų ūkininkų atskirtus ūkius: A. E. ūkį, R. M. ūkį ir V. K. ūkį? Pirmą kartą girdi, kad yra trys atskiri ūkiai, galvodavo, kad yra vienas V. ūkis su jo žmona R. 3) Kur registruotas V. ūkis? Nežino. 4) Koks biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Nežino, tik žino, kad tuo adresu gyveno V. su R. Jis buvo ten gal kelis kartus nuvažiavęs, kad paduotų jam atlyginimą. Dažniausiai paduodavo pinigus R., kartą gal padavė V. O R. V. darbo užmokestį atveždavo, kur tuo metu dirbdavo, ar į namus atveždavo, jei nesusitikdavo. 5) Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 6) Kokias paslaugas teikdavo ūkiui UAB “A”? Nežino. 7) Ar veždavo grūdus? Jei taip, tai kur? Ar yra vežęs grūdus V. V.? Yra vežęs grūdus iš laukų į sandėlį (duomenys neskelbtini). Ar yra V. V. vežęs grūdus, nežino, nėra matęs. 8) Ar yra vežęs trąšas? Ar yra vežęs trąšas V. V.? Jis asmeniškai nėra, bet ar V. V. yra vežęs, nežino, pats asmeniškai nėra matęs. 9) Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo su D. K. – jis dirbo su traktoriumi, sukdavo šieną, virindavo techniką garažuose, taip pat jam žinomas A. M., tačiau jis dirbdavo prie miškų, veždavo medieną, laukuose jis nedirbo, taip pat dar dirbo su S. P. – traktorininku, purkšdavo, sėdavo, ardavo. Dirbdavo su jais tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)  rajonuose, įvairiai. Kiti pagal vardus ir pavardes jam negirdėti. 10) Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali parodyti, kad dirbo su R. S., jis dirbo daugiausia su vilkiku, veždavo grūdus į (duomenys neskelbtini), A. K. – daugiausia jis dirbo sandėlyje, priimdavo grūdus, taip pat paremontuodavo techniką, E. K. – traktorininku, veždavo vandenį purškimui, taip pat dirbo su kombainu. Taip pat dirbo ir jo sūnus Ž. J., tačiau jie dirbo skirtingu laikotarpiu. Jo sūnus dirbo su traktoriumi „John Deer“. Su jais taip pat dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Kitos pavardės jam negirdėtos. 11) Ar dirbo kartu su V. V., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų kartu dirbo su V. V. Jis buvo kombainininkas, kuldavo laukus su kombainu „Claas“, taip pat sėdavo. Dirbo taip pat tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Tačiau nežino, ar jis buvo įdarbintas, kiek jis dienų, valandų dirbo, ir pas ką jis dirbo, negali pasakyti, nes jis dirbdavo parą gaisrinėje, o per kitas dienas dirbdavo ūkyje pas V. S. L. jis nežino, su juo nedirbo. 12) Kur buvo laikomi gyvuliai? Ir kas juos prižiūrėdavo? (duomenys neskelbtini)  buvo laikomi, o kas juos prižiūrėdavo, nežino. 13) Kokia buvo ūkinė technika? Ir kur ji buvo laikoma? Kam ji priklausė? Buvo du traktoriai „John Deer“, vienas traktorius „New Hooland“ ir vienas traktorius didysis „Case“ ir du mažiukai buvo „Case“, berods dar buvo traktorius „Belarus“, taip pat, jei gerai pamena, buvo trys kombainai „Claas“, nes vieną kombainą vairuodavo V. V., kitą – E. K. ir dar trečią – S. P. O su traktoriais tai visaip dalindavosi, nebūdavo priskirtas traktorius konkrečiam darbininkui. Su traktoriais dirbo ir E. K., A. E., V. V., S. P. Jei reikėdavo šienauti, vandenį vežti, tai važiuodavo ir D. K. Kam priklauso ta technika, nežino. Technika buvo laikoma įvairiai, bet daugiausiai (duomenys neskelbtini), tačiau jei dirbdavo arti (duomenys neskelbtini), tai palikdavo (duomenys neskelbtini), jei prie (duomenys neskelbtini), tai palikdavo ir (duomenys neskelbtini), skirtingai. 14) Koks buvo darbo laikas? Darbo laiko nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, priklausydavo nuo oro sąlygų. 15) Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nežino nieko. 16) Kas toks buvo S. A.? Nepažįsta tokio. 17) Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino (5 t., b. l. 127–131).

 

11. Liudytojas A. K. parodė, kad jis pas V. K. dirbo nuolat, dirbo sandėlininku, nežino, nuo kelintų metų. Atlyginimas buvo minimumas, nepriklausomai nuo darbo valandų. Šiuo metu nedirba, jau metai, kaip nedirba. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlyje. Grūdus veždavo iš laukų. S. J. su traktoriumi yra atvežęs grūdus. Tame sandėlyje buvo laikomi tik grūdai.

Nežino, koks minimumas buvo 2015 m. Jis gaudavo 350–360 į rankas. Atlyginimas buvo pastovus. 400 negaudavo. 2018 m. atlyginimas nesikeitė. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį. Atlyginimą mokėjo V. K. Žiniaraščius pasirašydavo vieną kartą per mėnesį. Nebūdavo taip, kad duoda pinigus ir iš karto pasirašai, pasirašydavo vėliau. V. K. duodavo pasirašyti sandėlyje arba važiuodavo pas jį. Kai sandėlyje mokėdavo atlyginimą, gal ir būdavo kitų žmonių. Kitiems prie jo atlyginimų nemokėjo. Jo sūnus E. K. dirbo tuo metu, kaip ir jis. Jis į buhalteriją neidavo.

Buvo apklaustas 2 kartus. R. M. yra ūkininkė. A. E. buvo kaip viršininkas, jis nieko nedirbdavo. Nežino, ar pastarasis skirstė darbus kitiems, jam neduodavo. V. V. pažįsta, jis su A. atvažiuodavo į garažą. Garažai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Nežino, kiek jie garaže būdavo, ką veikdavo. Nežino, ar remontavo ūkio techniką. Nėra matęs, kad V. V. važinėtų su žemės ūkio technika, kuri priklausė ūkininkams. Jis būdavo sandėlyje, o iki garažų nemažas atstumas, apie 500–800 m. Iš sandėlio garažai matyti.

Po apklausų jis dar dirbo pas V. K., su pastaruoju apie apklausas nekalbėjo. Jis į darbo inspekciją nebuvo kviečiamas. Darbo inspekcija buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), bet neprisimena, ką kalbėjo. Jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme civilinėje byloje. Prieš parodymų davimą nekalbėjo su V. K. Nežino apie V. V. namo pirkimą, paskolos gavimą. Jo sūnus draugauja su V. V.

Jis neatsimena, kiek gaudavo, 300 visada, eurais visada virš 300.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 10–11, 14–18), liudytojas A. K. parodė, kad per mėnesį gaudavo 350–360, gal netoli 400. Jis apytiksliai sumas nurodė, visada buvo mokamas minimumas, daugiau nei minimumas neduodavo. Jis sakė iki 400. Darbo laikas nuo 8 val., jei veža grūdus, tai būdavo iki 22 val. Jis neatkreipdavo dėmesio į žiniaraščius, kai pasirašydavo, pasitikėdavo. Realiai gaudavo. Jis ir civilinėje byloje suapvalino sumas.

Išklausius garso įrašą iš civilinės bylos (2019-06-07 protokolas civilinėje byloje, A. K. apklausa (duomenys neskelbtini) teisme), liudytojas A. K. parodė, kad gal ir matė V. V. su traktoriumi važiuojantį. Jis nekreipdavo dėmesio.

Parodžius žiniaraščius (13 t., b. l. 1, 32–35) liudytojas parodė, kad čia su atskaitymais. Ant popieriaus rašo 400, ir atskaitydavo. Jis neskaičiuodavo, kiek per du kartus gavo, žinojo, kad 400 minus atskaitymai. Tyrėja buvo pateikusi žiniaraščius. Jis negaudavo 400, gal ne taip paklausė, visada virš 300. Kai mažiau dirbdavo, mažiau ir gaudavo. Vasario mėnuo yra ne darbymetis. Neatsimena, kas 2015 m. Jam minimumas buvo mokamas, nežino, koks kokiais metais buvo minimumas. Visi minimumą gaudavo. Kitą sykį į darbą neidavo. Jei neturi darbo sandėlyje, kaip jam mokės. Jei nebūdavo grūdų, tai nedirbdavo. Dar reikėdavo išvežti grūdus: ir vasarą, ir pavasarį, ir žiemą pagal sutartis. Jei neveždavo, tai neidavo į darbą. Jis gyveno iš atlyginimo. Valandų neskaičiavo. Ne kiekvieną mėnesį gaudavo iki 400, yra gavęs ir 100 Eur, galėjo būti, kad pusę metų gavo 150 Eur.

Jis pasirašė darbo sutartį, joje suma nebuvo nurodyta. Jo pareigos buvo darbininkas.

11.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2015-04-01 dirba V. K. ūkyje darbininku. Kaip įsidarbino pas V. ūkyje, aplinkybių neatsimena, greičiausiai per pažįstamus asmenis. Su V. K. sudarė darbo sutartį, yra įdarbintas pilnu etatu. Jo darbas yra prižiūrėti grūdus sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)  kaime, (duomenys neskelbtini)  rajone. Kartais tenka prižiūrėti karves, kurios ganosi laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Dirba darbo dienomis nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro. Viršvalandžių nebūna. Nurodymus, ką reikia atlikti, jam duoda V. K. Atlyginimą gauna 400 eurų per mėnesį. Atlygį išmoka pats V. K. grynaisiais per 2 kartus, tai yra mėnesio pradžioje gauna 200 eurų, o kitus 200 eurų išmoka mėnesio viduryje. Visada V. duoda pasirašyti algalapyje, kad jam išmokėtas atlyginimas. Jokių priedų nėra gavęs. V. V. pažįsta gal nuo 2016 m. Kiek atsimena, su juo susipažino per savo svainį S. J. Teko matyti V. V., dirbantį laukuose, vairuojantį traktorių, tačiau kokiuose laukuose jį matė, neprisimena. Ar jis laukuose dirbdavo vienas, ar su kitu asmeniu, taip pat neprisimena. R. M. pažįsta, nes ji yra V. K. sugyventinė. Ar V. V. dirbo pas R. M. ir V. K. ūkiuose, nežino. Kiek jį sutikdavo V. K. priklausančiose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)  kaime, tai jis būdavo kartu su A. E. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju (6 t., b. l. 10–12).

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad, kiek pamena, jam darbą V. K. ūkyje pasiūlė R. V. Jie su R. V. kartu užaugo viename kaime, tai yra pažįstami. Pas V. įsidarbino 2015 m. balandžio 1 d. ir išėjo iš šio ūkio 2019 m. rugsėjo 18 d. Darbo sutartį, kiek pamena, pasirašė pas V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) .Kas darbo sutartyje buvo numatyta, neprisimena, bet galbūt ją dar turi išsaugojęs namuose. Be to, su V. tada aptarė darbo sąlygas, darbo užmokestį. Jis pasakė, kad jam reikia darbininko (duomenys neskelbtini), kur yra grūdų sandėlis, reikia prižiūrėti grūdus, juos tvarkyti, taip pat esant reikalui paremontuoti ūkinę techniką. Darbo užmokestį sutarė minimalų, jei gerai pamena, buvo 400 eurų per mėnesį. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu. Jį tenkino toks atlyginimas. Darbo užmokestį jam mokėdavo du kartus per mėnesį grynaisiais iš pradžių R. V., kol jis dar dirbo, o po to duodavo V. K. Tai mėnesio pirmą dieną paduodavo 200 eurų, o mėnesio viduryje kitus 200 eurų, tai yra ką buvo sutarę. Bendrą sumą per mėnesį gaudavo ne mažiau 400 eurų grynaisiais. Kai gaudavo atlyginimą, taip pat V. arba Ro. duodavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių. Ar žiniaraščiuose nurodyta suma, kur pasirašydavo, kad gavo atlyginimą, sutapdavo su realiai gautu atlyginimu, nežino, niekada nesigilindavo, kur pasirašo. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos, gali parodyti, kad peržiūrėjus šiuos žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė bei šalia esantys parašai yra jo, jis ant šių žiniaraščių pasirašė šalia savo vardo ir pavardės, išskyrus 2017 m. gruodžio mėn., čia parašas yra ne jo, nežino, kas galėjo už jį pasirašyti. Kiek mato, nurodytos sumos nesutapo su jo realiai gautu darbo užmokesčiu, nes visada gaudavo ne mažiau 400 eurų per mėnesį iš viso ir jo darbo užmokestis per tuos darbo metus nesikeitė, nesvarbu koks sezonas, atlikti darbai ar pan. Taip pat gali patvirtinti, kad darbo sutartį buvo pasirašęs tik vieną kartą ir buvo įdarbintas pilnu etatu. Tačiau kažkuriais metais jam buvo pasakę, kad V. jį „perdarbino ant pusės etato“ ir tada V. buvo klausęs, ar tai tiesa, jis jam sakė „nebenusišnekėti“. Tai realiai net nežino, ar per tą laiką buvo visada įdarbintas pilnu etatu, ar pusę etato, bet darbo sutartį pasirašė tik vieną kartą prieš įsidarbinant. Bandys namie paieškoti darbo sutarties ir atsiųsti prie apklausos. Jo darbas, kaip ir minėjo, buvo sandėlyje (duomenys neskelbtini), dirbdavo prie grūdų, taip pat remontuodavo ūkinę techniką – traktorius. Į laukus nevykdavo dirbti, žemės ūkio darbų laukuose nedirbo.

Atsakė į klausimus: 1) Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? Nežino. 2) Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Jis buvo ūkio vadovas, vadovaudavo visiems darbuotojams. 3) Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. Ji kartais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur jis dirbdavo, užsipilti kuro. Tačiau nėra matęs, kad ji vadovautų darbininkams. 4) Kur buvo laikomi gyvuliai? Buvo laikomi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žino, nes kitą kartą jam tekdavo pačiam varyti karves iš (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini)  ar atvirkščiai. (duomenys neskelbtini) yra fermos, kur tie gyvuliai buvo laikomi. Kiek žino iš kitų žmonių kalbų, kad tie gyvuliai priklausė V. ir A., o kam priklausė fermos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nežino. 5) Kam priklausė (duomenys neskelbtini) esančios dirbtuvės? V. K. 6) Ar galėtų išvardinti, kur yra V. K. ūkiui priklausančios žemės? R. M.? A. E.? Nežino nė vieno iš jų, kur yra žemės. 7) Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Jis buvo irgi kaip viršininkas, vadovaudavo kitiems, taip pat dirbdavo su traktoriumi įvairius žemės ūkio darbus: purkšdavo, presuodavo ir t. t. 8) Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežinoma. 9) Kur rinkdavosi V. K. ūkio darbuotojai prieš darbus? Jie tai rinkdavosi (duomenys neskelbtini). 10) Kur rinkdavosi R. M. ūkio darbuotojai prieš darbus? Nežino, kas jos darbuotojai buvo. 11) Kur buvo laikomos trąšos? Grūdai? Trąšos buvo laikomos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini). O grūdai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), taip pat buvo laikomi ir (duomenys neskelbtini), kur buvo fermos. 12) Kur buvo laikoma ūkinė technika ir kokia tai technika buvo? Technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) daugiausia stovėdavo kombainai „Claas“, jų buvo 3, traktorius „Case“, taip pat „John Deer“. Buvo ir daugiau tos technikos, bet visų neprisimena. Ūkinė technika stovėdavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), priklausydavo, kur tuo metu dirbdavo laukus, kur būdavo arti garažas, ten ir palikdavo techniką stovėti. 13) Kokias paslaugas teikė ūkiui UAB K. ? Ši bendrovė užsiimdavo kombainų tvarkymu, bet tiksliai negali pasakyti, ką jie darydavo, žino tik tiek, kad atvažiuodavo tvarkyti kombainų, tačiau kas tokie atvažiuodavo, jis nesikišdavo. 14) Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”? Nežino. 15) Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nėra. Grūdų jis jam į sandėlį neatveždavo. 16) Ar remontuodavo techniką V. V.? Taip, (duomenys neskelbtini) yra matęs, kaip V. remontuodavo kombainus, traktorius. O kada tas buvo, negali pasakyt, nepamena. 17) Ar žino, kur registruoti R. M., V. K. ir A. E. ūkių biurai? Nežino. 18) Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., J. P., P. J., V. S., A. M., K. K., M. T., S. P., D. K., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo tik su D. L., jis veždavo grūdus su vilkiku „Volvo“, P. J. – dirbdavo su traktoriumi, yra matęs, rinkdavo akmenis, A. M. – jis dirbo prie miškų, tačiau tiksliai, kuo jis ten dirbo, nežino, D. K. – jis prižiūrėdavo (duomenys neskelbtini)  gyvulius, S. P. – dirbdavo su purkštuvu, purkšdavo laukus, S. A. – jis buvo ūkvedys, jis buvo kaip V. pagalbininkas, vežiodavo darbininkus į laukus. Jo asmeniškai lyg ir nėra vežęs į laukus dirbti. Daugiau kitos pavardės negirdėtos, su jais nedirbo. Tik žino, kad jis pakeitė V. S., pastarasis dirbo prieš jam ateinant. 19) Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., E. K., R. J., Ž. J., R. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su E. K. – jis jo sūnus, ūkyje dirba su traktoriumi, kombainu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose laukuose. Su R. J. – jis dirbo traktorininku. Taip pat dirbo su Ž. J., jis taip pat dirbo traktorininku. Pats matydavo juos važinėjančius su traktoriais. Su R. S. – jis veždavo grūdus su vilkiku „Volvo“, taip pat su kitu vilkiku, pavadinimo nepamena. Bet S. yra kaip V. pagalbininkas, jis daugiau tiesiog važinėdavosi su V. K. po laukus. Nedirbo tik su B., nežino jo. 20) Ar dirbo kartu su S. J., S. L., V. V., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų dirbo su J. – jis buvo traktorininkas, padėdavo jam kasti grūdus (duomenys neskelbtini)  sandėlyje. Ar jis buvo įdarbintas ar ne, nežino. Tiksliai kada jis dirbo, nepasakys, bet dirbo jis trumpai, gal net neišdirbo pusės metų. Taip pat matydavo V., dirbantį (duomenys neskelbtini)  dirbtuvėse, remontuodavo techniką, taip pat matydavo, kaip jis su traktoriumi išvažiuoja iš sandėlio ar grįžta. Ar jis buvo įdarbintas ar ne, nežino. Ar vairavo V. kombainą, nežino, nėra matęs. Kai pradėjo dirbti, V. matydavo dirbtuvėse, važinėjantį su traktoriumi, ir matė jį gal keletą metų, kol jis dirbo. Bet jau praėjusiais metais jo nebesutiko, galbūt ir 2018 m. jis nebedirbo. Negali tiksliai pasakyti. 21) Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nežino. 22) Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 23) Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Nežino (6 t., b. l. 14–18).

 

12. Liudytojas E. K. parodė, kad gal nuo 2015 m. dirba pas V. K. vairuotoju, traktorininku. Sutarė, kad mokės minimumą, taip ir mokėjo. Darbas nuo 8 val. iki 17 val., 40 valandų. Alga apie 400. Jis stengdavosi visas dienas būti darbe, dirbdavo nepriklausomai nuo oro sąlygų. Per javapjūtę nebūdavo ilgesnių darbo valandų, nebent labai geras oras. Buvo, kad savaitę nedirbo, nes vaikas ligoninėje gulėjo. Nepasakys, kiek mažiau yra gavęs. 150 yra uždirbęs gal žiemą, kai mažiau darbo. Jei šalta, garaže nepadirbsi. Gegužę sėja prasideda, nepamena, kad per darbymetį būtų gavęs 150, gaudavo apie 400.

Pagarsinus žiniaraščius (13 t., b. l. 26–35), liudytojas E. K. parodė, kad nežiūrėdavo į žiniaraščius, pasirašydavo ir tiek. Algą mokėdavo per du kartus, o pasirašyti duodavo vieną kartą. Parašai jo. Šifruočių nėra matęs, nežiūrėdavo. Jam sakydavo, kad algalapis, ir jis pasirašydavo, į sumą užmesdavo akį. Negali paaiškinti, kodėl gegužės mėnesį parašyta 150 Eur.

2016–2018 metais dirbo su technika: traktoriumi, kombainu, sunkvežimiu. Dirbo pas V. K., o kieno žemė, nežino. A. E. atvažiuodavo į garažą, pasišnekėdavo. Darbus jam nurodydavo V. K. Yra matęs R. M., į ūkį ji neatvažiuodavo. Algą jam mokėdavo V. K., o kartais Ro. Žiniaraštį pasirašydavo mėnesio gale, pasirašyti duodavo V. K. arba Ro. (V.), tuo pačiu metu išmokėdavo algą. Algą išmokėdavo nebent prie tėvuko. S. J. pažįsta, dirbo. V. V. atvažiuodavo į ūkį su A. E., V. V. eidavo į garažą. Jis neremontuodavo technikos. Nėra matęs, kad V. V. dirbtų laukuose.

Minimali alga augo. Nežino, kokia minimali alga buvo 2016 m. Jis negaudavo 400, suapvalino, kad gaudavo apie 400. Atskaičius mokesčius, gaudavo apie 350. Jie buvo sutarę, kad mokės minimalią algą. Nepamena, kokia suma buvo nurodyta darbo sutartyje, atrodo, buvo nurodyta.

R. V. atveždavo detales, V. V. neatveždavo. Atveždavo į garažą, kam ko reikėdavo, pasiimdavo.

Buvo apklaustas du kartus. Parodymai teisingi. Neskaitė protokolo, neatsimena. Tyrėja poveikio nedarė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 190–192, 6 t., b. l. 1–6), liudytojas E. K. parodė, kad jis suapvalino sumą, kad lengviau būtų. Priedų nėra gavęs. Jis tikrai negavo 600, 150 galėjo būti, kad pusę metų mokėjo. Jei darbo nėra, tai ir mažiau mokėjo, galėjo būti, kad 3–4 mėnesius nebuvo darbo: gal dėl orų, gal detalių nebuvo, negali pasakyti, kas 2016 m. buvo. Jis į sumą nežiūrėdavo ir pasirašydavo.

Su V. K. prieš teismą nekalbėjo, į (duomenys neskelbtini) teismą buvo kviečiamas, tikriausiai davė teisingus parodymus. V. V. pasigyrė, kad nusipirko namą, bet kada tai buvo, nepasakys. V. V. sakė, kad R. M., atrodo, davė pinigų ar paskolino. Apie pinigų grąžinimą nežino, V. V. nesakė.

Jis yra skolinęsis pinigų iš V. K., parduos žemę ir atiduos. Jis pasiskolino 2019 m., kas mėnesį nemoka, dar neatidavė. Termino atsiskaitymui pasakyti negali, nes neturi dokumento su savimi, yra pasirašę pas notarą. Tyrėja kažką klausė apie tai. Paskolos terminas dar nepasibaigęs. Žemės dar nepardavė, kai parduos, užteks skolai padengti. Skolinosi iš jo, nes labai greitai reikėjo pinigų, o žemės greit neparduosi. Nežino, ar dar kas nors iš darbuotojų skolinosi iš V. K. pinigų.

12.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad pas V. K. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2015-06-10 vairuotoju. Kadangi jo tėvas A. K. jau dirbo keletą mėnesių pas V. ūkyje, tai prikalbino ir jį įsidarbinti. Su V. K. sudarė darbo sutartį, yra įdarbintas pilnu etatu. Dažniausiai su ūkio technika dirba laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau kartais tenka dirbti ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Visus darbus jam nurodo V. K. Dirba nuo 8 val. iki 17 val. Viršvalandžių nebūna. Atlyginimą išmoka pats V. grynaisiais per 2 kartus per mėnesį, tai yra 200 eurų išmoka mėnesio 1 d., o kitus 200 eurų išmoka mėnesio 15 d., viso gauna 400 eurų. Visada V. duoda pasirašyti ant algalapio, kad gavo atlyginimą. Jokių priedų nėra gavęs. V. V. pažįsta, jis yra jo pusbrolio Ž. J. giminaitis. Tačiau kiek laiko jie pažįstami, neatsimena. V. V. dažniausiai sutikdavo dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) .Jis atvažiuodavo su A. E., tačiau ką jis tose dirbtuvėse veikdavo, nežino. Yra matęs, kad V. V. vairuoja ūkio techniką, tačiau į kokius laukus jis važiuodavo dirbti, nežino. R. M. pažįsta, nes ji kartu gyvena su V. Ar V. V. dirbo pas R. M. ar V. K. ūkiuose, nežino. Nėra piktuoju nei su V. K., nei su R. M. (5 t., b. l. 190–192).

12.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad pas V. K. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2015 m. birželio mėn. ir dirba iki šiol vairuotoju. Šį darbą jam pasiūlė jo pusbrolis Ž. J., pastarasis pats iš pradžių dirbo pas V. ūkyje, po to prikalbino jo tėvą A. dirbti pas V., o po to ir jį patį. Ž. pasakė, kad jis nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini), ten pas viršininką ir pašnekėtų dėl darbo ūkyje. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur su V. K. aptarė darbo sąlygas, pasakė, kad yra išsilaikęs traktorininko, taip pat kombainininko teises, ir jis sutiko jį priimti į darbą. Sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Darbo sutartį važiavo pasirašyti į buhalteriją (duomenys neskelbtini) centre, kur tvarko V. ūkio buhalteriją. Ar vienas važiavo pasirašyti darbo sutarties, ar su savo tėvu A., nebeprisimena. Kiek pamena darbo sutartį, buvo įdarbintas pilnu etatu, darbo valandos nustatytos – 40 val. per savaitę, darbo užmokestis, kiek pamena, buvo nurodytas 400 eurų. Gal dar kažkur namie turi sutarties kopiją. Ūkyje dirba / dirbo įvairius darbus: dirbo su traktoriumi, arė, sėjo, tik nėra purškęs laukų, taip pat dirbo su kombainu, vežė vandenį su traktoriumi, trąšų ir grūdų nėra vežęs, taip pat remontuodavo / remontuoja techniką, su kuria dirba. Jo dirbtuvės, kuriose daugiausia dirba, tai yra (duomenys neskelbtini), ten šalia dirbtuvių gyvena. Jo darbui daugiausia vadovavo V. K., bet būdavo, kad pasakydavo ką daryti ir A. E., dirbo ir R. V., jis irgi duodavo nurodymus ką dirbti. Darbo užmokestį visada gaudavo grynaisiais du kartus per mėnesį, tai yra mėnesio 1 d. ir 15 d. Dažniausiai darbo užmokestį paduodavo V. K., tačiau kai dirbo R. V., 2015–2016 m., tai dažnai ir jis perduodavo atlyginimą. Iš viso per mėnesį gaudavau 400 eurų. Jo atlyginimas per visą tą laikotarpį, kiek dirba nuo 2015 m., nesikeitė. Visada gaudavo tiek pat. Priedų, neoficialaus darbo užmokesčio nėra gavęs. Kad gavo atlyginimą, reikėdavo pasirašyti ant algalapio, kurį jam duodavo A. M., V. K. ar R. V., būdavo skirtingai kas paduodavo, bet dažniausiai paduodavo pasirašyti V. K. Kiek pamena, šiek tiek skirdavosi darbo užmokestis nurodytas atlyginimų žiniaraštyje nuo jo fiksuoto darbo užmokesčio. Nes visada gaudavo per mėnesį 400 eurų, o žiniaraštyje būdavo šiek tiek kitokios sumos, tačiau kiek skirdavosi sumos ir kokios ten būdavo nurodytos, nežino, nepamena. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos, peržiūrėjęs jas, gali parodyti, kad visur šalia jo vardo ir pavardės parašai yra jo, jis čia pasirašė. Kiek mato, 2015 m. liepos–gruodžio mėn. jo atlyginimas pagal žiniaraščius nurodytas didesnis nei realiai gaudavo, tačiau dėl ko taip yra, nežino, negali pasakyti, galbūt dėl to, nes pas V. įsidarbino per darbo biržą, tai yra, darbo birža jam finansavo kursus dėl vilkiko teisių, ir jis turėjo kažkur įsidarbinti vairuotoju ir pusę metų pradirbti, kad nereikėtų jam tų pinigų už kursus grąžinti, tai gal dėl to čia ta suma ir skirdavosi, tačiau realiai buvo sutarę su V. 400 eurų per mėnesį, tai tiek ir gaudavo. Toliau, kiek mato, nuo 2016 m. sausio iki birželio mėn. jo atlyginimas pagal žiniaraščius yra 155 eurų, tačiau tikrai gaudavo kaip buvo sutarę – 400 eurų per mėn. Čia gal po naujųjų metų, 2016 m., kai sumažėjo darbų, jį buvo įdarbinę pusei etato, bet tiksliai nepasakys, nepamena. Jei įdarbino pusei etato, nežino, ar rašėsi naują darbo sutartį, nepamena. Gal ir buvo V. atvežęs į (duomenys neskelbtini), kur dirbo. Po to mato, kad nuo 2016 m. birželio iki spalio mėn. turėjo gauti pagal žiniaraštį apie 300 eurų, o 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. žiniaraščiai dubliuojasi, yra du lapkričio mėnesio žiniaraščiai ir du gruodžio mėn., pasirašyti jo parašais, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip yra. Tačiau už lapkritį tikrai negalėjo gauti 619,34 eurų. Nesupranta, kodėl taip skiriasi žiniaraščiuose nurodyti jo darbo užmokesčiai nuo realiai gaunamo užmokesčio. Turbūt nesigilindavo į skaičius, ką duodavo ir pasirašydavo.

Atsakydamas į pateiktus klausimus parodė: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Jis paskirstydavo darbus darbininkams, taip pat išmokėdavo algas. Buvo ūkio vadovas. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Jis jį žinojo kaip V. giminaitį, jis kartais užsukdavo į (duomenys neskelbtini), į dirbtuves, kur dirbdavo. Jeigu jie ko nors nesuprasdavo, parodydavo, kaip ką daryti. Yra girdėjęs, kad A. E. turi savo ūkį, tačiau ką konkrečiai jis savo ūkyje darydavo, nežino, nes nežino, kur jo tas ūkis yra. 4. Ar jis ką nors žino apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino. 5. Kur rinkdavosi V. K. ūkio darbuotojai prieš darbus, įskaitant ir jį? Rinkdavosi (duomenys neskelbtini). Tose dirbtuvėse daugiausia dirbo su savo tėvu A. Tai su tėvu į (duomenys neskelbtini)  nuvažiuodavo su mašina. Taip pat atvažiuodavo R. J. Taip pat tose dirbtuvėse yra kabinetas, kur sėdėdavo R. V., tvarkydavo dokumentus. 6. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ir kokiam ūkiui? Teikia serviso paslaugas kombainams. Kokiam ūkiui teikė šias paslaugas, nežino, nežino, kieno ten tie kombainai yra ir kam jie priklauso. 7. Kiek buvo kombainų ūkyje? Kas juos remontuodavo? Kai atėjo dirbti, jų buvo 2, kombainai „Claas“. O prieš 2–3 metus nupirko dar vieną kombainą „Claas“. Jei sugesdavo, remontuodavo techniką patys, tai yra tie, kas važiuodavo su kombainais, tai daugiausia jis vairuodavo ir dar toks S. P. Yra matęs, kad V. V. kūlė grūdus su kombainu, tačiau jis tuo kombainu keisdavosi su A. E. Tai yra, kartais matydavo tą patį kombainą vairuojantį V., kitą kartą A. jau vairuodavo. Ar V. remontuodavo kombainus, nežino, nėra matęs. O jeigu patys nesusiremontuodavo technikos, tada atvažiuodavo iš UAB K. darbuotojas J. V., kuris suremontuodavo kombainą. Tą J. dažniausiai priimdavo jis, parodydavo jam, kuris kombainas sugedęs, pasakydavo, kas neveikia, be jo dar parodydavo kombainą J. V. arba A. E. (duomenys neskelbtini)  nėra matęs, kad V. V. priimtų J. V. ir kartu spręstų kombaino gedimus ar jį tvarkytų. O kas būdavo (duomenys neskelbtini), nežino. 8. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Gal ir yra matęs, kai V. vežė trąšas. Galbūt jis atvežė trąšas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nežino, nepasakys. Nėra matęs, kad vežtų grūdus. Kada tas buvo, nežino. 9. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”? Kiek žino, iš ten perka V. trąšas, chemiją. Tačiau jis pats asmeniškai nėra jų vežęs. 10. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Žino, kad tuo adresu gyvena V. K., tačiau ar tuo adresu įsikūręs ūkis, nežino. 11. Ar žino, kur registruoti R. M., V. K. ir A. E. biurai? Nežino. 12. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., D. K., J. P., S. P., A. M., P. J., V. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes, gali pasakyti, kad dirbo su V. L. – jis dirbo vairuotoju, iš jo buvo atvažiavęs grūdus vežti, kai jis kūlė su kombainu, S. G. – irgi dirbo vairuotoju, atvažiuodavo grūdus vežti nuo kombaino, D. L. – irgi buvo vairuotojas, vežė grūdus, D. K. – taip konkrečiai su juo nedirbo, bet jį matydavo (duomenys neskelbtini) , o ką jis ten darydavo, nežino, S. P. – kuldavo su kombainu. Taip pat dirbdavo A. M. – žino, kad jis kažką dirbo su miškais, tačiau tiksliai ką darydavo, nežino, atveždavo pasirašyti dokumentus dėl tų priešgaisrinių saugų, jam atrodo, kad yra vežęs ir atlyginimų žiniaraščius. Su jais visais pagrinde dirbdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat teko dirbti ir (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan. Daug kur. Su kitais išvardintais jis nedirbo. 11. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų pagal vardus pavardes dirbo su R. S., tačiau ką jis ten dirbo, nežino, jis daugiausiai važinėdavo su V. K., ūkinių darbų nedirbo, tik yra keletą kartų matęs, kai jis vežė grūdus, kai nebūdavo kam vežti. Taip pat dirbo su R. J. – traktorininku, sėdavo, žemę dirbdavo. O Ž. J. yra jo pusbrolis, tačiau su juo kartu neteko dirbti. V. B. nežino, su juo nedirbo. Su visais išvardintais dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose. 12. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų dirbo su V., apie jį jau prieš tai pasisakė. Kiek jis laiko dirbo nežino, ar jis buvo įdarbintas, nežino. Ar mokėjo jam darbo užmokestį, nežino. S. J. pažįsta, jis jo dėdė, ar jis dirbo pas V. ūkyje, tiksliai negali pasakyti, matydavo, kad jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), tačiau ką jis ten darydavo, nežino. L. jam negirdėtas. 13. Kas toks buvo S. A.? Ką jis dirbo? Nežino, matydavo, kad kartais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) užsipilti kuro. 14. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Yra girdėjęs, kad R. paskolino Va. pinigų namo pirkimui, tačiau tiksliai aplinkybių nežino, kaip ten kas. Pats V. yra pasakojęs, kad gavo pinigų namui. Tačiau detalių nežino. 15. Kur buvo laikomi ūkio gyvuliai? Ir kas juos prižiūrėdavo?(duomenys neskelbtini). Kas juos prižiūrėdavo, nežino. Kam jie priklausė, kokiam ūkiui, nežino. 16. Kur buvo laikomos trąšos ir grūdai? Grūdai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), trąšos ten pat, šalia garažo. 17. Kas buvo toks R. V.? Jis buvo vadybininkas, tvarkydavo popierius, taip pat pasakydavo darbininkams, įskaitant ir jį, ką reikia dirbti. Kokiam ūkyje jis buvo įdarbintas, nežino. 18. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 19. Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Jo tėvui mokėdavo V., o kitiems kas mokėdavo, nežino (6 t., b. l. 1–6).

 

13. Liudytojas Ž. J. parodė, kad tuo metu buvo bedarbis, įsidarbino pas V. K., dirbo gal 5 mėnesius. Tai buvo prieš 6–7 metus.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas Ž. J. parodė, kad gali būti, jog dirbo 3 mėnesius 2015 metais. Atlyginimas buvo mokamas laiku. R. V. mokėjo atlyginimą. Jis gaudavo minimumą. Dirbo pilnu etatu. Neatsimena, koks buvo minimumas tais metais. Algalapyje pasirašydavo. Pas R. M. ūkyje nedirbo. V. V. matė dirbantį: su „fūra“ važiuodavo, su traktoriumi, nežino, ar pastarasis buvo įdarbintas, nėra bendravęs.

Jis buvo ūkio darbininkas, traktorininkas – šienaudavo, tręšdavo laukus. Jo darbas buvo su technika. Yra matęs V. V. vežantį trąšas su „fūra“. Trąšas veždavo iš dirbtuvių (duomenys neskelbtini)  kaime į laukus. Jam pristatydavo trąšas. Jam darbus nurodydavo R. V., šis dirbo pas V. K. ūkyje. Nežino, kiek buvo ūkių. R. M. pažįsta iš matymo, pastaroji nevadovavo ūkio darbuotojams. Nematė, kas nurodydavo V. V. darbus. Jie susirinkdavo į dirbtuves (duomenys neskelbtini), V. V. kitą kartą vėliau atvažiuodavo. Nežino, ar kur kitur dar rinkdavosi darbininkai. Jis dirbo nuo 8 val. iki 17–18 val., ilgiau nėra dirbęs.

Tyrėja ką klausė, tą jis atsakė. Protokolą skaitė, teisingai surašyta. Jam mokėjo 400 Eur du kartus per mėnesį.

Parodžius žiniaraščius (13 t., b. l. 62, 63, 66), liudytojas Ž. J. paaiškino, kad ten jo parašai. Nežino, kodėl žiniaraštyje nurodyta mažesnė suma. Pasirašydamas matė, kad mažesnė suma. Priimdamas į darbą, V. K. nesakė apie dalies algos neapskaitymą. R. V. irgi nesakė. V. K. yra vieną kartą išmokėjęs algą, kai R. V. nebuvo. Nežino, kokį atlyginimą gaudavo kiti.

A. E. pažįsta, pastarasis būdavo ūkyje, važinėdavosi, nežino, ar jis turi savo ūkį.

Kažką girdėjo apie paskolą, suteiktą V. V. Šis pats sakė, kad paskolą pasiėmė. Sumos neminėjo, nesakė, kas paskolą suteikė, nežino, ar V. V. grąžino paskolą. Jis nežino, ar V. K. yra suteikęs paskolas savo darbuotojams. Tuo metu su juo ūkyje dirbo E. ir A. K., S. P. S. L. nepažįsta. Jo tėvas S. J. dirbo kažkiek ūkyje traktorininku, dirbo po jo. Nežino, kiek laiko dirbo.

Sutarė, kad 400 Eur mokės, tikslios sumos nepamena, gaudavo minimumą, mokėdavo du kartus per mėnesį. Mokėjo kažkiek daugiau. Dėl atlyginimo tarėsi su V. K. Atrodo, visus tris mėnesius gaudavo vienodą atlyginimą, gal paskutinį mėnesį gavo 20 Eur mažiau. R. V. atvežė paskutinį atlyginimą tą dieną, kai išėjo iš darbo. Į rankas gaudavo du kartus po 200 Eur.

Jis nežino, kas pas kokį ūkininką dirbo. Tik žino, kad K. pas V. K. dirbo. Nežino, kur V. V. dirbo. Nežino, kad A. E. turi žemės. A. E. ir V. V. yra „švogeriai“. 2015 m. V. V. dirbo pas V. K. ūkyje, dar dirbo gaisrininku. Jis nežino, kam kuri technika priklausė: kas A. E., kas V. K., kas R. M. Jis dirbo su traktoriumi, nežino, kam jis priklausė. Nežino, kad A. E., R. M. ir V. K. būtų pasirašę kokią nors bendradarbiavimo sutartį. R. V. buvo direktorius, jiems vadovavo, algas mokėjo ir pasirašyti algalapiuose davė. Jie nieko nesiaiškino, kodėl skirtingos sumos. Algalapį pasirašyti duodavo vieną kartą per mėnesį.

Tarėsi su V. K., kad gaus minimalią algą į rankas. Po mėnesio padidino. Du mėnesius gavo vienodą algą, o paskutinį mėnesį mažiau. Pirmą ir antrą mėnesius gavo po 400 Eur. Du kartus šnekėjo su V. K., žadėjo daugiau pakelti, bet nesulaukęs jis išėjo. Turėjo pakelti, bet nepakėlė. Sakė, kad pakėlė, nes susipainiojo. Pirmą mėnesį gavo du kartus po 200, o antrą — 2 kartus po 200, trečią – 20 Eur mažiau.

13.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. parodė, kad pas V. K. ūkyje dirbo nuo 2015-04-01 iki 2015-06-29 traktorininku. Šį darbą susirado per savo svainį A. E. Kadangi tuo metu turėjo traktorininko teises, tai jam pasiūlė įsidarbinti pas V. ūkyje ir jis sutiko. (duomenys neskelbtini) centre esančioje buhalterijoje su V. K. sudarė darbo sutartį. Buvo įdarbintas pilnu etatu. Su V. taip pat sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Tai jis jam išmokėdavo kas mėnesį 400 eurų grynaisiais į rankas. Pirmą mėnesio dieną gaudavo 200 eurų, o 15 d. išmokėdavo likusius 200 eurų. Kad gavo atlyginimą, duodavo pasirašyti ant algalapio. Priedų jokių negavo. Jo darbas buvo dirbti žemes su traktoriumi. Dirbdavo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitų kaimų pavadinimų neprisimena, nes dirbo trumpą laikotarpį. Dirbdavo darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. Viršvalandžių nebuvo. Visus nurodymus duodavo V. K. R. M. pažįsta, nes ji kartu gyvena su V. K. V. V. taip pat pažįsta, nes jis yra vedęs jo žmonos seserį. Va. dažnai matydavo dirbantį laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, su traktoriumi, taip pat matydavo, kai jis veždavo trąšas su vilkiku. Tačiau kam jis ten dirbdavo, kam veždavo tas trąšas, jis nežino. Ar V. V. dirbo pas R. M., ar V. K. ūkiuose, nežino. Iš to darbo išėjo, nes išsilaikė vairuotojo CE kategoriją ir pradėjo dirbti vilkiko vairuotoju. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju (5 t., b. l. 114–116).

 

14. Liudytojas M. T. parodė, kad jis dirbo pas V. K. ūkyje seniai, gal prieš 8 metus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas parodė, kad galėjo būti, jog 2012 m. liepos mėnesį pradėjo dirbti. Dirbo 4 mėnesius, gal pusę metų. Dirbo traktorininku, veždavo grūdu, ardavo. Tikriausiai, buvo sutartis sudaryta, tikriausiai, su ūkininku. Vadovas buvo ūkininkas V. K., tikriausiai. S. A. būdavo, gal jis agronomas. Būdavo V. K. liepdavo arti, būdavo, kad S. A. ką nurodydavo. Nepamena, kiek jam mokėjo. Išmokėdavo, tikriausiai, ūkininkas. Gaudavo grynaisiais į rankas, seniai buvo, nepamena. Tekdavo dirbti viršvalandžius, gal mokėjo už juos, nepamena. Jei blogi orai, būdavo, kad nereikėdavo dirbti.

V. V. iš matymo pažįsta. 2012 metais matydavo V. V., kad kuldavo.

Nepasakys, į kokį ūkį buvo priimtas dirbti, nes seniai buvo. Nesidomėjo, kiek jis ūkių turi. Moteris nevadovavo. A. E. nepažįsta. Mano, kad kai pradėjo dirbti, V. V. jau dirbo.

Jis dirbo iki 17 val. ir ilgiau, jei lietus lydavo, neidavo dirbti. Jei geras oras būdavo, tekdavo dirbti iki 22, 23 val. Gal mokėjo už viršvalandžius, nepamena, gal kitom dienom atiduodavo tas pradirbtas valandas.

V. V. kuldavo, nuo jo grūdus veždavo. Jis (liudytojas) moka dirbti su kombainu, yra kažkada valandą pavadavęs per pietus. Kas be V. V. dar kuldavo, nepamena arba nėra matęs. V. V. lyg gaisrinėje dar dirbo, pas ūkininką gal jis dirbdavo per laisvas dienas. Kas dar dirbo, negali išvardinti, nes daug laiko praėjo. S. L., S. J. nepažįsta. Jis grūdus veždavo į sandėlį (duomenys neskelbtini). Jis neremontuodavo technikos, nebent sutepdavo.

Jis laukų nepasakys, nes jų daug buvo. Vežė grūdus į sandėlį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Sandėlis – tai pastatas. Nežino, kam nuosavybės teise priklausė technika, žemės sklypai.

Jam keista, kad sako (V. K.), jog jį pirmą kartą mato, pats skambino jam ir prašė, kad jis eitų dirbti. Paskambino ir pasakė, kad jis atvažiuotų pakalbėti, pakalbėjo. Po to valdišką mašiną „Opel“ nupirko, jie su ja važinėdavo. S. A. būdavo, važinėdavo po laukus.

Jis V. K. atsimena, buvo pokalbis su S. A. ir su V. K. Būtent su kuriuo, ar su S. A., ar su V. K. tarėsi, nepasakys, daug laiko praėjo.

Dabar viskas aiškiau atrodo, nes daug daugiau paklausė nei tyrėja. Jis buvo buhalterijoje (duomenys neskelbtini). Į buhalteriją, tikriausiai, S. A. nusivežė. Ten pasirašė sutartį. Prieš įsidarbinimą V. K. nepažinojo. Nepamena, ar po sutarties pasirašymo, ar prieš pasirašymą matė V. K. V. K., tikriausiai, ūkio šeimininkas, paskutinis žodis jo būdavo. Jei reikdavo kulti, vežti, tai S. A. pasitardavo su V. K. Neatsimena, į kokį ūkį buvo įdarbintas.

Vežė R. M. į (duomenys neskelbtini) ūkininko prašymu. Tikriausiai, tai vienintelis kartas, kai bendravo su R. M. Nepamena, kas pateikdavo žiniaraščius. Šalia (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) veždavo grūdus. Kartais iš to sandėlio veždavo į (duomenys neskelbtini)  arba nuo kombaino į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra supirkimo stotis. Nepamena, ar vežė į kitą sandėlį, ne į (duomenys neskelbtini) .

14.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį pradėjo dirbti pas V. K. ūkyje. Tiksliai pas kurį ūkininką oficialiai buvo įdarbintas – ar pas R. M., ar pas V., neprisimena, bet Re. yra matęs tik 1 kartą, kai teko ją vežti į (duomenys neskelbtini). Dirbo šiame ūkyje 5 mėnesius traktorininku, ardavo žemes (duomenys neskelbtini)  rajone ir veždavo grūdus. Kiek prisimena, darbo sutartį sudarė (duomenys neskelbtini) centre esančioje buhalterijoje, o į šią buhalteriją jį atvedė S. A. Visam jo darbui vadovaudavo minėtas S. su V. K. Darbo valandų nebuvo nustatyta, dirbdavo įvairiai, nuo 8 val. ryto iki vėlaus vakaro, tai yra iki 22 valandos, ar 24 valandas, priklausydavo nuo oro sąlygų. Jei geros oro sąlygos, tai dirbdavo ilgai, o jeigu lydavo lietus, tai duodavo išeiginę. Viršvalandžių nemokėdavo. Atlyginimo išmokėjimo aplinkybių neatsimena. Tikriausiai gaudavo grynaisiais į rankas, o kas ir kiek išmokėdavo, nepamena. V. V. pažįsta. Jis dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gaisrininku ir dirbo pas ūkininką V. K. Va. matydavo vairuojantį kombainą, kuldavo grūdus laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone. Visų vietovių, kur Va. kuldavo grūdus, neįvardins, nes V. K. priklausančių žemės sklypų yra daug, tai daug kur Va. matydavo dirbantį. Tuose laukuose jį matydavo dirbantį vieną. Ar V. V. buvo oficialiai įdarbintas pas V. ūkyje, nežino. Kiek atsimena, jam išėjus iš šio darbo, V. V. dar tebedirbo pas jį ūkyje. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju (6 t., b. l. 171–173).

 

15. Liudytojas S. L. parodė, kad pas V. K. dirbo dvi dienas. Neatsimena, kada dirbo. Jis buvo apklaustas, bet nelabai ką prisimena dėl tų kelių dienų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas S. L. parodė, kad gali būti, kad dirbo 2015 m. birželio mėnesį. Tyrėjai sakė, kad galėjo būti birželį, gal liepą, gal gegužės mėnesį. Negalėjo būti, kad dirbo visą mėnesį. Jis vieną dieną dirbo vieną darbą, antrą dieną dirbo ir paskui nebeliko darbų su sunkvežimiu. Kažkas klysta, kad jis dirbtuvėse dirbo. Dirbo dvi dienas, gal ir trečią dieną buvo, po garažą slampinėjo, neatsimena. Su R. V. kalbėjo dėl darbo, kelis sykius į (duomenys neskelbtini) atvažiavo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atstumas yra apie 30 km. V. K., kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini). Kur jis gyveno, ten nebuvo V. K. dirbtuvių, sandėlių, žemių.

Gal dėl darbo šnekėjo su V. K., neatsimena. R. V. turėjo įdarbinti, viską įforminti. Dėl algos tai nežino, po 100 litų, jie šnekėjo litais. Neatsimena, gal painioja su kokiu kitu darbdaviu, nes tų įstaigų daug praėjęs. Neatsimena, ar rašė pareiškimą, ar pasirašė darbo sutartį, ar ją gavo. Jis buvo (duomenys neskelbtini) “A”, vieną kartą vežė trąšas, išrašė važtaraštį, kurį jis padavė R. V. Gal ir buvo sutarta dirbti už 1000 Eur per mėnesį, neatsimena. Gal vieną dieną buvo dirbtuvėse.

Vieną dieną vežė šieną, tai gal tris dienas dirbo, neatsimena. Tyrėjai jis sakė, kad neprisimena, kas kaip buvo. Protokolų neskaitė, pasirašė, nes galvojo, kad ten surašyta teisingai. Nesako, kad tyrėja prifantazavo.

Matė vairuojantį traktorių V. V. Gal ir sakė, kad matė jį pas V. K. dirbtuvėse, ten šalia buvo ūkininko K. ūkis, jis dirbo pas pastarąjį, tik neatsimena, kada. Negali pasakyti, ar pas jį dirbo prieš įsidarbinant pas V. K., ar po. (duomenys neskelbtini) ten toliau, už dirbtuvių, yra K. sandėlis. Dirbtuvėse stovėjo mašina, su kuria dirbo. Susitikdavo V. V. Ryte paskirstydavo darbus: vieną dieną važiavo trąšų, kitą dieną važiavo vežti šieno. V. V. matė su traktoriumi gal 3 kartus, gal 2.

A. K. neatsimena, matė, kad buvo šaltkalvis kažkoks A. 

Už darbą gavo lygtai 200 litais ar eurais, negali pasakyti. Nėra buvęs pas V. K. namuose, pas V. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje gal ir yra sustojęs, gal ko reikėjo. Turbūt susiję su darbu pas ūkininką. Daugiau su V. K. reikalų neturėjo. Dėl algos (duomenys neskelbtini)  tarėsi su R. V. Dėl darbo valandų nesitarė. Turbūt 1000 per mėnesį buvo pažadėtas, gerai neprisimena. Neatsimena, kas buvo, ar eurai, ar litai. Kai nebuvo darbo, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini)  ir, jam atrodo, R. V. jam padavė 200. Neatsimena, gal ir davė pasirašyti, kad išmokėjo. Gal ir V. K. išmokėjo, gal jis apsipažino. V. K. (duomenys neskelbtini)  nematė.

Per apklausą jo paklausdavo, ar tu tiek dirbai, gal tiek dirbai? Jis pasakė gal, sakydavo jog neprisimena. Apklausos metu spaudimo nebuvo. Jie pašnekėjo, tyrėja rašė, aiškino, padavė pasirašyti ir jis pasirašė. Protokolų neskaitė, jeigu prie akių rašo, tai pasitiki.

Jis dirbo savo darbą, ką V. V. dirbdavo, nematė. Matė, kad jis (V. V.) išvažiuodavo su traktoriumi. Kai dirbo pas K., pasiimdavo grūdus ir išvažiuodavo, V. V. nematydavo.

Parodžius dokumentą (11 t., b. l. 70–71), liudytojas S. L. paaiškino, kad jo parašai, jo raštas.

Nežino, kur jis buvo įdarbintas, kokioje žemės ūkio bendrovėje, pas kokį ūkininką. Jis atvažiuodavo, R. V. pasakydavo: „važiuok trąšų parvežti, važiuok šieno vežti“. Viską R. V. reguliavo, viską, sakė, sutvarkys, bet paskui darbo nebeliko. Gal ir pasirašė kokius dokumentus su sauga, gal ir ne, neatsimena. Nematė, kokioje bendrovėje ar pas kokį ūkininką pasirašo tuos dokumentus, neatsimena, kas ten buvo. Neprisimena, kas padavė tuos 200, nežino, ar R. V., ar V. K. V. K. nevadovavo darbams, per tas dienas jo nematė.

Jis per apklausas ne kategoriškai tvirtino, sakė, gal taip, gal taip, neprisimena. Jis tikrai mėnesį nedirbo, 2–3 dienos galėjo būti: atsimena, kad važiavo trąšų, tą gerai atsimena. K. irgi trąšas veždavo. Atsimena, kad ten sunkiai buvo pakrauta, tas buvo įsimintina. Atsimena, kad šieną vežė, nes reikėjo kiekvieną ruloną pririšti. Tai įstrigo.  

15.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad pas V. K. dirbo 2015 m. birželio mėnesį. Šį darbą susirado per skelbimą laikraštyje arba per pažįstamus, tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Darbo pokalbis vyko su V. K. pas jį namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, aptarė darbo sąlygas, tačiau ar sudarė darbo sutartį, neprisimena, todėl tiksliai nežino, ar buvo oficialiai įdarbintas, ar ne. Darbo valandų nebuvo nustatyta, tą mėnesį dirbo priklausomai nuo oro sąlygų, jeigu lydavo, tai likdavo namuose, nereikėdavo dirbti, o jeigu geros oro sąlygos, tai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), į dirbtuves. Jo darbas būdavo pervežti šieną. Ryte atvykdavo į (duomenys neskelbtini)  kaimą, kur stovėdavo vilkikas „Volvo“, valstybinio numerio neprisimena, ten jį pasiimdavo ir su juo veždavo šieną. Šieną pasikraudavo (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančiuose laukuose ir jį veždavo į(duomenys neskelbtini) .Jo darbui daugiausiai vadovavo V. vadybininkas R. V., tuo tarpu patį V. matydavo retai. R. M. nepažįsta. Atlyginimą jam išmokėjo kartą V. K. grynaisiais 200 eurų. Kad gavo atlyginimą, niekur pasirašyti nereikėjo. Kiek prisimena, yra rašęsis dokumentus dėl darbo saugos, kuriuos jam davė R. V., tačiau tikslių pasirašymo aplinkybių neprisimena, nes dirbo labai trumpai. Taip pat teko kartą vežti trąšas iš UAB “A”, esančio (duomenys neskelbtini) .

Apklausos metu jam buvo parodyta 2015-06-12 PVM sąskaita faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo, gali patvirtinti, kad tai jis pasirašė, jog gavo prekes. Ar rašėsi važtaraštyje, neprisimena, bet gali patvirtinti, kad vežė šias trąšas su tuo pačiu vilkiku „Volvo“. Daugiau tą PVM sąskaitą faktūrą greičiausiai padavė R. V., nors tiksliai neprisimena. Pradirbus mėnesį, jam V. pasakė, kad šiuo metu nebėra darbo ir nurodė laukti jo skambučio, kai darbo atsiras. Praėjus kelioms savaitėms, paskambino V. K. pasiteirauti dėl jo tolimesnio darbo, tačiau jis pasakė, kad jo paslaugų atsisako ir yra nebereikalingas. Nuo tada su juo ir nebendravo. V. V. pažįsta, jis kartu su juo dirbo pas V. K. ūkyje. Matydavo jį vairuojant traktorių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, esančiose dirbtuvėse. Su kuo jis kartu dirbo, nežino. Mano, kad jis pas V. buvo įdarbintas oficialiai, nes jau seniai jį matydavo dirbantį pas V. ūkyje, bet tiksliai nuo kada jis ten dirbo, nežino. Ar jam buvo mokamas atlyginimas taip pat nežino. Su V. K. nėra piktuoju. (6 t., b. l. 53–55).

15.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad tiksliai nepamena, kaip susirado darbą pas V. ūkyje, bet lyg ir per laikraštį “B”, buvo skelbimas, kuriame ūkis ieškojo vairuotojo, o kadangi jis turėjo visas vairavimo kategorijas, tai pasiskambino skelbime nurodytu numeriu. Jei gerai prisimena, kalbėjosi su V. K., su kuriuo susitarė susitikti darbo pokalbiui pas jį namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliai namo numerio neprisimena. Darbo pokalbis vyko su juo dviese. Aptarė darbo sąlygas, pasakė, kad dirbs pas jį ūkyje vairuotoju. Ar rašėsi darbo sutartį, neprisimena, bet kiek pamena, lyg ir rašė pareiškimą darbo pokalbio metu, kad jį priimtų į darbą pas jį ūkyje, tiksliai nepamena. Sutarė, kad jo darbo užmokestis už mėnesį bus 1000 eurų. Jei gerai pamena, lyg ir tą pačią ar iš karto kitą darbo dieną pradėjo dirbti pas jį ūkyje, tai yra dirbtuvėse (duomenys neskelbtini)  kaime. Tai buvo 2015 m. birželio mėnuo. Visą savaitę pradirbo dirbtuvėse, remontavo priekabą. Kartu dirbtuvėse buvo A. K. – šaltkalvis, dirbo savo darbus, priiminėdavo grūdus. Taip pat dirbtuvėse būdavo jų vadovas R. V., kuris vadovaudavo (duomenys neskelbtini) dirbantiems žmonėms. Kitų žmonių neprisimena. O po savaitės jau pradėjo su vilkiku „Volvo“ vežti šieną iš šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esančių laukų į(duomenys neskelbtini) .Taip pat, kiek pamena, vieną kartą vežė trąšas iš UAB “A”, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Grūdų vežti neteko nei karto. Kai vežė trąšas iš “A”, kiek pamena, tai jam liepė trąšas parvežti R. V. Kaip minėjo, vežė jas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir lygtai į (duomenys neskelbtini) .Jam Ro. buvo pasakęs, kad kai nuvažiuos į “A”, ten bus kontora, kurioje sėdi apskaitininkės, ir joms reikia pasakyti, kad tai K. ar M. ūkiui, tiksliai kurią pavardę pasakė, neprisimena. Nuvykus į įmonę, pasakė, kad reikia trąšų kažkuriam ūkiui, ir jam išrašė sąskaitą faktūrą ir važtaraštį, ant kurio pasirašė, ir daugiau tuos dokumentus padavė R. V. Kai jau dirbo, tada iš kitų žmonių kalbų sužinojo, kad M. su K. yra ūkio bendrasavininkai, tačiau K. viską valdo, visam ūkiui vadovauja, o M. yra tik bendrasavininkė, tačiau ji ūkiui nevadovauja. Jam asmeniškai ji nėra vadovavusi, jos net nėra matęs. Pradirbo taip pas V. ūkyje mėnesį laiko, tai yra 2015 m. birželį, ir daugiau V. jam pasakė, kad dabar nėra darbų, lauk skambučio. Pralaukė gal kokias 3 savaites ir jokio skambučio nesulaukė, tada pats paskambino ir paklausė, kaip dėl darbo, pasakė, kad jo paslaugų nebereikia, tada pasakė, kad su juo atsiskaitytų. Tai pamena, kad nuvažiavo pas jį (V. K.) į namus, adresu: (duomenys neskelbtini) g., kur jis jam padavė 200 eurų. Už tai, kad gavo atlyginimą, niekur pasirašyti nereikėjo. Kodėl gavo tik 200 eurų, o ne 1000 eurų, kaip buvo sutarę, tiksliai nepamena, galbūt dėl to, kad mažai dirbo, nes buvo lietingas birželio mėnuo, tiksliai nepamena. Taip ir nesuprato, ar buvo oficialiai įdarbintas ir pas ką buvo įdarbintas, jeigu buvo, tai nežino.

Atsakydamas į pateiktus klausimus parodė: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Jis buvo ūkio vadovas, vadovavo visam ūkiui. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Pagal pavardę negali pasakyti, ar pažįsta tokį žmogų. 4. Ar Jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežinoma. 5. Kur rinkdavosi darbuotojai prieš darbus, įskaitant ir Jį patį? Rinkdavosi (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. 6. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 7. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nežino, turbūt nematė. 8. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Ten yra V. K. gyvenamoji vieta. Tačiau ar ten registruotas ūkis, ar ne, nežino. 9. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., D. K., A. M., J. P., S. P., P. J., V. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad jam jie negirdėti, galbūt tik iš matymo juos žinotų, tačiau ar dirbo su jais, ar ne, negali pasakyti. Žino tik L., nes jis lyg ir atėjo dirbti, kai jis išėjo iš ūkio, vietoj jo dirbo vairuotoju. 10. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su A. ir jo sūnumi E. K. A. dirbo šaltkalviu, taip pat priimdavo grūdus (duomenys neskelbtini), o E. vairuodavo traktorių, matydavo dirbantį laukuose. Kokį traktorių vairuodavo, negali pasakyti. 11. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų kartu dirbo su V. V. Jis vairuodavo traktorių, susitikdavo su juo dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) .Kai vežė trąšas ar šieną iš / į laukus, nepamena, ar tada ten matė V. dirbantį, tačiau suprato, kad jis taip pat dirba kartu su juo pas V. K. ūkyje, nes pasikalbėdavo. O ar jis dirbo oficialiai įdarbintas, kiek laiko dirbo, nežino, negali pasakyti, tačiau žino, kad jis ne pirmą mėnesį jau ten dirbo, tačiau kiek laiko dirbo, nežino. 12. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. 13. Kur buvo laikomi ūkio gyvuliai? Ir kas juos prižiūrėdavo? Kiek yra matęs, gyvuliai buvo laikomi(duomenys neskelbtini) , tačiau kas juos prižiūrėdavo ir kam tie gyvuliai priklausė, nežino. 14. Kokia buvo ūkinė technika? Ir kur ji buvo laikoma? Kam priklausė? Buvo traktorius „Belarus“, po to keli užsienietiški, pavadinimų nepamena, galbūt buvo ir „John Deer“, nepamena. Ar buvo kombainų, nežino, nematė. Taip pat buvo vilkikai „Volvo“ ir, berods, „Scania“. Jis važiuodavo su „Volvo“. Ta technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini) .Kam priklausė ta technika, nežino. 15. Koks buvo jo darbo laikas? Darbo laiko nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, priklausydavo nuo oro sąlygų. 16. Kas toks buvo S. A.? Jis kaip suprato, An. būdavo kaip V. ūkio ūkvedys, tiksliai nežino jo pareigų, tačiau jis nebuvo paprastas darbininkas, su traktoriumi nedirbdavo. Jis jį sutikdavo pas V. namuose, (duomenys neskelbtini)  g., (duomenys neskelbtini) .Jis pas V. į namus kartais prasukdavo paklausti, ką toliau dirbti, kur važiuoti, tai S. ten būdavo. 17. Koks buvo darbų pasiskirstymas tarp R. V. ir S. A.? V. vadovavo jiems, kas dirbo (duomenys neskelbtini), dirbtuvėse, o An., kaip ir sakė, dirbo ten (duomenys neskelbtini) g. Ką žinote apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 19. Kiek iš viso dirbtuvių turėjo V. K. ir kur jos buvo? Tai kiek žinojo, kad yra (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo, daugiau nežino. 20. Kur buvo V. K. ūkiui priklausantys laukai? Daug kur, visas (duomenys neskelbtini) rajonas. O iš kur žino, kad ten V. priklauso tie laukai, nes taip kalbėdavo žmonės, sakydavo, kad laukai priklauso V. 21. Ar S. A. vykdavo į laukus? Nežino. 22. Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Nežino (6 t., b. l. 56–60).

 

16. Liudytoja N. I. M. parodė, kad V. K. yra jos pusbrolis. Ji buvo įsidarbinusi V. K. ūkyje, dirbo pagalbinius darbus, ką pasakydavo, tą darydavo. Tai buvo prieš 5 metus. Dirbo turbūt V. K. ūkyje.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja N. I. M. parodė, kad gali būti, jog įsidarbino 2015 m. kovo mėnesį. Dirbo 6 ar 9 mėnesius. Sutartis buvo pasirašyta. Jai atrodo, kad nuėjo pas V. K. į namus ir paprašė, kad įdarbintų, nes labai reikėjo darbo. Neatsimena, kokį atlyginimą sutarė. Kai gaudavo atlyginimą, pasirašydavo. Sutartį sudarė buhalterijoje. Dirbo pilnu etatu. Atlyginimą išmokėdavo V. K., gal ir koks vyrukas, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Žiniaraščiuose sumos atitikdavo realiai išmokamoms sumoms.

V. V. žino, kad toks yra, bet neatpažintų sutikusi. Jis jos pusseserės žentas. Kai dirbo pas V. K., V. V. nematė. 

Darbo užmokestis buvo mokamas vieną arba du kartus per mėnesį. Kai jai reikėdavo pinigų, ji paprašydavo, sumokėdavo, o paskui likusius gaudavo. Buvo, kad 200 paprašė, pasirašyti nereikėdavo. Pasirašydavo, kai algą gaudavo. Kai pasirašydavo žiniaraštyje, ta suma, kurią buvo prieš tai gavusi, būdavo įrašyta. Neprisimena, kas duodavo pasirašyti.

Ji yra ir akmenis rinkusi, ir ravėjusi. V. K. nurodydavo, ką reikia atlikti. Ji dažniausiai pati nuvažiuodavo, matydavo kitus darbuotojus. S. L. nepažįsta. Kai rinkdavo akmenis, traktorius būdavo. Neprisimena, kas vairuodavo.

A. E. žino, pastarasis jos pusseserės sūnus, neprisimena, ar jis dirbo ūkyje tuo metu, kai ji dirbo. Su R. M. nebendrauja, apie šios ūkį nežino. Žino, kad V. K. turi gyvulių, žemių, o kokie ūkiai, nežino. Nežino, ar A. E. turi gyvulių, žemių.

Kažkoks stambokas vyriškis kartais mokėjo atlyginimą, jis atveždavo visą algą. Ji gal tik vieną kartą yra paprašiusi 200, kai prireikė. Ji buvo labai patenkinta, sąžiningai visada sumokėdavo. Dirbo nuo 8 iki 17 val. Jei reikėdavo, dirbdavo ilgiau, bet paskui atsiimdavo tą laiką. Kaip kiti dirbo, nežino. Ji į darbą ir pati nuvažiuodavo, ir ją paimdavo. Kartais paimdavo V. K., važiuodamas pro šalį. Kitą sykį paimdavo kiti, nepažįsta jų. Gal kelis kartus A. E. yra nuvežęs į darbą. Ji per apklausą sakė, kad kartais susitinka mieste, kadangi bendrauja, tai gal ir pavežė kada į darbą. Ji nežino, į kieno žemes nuveždavo.

Ji nežino, ar V. K. suteikdavo savo darbuotojams gyvenamąją vietą, paskolas darbuotojams. 

16.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. I. M. parodė, kad pas V. K. ūkyje įsidarbino per Lietuvos darbo biržą, tai galėjo būti 2015 m. kovo mėn., ir pradirbo apie 7 mėn., galėjo būti, kad išsidarbino 2015 m. spalio mėn. Lietuvos darbo biržoje jai darbuotoja pasakė, kad V. K. ūkis ieško darbininko, tai nuvyko pas V. K. į namus pokalbiui. Galbūt pokalbyje dar dalyvavo R. M., jo sugyventinė, tačiau tiksliai nepamena, bet dėl darbo kalbėjosi su V. Jis pasakė, kad reikia pagalbinės darbuotojos ūkyje. Kokį atlyginimą sutarė, neprisimena. Ji su pasiūlymu sutiko ir jai nurodė V. nueiti į buhalteriją, kuri buvo (duomenys neskelbtini) centre, adreso nepamena, pasirašyti darbo sutartį. Kas toje darbo sutartyje buvo parašyta, neprisimena, bet pamena, kad buvo įdarbinta pilnu etatu. Jos darbas buvo įvairus, tai yra darydavo, ką liepdavo V. Teko rinkti akmenis laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat, jei liepdavo, valydavo langus jo sodyboje (duomenys neskelbtini), jei reikdavo, ravėdavo ir panašiai. Jos darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val. Darbo užmokestį jai išmokėdavo V. K. grynaisiais kartą per mėnesį. Yra ir keletą kartų jai atlyginimą atvežęs stambaus sudėjimo vyras, tačiau jo vardo ir pavardės nežino. Atlyginimą jai visada atveždavo į namus. Gavus atlyginimą, duodavo pasirašyti ant atlyginimo žiniaraščių V. arba tas kitas vyras, kuris jai atveždavo atlyginimą. Kokį tiksliai gaudavo darbo užmokestį, tikrai negali prisiminti, tačiau pamena, kad gaudavo, jos akimis, didelį atlyginimą, kuris ją labai tenkino, tačiau sumos tikrai negali įvardinti, koks buvo tas atlyginimas. Kiek pamena, žiniaraščiuose nurodytas jos atlyginimas sutapdavo su realiai gautu atlyginimu. Apklausos metu jai buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos su jos vardu ir pavarde. Gali pasakyti, kad peržiūrėjus atlyginimų žiniaraščius, kur yra įrašytas jos vardas ir pavardė, prie jų pasirašė ji, tai jos parašai, tačiau mato, kad kai kuriuose žiniaraščiuose prie jos vardo ir pavardės nėra jos parašų, nežino, kodėl ji čia nepasirašė, tačiau patvirtina, kad kiekvieną kartą jai išmokėjus atlyginimą pasirašydavo prie savo vardo ir pavardės, kad gavo atlyginimą. Ir sumos, nurodytos šalia jos vardo ir pavardės, sutapo su jai realiai išmokėtu atlyginimu. Patvirtina, kad gavo būtent tokias sumas, kurios nurodytos šalia jos vardo ir pavardės žiniaraščiuose. Kaip ir minėjo, daugiausia dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kitų ūkio darbininkų vardų ir pavardžių neprisimena, nes dirbo trumpą laikotarpį ir jai buvo neįdomu bendrauti. Matydavo, kaip darbininkai dirba laukus su traktoriais, kombainais (duomenys neskelbtini), tačiau tikrai negali įvardinti, kas tokie ten dirbo. Žino tik, kad dirbo A. E., nes jis yra jos giminaitis ir dažniausiai ją iš namų nuveždavo į (duomenys neskelbtini) su mašina, arba kartais dar nuveždavo į darbą (duomenys neskelbtini) tas stambus vyras, kuris kartais ir išmokėdavo jai atlyginimą, bet, kaip ir minėjo, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Kur buvo registruotas V. K. ūkis, nežino, taip pat nežino, kokią ūkinę techniką jis turėjo, kur jo žemės buvo, žino tik tiek, kad pati dirbo (duomenys neskelbtini), ten lyg ir buvo kažkokios dirbtuvės, bet jai ten neteko lankytis, tik yra girdėjusi iš kalbų, kad tokios yra, taip pat teko dirbti (duomenys neskelbtini), ten lyg irgi yra fermos, laikomi gyvuliai, tačiau kam priklauso tos fermos, gyvuliai, dirbtuvės, nežino. Taip pat žino tik tiek, kad R. M. – V. sugyventinė irgi turi ūkį, tačiau kur tas ūkis, kur yra žemės, nieko nežino, yra tik tai girdėjusi iš kitų žmonių kalbų. Apie A. E. ūkį visiškai nieko nežino, pirmą kartą girdi apie tokį. Apie jungtinę veiklos sutartį neteko girdėti. V. V. pažįsta, jis yra jos tolimas giminaitis, tai yra jos pusseserės E. G. dukros R. E. vyras. Ar jis dirbo pas V. K. ar R. M. ūkyje, tikrai nežino, patį V. V. yra mačiusi tik du kartus per laidotuves. Apie paskolos suteikimą V. V. nieko nežino, nėra girdėjusi (6 t., b. l. 84–86).

 

17. Liudytojas P. G. parodė, kad pas V. K. dirbo nuo 1993 m., išėjo 2010 m. rugsėjo pabaigoje. Darbo sutarties nebuvo. V. K. dar turėjo UAB “As”, tai ten dirbo su sutartimi, bet dirbo gal tik mėnesį. V. K. ūkyje daugiausia dirbo miškuose, įdarbintas nebuvo. Gal per apklausą 2018 metais suklydo, sakydamas, kad nežino, ar įdarbintas, ar ne. Dėl darbo viską tarėsi su V. K. 7 metus negavo algos. Kai šeimą sukūrė 2001 metais, pradėjo gauti atlyginimą po 400 Lt. Atlyginimas nekito iki 2010 metų. V. K. paskolino pinigų vienai mašinai, paskui kitai, paskui galvijams, už tai jis pastarajam atidirbinėjo. Paskolos neįformino. 2002 metais turėjo „Opel Omega“, 2004–2005 metais „Volkswagen Golf“. Vieną ar dvi karves turėjo pasiėmęs skolon.

Visų 400 Lt negaudavo, atskaičiuodavo skolą. Sakė, kad gaus minimumą, nes procentų nemoka. Tiek metų dirbo pas V. K., nes pastarojo bijojo, šis jį mušdavo. Vieną kartą kreipėsi į policiją, gal 2007, gal 2008 metais. V. K. labai nervingas, yra jį prie mašinos prikabinęs ir vilko per sniegą, nes pjūklas buvo sugriuvęs. Pjūklas buvo sugriuvęs ne dėl jo kaltės, o kaltę jam suvertė. Jis V. K. ir dabar bijo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. poveikio nedarė, buvo atvažiavęs ir pasakė: „Gausi parodymus pakeisti, nes prišnekėjai nesąmonių“, negrasino. Jis nesutiko pakeisti parodymų dėl V. V., kad pasakė, jog šis dirbo ūkyje. V. V. pradėjo dirbti gal 2009 metais, o jis išėjo 2010 metais ir pradėjo į užsienį važinėti, nežino, kiek laiko V. V. dirbo.

Žmona sakė, kad V. K. buvo antrą kartą atvažiavęs su R. S., bet jis tada užsienyje buvo. Nepamena, kada tai buvo, galėjo būti 2019 m. liepos pabaigoje.

Iš pradžių, 1993 m., skersdavo gyvulius pas V. K. Vieną kartą pasakė, kad nebedirs, nes pinigų nemoka, tai atvažiavo į mišką, sudaužė su pagaliu ir pasakė, kad čia jo atlyginimas. Tai buvo gal 1994, gal 1995 metais.

1999 metais buvo susilaužęs raktikaulį. V. K. parsivežė jį iš miško pas save į namus, sumušė. Permiegojo ant žemės, ryte nuvežė į mišką ir pasakė, kad būtų mašina rąstų pripjauta. Paskui pabėgo pas ūkininkus, šie užstojo jį. Jį sugipsavo, jis pas juos pabuvo. Kad V. K. jo nerastų, sesuo to ūkininko jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) paslėpti. Tai buvo 2000 metais. Paskui jis susitaikė su V. K., pastarasis paprašė, kad pareičiau dirbti pas jį. Jis grįžo.

Kai V. K. nemokėjo atlyginimo, atveždavo maisto. Kartu gyveno R. B., dar buvo D., bet šis miręs. Nežino, ar V. K. mokėjo R. B. 

Iš pradžių jis dirbo miškuose, nuo 1994 metų pradėjo pjauti miškus. Paskui V. K. pradėjo žemes supirkinėti, tada jau dirbdavo su traktoriumi. Jis ardavo, kultivuodavo, presuodavo žolę. V. V. dar nedirbo, jis vėliau pradėjo dirbti. Jis irgi ardavo, sėdavo ir su kombainu kuldavo. Nežino, kur dar dirbo V. V.

Kai V. K. atvažiavo dėl parodymų pakeitimo, tai pastarajam jis nieko nesakė, nes bijojo, kad jam gali kažką padaryti, padegti namą ar šeimai pakenkti, ar jį patį gali užmušti, ar kažką pasamdyti. Niekas nematė, kai jis kalbėjo su V. K., nes žmona L. T. buvo kambaryje, o jie buvo kieme (duomenys neskelbtini) .

Jis V. K. pasakė, kad buvo atvažiavusi R. V. anksčiau, kad jis buvo FNTT apklausoje dėl V. V. Jis pasakė, kai jie buvo nuvažiavę į sandėlį, tai buvo 2018 m. V. K. jam nieko nesakė. Kai 2019 m. atvažiavo, pasakė, kad jis (liudytojas) prisišnekėjo nesąmonių. Pokalbis vyko po apklausos. Apie apklausą žmona žinojo, V. K. sakė. R. V. jis pasakė, kad V. K. liepė parodymus pakeisti.

Nepamena, ar po to, kai buvo atvykęs pas jį V. K., rašė kam nors žinutes.

Pažįsta M. V., tai buvęs kriminalistas (duomenys neskelbtini), pastarajam jis pasakė, kad su V. K. prasidėjo bylos. M. V. sakė nenusileisti. Jie susirašinėjo per „Messenger“.

Pagarsinus žinutę (7 t., b. l. 12), parodžius nuotraukas (7 t., b. l. 13–17), liudytojas paaiškino, kad susirašinėjo su M. V., o nuotraukose žmonių nepažįsta.

2019 m. per apklausą duoti parodymai yra teisingi.

Jis gyveno pas ūkininkus B.

Tyrimo eigoje su V. V. nebendravo, su R. V. susiskambindavo, kalbėdavo apie bylą. Spaudimo iš nieko nepatyrė, bijojo tik V. K., kitų asmenų nebijojo. Kiti asmenys neprašė duoti kažkokius parodymus. Jis nežino, kad dėl poveikio jam buvo parašytas pareiškimas FNTT, ne jis parašė, su juo nederino to klausimo.

Jis žinojo, kad dirba be sutarties.

Jį mušė iki išėjo. Vieną kartą vos neužmušė, kai (duomenys neskelbtini)  gyveno. Jis išėjo į šokius, ten prisigėrė, grįžo namo ir miegojo. Jį mušė, spardė, buvo „atsijungęs“, kai atsipeikėjo, išlėkė šaukti pagalbos, nulėkė iki tokios senikės, bet jį atsivijo V. K. ir parsitempė atgal. Jam tada buvo 22–23 metai. Jis būtų radęs, kur gyventi, bet V. K. jo neišleido. Vieną kartą buvo pabėgęs, tai atvažiavo pasiėmęs policininką ir parsivežė atgal namo. Jis galėjo bet kur įsidarbinti, ar pas kitą ūkininką, ar šiaip kur dirbti, bet V. K. nepaleisdavo. Smurtas tęsėsi iki 2010 metų, nes V. K. sakydavo: „Tu man esi skolingas ir niekur nepabėgsi, turi man atidirbti“.

Skolon pradėjo imti turtą, kai su L. T. pradėjo gyventi, tada pasiėmė vieną mašiną, paskui antrą mašiną, paskui pasiėmė karvę, paršelių. Iki 2001 m. nebuvo skolingas, bet V. K. jo nepaleido, liepdavo dirbti. Kai buvo pas B. pabėgęs, jie ten buvo pardavę žmogui eglių viršūnes, tai V. K. parašė pareiškimą, kad jie pavogė medieną. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla. V. K. nuvažiavo pas jo žmoną ir pasakė, kad, jei jis negrįš, jį pasodins. Žmona išsigando, dukra buvo maža. Jis parvažiavo, susitaikė su V. K. V. K. sakė, kad atsiims pareiškimą, mokės pinigus, duos ko reikės, jei jis pareis pas jį (V. K.) dirbti. Iš pradžių viskas buvo normaliai, paskui vėl tas pats. Aišku, buvo ir jo kaltės, nes būdavo, kad išgerdavo, o V. K. kas „biškį“, tuoj į „snukį“ duot.

Dabar jokių santykių su V. K., nesimato jau kuris laikas. Kai jis dirbo pas V. K. pusbrolį P. B., žmona pasakojo, kad V. K. važiavo pro šalį ir šaukė: „Durniau, durniau“, nors jo nebuvo namuose. Jis visus darbininkus durniais vadina.

Jis buvo įregistravęs individualią įmonę savo vardu. Buvo jam iškelta baudžiamoji byla dėl plėšimo, gavo 4 metus. Tada gyveno pas V. pusbrolį P. B., gal (duomenys neskelbtini). Šis irgi jį mušdavo, tai jis pabėgo, tada V. prisikalbino, kad pareitų pas jį dirbti. Jam tada buvo (duomenys neskelbtini) metų.

Jis 2001 m. bendravo su žurnaliste N. V., skundėsi, kad muša, kad negali pabėgti. Individualią įmonę įregistravo, nes V. liepė. Buvo įsiskolinimas, gal 1997 ar 1998 metai, kad jam uždėjo baudą 3000 Lt. Jis nemokėjo, tai jį pasodino 30 parų (duomenys neskelbtini) .Įmonė turėjo verstis mediena. Dėl įmonės buvo didelis įsiskolinimas, kai įsiskolinimus panaikino, jis įmonę išregistravo. Įmonėje niekas buhalterinės apskaitos nevedė. Jis važtaraščius pasirašydavo, kai medieną veždavo. Dabar nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

Jo prašymu šiandien jį į teismą atvežė R. V.

Nežino, kokį atlyginimą gavo V. V., kai dirbo pas V. K. Pas V. K. tuo metu dirbo A. E., I. C., V. B., R. B. Nežino, ar kuriam iš išvardintų asmenų buvo nemokamas atlyginimas.

Iki 2010 m. buvo teistas 3 kartus, V. K. vieną kartą buvo parašęs pareiškimą. 2 kartus teistas dėl kitų asmenų.

Jis į policiją dėl nemokamo atlyginimo, dėl smurto nesikreipė, nes V. K. bijojo, nes jo visi pažįstami, niekas nepadės. Pirmą kartą apie V. K. vartotą smurtą pradėjo kalbėti, kai paprašė paliudyti R. V. Ji neprašė paliudyti apie smurtą. Ji prašė paliudyti apie tai, kad jos vyras dirbo. Pati R. V. jį nuvežė į tą pirmą apklausą FNTT. Važiuojant ji sakė, kad nori apgauti, nori namą atimti, kad V. V. nemokėjo algos, klausė, ar jis gali paliudyti, kad V. V. dirbo. Ji vežė į FNTT savo iniciatyva, kvietimo jis negavo. Jis nežinojo, kad tarp V. K. ir V. yra nesutarimų dėl pinigų.

Kai dirbo pas P. B., pastarajam buvo sakęs, kad byla vyksta, kad V. V. kariauja su V. K. R. V. atvažiavo ir pradėjo skųstis, kad namą nori iš jų atimti, kad nemokėjo atlyginimo. Jis tai papasakojo P. B., bet nepasakė, kad R. V. vežė jį į FNTT duoti parodymus, kad V. K. darė poveikį. Pas P. B. dirbo 3 mėnesius su traktoriumi, padėjo šieną vežti.

Su V. K. buvo vienas pokalbis dėl apklausos FNTT. Pokalbis įvyko po pirmos apklausos, buvo ruduo, javapjūtė, turbūt 2018 m. V. K. jam nieko nesakė. Jis bijojo V. K. nuo senų laikų. Paskui jis atvažiavo ir sakė, kad gaus keisti parodymus, jis V. K. nieko nesakė ir jis išvažiavo. Jam V. K. negrasino, neprašė, kad jis eitų į FNTT pakeisti parodymų, sakė: „Gausi keisti parodymus“.

Kai kalbėjo su P. B., jautė baimę V. K. P. B. pasakė, kad jis saugotųsi, kad V. K. gali keršyti už V. V., kam jis liudijo. Nežino, kokie santykiai P. B. ir V. K., nežino, ar jie bendrauja. Po pirmų parodymų gal du kartus buvo susitikę su V. K. 

Pagarsinus 24 klausimą iš apklausos ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 90–95), liudytojas parodė, kad V. K. poveikio nebuvo.

17.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad nuo 1993 metų iki 2010 metų dirbo pas V. K., (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra įsikūręs V. K. ūkis. Ar tuo metu jis buvo įregistravęs ūkininko ūkį, nežino. Jam teko dirbti įvairius ūkio darbus, tai yra dirbo su traktoriumi: arė, kultivuodavo žemę, pjovė žolę, ją presuodavo į rulonus bei dirbo kitus ūkio darbus. Tuo metu V. K. augino galvijus, kuriuos tebeaugina ir dabar, augino grūdines kultūras. Ar dirbant V. K. ūkyje buvo įdarbintas, nežino, nepamena. Paskutiniu metu jo atlyginimas buvo apie 400 Lt. Atlyginimą mokėdavo V. K. Jam dirbant pas V. K., neprisimena, kuriais metais tiksliai, galėjo būti apie 2009 metus, pas V. K. pradėjo dirbti V. V. Prieš tai jo nepažinojo. Susipažino dirbdami V. K. ūkyje. Gali parodyti, kad V. V. pas V. K. taip pat dirbo žemės ūkio darbus, tai yra sėjo grūdines kultūras, po to jas kūlė kombainu. Koks buvo V. V. atlyginimas, jis nežino (5 7., b. l. 83–85).

17.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad po jo apklausos FNTT, 2018 m. rudenį, tiksliai datos neprisimena, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs V. K. ir pastarajam jis pasakė, kad liudijo prieš jį FNTT, tai yra pasakė teisybę, kad V. V. dirbo pas jį ūkyje. Tada V. susinervino ir pasakė, kad nusamdys advokatą ir jis (P. G.) turės pakeisti parodymus. Pasakė, kad kam čia kiša savo liežuvį. Paklausė, ar nori su juo kariauti. Nieko tada jis V. K. nebeatsakė, ir pastarasis išvažiavo. Tada jis sunerimo, kad be reikalo liudijo FNTT, kadangi jis pažįsta V. K., yra daug metų pas šį dirbęs, žino, kad pastarasis yra kerštingas ir gali jam kažką blogo padaryti ar jo šeimai, tai yra padegti namus ar nusamdyti kokius kitus žmones, kad su juo susidorotų, jį sumuštų. Tačiau į FNTT ar į policiją dėl to nesikreipė. Paskambino R. V. ir papasakojo, kas nutiko, kad buvo atvažiavęs V. K. ir liepė pakeisti parodymus, kad V. V. nedirbo pas jį ūkyje. Po to dar parašė per „Messenger“ programėlę telefone savo pažįstamam M. V., papasakojo situaciją ir paprašė kaip buvusio (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno pagalbos, kad, jeigu V. K. pradėtų jam kažką blogo daryti, grasinti, M. V. padėtų apsaugoti jį (P. G.). Kiek jis pamena, M. V. atrašė, kad darytų įrašus, nes kitaip nieko neįrodys. Į jokias institucijas dėl to nesikreipė, pareiškimo nerašė. Po to išvyko į užsienį dirbti, tai buvo 2019 m. kovo pabaiga.

Patikslina, kad 2018 m. rudenį V. buvo pas jį atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ir tada pastarajam jis pasakė, kad davė parodymus FNTT. V. jam pasakė, kad gaus jis eiti į teismą ir daugiau nieko negrasino, o tik 2019 m. vasario mėn. buvo dar kartą atvažiavęs pas jį į namus ir tada jam pagrasino, kad nusamdys advokatą, kad pakeistų parodymus FNTT. Jam išvykus į užsienį, paskambino jo sugyventinė L. T. ir pasakė, kad į namus (duomenys neskelbtini) vėl buvo atvykęs V. su R. S. ir jo ieškojo, klausė, kada grįš. Jam grįžus iš užsienio, 2019 m. liepos pabaigoje, pas jį į namus vėl buvo atvažiavęs V., tačiau pastarasis tik įvažiavo į kiemą, apsisuko ir išvažiavo. Skambučių ar SMS žinučių iš V. nesulaukė, tačiau pastarojo toks elgesys, psichologinis spaudimas jį neramina, kad jam ar jo šeimai pakenks. Daugiau iš kitų asmenų grasinimų ar psichologinio spaudimo dėl liudijimo FNTT negavo. Jeigu bus Lietuvoje, teisme dalyvaus (5 t., b. l. 87–89).

17.3. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad pas V. K. ūkyje dirbo nuo 1993 m. iki 2010 m. darbininku. V. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o jis gyveno netoli, (duomenys neskelbtini) kaime, tai vienas kitą iš matymo žinojo. Tais 1993 m. jis žinojo, kad V. K. vertėsi galvijų pardavimu, tai yra supirkdavo iš bendrovių galvijus, juos skersdavo ir parduodavo mėsą kitoms įmonėms. Ar jis tuo metu buvo įregistravęs savo tokią veiklą, nežino. V. K. jį prikalbino neoficialiai dirbti, tai yra, skersti gyvulius, jokios darbo sutarties nesirašė. Tuos gyvulius skersdavo (duomenys neskelbtini), kur stovėjo V. namas. Tai V. kieme ir skersdavo gyvulius. V. tuo metu su R. M. gyveno jau (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, adreso neprisimena. Jis tame name, (duomenys neskelbtini), gyveno su R. B. R. B. taip pat kartu su juo skersdavo gyvulius. Tai truko gal apie metus laiko, tikslių datų nežino. Už šį darbą jis atlyginimo negaudavo, V. jiems su R. B. nupirkdavo valgyti ir cigarečių. Jis atlyginimo iš V. K. neprašė, nes, jei prašydavo pinigų, pastarasis jį primušdavo. Kelis sykius bandė pabėgti iš tų (duomenys neskelbtini), tačiau V. jį susirasdavo ir jėga parveždavo atgal į (duomenys neskelbtini) ir versdavo dirbti. Kadangi artimų giminaičių, pas ką galėtų pasislėpti, neturėjo, tai jam nieko kito nebeliko kaip tik vergauti pas V. Žinojo, kad V. K. yra įtakingas, turi labai daug pažįstamų policijoje, todėl net nebandė kreiptis dėl to į policiją, nes žinojo, kad niekas juo nepatikės. Kažkur 1994–1995 m. V. K. pradėjo supirkinėti miškus (duomenys neskelbtini)  rajone. Tai su R. B. ir dar tokiu, dabar jau mirusiu, Č. D. trise pjaudavo miškus. Jis su pjūklu pjaudavo medžius, R. B. rąstus prikabindavo prie traktoriaus, o Česlovas traukdavo rąstus iš miško. Kiti žmonės veždavo tuos rąstus lyg ir į (duomenys neskelbtini) parduoti, tačiau kas tokie veždavo, neprisimena, seni laikai. Tiksliai kelintais metais, neprisimena, tačiau V. K. pradėjo žemės ūkio darbus, pirko žemes, pradėjo auginti rapsus, kviečius. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, tai tikrai neprisimena, nuo kada V. pradėjo pirkti žemes ir auginti grūdines kultūras, o iki 2000 m. jis (P. G.) dirbo miške pjūklininku, o po to, kaip ir sakė, tiksliai nepamena nuo kada, pradėjo dirbti žemes su traktoriumi. Tas kultūras pradėjo auginti (duomenys neskelbtini). Ardavo dirvas, kultivuodavo, sukdavo šieno rulonus ir veždavo po to tą šieną į (duomenys neskelbtini) esančią fermą, taip pat ir į (duomenys neskelbtini), kur stovi V. ferma. Tais metais dirbo daug įvairių žmonių, tačiau jų vardų ir pavardžių neprisimena. Tačiau gali patvirtinti, kad visą tą laiką darbininkams, kurie dirbdavo ūkyje, miškuose, visiems vadovavo V. K.

1999 m. rudenį, galėjo būti spalio mėnuo, jis miške susilaužė raktikaulį, tačiau V. vis tiek jį versdavo dirbti, jei nedirbdavo, mušdavo, tai tada (duomenys neskelbtini) nuėjo pas kitus ūkininkus, tai buvo D. B. ir V. B., ir jiems pasiskundė. Tada pastarieji jam padėjo, nuvežė jį į ligoninę, kur jį sugipsavo, ir po to jį išvežė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas medikę, D. sesę G. pavardės neprisimena. Ten jis slapstėsi nuo V. K. gal du mėnesius, kol pasveiko. Dar prieš tai, kol laikinai gyveno pas B. (duomenys neskelbtini) rajone, tada šie suorganizavo jam žurnalistus, kad duotų interviu apie V. K., kadangi žinojo, kokią įtaką turi V. K., ir pabėgti iš jo vergijos galima tik skelbiant viešai per žiniasklaidą, nusprendė kreiptis į žurnalistus. Tai 1999 m. pas B., kur laikinai gyveno, atvyko žurnalistė, kuriai jis davė interviu, ir taip išėjo straipsnis laikraštyje “R” apie jo vergiją pas V. K. Dar prieš tai, dirbant pas V. K., 1999 m. jis jau buvo sukūręs šeimą su L. T., turėjo dukrą, tačiau V. K. jam neleisdavo gyventi su savo šeima, tai gyvendavo atskirai. Jis gyvendavo ten, kur jį V. išsiveždavo, tai yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) .O kai lūžo raktikaulis, du mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini) pas G. ir po to, kai pasveiko, G. jį atgal parvežė pas B. Ir tada gyveno pas juos (duomenys neskelbtini) rajone, taip pat gal kažkur porą mėnesių. Gyvendamas pas B. vėl susisiekė su L. r pradėjo vėl bendrauti. Ji žinojo, kur jis gyvena. Po to, kaip sužinojo iš pačios L., pas ją į namus (duomenys neskelbtini)  buvo atvykęs V. K., ieškojo jo ir pasakė L., kad jį pasodins į kalėjimą, nes jam iškėlė baudžiamąją bylą už pavogtus medžius. L. išsigando ir jam pamelavo, kad važiuoja pas gimines pabūti, o iš tikrųjų jį nuvežė susitikti su V. K. Tai buvo 2000 m. vasario mėnesį. Susitikus su V., jis su juo bendravo draugiškai, pasiūlė susitaikyti, tai yra pasakė, kad gali gyventi su L., ir siūlė vėl grįžti pas jį dirbti. Taip pat pasakė, kad nutrauks tą baudžiamąją bylą, jeigu pareis pas jį vėl dirbti. Tai jis ir vėl sutiko. Pas V. K. vėl pradirbo iki 2010 m. Tačiau darbo sutarties jokios nesirašė, tik žino, kad trumpai kažkuriais metais buvo įdarbintas V. K. UAB “As” tiekėju. Per tuos 10 m., nuo 2000 m. iki 2010 m., pradirbo pas V. ūkyje ir miškuose taip pat kaip ir dirbo prieš tai, tai yra dirbo pjūklininku miškuose ir traktorininku. Daugiausia dirbdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo V. žemės, taip pat prie (duomenys neskelbtini), o miškuose dirbo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonuose. Tačiau tą 10-metį V. jau jam mokėdavo darbo užmokestį, gaudavo pinigų, tačiau neprisimena, kokias sumas gaudavo. Po susitaikymo situacija šiek tiek dėl darbo sąlygų pasikeitė, nes pradėjo mokėti pinigus. Jį tenkino tokia padėtis, kad nebuvo oficialiai įdarbintas. Pas V. pradirbo iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, nes jam draugas pasiūlė važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), ten pasiūlė geresnį darbo užmokestį. Tai ir išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti nieko nepranešęs V. K., nes žino, kad jis tikrai būtų neleidęs jam išvykti. Daugiau pas V. K. nebedirbo. 

Atsakydamas į pateiktus klausimus parodė: 1. Ar žino ką nors apie R. M. ūkį? Nieko nežino. 2. Ar žino ką nors apie A. E. ūkį? Nieko nežino. 3. Kokią ūkinę techniką turėjo V. K.? Buvo trys „Belarus“ traktoriai, tada vienas traktorius K701, vienas naujas „John Deer“ ir naujas kombainas „Claas“. Ta ūkinė technika stovėdavo (duomenys neskelbtini), kur buvo V. dirbtuvės. Jis pats asmeniškai vairavo „Belarus“ traktorių ir K701. Nuo kada V. įsigijo tą techniką, nežino. 4. Ar gali įvardinti, kur buvo V. K. ūkio žemės plotai, kurie jam priklausė? (duomenys neskelbtini), aplink (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Žino tiek, kur jam pačiam teko dirbti. 5. Kur buvo laikomos trąšos, grūdai? Grūdus veždavo parduoti į (duomenys neskelbtini), o trąšos buvo laikomos (duomenys neskelbtini), kai parveždavo su maišais, ten ir iškraudavo. 6. Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? Nežino. 7. Kur buvo įsikūręs V. K. ūkis? Kur jis registruotas? Nežino. 8. Kur rinkdavosi V. K. darbuotojai prieš darbus? Pas V. K. kieme, kur jis gyveno, adresu: (duomenys neskelbtini) .Žino, nes pats ten važiuodavo su savo mašina, kurią jam buvo nupirkęs V., arba kiti darbuotojai paimdavo jį ir nuveždavo. Bet ten rinkdavosi ne visada, būdavo, kad ir tiesiai iš namų, kur tuo metu gyveno, jį paimdavo ir nuveždavo į laukus ar miškus. 9. Kas atlikdavo V. K. ūkio technikos technines apžiūras, tvarkė draudimo dokumentus? Nežino. 10. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”, UAB K. ? Nežino. 11. Ar V. V. dirbo pas V. K. ūkyje? Dirbo. Tai žino, nes jis pats kartu su juo dirbdavo. V. V. su „John Deer“ traktoriumi sėdavo, ardavo, taip pat kuldavo su nauju kombainu „Claas“. Pats jį matydavo dirbantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. 12. Ar yra matęs, kad V. V. vežtų trąšas? Nėra matęs. 13. Ar pažįsta S. A.? Taip, pažįsta, pastarasis buvo UAB “As” direktorius tuo metu, kai jis dirbo pas V. 14. Ar S. A. vykdavo į laukus? Nėra matęs, kad jis vyktų į laukus. 15. Ar pažįsta A. M.? Ar kartu dirbo? Žino tokį, bet kartu su juo nedirbo. 16. Ar pažįsta R. V.? Ar kartu dirbo? Žino jį, bet kartu nedirbo. 17. Ar be V. K. dar buvo kiti asmenys, kurie vadovaudavo darbininkams, įskaitant ir jam? Ne, nebuvo. Viskam vadovavo V. K. 18. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., V. L., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų dirbo su I. C. – vairuotoju, vairuodavo „Kamaz“, taip pat miškovežį, vilkikais „Volvo“, „Scania“, su kitais asmenimis jis nedirbo. 19. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų dirbo, kiek pamena, R. S., bet ką jis konkrečiai dirbo ir kada dirbo, neprisimena tikrai, lyg ir vairuotoju dirbo, važinėdavosi su lengvąja mašina. Kiti asmenys jam negirdėti, su jais nedirbo. 20. Ar dirbo kartu su S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Nedirbo. 21. Kaip buvo atsiskaitoma už darbą kitiems ūkio darbuotojams? Ar tai yra jam žinoma, ar yra matęs? Nėra matęs, nežino. 22. Ar V. V. mokėjo atlyginimą? Nežino, nematė. 23. Ar ką nors žino apie suteiktą paskolą V. V.? Nieko nežino. 24. Ką gali papasakoti apie V. K. poveikį jam dėl duotų parodymų FNTT ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ? 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai datų neprisimena, jį FNTT apklausė tyrėjas dėl darbo V. K. ūkyje. Po to tą patį rudenį V. K. buvo pas jį atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Jis dažnai pas jį užsukdavo į (duomenys neskelbtini), vis kalbindavo, kad vėl pareitų pas jį dirbti. Tai 2018 m. rudenį, po jau įvykusios FNTT apklausos birželio mėnesį, pas jį atvyko V. ir tada jis jam pasakė, kad jį 2018 m. birželį kvietėsi FNTT ir klausinėjo apie V., apie V. V., ar šis dirbo pas V. ūkyje, ar nedirbo. Pasakė V., kad apklausoje sakė tiesą, taip kaip ir buvo, tai yra, kad V. dirbo pas V. ūkyje. Ir tada V. jam tik pasakė, kad reikės eiti į teismą, daugiau nieko nebesakė ir išvažiavo. Kai vyko šis pokalbis, buvo dviese, daugiau niekas pokalbyje nedalyvavo. Po to jis pas jį į namus vėl atvažiavo 2019 m. pradžioje. Pamena, kad tada dar buvo žiema, tačiau tikslių datų neprisimena. V. K. pas jį tada atvažiavo vienas pats į (duomenys neskelbtini) ir jam išlipus iš mašinos pradėjo kalbėtis, paklausė, kaip jam sekasi, ir pasakė, kad be reikalo kišo savo liežuvį FNTT. Nusamdys advokatą ir gaus pakeisti parodymus, sakyti, kad V. V. nedirbo pas jį ūkyje. Jis tai pasakė ramiu tonu, jam negrasino, nemušė ar kaip kitaip nebandė padaryti prievartos, tačiau po jo tokių žodžių jis išsigando, kad jį kažkokiu nors būdu vis tiek privers meluoti ir pakeisti parodymus, o už melagingus parodymus žino, kad jam gali iškelti baudžiamąją bylą. Žino, koks V. K. yra įtakingas, todėl ir iš karto, kai V. išvažiavo, galbūt dar tą pačią dieną paskambino V., papasakojo, kas įvyko, taip pat parašė per „Messenger“ programėlę savo senam draugui, buvusiam policininkui M. V., prašė pastarojo patarimo, ką reikėtų jam daryti, turint omenyje, jeigu V. bandytų jį nuskriausti, siekdamas, kad keistų duotus parodymus FNTT. Tas pokalbis su V. 2019 m. pradžioje vyko tik dviese su V. K. kieme, prie jo automobilio. Namuose buvo L. su savo mama, tačiau nemano, kad jos girdėjo tą jų pokalbį su V. Kaip ir sakė, V. ramiu tonu jam pasakė, kad nusamdys advokatą ir gaus pakeisti parodymus FNTT dėl V., tačiau už tai jis jam nieko nesiūlė, neįtikinėjo, tiesiog taip pasakė ir išvažiavo. Tuo viskas ir užsibaigė, daugiau iš jo jokio poveikio, žinutės ar skambučio negavo. Kiek jam L. pasakojo, kad po to, kai jis jau buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti 2019 m. vasarą, į kiemą (duomenys neskelbtini)  buvo atvažiavęs V. K. su R. S. ir klausė L., kada jis grįš, tačiau kitaip, asmeniškai nebandė su juo susisiekti. Daugiau V. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) nebuvo atvažiavęs. Gal prieš pusantro mėnesio V. K. (duomenys neskelbtini) pamatė jį, kada jis stovėjo gatvėje, privažiavo, pakalbino, kaip sekasi, tačiau apie parodymus FNTT nesakė nė žodžio ir nuvažiavo. Nebandė niekaip jam grasinti ar kaip nors dar įtikinėti dėl parodymų keitimo (5 t., b. l. 90–95).

 

18. Liudytojas R. S. parodė, kad jis dirbo V. K. ūkyje nuo 2017 metų, prižiūrėjo techniką, dirbo 3,5 metų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 150–160, 162–167), liudytojas parodė, kad darbo sutartį sudarė su V. K. Dirbo porą valandų. Gaudavo 100 Eur kartą per mėnesį, pasirašydavo algalapyje. Šiandien gal klysta, du kartus per mėnesį gaudavo. Kai pasirašydavo, pažiūrėdavo, kiek. Gaudavo tiek, kiek parašyta. Kitur nedirbo. Tada nebuvo išsituokęs, tvarkydavo žmonos sodą. 

V. V. pažįsta, pastarąjį yra matęs ūkyje, buvo atvažiavęs, matė dirbantį. V. V. gyrėsi, kad dirba pas A. E. ūkyje su kombainu, traktoriumi. Jis nežino, kur V. K. laukai.

Matė pas V. K. pinigų paskolą V. V. – 35 000 Eur. Skola negrąžinta. Su V. K. vieną kartą važiavo pas V. V. Jie kalbėjosi, jis buvo šalia. V. K. važiavo pasišnekėti dėl skolos grąžinimo. V. V. sakė, kad grąžins. Netrukus išėjo iš darbo. Nežino, kada važiavo pas V. V. V. V. pas V. K. nedirbo, dirbo pas A. E.

V. K. jam parodė pavedimą, kad paskolino pinigų V. V. Nepasakys, kada parodė, tada dirbo ūkyje. Jie artimai bendravo, todėl parodė. Nežino, kam V. V. buvo reikalingi pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Buvo V. K., R. M. ir A. E. ūkiai, susiję tarpusavyje. Nežinojo, kur kokio ūkio žemės. Jis tik pas V. K. dirbo, pastarasis jam nurodydavo darbus. Iš A. E. nurodymų negavo. V. K. duodavo pasirašyti algalapyje.

V. V. su kombainu ir traktoriumi dirbo, kitų darbų nedirbo. Matė pastarąjį remontuojantį, diržas buvo nutrūkęs. Dirbtuvės buvo (duomenys neskelbtini), nežino, kam jos priklauso. V. V. matė tik laukuose.

Šiandien suklydo, iš A. E. sužinojo, kad V. V. dirba pas jį. V. V. buvo paskolinti pinigai namui. Teisingi parodymai.

P. G. žino, kad toks yra, Kelmė maža. Pas pastarąjį nėra važiavęs, V. K. nevežė. Su V. V. nekalbėjo apie paskolą.

Kai buvo pas V. V. su V. K., daugiau nieko nebuvo. Suklydo šiandien, A. E. buvo. Tyrėjams davė teisingus parodymus, tada geriau atsiminė. 

18.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad pas V. K. ūkyje dirba nuo 2017-07-11 darbininku. Kadangi V. K. pažįsta jau seniai, tai pats paprašė, kad įdarbintų pas jį ūkyje. Su V. K. sudarė darbo sutartį, yra įdarbintas 0,25 etato. Jo darbas yra rūpintis V. K. nuosavybės teise priklausančiais automobiliais, tai yra remontuoja pastarojo automobilius, paruošia techninei apžiūrai ir pan. Atlyginimą išmoka V. K. kiekvieną mėnesį grynaisiais 100 eurų per 2 kartus. Tai yra 50 eurų gauna mėnesio 1 d., kitus 50 eurų gauna mėnesio 15 d. Visada V. duoda pasirašyti ant algalapio, kad jam išmokėtas atlyginimas. Algalapyje nurodyta suma visada sutampa su jam išmokėtu atlyginimu. Jokių priedų negauna. V. V. pažįsta, nes šis yra V. K. giminaitis. Kiek žino, V. V. yra pasiskolinęs iš R. M. pinigų, tačiau tų pinigų dar nėra grąžinęs. 2017 m. rugsėjo mėnesį, kartu su V. K. ir A. E. buvo nuvažiavę pas V. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste. Gražiai prašė, kad grąžintų skolą, pažadėjo, kad grąžins, tačiau, kiek žino, dar nėra grąžinęs. Gali patvirtinti, kad V. V. nedirbo nei pas V. K., nei pas R. M. ūkiuose (6 t., b. l. 158–160).

18.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad V. K. pažįsta jau seniai, pastarasis gal prieš kokius trejus metus pasiūlė jam pas jį įsidarbinti į ūkį, pasakė, kad bus kaip jo pagalbininkas, jeigu reikėtų kokių nors detalių parvežti ūkinei technikai ar automobilius nuvežti į autoservisą, ar atlikti techninę apžiūrą. Su šiuo pasiūlymu jis sutiko ir sudarė su V. darbo sutartį. Buvo įdarbintas 0,25 etatu. Tai galėjo būti 2017 m. liepos mėnuo. Darbo sutartį sudarė adresu: (duomenys neskelbtini). Kas buvo nurodyta darbo sutartyje, koks darbo užmokestis, neprisimena, gal yra išsaugojęs darbo sutartį, nežino. Tokiu etatu dirba iki šiol. Jį toks etatas tenkina, taip pat tenkina ir darbo užmokestis. Jam atlyginimą išmoka pats V. K. du kartus per mėnesį, tai yra mėnesio pirmą ir penkioliktą dienomis bendrą sumą 100 eurų grynaisiais. Jam pakanka pragyvenimui tokio darbo užmokesčio, jei neužtenka, tai gyvena iš žmonos atlyginimo. Per visus tuos 3 metus, kiek dirba, jo darbo užmokestis nekito, visada gaudavo tokį pat atlyginimą. V. K. jam visada duoda pasirašyti ant atlyginimo žiniaraščio, tik gavus atlyginimą. Kai išmoka 50 eurų, duoda pasirašyti, ir kai išmoka 15 mėnesio dieną likusius 50 eurų, taip pat duoda pasirašyti. Tai per mėnesį pasirašo po du kartus žiniaraščiuose. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose yra įrašytas ir jo vardas bei pavardė. Gali patvirtinti, kad tai tie patys atlyginimų žiniaraščiai, kuriuos jam duoda V. pasirašyti. Mato, kad 2017 m. liepos mėn. atlyginimų žiniaraštyje prie savo vardo ir pavardės pasirašė jis, tai jo parašas, tačiau suma nurodyta 255,02, kodėl nurodyta tokia suma, nes turbūt tokią ir gavo, tiksliai neprisimena. Bet jei tiek parašyta, vadinasi, tiek ir turėjo gauti. Dabar prisiminė, kad iš pradžių pas V. ūkyje buvo įdarbintas 0,5 etato, todėl ir atlyginimas jo buvo didesnis, tačiau kokį laiką jis dirbo 0,5 etato, nežino, neprisimena, reiktų žiūrėti darbo sutartį. Kai jį perdarbino 0,25 etato, pamena, kad rašėsi naują darbo sutartį taip pat pas V. K. namuose. Tų sutarčių paieškos namuose ir atsiųs prie apklausos el. paštu. Toliau peržiūrėjus visus žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė, gali patvirtinti, kad šalia jo pavardės esantys parašai yra jo, jis ten pasirašė, išskyrus 2017 m. gruodžio mėnesio, tai parašas ne jo, kas už jį čia pasirašė, nežino. Taip pat neprisimena, kokį darbo užmokestį gavo už 2017 m. gruodžio mėn., bet turbūt kad tiek gavo, kiek ir nurodyta. Patvirtina, kad gavo būtent tokias sumas, kurios nurodytos prie jo vardo ir pavardės, kaip darbo užmokestį. Kaip ir minėjo, jo darbas yra nupirkti detales technikai, taip pat prižiūrėti V. K. nuosavus automobilius, vežti į autoservisą, atlikti techninę apžiūrą. Jo darbo valandos konkrečiai nėra nustatytos nuo kada iki kada, tačiau per dieną dirba keletą valandų, tai yra, kada V. nurodo, kad reikia kažką atlikti, tada ir dirba. Detales ūkinei technikai dažniausiai perka iš (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvių “L”, “Š”, kartais tenka važiuoti ir į Šiaulius pirkti detalių, į tą pačią “L”. Daugiausia detales perka traktoriams, jų V. turi keletą. Jis turi „Case“, „John Deer“ traktorių, tačiau tiksliai negali išvardinti, kiek V. turi ūkinės technikos. Ta ūkinė technika yra laikoma dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) .Kam tos dirbtuvės priklauso, nežino. Už detales dažniausiai atsiskaito grynaisiais, kuriuos jam paduoda V., bet taip pat yra sudaryta sutartis su “L” ir “Š”, kokia tai sutartis yra, nežino, bet jeigu kažkokios detalės reikia, nuvyksta į parduotuvę paimti ir po to V. mėnesio gale už tas detales atsiskaito, kaip vyksta atsiskaitymas, nežino. Taip pat prižiūri V. K. automobilį „Mercedes Benz“, pilno pavadinimo nepasakys, neprisimena. Jei kas sugenda, nuveža į autoservisą sutvarkyti, taip pat veža atlikti techninę apžiūrą. Kitų jo automobilių nežino. Kalbant apie V. K. ūkį, tai gali pasakyti, kad žino tik tiek, kad yra trys skirtingi ūkiai, tai yra V. ūkis, R. M. ūkis ir A. E. ūkis. Kiek žino, yra jų jungtinis ūkis, jie visi bendrai prižiūri tą ūkį. Tačiau kam ten kokios žemės priklauso, kokie darbuotojai dirba pas kokį ūkininką, taip pat kokia ūkinė technika kam priklauso, dirbtuvės ir pan., nežino. Iš darbuotojų žino, kad yra toks E. K., S. P., jie abu dirba žemes su traktoriumi, tačiau pas ką jie įdarbinti, jis nežino. Yra pats matęs, kaip jie dirba (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose laukuose, tačiau, kaip ir minėjo, kam tie laukai ten priklauso, nežino. Kitų darbuotojų nežino, negali įvardinti. Žino, kad ūkyje (duomenys neskelbtini), kur yra fermos, yra laikomi gyvuliai, tačiau kam tos fermos ir gyvuliai priklauso, nežino. Tuos gyvulius prižiūri D. K., pats yra matęs, kad jis ten vaikšto. Pas kurį ūkininką jis dirba, nežino. Kiek pats yra matęs, ūkinę techniką, laikomą (duomenys neskelbtini), taip pat yra matęs ir (duomenys neskelbtini), kur yra kitos dirbtuvės. Tačiau kokia konkrečiai ūkinė technika kur yra laikoma ir kam priklauso (duomenys neskelbtini) esančios dirbtuvės, taip pat nežino. Jis į tas dirbtuves kartais nuvažiuoja su V. K. Jeigu žemes E. su S. dirba arti (duomenys neskelbtini), tai ir techniką parvaro į(duomenys neskelbtini), jei arti (duomenys neskelbtini), tada į (duomenys neskelbtini) .Grūdai yra laikomi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiame sandėlyje. Kam grūdai priklauso, nežino. S. su E. kuldavo grūdus, taip pat yra matęs, kaip grūdus kūlė V. V., kartu su S. ir E. Ar V. V. dirbo pas kažkurį ūkininką, nežino. Kai tik pradėjo dirbti, matė, kaip grūdus laukuose kūlė V. V. su kombainu „Claas“, matė jį vieną sezoną 2017 m., daugiau jo nebematė dirbančio ūkyje, turi omenyje kitais darbymečio sezonais. Taip pat yra matęs po kūlimų jį važiuojantį su traktoriumi – sėja, sėdavo laukus. S. P. purkšdavo laukus. Taip pat yra matęs, kaip V. V. remontavo ūkinę techniką (duomenys neskelbtini), tai yra tą patį kombainą „Claas“, su kuriuo ir važiavo. A. E. taip pat dirbdavo laukuose, jį yra matęs vairuojantį traktorių, veždavo grūdus nuo kombaino, kur V. V. kuldavo. Jam pats A. E. yra sakęs, kad V. V. jam padeda ūkiniuose darbuose, nes jie yra giminės, tačiau kaip ten kas yra, ar V. V. yra įdarbintas, ar gaudavo darbo užmokestį už darbus ūkyje, nežino.

Kodėl 2018-12-20 savo liudytojo apklausoje tvirtino, kad V. V. nedirbo pas R. M. ir V. K. ūkyje, nežino, kodėl taip galėjo pasakyti, nes iš tikrųjų tai jis nežino, ar V. V. buvo įdarbintas pas kažkurį ūkininką, tik matė, kad dirbo laukuose, tačiau ar jis ten tik padėjo A. dirbti, ar pats buvo įdarbintas, nežino.

Liudytojas atsakė į pateiktus klausimus. 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Vadovo funkcijas, prižiūri ūkį. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Vadovo funkcijas, važinėdavo po apylinkes, prižiūrėdavo ūkio darbuotojus, taip pat ir pats dirbdavo ūkyje žemės ūkio darbus. 4. Ar Jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežinoma. 5. Kur rinkdavosi R. M. ūkio darbuotojai prieš darbus? V. K.? A. E.? Nežino, kur rinkdavosi šių ūkių darbuotojai prieš darbus. 6. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 7. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”? Nežino. 8. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nėra. 9. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Tuo adresu buvo įsikūrusi UAB “As”, kuri vertėsi medienos prekyba, tai žino, nes pats buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi, kai išėjo iš to darbo S. A. Jį paskyrė direktoriumi V. K. Ten taip pat buvo įdarbintas 0,25 etato. Ir pradirbo apie 3 metus, tai galėjo būti, kad pradėjo dirbti 2017 m., o 2020 m. pradžioje V. šią įmonę pardavė. 10. Ar žino, kur registruoti R. M., V. K. ir A. E. biurai? Nežino. 11. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., J. P., P. J., V. S., A. M., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad yra matęs dirbantį ūkyje S. G., jis veždavo su vilkiku grūdus. Taip pat žino, kad ūkyje dirbo A. M., tačiau ką jis dirbo, tiksliai nepasakys, važinėdavosi su mašina. Sprendžia iš to, kad A. dirbo pas V. K., nes dažnai ateidavo pas V. ir kalbėdavosi ūkiniais reikalais. Kitos pavardės jam negirdėtos, su jais nedirbo. 12. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., A. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su A. K., jis dirbo sandėlyje (duomenys neskelbtini), valydavo grūdus. Kiti asmenys jam pagal vardus ir pavardes negirdėti, su jais nedirbo. 13. Ar dirbo kartu su S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Šios pavardės jam negirdėtos, su jais nedirbo. 14. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Kiek jam sakė V. K., V. pasiskolino pinigų namo pirkimui, tačiau kokią sumą pasiskolino ir iš ko pasiskolino, ar iš V., ar iš Re., nežino, ir sakė, kad tų pinigų Va. negrąžina. Taip pat sakė, kad pinigus paskolino Va. per banką, bankiniu pavedimu. Daugiau nieko nežino. Ar rašėsi paskolos sutartį, nežino. 15. Kas toks buvo S. A.? Jis buvo UAB “As” direktorius. Nėra matęs jo dirbančio ūkyje ar važiuojančio į laukus, nes, kai jis atėjo dirbti, jis jau nebedirbo UAB “As”. 16. Kas buvo toks R. V.? Jis taip pat buvo UAB “As” direktorius. Jis buvo po jo paskirtas direktoriumi, o ne po S. A. Susipainiojo. Kiek laiko buvo direktoriumi An. ir kiek V., nežino. 17. Kur buvo UAB “As” direktorių R. V. S. A., taip pat ir jo darbo vieta? Kur gyvena V. K., adresu: (duomenys neskelbtini) .Ten yra ūkinis pastatas, kurio antram aukšte įkurtos patalpos, ten dirbo ir jis, kai buvo paskirtas UAB “As” direktoriumi. 18. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 19. Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Nežino, nėra matęs (6 t., b. l. 162–167).

 

19. Liudytojas E. Ž. parodė, kad dirbo pas V. K. ūkyje nuo 2003 ar 2004 metų keletą metų su protarpiais.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 84–86), liudytojas parodė, kad galėjo būti, jog dirbo nuo 2002 metų. Per apklausą jam buvo protelis „pavažiavęs“, nes tada labai stipriai gėrė, jį apklausė girtą. Dabar mažiau geria, geriau atsimena. Jį paėmė R. „gatavą“ iš kiemo ir nuvežė, paprašė paliudyti. Jis sutiko, važiuodamas dar gėrė. Ji sakė, kad V. K. ar apgavo ją, ar ką. Ką paliudijo, neatsimena. Jis tyrėjai sakė, kad yra girtas. Tyrėja pasakė, kad nesvarbu, galima apklausti. Parodymus sunkiai atsimena. Atsimena, kad klausė, ar dirbo. Jis atsakė, kad dirbo. 

R., kiek žino, yra V. K. dukterėčia. Pastaroji jį vežė į FNTT, jo niekas nekvietė, ji prašė pasakyti, kad jį išnaudojo. Jie ir pripasakojo.

V. K. jam buvo visada geras – kai gimė vaikas, davė būstą. Galima sakyti, kad jo vaiką užaugino, vaikštynę nupirko ir mašiną.

Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nekomentuos, nes jų neatsimena, buvo girtas.

Kai gimė vaikas, V. K. pasiūlė sodybą gyventi. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Tada ir pradėjo dirbti pas V. K. Pastarasis įleido gyventi, jis nemokėjo nuomos. Davė dvi karves, šieno. Jis V. K. padėdavo, paskui į mišką reikėdavo, tai patentą nusipirkdavo. Tai dirbdavo, tai nedirbdavo. Išėjo, nes teises „pragėrė“, protas susimaišė. Išlėkė pas tėvus, paskui įsidarbino kitur. Jie išsiskyrė, nesusipyko.

V. V. pažįsta kaip žmogų, žino, kad su A. E. gaisrinėje dirbo. Žinojo, kad giminės su V. K., nes V. V. buvo vedęs R. V. V. nėra matęs dirbant laukuose, miške. R. V. jam daug pasakojo važiuojant, matyt, jam ir „pribūrė“. V. V. nėra matęs po to, kai dirbo. R. V., matyt, paskutinį kartą matė, kai vežė. Jis su jais nebendrauja.

Dabar dirba pas tėvą ūkyje. Su V. K. santykiai nutrūko, nei jis V. K. pagalbos prašo, nei pastarasis jo prašo.

P. G. pažįsta, R. B. irgi. Jie būdavo, kai jis dirbo. P. G. dirbo fermoje, dirbo, būdavo pas V. K. R. B. irgi būdavo. Nežino, ar jie dirbo, ar nedirbo, bet būdavo. Kai jis būdavo, nematydavo, kad P. G. muštų. Sumuštą iš po savaitgalio yra matęs, bet negali pasakyti, ar V. K. jį sumušė, ar šokiuose.

Jis žadėjo iš V. K. skolintis pinigų namui, bet, kai pastarasis pasiūlė jam tą namą, tai nesiskolino. Išeinant iš darbo piktumų su V. K. nebuvo. Jis nebijo V. K., nebijo dėl šeimos saugumo. Negalima remtis tais parodymais, duotais 2019-07-03, nes jie buvo nekonkretūs, jis buvo nekonkretus.

19.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad V. K. pažįsta, nes jam teko dirbti šio ūkyje. Susipažino, kai atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), per savo draugą, kaimyną A. R., tai buvo 2002 m. Kiek žino, A. R. su V. K. kartu lankė tą pačią mokyklą. A. R. paklausė jo, ar nereikia jam darbo, nes, kiek jis žino, V. K., kuris tuo metu vertėsi miškų kirtimu ir pardavinėjimu, moka 40 litų darbo užmokesčio už dieną dirbant miške, pjaunant medžius. Su šiuo pasiūlymu sutiko, susisiekė su V. K. ir pradėjo pas jį dirbti. Dirbo kartu su A. R., P. G., R. B., kitų darbuotojų vardų ir pavardžių nebeprisimena. Ar jie buvo oficialiai įdarbinti, neprisimena. V. nurodymu kirsdavo miškus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Daugiau kitų miškų vietovių nebeprisimena. Darbo sutarties nebuvo sudarę, dirbo nelegaliai. Dirbdavo ištisas dienas, darbo valandų nebuvo nustatyta. Pradėjus jam dirbti pas V., sugalvojo iš V. K. pasiskolinti pinigų namo įsigijimui, jo paprašė 5000 litų, tačiau jis tų pinigų jam neskolino, bet pasakė, kad yra namas, kuris randasi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)  sen., gatvės nei namo numerio tuo metu nebuvo, o dabar koks to namo numeris, negali pasakyti, nes nežino, ir V. pasakė, kad ten gali gyventi su šeima, bet už tą namą turės atidirbti jo ūkyje 2 metus. Tai buvo žodinis susitarimas, jokių dokumentų nesirašė. Su šeima gyveno tame name iš viso 6 metus, nuo 2002 m. iki 2008 m. Per visą tą laikotarpį dirbo tą patį darbą pas V. K., jis jam atlyginimo nemokėdavo, tik kartais duodavo pinigų nusipirkti maistui. Praėjus 2 metams po jų žodinio susitarimo, paklausė V., kiek jam dar reikės atidirbti pas jį už tą namą, nes buvo susitarę, kad atidirbs 2 m., tada jis pasakė, kad dar turi dirbti 2 metus, tada dar 2 m. atidirbo ir taip iš viso dirbo 6 m. pas jį „už duonos kąsnį“. Praėjus tiems 6 m., 2008 m. pasakė, kad yra atidirbęs už tą namą ir jis turi jam perrašyti tą namą. Tada jis vėl pasakė, kad dar dirbtų 2 m., ir nuo tada jam trūko kantrybė, pasakė, kad daugiau pas jį nebedirbs, ir su šeima išsikraustė iš šio namo. Nuo tada pas jį nebedirbo.

V. V. pažįsta. Su juo susipažino per V. K. sūnėną A. E. Gali patvirtinti, kad V. V. dirbo pas V. K. ūkyje, nes jį pats matydavo dirbantį įvairius darbus su traktoriumi, kombainu laukuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)  rajone. Taip pat yra matęs jį dirbant (duomenys neskelbtini) miškuose raunant kelmus. Tai buvo kažkur 2008 m., tiksliai neprisimena, bet tai buvo prieš jam išeinant iš V. K. ūkio. Taip pat, kada jau nebedirbo pas V., V. V. matydavo dirbantį pas V. Dažniausiai jį matydavo dirbantį su A. E. Ar jis buvo įdarbintas pas V. K. ar R. M. ūkyje, nežino, ar gaudavo atlyginimą, nežino. Kiek jis laiko dirbo pas V., nežino. R. M. pažįsta, ji yra V. sugyventinė. Žino, kad R. M. priklauso daug žemių, kuriose taip pat dirbdavo, tačiau ji jo darbui nevadovavo. Viskam vadovavo V. K. Kokiam ūkiui, R. M. ar V. K., kokios žemės kam priklauso, galėtų parodyti. Akistatose su V. K. gali dalyvauti, tačiau bijo dėl savo šeimos saugumo, kad V. K., sužinojęs apie jo parodymus, duotus FNTT, nesusidorotų su juo ar nepakenktų jo šeimai. Norėtų, kad jo šeima būtų apsaugota (7 t., b. l. 84–86).

 

20. Liudytojas R. J. parodė, kad pas V. K. dirbo prieš 5 metus. Dirbo metus laiko, išėjo savo noru, nes rado darbą arčiau namų.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad galėjo būti, jog pradėjo dirbti 2015 metais. Dirbo mechanizatoriumi. Dėl darbo tarėsi su V. K., pasirašė darbo sutartį dėl darbo pas V. K. Nelabai atsimena, kokį atlyginimą gavo. Dirbo pilnu etatu. V. K. arba R. V. paduodavo atlyginimą, atrodo, kad minimumą buvo sutarę, priedų negaudavo. Geriausiai atsiminė pirmoje apklausoje. Atlyginimą mokėdavo du kartus per mėnesį, kiek būdavo parašyta, tiek gaudavo, pasirašydamas pažiūrėdavo. Pasirašydavo, kai ryte susirinkdavo dirbtuvėse. Nežino, koks minimumas tada buvo.

Vieną kartą yra buvęs pas V. V., „baliavojo“. V. V. V. K. laukuose nematydavo.

R. V. buvo kaip jų darbų vadovas, prižiūrėdavo laukus, nurodydavo jiems, kur važiuoti dirbti. V. K. jiems nenurodinėdavo darbų. Dirbtuvės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone.

Parodžius žiniaraščius (13 t., b. l. 36–45), liudytojas nurodė, kad parašai jo, o dėl sumų nieko pasakyti negali, seniai buvo. Negali paaiškinti sumų, nes prieš 5 metus buvo. Jis gal pasakė apytikslę sumą. Tos sumos nelabai skiriasi. Gal suklydo pasakydamas sumą. Gaudavo minimumą, su V. K. sutarė, kad minimumą mokės.

Apie kitus ūkius nieko nežino, nelabai domėjosi. A. E. pažįsta, pastarasis dirbo ūkyje su traktoriumi, nežino, kieno žemėje dirbdavo. Nežino, ar pastarasis dirbo kitoje darbovietėje. Apie paskolas nieko nežino.

20.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad 2015 m. laikraštyje rado skelbimą, kad reikalingas mechanizatorius. Pasiskambinus skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė V. K., su kuriuo vėliau ir susitiko. Ar buvo įdarbintas pas V. K. ūkyje ar pas R. M. tiksliai neprisimena. Susitikus su V. (duomenys neskelbtini) centre esančioje buhalterijoje, pasirašė darbo sutartį. Buvo įdarbintas pilnu etatu ir dirbo laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2016-05-19. Jo darbas buvo dirbti laukuose su traktoriumi, atlikti ūkio darbus, tai yra sėti, kulti ir panašiai. Dažniausiai dirbdavo (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose laukuose, tačiau, kokiuose kaimuose buvo tie laukai, neatsimena, nes V. K. priklauso daug žemių (duomenys neskelbtini) rajone. Darbo valandų nebuvo nustatyta. Kai prasidėdavo darbymetis nuo liepos pabaigos iki spalio mėnesio, tai dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Tačiau darbo laikas priklausydavo ir nuo oro sąlygų, jeigu tą dieną lydavo, tai duodavo išeiginę. Viršvalandžių nebūdavo, nebent pats norėdavo pabaigti darbus, tai darbas užsitęsdavo ilgiau. Nurodymus duodavo V. K. arba R. V. Atlyginimą išmokėdavo taip pat V. K. arba atveždavo R. V. Atlyginimą gaudavo 2 kartus per mėnesį, tai yra 200 eurų grynaisiais gaudavo mėnesio 1 d., o kitus 200 eurų – mėnesio 15 d. Taip pat visada reikėdavo pasirašyti ant algalapio, kad gavo atlyginimą. Priedų nėra gavęs. V. V. pažįsta, nes kartu teko dalyvauti bendrame vakarėlyje. Tačiau kada tas buvo, neatsimena. Dirbančio ūkyje V. V. nėra matęs. Taip pat ar jis dirbo pas R. M. ūkyje, ar pas V. K. ūkyje, nežino. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju (5 t., b. l. 135–137).

20.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį, nors tikslios datos neprisimena, savo pašto dėžutėje, adresu: (duomenys neskelbtini), rado šaukimą į teismą liudyti civilinėje byloje, (duomenys neskelbtini) rūmuose, tačiau dėl ko buvo šaukiamas, nežino. Tik pasiskambino šaukime nurodytu numeriu teismo sekretorei ir paklausė, dėl ko yra šaukiamas. Ar sekretorė pasakė, dėl ko vyksta teismas, neprisimena, tik pagalvojo, kad greičiausiai teismas vyksta dėl V. V. darbo V. K. ūkyje, nes dėl to buvo prieš naujus metus, 2018 m. gruodį apklaustas FNTT. Tada teismo sekretorei nurodė, kad negalės atvykti dėl didelio užimtumo darbe ir teismo posėdyje nedalyvaus. Su V. K. nebendrauja ir tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek prieš teismo posėdį, tiek po jo V. su juo nebuvo susisiekęs ir neprašė liudyti. Taip pat gali patvirtinti, kad V. K. ar kiti asmenys nedarė jam jokio spaudimo, poveikio, neprašė pakeisti parodymus, duotus FNTT, taip pat teisme nedalyvavo tik dėl didelio užimtumo darbe (5 t., b. l. 140–141).

20.3. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad pas V. K. ūkyje įsidarbino gal prieš 5 metus, tikslių datų tikrai neprisimena. Buvo laikraštyje skelbimas, kad ūkiui reikalingas mechanizatorius, tačiau koks ūkis buvo nurodytas, kad ieško tokio darbuotojo, nepamena. Pasiskambino nurodytu telefono numeriu ir susitarė susitikti su V. K. Pamena, kad darbo pokalbis buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. Su V. pokalbio metu sutarė, kad mokės tuo metu vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Su pasiūlymu sutiko, jį toks atlyginimas tenkino. Darbo sutartį vyko pasirašyti į (duomenys neskelbtini) centre esančią buhalteriją, adreso neprisimena. Darbo sutarties pasirašyti vyko vienas pats. Ten buhalterė jam padavė pasirašyti darbo sutartį, tačiau, kas toje darbo sutartyje buvo numatyta, neprisimena. Darbo sutarties nėra išsaugojęs. Kokiu etatu buvo įdarbintas, taip pat nežino. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. Ten stovėdavo ūkinė technika. Kam tos dirbtuvės priklausė, tiksliai nežino, bet manė, kad V. Jo darbas buvo dirbti žemę su traktoriumi. Dirbo su traktoriumi „John Deer“, kuris priklausė UAB “D”, nes ta bendrovė turėjo parvaryti V. kitą traktorių, tačiau tuo metu, kadangi neparvarė traktoriaus, o darbymetis jau buvo prasidėjęs, tai davė dirbti su tuo „John Deer“. Su tuo traktoriumi ir pradirbo visą savo darbo laiką. Grūdai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) .Trąšos taip pat buvo ten pat. Gyvuliai buvo laikomi(duomenys neskelbtini), kur buvo fermos. Ūkinė technika daugiausia stovėjo (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės, tačiau priklausydavo nuo atliekamų darbų, jeigu tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) , tada ir (duomenys neskelbtini)  palikdavo techniką. Be to, „John Deer“, kurį jis vairavo, buvo dar vienas mažesnis „John Deer“, buvo dar traktorius „Belarus“, buvo daug technikos, bet visų negali įvardinti. Kam ta technika priklausė, nežino, nesidomėjo. Taip pat nežino, kam priklausė dirbtuvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvuliai, fermos, nesidomėjo. (duomenys neskelbtini) darbuotojams, taip pat ir jam, vadovavo R. V. Skirstydavo visiems darbus. Taip pat atvažiuodavo darbus patikrinti ir V. K. Dirbdavo įvairiuose laukuose, daugiausia (duomenys neskelbtini), bet tekdavo dirbti ir (duomenys neskelbtini). D. Š. ir (duomenys neskelbtini)  rajonuose. Kam tos žemės priklauso, kur jis dirbo, nežino. Kur liepdavo, ten ir dirbdavo. Darbo užmokestį jam mokėdavo du kartus per mėnesį, tai yra mėnesio 1 ir 15 d. Tikslios sumos, kiek gaudavo atlyginimo, jau nebeprisimena. Gavus atlyginimą, kartą per mėnesį atveždavo pasirašyti atlyginimų žiniaraščius. Atlyginimą dažniausiai išmokėdavo V. K. arba R. V. grynaisiais. Taip pat jie ir duodavo pasirašyti kartą per mėnesį ant atlyginimų žiniaraščių. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos su jo vardu ir pavarde. Peržiūrėjus šiuos žiniaraščius gali pasakyti, kad šalia esantys parašai yra jo, jis ant jų pasirašė, kai kuriuose žiniaraščiuose nėra jo parašų, galbūt kada ir nedavė pasirašyti, bet, kiek pamena, kad visada atveždavo pasirašyti kartą per mėnesį išmokėjus atlyginimą. Ar nurodytos sumos sutapo su jo realiai gautu darbo užmokesčiu, nežino, nes jau nebeprisimena, kiek gaudavo, bet turbūt sutapo. Kai rašydavosi, nesigilindavo, kas ten parašyta, kokios sumos. Kodėl 2018-12-20 savo apklausos metu sakė, kad atlyginimą gaudavo 200 eurų mėnesio pirmą dieną ir 200 eurų mėnesio 15 d. bendrą sumą 400 eurų per mėnesį, neprisimena, galbūt tiek ir gaudavo, o gal ir mažiau, tikrai negali pasakyti, kiek tiksliai gaudavo. Mano, kad gaudavo tiek, kiek nurodyta žiniaraščiuose. Dabar sako tiesą.

Atsakydamas į klausimus parodė: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Vadovo funkcijas. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino, jis jos ūkyje nematydavo. Yra tik kelis kartus ją matęs jų su V. namuose (duomenys neskelbtini). 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Nežino, ar jis turi savo ūkį. Bet yra matęs jį dirbantį laukuose su traktoriumi (duomenys neskelbtini). Nėra matęs, kad jis vadovautų kitiems darbuotojams. 4. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko. 5. Kur rinkdavosi V. K. ūkio darbuotojai prieš darbus? R. M.? Jie rinkdavosi (duomenys neskelbtini) .O R. M. darbuotojų jis nežino, nežino, kur jie rinkdavosi. 6. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 7. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”? Nežino. 8. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nėra. 9. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Nežino. Žino, kad ten gyvena V. K. 10. Ar žino, kur registruoti R. M., V. K. ir A. E. biurai? Nežino. 11. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., J. P., P. J., V. S., A. M., K. K., T., S. P., D. K., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo tik su S. P. – mechanizatorius, purkšdavo laukus su traktoriumi, taip pat vairuodavo kombainą, kuldavo laukus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir jis. Kitos pavardės jam negirdėtos, su jais nedirbo. 12. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., A. K., E. K., R. J., Ž. J., R. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su A. K. – sandėlininkas, dirbo (duomenys neskelbtini), valydavo grūdus, taip pat remontuodavo ūkinę techniką, su E. K. – dirbo žemės ūkio darbus tiek su traktoriumi, tiek su kombainu. Kiti jam negirdėti, su jais nedirbo. 13. Ar dirbo kartu su S. J., S. L., V. V., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų nė su vienu nedirbo ūkyje. 14. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. 15. Kas toks buvo S. A.? Nežino tokio. 16. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 17. Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Nežino (5 t., b. l. 142–146).

 

21. Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirbo nuo 2008 metų, o kokiame ūkyje dirbo, nežino. Visur vadovavo V. K. Buvo sudarę darbo sutartį. Jis nebuvo įsigilinęs į sutartį. Jis V. K. buvo padavęs asmens dokumentą. Jis dirbo nuo 2009 metų iki 2018 metų. Darbo užmokestis žiemą nuo 400 iki 600 būdavo, o vasarą – apie 1000 Lt, priklausė nuo darbų kiekio. Toks buvo susitarimas, kai ėjo dirbti. Į sutartį nebuvo įsigilinęs, buvo žodinis susitarimas, tiek ir gaudavo. Žiemą malkas veždavo, mokėdavo už reisą, kitą dieną ir du reisus padarydavo. Alga priklausydavo nuo išdirbio. Dieną išeidavo 20–40 Lt. Jis ne kiekvieną dieną dirbdavo, alga priklausydavo ir nuo dirbtų dienų. Algą išmokėdavo V. K. grynaisiais, daugiau niekas nemokėjo. Algą išmokėdavo kitą sykį laukuose, kitą sykį į namus atveždavo. Jam neduodavo pasirašyti žiniaraščių, niekada nėra pasirašęs. Darbui vadovavo V. K., A. E., R. V., S. A., A. M. Jį po tarnybos kitą sykį iš namų pasiimdavo, kitą sykį pats nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į (duomenys neskelbtini) .Jie visi duodavo nurodymus, kokius darbus dirbti nuo 2009 metų iki 2018 metų, tik ne vienu metu visi, nes jie keitėsi. A. E. yra tarnybos bendradarbis, buvusios žmonos brolis. R. V. – buvęs „švogeris“.

Jis ūkyje dirbo vairuotoju, šaltkalviu, dirbo su visokia ūkio technika. Tie darbai buvo tokie pat kiekvienais metais, nesikeitė. Jis dirbo ištisai visus metus. Priešgaisrinėje tarnyboje dirbo kas ketvirtą parą, o kitomis dienomis – ūkyje. Jis nežinojo, kokiuose ūkiuose dirbo. Iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. 2010 metais įsigijo naują techniką. R. M. ūkis buvo įregistruotas. Tada sužinojo apie R. M. ūkį. Paskui sužinojo, kad (duomenys neskelbtini)  V. K. gal 2013–2014 metais perėmė ūkį iš R. M. Buvo dar įregistruotas A. E. ūkis, nepasakys, kada apie jį sužinojo. Žino, kad pas V. K. buvo įdarbintas, nes daugiau niekas nevadovavo. R. M. praktiškai nematydavo, ji nesilankydavo, nurodymų nei jam, nei kitiems darbuotojams neduodavo. 

Su A. E. dirbo kaip darbininkai. Kai perėmė (duomenys neskelbtini) kaime R. M. ūkį, tada įsidarbino R. V. ir pasidalino ūkiais. A. E. viską darydavo: ardavo, sėdavo, su mašina važiuodavo. A. E. duodavo nurodymus kitiems darbuotojams. A. E. jam nemokėdavo darbo užmokesčio, nematė, kad kitiems mokėtų.

R. V. buvo kaip ūkvedys, prižiūrėdavo pasėlius, deklaracijas darydavo, nuomas mokėdavo. R. V. jam duodavo nurodymus. Iki 2013 metų jo darbui vadovavo V. K., nuo 2013 metų – V. K. ir R. V. pasakydavo, ką reikia daryti. Pažįsta S. A., pastarasis dirbo UAB “As”, prie jų būdavo per rugiapjūtes. Jis nežino, kas kokiame ūkyje dirbo. S. J. pažįsta, pastarasis dirbo nuo 2017 metų, tiksliai neatsimena. Nežino, kuriame ūkyje jis dirbo. Nepasakys, ar S. J. buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, dirbo mechanizatoriumi, jis su S. J. dirbo tuose pačiuose laukuose. S. L. nepamena, nebent iš matymo pažinojo. Nežino, kas kitiems ūkyje dirbusiems darbuotojams išmokėdavo atlyginimą. Nežino, kas kiek gaudavo, nelabai girdavosi.

2012 metų rugsėjo mėnesį pasiskolino iš V. K. pinigų. Nuo darbo pradžios V. K. vis siūlydavo įsigyti namą, dvejus metus taip jį kalbino. 2012 metais susigundė. Darbo užmokestis darbymečio ir ne darbymečio metu skyrėsi. Nuo balandžio iki spalio pabaigos gaudavo porą tūkstančių litų. Atlyginimas būdavo nevienodas kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki spalio pabaigos, priklausė nuo išdirbtų dienų, per dieną dirbtų valandų. V. K. registravo valandas ir dienas, paskui S. A., jei neklysta. Valandų skaičius per dieną skirdavosi. Per kūlimą rugpjūčio, rugsėjo mėn. gaudavo iki 4000 Lt. Nuo lapkričio iki kovo mėn. dirbdavo šaltkalviu, tvarkydavo techniką garaže, iš pradžių (duomenys neskelbtini) kaime, paskui (duomenys neskelbtini)  kaime. (duomenys neskelbtini) kaime garaže kartu dirbo A. E., D. K. būdavo, (duomenys neskelbtini) – V. S., S. P. Nuo lapkričio iki kovo dirbdavo, kai nedirbdavo gaisrinėje, atlyginimas būdavo iki 600 Lt, dirbdavo nuo 8 iki 17 val.

Nuo 2009 metų iki 2018 metų A. E. nesikreipė jam padėti, nežinojo, kad pastarasis turi ūkį. Jis dabar asmeninio ūkio neturi, turėjo nuo 2009 ar 2010 metų iki 2017 ar 2018 metų tėvų žemę, buvo įregistravęs ūkį savo vardu. Jis technikos neturėjo, skolindavosi iš V. K. 

Jis neklausė V. K., kodėl nedavė pasirašyti žiniaraščiuose apie darbo užmokesčio išmokėjimą. Nuo 2012 metų rugsėjo nebegavo darbo užmokesčio, nes su V. K. buvo aptarę, kad 5 metus dirbs už paskolą ūkyje. Darbai nepasikeitė, tik didesnis krūvis buvo, daugėjo žemių, technikos. Nuo 2010 metų pradėjo žemės plotai didėti ir technika atsinaujinti, tada ir darbo padaugėjo, kilo ir alga, iki 2012 metų apie porą tūkstančių gaudavo.

Paskolos sutarties jis nepasirašė, buvo žodinis susitarimas. Dėl paskolos jis asmeniškai tik su V. K. šnekėjo. Nebuvo kitų žmonių, kai kalbėjo apie tai, kaip mokės tą paskolą. Paskolos suma buvo 115000 Lt. Susitarė, kad jis grąžins per 5 metus: atidirbs 5 metus, nemokant atlyginimo. Nesutarė konkretaus darbo užmokesčio per mėnesį, kuris bus užskaitomas už paskolą. Maždaug 1800 gaudavo algos, taip ir paskaičiavo abu su V. K. Neatsimena, ar ta suma buvo aptarta, tariantis dėl paskolos gavimo. Jie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) .V. K. nežadėjo parduoti buto, gavus paskolą. Į namą planavo keltis, kai jis atidirbs 5 metus, suremontuos, nes nebuvo tinkamas gyventi. Remontui lėšų neturėjo. Kai buvo pinigų pervedimas, dalyvavo kiti žmonės derybose. Tą dieną parvažiavo abu su V. K. pas jį (liudytoją) į namus, buvo jo žmona R. E.-V., G. E. ir namo savininkė T. L. Paskui jis, V. K. ir T. L. nuėjo į “S”. V. K. paskambino R. M., kad susitiktų banke. Pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, o jis iš karto pervedė T. L. Jis pervedė visą sumą, kuri jam buvo suteikta kaip paskola. Kai buvo civilinis procesas, jis sužinojo, kad paskolą suteikė R. M. ūkis. Kai į banką atvyko R. M., galvojo, kad kaip šeima, nes jis V. K. prašė pinigų. Tiksliai nepasakys, kiek iš viso buvo sumokėta už tą namą, reikia žmonos klausti. Kai jis pervedė pinigus, tolesniuose procesuose nedalyvavo, žmona tvarkė visus reikalus, nes buvo motinystės atostogose. Kiek žino, už malkas reikėjo sumokėti papildomai, tiksliai nepasakys, kokią sumą. Ar kažkiek buvo atsiskaitoma grynaisiais, reikia žmonos klausti. Žmona atsiskaitė iš santaupų.

Jis žino, kad tik ant paskutinio lapo paskolos sutarties yra pasirašyta. Gal jo, gal ne jo parašas, nes jis paskolos sutarties nesirašė. Gal jo parašas, ūkyje pasirašinėdavo dokumentus – pervežimo važtaraščius, už techninius aptarnavimus. Kai važiuodavo trąšų, tai priėmimo punktuose išrašydavo važtaraščius. Neatsimena, ar V. K. pateikdavo jam pasirašyti dokumentus.

Iš pradžių pareiškimą priėmė vienas vyriškis, paskui apklausė tyrėja. Apklausų metu poveikio nebuvo, parodymus davė savo valia, skaitė savo apklausų protokolus, pasirašė protokolus, kad jie surašyti teisingai. Jam rodė dokumentus UAB K., UAB “A”, kur yra jo parašai. Tuose dokumentuose jo parašai.

Parodžius PVM sąskaitą faktūrą (8 t., b. l. 170), liudytojas parodė, kas parašas panašus į jo. Apie firmą „D. a.“ girdėjo.

Parodžius užsakymus (8 t., b. l. 180, 181, 182), sąskaitą faktūrą (10 t., b. l. 195), liudytojas nurodė, kad ten jo parašai.

Parodžius pinigų priėmimo kvitą (11 t., b. l. 128), liudytojas nurodė, kad abejoja dėl parašo, truputį per ilgas. Apie tą transporto priemonę – pirmą sykį mato, kad draudimas būtų. Apskritai apie draudimą neatsimena.

Parodžius “A” dokumentus (11 t., b. l. 129), liudytojas parodė, kad ten jo parašas. Nuvažiavo parvežti chemijos, išrašė važtaraštį.

Parodžius “A” dokumentus (11 t., b. l. 17–26), liudytojas parodė, kad ten jo parašai. Jo parašas patvirtina, kad priėmė prekes. Nurodymus paimti prekes jam duodavo V. K., A. E., R. V. Trąšas veždavo su sunkvežimiu, reikėjo E kategorijos pažymėjimo. Nuo 2015 metų gegužės iki 2016 metų gegužės, jam atrodo, kad A. E. negalėjo tokios transporto priemonės vairuoti, tiksliai nežino, atrodo, neturėjo E kategorijos. Trąšų vežti visada tik su E kategorija važiuodavo, nes sunkvežimis su priekaba, dėl svorio. Separatorių galima su „lengvike“, sunkvežimio nereikia. Tiksliai nepasakys, kad A. E. išsilaikė E kategoriją. Jį buvo pagavę važiuojantį be tos kategorijos. Kada tai buvo, nepasakys. Tuo metu dar dirbo ūkyje. A. E. važinėdavo su transporto priemonėmis, kurioms neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Paskola buvo deklaruota mokesčių inspekcijoje, bet apie tai daugiau žmona žino. Jis asmeniškai nevežė liudytojų į civilinę bylą. Žmona vežė P. G., pastarojo žmoną, daugiau neatsimena. Jis kartu toje pačioje mašinoje nevažiavo. Žmona pasakė, kad vežė. Apklausoje jis buvo paminėjęs P. G. irgi kaip nukentėjusį. Į civilinę bylą niekas nevežė, vežė į FNTT (duomenys neskelbtini) .Nežino, ar ką nors vežė į civilinę bylą. Jis asmeniškai nematė kažkokių konfliktų prieš teismo posėdį (duomenys neskelbtini) rūmuose.

Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pradėjo dirbti 2008 metais liepos mėnesį. Po pusės metų įsidarbino V. K. ūkyje, gal 2009 metais kovo mėnesį. A. E. jam pasiūlė įsidarbinti V. K. ūkyje, kad papildomai dirbtų, nes gaisrinėje dirbo kas ketvirtą parą, trys buvo laisvos. Kiek žino, A. E. turėjo nebent tėvų žemių, nežinojo, kad pastarasis turėjo ūkį. Nežinojo, kad V. K. tuo metu turėjo ūkį. 2009 m. apie kovo mėnesį nebuvo vedęs. Neatsimena, kada susituokė. Neatsimena, ar prieš paskolos gavimą, ar po. Susituokė vasarą, kai trečias vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Santuoką sudarė 2013–2014 metais. Su R. E. pradėjo kartu gyventi nuo 2007 metų. Nuo 2007 metų iki 2008 metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Kai pradėjo dirbti ūkyje, dirbo su „Belorus“ traktoriumi, „Kamaz“ sunkvežimiu, kombainais „Claas“, „Niva“. Užsienietiška technika, jam atrodo, atsirado 2010 metais. Negali tiksliai pasakyti, kam priklausė technika. Jis technikos nedrausdavo, nes tvarkydavo A. E. Tą, kur rodė, tai pirmą sykį mato, kas ten per transporto priemonė, net nežino. Nežino, ar A. E. priklausė kokia nors technika nuosavybės teise. Ta technika buvo (duomenys neskelbtini) kaime tame ūkyje, bet kam priklausė, nežino. Laukus, kuriuose dirbo, žino, bet kieno nuosavybė ar nuomojami, nepasakys. Jis nežinojo, kad V. K. neturėjo ūkio iki 2012 metų, bet pastarasis parodydavo, kokias žemes dirbti, tai ardavo, sėdavo. A. E. irgi parodydavo. Nežinojo, kad A. E. žemės ūkio valdose dirbo. Jis niekada iš A. E. negaudavo kokių nors piniginių lėšų. Savo ūkį gal 2010 metais įregistravo. Mama padovanojo žemes, jis augino kviečius, česnakus. Techniką skolinosi iš V. K. žemės darbams. Skolinimosi santykių neįformino. Nebuvo sutarę dėl atsiskaitymo už techniką, taip duodavo. Jo ūkyje kartu su A. E. nedirbo, nėra padėjęs nukulti, išvežti grūdus. Deklaravo pasėlius. Savo grūdų neparduodavo, gyvuliams laikydavo. Sesuo laikydavo gyvulius, turėjo bendrą ūkį su sese, padėjo sesei. Žemes apdirbdavo su ta pačia technika, ten valanda laiko ir visą žemę apdirbi. Atsiskaitymas už techniką, už kurą, už remontą nevyko. Su A. E. gaisrinėje dirbo ne vienu grafiku. Tarnybos viršininką V. R. žodžiu informavo, kad turi darbo santykius su V. K. ūkiu. Jis pildė privačių interesų deklaraciją, deklaravo darbo santykius V. K. ūkyje. Negali paaiškinti to, kad vadovybe sakė, jog jiems jis nepranešė apie tokius santykius ir nedeklaravo. Dirbdamas pas V. K. nuo 2009 metų iki 2018 metų atostogų neimdavo, nes ką žiemą veiksi, o vasarą daug darbų. Neskaičiavo, kiek jam susikaupė atostogų. Valstybės tarnyboje jis eidavo atostogų. Ūkyje dirbo, kad papildomai užsidirbtų, greičiau paskolą atiduotų. Kartu dirbo mechanizatoriaus darbus, kūlė, vežė grūdus, sėjo, purškė: su kombainu dirbdavo jis, E. K., S. P., R. L. Visų išvardintų asmenų darbas buvo panašus, darbo laikas irgi nesiskyrė. Jam, kaip giminaičiui, daugiau duodavo pinigų negu kitiems. Toks ir giminaitis, bet bendraudavo nuo 2008 metų. Su sūnėnu V. K. susimušdavo, tai apie kokį atlyginimą galima šnekėti. Sūnėnas yra V. Č. P. G. yra matęs su „mėlynėmis“ vaikštantį.

2018 metais, gal vasario mėnesį, pasakė, kad jau turėjo išsimokėti paskolą, paprašė atlyginimo arba išeina kitur. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 metų sausio 1 dienos nereikalavo atlyginimo, tiek tedirbo, nepaskaičiavo, kokį atlyginimą jis turėjo gauti. Žiemą apie 600 mokėdavo. Kitų ūkių nebuvo, visur vadovavo V. K. R. V. gaudavo nurodymus iš V. K. R. V. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, nežino, kokiame ūkyje pastarasis buvo įdarbintas. Jis nematydavo, kad R. M. būtų tuose savo ūkiuose, o A. E. kaip paprastas darbininkas būdavo.

Sėjomaina jam žinoma. Nežino, kas užsiėmė sėjomaina, kokiame ūkyje, kokiame žemės sklype, kada rugiai, kada žiemkenčiai, kada rapsai sėjami. Žinojo, kad V. K. užsiima namų statybomis, kurios vyko (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek laiko V. K. praleisdavo (duomenys neskelbtini), bet neilgai ten būdavo, daugiausia būdavo ūkyje.

Neatsimena tiksliai, koks atlyginimas buvo nuo 2012 m. priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Nuo 2015 m. jau eurais. Atlyginimas proporcingai kilo 1500 Lt, paskui nuo 600 Eur prasidėjo. 2012–2018 metais gyveno šeimoje. Tuo laikotarpiu pakeitė automobilį. Butas buvo žmonos, jame gyveno. Pasiskolino pinigų iš V. K. ir nusipirko namą. Namo neremontavo. Jame niekas negyveno, kai įsigijo. Jie norėjo daryti antro aukšto remontą. Jie neplanavo parduoti buto, kad grąžintų tą paskolą. Šeimoje buvo trys vaikai.

Dėl santuokos nutraukimo – tai jo asmeninis gyvenimas ir į klausimus neatsakys. Santuoką nutraukė po to, kai R. M. kreipėsi į teismą dėl paskolos grąžinimo. Su R. M. nesitarė niekada. R. V. žino, pastarasis jo buvusios žmonos sesers vyras. Šiuo metu bendrauja. Bando su žmona šeimoje gyventi. R. V. dirbo ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime, buvo ūkvedys. Nėra matęs, kad R. V. mokėtų darbuotojams atlyginimus, kad pateiktų pasirašyti dokumentus darbuotojams. Jis atliko visokius R. V. nurodytus darbus. R. V. nurodymus gaudavo iš V. K. Gal girdėdavo, gal ir ne, ką pastarieji kalbėdavo, kokius darbus reikia dirbti. Niekada nematė, kad ūkyje kas nors kada nors kokiam nors darbuotojui mokėtų atlyginimą. 

Jis nežino, kam priklausė technika, laikoma (duomenys neskelbtini) kaime. Tas ūkis iš M. buvo nupirktas. Ūkis buvo nupirktas su technika ir žmonėmis. Nežino, ar (duomenys neskelbtini)  kaime ir R. M. technika. Jis praktiškai su visa technika dirbo. Dėl to automobilio draudimo, tai jis šio nedraudė, pirmą sykį girdi, kad 2009 m. jis buvo, nežino iš kur toks.

Kad buvo sudaryta trijų ūkininkų jungtinės veiklos sutartis, sužinojo, kai civilinė byla prasidėjo. Ten buvo visų trijų ūkininkų technika ir su visa jis dirbo. V. K. turėjo pirmą traktorių „Belarus“, su juo galėjo savo 4 ha apdirbti. Kuldavo su kombainu. Vieną sykį iš V. K. buvo pasiėmęs, daugiau kaimynai nukuldavo. Už techniką neatsiskaitydavo. Tai buvo iki 2012 m., jis savo laukus apdirbdavo pats, techniką iš kaimyno pasiimdavo. Jis laukų netręšė, užtekdavo mėšlo, trąšų nevažiavo įsigyti.

Su žmonos broliu (A. E.) šiuo metu nebendrauja, yra piktumų, pastarasis nepripažįsta, kad jis dirbo ūkyje. Nežino, ką šis nurodo, kur jis dirbo, nuo 2018 m. nebendrauja.

Neapskaičiavo sumos, kurią jam turėjo išmokėti R. M. ūkis. Dėl atlyginimo nuo rugsėjo iki kovo mėnesio pasakė, nebekartos. Dėl to laikotarpio pretenzijų nereiškė.

Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eidavo atostogų ir atostogų metu dirbdavo pas V. K. Atostogų eidavo panašiai tuo pačiu laiku, per kūlimą.

Techniką remontuodavo patys, ką galėdavo, arba samdydavo firmas. Detales užsakydavo, jas tiekdavo firmos. Jis dalyvaudavo, kai technikos aptarnavimus atlikdavo, bet ne visos. Ar visų trijų ūkininkų, nežino, buvo bendras ūkis. R. V. gal ir buvo atsakingas už technikos aptarnavimą. Jis nevarydavo technikos į techninės apžiūros centrą. Patikrinti techniką atvažiuodavo į ūkį apžiūrėti, kas atsakingas. Dėl to, kad skiriasi sumos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tai jis tiksliai neatsimena, tiek metų praėjo. Be R. V. panašias pareigas ūkyje dirbo S. A., A. M., jie dar kažką papildomai dirbo. Nežino, kokį atlyginimą R. V. gavo, kiek gavo kiti darbuotojai, nesigirdavo.

Per laikotarpį nuo 2009 iki 2018 metų jo darbas nesikeitė, tik daugėjo žemių, technikos, daugiau valandų. Atlyginimas visą laiką palaipsniui didėjo. Tiksliai nepasakys, nuo kada didėjo. Atlyginimo didėjimas priklausė nuo V. K. ir kiek darbo dienų dirbo. Kuo daugiau dienų dirbi, tuo daugiau gauni. Jis ne kiekvieną dieną dirbo. Gali 20 dienų dirbti, gali – 15 dienų. Per darbymetį, kai su kombainu dirbdavo, buvo nuo 2000 Lt iki 4000 Lt atlyginimas. Vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena, kada paskutinį kartą gavo pinigų iš V. K. Iš R. M. nėra gavęs pinigų. Neatsimena, kada paskutinį kartą V. K. buvo pas jį namuose, kiekvieną dieną pro jų namus pravažiuoja.

2017 m. iš V. K. pinigų negavo, 2016 m. negavo, 2018 m. negavo. Iš V. K. eurais pinigų negavo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nuo 400 Eur iki 600 Eur gaudavo, nepasakys, neatsimena.

Jis R. M. ūkyje nedirbo. Tiksliai neatsimena, iki kada dirbo V. K. ūkyje. Jis nereiškė R. M. ūkiui pretenzijų dėl negauto darbo užmokesčio, nes pas ją nedirbo. Susitarė su V. K., kad 5 metus dirbs pas jį ūkyje už paskolą. 5 metai suėjo 2018 metais. Paskolą gavo rugsėjo mėnesį. 5 metai praėjo 2018 metais, jis tų trijų mėnesių neskaičiavo. Nepasakys, kodėl dirbo ilgiau, kodėl neišėjo iš darbo. Buvo pasakymas dirbti iki 2018 metų, ir viskas. Nepasakys, ar iki sausio 1 d., ar 2 d., tarėsi iki 2018 metų, jis ten nesakė nei dienos, nei mėnesio. Nepripažįsta, kad yra skolingas R. M. ūkiui, nes skolinosi iš V. K., o ne iš jos. Jų bendra šeima, ką jis žino, kieno pinigai, ar jis pervedė, ar R. M. Jis matė savo banko išrašą.

Buvo pateikta deklaracija apie gautą paskolą. Nepasakys, ką nurodė deklaracijoje, iš kokio ūkio gavo paskolą, reikia buvusios žmonos klausti apie deklaracijas, ji tvarkė popierius. Jie visą laiką su žmona kartu gyveno. Negali pasakyti, kodėl R. E.-V. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gal dėl skyrybų, jie išsiskyrė. Kažkurį laikotarpį kartu negyveno, gal 3 mėnesius. Ji negyveno ir tiek. Vaikai buvo su juo, jis teikė vaikams išlaikymą. Koks skirtumas, ar jis alimentus moka, ar taip duoda. Čia jo asmeninis gyvenimas, nesakys, kodėl sudarė su R. E.-V. taikos sutartį. Jis nesiruošia grąžinti paskolos R. M. ūkiui, nes neskolingas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 11–12; 7 t., b. l. 37–40, 18–19, 42–45), liudytojas parodė, kad žiemą būdavo mažiau darbo, tai mažiau gaudavo, o nuo pavasario iki rudens prasidėdavo darbymetis, daugiau gaudavo. Ką čia viską atsiminsi, ilgas laiko tarpas praėjo nuo apklausos. Kokį uždarbį gaudavo 2009–2012 metais, pasakė maždaug, tiksliai neatsiminė. Negali paaiškinti, kodėl neminėjo sumų apie 1800–2000, kad būtų gavęs. Perskaitė apklausų protokolus. Ten buvo kita aplinka. Dabar jaučia spaudimą iš advokatų, iš tyrėjų jokio spaudimo nejautė. Tyrimo metu tiksliau atsiminė. Kadangi valiuta keitėsi, tai maždaug tokią sumą pasakė. Atlyginimo eurais negavo. Pasakė tą sumą, sulyginęs su litais.

(duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Mėnesį atostogavo ir per atostogas dirbo pas V. K. Neatsimena, kokį atlyginimą gavo liepos mėnesį. Per kūlimą daugiau uždirbdavo. Dukra gimė gegužės mėnesį, buvo išėjęs atostogų ir dirbo pas V. K. Nepasakys, kiek algos gavo. Per kūlimą gaudavo nuo 2000 iki 4000, nuo liepos pabaigos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. 2011, 2012 metais. 4000 gaudavo per kūlimo sezoną. Per mėnesį bus, padalinus per pusę, po 2000. Kai (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį gimė dukra, išėjo atostogų ir dirbo pas ūkininką, uždirbo porą tūkstančių. Kad protokole parašyta 2200, skiriasi suma, tai tada geriau atsiminė. Už rugpjūtį gavo 4000 Lt. Priešgaisrinėje tarnyboje kasmet eidavo atostogų. Per sezoną ne kiekvieną dieną dirbdavo, dirbdavo ir priešgaisrinėje tarnyboje. Teisingai protokole užrašyta, gavo už rugpjūtį 4000 Lt. Vieną kartą metuose taip buvo, kad 4000 gavo. Per darbymetį būdavo 1800. Galima tikėti tais parodymais. Per javapjūtę kiekvienais metais gaudavo didesnį atlyginimą. Gavo naują kombainą „Claas“, su juo dirbo. Sėja balandžio mėnesį prasidėdavo.

Parodžius nuotraukas (7 t., b. l. 13–14), liudytojas nurodė, kad nuotraukos darytos gal 2017 ar 2016 metais, nes jis buvo tada įklimpęs su tuo kombainu „Lexion Claas“. Pirmoje nuotraukoje su raudonais marškinėliais yra R. V., su juodais – V. K. brolis J. K. Antroje nuotraukoje pirmas iš kairės yra jis, antras iš kairės – E. R., su raudonais marškinėliais – R. V., iš dešinės pirmas yra J. K. Fotografavo gal E. K. Pirma ir antra nuotraukos darytos tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) rajone, trečia nuotrauka – (duomenys neskelbtini) .Ten V. K. laukai. (duomenys neskelbtini) anksčiau M. dirbdavo, paskui V. K. perėmė. Įvardino tuos laukus, nes pats juose dirbo, pats įklimpęs buvo. Su šituo kombainu „Lexion Claas“ jis vienas dirbo. Mato, kad čia (duomenys neskelbtini) k., nes pats dirbo tuose laukuose, pats buvo įklimpęs tame lauke. Tais metais buvo labai šlapia, naktį įklimpo ir kombainas buvo paliktas laukuose. Jį ištraukė tik dieną. Tokių įvykių buvo ir daugiau. Čia ne (duomenys neskelbtini) seniūnija, yra ir ten užklimpęs. Pirmoje nuotraukoje į duobę įlipęs R. V. Duobė skiriasi nuo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) durpinga žemė, o čia molis. (duomenys neskelbtini) ne toks kombainas buvo, ten buvo pats pirmas kombainas „Lexion Claas“. To paskutinio kombaino „kederis“ didesnis 2 metrais. Buvo daugiau kartų užklimpęs, bet nesifotografavo. Tą lauką žino, nes ten fotografavosi. Fotografavosi atsiminimui. 14 lape dvi nuotraukos darytos tą pačią dieną, kaip ir 13 lape pirmos dvi. 14 lape yra įkritęs į duobę, 13 lape jau ištrauktas. Trečioje nuotraukoje yra kitas laukas, kitas laikas, gal tais pačiais metais, nes tas pats kombainas. Čia laukas prie (duomenys neskelbtini) .Žino, kad (duomenys neskelbtini), nes pats dirbo, sėjo, kūlė. Į tą lauką neįvažiuodavo, neįpildavo grūdų, nuo kelio pildavo. Ne vienintelis toks laukas, kad nuo kelio pildavo, šlapiu sezonu neįvažiuodavo. 15, 16, 17 lapuose tos pačios nuotraukos (duomenys neskelbtini), kai įklimpęs buvo. Trečia nuotrauka yra iš kitur. Visos nuotraukos nuo 13 iki 17 lapo yra iš to paties įvykio, kai buvo įklimpęs (duomenys neskelbtini), tik 14 lape trečia nuotrauka yra kitu laiku, kitoje vietoje fotografuota. Nuotrauką pateikė kaip įrodymą, kad jis dirbo. Gali patvirtinti, kad jis dirbo V. K. ūkyje, R. V., J. K., E. R. ir E. K., kuris fotografavo.

Jis nuo 2017 m. rugsėjo nesikreipė į V. K., kad pradėtų mokėti darbo užmokestį. Jis kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį, paprašė V. K., kad jam mokėtų atlyginimą. Nepasakys, kur tas pokalbis vyko, niekas negirdėjo. V. K. pasakė, kad jis (liudytojas) ūkyje nedirbo ir jokios paskolos neišsimokėjo. Po pokalbio jis nebedirbo.

Nieko nesitarė, kad darbo užmokestis nepriklausys nuo išdirbtų valandų skaičiaus, buvo sutarta, kad 5 metus atidirbs už paskolą. Dienų neskaičiavo. Jis suprato, kad dirbs taip pat, kaip iki tol dirbo, ne kiekvieną dieną.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad R. V. buvo pasakęs skaičiuoti dienas, kiek dirbo. Jis gal apibendrino eurus su litais, skaičiuojant eurais, apibendrino eurais nuo 400 iki 600 eurų, o verčiant į litus, reikia padauginti iš 3,5, ir gaunasi 1800–2000 Lt. Jis nuo 1000 iki 1800 litų uždirbdavo. Duodamas parodymus turėjo galvoje, kad skaičiuojant eurais – 400–600 eurų. Ta suma nuo 400 Lt iki 600 Lt ne sezono metu buvo. Negali paaiškinti, kaip galima buvo išminusuoti 3,5 karto daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu advokatės neturėjo. Paskui buvo advokatė D. B., padėjo atlikti paskaičiavimus. Negali atsakyti, iš kokių duomenų ji galėjo atlikti tuos paskaičiavimus. Neatsimena, ar advokatė D. B. darė kokius skaičiavimus baudžiamojoje byloje. Advokatė D. B. nedarė įtakos jo parodymams pas ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Nuo 2010 metų prasidėjo ūkio augimas. Jis dirbo jame. Dėl atlyginimo padidinimo tarėsi su V. K. Tiksliai neprisimena, kada šnekėjosi, pašnekėdavo ir viskas. Tai buvo 2010 metais, niekas negirdėjo, kalbėjo dviese gal laukuose, tiksliai neatsimena, ar pas jį kaime kieme. Padidino darbo užmokestį nuo 1000 iki poros tūkstančių iki 2012 metų. Atlyginimą išmokėdavo V. K. Kai nuo 2010 metų V. K. įsigijo naują techniką, su nauja technika per tą patį laiką daugiau padarydavo. Galingesnis traktorius, tai didesnė sparta būdavo. Dėl to padidėjo darbo užmokestis. Po 2010 metų dar buvo atnaujinta technika: buvo traktorius „John Deer“, 2011 ar 2012 – kombainas „Claas“. Kai 2011 metais atsinaujino techniką, keitėsi jo atlyginimas. Su pirmu nauju kombainu pirmą sezoną jis vienas kūlė. Paskui įsigijo antrą kombainą, kai M. ūkį nupirko, buvo trečias kombainas. V. K. žymėdavosi darbo laiką, kiekvieną dieną matydavo, kur jis dirba, ką dirba. 23 val. jis ir pats dar kaime būdavo. Ne visada, baigiant darbą, ūkininkas būdavo prie jo. Jis pats darbo laiko nesirašė. Nežino, kas rašė. Nežino, kaip R. V. su tuo susijęs. Kai pradėjo dirbti nuo 2009 metų, tai A. E. buvo toks pat darbininkas kaip ir jis. Paskui jo funkcijos, darbas po truputį keitėsi: atsirado daugiau žemių, užrašytų jo vardu, nes iš kur jis galėjo gauti. Su A. E. apie tai nekalbėjo. Traktorius buvo paimtas A. E. vardu, kai V. K. gavo Europos Sąjungos paramą. Teiginio pagrįsti  negali. Kiek žino, A. E. neturėjo lėšų įsigyti žemių, dirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir V. K. ūkyje. Jis pastarojo neklausė, ar gaudavo atlyginimą, jei ten jų bendras ūkis buvo. Kai pasidalino žemes, A. E. vadovaudavo, jam pasakydavo, ką dirbti. Be A. E. dar pasakydavo ką dirbti V. K., S. A., po to R. V. A. E. nurodydavo, kai būdavo kartu su ūkininku ir ne kartu. Jis A. E. nemokamai nepadėjo dirbti jo žemės, pastarojo mamos žemę žino, o daugiau jo žemių nežino. Jis visas žemes žino, ir nuomojamas, ir nenuomojamas, visas dirbamas žemes žino, bet kur nuosavas, ar nenuosavas, tai kelis laukus žino. Nežino, kuriam ūkininkui priklauso. Nežino, kokios žemės priklauso V. K. ir kokios R. M. 

Jis nerašė pareiškimo dėl poveikio P. G., tik užsiminė. P. G. gal nuo 2009 iki 2010 metų tedirbo. Būdavo konfliktai tarp V. K. ir P. G., matydavo kaime, kai susitikdavo. Pats nėra matęs, kad V. K. kažkaip smurtautų prieš P. G. P. G. jam yra sakęs, kad mėlynė nuo V. K. P. G. buvo išėjęs iš V. K. ūkio, nebedirbo, nežino, kodėl išėjo iš ūkio. Su P. G. kartu dirbo 1 metus. Kai padavė pareiškimą kaip nukentėjusysis, užsiminė, kad P. G. yra nukentėjęs. Nežino, ar šis buvo nukentėjęs dėl šitos bylos, kurioje atliekamas tyrimas FNTT dėl neapskaityto darbo užmokesčio, bet jam pradėjo daryti spaudimą. P. G. pats paskambindavo jam ir pasakydavo. Jis jau buvo kreipęsis dėl tyrimo pradėjimo dėl V. K., kai P. G. jam sakė telefonu, kad atvažiuoja V. K. į namus ir daro spaudimą, kad neliudytų byloje, kad atsiimtų savo parodymus. Nežino, ar tuo metu P. G. jau buvo apklaustas. Buvusi žmona P. G. vežė į FNTT duoti parodymus, jis kartu nevažiavo. M. V. gal iš matymo žino. Nežino, kur dar P. G. kreipėsi pagalbos po spaudimo. Kažką yra girdėjęs apie žinutes, bet tiksliai nepasakys. P. G. su jo žmona dar kalbėjo apie spaudimą, žmona sakė. Gal ir rašė pareiškimą, kad P. G. daromas spaudimas, tik dabar neatsimena. Dokumentus ruošdavo advokatė D. B. Advokatė žinodavo aplinkybes iš žmonos, jis asmeniškai bendravo su advokate, pasakojo, kaip viskas vyko.

Nuo 2010 m. daug darbuotojų pasikeitė, didėjo darbuotojų skaičius. Didėjo darbo užmokestis, nes augo darbo krūvis, žemių daugėjo. Per darbymetį visaip būdavo, dirbdavo nuo aušros iki sutemos, būdavo, kad ir naktimis dirbdavo. Kainos augo, infliacija, atlyginimas irgi kilo. Su nauja technika netrumpėjo darbo valandos, nes daugėjo žemės plotų. Niekas negali patvirtinti, kad atlyginimas didėjo. Iki technikos įsigijimo, iki atlyginimo padidinimo nedirdavo iki sutemų, iki išnaktų, nes nebuvo tokio kiekio žemių. Dirbdavo nuo ryto 7 val. iki vakaro 19 val., 20 val. Per javapjūtę visaip dirbdavo, kaip išeidavo, ir nuo 8 val., ir nuo 6 val. Jeigu vieną lauką baigi 22 val., į kitą nebevažiuosi pradėti, kitą lauką baigi 24 val., tai nepradėsi kitų laukų, nes nuvažiavimui laiko reikia. Iki kelintos valandos dirbti ir kiek valandų per dieną dirbti, keitėsi iki atlyginimo padidinimo ir po atlyginimo padidinimo. Darbas ūkyje nenormuotas, būdavo ilgiau dirbi, būdavo, kad trumpiau dirbi. Kalbu apie visus metus. Atlyginimas buvo padidintas, nes žemių padaugėjo, kur buvo 600 ha, paskui virš 2000 ha, darbo valandos vis tiek skiriasi. Iki naujos technikos įsigijimo 2010 m. gal ir greičiau nukuldavo, jei geros oro sąlygos, laukų tada buvo mažiau. Nuo 2009 iki 2018 metų dirbo tą patį, nesikeitė: sėja, šienapjūtė, rugiapjūtė, žemės dirbimas, žiemą technikos tvarkymas, kiekvienais metais tas ratas sukdavosi. Jei oro sąlygos neleidžia kulti, kitą darbą dirbi. 2017 m. ir 2009 m. per mėnesį ne tiek pat valandų dirbdavo. Daugėjo žemių, su vienu traktoriumi tiek neapdirbsi. Palaipsniui technikos, traktorininkų ir kombainininkų daugėjo. Visi dirbo, ne jis vienas. R. V. turėjo skaičiuoti valandas ir išskaitymą. Jis 2016 ar 2017 metais su R. V. šnekėjo, pastarasis užsiminė, kad V. K. jam liepė skaičiuoti jo išdirbtas dienas, kada liepė, nepasakys. R. V. jam sakė, kad skaičiavo darbo dienas, kiek jis dirba, o ne paskolą.

Jie su žmona paskaičiuodavo ir išminusuodavo. R. V. liepė tik dienas skaičiuoti. Nežino, kiek dienų priskaičiavo. Jie su žmona apytiksliai primetė. Kai padavė į teismą dėl paskolos grąžinimo, tada ir skaičiavo. Kas mėnesį būdavo išminusuojama. Taip turėjo būti pagal jų susitarimą su V. K., o skaičiavo su žmona. Paskui pasitarė su advokate D. B. Tie tikslūs skaičiai išskaičiuoti, matematiškai išskaičiavo, kad galėtų būti taip.

21.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip pareiškėjas V. V. parodė, kad, kaip ir minėjo 2018-05-28 savo pareiškime, papildomai parodo, kad nuo 2009 m. su ūkininku V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), susitarė dėl darbo jo ūkininko ūkyje, registruotame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis V. K. padėdavo draugiškai, kadangi jo draugė R. E. buvo pastarojo giminaitė. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, darbas buvo pamaininis, todėl laisvu laiku turėjo galimybę dirbti papildomai (tuo metu leidimo dėl papildomo darbo nereikėjo). Po kurio laiko V. K. jis paprašė, kad jį įdarbintų ūkyje. V. K. dėl įdarbinimo sutiko ir paprašė jo asmens dokumentų, bet jokios darbo sutarties pasirašyti nedavė. Kaip minėjo savo pareiškime, V. K. buvo jo žmonos R. E.-V. dėdė, todėl juo pasitikėjo ir netikrino, kaip yra įformintas jo įdarbinimas. Dėl atlyginimo tarėsi taip pat su V. K. Iš pradžių pažadėjo mokėti už dirbtą dieną, tai yra sutarė, kad už dieną gaus 15–20 litų. V. K. ūkyje daugiausia dirbo ūkio darbus, tai yra žemės arimas, grūdinių kultūrų sėjimas, kūlimas, žolės pjovimas, rulonavimas ir kiti ūkio darbai. Kaip supranta, ūkyje dirbo su V. K. technika. Taip pat dirbo ir vairuotoju, tai yra vežė trąšas iš tiekėjų su ūkio transportu į V. K. ir R. M. ūkį. V. K. vykdo ir savo sugyventinės R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininkės ūkio, taip pat registruoto (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) r., veiklą. Tai suprato iš to, kai krovinio važtaraščiuose, kai vežė trąšas, pamatęs, kad trąšos vežamos į tą patį ūkį, kurį minėjo. Jis suprato, kad tai yra bendras šeimos ūkis, tik registruotas atskirai, todėl ir jo darbas faktiškai buvo abiejuose ūkiuose. Jis pagal dirbtas dienas suskaičiuodavo, kiek uždirbo, o jam sumokėdavo V. K. Kol buvo litai, per mėnesį uždirbdavo nuo 400 litų iki 600 litų, vėliau eurais gaudavo 30 eurų už dieną, o per mėnesį uždirbdavo nuo 400 eurų iki 600 eurų. Iki paskolos gavimo 2012 metais pinigus mokėdavo grynaisiais V. K. Gavus pinigus, jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo. 2012 m. su žmona nusprendus pirkti namą (duomenys neskelbtini), tačiau neturint pinigų visai pardavėjo prašomai kainai sumokėti, abu su žmona kreipėsi į V. K. Su juo susitarė, kad jis paskolins 115 000 Lt, o už skolą jis toliau dirbs jo ūkyje. Paskolos sutartis buvo surašyta tarp jo ir R. M. Jis dirbo V. K. ir R. M. ūkiuose, o V. K. jo uždarbį išminusuodavo iš paskolos. Paskolos mokėjimo metu papildomų pinigų iš V. K. nebegaudavo. Pagal jo skaičiavimus jis ūkininko V. K. ūkyje dirbo apie penkerius metus be atlyginimo, tai yra, kaip minėjo, nuo 2012 metų, už jo dirbtas dienas mėnesio pabaigoje paskaičiuodavo ir jo uždarbis būdavo išminusuojamas iš paskolintų pinigų sumos. Apie jo dirbtas dienas, jam priskaičiuotą ir išminusuotą atlyginimą dėl skolos dengimo, joks dokumentas surašytas nebuvo. Kaip minėjo, kas mėnesį būdavo išminusuojama nuo 400 eurų iki 600 eurų. 2018 m. pradžioje V. K. pasakė, kad sutartas darbo už paskolą laikas baigėsi ir, jei šis nori, kad toliau pas jį dirbtų, turi pradėti vėl mokėti darbo užmokestį. Tuomet V. K. pasakė, kad jis pas jį niekada nedirbo ir skolos negrąžino. Tada jis pasidomėjo „Sodroje“ ir sužinojo, kad duomenų apie jo darbą V. K. ar R. M. ūkiuose nėra. Nuo to laiko pas V. K. nebedirba. Po kurio laiko R. M. teisme iškėlė bylą dėl 115 000 Lt skolos prisiteisimo iš jo, nors dėl paskolos ir atidirbimo už ją tarėsi su V. K. Mano, kad V. K. ir R. M. ūkiuose galimai apgaulingai buvo tvarkyta V. K. ir R. M. ūkių apskaita, nes jo darbo laikotarpis neįtrauktas į apskaitą, neįtrauktas į apskaitą jam priskaičiuotas ir mokėtas darbo užmokestis, nuo jo nesumokėti mokesčiai, tai bandyta uždengti paskola (1 t., b. l. 11–12).

21.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad 2007 m. susipažino su savo būsima žmona R. E.-V. Bėgant laikui susipažino ir su jos broliu A. E., taip pat su jos dėde V. K. Tuo tarpu su R. M. – V. K. sugyventine – asmeniškai nesusipažino, tik kai būdavo bendri vakarėliai, ji atvykdavo kartu su V. K., tačiau asmeniškai su ja nėra bendravęs, tik pasisveikindavo. Iki 2008 m. balandžio mėnesio dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi 2008 m. sumažėjo reisų, tai jį pradėjo kalbinti A. E., kad, kol dar leidžia jo amžius, bandytų įsidarbinti (duomenys neskelbtini)  priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, nes tuo metu A. E. ten dirbo. Gerai apgalvojęs, jis nusprendė išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo ir įsidarbinti į (duomenys neskelbtini) gaisrinę. Tai, kiek pamena, 2008 m. balandžio pabaigoje pradėjo tvarkytis dokumentus dėl darbo gaisrinėje, baigė kursus ir tų pačių metų liepos pabaigoje įsidarbino (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kur dirbo jau minėtas A. E. Pradėjus dirbti gaisrinėje, jį A. E. pradėjo kalbinti, kad dirbdamas gaisrinėje pamaininį darbą – parą dirba – 3 paros laisvos, tai per tas 3 išeigines galėtų pagelbėti darbuotis jam V. K. ūkyje. Pasakė, kad reikėtų malkas vežioti, padėti sukrauti ir atlikti kitus darbus, ką lieps V., o už tai gaus atlygį. Sutiko su jo pasiūlymu. Apie papildomą darbą jo ūkyje taip pat žodžiu pranešė gaisrinės viršininkui V. R. Tai miškuose kartu su A. E. kraudavo malkas ir išvežiodavo jas žmonėms. Taip pat jiems padėdavo ir kiti pagalbiniai darbuotojai. Kelis pagalbinius darbuotojus gali įvardinti, tai P. G., R. B. Taip pat, kiek atsimena, kartu dirbdavo ir J. C. Už darbą jam atsilygindavo pats V. K. Vakare, grįžus po darbų su sunkvežimiu „GAS 53“ į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), palikdavo sunkvežimį ten, ir V. K. jam paduodavo darbo užmokestį už darbo dieną, iš pradžių gaudavo po 20–40 litų už dieną grynaisiais, po to gaudavo jau po 100 litų. Tikslių datų, nuo kada pradėjo mokėti konkrečias sumas, negali įvardinti, nes neprisimena. Kad gavo atlygį, niekur už tai pasirašyti nereikėdavo. Tokie pagalbiniai darbai už užmokestį truko apie pusę metų.

2009 m. sausio mėnesį V. K. pradėjo jam siūlyti oficialiai pas jį įsidarbinti ir dirbti visas 3 dienas, kada turi išeigines. Jis sutiko. V. K., jam tuo metu besidarbuojant jo ūkyje, jo paprašė paso darbo sutarties sudarymui. Po to atvežė dokumentą ir davė pasirašyti. Kas tame dokumente buvo parašyta, neatsimena, nes neskaitė, bet galvojo, kad tai darbo sutartis. Pasirašius dokumentą, grąžino jo pasą ir suprato, kad jau yra oficialiai įdarbintas. Žiemos sezonu vežiodavo malkas, kartu dirbdavo A. E., J. C. O vasaros sezonu V. K. įsigijo daugiau technikos ir jis pradėjo dirbti žemės ūkyje, ardavo, sėdavo, kuldavo, šienaudavo ir t. t. Dirbdavo laukuose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijose ir t. t. Jo darbui vadovaudavo V. K., S. A., kartais ir R. V. Atlyginimą mokėdavo V. K. kartą per mėnesį grynaisiais, tačiau atlyginimas priklausydavo nuo sezono, nes žiemą, pavasarį, rudenį būdavo mažiau darbo, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., tai iš pradžių gaudavo po 400-600 litų, vėliau atlyginimą pakėlė, tai gaudavo 1000 litų. Tačiau tiksliai neprisimena, nuo kada padidino atlyginimą. O vasaros sezonu, kada prasidėdavo darbymetis, ypatingai rugpjūtį, tai tekdavo dirbti ir po 12 val., ir daugiau, dirbdavo nuo ankstaus ryto, nuo 6 val., ir dirbdavo iki 22 val. vakaro. Viskas priklausydavo nuo oro sąlygų. Tada V. išmokėdavo nuo 1500 litų iki 3000 litų. Kad gavo atlyginimą, niekur pasirašyti nereikėjo.

Nuo 2010 m. V. K. pradėjo jam siūlyti pirkti namą, sakydavo, kad didelė šeima, kam čia bute gyvenat, geriau pirkit namą, o namo pirkimui paskolins pinigų. O už paskolintus pinigus atidirbsi jo ūkyje. Tie jo siūlymai truko apie 2 metus. Su žmona vis pasvajodavo apie namo pirkimą, ir 2012 m. rado jiems patinkantį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Tada paskambino V. ir pasakė, kad rado namą, kurį nori pirkti ir reikia, kad jis paskolintų pinigų. V. sutiko. Susitarė susitikti pas juos bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2012 m. rugsėjis, tačiau tikslios dienos neprisimena. Pas juos į butą atvyko V. K. ir T. L., kuri buvo namo, kurį ketino pirkti, savininkė. T. L. nurodė, kad namą parduos už 145 tūkstančius litų. Turėjo bendrai su R. sukaupę savo santaupų apie 30 tūkstančių litų, iš kurių jau 20 tūkstančių buvo padavę kaip avansą namo savininkei, o V. K. pasakė, kad jiems dar trūksta 115 tūkstančių litų. Tada jis paskambino R. M. ir pasakė, kad reikia paskolinti 115 tūkstančių litų ir nurodė, kad ateitų į S. (duomenys neskelbtini). Žmona pasiliko su vaiku ir uošviene namuose, o jis su V. K. ir T. L. nuvyko į “S”, kur sutiko R. M. Tada R. M. pervedė 115 tūkstančių litų į jo banko sąskaitą “S”, o jis pervedė tuos pinigus T. L. Po to išsiskirstė. Kad pinigus jam pervedė R., o ne V., reikšmės tam neteikė, nes jie kartu gyveno kaip šeima, tai galvojo, kad tai jų bendri pinigai. Jokios sutarties dėl pinigų paskolinimo nei su R. M., nei su V. K. nesudarė. Tačiau, kiek prisimena, gautą paskolą – 115 tūkst. litų – deklaravo VMI. Kaip su V. sutarė, taip ir buvo, toliau nuo sutarties sudarymo dirbo pas jį ūkyje, tačiau jau atlyginimo už tai negaudavo. Su žmona paskaičiavo, kad už šią paskolintą sumą, jam reikės jo ūkyje atidirbti apie 5 metus. Praėjus 5 metams, 2018 m. sausio pradžioje, pradėjo klausinėti V. K., kada jau bus atidirbęs už tuos paskolintus 115 tūkstančių litų ir kada jis jam pradės mokėti atlyginimą, nes darbų vis daugėjo, tačiau jis pasakė, kad dar dirbtų, nes nėra atidirbęs už visą sumą. O po to pradėjo sakyti, kad išvis jo ūkyje niekada nedirbo ir skolos negrąžino. Tada su juo įvyko konfliktas ir nuo 2018 m. sausio daugiau nebedirbo pas jį ūkyje. Nuo to laiko su V. nebendravo.

Praėjus keletui mėnesių, susitiko su jo ūkyje dirbančiais darbuotojais A. K., E. K. ir šie pasakė, kad V. ketina jį paduoti į teismą dėl negrąžintos skolos. Tada gavo šaukimą į teismą ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) rūmuose vyksta teismas dėl skolos grąžinimo R. M. ūkiui. Norėtų pridurti, kad R. M. ūkyje nedirbo ir niekam nevadovavo, nes ji dirba (duomenys neskelbtini) darželyje pavaduotoja. Tačiau, kiek prisimena, 2015–2016 m. vežė trąšas iš tiekėjų su ūkio transportu ir pasirašė ant važtaraščių, kur pamatė, kad veža trąšas R. M. ūkiui, ir suprato, kad V. K. ir R. M. ūkiai registruoti atskirai, o jis dirba abiejose ūkiuose, tačiau tam reikšmės taip pat neteikė.

Apie savo ūkį gali pasakyti tai, kad turi 2,9 ha žemės ir pasinaudodavo V. K. ūkio technika nudirbti darbus savo žemėse, tačiau tai buvo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m., po to jo ūkio technika nebesinaudojo savo žemėms apdirbti, nes nebeturėjo laiko. Apie jungtinę veiklos sutartį, sudarytą tarp V. K., R. M. ir A. E., sužinojo tik teisme, todėl jam ši sutartis yra staigmena, ir mano, kad ji sudaryta fiktyviai, kad galėtų pasiteisinti, jog jis nedirbo V. ūkyje, o tik padėdavo dirbti ūkio darbus A. (7 t., b. l. 37–40).

21.3. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškime-pranešime V. V. nurodė, kad 2018 m. gegužės pabaigoje, pateikus skundą FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai dėl jo neoficialaus darbo V. K. ūkyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje apklaustas liudytojas P. G. Po šio apklausos jam ir jo žmonai R. E.-V. bendraujant su P., šis skundėsi, kad po jo apklausos FNTT pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvyko V. K. ir jam pradėjo priekaištauti, kad šis „kiša liežuvį į ne savo reikalus“, taip pat pasakė, kad jam nusamdys advokatą ir jis turi pakeisti parodymus. Apie tai plačiau gali papasakoti žmona, nes pastaroji daugiau bendravo su P. P. G. praeityje turėjo skaudžių įvykių, susijusių su V. K., kuomet dirbo pas pastarąjį, todėl jo bijo, ir mano, kad V. K. daro tiesioginį poveikį P., jį baugina, siekdamas, kad šis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistų duotus parodymus. Dėl kitiems liudytojams daromo poveikio daugiau gali papasakoti jo žmona, nes ji su jais bendravo ir jam padėjo parašyti 2019-06-10 pareiškimą dėl V. K. daromo poveikio liudytojams (7 t., b. l. 33–34).

21.4. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas V. V. nurodė, kad gali parodyti, jog jo teikti pareiškimai FNTT, (duomenys neskelbtini) teismui, Darbo inspekcijai, taip pat duoti parodymai FNTT apklausos metu, (duomenys neskelbtini) teisme vykusioje civilinėje byloje dėl R. M. ūkiui skolos priteisimo, tiek duoti parodymai akistatos metu su R. M. ir V. K., jo tam tikros parodytos aplinkybės dėl atlyginimo dydžio, laikotarpių galėjo nesutapti, kadangi tai yra didelis laiko tarpas, nuo kada jis dirbo pas V. K. ūkyje, tai tiesiog iš žmogiškosios pusės galėjo susimaišyti, visko iš karto neprisiminti ar neteisingai suprasti jam tuo metu užduodamus klausimus, nes keitėsi valiuta, jam išmokamas atlyginimas, keitėsi ūkyje dirbantys žmonės ir pan. Todėl jis teikia prie šios apklausos savo nuoseklų chronologišką paaiškinimą apie visas, jo manymu, bylai reikšmingas aplinkybes, tai yra, nuo kada jis kur dirbo, pas ką dirbo, kiek laiko dirbo, kokiu laikotarpiu kokį darbo užmokestį gaudavo, ant kokių dokumentų pasirašinėjo, su kuo kartu dirbo ir t. t. Iškilus klausimams, pateiks paaiškinimus ir į juos.

Atsakymai į pateiktus klausimus. 1. Ar V. V. tėvai iki 2012 m. turėjo žemės ūkio paskirties žemės, ar padėjo jiems dirbti, jei padėjo, su kokia technika, ar naudojosi R. M., V. K., A. E. technika? Taip, turėjo 3 ha žemės, adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), kurias daugiau jam padovanojo 2012 m. sausio mėn. Daugiausia buvo pievos, kur ganydavosi gyvuliai, taip pat buvo daržas, kur buvo auginamos daržovės. Kol dar jam nebuvo padovanotos tos žemės, tai jis padėdavo tėvams jas apdirbti. Kol nebuvo pažįstamas su R. M. ir V. K., tai tėvams padėdavo žemes apdirbti kaimynai su savo ūkine technika, o po to, kai susipažino su R. M. ir V. K., tai ūkinę techniką pasiskolindavo iš V. K. Tai buvo „John Deer“ traktorius. Jis prašydavo V. K., kad paskolintų traktorių, tačiau žinojo, kad tas traktorius priklausė R. M. ūkiui. Sužinojo iš iškabos, kuri buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie dirbtuvių pastato, kur laikoma technika. Tiksliai nežino, kokia ten iškaba, bet mano, kad ten dėl Europos Sąjungos paramos buvo surašyta informacija ir parašyta, kad tai R. M. ūkio technika. Jis prašydavo V., kad paskolintų traktorių, nes R. niekada nedalyvavo ūkinėje veikloje, tik jos vardu buvo registruotas ūkis. 2. Kada, kur ir kokį savo dokumentą V. K. padavė, kada ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą V. K. jam grąžino, ar pasirašė darbo sutartį ir jeigu pasirašė, tai dėl darbo kokiame ūkyje? Kas dar kartu dalyvavo? 2008 m. rugpjūčio mėn., prieš įsidarbinant jam pas V. K. ūkyje, jo V. paprašė asmens dokumento, jis jam padavė savo asmens dokumentą, kokį asmens dokumentą padavė, neprisimena, bet suprato, kad tai dėl jo įdarbinimo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis V. jam grąžino asmens dokumentą, negali prisiminti, nes praėjo didelis laiko tarpas. Kiek prisimena, V. K. davė jam pasirašyti darbo sutartį, tačiau kokiomis aplinkybėmis jam ją davė pasirašyti, neprisimena, ar kas kartu dalyvavo, neprisimena. Taip pat neprisimena darbo sutarties turinio, kokiame ūkyje buvo įdarbintas, kokiu etatu, koks numatytas darbo užmokestis ir pan. 3. Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2012-09-05 paskolos sutartį? Kada ir kam pateikė savo kitus asmens duomenis, kurie buvo surašyti paskolos sutartyje: asmens kodą, asmens tapatybės kortelės numerį, kitus sutartyje nurodytus duomenis? Su R. M. jis niekada nesitarė dėl pinigų skolinimo ir sutarties sudarymo, ir jis niekada nepasirašė ant tokios sutarties. Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, jo parašas galėjo atsidurti ant paskutinio paskolos sutarties lapo apgaulės būdu, paduodant pasirašyti tarp kitų dokumentų. Jis 2018-06-08 pareiškėjo apklausoje pasakė, kad paskolos sutartis buvo surašyta tarp jo ir R. M., turėjo omenyje, kad civilinėje byloje pamatė, jog tokia sutartis tarp jo ir R. M. egzistuoja, tačiau jis tokios sutarties nesudarinėjo, todėl ir galėjo apklausoje paminėti tokį faktą. Kaip jo asmens duomenys buvo surašyti paskolos sutartyje, negali atsakyti į šį klausimą, nes nežino. 5. Ar V. K., R. M., A. E. jam pateikdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, jeigu pateikdavo, tai kada, kur ir kokius dokumentus? V. K. yra davęs pasirašyti dokumentus, tačiau šiuo metu konkrečiai nurodyti, kokius dokumentus, kada ir kur duodavo pasirašyti, negali, nes neprisimena. Tuo tarpu R. M. ir A. E. jam asmeniškai nebuvo davę jokių dokumentų pasirašyti. 6. Kas pildė ir kokiu būdu pateikė 2012-09-25 privačių ir viešų interesų deklaraciją, kodėl šioje 2012-09-25 privačių ir viešų interesų deklaracijoje įrašė, kad 115000 litų paskolą suteikė R. M. ūkis, nors tvirtina, kad paskolą suteikė V. K.? Kodėl sandorio data deklaracijoje įrašyta 2012-09-06, nors paskolos sutartis sudaryta 2012-09-05? Apklausos metu jam buvo parodyta 2013-09-20 privačių interesų deklaracija. Šią deklaraciją teikė jo žmona R. E.-V., ir apie jos teikimą nieko paaiškinti negali. Daugiau gali paaiškinti jo žmona. Sandorio data deklaracijoje yra įrašyta 2012-09-06 todėl, kad pinigų pavedimas iš R. M. ūkio buvo padarytas rugsėjo 6 d. Turbūt todėl žmona ir deklaravo, kad pinigai gauti iš R. M. ūkio, o ne iš V. K., nes faktiškai pagal pavedimą pinigai pervesti iš R. M. ūkio. 7. Kas pasiūlė už suteiktą 115000 litų paskolą atidirbti, nemokant darbo užmokesčio, kas nustatė kiek laiko reikės dirbti? V. K. jam siūlė už paskolintus 115000 litų atidirbti pastarojo ūkyje nemokant jam darbo užmokesčio, tai buvo jo idėja. Kaip ir minėjo, kad pinigus pervedė R., o ne V., tam neteikė reikšmės, nes jie buvo faktinė šeima. V. K. nustatė tą 5 metų terminą, kad reikės atidirbti be atlyginimo už gautą paskolą namui. 2019-02-08 apklausoje sakė, kad su žmona paskaičiavo, jog už paskolintą sumą jam reikės dirbti apie 5 metus, tai turėjo omenyje, kad jau 2018 m., prieš kylant konfliktui su K., jie su žmona paskaičiavo, kad jau tuos 5 metus atidirbo, ką ir buvo sutarę su V. 8. Kaip su tuo skaičiavimu susijusi žmona, ar ji tame dalyvavo? Kaip buvo skaičiuojama paskolinta 115000 litų suma, atsispindi jo pateiktame paaiškinime, kurį prideda prie šios apklausos. 9. Ar V. K. sutiko su tokiu paskolos grąžinimo paskaičiavimu iki 2018 m. sausio mėnesio? V. K. pats pasiūlė tą 5 metų terminą, pasakė, kad daugiausia per 5 metus atidirbs šią skolą. O konkretaus paskaičiavimo nebuvo sutarta. 10. Kodėl tik įsigiję namą (duomenys neskelbtini), nesikėlė į jį gyventi? Todėl, kad tas namas buvo netinkamas gyventi jo šeimai ir jame tebuvo tik 2 kambariukai su virtuve, tačiau jie jį įsigijo dėl to, nes jis buvo pačiame miesto centre, šalia darželiai, mokyklos. Jie su žmona pirmiausia norėjo už tą namą išsimokėti ir tik tada, išsimokėjus už namą, pasistatyti antrą aukštą, įsirengti daugiau kambarių ir su šeima keltis į jį gyventi. 11. Ar su paskolos grąžinimu atidirbant ūkyje R. M. yra susijusi? Ar ji tiesiogiai dalyvavo? Dėl paskolos ji dalyvavo tik tiek, kad pervedė pinigus 115 tūkstančių litų į jo banko sąskaitą. 12. Kas dar žinojo apie paskolos grąžinimą atidirbant ūkyje, jeigu žinojo, tai nurodykite konkrečias aplinkybes, kada ir iš ko sužinojo? Įvardinti konkrečių žmonių negalėtų, tačiau žinojo visa jo ir žmonos giminė, nes tai nebuvo laikoma paslaptyje. 13. Ar prašė A. E. paskolinti pinigų namo pirkimui? Niekada neprašė A. E. paskolinti pinigų namo pirkimui. 15. Kokiu būdu ruošėsi per 5 metus grąžinti 115000 Lt (33306 eurų) paskolą V. K.? Ar žadėjo parduoti butą ir imti kitą paskolą ir taip grąžinti skolą V. K.? Paskolą grąžino atidirbdamas V. K. ūkyje. Nežadėjo parduoti buto, nes neturėtų tada kur su šeima gyventi. Imti paskolą ir grąžinti skolą V. K. taip pat nebuvo minties, nes, kaip minėjo, jis už ją atidirbo jo ūkyje. 16. Kokias funkcijas ūkiuose atliko R. M., A. E., V. K., kas realiai vadovavo jų ūkiams? Kiek jam žinoma, R. M. jokių funkcijų neatlikdavo savo ar kitų ūkiuose. E. buvo toks pat samdomas darbuotojas kaip jis. V. K. vadovavo visiems ūkiams. 17. Kur buvo įsikūrę V. K., R. M., A. E. ūkių biurai? Kokia buvo šių biurų paskirtis? Kas juose dirbdavo? Ar ten rinkdavosi laukuose dirbantys darbuotojai? V. K. ūkio pagrindinė bazė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. R. M. ūkio pagrindinė bazė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nepamena. Kiek žino, A. E. ūkis yra registruotas jo gyvenamuoju adresu, o tokios kaip savo bazės neturėjo, savo ūkinę techniką laikydavo arba pas R. M. bazėje, arba pas V. K. Tose bazėse laikydavo ūkinę techniką, rinkdavosi darbuotojai, taip pat ten buvo ir dirbtuvės, kur remontuodavo ūkinę techniką. Kokie darbininkai kur dirbdavo, yra surašęs savo paaiškinime. 18. Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) m.? Kiek žino, tuo adresu esančiame ūkiniame pastate buvo įrengtas UAB “As” biuras, kurio direktorius buvo S. A. 19. Kur buvo laikoma V. K., R. M., A. E. ūkių ūkinė technika, trąšos, grūdai? Kur ryte rinkdavosi V. K., R. M., A. E. ūkių darbuotojai? Kas juos atveždavo iš namų iki darbų paskirstymo vietos, ar buvo pasiskirstymas pagal atskirus ūkius? Kaip ir minėjo, ūkinė technika buvo laikoma abiejose bazėse tiek (duomenys neskelbtini) kaime, tiek (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat ten pat buvo laikomos trąšos, grūdai. Apie darbuotojų paskirstymus ūkiuose, jų atvežimus į darbo vietą yra pasisakęs savo paaiškinime. 20. Koks buvo darbo pasiskirstymas tarp R. V. ir S. A.? Ir kaip jis keitėsi po to, kai iš darbo R. M. ūkyje išėjo S. A. ir kai R. V.? Detaliau yra aprašyta jo paaiškinime. Po R. V. išėjimo viskam vadovavo A. E. ir V. K. 21. Ar S. A. mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, jeigu mokėjo, tai kokio ūkio darbuotojams, kas jam perduodavo išmokėjimui pinigus? Negali pasakyti, nes nežino. 21. Ar R. V. mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, jeigu mokėjo, tai kokio ūkio darbuotojams, kas jam perduodavo išmokėjimui pinigus? Mokėjo visiems darbuotojams, kas dirbo. Tiksliai, kuriems darbuotojams mokėjo, negali pasakyti, nes mano, kad būtų tikslingiausia jo paties paklausti. Tačiau yra matęs, kaip R. V. moka darbo užmokesčius S. P., V. S., P. J., K. A., K. E., kitų neprisimena. 22. Kas dar mokėjo darbo užmokestį be R. V.? V. K. 32. Ar S. A. vykdavo į dirbamus laukus? Vykdavo. Jį matydavo dirbamuose laukuose daugiausiai per rugiapjūtę. Jis būdavo atsakingas už techniką, jeigu ji sugesdavo, jis vadovaudavo, kur ką išvežti tvarkyti. 33. Su kuo dirbo tuo pačiu metu? Kas tiems dirbantiesiems mokėjo darbo užmokestį? Ar jie gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį – daugiau, nei nurodyta darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose? Kas kokį atlyginimą gaudavo, jam nebuvo žinoma, todėl nežino, ar darbuotojams buvo išmokami neoficialūs darbo užmokesčiai. 34. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2009-02-10 AB „Lietuvos draudimas“ pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 litų draudimo įmokos sumokėjimo? Apklausos metu jam buvo parodytas 2009-02-10 AB „Lietuvos draudimas“ pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau negali nurodyti, kokiomis aplinkybėmis pasirašė šį dokumentą. 35. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė UAB K. 2014-10-30 užsakymus-sutartis serviso paslaugoms atlikti Nr. (duomenys neskelbtini), kur, kas ir kieno prašymu šias paslaugas suteikė? Kas jam nurodė atlikti šiuos darbus? Kas ir kokiu būdu apmokėjo už paslaugas? Kas dar iš kitų ūkių darbuotojų dalyvavo šias paslaugas suteikiant ir kuriame ūkyje šie darbuotojai dirbo? Kuriam ūkiui priklausė technika, kuriai suteiktas techninis aptarnavimas? Ar be šių dokumentų yra pasirašęs ir kituose UAB K. analogiškuose dokumentuose? Apklausos metu jam buvo parodyti UAB K. užsakymai-sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), gali parodyti, kad ant visų šių dokumentų yra jo parašai. Kai reikėdavo kombainams atlikti aptarnavimą, tai yra patikrinti techninę būklę, tai pasakydavo V. K., kad viską suorganizuotų. V. K. paskambindavo įmonėms, kurios atlieka tą techninę apžiūrą, ir iš įmonės atvažiuodavo specialistai atlikti apžiūrą, o jis juos priimdavo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kaime, kur stovėdavo ūkinė technika. Atlikus apžiūrą, jam duodavo pasirašyti tas specialistas šių užsakymų dokumentus, kuriuos daugiau paduodavo V. K., A. E. arba R. V. Kaip ir kokiu būdu buvo atsiskaitoma už šią paslaugą bendrovei, nežino, nes jis nebuvo įpareigotas jiems atsiskaityti. Be jo daugiau nebuvo asmens, kuris būtų atsakingas už kombainų techninės būklės tikrinimą. Kiek jam žinoma, ši ūkinė technika pagal šiuos dokumentus priklauso R. M. Be šių dokumentų, kiek prisimena, dar rašėsi UAB K. dokumentuose, tačiau kokiuose, neprisimena, taip pat, jeigu neklysta, duodavo specialistas pasirašyti ir jau elektroniniuose dokumentuose, planšetėse. 36. Ką gali papasakoti apie trąšų vežimus iš UAB “A”, kaip vyko prekių vežimas, kieno nurodymu, kokia trąšų pardavimo tvarka ūkiams, ar trąšas pirko V. K., R. M., A. E. ūkiai, kas konkrečiai kreipdavosi dėl trąšų pirkimo šių ūkių vardu, jų kiekio, kas tarėsi dėl trąšų nuvežimo į šiuos ūkius, kas pateikdavo duomenis, kurie įrašyti krovinio važtaraščiuose – vairuotojo vardas ir pavardė, transporto priemonės valstybinis numeris, kada, kokia transporto priemone ir kas atvažiuodavo trąšų pasiimti, kokius dokumentus pateikdavo vairuotojai, patvirtinančius, kad jie dirba tuose ūkiuose: įgaliojimus ar kt., kokiu pagrindu prekės buvo perduodamos jam, kodėl jo parašai yra tiek V. K., tiek R. M. ūkio dokumentuose kaip prekes gavusio asmens? Apklausos metu jam buvo parodyti 2019-07-09 apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros su jo parašais. Gali paaiškinti, kad V. K. arba A. E., arba R. V. jam nurodydavo iš UAB “A” paimti trąšas. Kokiam ten ūkiui reikėdavo paimti trąšas, nesigilindavo, bet tekdavo pasirašyti, kad trąšas perėmė Re., V. ūkiams. Gal ir vežė trąšas A. E. ūkiui, neprisimena. Jis pats UAB “A” darbuotojui sudiktuodavo savo duomenis, vardą ir pavardę, transporto priemonės numerį, kad jis įrašytų į dokumentus. O gavėjas jau būdavo įrašytas, nes, kaip supranta, jie iš anksto žinodavo, kokiam ūkiui bus skirtos tos trąšos. Jis asmeniškai užsakymų nedarydavo. Darbo pažymėjimo neturėjo, bet jo niekas ir neprašydavo jo pateikti, tikriausiai jau būdavo iš anksto sutarę, kad jis atvyks su tam tikra transporto priemone atsiimti prekių. 37. Kokiomis aplinkybėmis UAB “A” PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose pasirašydavo R. M. ir V. K., kokius jie veiksmus atlikdavo, perkant ir gabenant į jų ūkius trąšas? Tuos dokumentus perduodavo R. V. arba pačiam V. K., ir jie juos pasirašydavo. O kaip pasirašydavo, nežino. 38. Iš kur žino, kad ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas P. G.? Kai jis buvo apklaustas dėl pateikto pareiškimo, tai galėjo būti 2018-06-08, tyrėjui užsiminė, kad taip pat yra dar vienas nukentėjęs žmogus, tai yra P. G., kuris daug metų pradirbo pas V. K. ūkyje. Tai tada jis pats po apklausos atvežė P. G. į FNTT apklausai. 39. Kada ir iš ko jis sužinojo, kad po P. G. apklausos V. K. kalbėjo su P. G.? Kas be jo dar buvo kartu ir girdėjo šias aplinkybes? Jis sužinojo iš žmonos. Žmona daugiau galėtų apie tai papasakoti. Ar dar kas nors kitas žino apie šią aplinkybę, nežino. 40. Kada ir kur vyko V. K. pokalbis su P. G.? Kas be P. G. dar dalyvavo? Kiek jam žmona pasakojo, V. K. buvo nuvykęs pas P. G. į namus, tačiau, kaip ir minėjo, jo žmona bendravo su P. G. ir ji gali viską detaliau papasakoti. 41. Ar po to V. K. dar buvo susitikęs su P. G.? Jam nežinomos šios aplinkybės. 42. Ar iki tol P. G. konfliktavo su V. K., jeigu taip, tai kada ir dėl ko, iš kur jis apie tai ir kada sužinojo? Kiek jam žinoma, P. G. V. K. laikydavo kaip vergą savo ūkyje, liepdavo dirbti jam įvairius darbus, skriausdavo jį, fiziškai bausdavo. Bet mano, kad detaliau galėtų papasakoti pats P. G. Jam tai yra pasakojęs pats P. G. 43. Kada ir kieno iniciatyva P. G. parašė pareiškimą dėl jam daromo poveikio? Jam šios aplinkybės nežinomos. 44. Ką žino apie tai, ar V. K. bendravo su kitais tyrimo metu apklaustais asmenimis, jeigu bendravo, tai kada, su kuo, kokiu tikslu ir iš ko jis tai sužinojo? Kiek jam žmona pasakojo, tai V. tyrimo metu buvo nuvažiavęs pas B. I., nes tuo metu pati žmona buvo jo namuose. Bet plačiau apie tai gali papasakoti jo žmona. Taip pat, kiek atsimena, matė prieš vyksiantį teismo posėdį (duomenys neskelbtini), V. K. savo automobilyje bendravo su S. A., taip pat su R. B. ir R. S. Ar dar su kuo bendravo, nežino, neprisimena. Prie apklausos pateiktame paaiškinime parodė, kad 2000–2002 m. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi A. J. firmoje „V“, vežiodavo krovinius su konteineriais po Lietuvą. 2002 m. perėjo dirbti į V. E. ritualinių paslaugų įmonę „E“ tolimųjų reisų vairuotoju ekspeditoriumi, veždavo krovinius iš Lietuvos į Vakarų Europą, iš Vakarų Europos į Rusiją, atlyginimas su komandiruotpinigiais būdavo apie 1500–1700 Lt. 2008 m. A. E., jo žmonos R. E.-V. brolis (tuo metu buvo dar nesusituokę, bet gyveno kartu, 2008-01-28 susilaukė dukros S.), pradėjo jį kalbinti pareiti dirbti į (duomenys neskelbtini)  PGT, kur ir pats dirbo, tuo metu ten reikėjo vairuotojo, o jis turėjo plataus profilio vairuotojo, traktorininko pažymėjimus, šaltkalvio specialybę. Pagalvojo, kad gerai būtų dirbti vietoje, būti su šeima, o per laisvas dienas, nes PGT darbas pamaininis, būdavo po 3 išeigines, susirasti papildomą darbą, kad maždaug išlaikyti tas pačias pajamas. 2008 m. gegužės pabaigoje įstojo į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą Vilniuje, 2008 m. liepos 22 d. baigęs šią mokyklą pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) PGT. 2008 m. rugpjūčio mėn. jo žmonos R. E.-V. dėdė, jos mamos brolis, V. K. jo paprašė laisvomis PGT dienomis dirbti pas jį. Pirmieji darbai buvo malkų išvežiojimas pirkėjams pagal užsakymus – veždavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. K. turėjo dvi mašinas GAZ-53, su viena veždavo jis, su kita – A. E. Kai jis ir A. E. dirbdavo PGT, malkas veždavo dar ir R. L., R. S., M. R., J. C., kartu su pastaruoju važiuodavo A. R. (dabar jis yra pasivadinęs A. D., nes yra priėmęs kitą tikėjimą), A. R. kartu su drauge V. K. buvo apgyvendinęs savo sodyboje (duomenys neskelbtini), ten kur būdavo garažai, jis būdavo kaip prižiūrėtojas. Už malkų vežimą atlyginimas buvo skaičiuojamas už dieną, priklausomai nuo atstumo, nuo 40 iki 100 Lt, malkas veždavo ne kiekvieną dieną, per mėnesį vidurkis išeidavo maždaug po 600 Lt. 2008 m. rugsėjo mėn. V. K. jo paprašė dirbti prie sėjos. Laukuose su sėjamąja sėjo rapsus, kviečius ir kt. kultūras, sėklas padėdavo į sėjamąją užpilti E. Ž., R. B., K. P. (sėklas atveždavo), kitų darbininkų vardų ar pavardžių nežino. Sėklas taip pat atveždavo ir A. E., J. C. (retkarčiais, nes jis daugiau dirbo su miškovežiu). Į darbo vietą (duomenys neskelbtini) k. iš namų (duomenys neskelbtini)  m. jį nuveždavo S. A., A. E., kartais ir pats V. K. Tuo metu V. K. žemės turėjo dar nedaug, jos būdavo (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (kaimo neatsimena, tik žino, kurioje vietoje yra ir galėtų parodyti, kur dirbdavo), (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje už (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) .Sėja truko rugsėjo–spalio mėn., uždirbo per mėnesį po 1500 Lt. Po to vėl perėjo prie malkų vežimo. Jei 2008 m. dar būdavo laisvų dienų, tai nuo 2009 m. pas V. K. jau dirbo per visas išeigines nuo darbo PGT. Žiemą veždavo malkas ir (duomenys neskelbtini) k. garažuose pradėjo remontuoti žemės ūkio techniką. Važiuodavo į “L” paimti atsarginių dalių, matydavo, kad sąskaitos būdavo išrašytos R. M. vardu, ant sąskaitų egzempliorių, kurie pasilikdavo „L“, jis pasirašydavo kaip gavėjas. Tokių sąskaitų „L“ gali būti 2009–2010 m. Žemės ūkio technika buvo sena, tai turėjo nemažai darbo. Tuo metu V. K. turėjo seną „Niva“ kombainą, kombainą „Claas Doiminator“ (pirko iš (duomenys neskelbtini), parvarė R. L.), „Belorus“ traktorius (gerai nepamena, bet lyg buvo 3), savaeigę žoliapjovę, du „Scania“ miškovežius, traktorių „Kirov K-701“, sunkvežimį „Kamaz“ ir kt. Žiemos metu prie technikos remonto dirbdavo ir A. E. Prie garažų buvo ferma ir namas. Fermoje buvo įrengta gyvenamoji dalis, tai ten gyveno ir fermoje gyvulius prižiūrėjo R. B., K. P., dar keletas darbininkų, kurių pavardžių nežino, nes jie ilgai neužsibūdavo, atvažiuodavo P. G. Name gyveno minėtas A. R. su drauge. Jis į ūkio reikalus nesikišdavo, tik prižiūrėdavo darbininkus, kurie dirbo fermoje. Žiemą, kai remontuodavo žemės ūkio techniką, darbo laikas buvo trumpesnis, savaitgaliai laisvi, tai sausio–kovo mėn. atlyginimo vidurkis buvo 1000 Lt. Nuo balandžio mėn. prasidėjo žemės dirbimas, sėja, birželį – šienavimas (2009 m. su juo šienaudavo P. G., K. P., A. E., R. B.). Liepos pabaigoje prasidėjo kūlimas. Tekdavo dirbti ir per naktį (arti, sėti, kulti, jei nebūdavo rasos), tuo metu nuo balandžio iki lapkričio mėn. dirbo nuolat, išeidavo vidutiniškai po 20–22 dienas, atlyginimas buvo 1800 Lt per mėnesį 2008 m. rugpjūčio mėn., kai PGT buvo atostogos, dirbo daugiau dienų ir gavo virš 2000 Lt). 2009 m. rugpjūčio mėn. su R. L. pakaitomis kuldavo su senu „Claas“ kombainu, kai nekuldavo, skusdavo ražienas, ardavo. Nuo gruodžio mėn. vėl prasidėjo technikos remontas, darbo dienų ir valandų buvo mažiau, atlyginimo vidurkis buvo 1000 Lt. Nepamena kelintais metais, 2009 ar 2010 m., vieną kartą į (duomenys neskelbtini) vežė parduoti rapsus. 2010 m. balandžio–liepos mėn. gaudavo vidutiniškai 1800 Lt. 2010-05-12 gimus dukrai E., PGT turėjo vieną mėnesį tėvystės atostogų, tai per jas pas V. K. dirbo ištisai (sėjimas, šienavimas), turėjo gal tik 3 dienas laisvas, per tą mėnesį uždirbo 2200 Lt. 2010 m. vasarą, gal birželio mėn., V. K. (R. M. vardu) gavo pirmą ES paramą ir įsigijo traktorių, sėjamąją, plūgus, purkštuvą. Tiksliai nepamena, 2010 ar 2011 metais V. K. gavo ES paramą (gali būti irgi R. M. vardu) ir įsigijo naują kombainą, jį ir R. L. išsiuntė į vienos dienos kursus į firmą „K.“, prie (duomenys neskelbtini), apmokymams dirbti su nauju kombainu. Su tuo nauju kombainu rugpjūčio mėn. dirbo ištisai, be poilsio dienų (PGT buvo atostogos), buvo kelios paros, kai kūlė ištisai. Už rugpjūtį gavo 4000 Lt. Nuo kombaino grūdus veždavo J. C., V. B., A. E., D. K., šiaudus rulonuodavo K. P., veždavo R. B. su kitais darbininkais, kurių vardų nežino. 2010–2011 m. V. K. įsigijo pakrovėją „Manitu“, atrodo, irgi už ES paramą. Kiek pamena, 2012–2013 m. V. K. A. E. vardu gavo dar vieną ES paramą ir įsigijo traktorių „John Deere“. Tuo metu V. K. pradėjo didinti žemės plotus – daugiau žemės nuomojosi, taip pat ir pirkdavo. Atsirado dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nusipirko 3 fermas ir žemių aplinkui. Tuo metu daugiausia dirbo su nauju traktoriumi „John Deere“, keisdavosi su A. E., kuris irgi dirbo PGT. Kai gavo kitą traktorių, tai su juo dirbo ir D. K. Tuo metu darbo užmokestis būdavo maždaug vienodas – žiemos laiku apie 1000 Lt, darbymečiu nuo pavasario iki rudens – apie 1800–2000 Lt. Tuo metu kartu su juo dirbo A. E., D. K., K. P., J. C., K. K., Š. (vardo nepamena, jis gyvena (duomenys neskelbtini) k.), R. B. (kuriais tiksliai metais, 2012 ar 2013 m., gerai nepamena), kitų darbininkų pavardžių neatsimena, nes ilgai jie neužsibūdavo, matydavo, kad gyvendavo pas V. K. (duomenys neskelbtini) k. ir šeimomis. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Va., turėjo mėnesį tėvystės atostogų PGT, o po to dar mėnesį kasmetinių atostogų, tai tuos du mėnesius ištisai dirbo pas V. K. prie kūlimo, uždirbo apie 5000 Lt. Per kūlimus visada būdavo ir S. A., jis būdavo atsakingas už techniką (pvz. jei sugriūdavo kombainai, tai turėdavo parūpinti atsarginių dalių, reguliuodavo kitiems darbininkams, kur vežti grūdus, ir pan.). Jam darbus nurodydavo pats V. K. 2012 m. rugsėjo 6 d. pas juos namuose bute (duomenys neskelbtini) jis, jo žmona R., jos mama (V. K. sesuo) ir V. K. galutinai susitarė dėl pinigų 115 tūkst. Lt pasiskolinimo iš V. K. namo pirkimui, susitarė, kad paskola bus grąžinama jo alga V. K. ūkyje – alga jam bus skaičiuojama, bet neišmokama, pats V. K. pasakė, kad atidirbs maksimaliai per penkis metus, kad už mėnesį užskaitys po 1800 Lt, jis taip pats paėmė vidurkį žiemos ir darbymečio (pavasario–rudens) atlyginimo. Taip nuo 2012 m. rugsėjo mėn. jis dirbo pas V. K. ir atlyginimas jam nebuvo mokamas. 2013 m. sausio–kovo mėn. dirbo garaže (duomenys neskelbtini) k., remontavo techniką kartu su D. K., A. E. 2013 m. balandžio mėn. V. K. perėmė iš R. M. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini)  k., (duomenys neskelbtini) r. Ten buvo garažai, sandėlio pastatas, kuro bazės pastatas, iš technikos – „Claas“ kombainas, traktorius „Case“, traktorius „New Holand“, traktorius „Belorus“, plūgai, purkštuvai. Tuo metu, 2013–2014 m., vieną po kito pirko du vilkikus „Scania“. Tuo metu dar daugėjo V. K. dirbamų žemės plotų, kurie žemės plotai buvo nuomojami, o kurie nuosavi, jis nežino, tik galėtų parodyti, kuriuose dirbo, pasakyti apie žemės struktūrą (pvz. molinga, durpinga ar juodžemis), gali pasakyti, kuri dirva pelkinga, kur medis, kur stulpai stovi ir t. t. Žemes dirbo ir (duomenys neskelbtini) r. aplink (duomenys neskelbtini), techniką laikydavo pas A., pavardės neprisimena, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. pas Z. J., palikdavo nakčiai, kad nereikėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., techniką palikdavo pas L. Taip pat žemes dirbdavo ir (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)  k. ir kt. Kiek žino, žemė buvo perkama ir nuomojama ne tik V. K., R. M., A. E. vardu, bet ir V. K. ir R. M. dukros R. M. vardu (internete rado, kad R. M. yra 2014 m. įsteigtos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, kuri registruota V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pirmininkė, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoja 1 darbuotoją, ši ŽŪB taip pat priklauso V. K., kaip ir A. E. ūkininko ūkis bei žemės). Tikslesnę informaciją turėtų žinoti R. V., nes jį 2013 m. V. K. priėmė dirbti kaip vadybininką (duomenys neskelbtini) k. pusėje, R. V. buvo atsakingas už atsarginių dalių tiekimą, už žemės nuomą (nuomos mokesčių sumokėjimą, sutarčių pratęsimą), mokėdavo darbininkams atlyginimus, rūpindavosi pasėlių deklaracijomis ir kt. Tuo metu buvo priimti nauji darbuotojai V. S., S. P., P. J., E. K., A. K., R. J. Kai būdavo sezoninis darbas, daugiausia vasarą (kai prasidėdavo kūlimas) liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais dirbdavo daugiau darbininkų: D. L., V. L., S. G., E. R., J. K., D. K., K. P. Kuriais tiksliai metais, gal 2014 ar 2015 m., iš darbo pasitraukė S. A., į jo vietą atėjo dirbti A. M. Nuo 2013 m. darbus jam paskirdavo V. K. arba R. V., iš namų pasiimdavo V. K., A. E., R. V. arba A. M. 2014 m. gruodžio–2015 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) k. garaže jis ruošdavo techniką pavasario darbams, kartu dirbo A. K., E. K., R. J., S. P., D. K. su A. E. dirbo (duomenys neskelbtini) k. garaže. Jis gerai nepamena, 2014 m. ar 2015 m., V. K. įsigijo iš ES lėšų dar vieną kombainą – „Claas“, sėjamąją „Horsch“, vilkiką „Volvo“. Balandžio–liepos mėn. dirbdavo su traktoriumi, veždavo į laukus sėklas, trąšas, o R. J. sėdavo arba tręšdavo. Būdavo dienų, kai jam reikėdavo žemes išdirbti. A. K. būdavo daugiau atsakingas už grūdų sandėlį, jam reikėdavo sėklas sėjai suruošti (beicuodavo, valydavo). E. K., kaip ir jis, dirbdavo su traktoriumi, kombainu, padėdavo techniką tvarkyti. S. P. daugiausia purkšdavo pasėlius, o vėliau ir kuldavo su kombainu. P. J. vežiodavo S. P. vandenį purškimui, prie sėjos veždavo sėklas. Gerai nepamena, 2015–2016 m., pas V. K. dirbo ir D. P., Ž. J. Sezoniniam darbui buvo priimtas vėl S. G., D. L., J. K. Darbuotojai vieni išeidavo, kiti ateidavo. Gerai nepamena kuriais metais, 2015–2016 m., V. K. pardavė kombainą „Claas“, kurį perėmė iš R. M., ir 2016 m. už ES lėšas įsigijo trečią kombainą „Claas“, tris „Case“ traktorius. 2016 m. pavasarį jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) parvežti trąšų, dirbdavo kitus darbus – žemės dirbimai, sėja, jei reikėdavo, tai ir vandenį veždavo purškimui A. E. (jis purkšdavo), darbininkų mažėjo, o darbų būdavo daug. 2016 m. dirbo E. K., D. K., A. K., S. P., A. E., R. V., A. M., K. P. Sezoniniam darbui buvo priimti S. G., J. K., kitų pagalbinių darbininkų nepamena. 2017 m. žiemos sezonu dirbo (duomenys neskelbtini) garaže, su juo dirbo tik E. K. ir A. K., R. V. tiekdavo atsargines dalis. (duomenys neskelbtini) kaime dirbo A. E., D. K. ir dar keletas darbuotojų, kurių pavardžių nepamena. Pavasarį būdavo tie patys darbai – žemės dirbimas, sėja, tręšimas, tik prie šienavimo jam tekdavo mažiau – žolę pjaudavo E. K., D. K. rulonuodavo, kartais A. E. prisijungdavo, bet jis daugiau purkšdavo. 2017 m. pas V. K. dirbo S. J., R. S.  S. J. turėjo traktorininko teises, tai ir jis sėdavo, purkšdavo. Kaip ir minėjo, žemės plotai buvo dideli, o darbo jėgos mažėdavo. Už ES lėšas įsigytą techniką kiekvienais metais atvažiuodavo tikrinti (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, iš „K“. Iš firmos “D” taip pat atvykdavo šaltkalviai, kurie apžiūrėdavo „John Deere“ traktorius, jei reikdavo, tai pataisydavo, yra pasirašęs ant dokumentų už aptarnavimą. Taip pat atvykdavo ir servisas „Dotnuva Baltic“, jie prižiūrėdavo traktorius „Case“. Iš pradžių būdavo popieriniai dokumentai už aptarnavimo ir remonto paslaugas, vėliau reikėdavo pasirašyti elektroninius dokumentus (planšetėje). Dokumentai būdavo išrašyti R. M., V. K. arba A. E. vardu (7 t., b. l. 18–29).

21.5. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad papildomai paaiškina, jog, kai pradėjo dirbti pas V. K., 2008 m. rugpjūčio mėn., tą mėnesį dirbo prie malkų, jas veždavo, tai už tą mėnesį V. K. jam sumokėjo ne mažiau 400 Lt. O rugsėjo mėnesį jau pradėjo dirbti prie sėjos, buvo daug darbų, tai už rugsėjo ir spalio mėnesius gavo ne mažiau 1500 Lt už mėnesį. Lapkritį prasidėjo remonto darbai, kartais dar reikėdavo vežti malkas, ir tai trukdavo iki kovo mėnesio, tai yra iki tol, kol prasidėdavo ūkio sezono darbai, tai už tuos mėnesius nuo lapkričio iki kovo jam V. išmokėdavo ne mažiau 600 Lt ir ne daugiau 1000 Lt, kadangi būdavo mažiau dirbamų dienų, trumpesnis darbo laikas, tačiau kiek tiksliai per mėnesį darbo dienų dirbo, tikrai nepasakys, nes praėjo labai didelis laiko tarpas. 2009 m. balandį vėl prasidėjo darbymetis laukuose, tai per tą darbymetį nuo balandžio mėnesio iki spalio mėnesio V. K. jam kartą per mėnesį sumokėdavo ne mažiau 1500 Lt ir ne daugiau 2000 Lt, o rugpjūčio mėnesį, kai jis išėjo atostogų PGT, tada tą mėnesį ūkyje dirbo ištisai ir už tą mėnesį gavo ne mažiau 2000 Lt. Po to vėl nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. kovo mėnesio, kai sumažėjo darbų, gaudavo ne mažiau 600 Lt ir ne daugiau 1000 Lt. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki spalio, jei gerai prisimena, kai V. K. R. M. ūkio vardu gavo ES paramą ir įsigijo naujos ūkinės technikos, tuomet pakilo ir jo atlyginimas, tai už tą laikotarpį kartą per mėnesį jam V. K. sumokėdavo atlyginimą ne mažiau 1800 Lt ir ne daugiau 2000 Lt. Išskyrus (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį, tą mėnesį gimė jo dukra E., ir jis išėjo tėvystės atostogų, per kurias ištisai dirbo pas V. ūkyje, ir už tą mėnesį jam V. sumokėjo ne mažiau 2200 Lt. Be šitų atostogų dar išėjo kasmetinių atostogų, tik tiksliai nepamena, kurį mėnesį, ar tai buvo liepa, ar rugpjūtis, ar išėjo atostogų liepos vidury ir pradirbo iki rugpjūčio vidurio pas V. ūkyje ištisai, tik pamena, kad jau už tą pradirbtą mėnesį jam V. sumokėjo ne mažiau 4000 Lt. Po to nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. kovo mėnesio, kai vėl baigėsi ūkio darbai ir prasidėjo remonto darbai, tada vėl gaudavo mažiau, tai yra už tą laikotarpį gaudavo kartą per mėnesį ne mažiau 600 Lt ir ne daugiau 1000 Lt. O nuo 2011 m. kovo iki spalio vėl buvo darbymetis, tai už tą laikotarpį kartą per mėnesį jam V. išmokėdavo ne mažiau 1800 Lt ir ne daugiau 2000 Lt. Jei gerai pamena, tais metais taip pat ėjo kasmetinių atostogų visą mėnesį, tačiau tiksliai neprisimena, kurį vasaros mėnesį, bet už tą mėnesį dirbant ūkyje ištisai, V. jam sumokėjo ne mažiau 4000 Lt. Kaip ir kasmet, nuo lapkričio iki 2012 m. kovo mėn. gaudavo mažiau, kartą per mėnesį ne mažiau 600 Lt ir ne daugiau 1000 Lt, o nuo 2012 m. kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio gaudavo ne mažiau 1800 Lt ir ne daugiau 2000 Lt, o liepos mėnesį jam gimė sūnus Va. tas, tą mėnesį vėl ištisai dirbo pas V. ūkyje, ir už tą mėnesį jam sumokėjo ne mažiau 4000 Lt. O jau nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio V. K. atlyginimo jam nebemokėjo, nes pagal susitarimą pas jį dirbdavo už 115 000,00 litų paskolą.

Atsakė į klausimus: 1. Ar su V. K. buvo sudarę darbo sutartį? Neprisimena. Tiesiog prieš darbinantis pas V. K. ūkyje, jis jo paprašė asmens dokumento įdarbinimui. Jokių kitų dokumentų neprašė. Kiek pamena, jam padavė savo pasą. Po kurio laiko, tačiau tiksliai nepamena kada, V. jam atvežė pasirašyti ant kažkokių dokumentų, tačiau neskaitė ir nesigilino, kokie tai dokumentai, ar tarp jų buvo darbo sutartis, ar ne, neprisimena. Tačiau, jei ją ir pasirašė, negavo sutarties egzempliorių. Kai jam V. K. davė pasirašyti tuos dokumentus, tada suprato, kad yra įdarbintas. Tačiau kodėl apklausų metu vieną kartą minėjo, kad darbo sutarties V. jam nedavė pasirašyti, o kitą kartą sakė, kad davė, taip pasakė, nes jis pats tiksliai nežino, ar tarp tų dokumentų, kuriuos jam davė V. K. pasirašyti prieš įsidarbinant, buvo darbo sutartis, ar nebuvo. Daugiau be asmens dokumento V. jo jokių dokumentų neprašė. Vairuotojo pažymėjimo neprašė, nes jis žinojo, kad jis turi vairavimo teises. Dar nori paminėti, kad jau įsidarbinus pas V. ūkyje, jam reikėjo dar išsilaikyti TR2 kategoriją, kurią laikė (duomenys neskelbtini) profesinėje žemės ūkio mokykloje. 2. Ar rašėsi paskolos sutartį su R. M.? Nesirašė paskolos sutarties su R. M. 3. Kodėl tada 2018-06-08 pareiškėjo apklausoje sakė, kad paskolos sutartį pasirašė su R. M.? Taip pasakė turbūt todėl, kad prieš prasidedant ikiteisminiam tyrimui FNTT, jis gavo iš teismo dokumentus, tarp kurių buvo 2012-09-05 sudaryta neva tarp jo ir R. M. paskolos sutartis, kurią tada matė pirmą kartą ir tikrai jos nepasirašė, o parašas ant paskutinio lapo buvo paimtas apgaulės būdu. Todėl apklausos metu, kai jo paklausė apie paskolos sutartį, prisiminė, kad tokia yra, tačiau jos su R. M. nepasirašė, o jo parašas ant šios sutarties buvo paimtas apgaulės būdu. 4. Ar V. K., R. M. ir A. E. jam duodavo pasirašyti ant kokių nors dokumentų? Jei taip, tai kada, kokius dokumentus duodavo pasirašyti? Be tų įdarbinimo dokumentų, kuriuos jam davė prieš įsidarbinant pasirašyti V. K., jokių daugiau dokumentų jam jie neduodavo pasirašyti. Jam dokumentus atveždavo pasirašyti iš pradžių S. A., o po to R. V. Tuos dokumentus jam atveždavo pasirašyti kartą per ketvirtį, ar kas pusę metų. Lygiai taip pat duodavo pasirašyti dokumentus ir kitiems dirbantiems žmonėms, su kuriais jis dirbo, turi omenyje, kad ne vien jam duodavo pasirašyti dokumentus, bet ir kitiems darbuotojams. Kokius dokumentus jis pasirašinėdavo, nesigilindavo. 5. Kaip buvo sutarta su paskolos grąžinimu? Ar su tuo paskolos grąžinimo terminu susijusi žmona? Jis su V. K. sutarė dviese, kad už paskolintus 115 000,00 Lt jam jo ūkyje reikės atidirbti 5 metus. Šį terminą nustatė V. K., ir jis su tuo sutiko. Jo žmona su šiuo susitarimu nesusijusi. 6. Ar su paskolos grąžinimu atidirbant susijusi R. M., ar ji tame tiesiogiai dalyvavo? Nesusijusi visiškai. Su ja nesitarė nei dėl paskolos, nei dėl grąžinimo termino, ji tame susitarime nedalyvavo. Ta tema niekada nėra su ja kalbėjęs. 7. Ar prašė A. E. paskolinti pinigų namo pirkimui? Neprašė, nes pats jis gyveno tėvų name ir neturėjo pinigų, pats buvo kitiems įsiskolinęs (7 t., b. l. 42–45).

 

22. Akistatos tarp V. V. ir V. K. metu pateikti atsakymai į klausimus: 1. Ar V. V. yra dirbęs pas V. K. ūkyje? Ar buvo sudaryta darbo sutartis? Nuo kada iki kada, kur ir kokį darbą dirbo V. V.? V. V. parodė, kad pas V. K. ūkyje dirbo nuo 2009 m. iki 2018 m. sausio mėnesio. Prieš tai, nuo 2008 m. iki 2009 m., jam tik padėdavo, tai yra oficialiai nebuvo įdarbintas. 2009 m., tikslios datos neprisimena, su V. K. sudarė darbo sutartį. Buvo vairuotojas, šaltkalvis, malkas veždavo, kuldavo, sėdavo, tai yra dirbo visus ūkio darbus. V. K. parodė, kad su tuo visiškai nesutinka, nes V. V. niekada pas jį ūkyje nedirbo ir jokios darbo sutarties nebuvo pasirašę. Nors V. V. teigia, kad nuo 2009 m. pas jį dirbo, tačiau jis (V. K.) tik 2012 m. įregistravo savo ūkinę veiklą. 2. Ar V. V. naudodavosi V. K. ūkio technika? Jei taip, tai kada ir kokiu pagrindu ir kam naudodavosi? V. V. parodė, kad naudodavosi V. K. ūkio technika, tai yra traktoriumi savo žemėms, tai yra 3 ha apdirbti. Tai buvo nuo 2009 m. iki 2012 m. V. K. parodė, kad sutinka su V. V., ne kartą jam skolino ūkio techniką, tačiau tai buvo nuo 2016 m., kada įsigijo ūkio techniką. Tuo tarpu 2009–2012 m. ūkio techniką galėjo skolintis iš R. M. Jis ją skolindavosi savo ar tėvų ūkiui tvarkyti. Jam skolindavo, nes jis yra jo giminaitis. 3. Ar V. V. padėdavo ūkio darbus dirbti A. E.? Jei taip, tai kaip ta pagalba pasireiškė, kokiu būdu, kur, kada, kokiu susitarimu? V. V. parodė, kad A. E. nepadėdavo dirbti ūkio darbų, nes jis su juo kartu dirbdavo pas ūkininką V. K. V. K. parodė, kad nesutinka su tuo, nes V. V. padėdavo dirbti ūkio darbus A. E. Matydavo, kaip V. V. A. E. priklausančiose žemėse dirbdavo kartu su juo, jam padėdavo kulti, sėti ir panašiai. 4. Ar V. V. pasirašydavo ant ūkininko V. K. dokumentų? Jei taip, tai kokie buvo dokumentai? Kas juos davė? V. V. parodė, kad taip, yra pasirašęs ant ūkininko V. K. dokumentų, tai yra ant važtaraščių, kad pervežė trąšas jo ūkiui. Tikslaus laikotarpio, kada pasirašė ant dokumentų, nepamena. Tuos važtaraščius po to duodavo V. K. arba A. E. V. K. parodė, kad nesutinka su V. V., nes šis pas jį niekada nėra dirbęs, ant jokių dokumentų nebuvo pasirašęs ir jam jokių dokumentų nėra teikęs. 5. Ar V. V. buvo pasiskolinęs iš ūkininko V. K. pinigų? Jei taip, tai kiek buvo pasiskolinęs, kada, kokiu pagrindu, ar buvo sudaryta paskolos sutartis? V. V. parodė, kad taip, buvo pasiskolinęs iš V. K. 115 000 litų. Kai dirbo pas V. K. ūkyje nuo 2009 m., jį pats V. kalbino pirkti namą, sakė, kad paskolins pinigų. 2012 m. su žmona R. V. susirado tinkamą namą ir nusprendė jį pirkti, tuomet V. K. asmeniškai paprašė paskolinti pinigų namo įsigijimui. Tada su V. K. nuvyko pas jį į butą, kur buvo žmona R. V., namo savininkė T. L. ir uošvienė E. Tuo metu V. K. paskambino R. M. ir nurodė atvykti į “S”. Nuvykus jam, T. ir V. į banką, juos pasitiko R. M., kuri pervedė į jo banko sąskaitą 115 000 litų. Kodėl pinigus pervedė R., o ne V., tam reikšmės neteikė, nes galvojo, kad jie kaip šeima veda bendrą turtą. V. K. parodė, kad jis V. V. nėra skolinęs pinigų. Juos jam skolino jo sugyventinė R. M. V. V. ne kartą tiek jo, tiek Re. prašė paskolinti pinigų namo įsigijimui, tačiau tuo metu jis pats pinigų neturėjo, todėl juos nusprendė paskolinti R. M. Ryte pas juos į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko V. V., R. V. ir sesuo G. E. Jie jo ir Re. paprašė paskolinti 115 000 litų, paskolinti sutiko R. M. Pastaroji nuvyko pas buhalterę, kad suruoštų paskolos sutartį. Po pietų vėl į namus atvyko V. V., kur su R. M. pasirašė paskolos sutartį. Kitą dieną visi trys nuvyko į banką „Swedbank“, kur R. M. jam pervedė pinigus. 6. Ar V. V. paskolintus pinigus grąžino? Jei taip, tai kokiu būdu? V. V. parodė, kad pasiskolintų 115 000 litų negrąžino, tačiau už tuos pinigus atidirbo V. K. ūkyje, kaip jie ir buvo susitarę. Tai yra 2012 m., kada su žmona R. V. nusprendė įsigyti namą, V. K. paprašė paskolinti pinigų namo pirkimui, jiems kaip tik trūko 115 000 litų. V. sutiko ir pasakė, kad už tai jis jo ūkyje turės atidirbti 5 metus. Kaip sutarė, taip ir buvo, pas V. ūkyje dirbo 5 metus be atlyginimo ir taip jam grąžino skolą. V. K. parodė, kad pinigų V. V. R. negrąžino, jie buvo sutarę 1 metų laikotarpio grąžinimo terminą, nes žadėjo parduoti butą ir grąžinti pinigus, tačiau to nepadarė. Atsakydamas į advokatės B. pateiktus klausimus, V. K. parodė, kad neatsimena, nuo kelintų metų pradėjo matyti V. V. dirbantį jo ūkyje, galbūt prieš 10 metų, tiksliai nežino. Butą, kuriame dabar gyvena V. V., jis (V. K.) buvo pardavęs R. E. Jis (V. K.) bendram ūkiui nevadovavo, ir koks bendras ūkių plotas bei tų ūkių darbuotojų skaičius buvo, nežino. V. V. atsakydamas į advokato R. Dobrovolskio pateiktus klausimus, parodė, kad be darbo sutarties tiek V. K., tiek kituose ūkiuose pasirašydavo ant važtaraščių. V. K. buvo pateikęs medicininę pažymą, kad atitinka sveikatos reikalavimus ir gali dirbti. Pirminei darbovietei, kurioje dirbo, žodžiu buvo pranešęs apie darbą ūkyje, o ar buvo pranešęs VMI, neatsimena. Su V. K. „Š. b.“ dėl paskolos nėra buvęs. Už paskolintus 115 000 litų 5 metus atidirbo V. K. ūkyje ir nežino, ar sumokėjo gyventojų pajamų mokestį (7 t., b. l. 120–124).

 

23. Akistatos tarp V. V. ir R. M. metu pateikti atsakymai į klausimus: 1. Ar V. V. yra dirbęs pas R. M. ūkyje? Ar buvo sudaryta darbo sutartis? Nuo kada iki kada, kur ir kokį darbą dirbo V. V.? V. V. parodė, kad pas R. M. ūkyje niekada nėra dirbęs, darbo sutarties nebuvo sudaręs. R. M. parodė, kad sutinka su V. V., tarp jų nėra buvę darbinių santykių. 2. Ar V. V. naudodavosi R. M. ūkio technika? Jei taip, tai kada ir kokiu pagrindu ir kam naudodavosi? V. V. parodė, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. naudodavosi ūkio technika, ją gaudavo dirbamas pas V. K. Tačiau kam ši ūkio technika priklausė, nežino, asmeniškai iš R. M. ūkio technikos jis nėra gavęs naudotis. R. M. parodė, kad nesutinka su V. V. Ar kada nors šis yra naudojęsis ūkio technika, tiksliai nežino, nes ji su A. E. ir V. K. yra sudarę jungtinę veiklos sutartį, pagal kurią bendrai naudoja ūkio techniką, tai galbūt kažkuris iš sutarties sąjungininkų ir buvo davęs V. V. ja pasinaudoti, kad nudirbtų darbus. 3. Ar V. V. padėdavo ūkio darbus dirbti A. E.? Jei taip, tai kaip ta pagalba pasireiškė, kokiu būdu, kur, kada, kokiu susitarimu? V. V. parodė, kad A. E. nėra padėjęs atlikti ūkio darbus, jie tik kartu dirbdavo pas V. K. ūkyje. R. M. parodė, kad jai A. E. yra sakęs, jog V. V. padėdavo jam nudirbti ūkio darbus, tai yra perveždavo trąšas. 4. Ar V. V. pasirašydavo ant ūkininkės R. M. dokumentų? Jei taip, tai kokie buvo dokumentai? V. V. parodė, kad yra pasirašęs ant R. M. ūkio dokumentų, tai buvo važtaraščiai. Kai pervežė trąšas, jam davė pasirašyti ant važtaraščių, ant kurių buvo užrašytas R. M. ūkis, daugiau tuos važtaraščius paduodavo V. K. arba A. E. R. M. parodė, kad iš dalies sutinka su V. V. Ant jos važtaraščių yra pasirašęs V. V., kad pervežė trąšas jos ūkiui, tačiau pagal jungtinę veiklos sutartį trąšų pervežimo darbas buvo pavestas organizuoti A. E. ir, kiek jai žinoma, A. E. neturėjo tam tikros vairavimo kategorijos, ir ji mano, kad A. E. paprašė V. V. pervežti trąšas, todėl ir atsirado jo parašai ant minėtų važtaraščių. 5. Ar V. V. buvo pasiskolinęs iš ūkininkės R. M. pinigų? Jei taip, tai kada, kokiu pagrindu, ar buvo sudaryta paskolos sutartis? V. V. parodė, kad iš R. M. pinigų nėra skolinęsis, juos skolinosi iš V. K., tačiau bankiniu pavedimu pinigus 115 000 litų jam pervedė R. M. Kodėl juos pervedė R., o ne V. K., nors juos skolinosi iš jo, tam reikšmės neteikė, nes manė, kad jie bendrai veda turtą. Paskolos sutarties nebuvo sutarę, o pagal jų pateiktą paskolos sutartį, kurios jis nėra pasirašęs, jo manymu, per tokį trumpą laikotarpį negalėtų grąžinti paskolintos sumos. R. M. parodė, kad su V. V. visiškai nesutinka, nes pinigus jam skolino ji. Jos ir V. K. V. V. paprašė paskolinti 115 000 litų namo pirkimui. Kadangi V. tuo metu tokios sumos neturėjo paskolinti, tai ji nusprendė paskolinti Va. pinigų, taip jam padėdama greičiau įsigyti norimą namą. Sudarė paskolos sutartį su V. V. ir po sutarties sudarymo kitą dieną iš savo ūkio jam į banką pervedė 115 000 litų. Pagal paskolos sutartį V. V. pinigus grąžinti turėjo per 1 metus, tokią sąlygą sutarė, nes V. V. žadėjo parduoti butą ir taip greičiau grąžinti pinigus. 6. Ar V. V. paskolintus pinigus grąžino? Jei taip, tai kokiu būdu? V. V. parodė, kad paskolintų 115 000 litų negrąžino, tačiau už tuos pinigus atidirbo V. K. ūkyje, kaip jie ir buvo susitarę. Tai yra 2012 m., kada su žmona R. V. nusprendė įsigyti namą, V. K. paprašė, kad namo pirkimui paskolintų pinigų, jiems kaip tik trūko 115 000 litų. V. sutiko ir pasakė, kad už tai jis turės atidirbti jo ūkyje 5 metus. Kaip sutarė, taip ir buvo, pas V. ūkyje dirbo 5 metus be atlyginimo ir taip jam grąžino skolą. R. M. parodė, kad visiškai nesutinka su V. V. Jis pinigų jai negrąžino, buvo ne kartą prašyta juos grąžinti, tačiau šis pradėjo jos vengti. Po to ji nusprendė kreiptis į teismą dėl pinigų grąžinimo.

Advokatės D. B. klausimai R. M.: Į klausimą, kodėl į teismą V. V. padavė tik tada, kai šis įsidarbino pas kitą ūkininką, R. M. parodė, kad ji nežinojo, kur jis ir pas kokį ūkininką dirba. Kreipėsi vėliau dėl to, nes tikėjosi, jog jis jai grąžins skolą. Kadangi jis yra jos sugyventinio V. K. giminaitis, tai vis tęsė laiką, tačiau ilgainiui pastebėjo, kad V. V. pradėjo jos vengti ir pinigų nesiruošia grąžinti. Tada ir nusprendė kreiptis į teismą. Į klausimą, kodėl ji pasirašė tik ant paskutinio paskolos sutarties lapo, o ne ant visų, R. M. parodė, kad tuo metu nebuvo tokio reikalavimo. Į klausimą, kodėl paskolinti pinigai buvo pervesti per banką, tačiau buhalterė išrašė kasos pajamų orderį, kad paskolinti pinigai iš kasos, R. M. parodė, kad šį klausimą reiktų spręsti su buhaltere V. B., nes ji pati negali paaiškinti aplinkybių, kodėl buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Tačiau jai yra žinoma, kad šie pinigai nesidubliuoja.

Advokato R. Dobrovolskio klausimai V. V.: Į klausimą, kokią paskolos sutartį buvo pasirašęs, V. V. parodė, kad jokios sutarties nebuvo pasirašęs. Į klausimą, iš ko gavo pinigus, V. V. parodė, kad pinigus gavo pavedimu iš R. M. Į klausimą, ar kada nors R. M. yra prašiusi atlikti kokius nors darbus ūkiuose, V. V. parodė, kad to niekada nėra prašiusi. Į klausimą, ar jis žino, kada V. K. pradėjo ūkininko veiklą, V. V. parodė, kad nežino. Į klausimus, ar buvo įdarbintas pas V. K. ūkyje, kokius dokumentus pasirašė, V. V. parodė, kad dirbo, buvo padavęs savo asmens dokumentą V. K. ir su juo buvo pasirašęs darbo sutartį. Į klausimą, ar jam buvo žinoma apie jungtinę veiklos sutartį, V. V. parodė, kad to nežinojo. Į klausimą, ar pinigai jam buvo pervesti iš R. M. ūkio, V. V. parodė, kad nežino. Į klausimą, ar domėjosi tuo, kas buvo nurodyta pavedime, V. V. parodė, kad tuo nesidomėjo. Į klausimą, ar turėjo kokius nors susitarimus dėl pinigų grąžinimo su R. M., jos ūkiu, V. V. parodė, kad ne. Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis ant sutarties rezoliucinės dalies yra jo parašas ir kokiomis aplinkybėmis jis ten galėjo atsirasti, V. V. parodė, kad nežino, nes tokios sutarties jis nepasirašė (7 t., b. l. 127–131).

 

24. Iš 2019-06-10 V. V. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į LR Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. K. daromo poveikio liudytojams (1 t., b. l. 46–49).

 

25. Liudytojas M. M. parodė, kad tai buvo gal prieš 8 metus, buvo skelbimas, kad ieško darbuotojo pas ūkininką. Jis pasiskambino, atsiliepė A., pavardės neatsimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 64–68), liudytojas parodė, kad tai buvo 2013 m., atsiliepė A. E. Buvo telefoninis pokalbis dėl darbo, šnekėjosi dėl darbo su ūkio technika, klausė, su kokia technika esu dirbęs. Jis paaiškino, kad su visomis gali dirbti. Toliau kalbėjo apie algą. Jis pasisiūlė mažiausiai 1500 Lt, A. E. sutiko. Kitą dieną vėl pasiskambino, A. E. atvažiavo pas jį į namus ir išsivežė į (duomenys neskelbtini)  r., (duomenys neskelbtini) k. Iš pradžių galvojo, kad pats A. yra to ūkio savininkas, bet kadangi perdavė V. K., tai truputį nustebo, liko nesupratęs, kadangi reikėjo laukti valandą laiko, kol jis atvyks. Jį norėjo apgyvendinti, galvojo normaliomis sąlygomis, jį nuvežė į kažkokią sodybą ir paliko. Ten gyvenimo sąlygos yra baisios, ypač žiemą ten labai šalta. Galvojo, pakentės, svarbu dirbti. Prasidėjo darbai, dirbo. Atlyginimo praktiškai neturėjo, tiktai 20–30 Lt per dieną, jeigu kur išvažiuodavo toliau su traktoriumi dirbti. Jokių dokumentų jam nedavė, jokios sutarties neparodė. Kaip suprato, buvo įdarbintas, kadangi ilgai prašė, kad įdarbintų, nes ilgai buvo darbo biržoje ir jį norėjo išmesti, todėl prašė, kad įdarbintų. Pagaliau jį įdarbino, bet sutarties negavo, jokių dokumentų nepasirašė.

Įsidarbino 2013 m. vasario mėnesio pradžioje. Iš darbo išėjo liepos ar rugpjūčio mėnesį, teko pabėgti, nes negavo jokio atlyginimo. Jis prašė, kad algą į sąskaitą pervestų, bet jam buvo pasakyta: „Dirbk, dirbk, taupyk tuos pinigus, iki naujų metų turėsi pinigų.“ Pinigus mokėjo grynaisiais apie 20–30 Lt. Tik jam pabėgant, jis prašė 2000 Lt į rankas, kadangi neturėjo, tai jam įteikė 1200 Lt. Tuos 20–30 Lt duodavo per savaitę, kartais per mėnesį. Valgyti atveždavo, sakydavo, kad daug pinigų nereikia, pavalgyti yra. Toks tas maitinimas buvo, maitino kažkiek. Maitinimas nebuvo aptartas, kad bus išskaičiuotas iš algos.

Gali būti, kad šiandien geriau prisimena, jog sutarė 1500 Lt. Duodavo 20–30 per mėnesį, per savaitę, jeigu išvažiuodavo su traktoriumi dirbti į laukus, paprašydavo pinigų, duodavo, nes reikėdavo nusipirkti maisto. Dirbdavo įvairiai, būdavo, kad ir visą parą praleisdavo, jeigu reikėdavo tręšti. Jis juo (V. K.) pasitikėjo, kad visi jo pinigai kaupsis pas jį (V. K.), kaip šis žadėjo, kad po metų jis (V. K.) jam ar į kortelę, ar grynaisiais būtų sumokėjęs. Jis tiesiog žmogumi pasitikėjo. Niekur nesikreipė, nebuvo tiek apsišvietęs, nežinojo apie tokius dalykus, nežinojo, kad galima kreiptis į FNTT.

Ilgai nebuvo įdarbintas, prašė, kad jį kuo greičiau įdarbintų, nes gavo pranešimą iš darbo biržos, kad jį išmes. Tai be įdarbinimo jis dirbo apie mėnesį laiko. Kada tiksliai įdarbintas, nežino, „Sodros“ duomenų nepasitikrino.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 61, 64–67), liudytojas parodė, kad jie teisingi, tik gegužės 7 d. buvo oficialiai įdarbintas. Per pusmetį uždirbo 1200 Lt ir per mėn. 20–30 Lt. Kad apklausos protokole nurodyti eurai, tai klaida, nes tada dar buvo litai. Per 7 mėn. uždirbo apie 3000 Lt.

Galvojo, kad A. yra ūkio savininkas, tačiau jį perdavė V. K., tai galvojo, kad pastarojo viskas yra. Jo dar su kokiu žmogumi niekas asmeniškai nesupažindino. Kad yra trečiasis asmuo, sužinojo tik vėliau. Galvojo, kad V. K. yra savininkas, nes jam pastarąjį pristatė kaip savininką, ir su juo bendravo kaip su ūkio savininku. Sutarties jis nematė, nežino, kieno ūkyje dirbo.

Kai buvo telefoninis pokalbis, suprato, kad jis (A. E.) yra savininkas, nes pasakojo, kad pats dirba su technika. Telefoninio pokalbio metu nesakė, kam priklauso šitas ūkis. Kai jį perdavė V. K., bendravo su A. E. darbo metu ir toliau. Šis buvo labai geras žmogus, pasikalbėdavo apie ūkį, o detalesnių pokalbių nebūdavo.

Darbus daugiausia nurodydavo A., o darbus prie gyvulių, kurie nelietė darbo su žemės ūkio technika, tai nurodydavo pats V. K. 

Iš pradžių sodyboje gyveno dviese. Buvo žmogus apie 60 metų, bet jį perkėlė į kitą gyvenamąją vietą. Daugiau ten jis gyveno vienas. Iš tos sodybos vėliau perėjo į patį ūkį gyventi, praktiškai gyveno fermoje.

Pinigus perduodavo V. K. Pažįsta P. G., pastarasis dirbo kartu. Ar jis turėjo kažkokių nemalonumų su V. K., negali pasakyti. Apie kitus ūkio darbuotojus nežino, nėra girdėjęs ir apie tai, kad jiems V. K. suteikdavo paskolas.

Pažįsta V. V., pastarasis dirbo tame pačiame ūkyje kaip ir jis, dirbdavo su kombainu sezono metu, nuo gegužės–birželio iki rugpjūčio–rugsėjo mėn. Jis R. V. pažįsta, S. A. neatsimena. R. V. dirbo ūkyje, jo pareigų tiksliai nežino, jis viršininkas buvo, bet jis buvo visai kitame krašte, kaimo nepamena. Su R. V. darbiniai reikalai buvo susiję tik iš dalies, jei reikėdavo ką daryti, tai V. K. nusiveždavo pas R. V. į dirbtuves, kurios buvo (duomenys neskelbtini)  rajone, (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje.

Jis nėra pasirašęs nei atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, nei kituose dokumentuose.

Apklausos metu pas tyrėją davė teisingus parodymus. Tyrėja buvo pateikusi žiniaraščius, ant kurių buvo tikrai ne jo parašai, suma, atrodo, buvo 125 Lt.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 65–66, 70), liudytojas nurodė, kad 65–66 lapuose nėra jo parašo, 195 Lt sumos negavo, 70 lape parašas yra ne jo, panašus, bet ne jo.

Parodžius protokolą (6 t., b. l. 65), liudytojas nurodė, kad ten jo parašas, o 12 t., 70 l. yra ne jo parašas, nes jis tokiu ilgu parašu niekada nepasirašinėdavo. 71, 73 lapuose ne jo parašai.

Po apklausos nebuvo susitikęs su V. K., jam poveikio niekas nedarė, kad pakeistų parodymus.

Skelbimą rado internete. Kaip tiksliai skambėjo skelbimas, dabar negali pasakyti, ieškojo žmogaus, traktorininko. Mano, kad skelbime buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris. Jis tuo telefonu ir paskambino, atsiliepė iš karto.

Kai apklausinėjo FNTT, darbo sutartį jam rodė, bet ant darbo sutarties parašas buvo ne jo, nes jam jokių dokumentų nepateikė pasirašyti. Nežino, su kokiu ūkininku buvo sudaryta darbo sutartis. Kur FNTT parodė sutartį, tai buvo sudaryta su moterimi, pavardės neatsimena. Kas šią sutartį pasirašė už jį, nežino. 

V. V. tik pažįsta, ne draugai. Kiek žino, pastarasis dirbdavo gaisrinėje, žino, kad dirbo rudenį, nes jis pats dar dirbo tuo metu. Rugpjūtis – rudens mėnuo.

25.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad 2013 m. vasario pradžioje rado skelbimą internete, kad ūkininkas ieško traktorininko. Kadangi tuo metu ieškojo darbo, tai pasiskambino skelbime nurodytu numeriu ir susitarė susitikti su A. E. A. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena, ir susitarė, kad jau kitą dieną pradės dirbti pas jį ūkyje traktorininku (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat darbo pokalbio metu susitarė, kad jam nereikėtų važinėti į darbą, jį apgyvendins savo ūkyje (duomenys neskelbtini) .Dėl darbo užmokesčio susitarė, kad mokės 1600 litų. Kitą dieną A. atvažiavo jo pasiimti ir nuvežė į sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyba yra gal kokie 2 km nuo jo ūkinių dirbtuvių (duomenys neskelbtini). Ten jis gyveno laikinai, gal kokį mėnesį. O po to jį perkraustė gyventi į pačias dirbtuves. Tą pirmą dieną, kada jį A. atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, supažindino su V. K. ir pasakė, kad pastarasis čia yra viršiausias, jam priklauso visas ūkis ir su juo reikia jam susiderinti dėl atlyginimo. Tada liko nesupratęs, nes iš pradžių su A. tarėsi dėl darbo, tačiau A. nebeklausė, dėl ko taip įvyko. Su V. pakalbėjo trumpai dėl darbo, paklausė, ar žino, kiek jie susitarė su A. dėl atlyginimo, t. y. kad jis nori gauti 1600 litų, V. pasakė, kad „tai jo, gerai, be problemų“. Ir tą pačią dieną pradėjo dirbti ūkyje su traktoriumi. Jokių įdarbinimo dokumentų nesirašė. Pradirbus gal kokį mėnesį, jam paskambino iš Lietuvos darbo biržos ir nurodė, kad atvyktų į darbo biržą, nes buvo ten užsiregistravęs, nes ieškojo darbo. Tačiau jis pasakė, kad jis jau įsidarbino. Jie pasakė, kad sistemoje nemato, jog jis dirba. Tada klausė V., kaip suprasti, kodėl jis yra neįdarbintas, tai pastarasis pasakė, kad „viskas gerai, sutvarkysim viską, tu tik dirbk.“ Padavė jis V. K. savo pasą ir „Sodros“ pažymėjimą bei banko sąskaitos numerį. Praėjo gal dar keletas savaičių, tada vėl jam skambino iš darbo biržos ir pasakė, kad jie vis dar nemato, jog jis įdarbintas. Tada jau V. pasakė, kad išeis, jei jo neįdarbins, nes norėjo dirbti legaliai. Tai kaip suprato, tada jį įdarbino, nes iš darbo biržos daugiau jam nebeskambino. Tačiau jokios darbo sutarties nedavė pasirašyti. Tai realiai nelegaliai dirbo 3 mėnesius, nuo vasario iki gegužės. Nes pagal „Sodros“ duomenis buvo oficialiai įdarbintas nuo gegužės 07 d. ir dirbo iki rugpjūčio 27 d., tačiau tikrai žino, kad pas jį pradėjo dirbti nuo vasario pradžios. Pas ką dokumentaliai buvo įdarbintas, taip ir nežino. R. M. pagal vardą ir pavardę jam girdėta, tačiau jos realiai nėra matęs. Prisiminė, kad buvo iškaba (duomenys neskelbtini) kaime, kad pasėliai pagal ES paramą priklauso R. M. ūkiui, kuriuose teko ir jam dirbti traktoriumi. Dabar tik iš apklausos sužinojo, kad oficialiai buvo įdarbintas pas ją ūkyje. Dirbo su traktoriumi, ardavo laukus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, tiksliau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visur, kur buvo V. žemės. Kaip iš ankstaus ryto išvažiuodavo su traktoriumi, tai dirbdavo iki vėlaus vakaro, taip pat dažnai dirbdavo ir naktimis. Darbo valandų nebuvo nustatyta. Daugiausia komandas, kur ką dirbti, duodavo V. su A. E. Taip pat dirbdavo kartu su R. B., kuris taip pat buvo traktorininkas, tręšdavo laukus. Kitų vardų, pavardžių nelabai prisimena, nes darbuotojų buvo daug, ir jie dažnai keisdavosi. (duomenys neskelbtini) kartu gyveno su R. ir K., bet jų pavardžių neprisimena. Jie taip pat dirbdavo kartu su juo ūkyje. R. ir K. prižiūrėdavo gyvulius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur buvo V. dvi ar trys fermos, kur laikydavo karves. R. su K. ten dirbdavo ištisai, V. jiems net neleisdavo miegoti naktimis, ypatingai, kai veršiuodavosi karvės. Kalbant apie darbo užmokestį, net nepavadintų to darbo užmokesčiu, nes realiai dirbo už maistą. V. K. nupirkdavo šiek tiek maisto ir atveždavo į laukus, kur dirbdavo. O kartą per mėnesį V. duodavo 20–30 eurų grynaisiais. Sakydavo: „Kam tau dabar tie pinigai, lai jie tauposi, jis tau sumokės visus pinigus prieš Kalėdas. Gausi didelę sumą.“ Kadangi jam tuo metu tų pinigų nereikėjo, nes turėjo kur gyventi, duodavo maisto, tai patikėjo juo, kad jis (V. K.) jam vėliau išmokės visus pinigus, tačiau, kadangi buvo didelis darbo krūvis, buvo nebeįmanoma dirbti, nes realiai dirbdavo be jokio poilsio, tad pasakė V., kad mama susirgo, reikia dabar pinigų, nori gauti 1500 litų, tai tada jam V. „sukrapštė“ 1200 litų ir padavė. Paliko laukuose traktorių, susirinko daiktus ir išvažiavo atgal pas save į kaimą. Tai buvo jo visas darbo užmokestis, kurį gavo per tą laiką, kol dirbo jo ūkyje. Niekur nesikreipė dėl to, kad jam neišmokėjo darbo užmokesčio. Grįžęs susirado kitą darbą ir norėjo nebegalvoti apie tą ūkį, kuriame dirbo. Per tą laiką, kiek dirbo ūkyje, ant jokių dokumentų nepasirašinėjo, nei darbo sutartyje, nei atlyginimų žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose yra įrašytas jo vardas ir pavardė, tačiau peržiūrėjus juos, gali patvirtinti, kad tai ne jo parašai, šalia jo vardo ir pavardės. Nežino, kas galėjo pasirašyti. Šiuos dokumentus mato pirmą kartą. O šalia jo vardo nurodytos sumos nesutapo su išmokėtu atlyginimu, nes realiai tokio net negavo, tik už paskutinį mėnesį, jam išmokėjo 1200 litų. Ūkinė technika dažniausiai buvo laikoma (duomenys neskelbtini) , dirbtuvėse, kur jis pats gyveno. Tai buvo kombainas „New Hooland“, traktorius „New Hooland“, traktorius „John Deer“, traktorius „Belarus“, su kuriuo jis daugiausia dirbdavo, taip pat stovėjo teleskopinis krautuvas, skirtas grūdams semti, trąšoms krauti. Daugiausia su tuo krautuvu dirbdavo R. B. Tačiau technika nuolat važinėdavo, stovėdavo ten, kur vykdavo tuo metu darbai. Kam ta technika priklausė, nežino, bet galvojo, kad V., nes, kaip ir pasakė A., jis čia viršiausias, ir jam viskas priklauso. Trąšos buvo laikomos (duomenys neskelbtini) , kur gyveno, o grūdai, kiek pamena, buvo laikomi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Kiek pamena, važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur būdavo toks pareigūnas, greičiausiai V., jis ten vadovavo ūkiui, kitiems darbuotojams. Tačiau nežino, ar tai buvo jo ūkis, ar V. ten, pamena, prie to sandėlio grūdus valė visą naktį. Taip pat su tais darbuotojais iš (duomenys neskelbtini)  važiuodavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten būdavo dideli laukai, kur dirbdavo su traktoriumi. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)  rajonuose esančiuose laukuose dažniausiai kultivuodavo, trąšas kraudavo ir šieną, šiaudus veždavo. Kartu su juo, kaip ir minėjo, dirbo A. E. – vairuodavo traktorių, purkšdavo laukus, taip pat vadovaudavo visiems, R. B. – dirbo su teleskopiniu krautuvu prie grūdų, vykdavo į laukus, tręšdavo, dar toks D. presuodavo rulonus, pavardės nepamena. O V. kartais atvykdavo pasižiūrėti, kaip dirba. Kitų nepamena.

Atsakė į klausimus: 1. O kas vairuodavo sunkvežimius, kombainą? Vairuodavo sunkvežimį A. E., atveždavo trąšas. Dar būdavo toks gaisrininkas, jis taip pat atveždavo trąšas. O po to jį matydavo su kombainu dirbantį, jau kai prasidėjo rugiapjūtė, prieš jam išeinant. Tai galėjo būti V. V. Ar dar kas kitas vairuodavo kombainą, nėra matęs, tik jį vienintelį matė. 2. Kokias paslaugas teikė UAB K. ? Nežino. 3. Ar veždavo trąšas iš UAB “A”V. V.? Kad veždavo trąšas V. V., tai yra matęs, bet iš kur jis veždavo, neįsivaizduoja. 3. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo su I. C. – jis veždavo pardavinėti malkas su sunkvežimiu „GAZ“, pats matydavo, taip pat teko keletą kartu su juo kartu dirbti. Jeigu būdavo kažkoks užsakymas, važiuodavo kartu į mišką krauti malkas į tą sunkvežimį. V. jam nurodydavo važiuoti krauti malkų. D. K. dirbo su traktoriumi, taip pat sandėlyje dirbdavo prie technikos kaip šaltkalvis. Daugiau kiti jam išvardinti asmenys pagal vardus ir pavardes yra negirdėti. Taip pat ūkyje dirbo kažkoks S. – prižiūrėdavo karves, tačiau jo pavardės nežino. 4. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes nieko nežino. Šias pavardes girdi pirmą kartą. 5. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo kartu su V. V. Apie jo darbą pasisakė anksčiau. 6. Ar dar dirbo su apklausoje nepaminėtais asmenimis? Prisiminė, kad dar buvo toks S. Ž. – dirbo taip pat prie gyvulių, kartu su K. ir R. Daugiau nepamena. 7. Ar yra girdėjęs apie jungtinę veiklos sutartį? Nėra. 8. Ar žino ką nors apie paskolos suteikimą V. V.? Nėra girdėjęs. 9. Ar žino ką nors apie poveikį ūkyje dirbusiems asmenims? Nieko nežino. Nebendrauja su darbininkais, kurie dirbo tame ūkyje. 10. Kieno biuras yra įsikūręs, adresu: (duomenys neskelbtini) ? Nežino. 11. Kur rinkdavosi darbuotojai prieš darbus? Dabar prisiminė, kad jam pirmą kartą atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, pakalbėjus su V. dėl darbo, jis galvojo, kur jį laikinai apgyvendinti, ir kelioms dienoms jį apgyvendino pačioje (duomenys neskelbtini) pas tokį K. P., kuris taip pat dirbo ūkyje traktorininku, statybose (duomenys neskelbtini), pjūklininku. Tai tada tas kelias dienas, prieš važiuojant į darbą, visi rinkdavosi pas V. namuose, (duomenys neskelbtini). Adreso nežino. Ten dar rinkdavosi D., K., I. C., A. E. ir dar kartais ateidavo kombainininkas V. V. Ir su tokiu autobusiuku važiuodavo į dirbtuves (duomenys neskelbtini) pasiimti technikos. Taip buvo tas pirmąsias kelias dienas. O daugiau, kai jis buvo perkraustytas į sodybą, tai pėsčiomis ateidavo iki dirbtuvių, o po to gyveno jau pačiose dirbtuvėse. O D., K., I., A. ir V., kadangi jie visi iš (duomenys neskelbtini), tai jie atvykdavo kartu arba kas jau su savo nuosava transporto priemone, atvažiuodavo į dirbtuves pasiimti technikos ir pradėdavo darbus. 12. Ar žino iš šių išvardintų darbuotojų, kas pas kokį ūkininką dirbo? Nežino, tačiau dirbo visi kartu. 13. Ar žino, kur įregistruoti R. M., V. K. ir A. E. ūkiai? Nežino (6 t., b. l. 64–68).

 

26. Liudytojas J. K. parodė, kad V. K. buvo jo darbdavys, dirbo prieš 10–11 metų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 150–151), liudytojas parodė, kad jis neturėjo darbo, pasiūlė dirbti, dirbo 2–3 mėnesius per sėją pavasarį. Dėl darbo tarėsi su pačiu V. K., o dokumentus supildė S. A. Dirbo su traktoriumi. Nepamena, kokį atlyginimą sutarė, kažkur apie 1000 Lt. Gaudavo tiek, kiek buvo sutarę, darbo sutartį pasirašė. Ta suma buvo nurodyta sutartyje. Algą mokėjo kas savaitę, per mėnesį būdavo 1000. Kartą per mėnesį pasirašydavo algalapį, suma algalapyje būdavo nurodyta teisingai. Kad išeinant iš darbo rašėsi algalapiuose, tai tikrai, bet lygtai rašydavosi kas mėnesį. Atlyginimą kas savaitę išmokėdavo dirbtuvėse, kur susirinkdavo. Išmokėdavo V. K., pastarasis algalapių neatsinešdavo. S. A. duodavo pasirašyti algalapį kas mėnesį. S. A. atveždavo pasirašyti į dirbtuves ryte arba vakare. Algalapiuose sumos buvo mėnesinės – 1000 Lt.

Kai parašė pareiškimą išeiti iš darbo, davė pasirašyti tris algalapius. Apsiriko dėl S. A. atvežamų algalapių, niekas jų neatveždavo. Sumos buvo surašytos, žiūrėjo, sumos atitiko, buvo teisingos.

V. V. pavardė negirdėta. Va. žino, tačiau, kokia jo pavardė, nežinojo, pastarasis dirbo su tuo pačiu traktoriumi, tik kitoje pamainoje. Daug nebendravo, kokiu pagrindu jis ten dirba, nekalbėjo. Nežino, ar Va. turėjo kitą darbą.

Pareiškimą išeiti iš darbo rašė S. A., V. K. nebuvo. Jis S. A. pasakė, girdėjo ir V. K., kad išeina iš darbo, kad susirado kitą darbą. Paskui nuvažiavo į kontorą ir parašė pareiškimą.

Dirbdavo 10–12 val. O koks darbo laikas buvo numatytas pagal darbo sutartį, nepasakys. Kokius darbus reikės dirbti, nurodydavo V. K. Ką daugiau darydavo S. A. ūkyje, nežino, buvo kaip pavaduotojas, V. K. padėjėjas. S. A. jam darbų neskirstė.

R. V. nepažįsta, R. M. nepažįsta, tačiau pavardė girdėta. Ji rajone dirbo, ar tarybos narė, ar kas buvo. Ar R. M. ūkininkauja, nežino, jis buvo priimtas dirbti į V. K. ūkį. Darbo sutartį skaitė, ją pasirašė iš karto. Darbo sutartyje buvo nurodytas sutartas užmokestis 1000 Lt į rankas. Suma būdavo nevienoda, jei šeštadienį nedirbdavo, jau suma būdavo mažesnė. Per mėnesį suma nesikeisdavo.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 36–38), liudytojas nurodė, kad 36 lape nėra parašo, 37 ir 38 lapuose jo parašai. Paskutinį mėnesį nepilną dirbo, tik dvi savaites, gaudavo 1000 Lt, gal atskaitydavo. Jis sako, ką gaudavo – 1000 Lt. Paskutinę išmoką už darbą gavo tą pačią dieną, kai įformino išėjimą iš darbo. Gal ikiteisminio tyrimo metu ir sakė, kad neprisimena, kas algalapiuose parašyta, dabar nelabai atsimena. Atsimena, kad buvo sutarta 1000 Lt, 1000 Lt ir gaudavo tikrai. Pasirašydamas daug dėmesio į sumas nekreipė. 

Per mėnesį 4 savaitės su trupučiu. Per savaitę gaudavo po 250, būdavo ir 200, nes mažiau valandų dirbdavo. Gaudavo skirtingas sumas. Kitą kartą daugiau valandų išdirbdavo ir išsilygindavo. Kas mėnesį gaudavo 1000 Lt. Yra 4 savaitės, likusios dienos persikeldavo į kitą mėnesį. Jis tiksliai neskaičiuodavo, gaudavo 1000 Lt.

A. E. pavardė nieko nesako, vardas žinomas. S. A. buvo žmonos pažįstamas, atvažiavo į namus ir pasiūlė dirbti. Su S. A. dėl nieko nesitarė, visas susitarimas vyko pas V. K. namuose. Į laukus S. A. žiniaraščių neatveždavo, susimaišė šiandien. Kai būdavo naktimis darbas, ryte pasikeisdavo traktoriumi su V. Nesu matęs, kad V. V. bendrautų su V. K., S. A. A. matė dirbantį ūkyje su purkštuvu.

Nežino apie paskolų suteikimą ūkio darbuotojams.

26.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. K. parodė, kad 2011 m., tikslios datos neprisimena, jo pažįstamas S. A. pasiūlė jam įsidarbinti pas V. K. ūkyje traktorininku. Kadangi tuo metu neturėjo darbo, tai sutiko. Ir kiek gerai prisimena, ten tedirbo 2 ar 3 mėnesius. Ar rašėsi darbo sutartį, neprisimena. Tik atsimena, kad visus darbus aptarė su S. A. ir V. K., tuo tarpu R. M. nėra gyvenime matęs, nors žinojo iš kitų žmonių, kad tokia moteris egzistuoja. Dirbdavo laukuose su traktoriumi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Darbo valandų nebuvo nustatyta, dirbo tiek, kiek nurodydavo V. K. Tekdavo dirbti ir po 12 valandų per dieną. Atlyginimą jam išmokėdavo kiekvieną savaitę V. K. grynaisiais. Į savaitę atlygį gaudavo 250 litų. Tai mėnesinis jo atlyginimas buvo kažkur 1000 litų. Kad gavo atlyginimą, niekur pasirašyti nereikėjo, tik, kai ėjo išsidarbinti, buhalterijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) miesto centre, jam S. A. davė pasirašyti algalapius. Nebeprisimena, kas tuose algalapiuose buvo parašyta. Jokių priedų negaudavo. V. V. pažįsta. Jis atvažiuodavo į laukus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ten kur jis dirbo. Kiek matydavo, Va. taip pat vairuodavo ūkinę techniką. Laukuose dirbdavo vienas. Ar V. V. buvo įdarbintas pas V. K. ūkyje, nežino. Iš šio darbo išėjo, nes gavo geresnį pasiūlymą. Nėra piktuoju su V. K. (5 t., b. l. 150–152).

26.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas J. K. parodė, kad, kiek pamena, dirbo pas V. K. ūkyje 2011 m. pavasarį 2ؘ–3 mėn., kada buvo sėjimas. Tai galėjo būti 2011 m. balandžio–birželio mėn. Pas V. ūkyje jam pasiūlė įsidarbinti jo pažįstamas S. A., kuris ir supažindino jį su V. Kiek suprato, S. A. pas V. ūkyje buvo kaip toks ūkvedys, tvarkydavo dokumentus, tačiau jis nežino, kokios jo pareigos buvo. Susitikus su V., aptarė darbo sąlygas, darbo užmokestį. Tiksliai nepamena, kiek sutarė, tačiau tai buvo fiksuotas darbo užmokestis, tai gaudavo kas mėnesį bendrą sumą ne mažiau 1000 litų. Kur rašėsi darbo sutartį, tiksliai nepamena, bet ją jam davė pasirašyti S. A., jis suruošė įdarbinimo dokumentus. Kas tiksliai buvo parašyta darbo sutartyje, nepamena. Jis apklausos metu pirmą kartą sužinojo, kad, „Sodra“ duomenimis, jis oficialiai buvo įdarbintas pas R. M. ūkyje, pastarosios gyvenime nėra matęs ir ją žinojo tik iš kitų žmonių kalbų, kad ji yra V. K. sugyventinė. Jo darbo valandos nebuvo nustatytos, dirbdavo tiek, kiek liepdavo V., ir užtrukdavo atlikti darbus, todėl negali įvardinti darbo valandų, tai priklausydavo ir nuo oro sąlygų. Jis vairuodavo traktorių, su kuriuo sėdavo, ardavo, taip pat buvo kartą tekę ir tręšti laukus. Pagrindinė bazė, į kurią rytais prieš darbus važiuodavo, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, ten stovėdavo traktorius, kurį pasiimdavo ir vykdavo dirbti į laukus, kur nurodydavo V. Taip pat kartu su juo dirbo A. E., jis taip pat vairuodavo traktorių, su kuriuo daugiausiai purkšdavo laukus, taip pat, jeigu reikdavo kokių nors detalių technikai, važiuodavo jų parvežti. Dar kartais atvažiuodavo toks Va., pavardės neprisimena, su kuriuo pasikeisdavo traktoriumi prie sėjos. Jis irgi sėdavo laukus su traktoriumi. Tačiau negali įvardinti, kiek jis dienų dirbo, kiek valandų dirbo, ar jis buvo įdarbintas ir ar jam buvo išmokamas darbo užmokestis, nežino. Tas Va. galimai galėjo būti V. Visi trys dirbdavo laukuose, esančiuose šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų, (duomenys neskelbtini) rajone. Kalbant apie atlyginimą, tiksliai neprisimena, kiek kartų jam V. K. išmokėdavo darbo užmokestį per mėnesį, gal kas dvi savaites ar kas savaitę, nepamena, tačiau tikrai pamena, kad per mėnesį jo atlyginimas iš viso buvo ne mažiau 1000 litų. Visada atlyginimą grynaisiais išmokėdavo V. K., o po to, gavus atlyginimą, S. A. į bazę (duomenys neskelbtini) atveždavo atlyginimų žiniaraščius, kur duodavo pasirašyti, kad gavo atlyginimą. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai su jo vardu ir pavarde, gali patvirtinti, kad šalia jo vardo ir pavardės esantys parašai yra jo, išskyrus 2011 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštį, čia jis savo parašo neįžiūri, galbūt jo visai nėra. Kiek mato, žiniaraščiuose nurodytos sumos nesutapo su realiai gautu atlyginimu, nes gaudavo ne mažiau 1000 litų per mėnesį. Kiek jam žinoma, kai jis dirbo, buvo tik viena bazė (duomenys neskelbtini), o vėliau iš kitų žmonių kalbų sužinojo, kad V. nusipirko ir kitą bazę (duomenys neskelbtini), tačiau apie tą kitą bazę daugiau nieko nežino, negali nieko papasakoti. Kai jis dirbo, ūkinė technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini) : 2 traktoriai „John Deer“ ir 1 traktorius „Belarus“. Jis asmeniškai vairavo „John Deer“, tarpusavyje su V. V. jais keisdavosi, o A. E., kai purkšdavo laukus, juos purškė su „Belarus“. Jei sugesdavo technika, tai stengdavosi taisyti ją patys, o jei reikėdavo atlikti techninę apžiūrą, atvažiuodavo iš įmonės darbuotojai ir juos žiūrėdavo bei tvarkydavo. Iš kokios įmonės atvažiuodavo ir kokie tai buvo darbuotojai, nežino, nepamena. Jų visų darbui: jo, A., Va., S. vadovavo V. K. Kam priklausė ta ūkinė technika, laukai, kuriuose dirbo, bazė (duomenys neskelbtini), nežino, tačiau manė, kad viskas priklauso V. K. 

Atsakė į klausimus: 1. Kur buvo laikomi grūdai? Nežino, nedirbo tuo momentu. 2. Kur buvo laikomos trąšos? Kiek pamena, atveždavo iš kažkokios įmonės su puspriekabe trąšas į (duomenys neskelbtini) esančią bazę, o iš ten daugiau pasikrovę važiuodavo į laukus. 3. Ar V. V. vežė trąšas? Lyg ir matė kartą, kad vežė pats Va. trąšas su puspriekabe, bet iš kur jas atvežė į (duomenys neskelbtini)  esančią bazę, nežino. 4. Ar A. E. vežė trąšas? Nežino, nėra matęs. 5. Ar S. A. vykdavo į laukus? Ne, jį tik sutikdavo (duomenys neskelbtini) esančioje bazėje, kai atveždavo pasirašyti ant dokumentų. 6. Ką žino apie A. E. ūkį? Nieko nežino. 7. Ką žino apie R. M. ūkį? Tik tiek, kiek sužinojo iš apklausos, jog pas ją buvo oficialiai įdarbintas. 8. Ar jam teko girdėti apie jungtinę veiklos sutartį? Ne. 9. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Nežino ir neteko lankytis tuo adresu, nežino, kas ten yra. 10. Kaip vykdavo į darbą (duomenys neskelbtini), kur rinkdavosi prieš darbus? Pats nuvykdavo su savo asmenine transporto priemone. 11. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB “A”? Nežino. 12. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 13. Kur registruotas V. K. ūkis? Nežino. 14. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., D. L., S. A., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų, gali parodyti, kad dirbo tik su S. A., tai yra, su juo tvarkėsi įdarbinimo / išdarbinimo dokumentus, taip pat jis atveždavo pasirašyti atlyginimų žiniaraščius, o su kitais išvardintais asmenimis jis nedirbo. 15. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų gali parodyti, kad nei viena iš šių pavardžių jam negirdėtos ir su jais jis nedirbo. 16. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų dirbo kartu tik su V. V., apie jį jau pasisakė prieš tai. 17. Ką konkrečiai žino apie V. V. suteiktą paskolą? Nežino nieko. 18. Ką žino dėl galimo poveikio ūkio darbuotojams? Nieko nežino (5 t., b. l. 176–180).

 

27. Liudytojas I. C. parodė, kad jis dirbo pas R. M. ūkyje vairuotoju. Darbo sutartį sudarė su direktoriumi S. A. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su S. A. Iš pradžių dirbo UAB “As”, paskui perėjo į R. M. ūkį. Neatsimena, kuriais metais perėjo į R. M. ūkį.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 51–56, 60–62), liudytojas parodė, kad galbūt 2010 metais perėjo, nepamena dabar, nes yra po operacijos. S. A. buvo jo direktorius, tai jis viską tvarkė, ir perėjo pas R. M., nes UAB “As” iširo, tai S. A. pasiūlė dirbti R. M. ūkyje. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pasiūlė V. K.

Nebeatsimena, kokį gaudavo atlyginimą, kiek būdavo sutarta, pasirašydavo, S. A. duodavo pasirašyti, tiek gaudavo. Su R. M. nebendravo, nurodymų ji neduodavo, jam darbus paskirstydavo S. A. V. K. darbų neskirstydavo, jis retkarčiais pasirodydavo, bet darbuose nedalyvavo. Atlyginimą išmokėdavo S. A. Paskui kitas ūkis buvo, tai R. V. vadovavo.

Sveikata jo ir atmintis nėra gera po trijų operacijų, nežino, kurie jo parodymai teisingi, neatsimena, ką anksčiau sakė, sakė, ką klausė.

V. K. atvažiuodavo, bet darbus S. A. skirstė. Kai dirbo pas R. M., atlyginimą mokėjo S. A., kai dirbo pas R. V. ūkyje, R. V. mokėjo. Sutartį sudarė S. A. ir davė pasirašyti.

Neprisimena, kad V. K. pasiūlė darbą R. M. ūkyje. Jam atlyginimo nemokėjo V. K., taip išeina, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nebeatsimena. 

A. E. buvo, nežino, koks pastarojo vaidmuo, jis giminaitis, kitą sykį ir jis pasakydavo.

Kitame ūkyje R. V. vadovavo. Kieno ūkis, nežino, nes ten „švogeriai“, giminės. R. V. skirstydavo darbus. 

Neatsimena, koks buvo jo atlyginimas. Kiek pasirašydavo žiniaraščiuose, tiek ir gaudavo.

Buvo mašina, jam patiko, pradėjo šnekėti, tai pasakė, kad gali perleisti. Už mašiną atskaitydavo iš algos. Automobilis buvo džipas „Pajero“, jo vertė nedidelė, nenaujas buvo. Galbūt 6 000 Lt buvo jo vertė. Kiekvieną mėnesį po 500 Lt iš algos atskaitydavo už automobilį. Susitarė su R. M. ir V. K., jie kartu buvo. Automobilis turbūt buvo R. M., nežino. Algalapyje suma būdavo be 500 Lt, jau būdavo išminusuota.

Jis buvo įdarbintas vairuotoju, bet, jeigu su mašina nebūdavo darbo, dirbdavo kitus darbus: rinkdavo akmenis, gyvulius ganydavo. Jis vairavo daugiausia „Kamaz“, dar buvo „GAZ“, retkarčiais važiuodavo su „Scania“, su traktoriais nedirbo. UAB “As” dirbo su miškovežiu „Scania“.

Būdavo taip, kad per dieną dviejose vietose dirbdavo: pusę dienos pas R. V., kitą pusę – pas S. A. R. M. ūkyje. S. A. dirbo R. M. ūkyje. R. V. buvo atskirai kitame ūkyje, kuris priklausė A. E. Jie visi buvo „švogeriai“. A. E. buvo kaip inžinierius tame ūkyje, rūpindavosi detalėmis. Jis ūkių plotų atriboti negali, nežino, jam pasakydavo, į kokią pusę važiuoti. Dirbdavo 8 valandas, o vasarą daugiau dirbdavo, kai darbymetis būdavo. Vasarą visaip dirbdavo, ir iki tamsos, jeigu rugiapjūtė būdavo, tai kol rasa atsirasdavo. Per rugiapjūtę pradėdavo dirbti, kada rasa nukrisdavo, apie 9 valandą.

Jo alga visą laiką buvo vienoda: ir darbymečio metu, ir ne darbymečio metu, už automobilį išminusuodavo ir žiniaraštyje būdavo tiek, kiek į rankas. Mašina buvo R. M. ūkyje, paklausė, ar negalėtų jam ją perleisti. Kalbėjo iš pradžių su S. A., šis pasakė pakalbėti su V. K. V. K. pašnekėjo su žmona R. M. Paskui jie buvo kartu, ir jis paklausė, ar gali perleisti jam mašiną. Nežino, kuriam atiduodavo pinigus, pinigai buvo išminusuoti iš algos. Neatsimena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad V. K. pasiūlė mašiną.

V. V. matydavo ūkyje, pažinojo, pastarasis dirbo su kombainu prie R. V., o jis veždavo grūdus. Nežino, kokiame ūkyje dirbo V. V., pastarąjį jis matydavo, kai nuvažiuodavo pas R. V. dirbti. Nežino, ar A. E. padėdavo. R. V., V. V. ir A. E. yra „švogeriai“. Nežino, kaip dirbo V. V. Ne darbymečio metu V. V. pasirodydavo, kitą sykį su traktoriumi pavažiuodavo, važiuodavo trąšų parvežti. Jis veždavo trąšas su mašina, S. A. jam nurodydavo, kur trąšas vežti. Nežino, kas nurodydavo V. V. vežti trąšas. Jis ir V. V. kitą sykį į tą patį sandėlį veždavo trąšas, kitą sykį – į kitą. Vienas sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini). V. V. veždavo į sandėlį (duomenys neskelbtini)  arba į R. M. ūkį (duomenys neskelbtini). Nežino, ar V. V. buvo įdarbintas, nematė, kaip pastarajam išmokėdavo atlyginimą ar kitiems darbuotojams.

V. L. pažįsta, dirbo su kombainu. S. L. neatsimena, S. J. nežino.

Prieš darbo dieną rinkdavosi (duomenys neskelbtini), jei ten dirbdavo, o jei dirbdavo (duomenys neskelbtini), tai ir rinkdavosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) darbui vadovavo R. V., o (duomenys neskelbtini) – S. A. Kai būdavo rugiapjūtė, darbymetis, V. V. dalyvaudavo paskirstant darbus. R. M. nedalyvaudavo, jos ūkyje S. A. vadovavo.

Jis pasirašė apklausos protokolus, perskaitė parodymus, neatsimena, kas ten buvo. Tyrėjai, kurie apklausė, spaudimo, poveikio nedarė.

Neatsimena, ar tyrėja rodė žiniaraščius. Ji surašydavo protokolus, duodavo perskaityti ir pasirašyti. R. M. jam atlyginimo nemokėjo.

Paskutinė operacija – sąnario keitimas buvo rugsėjo mėnesį, kita – prieš 5 metus, dar kita – prieš porą metų. Prieš 5 metus keitė vieną sąnarį, dabar – kitą. Dabar neatsimena net kas vakar buvo. Parodymų skirtumai yra dėl sveikatos. Kiekviena operacija pakenkė atminčiai. Geresnė atmintis buvo prieš operacijas. Jis daug metų nedirbo, turėjo invalidumą, o paskui išėjo į pensiją.

Prisimena, kad S. A. algą mokėjo, sutartį pasirašė. Dabar daug metų praėjo, todėl neatsimena, kuo tolyn, tuo blogyn.

27.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas I. C. parodė, kad nuo 2005 m. pradėjo dirbti UAB “As” vairuotoju, vežiodavo medieną. Direktorius buvo S. A., o V. K. buvo šios bendrovės akcininkas. Visam darbui vadovavo S. A. 2010 m. gegužės mėnesį jam V. K. pasiūlė dirbti R. M. ūkyje, ir jis sutiko. Su kuo pasirašė darbo sutartį, nebeprisimena, tik žino, kad buvo įdarbintas pilnu etatu R. M. ūkyje. Tiksliai pareigybės neprisimena. Sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį grynaisiais ne daugiau 1000 litų. Kartais išmokėdavo atlygį buhalterė, vardo ir pavardės nežino, kartais pinigus duodavo V. K. Visada reikėdavo pasirašyti ant algalapio, kai gaudavo atlyginimą. Dirbdavo šiame ūkyje įvairius darbus, rinkdavo akmenis, veždavo trąšas, pervarydavo gyvulius ir t. t. Visam darbui vadovaudavo V. K., taip pat vadovaudavo ir S. A., tuo tarpu R. M. ūkyje pasirodydavo retai. Kiek dirbdavo, priklausydavo nuo oro sąlygų, jeigu geras oras, tai dirbdavo ir dienomis, ir naktimis, o kai lydavo, nereikėdavo dirbti, būdavo laisvadienis. Nustatytų darbo dienų ir valandų skaičiaus nebuvo. 2015 m. pradžioje susirgo ir turėjo biuletenį, ruošėsi operacijai. 2015 m. kovo mėnesį buvo išoperuotas. Nedarbingume buvo visus metus, reabilitavosi. 2016 m. pradžioje parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, nes nebegalėjo dirbti dėl sveikatos problemų. V. V. pažįsta. Su juo dirbo kartu pas R. M. ūkyje. V. V. pas juos dirbo traktorininku, vairuodavo kombainus, traktorius. Nuo kada jis pradėjo pas juos ūkyje dirbti, neprisimena, bet kai jis atėjo dirbti, 2010 m. gegužę, Va. dar nedirbo, atėjo dirbti gal kokiais 2012 m., tiksliai nebeprisimena, o kai jis išėjo iš šio darbo – 2016 m. pradžioje, V. V. dar tebedirbo pas Re. ūkyje. Ar jis buvo oficialiai įdarbintas, nežino. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju (5 t., b. l. 60–62).

27.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas I. C. parodė, kad pas V. K. dirbo apie 10 metų. Gal 2005 m., tikslios datos nepamena, įsidarbino UAB “As” vairuotoju. Kiek jam žinoma, UAB “As” priklauso V. K., o direktorius buvo S. A. Kai dirbo šioje bendrovėje, vežiodavo medieną su miškovežiu. O 2010 m., tai galėjo būti gegužės mėnuo, jam V. K. pasiūlė dirbti ūkyje, nes reikėjo darbininkų, kurie galėtų nešioti akmenis, važiuoti į mišką ruošti medieną, prižiūrėti gyvulius, sandėlyje dirbti prie grūdų, valymo darbus ir panašiai. Taip pat V. pasakė, kad jis bus įdarbintas pas R. M. ūkyje. R. M. žinojo tik tiek, kad ji yra V. K. sugyventinė ir ją sutikdavo jo namuose (duomenys neskelbtini), nes ten yra įsikūręs UAB “As” biuras, ūkiniame pastate, antrame aukšte, kur jis prieš tai dirbo. Pradirbo ūkyje iki 2015 m., tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti iki 2014 m. gruodžio mėn., nes susirgo, pasiėmė biuletenį ir išėjo operuotis. Po to į darbą grįžo tik 2015 m. pabaigoje, ar 2016 m., pradžioje, tikslių datų neprisimena, parašyti pareiškimo, kad išeina iš darbo, nes dėl sveikatos problemų nebegalėjo dirbti. Tikslios datos, kada pasirašė darbo sutartį dėl darbo R. M. ūkyje, neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2010 m. gegužės mėnuo. Kiek pamena, išdarbinimo iš UAB “As” ir įdarbinimo Re. ūkyje dokumentus rašėsi su S. A., UAB “As” biure, adresu: (duomenys neskelbtini) .S. A. padiktavo, ką surašyti pareiškime dėl išdarbinimo iš UAB “As”, ir tada davė pasirašyti darbo sutartį dėl darbo R. M. ūkyje. Darbo sutarties turinio neprisimena, tačiau buvo įdarbintas pilnu etatu. Koks buvo nurodytas darbo užmokestis sutartyje, taip pat nepamena. Kad pasiūlė dirbti ūkyje V. K., o buvo dokumentaliai įdarbintas Re. ūkyje, tam reikšmės neteikė, nes jie kartu gyveno, buvo kaip šeima, todėl galvojo, kad tai jų bendras ūkis. Buvo įdarbintas vairuotoju darbininku. Dirbo įvairius ūkio ir kitus darbus: važiuodavo į mišką pakrauti medienos ir ją išveždavo į (duomenys neskelbtini) į medienos įmonę, pavadinimo nepamena. Miškų būdavo daug, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajone, yra vežęs ir iš (duomenys neskelbtini). Taip pat prižiūrėdavo gyvulius (duomenys neskelbtini) rajone, kur ganydavosi laukuose, taip pat dirbdavo ir sandėlyje (duomenys neskelbtini) kaime, prie grūdų, atlikdavo valymo darbus, o po to, kai V. nusipirko kitą ūkį iš ūkininko, jo vardo, pavardės nepamena, tada atsirado dar vienas sandėlis (duomenys neskelbtini). Teko dirbti ir jame valymo darbus. Tiksliai metų, kada V. nupirko kitą ūkį ir atsirado sandėlis (duomenys neskelbtini), neatsimena. O kai prasidėdavo darbymetis laukuose, tada veždavo grūdus iš laukų į priėmimo punktus (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Laukai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tikslesnių vietų negali įvardinti, neprisimena kaimų pavadinimų. Tačiau dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Darbo valandos buvo nustatytos nuo 8 val. iki 18 val., tačiau realiai darbo laikas ir patys darbai priklausydavo nuo oro sąlygų ir sezono. Jeigu lydavo, liepdavo dirbti sandėliuose, džiovindavo grūdus, atlikdavo valymo darbus, o kai būdavo geros oro sąlygos, tada šieną veždavo ir atlikdavo kitus darbus, kurie būdavo atliekami lauke. Pavasarį, kai prasidėdavo sėjimai, veždavo trąšas, sėklas, o per javapjūtę veždavo grūdus. Nežino, kiek valandų dirbdavo per savaitę, nes būdavo skirtingai. Per patį darbymetį, kai yra javapjūtė, teko dirbti ir 3 paras iš eilės, šiek tiek leisdavo pamiegoti ir vėl veždavo grūdus. Jo darbui vadovavo S. A. ir V. K. bei A. E. S. A. atvažiuodavo su mašina į laukus ir juos prižiūrėdavo. Tikslios laukų vietos nepasakys, neprisimena. Kuo S. A. dirbo Re. ūkyje, nežino. Darbus organizuodavo ir jiems vadovaudavo V. su A. A. E. dirbdavo laukuose su traktoriumi, tai jis suvadovaudavo visiems, kaip ką daryti. O V. K. būdavo viršiausias. Jis atvažiuodavo į laukus, ar sandėlį, kur tuo metu dirbdavo, patikrinti, kaip dirba. R. M. ūkyje matydavo labai retai, atvažiuodavo kartais kartu su V. K. į laukus, gal kartą per pusę metų, tačiau ką ji ten darydavo, nežino. Jam ji darbo neorganizavo, nevadovavo, atlyginimo neišmokėdavo. Viskam vadovavo ir atlyginimą išmokėdavo V. K. Atlyginimą paprastai gaudavo vieną kartą per mėnesį, tačiau sumų, kaip keitėsi jo atlyginimas, neprisimena. Iš pat pradžių, kai pradėjo dirbti Re. ūkyje, gaudavo tuo metu esantį minimalų darbo užmokestį, po to mokėdavo daugiau, tačiau tikrai nežino, nuo kada pradėjo didėti atlyginimas ir kaip jis didėjo. Mažiausia suma, kurią prisimena gavęs, buvo 500 litų. Per darbymetį gaudavo daugiau, tačiau tikslių sumų ir laikotarpių, nuo kada iki kada buvo jam išmokama tam tikra suma atlyginimo, neprisimena. Visada grynaisiais atlyginimą išmokėdavo V. Kad gavo atlyginimą, reikėdavo pasirašyti ant dokumentų – atlyginimo žiniaraščių. Juos atveždavo į laukus S. A. Jam apklausos metu buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos. Peržiūrėjus atlyginimų žiniaraščius, kur yra jo vardas bei pavardė, o šalia nurodytas jam išmokėtas atlyginimas, negali pasakyti, ar visos sumos sutapo su jam išmokėtu atlyginimu, nes neprisimena sumų, kokias gavo kaip darbo užmokestį. Patvirtina, kad šalia jo vardo ir pavardės padėti parašai, kad gavo tokią sumą kaip darbo užmokestį, yra jo. Taip pat nori paminėti, kad V. K. jam buvo pasiūlęs įsigyti jo mašiną „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskaičiavo, kad ji kainuoja 6000 litų, ir pasakė, jeigu nori mašinos, jis gali nuo algos jam atskaityti po 500 litų kas mėnesį, ir per metus jis už ją atidirbs ūkyje, ir jam atidirbus ją perrašys. Kadangi jis neturėjo tuo metu mašinos, jam jos reikėjo, tai sutiko su tuo pasiūlymu. Lyg tai pasirašė kažkokią „špargalką“, kad jis po 500 litų jam mokės už automobilį. Tikslaus vadinamos „špargalkos“ turinio nepamena, jos nėra išsaugojęs. Kaip ir sutarė, taip ir buvo, po 500 litų jam nuo atlyginimo nuskaičiuodavo už tą mašiną, o praėjus metams, jam ją V. perrašė, nes buvo jau išsimokėjęs už ją. Pats sau į knygutę rašydavosi, kad už tą mėnesį nuskaičiuodavo po 500 litų nuo atlyginimo, tačiau tos knygutės nebeturi. Kelintais metais tas buvo, nepasakys, tai galėjo būti kokie 2011–2012 m. Kiek žino, tas sandoris nebuvo įtrauktas į ūkio apskaitą, jie tai sutarė tarpusavyje, ir jis jam nuo algos tą sumą išskaičiuodavo. O koks atlyginimas buvo, kai išskaičiuodavo tą sumą, nepamena. Prieš darbus ūkyje su darbuotojais susirinkdavo (duomenys neskelbtini), o nuo ten į laukus nuveždavo V. K. arba A. E. Kartu rinkdavosi su D., pavardės nepamena, kitų žmonių taip pat vardų pavardžių neprisimena. Būdavo dviese, trise, keturiese, tiek, kad tilpdavo į mašiną. Daugiausia keturiese.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Ar ką nors žino apie jungtinę veiklos sutartį? Nieko nežino. 2. Kokias funkcijas atliko R. M. savo ūkyje? Nežino, nebent ant dokumentų buhalterijoje pasirašydavo. 3. Kokias funkcijas atliko V. K. savo ūkyje? Kokias funkcijas atliko A. E. savo ūkyje? Nežino. Iš pradžių V. K. dirbo Re. ūkyje kaip vadovas, o po to savo ūkyje, dar dalis žemių priklauso ir E. ūkiui. Tačiau koks jų tarpusavio darbo pasiskirstymas savo ūkiuose, nežino. 4. Ar galėtų jis įvardinti vietoves, kokiam ūkiui kokios žemės priklauso ir kur tos žemės? Nežino. 5. Kam priklausė sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini) kaime turbūt priklausė R., o (duomenys neskelbtini), kada V. nupirko ūkį iš kito ūkininko ir atsirado sandėlis (duomenys neskelbtini), gal jis priklausė V. Nežino, negali pasakyti. Jis tik taip mano. 6. Kur buvo laikoma ūkinė technika ir kokia tai buvo ūkinė technika? Stovėjo (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini). Būdavo traktoriai, kombainai. Trys kombainai „Claas“, traktoriai „John Deer“, vienas „Ford“, „Belarus“. Tiksliai nepasakys, kur kokiam sandėlyje stovėdavo kokia ūkinė technika, priklausydavo nuo darbų, kur tuo metu vykdavo darbai, ten ir laikydavo techniką. 7. Kam priklausė ūkinė technika: kombainai, traktoriai ir pan.? Kokiam ūkiui? Nežino. 8. Kur buvo laikomos trąšos? Iš kur jas ir koks ūkis įsigydavo? Kas jas veždavo? Ar pats yra vežęs? Trąšos buvo laikomos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) būdavo daugiau. Jis asmeniškai yra vežęs trąšas tik iš UAB “A” (duomenys neskelbtini). Tačiau neprisimena, kaip buvo dokumentaliai tvarkomas trąšų įsigijimas. Taip pat nežino, kokiam ūkiui vežė trąšas, nes tręšdavo visur, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose esančiuose laukuose, o kokiam ūkiui kokie pasėliai priklausė, jis nežino. 9. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: S. G., R. K., V. L., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad kartu dirbo su V. L. – kombainininku, S. A. – UAB “As” direktoriumi, D. L. – vairuotoju, V. S. – traktorininku, S. P. – vairuotoju, kuris veždavo grūdus. Kitų asmenų pagal vardus, pavardes nežino. P. J. taip pat girdėtas, mano, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) , bet nežino tiksliai. 10. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su: V. B. – vairuotoju, veždavo grūdus. R. S. girdėtas, bet nežino, kuo jis dirbo. Kitų vardų, pavardžių neprisimena, nežino. 11. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų žino tik V. V., jis buvo ūkyje kombainininkas ir dirbo su traktoriumi. Jis dirbdavo visur – ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai laukų nepasakys. Matydavo dirbantį per pačius darbymečius, sėdavo, kuldavo, dirbdavo daug. Taip pat yra matęs, kad remontuodavo ūkinę techniką (duomenys neskelbtini) garaže. Per tą laiką, kiek jis dirbo, V. V. visada matydavo dirbantį ūkyje. Tačiau kaip jis ten buvo įdarbintas, kiek valandų dirbdavo, kokį atlyginimą gaudavo, negali pasakyti, nes nežino. Tik parodo, kad su V. V. dirbdavo dažnai, prie sėjos, prie trąšų, veždavo jis grūdus, kai jis su kombainu kuldavo. 12. Kas mokėjo R. M., V. K. ūkiuose dirbantiems darbo užmokestį? Koks darbuotojas pas kokį ūkininką buvo įdarbintas, negali pasakyti, nežino. Taip pat nežino, kaip visiems buvo mokami darbo užmokesčiai ir kokio dydžio. 13. Kokias paslaugas ir kokiam ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 14. Koks buvo pasiskirstymas tarp R. V. ir S. A.? Kokias funkcijas jie atliko? S. A. vadovavo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur dirbo tuo metu darbininkai, ten jis prižiūrėdavo, kaip dirba, o R. V. buvo kaip viršininkas, kur buvo žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau V. jais nepasitikėdavo, tai atvažiuodavo ir V. patikrinti jų darbus. Jam asmeniškai R. V. nevadovavo, tačiau būdavo, kad pasakydavo V. K. ar S. A., kad reikės dirbti (duomenys neskelbtini), tai ten jiems darbuotojams darbus organizuodavo R. V. 15. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. Yra tik iš kalbų girdėjęs, kad lygtai pirkosi V. namą ir skolinosi pinigų, tačiau jis nežino, kaip ten kas ir iš ko ir kiek skolinosi. 16. Ką žino dėl galimo poveikio ūkyje dirbusiems asmenims? Nieko nežino (5 t., b. l. 51–56).

 

28. Liudytojas V. S. parodė, kad dirbo pas R. M. ūkyje. Neatsimena, kada dirbo, kai perėmė ūkį. Dirbo metus su trupučiu.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 147–149, 150–154), liudytojas parodė, kad teisingai, dirbo du darbymečio sezonus, nebaigė. Kai perėmė ūkį, atvažiavo S. A. ir „apiformino“ į R. M. ūkį pilnu etatu. S. A. pasiūlė, V. K. buvo kartu. Atvažiavo S. A. ir V. K. ir įformino jį R. M. ūkyje. R. M. ūkiui atstovavo S. A., paskui – R. V., pasirašė sutartį už visą etatą, už minimumą, koks tuo metu buvo. Iš pradžių atveždavo algalapius pasirašyti S. A., paskui R. V. ir išmokėdavo algą. Iš V. K. algos nė sykio negavo. Algalapiuose suma tokia pat, kaip ir išmokėdavo. Nebuvo tokių atvejų, kad alga būtų mažesnė nei minimumas.

Teisingi parodymai, kad su V. K. sutarė, jog atlyginimas bus minimumas. Algą išmokėdavo du kartus per mėnesį. Iš pradžių algalapius atveždavo S. A., kol nebuvo R. M. atstovo. R. V. – R. M. atstovas. R. V. atsirado gal po mėnesio. R. M. pažįsta, atvažiuodavo, apsižiūrėdavo, paklausdavo, kaip sekasi ir viskas. Darbus nurodydavo R. V., R. M. nenurodydavo. V. K. nurodymų neduodavo. Kol nebuvo R. V., nurodydavo S. A.

V. V. pažįsta, kai pradėjo dirbti, susipažino, nežino, ar V. V. jau dirbo, kai jis pradėjo dirbti, jis į (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo, nes dirbdavo (duomenys neskelbtini). Nežino, kas vadovavo (duomenys neskelbtini). Jis dirbo sandėlyje, į laukus nevažiuodavo. Mažai su A. E. bendravo, pas juos ūkyje nedirbo. Nežino, kur pastarasis dirbo.

Apklausos metu davė teisingus parodymus. Tyrėjai, kurie apklausinėjo, spaudimo nedarė. Protokolo neskaitė, pasirašė. Per apklausą jam pateikė žiniaraščius, buvo jo parašai.

S. L., S. J. nepažįsta. R. M. jam algos nemokėjo.

28.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. S. parodė, kad iki 2013 metų vasaros dirbo pas ūkininką R. M., o po to R. M. ūkį su visa įranga, gyvuliais nusipirko ūkininkė R. M., tai ir visi darbuotojai įsidarbino R. M. ūkyje. Dirbo iki 2014 m. rugsėjo pabaigos. Kiek prisimena, buvo sudarę darbo sutartį, tačiau kas toje darbo sutartyje buvo nustatyta, neatsimena. Buvo įdarbintas traktorininku. Dėl darbo sąlygų tarėsi su V. K. Dirbdavo traktorininku (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose. Darbo valandų skaičiaus nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek liepdavo V., viskas priklausydavo ir nuo oro sąlygų, jeigu geras oras, tai dirbdavo ilgiau. Visam darbui daugiausia vadovavo V. K., tuo tarpu R. M. į ūkį atvažiuodavo atvežti darbuotojams maisto. Gaudavo atlyginimą kartą per mėnesį 800 litų grynaisiais, kas jam juos išmokėdavo, jau nebeprisimena. Išmokant atlyginimą duodavo pasirašyti ant algalapio, algalapyje nurodyta suma visada sutapdavo su gauta suma. Iš šio darbo išėjo, nes nesutapo charakteriai su V. K., tačiau su juo nėra piktuoju ir nėra piktuoju su R. M. V. V. pažįsta, nes dirbo kartu pas R. M. ir V. K. ūkyje, kiek prisimena, jis vairuodavo kombainą. Nuo kada iki kada jis pas juos dirbo ir ar buvo mokamas jam atlyginimas, nežino. Kaip atriboti, ar dirbamos žemės priklauso R. ar V., taip pat nežino (6 t., b. l. 147–149).

28.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas V. S. parodė, kad dirbo pas R. M. ūkyje nuo 2013 m. iki 2014 m. rugsėjo mėn., t. y. du darbymečio sezonus, tikslių datų, kada dirbo, nepamena. Prieš Re. ūkį dirbo pas R. M. ūkyje, o po to, kai nupirko tą ūkį, buvo įdarbinti Re. ūkyje. Tiksliai nežino, kuris ūkininkas nupirko M. ūkį, bet galvojo, kad R., nes pas ją buvo įdarbintas pagal dokumentus. Kadangi praėjo tikrai ilgas laiko tarpas, tai nebeprisimena įdarbinimo aplinkybių, lyg ir į (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės, atvažiavo V. K. ar S. A. ir pasakė, kad dabar dirbs pas V. ūkyje ir tikriausiai davė pasirašyti darbo sutartį, nežino, tikrai nebeprisimena. Tačiau neteikė tam dėmesio, kad kalbėjosi dėl darbo su V., o buvo įdarbintas pas Re. ūkyje. Taip pat nežino, kas buvo parašyta darbo sutartyje, tik pamena, kad V. ar S. A. norėjo jį įdarbinti pusę etato, nežino, kas davė pasirašyti darbo sutartį, bet pasakė, kad tada nedirbs, tai įdarbino pilnu etatu. Atlyginimą su V. K. buvo sutarę tuo metu valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, kuris nepriklausydavo nuo jo atliekamų darbų, tai yra nebuvo mokami priedai. Kaip sutarė, taip ir gaudavo. Jam darbo užmokestį išmokėdavo du kartus per mėnesį grynaisiais R. V. Duodavo mėnesio 15 d. kaip avansą ir po to likusį atlyginimą išmokėdavo mėnesio gale. Tiksliai kiek gaudavo, tikrai nepamena, bet buvo ne mažiau nei nustatytas tuo metu minimalus darbo užmokestis, priklausantis tam etatui. Kai R. V. išmokėdavo atlyginimus, S. A. į (duomenys neskelbtini) atveždavo atlyginimų žiniaraščius ir duodavo pasirašyti, kad gavo darbo užmokestį. Išmokėta grynųjų pinigų suma sutapdavo su atlyginimų žiniaraščiuose nurodyta suma. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai, gali patvirtinti, kad šalia jo vardo ir pavardės esantys parašai yra jo, jis pasirašė, išskyrus 2013 m. rugpjūčio mėn., nes čia neįžiūri savo parašo, tačiau kiti yra jo, o sumos nurodytos sutapo su jam išmokėtu atlyginimu. Atlyginimas nesikeisdavo nuo sezono darbų. Ūkyje dirbo įvairius darbus, per darbymetį daugiausia dirbdavo su traktoriumi, ardavo, veždavo vandenį, grūdus, o žiemą reikdavo valyti kanalus, kur būdavo prikritusių medžių, taip pat remontuodavo techniką, atlikdavo įvairius pagalbinius darbus. Taip pat tekdavo dirbti sandėlyje prie grūdų, (duomenys neskelbtini) .Jo darbui tiesiogiai vadovavo R. V., jis buvo kaip vadybininkas.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Kaip suprato, jis buvo pagrindinis ūkininkas, kuris visiems vadovaudavo. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino, ją kartais matydavo (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo su mašina į tas dirbtuves, tačiau ką ji ten veikdavo, nežino. Jam asmeniškai ji nurodymų darbo klausimais neduodavo. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Pagal vardą ir pavardę lyg ir girdėtas toks asmuo, tačiau tiksliai nepasakys, ką jis dirbo, kiek pamena, matė jį vairuojantį ūkinę techniką laukuose. 4. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko. 5. Kur rinkdavosi darbuotojai prieš darbus, įskaitant ir jį patį? Rinkdavosi (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. 6. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 7. Kokias paslaugas teikdavo ūkiui UAB “A”? Nežino. 8. Ar veždavo grūdus? Jei taip, tai kur? Kelis kartus yra vežęs grūdus su traktoriumi iš laukų į sandėlį (duomenys neskelbtini). Bet daugiausia jo darbas buvo sandėlyje, jam atveždavo grūdus, o jis turėdavo išvalyti grūdus, juos supilti į bunkerį. 9. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes, gali pasakyti, kad dirbo su D. K. – jis dirbdavo su traktoriumi per šienapjūtę, taip pat remontuodavo techniką, tačiau pamena, kad jis daugiausia dirbdavo (duomenys neskelbtini), kur stovėjo kitos dirbtuvės. Bet tekdavo ūkinius darbus dirbti kartu ir su juo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose. Taip pat dirbo su S. P. – traktorininku. Jis su pastaruoju dažniausiai būdavo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir su kitais darbuotojais, dirbdavo ne tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet reikdavo dirbti ir (duomenys neskelbtini) rajone. Kitų pagal vardus ir pavardes nepamena, nežino, ar su jais dirbo. 11. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes girdėtas V. B., tačiau nežino, ar su juo dirbo. Kitos pavardės jam girdėtos taip pat, tačiau su jais jis nedirbo. Kai jis išėjo, žino, kad ūkyje pradėjo dirbti A. ir E. K., tačiau pas ką jie dirbo, nežino. 12. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų kartu dirbo su V. V. Jis buvo kombainininkas, kuldavo ir sėdavo grūdus tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, taip pat matė, kai (duomenys neskelbtini) remontavo „Kamaz“. Tačiau nežino, ar pastarasis buvo įdarbintas, kiek jis dienų dirbo, valandų ir pas ką jis dirbo, nežino. Kitų asmenų pagal pavardes nežino. 13. Kur buvo laikomi gyvuliai? Ir kas juos prižiūrėdavo? Gyvuliai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), o kas juos prižiūrėdavo, nežino. 14. Kokia buvo ūkinė technika? Ir kur ji buvo laikoma? Kam priklausė? Buvo du traktoriai „Belarus, vienas „New Hooland“ ir vienas „Case“, ir buvo vienas kombainas „Claas“. Ta technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini). Kam priklausė ta technika, nežino. 15. Koks buvo jo darbo laikas? Darbo laiko nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, priklausydavo nuo oro sąlygų. 16. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nežino nieko. V. V. tik jam yra sakęs, kad nusipirko namą, tačiau kas nupirko tą namą, iš kur pinigų gavo, nežino. 17. Kas toks buvo S. A.? Jis iš pradžių, kai jis pradėjo dirbti, buvo toks pat vadybininkas kaip ir R. V., atveždavo į (duomenys neskelbtini)  atlyginimų žiniaraščius, kuriuos duodavo pasirašyti darbininkams, taip pat, jei sugesdavo technika, ten kur dirbdavo laukuose, atveždavo su mašina detalių. 18. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino (6 t., b. l. 150–154).

 

29. Liudytojas D. K. parodė, kad jis buvo registruotas darbo biržoje ir sužinojo, kad siūlo darbą. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas R. M., pastaroji pasiūlė darbą prie gyvulių, ir jis įsidarbino 0,25 etato. Paskui dirbo pas V. K. gal metus laiko. Nepasakys tiksliai, nuo kada pas R. M. dirbo, neprisimena, bet dirbo pas ją ilgą laiką. Pas V. K. įsidarbino 2020 m., o iki tol dirbo pas R. M. Jis dirbo 0,25 etato, gaudavo 100 Eur per mėnesį.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 156–158, 182–186), liudytojas parodė, kad dirbo nuo 2011 metų. Iš pradžių buvo didesnis etatas, gal 0,5, to laikotarpio nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Nuo 2015 m., kai buvo įvestas euras, dirbo iki 2020 m. ir gaudavo po 100 Eur, nes dirbo 0,25 etato. Kiek gaudavo litais, nepasakys. Jis visada gaudavo 100 Eur, dirbdavo 2 valandas: pašeria gyvulius ir važiuoja namo. Jam 100 Eur išmokėdavo R. M. per du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė žiniaraščius, buvo parašų, nepanašių į jo. Jis pasirašydavo kiekvieną mėnesį, bet gal jis ne į tą langelį pasirašė, nežino, jam kitų tai nerodė, rodė tik jo. Jam su regėjimu blogai, nemato be akinių, galėjo pats susipainioti.

V. V. iš matymo pažįsta, yra bendravę, susitikę per draugus. V. V., dirbančio pas ūkininkus, nematė, nežino, ar V. V. atvažiuodavo, jis (liudytojas) prie gyvulių dirbo.

Sunku prisiminti, ką jo per apklausą klausė, davė teisingus parodymus, protokolą perskaitė ir pasirašė. Tyrėjas apklausos metu poveikio nedarė.

Yra matęs V. V. su A. E., jie giminės. Nežino, kodėl atvažiuodavo, jis ten gyvulius prižiūrėdavo ganyklose, (duomenys neskelbtini). Javų laukai buvo netoli, bet kieno, neklausė. Nematė V. V. su kombainu tuose laukuose.

R. M. kiekvieną mėnesį išmokėdavo algą ir duodavo pasirašyti.

29.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad pas R. M. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2011 m. liepos 27 d. darbininku. Šį darbą susirado per Lietuvos darbo biržą. Dėl įdarbinimo kalbėjosi su R. M., kuri pasiūlė dirbti pas ją ūkyje, prižiūrėti gyvulius (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Darbo sutartį sudarė pas R. M. namuose, (duomenys neskelbtini). Yra įdarbintas 0,25 etato. Kol valiuta buvo litai, neatsimena, kokį atlygį gaudavo, o šiuo metu gauna 100 eurų grynaisiais per mėnesį. Atlyginimas išmokamas 2 kartus per mėnesį, tai yra 50 eurų gauna mėnesio pradžioje, kitą 50 eurų mėnesio pabaigoje. Gavus atlyginimą visada R. M. duoda pasirašyti ant algalapio. Tačiau kas tame algalapyje parašyta, nežino, nes nesigilino. Neoficialaus darbo užmokesčio nėra gavęs, taip pat negauna jokių priedų. Dirba kelias valandas per dieną, prižiūri gyvulius. Visam darbui vadovauja R. M. V. V. pažįsta gal kelis metus. Jis dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą kartu su A. E., kur jis prižiūrėdavo karves. Ten ir susipažino, tačiau ką jie ten veikdavo, jis nežino. Ar V. V. dirbo pas R. M. ar V. K. ūkiuose, nežino. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (5 t., b. l. 156–158).

29.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad pas R. M. dirbo nuo 2011 m. ir pradirbo iki 2020 m. birželio mėn. Praėjusią savaitę įsidarbino pas V. į ūkį, nes, kiek suprato, R. su V. kartu ūkio nebeveda. Darbą pas Re. ūkyje susirado per Lietuvos darbo biržą. Darbo biržoje darbuotoja pasakė, kad R. M. ūkis ieško darbininko, ir pasakė, kad nueitų pakalbėti. Tai pakalbėjo su R. jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su V. Darbo pokalbis vyko dviese. Susitarė darbo sąlygas, pasakė, kad reikės prižiūrėti gyvulius. Kiek buvo sutarę darbo užmokesčio, nepamena, ir kiek gaudavo darbo užmokesčio, kai buvo litai, nepamena, bet kai buvo valiuta euras, tai gaudavo 100 eurų per mėnesį. Darbo sutartį pasirašė pas Re. namuose, buvo įdarbintas 0,25 etato ir taip pradirbo visus 9 metus. Kas buvo parašyta darbo sutartyje, nepamena. Darbo laikas jo buvo kelios valandos per dieną. Jo darbas yra vasarą (duomenys neskelbtini) prižiūrėti gyvulius, kurie ganydavosi laukuose, o žiemą – (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra fermos ir laikomi gyvuliai. Ir taip visada dirba, visus tuos 9 metus. Darbo užmokestis nuo sezono darbų nesikeičia, visada gauna 100 eurų per mėnesį, kuriuos išmoka R. M. grynaisiais. Išmokėdavo R. du kartus per mėnesį, mėnesio 15 d. ir mėnesio pabaigoje. Atlyginimą ji visada jam paduodavo, kai ateidavo pas ją į namus, kur ji gyveno. Kai išmokėdavo R. atlyginimą, duodavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščio, kad gavo atlyginimą. Žiniaraščius duodavo pasirašyti po kiekvieno karto, kai gaudavo atlyginimą. Tai, vadinasi, pasirašydavo du kartus per mėnesį. Be R. M. daugiau niekas jam neišmokėjo atlyginimo, taip pat tik tai R. duodavo pasirašyti ant žiniaraščių. Nurodytos atlyginimo sumos sutapdavo su jam realiai išmokėtu darbo užmokesčiu. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio žiniaraščių kopijos, peržiūrėjus tuos žiniaraščius su jo vardu ir pavarde, gali parodyti, kad prie jo vardo ir pavardės esantys parašai yra jo, išskyrus 2011 m. spalio mėn., tai ne jo parašas, nežino, kas pasirašė, 2011 m. rugpjūčio mėn. nesupranta, ar tai jo parašas, tikriausiai, kad ne, ir 2012 m. vasario ir rugpjūčio mėn. parašai yra ne jo, nežino, kas pasirašė už jį. Kiek mato iš sumų, tai panašią sumą ir gaudavo darbo užmokestį. Gali parodyti, kad jis laukuose nedirbo, būdavo tik (duomenys neskelbtini), kur yra ganyklos, jis ten važiuodavo ir apeidavo gyvulius, pasižiūrėdavo. Tai būdavo vasarą. O žiemą, kaip minėjo, dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra fermos, kur per žiemą laikomi tie patys gyvuliai, kurie ganydavosi (duomenys neskelbtini). Ar dar buvo (duomenys neskelbtini) dirbtuvės ar garažas, nežino. Į fermas ar į ganyklas jį nuveždavo draugas, ar ko pakeliui paprašydavo pavežti. Per tą laiką, kiek dirba, prie gyvulių dirba vienas pats. Niekas daugiau nedirbo be jo, gyvulių neprižiūrėjo. O kas perveždavo gyvulius į (duomenys neskelbtini) kaimą, nežino.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Nežino. Jie mažai bendraudavo, jei koks klausimas, tai kreipdavosi į R. M., o V. jam nevadovavo, todėl nežino apie jį nieko. Tuo metu, kai jis dirbo pas Re., nežinojo, kuo V. užsiima, ar jis turi ūkį, ar ne. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. Jam vadovaudavo dėl gyvulių priežiūros. 3. Kokie gyvuliai buvo laikomi? Obrakai – karvės. Kiek ten jų yra, nepasakys, bet daug, gal iki 100. 4. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Nežino. Jis jį pažįsta, atvažiuodavo į fermas, kur dirbo, pasikalbėdavo, bet ar jis turi ūkį ar ne, ir ką jis dirbo, nežino. 5. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežinoma. 6. Kur rinkdavosi R. M. ūkio darbuotojai? Nežino. Jis buvo atsakingas už gyvulius, žinojo savo darbą ir jį atlikdavo. Jei iškildavo klausimų, skambindavo R. ar pas ją į namus eidavo, o dėl kitų darbininkų jis nežino. 7. Ar yra matęs V., dirbantį laukuose? Nėra. 8. Ar yra lankęsis (duomenys neskelbtini)  dirbtuvėse ar (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse? Nėra. 9. Kieno biuras įsikūręs, adresu: (duomenys neskelbtini) ? Tuo adresu gyvena R. su V., tačiau ar tuo adresu yra įsikūręs biuras, nežino. 10. Ar žino, kur registruotas R. M. ūkis? Nežino. 11. Ar pažįstami su V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., J. P., P. J., V. S., ir ar su jais dirbo, jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Šių asmenų jis nepažįsta, su jais nedirbo. Žino tik V. S., nes jis buvo jo tėtės draugas, bet su juo nedirbo. 12. Ar dirbo su V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Su šiais žmonėmis jis nedirbo, kaip jau ir minėjo, dirbo vienas. 12. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Jis asmeniškai su jais nedirbo, ar jie buvo įdarbinti ūkyje pas kažką ir ar dirbo, nežino. 13. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. 14. Kur buvo laikoma ūkinė technika? Nežino. 15. Kur buvo laikomos trąšos ir grūdai? Nežino. 16. Kas toks buvo S. A.? Nežino, nepažįsta. 17. Kas toks buvo A. M.? Girdėtas, bet nežino. 18. Kas buvo toks R. V.? Taip pat girdėtas, bet nežino. 19. Ar iš esmės su kuo nors ūkyje bendravo, be A. E.? Ne. 20. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino (5 t., b. l. 182–186).

 

30. Liudytojas D. L. parodė, kad jis dirbo maždaug prieš 10 metų, neatsimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 38–40, 41–45), liudytojas parodė, kad gali būti, jog 2013 metais pradėjo dirbti. Neatsimena, kiek laiko dirbo, gal pusantrų metų, gal du. Jis dirbo pas R. M. mechanizatoriumi, dirbo su žemės ūkio technika. R. M. vedė bendrą ūkį su V. K., su pastaraisiais jo santykiai buvo darbiniai. Darbo sutarties neatsimena, kas buvo parašyta. Sutartis buvo sudaryta su R. M., kadangi dirbo pas ją. Dirbo nepilnu etatu, kadangi turėjo kitą darbą. Pasirašė darbo sutartį darbovietėje (duomenys neskelbtini), ten buvo ūkinės patalpos. R. M. pasirašė kaip darbdavys. Neatsimena, koks buvo sutartas atlyginimas. Atlyginimą atveždavo R. V., kuris vadovavo jam tiesiogiai, arba R. M. paduodavo, jeigu važiuodavo pro šalį, pro (duomenys neskelbtini).V. K. nepaduodavo. Kai gaudavo darbo užmokestį, visada pasirašydavo algalapiuose. Suma, kurią išmokėdavo, ir suma algalapyje sutapdavo. 

Gal su V. K. ir šnekėjo, kad dirbs, bet sutartį su R. M. pasirašė.

V. V. dirbo, bet pas kurį ūkininką, nežino. Jis dirbo su technika. Visą laikotarpį, kiek jis dirbo, matė V. V. dirbantį. Bendravo su pastaruoju darbiniais klausimais, yra tekę dirbti tuose pačiuose laukuose.

Kaip minėjo, neatsimena, panašus į jo parašą galėjo būti, sumos atitinka.

R. V. yra kolegės vyras. Kai dirbo pas R. M. ūkyje, dirbo policijoje. R. V. tuo momentu buvo išėjęs į pensiją. V. V. dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriuje. Pas R. M. dirbo laisvu nuo darbo metu, dirbdavo per išeigines, nes parą atidirbdavo ir būdavo laisvas, eidavo kitą dieną, sakykim, laisvu grafiku. Turėdavo tris laisvas dienas, ne per visas tris dirbdavo. Neatsakys, kiek valandų per dieną dirbdavo, neprisimena. Tuo metu kolegė V. V. dirbo (duomenys neskelbtini).

Neįvardins V. V. darbo laiko, kai jis (liudytojas) dirbdavo, matydavo, kad V. V. dirba. Kada pradėdavo darbą, kada baigdavo, nežino. Jų bazė buvo (duomenys neskelbtini), ten susirinkdavo. R. V. prižiūrėjo tvarką, skirstė darbus, parveždavo detales, chemikalus. Buvo dar kita bazė kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, neatsimena pavadinimo. Ten rinkdavosi kiti darbuotojai. Yra tekę laukuose susitikti su kitais darbuotojais. V. K. šeimininkas, jeigu turi žemių savo vardu, technikos, ūkininkauja. Jam V. K. užduočių neskirdavo, R. M. irgi, neatsimena.

Su S. A. teko bendrauti, dirbo toje pačioje darbovietėje, nežino, pas kurį ūkininką pastarasis dirbo. Žino du ūkius: R. M. ir V. K. Yra tekę parvežti trąšas, ant važtaraščio būdavo nurodyta, kurio ūkio. Trąšas yra vežęs iš (duomenys neskelbtini) “A”. Jeigu R. V. pasakydavo, kad reikia parvežti trąšas, tai parveždavo. Neatsimena, yra vežęs ir R. M. ūkio vardu, ir V. K. ūkio vardu. Trečio ūkio nežino. A. E. pažįsta, dirbo tame ūkyje žemės ūkio darbus su įvairia technika, pastarasis jam nurodymų nedavė, negirdėjo, kad kitiems duotų.

Neprisimena, kiek kartų per mėnesį jam buvo mokamas darbo užmokestis. Neprisimena, bet tikriausiai nebuvo tokių atvejų, kad išmokėjus darbo užmokestį neduotų pasirašyti. Žiniaraščius pasirašyti pateikdavo R. V.  

Neatsimena, kad žiniaraščius jam pateikdavo S. A., gal ir pateikė. Apklausų metu pareigūnė poveikio nedarė, bet jis ir apklausų metu nurodė, kad sunku prisiminti nereikšmingas detales. Protokolus perskaitė, pasirašė.

P. G. nepažįsta, gal iš matymo. S. J. nedirbo, kai jis dirbo ūkyje, žino, kad toks yra žmogus, dirbo gretimame ūkyje, nesusijusiame su V. K. S. L. nežino.

Girdėjo, kad darbuotojai yra išsimokėtinai iš V. K. pirkę daiktus, namus. Pats V. V. yra pasakojęs ir R. V. apie namą, kad V. V. yra įsigijęs iš R. M. ar V. K. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) mieste. Koks sandoris tarp jų buvo, nežino. Tai buvo prieš jam ateinant dirbti į ūkį.

Jis nežino V. K. pokalbių su ūkio darbuotojais, prasidėjus FNTT tyrimui daug metų nematė nė vieno žmogaus, nebendrauja, nepalaiko nė su vienu jokių ryšių. Anksčiau teko bendrauti su ūkio darbuotojais žinutėmis.

Parodžius susirašinėjimą, nuotraukas (7 t., b. l. 12–17), liudytojas parodė, kad ten nėra jo žinučių, jis nedalyvavo susirašinėjant. Nuotraukose atpažįsta su raudona „maikute“ – R. V., su kepure ir juoda „maike“ – V. V.

Kai jis dirbo, tokios technikos nebuvo, atnaujinta. Nežino, ką dirbo R. M., nematė jos važiuojančios su technika. V. K. yra matęs važinėjantį po laukus, apžiūrint laukus. Jeigu būtų supratęs, kad vedama apgaulinga apskaita, nebūtų sutikęs dirbti.

30.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. L. parodė, kad nuo 2013 metų rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti pas R. M. ūkyje. Kadangi tuo metu dirbo slenkančiu grafiku policijoje, tai ieškojo papildomo darbo, ir vienas jo pažįstamas R. V. pasiūlė įsidarbinti pas ūkininkus R. M. ir V. K. Oficialiai dokumentuose buvo įformintas kaip dirbantis pas R. M. ūkyje, tačiau, kiek žino, jie veda kartu bendrą ūkį ir viskam vadovauja V. Tuo tarpu R. V. buvo kaip toks vadybininkas, kuris kontroliuodavo visų darbą, tačiau galutinius sprendimus priimdavo V. Anksčiau minėtame ūkyje įsidarbino vairuotoju mechanizatoriumi. R. V. davė jam V. kontaktus, ir jie susitiko. Apsitarė apie darbą, darbo sąlygas, pasakė, kad galės dirbti tik tam tikromis dienomis, tai yra kada nereikės dirbti policijoje, V. tenkino jo prašymas ir jie pasirašė darbo sutartį. Kiek prisimena, buvo įdarbintas 0,25 etato, o darbo sutartyje darbo užmokesčio nebuvo nurodyta. Kiek tiksliai sutarė su V. dėl atlyginimo, neprisimena. Tikslių darbo valandų nebuvo nustatyta, viskas buvo derinama. Dirbdavo savo laisvomis dienomis, kiek valandų dirbdavo, dabar jau nebeprisimena. Atlyginimą gaudavo grynaisiais į rankas du kartus per mėnesį, tačiau tiksliai dienų, kada mokėjo atlygį, neprisimena. Kokias sumas gaudavo, dabar sunku prisiminti, tačiau gavęs atlyginimą visada pasirašydavo ant algalapio. V. V. pažįsta, nes kartu dirbo pas ūkininkus Re. ir V. Kiek žino, Va. su šiais ūkininkais yra giminaičiai. V. V. pas juos ūkyje dirbo apie 10 metų. Jis dirbo visus ūkinius darbus, dirbdavo su žemės ūkio technika, kombainu, atlikdavo įvairius remonto darbus ir t.t. Ar V. V. buvo oficialiai įdarbintas pas R. M. ar V. K., nežino. Taip pat nežino, ar Va. gaudavo darbo užmokestį. S. J. taip pat pažįsta ir gali patvirtinti, kad jis taip pat dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K. ūkyje, tačiau tuo metu, kada jis dirbo, S. J. pas juos dar nedirbo. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (6 t., b. l. 38–40).

30.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas D. L. parodė, kad, kiek pamena, R. M. ūkyje dirbo nuo 2013 m. vasaros pabaigos iki 2015 m. vasaros pradžios. Tai galėjo būti nuo 2013-08-01 iki 2015-06-12. Ėjo vairuotojo mechanizatoriaus pareigas. Šį darbą susirado per savo pažįstamą R. V. Kiek pamena, R. V. jį nusivežė į (duomenys neskelbtini) ir supažindino su V. K., su pastaruoju aptarė darbo sąlygas, pasakė, ką moka dirbti ir kad gali dirbti laisvomis dienomis, kadangi dirba policijoje ir jo darbas yra pamaininis. Kiek buvo sutarę atlyginimo, neprisimena, tačiau tai buvo fiksuotas atlyginimas, nepriklausantis nuo jo atlikto darbo. Kiek pamena, kadangi jo pagrindinis darbas buvo policijoje, tai buvo susitarę, kad dirbs tik 0,25 ar 0,5 etato. Kur pasirašė darbo sutartį, neprisimena, tačiau žino, kad pagal dokumentus buvo įdarbintas pas R. M. ūkyje. Taip pat, kas buvo numatyta darbo sutartyje, neprisimena. Kodėl buvo įdarbintas pas Re., nors dėl darbo tarėsi su V., nežino, tiesiog manė, kad R. su V. yra vyras ir žmona ir jie kartu veda bendrą ūkį, tik V. visam ūkiui vadovauja. Tik vėliau, jam dirbant, sužinojo, kad yra trys ūkiai, tai yra A. E., V. K. ir R. M., bet visiems ūkiniams reikalams vadovavo V. Kaip ir minėjo, kiek buvo sutarę su V. darbo užmokesčio, neprisimena. Kiek kartų per mėnesį gaudavo atlyginimo, nepamena. Ar buvo fiksuotas darbo užmokestis, neprisimena. Kiek prisimena, atlyginimą kartais išmokėdavo R. V., o atlyginimų žiniaraščius atveždavo S. A., ant kurių duodavo pasirašyti, kad gavo atlyginimą. Ar sutapdavo darbo užmokestis su atlyginimų žiniaraščiuose nurodytu atlyginimu, nežino. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai su jo vardu ir pavarde. Peržiūrėjus žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė, gali parodyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. šalia jo vardo pavardės parašas yra ne jo, rugsėjo ir spalio mėn., nežino, ar parašai jo, nes pagal esamus parašus ir šalia kitų asmenų parašus sunku atskirti, kur yra jo parašas. 2014 m. sausio ir kovo mėn. parašai panašūs į jo, bet nėra tikras, ar jis pasirašė, liepos mėn. neįžiūri savo parašo, spalio mėn. nėra jo parašo, lapkričio mėn. parašas panašus į jo, tačiau nėra tikras, ar jis pasirašė, 2015 m. birželio mėn. esantis parašas yra panašus į jo, tačiau autentiškumo negali patvirtinti, nes neprisimena, ar pasirašė. Visų kitų metų ir mėnesių parašai šalia jo pavardės, kurių nepaminėjo, yra jo. Ar nurodytos sumos sutapo su jam išmokėtu atlyginimu, nežino, nes neprisimena, kiek gaudavo, bet mano, kad sutapdavo. Darbo valandos nebuvo nustatytos, priklausydavo nuo oro sąlygų, jeigu geros oro sąlygos, tai dirbo ilgiau, o jeigu lydavo, tada būdavo laisva diena. Dirbdamas minėtame ūkyje atlikdavo visus pagalbinius žemės ūkio darbus, vairuodamas žemės ūkinę techniką, bei atlikdavo kitus pavestus darbus, kuriuos nurodydavo R. V. Konkrečiai negali įvardinti, su kokia technika jis dirbo ir ką dirbo, nes būdavo įvairiai, veždavo trąšas tiek su traktoriumi, tiek su vilkiku, tas pats būdavo ir su grūdais. Dirbdavo žemėse, esančiose tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)  rajonuose. Konkrečiau, pagrindinės dirbtuvės, kuriose dirbo, buvo (duomenys neskelbtini)  kaime, o žemės, laukai, kuriuose dirbo, buvo ir (duomenys neskelbtini)  apylinkėse, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitų nebeprisimena. Ūkyje dirbo V. V., A. E., V. S., I. C., R. V., P., pavardės nepamena. 

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kokias funkcijas R. M. atliko savo ūkyje? Jis jos darbų nežino, tačiau ji buvo savo ūkio vadovė. Tačiau darbų jam tiesiogiai ji neskirstydavo. Yra matęs ne kartą R. M., atvykusią į dirbtuves (duomenys neskelbtini), tačiau ką ji konkrečiai darydavo, nežino. O laukuose, jam dirbant, nėra jos matęs, galbūt ir buvo kada atvažiavusi, nežino. 2. Kokias funkcijas V. K. atliko savo ūkyje? Jis atliko kaip vadovo funkcijas visame ūkyje. 3. Kokias funkcijas A. E. atliko savo ūkyje? A. E. dirbo ūkinius darbus, vairuodavo traktorių, taip pat spręsdavo darbinius ūkio klausimus su V. K. 4. Ką žino apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko apie jokias sutartis. 5. Kuriam ūkiui priklausė žemės plotai nuo (duomenys neskelbtini)  link (duomenys neskelbtini) rajono? Ir nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)  rajono? Nežino, kuriam ūkiui priklausė tie žemės plotai. 6. Kur stovėjo ūkinė technika? Ūkinė technika stovėdavo priklausomai nuo tuo metu atliekamų darbų. Jeigu, pavyzdžiui, dirbama (duomenys neskelbtini), tai ten ir stovėjo ūkinė technika. Nebuvo konkrečios vietos, kur buvo laikoma technika. 7. Kokia buvo ūkinė technika ir kam ji priklausė? Buvo vilkikas „Volvo“, su kuriuo veždavo trąšas, taip pat buvo traktorių, kombainų, tačiau tikrai nežino, nei kiek jų buvo, nei kokios markės. Nežino, kam kokia technika priklausė. 8. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Kiek žino, tuo adresu registruotas R. M. ūkis. Iš kur tai žino, tiksliai nepamena, galbūt iš darbo sutarties arba jam pasakė R. V. 9. Kur registruotas V. K. ūkis ir A. E.? Nežino. 10. Kur buvo laikomos trąšos, grūdai? Kiek pamena, laikydavo skirtingai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiose dirbtuvėse. 11. Kur ryte prieš darbus rinkdavosi darbuotojai? Jis asmeniškai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir jau tose dirbtuvėse dažniausiai jau susirinkdavo ir kiti darbuotojai. 12. Kas tvarkė transporto priemonių tech. apžiūras, draudimo dokumentus? Nežino.13. Ar yra vežęs trąšas iš UAB “A”? Ar yra vežęs V. V.? Yra asmeniškai vežęs trąšas iš UAB “A”, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ar yra vežęs V. V. trąšas būtent iš UAB “A”, nežino, tačiau yra matęs, kad jis vežė trąšas į laukus. Be jo dar yra matęs, kad trąšas vežė A. E. 14. Kokias paslaugas teikė UAB K. ? Ar šioje veikloje dalyvavo V. V.? Ši bendrovė teikia serviso paslaugas „Claas“ kombainams bei kitai ūkinei technikai, kuria minėta įmonė prekiauja. Šios bendrovės darbuotojai atlikdavo serviso paslaugas „Claas“ kombainams, t. y., atvažiuodavo toks (duomenys neskelbtini), pavardės nepamena, bet galėjo būti V., kuris apžiūrėdavo kombainą, įvertindavo jo techninę būklę, nurodydavo gedimus ir po to V. V. – kombainininkas remontuodavo tuos gedimus. O jeigu savo jėgomis nesugebėdavo suremontuoti, tada patys K. darbuotojai remontuodavo kombainą. Kam priklausė tas kombainas ir kur jis stovėdavo, nežino. Jis pats matydavo V. V. bendraujantį su tuo (duomenys neskelbtini) dėl kombaino tvarkymo. 15. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., S. A., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų, gali parodyti, kad dirbo kartu su I. C. – yra matęs jį, vairuojantį mašiną ir dirbantį įvairius ūkio darbus, tačiau ką jis konkrečiai dirbo, nežino. Ūkyje dar dirbo S. – vairuotojas, tačiau jo pavardės nepamena, su S. A. – jo pareigybių nežino, bet yra matęs, kai atveža darbuotojus į laukus, kartais atveždavo algalapį, taip pat dirbo su P. J. – dirbdavo su technika ūkio darbus, konkrečiai nepasakys, su kokia technika dirbo, V. S. – dirbo įvairius žemės ūkio darbus su technika, taip pat dirbo sandėlyje, prie grūdų, D. K. – pagalbinis darbuotojas, dirbo įvairius darbus, A. M. – jis gal labiau dirbo prie miškų, nežino, tačiau su žemės ūkio technika jo nematė dirbančio, S. P. – dirbo su žemės ūkio technika, purkšdavo laukus. Kitos pavardės jam negirdėtos. 16. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų, gali parodyti, kad dirbo kartu su A. ir E. K., A. dirbo daugiau sandėlyje, remontuodavo techniką. Dėl E. tiksliai nepamena, ar kartu dirbo, ar ne. Ž. J. – mechanizatoriumi, kuris atliko žemės ūkio darbus su technika. 17. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų dirbo kartu su V. V., kuris buvo pagrindinis kombainininkas, taip pat dirbo ir su kita ūkine technika, veždavo trąšas, grūdus. Dirbo visur – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Taip pat žino S. J., tačiau neprisimena, ar kartu dirbo, bet jis jį asmeniškai žino, nes bendraudavo su Ž. J., o S. J. yra jo tėvas. O L. pavardė jam negirdėta. 18. Koks buvo darbų pasiskirstymas tarp R. V. ir S. A. bei A. M.? Nežino. Tačiau R. V. buvo atsakingas už žemės ūkį toje pusėje, kur yra žemės plotai nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės, kur ir jis dirbo, o S. A. su A. M. buvo labiau atsakingi už miškus, taip pat yra matęs, kaip S. A. atveža darbuotojus į laukus, taip pat atveždavo ir atlyginimų žiniaraščius. 19. Ką konkrečiai žino apie V. V. suteiktą paskolą? Konkrečių aplinkybių nežino, tačiau yra girdėjęs iš kitų darbuotojų kalbų, kad V. V. V. K. arba R. M. buvo nupirkę namą, bet kokiomis sąlygomis V. už tą namą atsiskaitė, ar darbu, ar pinigais, nežino. Ar V. tą skolą grąžino, taip pat nežino. 20. Ką žino dėl galimo poveikio ūkio darbuotojams? Nieko nežino (6 t., b. l. 41–45).

 

31. Liudytoja T. P. parodė, kad ji dirbo pas R. M. gal prieš 7–8 metus. Buvo sudaryta darbo sutartis. Ji pasirašydavo algalapiuose. Neatsimena, kada įsidarbino.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 113–114), liudytoja parodė, kad 2012 m. „stovėjo“ darbo biržoje ir jai pasiūlė darbą R. M. ūkyje. Galėjo būti, kad įsidarbino 2012 m. Sutartį pasirašė su R. M. Dirbo neilgai darbininke, kokius darbus pasakydavo, tokius dirbo: kieme gėles sodindavo, ravėdavo, prie šiltnamio dirbo, kambarius tvarkydavo. Darbas nebuvo sunkus. Atnešdavo vyras algalapius, pasirašydavo, jai atrodo, kad R. M. pati mokėdavo. To vyro nepažįsta, jis buvo atsakingas. Jis ir pinigus atnešdavo. Pinigus išmokėdavo grynaisiais, išmokama suma atitikdavo algalapyje nurodytą sumą. Nepamena, už kokią sumą susitarė, atrodo, buvo minimumas, koks tuo metu buvo. Neatsimena, ar dirbo pilnu etatu, gali būti, kad pilnu etatu. Daugiausia dirbdavo 8 valandas, bet būdavo, kad ir greičiau apsidirbdavo, būdavo ir laisvų dienų. Darbo užmokestis buvo sutartinis, visada vienodai gaudavo.

Ji laukuose, prie gyvulių nedirbo, kitų darbuotojų nepažįsta. Nežino, kur tas vyras, kuris mokėjo atlyginimą, dirbo, neklausinėjo. S. A. nepažįsta, R. V. irgi. Su niekuo iš ūkio darbuotojų nebendravo, nesusitikdavo, tik su R. M. prie namų. V. K. jai jokių darbų nedavė.

Nėra girdėjusi, kad kitiems darbuotojams parduodami pastatai išsimokėtinai, ji labai trumpai dirbo, gal du mėnesius, išėjo į parduotuvę, paskui į užsienį išvažiavo.

V. V. žino, nes sesuo už jo brolio ištekėjusi. Su pastaruoju nėra bendravusi, nežino, kur jis dirbo. Kai dirbo, tada jo nepažinojo, nes sesuo vėliau ištekėjo. Sesuo ištekėjo gal prieš 4–5 metus. Tyrėjai sakė teisybę. Neprisimena, ar V. V. atvažiuodavo pas R. M. Ji protokolo neskaitė ir pasirašė. 

31.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. P. parodė, kad, kiek atsimena, 2012 m. buvo užsiregistravusi Lietuvos darbo biržoje, kur jai pasiūlė dirbti pas R. M. ūkyje darbininke. Susitikus su R. M., sudarė darbo sutartį, tikriausiai buvo įdarbinta pilnu etatu, nors tiksliai to neprisimena. R. nurodė, kad reikės tvarkyti namus ir namo aplinką, kur ji gyvena, tai yra adresu: (duomenys neskelbtini) .Dirbdavo po 8 valandas, tvarkydavo namo vidų, valydavo dulkes, plaudavo grindis, taip pat tvarkydavo namo aplinką, prižiūrėdavo gėles. Atlyginimą išmokėdavo vyras, kuris ateidavo į Re. namus, tačiau jo vardo, pavardės nežino. Kiek gaudavo atlyginimo, taip pat neprisimena, tik žino, kad gavus atlyginimą jis visada duodavo pasirašyti ant algalapio. V. V. pažįsta, matydavo, kai jis atvažiuodavo į Re. namus, kur ji dirbo, tačiau ar jis dirbo pas Re. ūkyje, nežino. V. K. pažįsta, jį sutikdavo Re. namuose, pasisveikindavo, tačiau daugiau su juo bendrauti neteko. Su ja buvo pilnai atsiskaityta. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (6 t., b. l. 113–114).

 

32. Liudytojas J. P. parodė, kad jis dirbo neilgai, gal pusmetį, gal metus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 108, 129–131), liudytojas parodė, kad dirbo pusmetį 2015 metais. Teisingi parodymai. Dirbo su buldozeriu. Darbo sutartį pasirašė su V. K., sutarė, kad mokės virš minimumo, kažkur 600. Buvo įdarbintas pilnu etatu. Taip ir mokėjo pagal darbo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti algalapiai. Gaudavo, kiek nurodyta. Kartais gaudavo nepilnai 500. Alga priklausydavo nuo to, kiek padarydavo. Dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., bet kartais remontuodavo. Jeigu nedirbdavo, mažiau gaudavo. Algalapiuose buvo jo parašai. Neprisimena to, kad nurodė, jog vienas parašas ne jo. Žinojo, kad yra įdarbintas R. M. ūkyje, bet su V. K. tik bendravo dėl to darbo. Koks ūkis sutartyje buvo nurodytas, neprisimena. V. K. jam nurodydavo darbus. R. V. nepažįsta. 

Jei remontuoji, tai mažesnis atlyginimas. Neatsimena savo tikslaus atlyginimo, nes daug laiko praėjo. Suma žiniaraščiuose ir jo gauta suma sutapdavo. Negaudavo neapskaitytų pinigų. Jis laukuose dirbo, kitų darbuotojų nepažįsta, nebendravo.

V. V., S. L., P. G. nepažįsta. R. M., A. E. nepažįsta. Nežino, kad kiti darbuotojai pirktų iš V. K. išsimokėtinai kažkokius daiktus, mašinas, pastatus.

Tyrėjai teisybę sakė, davė paskaityti protokolą ir pasirašyti, spaudimo nedarė.

Pasirašydavo žiniaraščius, kai išmokėdavo atlyginimą, mokėdavo kartą per mėnesį.

32.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. P. parodė, kad 2015 m., tiksliai neprisimena kada, buvo prisiregistravęs Lietuvos darbo biržoje, kur jam pasiūlė darbą ūkyje vairuoti traktorių. Kiek atsimena, dėl darbo tarėsi su An., tačiau jo vardo neprisimena. An. nurodė, kad reikės dirbti žemes su traktoriumi pas V. K. ūkyje, (duomenys neskelbtini)  apylinkėse, ir jis sutiko. Ar buvo pasirašę darbo sutartį, neatsimena. Dirbo vienas (duomenys neskelbtini) apylinkėse su traktoriumi, o jo visam darbui vadovavo V. K. Dirbdavo po 8 darbo valandas per dieną, viršvalandžių nebuvo. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį grynaisiais, jį jam išmokėdavo V. K. ir duodavo pasirašyti ant algalapio, kad gavo atlyginimą, tačiau kiek atlyginimo gaudavo, neprisimena. Jokių priedų nėra gavęs. R. M. nepažįsta, tik žino ją iš kitų žmonių kalbų. V. V. nepažįsta. Išėjo iš to darbo, nes darbas jam nepatiko. Su V. K. nėra piktuoju (6 t., b. l. 108).

32.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas J. P. parodė, kad pas V. K. dirbo gal prieš kokius 5 metus apie pusę metų. Tai galėjo būti, kad įsidarbino 2015 m. balandžio 1 d., dirbo iki lapkričio mėn. Šį darbą susirado per Lietuvos darbo biržą, buvo prezentacija apie ūkį, kad ieškomi darbininkai, kurioje jis dalyvavo, ir S. A. jam pasiūlė įsidarbinti pas V., nuvežė pas V. K. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepamena. Ten vyko darbo pokalbis su V. K. Sutarė, kad dirbs su traktoriumi-buldozeriu, t. y. reikės jo ūkyje stumdyti žemes, taip pat sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį, koks tuo metu buvo nustatytas vyriausybės. Po to jį lyg ir nuvežė į buhalteriją pasirašyti darbo sutarties, tačiau ar pats nuvažiavo, ar jį nuvežė kas nors, neprisimena. O buhalterija buvo (duomenys neskelbtini) centre, tačiau adreso nežino. Darbo sutartį davė pasirašyti buhalterė, vardo ir pavardės nežino, darbo sutarties neskaitė, darbo sutarties nėra išsaugojęs. Buvo įdarbintas pilnu etatu. Pasirašius darbo sutartį, tą pačią dieną vyko į (duomenys neskelbtini) apylinkes darbuotis. Jam davė seną rusišką traktorių-buldozerį ir dirbo su juo visą laiką (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kur yra pelkynai. Ten visą laiką ir pradirbo, tose apylinkėse, kitur nevažiuodavo. Traktorių per naktį ten pat palikdavo, į garažus nevarydavo. Yra matęs, kad V. turi gyvulius, fermas, kurie būdavo netoli (duomenys neskelbtini). O kur buvo laikoma visa ūkinė technika, nežino. (duomenys neskelbtini) esančiame sandėlyje nėra buvęs, kartą teko lankytis tik (duomenys neskelbtini) esančiose dirbtuvėse, kur buvo laikomi grūdai, tačiau kam priklauso viskas – technika, dirbtuvės, gyvuliai – mano, kad V. K. Jis dabar pirmą kartą apklausos metu sužinojo, kad oficialiai buvo įdarbintas pas R. M. ūkyje, tačiau jos nėra matęs, apie ją yra tik girdėjęs, kad tokia egzistuoja, tačiau jos pareigų nežino. Jo visam darbui vadovavo V. K. Atlyginimą jam išmokėdavo visada V. K. grynaisiais vieną kartą per mėnesį. Atlyginimą paduodavo po darbų, kur tuo metu dirbdavo. Gaudavo visada ne mažiau 500 eurų per mėnesį. Kad gavo atlyginimą, jam reikėdavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, o juos atveždavo toks stambus vyriškis, tačiau jo vardo ir pavardės neprisimena. Keletą kartų buvo davęs pasirašyti žiniaraščiuose V. K. Jam išmokėta suma sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta suma. Priedų negaudavo. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. atlyginimų žiniaraščių kopijos su jo vardu ir pavarde, gali patvirtinti, kad šalia savo vardo ir pavardės žiniaraščiuose parašai yra jo, išskyrus 2015 m. liepos mėnesio, tai ne jis pasirašė, o kas pasirašė už jį, nežino. Kiek mato, sumos šiek tiek svyruodavo, negaudavo pilnai 500 eurų, tai patvirtina, kad kiek nurodyta žiniaraščiuose, tiek ir gaudavo. Kodėl pasakė, kad gaudavo ne mažiau 500 eurų, tai tiesiog turėjo omenyje, kad gaudavo panašiai apie 500 eurų. Yra gavęs ir 300 eurų, jei būdavo mažiau darbų. Dabar sako tiesą. Gaudavo tiek, kiek nurodyta žiniaraščiuose.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? Nežino. 2. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Jis buvo ūkio vadovas. 3. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino. 4. Ar jis galėtų išvardinti, kur yra V. K. ūkiui priklausančios žemės? R. M.? A. E.? Nežino, negali. Tokio M. ir E. ūkio net nežino. Dabar tik apklausos metu sužinojo, kad tokie egzistuoja. 5. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino. 6. Kur rinkdavosi V. K. ūkio darbuotojai prieš darbus? Rinkdavosi prie tų fermų (duomenys neskelbtini). 7. Kur buvo laikomos trąšos? Grūdai? Grūdai ir trąšos laikomi (duomenys neskelbtini). 8. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nėra. Nepažįsta tokio. 9. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., P. J., V. S., A. M., K. K., M. T., S. P., D. K., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus pavardes, gali pasakyti, kad jam girdėtas A. M., galbūt jis jam ir atveždavo pasirašyti žiniaraščius, tačiau kokios jo pareigos buvo, nežino. Kiti jam negirdėti. 10. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., E. K., A. K., R. J., Ž. J., R. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes nežino nė vieno. 11. Ar dirbo kartu su S. J., S. L., V. V., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Nežino nė vieno. 12. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 22. Kas mokėjo kitiems darbuotojams darbo užmokestį? Nežino (6 t., b. l. 129–131).

 

33. Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirbo R. M. ūkyje iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Jį į darbą priėmė R. M. Jo pareigos buvo vadybininkas miškų priežiūrai, laukuose nedirbo. Būdavo darbų – dokumentus kažkam nuvežti. Jam ūkininkė pasakydavo, kur nuvežti, kam paduoti. R. M. – ūkininkė, turėjo žemės, miškų. Jis – miškų ūkio specialistas. Kiekvieną rytą ateidavo pas R. M., kadangi ten buvo „ofisas“. Būdavo, kad jam ūkininkė pasakydavo, jog reikia darbuotojus nuvežti į darbą, prie technikos. Paveždavo kartais iš (duomenys neskelbtini), kartais iš namų paimdavo. (duomenys neskelbtini) jie ateidavo pas R. M. Ūkis yra (duomenys neskelbtini).

Jis žinojo, kad V. V. yra toks žmogus. Jam A. E. yra minėjęs, kad V. V. atvažiuodavo dirbti kaip pagalbininkas. A. E. pažįsta, kadangi buvo darbuotojas ūkyje, atvažiuodavo pas R. M., tvarkydavo kažkokius reikalus, kartais jo paprašydavo, kad V. V. nuvežtų į darbo vietą, yra kelis kartus nuvežęs. Jis V. V. gerokai vėliau pamatė, nei pradėjo dirbti. Neatsimena, kada vežė, yra V. V. nuvežęs į laukus prie technikos, kadangi laukuose palikdavo techniką per javapjūtes, yra vežęs į dirbtuves (duomenys neskelbtini), ten kažką remontuodavo. Yra matęs V. V., vairuojantį kombainą ir traktorių, iš dirbtuvių pasiimdavo techniką ir išvažiuodavo į laukus. Dirbtuvės yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini).

Nežino apie nesutarimus tarp V. V. ir ūkininkų. Ūkio darbuotojams darbo užmokesčio jis nemokėjo. Ūkių apskaitą tvarkė buhalterė. Jis V. K. ūkyje nedirbo. R. M. ūkyje apskaitą tvarkė buhalterė, jis nuveždavo dokumentus buhalterei. R. M. duodavo dokumentus, kad nuvežtų buhalterei. Jis bendraudavo tik su R. M., dar būdavo vadybininkas R. V., kuris kartais pasiųsdavo jį parvežti kokią detalę ar nunešti kažkokį dokumentą, ar kokį darbuotoją atvežti. Kartais R. M. pasakydavo, kada nėra darbo, nuvažiuoti pas R. V., ir jis pasakydavo, ką reikia padaryti. Būdavo kažkur užsakyta detalė, jis nuvažiuodavo ir ją paimdavo, ten išrašydavo sąskaitą, jis parveždavo ir paduodavo R. V. Sąskaitoje nepasirašydavo.

Buhalterę pažįsta, V. B. dirbo konsultavimo tarnyboje. Pastaroji jam duodavo pasirašyti, kad jis nuvežtų darbuotojams pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Iš pradžių 2–3 metus gaudavo atlyginimą pirmą mėnesio dieną ir 15 dieną, o po to bendru sutarimu 1,5–2 metai iki darbo pabaigos – vieną kartą per mėnesį. Žiniaraštį pasirašydavo vieną kartą per mėnesį. Pasirašyti pateikdavo V. B. Jam atlyginimą išmokėdavo R. M. Buhalterė duodavo jam žiniaraštį, jis surinkdavo parašus iš darbuotojų ir pristatydavo atgal buhalterei. Jis imdavo žiniaraščius, kurie susiję su R. M. ūkiu, atlyginimo neišmokėdavo.

Per apklausą rodė žiniaraščius, neatitikimų nepastebėjo. Pastabų neturi dėl jam mokėtos algos. Jis dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., per javapjūtę tai visaip būdavo. Jam reikdavo per javapjūtę darbininką nuvežti į lauką, po to jį reikėdavo atgal parvežti, kadangi kombainai naktį būdavo laukuose. Jis ryte atvažiuoja į darbą, jam nurodo, ką reikia padaryti, jis padaro ir turi laisvo laiko, o vakare turi parvežti kažkokį darbininką. Per javapjūtę jam yra tekę parvežti darbuotoją 20.00 val., 21.00 val. Išimtinais atvejais būdavo, kad kuldavo iki sutemų ir jam yra tekę parvežti darbuotoją, bet ne nuolat. V. V. nepamena, kad galėtų vėlai vakare parvežti. Parveždavo S. P. ir jaunesnįjį E. K.

Kiek supranta, V. K. buvo žemės ūkis, buvo gyvulių. Jis nežino, kas duodavo nurodymus, kažkokius pavedimus V. K. ūkio darbuotojams.

Kadangi jis ateidavo pas R. M., ten būdavo ir A. E., jie, matyt, kažkokius bendrus reikalus spręsdavo. A. E. jam pasakydavo nuvažiuoti ir parvežti vieną ar kitą žmogų. A. E. jam pasakydavo pavežti V. V. S. P. su E. K. pasakydavo pavežti R. M., R. V. pasakydavo. Kai jis pradėjo dirbti, tai S. A. išėjo, mažai susitiko.

 

34. Liudytojas V. B. parodė, kad jis dirbo, ko gero, pas R. M. Dokumentus sutvarkė S. A. Dirbo gal 2015 metais su pertraukomis, pamena, kad buvo mašinų mažiau, ir jis buvo nereikalingas. Nežino, ar galėjo dirbti 2010–2011, o po to 2017 metais. Nepasakys, kiek metų ten išdirbo. S. A. jam davė pasirašyti sutartį, daug dokumentų veždavo pasirašyti. Nežino, kokį atlyginimą buvo sutarę, bet sumokėdavo laiku, du kartus per mėnesį. Nežino, koks buvo minimalus atlyginimas tais laikais. Ko gero, minimalų mokėjo, gal truputį daugiau. Visada duodavo pasirašyti algalapyje, suma algalapyje ir išmokama suma sutapdavo. Jis dirbo vairuotoju. Dėl darbo susitarė su S. A., šis pasakydavo, kur vežti, ką vežti.

Du kartus tai tikrai įsidarbino, daugiau neatsimena. Abu kartus S. A. tvarkė įdarbinimo dokumentus, pakalbėjo su S. A., sutiko dirbti, R. M. pasirašė. Su V. K. dėl darbo, dėl užmokesčio nekalbėjo, tik susitikę draugiškai pakalbėdavo, jau po įsidarbinimo. V. K. nurodymų neduodavo, tik S. A. Atlyginimą mokėdavo tai R. M., tai S. A. V. K. nemokėjo atlyginimo. Duodavo avansą, mėnesio gale duodavo pasirašyti. Avansą mokėdavo, kada nori. Ar duodavo pasirašyti, kai išmokėdavo avansą, neprisimena. Pasirašyti duodavo tai R. M., tai S. A. 

Įdarbinimo dokumentus pasirašė pas S. A. mašinoje, paskui pas R. M. ūkiniame antrame aukšte yra pasirašęs. Buvo daug visokių dokumentų: darbų sauga, sutartis ir kitų. Be sutarties nėra dirbęs.

Pavardžių nė vienos negali pasakyti, nes nė vieno neklausė pavardės. Va., sunku prisiminti, gal ir pažinojo. Jis veždavo grūdus, žvyrą. Su kombainu dirbo Va., bet pas ką, nežino, jie dirbo vienu metu. Iš kombaino grūdus supildavo į mašiną. Jei grūdus veždavo, tai gal jis (Va.) yra pylęs. Nežino, ar buvo kitas kombainininkas.

Atsimena, kad vieną kartą buvo apklaustas. Neprisimena, ką sakė, kai apklausinėjo pareigūnai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 45–49, 42–44), liudytojas parodė, kad su V. K. susitikdavo tik kieme, pašnekėdavo darbo reikalais, pastarasis nieko nenurodydavo. S. A. pasakydavo, kur važiuoti. Kai darbinosi, su V. K. nekalbėjo. Su V. K. buvo pažįstami iš anksčiau. Jo draugės mama yra pastarojo krikštamotė. 

Galėjo būti kombainininko pavardė V., nelabai ir vardą atsimena. Jo klausė, ar pažįsta V., jis pasakė, kad nežino. Jam pasakė, kad tai tas, kuris su kombainu dirbo. Jis nei vardo, nei pavardės kombainininko nežinojo, atvažiuodavo prie mašinos, grūdus išpildavo ir išvažiuodavo. Nežino, kur kombainininkas dar dirbo, bet kažkur dirbo, gal gaisrinėje. Girdėjo, kad gal dirbo gaisrinėje. Tyrėjui nemelavo. Šiuo metu nedirba ūkyje. Neatsimena pavardės E. Apklausos metu rodė vieną nuotrauką, nieko neatpažino. Jis neskaitė protokolo, be akinių nemato, pasirašo, davė kelis popierius. Į apklausą vyko be akinių, nes jie yra skaitymui. Jam tyrėja perskaitė protokolą ir davė pasirašyti. 5 tome 43 bylos lape jis pasirašė, tas ranka rašytas sakinys yra jo ranka rašytas. Protokoluose 5 tome 45–49, 50 bylos lapuose parašas jo, o sakinys gal ir jo rašytas, nepasakys, nemato.

34.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad įsidarbinti pas ūkininkus R. M. ir V. K. jam pasiūlė pažįstami. Pasakė, kad ieško vairuotojo, ir jis sutiko. Tiksliai pas kurį ūkyje įsidarbino, nežino, nes jie visą ūkį, darbo reikalus tvarko bendrai. Turi bendrą ūkį, gyvulius, bendrus automobilius. Galėjo būti, kad dirbo šiuose ūkiuose nuo 2010-07-08 iki 2011-01-10, tada įsidarbino kitais metais nuo 2011-07-20 iki 2011-12-01. Ir dirbo praeitais metais nuo 2017-08-14 iki 2017-09-12. Visus tuos kartus buvo įdarbintas vairuotoju, vežiodavo grūdus, rapsus ir t.t. Kiek prisimina, šie ūkininkai turėjo savo vadybininką S. A., kuris tvarkydavo visus įdarbinimo dokumentus, su juo ir pasirašė darbo sutartį. Kas darbo sutartyje buvo parašyta, nebeprisimena, greičiausiai buvo įdarbintas pilnu etatu. Darbo valandų nebuvo nustatyta, tiesiog viskas priklausydavo nuo oro sąlygų. Jeigu reikėdavo kulti, būdavo graži diena, tai dirbdavo ir dieną, ir naktį, o kai lydavo, nereikėdavo dirbti, būdavo laisva diena. Sutarė, kad atlyginimas priklausys nuo atlikto darbo, jeigu būdavo daugiau darbo, tai daugiau ir gaudavo. Kol buvo valiuta litai, kiek prisimena, gaudavo ne daugiau 600 litų, o praeitais metais gavo ne daugiau 160 eurų, nes dirbo nedaug dienų. Kai dirbo 2010–2011 m., atlyginimą gaudavo grynaisiais į rankas, jį išmokėdavo jam V. K., ar kažkur reikėdavo pasirašyti, kad gavo atlyginimą, neprisimena. O kai dirbo 2017 m., atlyginimą gavo į banko „L“ sąskaitą. Pasirašyti ant dokumentų, kad gavo atlyginimą, nereikėjo. Iš to darbo išėjo, nes nebebuvo jam darbo, kadangi šie ūkininkai turi 3 sunkvežimius, o vairuotojai buvo keturi. Apklausos metu jam buvo parodyta vyrų V. V. ir S. J. nuotraukos, gali pasakyti, kad nėra matęs šių vyrų ir negali patvirtinti, kad jie dirbo pas juos ūkiuose, galbūt jie tuo metu nedirbo, kada dirbo jis. Su ūkininkais V. K. ir R. M. nėra piktuoju (5 t., b. l. 42–44).      

34.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad, kiek pamena, pas V. K. ir R. M. ūkyje dirbo gal 2010 m. ir po to dirbo dar trumpai 2017 m. vairuotoju. Tiksliai pas kurį ūkininką buvo įdarbintas, nežino, bet jam atrodo, kad jie vedė bendrą ūkį, ir jų visas ūkis yra bendras. Jis pirmą kartą apklausos metu sužinojo, kad, „Sodros“ duomenimis, pas R. M. dirbo 2010 ir 2011 m., o pas V. K. buvo įdarbintas 2017 m. rugpjūtį. Galėjo būti, kad įsidarbino pas Re. nuo 2010 m. liepos 8 d. ir dirbo iki 2011 m. sausio 10 d., nes, kada baigėsi darbai, jį „išdarbino“, o daugiau galėjo įsidarbinti 2011 m. liepos 20 d. ir dirbti iki gruodžio 1 d., nes, kiek pamena, įsidarbindavo vasarą, o jį atleisdavo žiemą, kada baigdavosi ūkiniai darbai. Tais 2010–2011 m., kada darbinosi, visus įdarbinimo dokumentus jam davė pasirašyti S. A. Jis buvo kaip ūkvedys, nes tvarkydavo dokumentus, detales pirkdavo, o kaip tiksliai jo pareigos vadinosi, nežino. O 2017 m., kiek pamena, kartu su S. G. ėjo į buhalteriją, esančią (duomenys neskelbtini)  centre, kur pasirašė įdarbinimo dokumentus dėl darbo ūkyje. Lyg ir juos vedė pas buhalteres tas pats An., kaip ir 2010–2011 m., tačiau tiksliai nepamena, kaip ten buvo. Pas V. ir Re. ūkyje įsidarbino per pažįstamus, sužinojo iš kalbų, kad ūkyje ieško vairuotojo, o kadangi turėjo atitinkamas vairuotojo kategorijas – B, C, E, tai pasisiūlė įsidarbinti. Kiek pamena, darbo pokalbis vyko su V. K., tačiau darbo pokalbio turinio nepamena. Kalbant apie darbo užmokestį, nepamena, kokį tiksliai sutarė darbo užmokestį, bet jis priklausė nuo jo atliktų darbų. Nes būdavo, kad vieną mėnesį kokias 2 savaites lyja, tai tada gaudavo mažiau už tą mėnesį, o kitą mėnesį, kada gražus oras, dirbdavo ištisai, daug darbo valandų, tai ir atlyginimas būdavo didesnis, todėl tiksliai negali įvardinti, kiek gavo atlyginimo kiekvieną konkretų mėnesį. Mažiausiai atlyginimo per mėnesį yra gavęs (ne mažiau) 300 litų, kai dirbo 2010–2011 m. Jam atlyginimą grynaisiais išmokėdavo V. K. Kiek kartų išmokėdavo per mėnesį atlyginimą, nebuvo nustatyta, kartais vieną kartą išmokėdavo per mėnesį atlyginimą, kartais du, kartais jis pats paprašydavo, kad reikia pinigų, tai sumokėdavo už tą dirbtą savaitę, tačiau bendrą sumą už pradirbtą mėnesį gaudavo ne mažiau 300 litų, kaip ir minėjo, priklausydavo, kiek tą mėnesį būdavo darbo. Kad gavo atlyginimą, nepamena, ar kur nors duodavo pasirašyti. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ir V. K. ūkių atlyginimų žiniaraščiai su jo vardu ir pavarde. Peržiūrėjus R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščius, gali patvirtinti, kad šalia jo vardo ir pavardės esantys parašai yra jo, išskyrus 2010 m. spalio ir lapkričio mėnesius, nes čia parašai panašūs į jo, tačiau negali garantuoti, ar tai jis pasirašė. Tuo tarpu pas V. K. atlyginimų žiniaraščiuose nėra jo parašų šalia vardo ir pavardės, nes negavo ir atlyginimo, kai dirbo 2017 m. Kadangi jis tuo metu dirbo tik gal kokią savaitę ar dvi, pamena, kad padarė tik kelis reisus į (duomenys neskelbtini), nuvežė grūdus, bet už tai jokio atlyginimo negavo. Kadangi be jo buvo dar trys vairuotojai, kurie vairavo vilkikus, o vilkikų iš viso buvo 3. Tai realiai buvo nereikalingas, todėl ir nebedirbo, nes nebuvo daugiau darbo. Kodėl 2018-07-26 apklausos protokole nurodė, kad 2017 m. gavo ne daugiau 160 eurų, gali pasakyti, kad tuo metu galėjo susipainioti, nes, kiek pamena, jam V. buvo sakęs, kad jis čia nieko realiai nedirbo, uždirbo tik 160 eurų, o jis už jį dar turi „Sodrai“ susimokėti, todėl nieko jam ir neišmokėjo, nieko už tuos kelis reisus į (duomenys neskelbtini) negavo. Kai parodė jam atlyginimų žiniaraščius, prisiminė, kad tokius dokumentus pasirašinėjo išsidarbinant iš ūkio, juos jam padavė pasirašyti S. A. O kaip vyko šis dokumentų pasirašymas, kur juos padavė, kada, ar vienu kartu už visus mėnesius pasirašė, ar ne, neprisimena. Jo pagrindinis darbas buvo vairuoti transporto priemones. Daugiausia vairuodavo vilkiką „Daf“, tačiau tekdavo ir su kitais vilkikais vairuoti, vieną kurį lyg ir prisimena, buvo „Iveco“, tekdavo ir su „Kamaz“ važiuot, įvairiomis transporto priemonėmis. Dažniausiai veždavo grūdus, trąšas. Grūdus veždavo iš (duomenys neskelbtini), kur stovėdavo fermos ir grūdų talpos, į (duomenys neskelbtini) .O trąšas veždavo iš (duomenys neskelbtini), iš kažkokios įmonės, tačiau pavadinimo nepamena. Veždavo trąšas ir grūdus, taip pat rapsus iš / į įvairius laukus (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Ūkinė technika stovėdavo (duomenys neskelbtini), ten stovi buvusi mokykla, kurioje dabar įkurtas V. ūkis. Toje vietoje stovi didelė ferma, kurioje buvo auginami galvijai, laikoma ūkinė technika. Kam priklausė ūkinė technika, vilkikai, laukai, iš kurių ar į kuriuos veždavo grūdus, trąšas ir pan., nežino, bet manė, kad V. Nes V. K. vadovavo visam darbui, o R. M. ūkyje matydavo retai, kartais atvažiuodavo į tas (duomenys neskelbtini), į fermą, bet ką ji ten veikdavo, nežino. Taip pat ją sutikdavo pas juos su V. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) .Kokias funkcijas R. atliko savo ūkyje, nežino. Į darbą vykdavo su savo transporto priemone. Kur rinkdavosi visi darbuotojai prieš darbus, negali tiksliai pasakyti, nes būdavo įvairiai, viskas priklausydavo nuo oro sąlygų ir kaip liepdavo V. Jeigu gražus oras, tai iš karto važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur stovėdavo vilkikas, kartais, kai užlydavo, susirinkdavo su darbininkais pas V. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), laukdavo kelias valandas, kol bus galima vėl pradėti dirbti. Būdavo įvairiai.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Ar dirbo kartu su A. E.? Ką žino apie jo ūkį? Pagal vardą, pamena, kad toks buvo, jis dirbdavo su traktoriumi, tačiau apie jo ūkį nelabai ką žino, tik žino, kad lygtai jie ten bendrai kažką su V. K. turėjo, ar tai žemių, ar tai techniką, nežino, todėl negali tiksliai pasakyti. 2. Ar teko girdėti apie jungtinę veiklos sutartį? Ne. 3. Ar gali tiksliai įvardinti, kur kokios žemės priklauso V. ūkiui? Re. ūkiui? A. ūkiui? Negali, nes nežino. Vienais metais važiuodavo dirbti į vienus laukus, kitais metais, kai dirbo, veždavo grūdus jau iš kitų laukų, todėl nežino, kam tie laukai priklauso. Tačiau dirbo tik (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) neteko dirbti. 4. Kas tvarkydavo transporto priemonių dokumentus: techn. apžiūras, draudimus ir pan.? Tai jam atrodo, kad V. tvarkydavo, tiksliai nežino. Jis pats asmeniškai varydavo vilkikus į tech. apžiūrą, tačiau kuriuos konkrečiai vežė ir kaip buvo tvarkomi dokumentai, nepamena. 5. Kokias paslaugas teikė UAB “A”? Lyg ir girdėtas pavadinimas, tačiau tiksliai nežino, galbūt čia ta įmonė, iš kurios V. pirkdavo trąšas, nežino. Jis asmeniškai yra vežęs trąšas iš įmonės, tačiau ar tai buvo iš UAB “A”, nežino. Taip pat nežino, kaip vykdavo dokumentų pildymas. 6. Kokias paslaugas teikė UAB K. ? Nežino. 7. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., S. A., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų, gali parodyti, kad dirbo 2017 m. su S. G. – vairuotoju, jis vairuodavo vilkiką, 2010–2011 m. dirbo dar toks J., vairuodavo „GAZ“, nežino, ar tai tas pats J. K., 2010–2011 m. dirbo su S. A., jis tvarkydavo dokumentus, taip pat vykdavo į laukus, kur dirbdavo, vadovaudavo darbininkams, nuo kur ką pradėti arti, taip pat sėdėdavo mašinoje ir saugodavo kombainus, 2010–2011 m. lyg ir buvo kažkoks V., bet nežino, negali pasakyti, taip pat nežino, ką jis dirbo, 2010–2011 m. su D. – remontuodavo mašinas, dirbo prie gyvulių, tačiau ar jo pavardė K., nežino, J. P. pažįsta, nes jis netoli jo gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis dirbo ūkyje arba prieš jam ateinant dirbti, arba po jo, bet kartu nedirbo. Kiti vardai ir pavardės jam negirdėtos, su jais tikriausiai nedirbo. Negali tiksliai pasakyti, kokie žmonės prižiūrėdavo gyvulius, nepamena. 15. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų, gali parodyti, kad kai dirbo 2017 m., dirbo toks R., jis taip pat vairuodavo vilkiką, tačiau ar jo pavardė S., nežino. Kitos pavardės jam negirdėtos. 16. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų žino tik Va., jis buvo pagrindinis kombainininkas, kuldavo grūdus, o jis daugiau su vilkiku juos veždavo iš laukų. Jo pavardė galėjo būti V., tiksliai nepamena jo pavardės, tik žino, kad V., jis dar dirbdavo gaisrinėje. Parą atidirbdavo gaisrinėje, o per laisvas dienas dirbdavo ūkyje, kuldavo laukus kombainais, jei reikdavo, ir ardavo su traktoriumi, dirbdavo įvairius ūkinius darbus. Ar mokėjo jam darbo užmokestį, nežino, pas ką jis buvo įdarbintas, nežino, tačiau gali patvirtinti, kad dirbo kartu pas tą patį V. ūkyje, tuose pačiuose laukuose 2010–2011 m. Kai dirbo 2017 m. tas kelias savaites, tai nematė Va. dirbančio, nes veždavo grūdus jau iš (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi, o ten Va. nesutikdavo. Kodėl 2018-07-26 apklausos metu pasakė, kad V. V. nepažįsta, jo nėra matęs, tai galėjo susipainioti, nes pagal jo pavardę jis jo nežino kaip V., žino jį tik kaip V. 17. Ką konkrečiai žino apie V. V. suteiktą paskolą? Nežino nieko. 18. Ką žino dėl galimo poveikio ūkio darbuotojams? Nieko nežino. 19. Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? Nežino, bet ten gyveno V. K. su R. M. 20. Ar bendrauja su V. V. ar jo žmona R. V.? Nebendrauja. 21. Kada paskutinį kartą bendravo su V. V.? Nežino, jau seniai, gal kokie 2–3 metai atgal (5 t., b. l. 45–49).

 

35. Liudytojas K. K. parodė, kad jis dirbo iki 2017 m., tikslių datų nepamena, dirbo apie mėnesį ar pusantro traktorininku. Jis buvo įformintas, mokėjo minimumą V. K. Nepamena tiksliai, bet lyg tai pasirašė sutartį. Nepamena, kiek kartų gavo atlyginimą. Atlyginimą mokėdavo dirbtuvėse, pasirašyti nereikėjo. Buvo sutarę, kad mokės minimumą, tiek ir mokėjo. Darbų vadovas buvo V. K. 

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 173–175), liudytojas parodė, kad lyg tai kartą per mėnesį mokėdavo, seniai buvo, neatsimena.

Jis dirbo pas V. K. ūkyje. R. M. pažįsta, yra pas jį dirbęs. V. V. yra dirbęs pas V. K. V. V. dirbo su kombainu tuo metu, kai jis dirbo. Jis (liudytojas) grūdų nevežė, dirbo prie žemės ūkio darbų, dirbo pavasarį, vasarą nedirbo. Nežino, ar V. V. turėjo darbo sutartį.

Yra buvęs apklausoje pas tyrėjus, bet neatsimena, kada. Apklausoje daug dokumentų rodė, negali pasakyti, kokius. Jis datų nenurodė, sutartyse buvo datos. Jam atrodo, kad rodė sutartį, kur nurodytos datos, kada pradėjo dirbti, kada baigė, nes jis pasakė, kad neprisimena. Tyrėja klausė, ar jis pažįsta V. V. Nepamena, ar skaitė protokolą. Jis įsidabino pas V. K. ūkyje. Protokole tikslios datos, nes dokumentai buvo įforminti.

Jis neatsimena apklausos. Tai – vienintelė apklausa, daugiau nėra davęs parodymų. Kažkokius dokumentus rodė. Neturi įpročio paskaityti, ką pasirašo. To protokolo, tikriausiai, neskaitė. Jam akinių reikia, o jų nesinešioja, nes jie reikalingi skaityti, ir dabar jų neturi.

Jis nepamena tikslių datų. Asmeniškai V. V. nepažinojo, tik darbe, pastarasis traktorininku dirbo, remontavo techniką dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) kaime. V. V. iki darbo nepažinojo, susipažino dirbdamas, pasikalbėdavo. Dirbo su traktoriumi ir remontavo. Dabar nesusitinka. Tą atsimena, ne tyrėja pasakė. Dar prisimena A., pavardės nežino, dirbo ūkyje. Nežino, ar V. V. dirbo dar kur nors be darbo pas ūkininką. E. ir yra tas A. A. E. ir V. V. lygtai „švogeriai“. Nežino, ar A. E. turi žemių, ūkį, techniką. Jis dirbo su savininko V. K. technika. Technikos dokumentų nematė. Pas pastarąjį dirbo – tai jo. Neatsimena, kokiame ūkyje įformintas, su R. M. nebendravo. Negali paaiškinti, kaip susirado darbą, kodėl nurodyta: „Du ūkininkai ieško traktorininko“.

35.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. K. parodė, kad pas R. M. dirbo nuo 2012-04-10 iki 2012-06-11. Kadangi (duomenys neskelbtini) miestas nedidelis, tai žinojo, kad ūkininkai R. M. ir V. K. ieško traktorininko dirbti jų ūkyje. Tai jis jiems ir pasisiūlė. Visus darbo reikalus aptarė su V. K., o įdarbintas buvo pas R. M. ūkyje. Pasirašė darbo sutartį, buvo įdarbintas pilnu etatu. Darbo valandų tikslių nebuvo nustatyta, viskas priklausydavo nuo oro sąlygų. Jeigu geras oras, tai tekdavo dirbti ir dieną, ir naktį, o jeigu blogas oras, dažniausiai duodavo laisvadienį. Koks buvo nustatytas darbo užmokestis, neprisimena. Tik pamena, kad mokėdavo V. K. grynaisiais į rankas kartą per savaitę. Kad gavo atlyginimą, niekur nereikėjo pasirašyti. Gaudavo gal tuo metu minimalų darbo užmokestį, tikrai negali pasakyti, nes neprisimena. Dirbo traktorininku (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), o tiksliai kam tos žemės priklausė, ar R., ar V., nežino. Visam darbui vadovavo V., tuo tarpu R. M. ūkyje nėra matęs. V. K. jį atleido, nes pasakė, kad yra nebereikalingas. Kiek žino, jis atleido jį už pravaikštas, nors jokių pravaikštų nebuvo. Tiesiog taip sudarė dokumentus, kad jam nereiktų mokėti išmokų. V. V. pažįsta, su juo kartu dirbo pas ūkininkę R. M. Jis ten dirbo traktorininku kaip ir jis tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) .Kiek žino, šiuo metu jis jau nebedirba pas juos, bet dėl ko išėjo iš darbo, nežino. Ar jis buvo oficialiai įdarbintas ir ar jam buvo mokamas darbo užmokestis, nežino. Nėra piktuoju su V. K. ir R. M. (5 t., b. l. 173–175).

 

36. Liudytojas V. L. parodė, kad pamena apklausas. Jis įsidarbino 2015 metais prieš rugiapjūtę. Kiek supranta, dirbo pas R. M., nes darbo sutartį pasirašė. Jis tuo metu buvo bedarbis, ir pažįstamas A. E. pasiūlė grūdus vežti. Įsidarbino vairuotoju. Dirbo iki kitų metų balandžio 21 dienos, nes tą dieną susipyko su V. K. Pastarasis jį užsipuolė, ir jis išėjo, buvo apkaltintas nekaltai. Po to nebendravo su V. K. 

Darbo sąlygas aptarė su V. K., R. M. irgi buvo pas jį namuose, gal dar ir A. E. dalyvavo. Sutarė, kad mokės 30 eurų per dieną, dėl darbo laiko nesutarė, nes buvo rugiapjūtė, darbo laikas buvo nenormuotas. Jis darbo sutartį pasirašė, važiavo pas buhalterę. Kiek dienų dirbdavo, už tiek ir gaudavo atlyginimą. Būdavo išeiginių, per rugiapjūtę išeiginių nebuvo. Darbo užmokestį jam išmokėdavo R. V., pasirašyti neduodavo. Ant algalapių nepasirašydavo, tik pas buhalterę, išeinant iš darbo, davė kažką pasirašyti. Pas buhalterę ten dar buvo kažkokios sumos, pasirašė ir viskas. Pas buhalterę važiavo ne tą pačią dieną, kai susipyko, už dienos, ar už dviejų, tiksliai nepasakys.

Konfliktas įvyko, kad jis parvežė šieno ne tiek, kiek reikėjo. Kiek jam pakrovė, tiek parvežė. Reiškia reikėjo krauti daugiau. Jis liko kaltas, kad tiek tepakrovė. V. K. jį „iškoliojo“. Buvo apkaltintas, kad faktiškai tuščia mašina važinėja.

Darbo užmokestį išmokėdavo vieną kartą per mėnesį grynaisiais.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 33–35, 25–29), liudytojas parodė, kad taip ir išeina, 30 dienų ir yra tas 1000 Eur. Per rugiapjūtę be išeiginių dirbo, o paskui garaže 30 Eur per dieną, kada dirbdavo. Spalio mėnesį sirgo, galėjo būti, kad sirgo 3 savaites. Spalio mėnesį mokėjo po 30 Eur už dieną. Savaitę dirbo, gavo 150 Eur. Įstrigo, kad rugsėjį gavo 1000 Eur, nes gyvenime tokios sumos nebuvo gavęs. Vėlesniais mėnesiais, kiek darbo dienų buvo, kiek ateidavo į darbą, tiek ir gaudavo. Nuo lapkričio mėnesio iki balandžio mėnesio dirbo garaže. Jis nėra pasirašęs, kažką pasirašė tik išeidamas iš darbo.

V. V. pažįsta, pastarasis būdavo ūkyje, pastoviai tai nebūdavo, nes dirbo gaisrinėje. V. V. būdavo su traktoriumi ir padargus taisė, vieną kartą matė, matydavo ne nuolat.

Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo to pasakyti, kad V. V. daug metų dirbo pas V. K. ir R. M. ūkiuose, nes gaisrinėje dirbo. Protokole jo raštas ir jo parašas. Kiek jis V. V. matė, tai tiek šis dirbo. Per tuos 8 mėnesius, kiek jis dirbo, matydavo retkarčiais. Iš kur tie „daug metų“, nežino. Jam perskaitė protokolą, nes jis akinių nesinešioja.

Jis nežino, koks R. M. vaidmuo ūkyje, jam darbus skirstė R. V. Jos, turbūt, nematė ūkyje. Ją iš matymo pažįsta. S. J. nežino. S. dirbo tuo pačiu metu, kaip ir jis, bet pavardės nežino. S. J. nebuvo, buvo kitas S. S. J. ir Ž. J. yra tėvas ir sūnus. Buvo S., su traktoriuku važinėjo. Su S. L. pažįstami nuo senų laikų, su juo nedirbo. S. ne Ž. tėvas dirbo. S. P. dirbo su traktoriumi. Jis pavardžių nežinojo, galvojo, kad tas P. yra J.

Per rugiapjūtę darbo laikas buvo nenormuotas, būdavo nuo 6 val. ryto iki 6 val. vakaro, ir iki 6 val. kito ryto, visaip. Atlyginimas nepriklausydavo nuo išdirbto darbo laiko, 30 Eur per dieną. Nepasakys, ar yra gavęs mažiau nei 500 Eur. Viso laikotarpio sumų nepasakys. Jei nebūdavo darbo, pasiimdavo išeigines.

Neatsimena, ar tyrėja rodė žiniaraščius, ar nerodė. Pas buhalterę, kur davė pasirašyti, buvo sumos parašytos, trys ar keturios grafos buvo, ant vieno lapo pasirašė. Algalapiuose sumos nesutapo su jo realiai gauta suma, buvo į mažesnę pusę, ten buvo, kaip suprato, paskutinių trijų mėnesių. Sumos neatsimena. Algalapiuose, kuriuos pasirašė išeidamas iš darbo, buvo didesnės sumos, o gavo mažesnes sumas. 

Parodžius 12 tomo 94 bylos lapą, liudytojas nurodė, kad už gruodžio mėnesį gali būti 267 Eur, nežino, tai ne taip pasakė, algalapyje nurodyta per mažai, jis gavo daugiau. Tikrai daugiau dienų išdirbo. Nežino, kur išeidamas iš darbo pasirašė, bet pasirašė 3 parašus. Nepasakys, kada pasirašė už gruodžio mėnesį, gal atveždavo pasirašyti ne tą dieną, kai išmokėdavo, neatsimena.

Parodžius 12 tomo 101 bylos lapą, liudytojas nurodė, kad panašus parašas.

Centais nėra gavęs, visada apvalią sumą.

Parodžius rugsėjo, rugpjūčio mėnesių žiniaraščius, liudytojas parodė, kad ne jo parašas, o gal jo, sumos nurodytos neteisingos. Kurį mėnesį, dabar nepasakys, vieną mėnesį tikrai 1000 gavo, nes gyvenime tokios sumos nebuvo gavęs, ir dirbo visą mėnesį kiekvieną dieną.

Dėl sausio, vasario, kovo mėnesių sumos – 289 Eur, jis daugiau gaudavo. Nepasakys, kiek gaudavo, nes ne kiekvieną dieną ateidavo į darbą. Būtų tabelis, geriau viskas matytųsi. Tabelį turėjo tvarkyti R. V. Garaže darbo valandos būdavo pastovios, o per darbymetį nėra kam žiūrėti, važiuoji ir viskas. Gal vedė tabelį, nežino. Jei darbo kalendoriuje pažymėta, kad tą dieną dirbo, už tą dieną ir gaudavo 30 Eur. Čia žiemą, ne per darbymetį.

Nepasakys, ar visu, ar nevisu etatui buvo įdarbintas. Darbo sutarties neskaitė, pasirašė ir viskas. Nežino, kiek valandų ten buvo parašyta, per darbymetį jos nenormuotos, nematė nė vieno tabelio, nežino, kas jį pildė. Su R. V. susitikdavo ir paduodavo pinigus. Nežino, kas pastarajam paduodavo pinigus, nežino, kieno pinigai. V. K. nemokėjo jam pinigų. Paklaidų nebuvo – per dieną 30 Eur. Būdavo, kad kartais skaičiuodavo, kiek dienų dirbo, kartais ne. Jam atitekdavo 30 Eur per dieną. Nežino, kokiame ūkyje dirbo R. V., jis garaže būdavo, važinėdavo su lengvąja mašina po laukus, nėra matęs, kad jis pildytų dokumentus. Laukuose galėjo dokumentus R. V. paduoti. V. K. dokumentų neatveždavo, per tą laikotarpį, kai dirbo, V. K. gal 3–5 kartus matė. Nėra matęs, kad R. V. mokėtų kitiems darbininkams pinigus.

Su V. V. yra bendravę, sakė, pas V. K. padeda. Jis neklausinėjo apie atlyginimą. A. E. su V. K. yra giminaičiai. Nežino, kad jis turi ūkį.

Nežino, kiek dienų dirbo lapkričio mėnesį, ataskaitos nevedė, neskaičiavo. Neatsimena, ar lapkričio mėnesį turėjo išeiginių. Gruodžio mėnesį galėjo turėti, jeigu grūdai jau buvo išvežti iš sandėlių. Būdavo, kad pakeisdavo, nuvažiuodavo kitas žmogus. Negali patvirtinti, kad lapkričio, gruodžio mėnesiais gaudavo po 900 Eur.

R. M. jam nemokėjo pinigų, nėra davusi pasirašyti dokumentus. Gal vieną kartą R. M. matė per rugiapjūtę, buvo atvažiavusi į laukus prie kombainų, pietus buvo atvežę.

Jis negaudavo 267 Eur, kiek algalapyje parašyta, būtų išėjęs iš darbo. Negalėjo būti, kad per mėnesį dirbo 9 dienas. Gruodžio, sausio, vasario mėnesiais būdavo darbo valandos, darbo dienos, o spalio, lapkričio mėnesiais vežė grūdus iš sandėlių. Būdavo, kad kokią dieną neveža, išeiginę duodavo. Jis nesitarė dirbti už minimumą, sutarta 30 Eur per dieną.

Buvo apklaustas du kartus. Apklausų metu, ką atsiminė, tą pasakė. Tada kitokie klausimai buvo. Ataskaitos nevedė, negali pasakyti, kiek per mėnesį gaudavo. Tyrėja užrašė, jei pilnas mėnuo, 22 darbo dienos po 30 Eur, tai turime tokią sumą, o jeigu nepilnas mėnuo, kitą. Negali atsiminti, kokią mažiausią sumą yra gavęs. Nežino, kodėl protokole parašyta suma – 500 Eur. Negali pasakyti, kokią bendrą sumą uždirbo pas ūkininkę. Garaže ne darbymečio metu dirbo nuo 8 iki 17 val., 5 darbo dienas per savaitę. Vieną mėnesį, kurį nepasakys, 3 ar 4 dienas nėjo į darbą, buvo išvykęs į užsienį. Kitais mėnesiais eidavo į darbą kiekvieną dieną. Garaže darbo netrūkdavo, automobilius tvarkė.

V. V. per darbymetį būdavo ne kiekvieną dieną, bet būdavo, kad pasirodydavo. Jis (liudytojas) sandėlyje pasikraudavo grūdus ir išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nežino, kokią dieną V. V. būdavo, kokią nebūdavo, nepasakys, retkarčiais tikrai matydavo.

Jis veždavo grūdus iš laukų į sandėlius. Būdavo, kad V. V. dirbdavo su kombainu, o jis iš kombaino pasikraudavo grūdus. Dar su kombainu dirbdavo S. P. ir A. K. Nežino, kam priklausydavo laukai.

36.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. L. parodė, kad pas R. M. ūkyje dirbo nuo 2015-08-06 iki 2016-04-25 vairuotoju. Jam pasiūlė įsidarbinti vienas jo pažįstamas A. E. Kiek žino, A. E. yra V. K. giminaitis. Tada nuvyko pas V. K. į namus ir aptarė jo darbo sąlygas, sutarė, kad bus įdarbintas R. M. ūkyje vairuotoju, taip pat sutarė, kad mokės ne daugiau 30 eurų per dieną, darbo laiko nebuvo nustatyta. Kitą dieną nuvyko į buhalteriją, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, kuri tvarkė R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, ir ten pasirašė dokumentus, tačiau kokius tiksliai dokumentus pasirašė, neprisimena. Taip pat nepamena, kokiu etatu buvo įdarbintas. Kaip sutarė, taip ir buvo, vairuodavo sunkvežimį, veždavo grūdus iš laukų, esančių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) rajonuose bei iš sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaime į (duomenys neskelbtini) uostą ir į (duomenys neskelbtini). Dirbdavo tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, priklausydavo nuo oro sąlygų, jei geros oro sąlygos tai dirbdavo ilgai, darbo valandų neskaičiuodavo. Kam priklauso dirbamos žemės, ar R. M., ar V. K. nežino. Visiems darbams vadovavo R. V., o R. V. kontroliuodavo V. K., tuo tarpu R. M. ūkyje nepasirodydavo. Atlyginimą jam išmokėdavo kiekvieną mėnesį 15 ar 16 dienomis grynaisiais R. V. ne daugiau 30 eurų. Kai išmokėjo atlyginimą, ant jokių dokumentų nereikėjo jam pasirašyti, tik prieš išeinant iš darbo, kai tvarkė anksčiau minėtoje buhalterijoje dokumentus dėl jo išėjimo iš darbo, buvo iškėlęs klausimą, kodėl jam neduodavo pasirašyti, kad gavo atlygį, tai tada buhalteriją tvarkanti moteris jam davė keletą dokumentų pasirašyti, tačiau tų dokumentų pavadinimo neprisimena. Su juo buvo pilnai atsiskaityta. Su V. K. ir R. M. nėra piktuoju. S. J. pažįsta, jis dirbo traktorininku pas R. M. ūkyje, tačiau tiksliai nuo kada iki kada dirbo, neprisimena, ir ar buvo oficialiai įdarbintas, nežino. V. V. taip pat pažįsta, pastarasis dirbo pas R. M. ūkyje traktorininku, kiek prisimena, šis pas Re. ir V. dirbo jau prieš jam ateinant ir tebedirbo, kai jis išėjo. Ar V. V. buvo oficialiai įdarbintas ir ar jam buvo mokamas atlyginimas, nežino, tiesiog gali patvirtinti, kad jis daug metų dirbo pas R. M. ir V. K. ūkiuose (6 t., b. l. 33–35).

36.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas V. L. parodė, kad R. M. ūkyje dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. gegužės mėnesio vairuotoju. Darbą šiame ūkyje jam pasiūlė jo pažįstamas A. E. Darbo pokalbis vyko su V. K. pas jį name, tačiau adreso nepamena, bet tai gali būti (duomenys neskelbtini). Jei gerai pamena, dar darbo pokalbyje dalyvavo ir A. E. Su V. aptarė darbo sąlygas, nurodė, kad jam reikalingas vairuotojas, kuris vežtų grūdus, taip pat sutarė, kad jam mokės už mėnesį 1000 eurų darbo užmokestį. Iš karto po darbo pokalbio, jį nuo jo namų pasiėmė R. V. ir su pastaruoju kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią buhalteriją, adreso nepamena, tai buvo pačiame (duomenys neskelbtini) centre, netoli aikštės, ūkio veiklą tvarkanti buhalterė davė pasirašyti darbo sutartį. Buhalterės vardo, pavardės nežino. Tiksliai nepamena, kuriuo momentu, ar kai vyko darbo pokalbis su V. jo namuose, ar jau kai buvo buhalterijoje, R. V. klausė V. K., į kurį ūkį jį darbinti. Tada jam pasirodė keista, kodėl jis jo klausia, pas ką darbinti, nes galvojo, kad dirbs pas V. ūkyje, kaip ir buvo kalbėjęs su A. E., kai šis jam pasiūlė ūkyje padirbėti, taip pat kai kalbėjosi su V. Iš to suprato, kad dirbs pas V. K. ūkyje, tada dar net nežinojo, kad yra R. M. ūkis. Taip pat, kai davė pasirašyti buhalterijoje darbo sutartį, nesigilino ir neskaitė, kur jis įdarbinamas, kokiu etatu, koks atlyginimas numatytas ir t. t. Taip pat nebeklausė V., kodėl jis V. klausė, pas ką jį darbinti, pagalvojo, kad gal kažką ne taip suprato. O kada sužinojo, kad iš tikrųjų dirba R. M. ūkyje, sužinojo gal tik tada, kai vežant grūdus davė jam pasirašyti ant važtaraščių. Tačiau neklausė ir nesigilino, kodėl yra įdarbintas pas Re. ūkyje, kadangi R. gyvena kartu su V., pagalvojo, kad tai jų bendras ūkis, neteikė tam reikšmės. Dirbo vairuotoju šaltkalviu. Tai yra, kadangi pradėjo dirbti rugpjūtį, kada prasidėjo pats darbymetis, tai veždavo grūdus iš laukų į sandėlius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o iš ten daugiau tuos grūdus kraudavo į mašinas ir veždavo į (duomenys neskelbtini)  pas supirkėjus į įmones. Ir taip dirbo iki spalio mėnesio, o spalį, kadangi atsirado problemų su nugara, buvo tris savaites nedarbingas, tai už tas tris savaites gavo iš „Sodros“ išmokas, o už vieną spalio savaitę, kurią dirbo, gavo ne mažiau 150 eurų iš R. V. Kai grįžo po ligos, prasidėjo darbai garaže, nes baigėsi sezonas. Tada dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Ten remontavo techniką, dažydavo, atlikdavo šaltkalvio darbus. Remontavo automobilius – „Volvo“ ir dvi „Scania“ markės. Taip pat dažė traktorių „Belarus“. Ir tie darbai tęsėsi iki jo išėjimo iš ūkio, tai yra iki balandžio 25 d. Kai veždavo grūdus, tai važiuodavo su sunkvežimiu „Volvo“. O jau pavasarį, gal balandį, buvo prasidėję tręšimai, tai veždavo trąšas į laukus. Darbo valandų nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek liepdavo. Dažnai pasitaikydavo, kad dirbdavo ir naktimis. Nežino, kaip V. ar R. V. apskaičiuodavo jo darbo laiką. Darbo užmokestį grynaisiais jam išmokėdavo R. V. Kai pradėjo dirbti, pirmus du mėnesius, kada buvo rugiapjūtė, tai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, gavo tiek, kiek buvo sutarę su V. K. Už rugpjūtį gavo ne mažiau 900 eurų, nes dirbo nepilną mėnesį, o rugsėjį gavo 1000 eurų. Už spalio mėnesį pradirbtą savaitę (nes 3 savaites turėjo biuletenį) gavo ne mažiau 150 eurų. O daugiau jau nebegaudavo tiek, kiek buvo sutarę. Už laikotarpį nuo lapkričio iki balandžio pabaigos, kada prasidėjo darbai garaže, būdavo žymiai mažiau darbo, tai gavo ne mažiau 500 eurų kartą per mėnesį. Dėl to ir išėjo iš to darbo, nes su V. buvo sutarę, kad mokės 1000 eurų per mėnesį, o kai pasibaigė sezonas, sumažėjo darbų, tada nebenorėjo mokėti tuos 1000 eurų, tai jam išeidavo už išdirbtą dieną 30 eurų. Buvo pats taip pasiskaičiavęs pagal gautą atlyginimą. Kiek pamena, praktiškai R. V. išmokėdavo atlyginimą, kai atvykdavo į darbą (duomenys neskelbtini), nes ten dažniausiai stovėdavo jo sunkvežimis „Scania“. Gal kažkada buvo ir atvežęs atlyginimą į laukus, kada krovė grūdus. Kiek pamena, kad gavo atlyginimą, ne visada duodavo pasirašyti ant dokumentų. Tačiau R. V. buvo kelis kartus jam atvežęs pasirašyti dokumentus, kad gavo atlyginimą. O vėliau, kai tvarkėsi išsidarbinimo dokumentus buhalterijoje, buvo iškėlęs klausimą, kodėl jam ne visada duodavo pasirašyti ant dokumentų, kad gavo atlyginimą, tada buhalterė jam padavė dar keletą dokumentų, kad pasirašytų, jog jam buvo išmokėtas atlyginimas. Jam apklausos metu buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos. Peržiūrėjus atlyginimų žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė, gali parodyti, kad tose eilutėse, kur yra įrašytas jo vardas ir pavardė, yra jo parašai, tačiau nurodyta atlyginimų suma nesutampa su jo realiai gaunamu atlyginimu. Nes gaudavo daugiau. Jis supranta, kad atlyginimų žiniaraščiuose nurodyta suma prie jo vardo ir pavardės turi sutapti su jo realiai gautu darbo užmokesčiu, tačiau kai rašėsi šiuos dokumentus, nesigilino į nurodytas sumas. V. K. buvo pagrindinis ūkininkas, kuris viskam vadovavo, visiems darbuotojams, organizuodavo darbus, jo žodis būdavo galutinis. A. E. ؘ– nežino, kaip jį įvardinti, bet jis padėdavo V. K. organizuoti ūkio darbus, gal kartą yra matęs jį vairuojantį sunkvežimį, vežė grūdus, daugiausia jį matydavo važinėjantį su lengvąją mašina po laukus, reguliuodavo darbuotojams, kur kas turi vykti, kur tręšti, sėti. R. M. žino tiek, kad ji dirba darželyje, taip pat yra kelis kartus ją sutikęs jos namuose, kur gyvena su V. Taip pat M. buvo buhalterijoje, kai jis rašėsi išsidarbinimo dokumentus. Nėra nei matęs, nei girdėjęs, kad ji ką nors spręstų ūkio reikaluose, nes viskam vadovavo V. Darbo užmokesčio R. jam nėra išmokėjusi. Tuo metu, kai jis dirbo, iš kalbų lygtais girdėjo, kad yra trys atskiri ūkiai: Re., V. ir A., tačiau daugiau nieko apie tai konkrečiai nežino. Nežino, kur kokiam ūkininkui priklauso kokios žemės, kokie laukai. Jis asmeniškai vežė grūdus iš laukų, taip pat trąšas į laukus, esančius prie (duomenys neskelbtini), už bokšto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau kaip dokumentaliai kam kokios žemės, pasėliai priklauso, jis nežino. Tačiau galvodavo, kad tai V. žemės. Taip manė, kad ir ūkinė technika priklauso V. Apie jungtinę veiklos sutartį nieko nėra girdėjęs. Ūkinė technika stovėdavo (duomenys neskelbtini)  arba (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose sandėliuose, dirbtuvėse, tačiau kur kokia ūkinė technika stovėdavo, negalėtų įvardinti, nes tai priklausydavo nuo sezono darbų, kur tuo metu buvo atliekami darbai, ten ir stovėdavo ūkinė technika. Trąšos buvo laikomos (duomenys neskelbtini). Ar dar trąšos buvo laikomos kur kitur, nežino, tačiau pats asmeniškai veždavo trąšas iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į laukus, taip pat veždavo tiesiai iš įmonės, iš kurios pirkdavo trąšas. Tai buvo (duomenys neskelbtini) esanti gamykla. Tiksliai kaip ta gamykla vadinosi, neprisimena, galėjo būti UAB “A”. Dažniausiai R. V. jam nurodydavo nuvykti į (duomenys neskelbtini) gamyklą paimti tam tikrą kiekį trąšų. Nuvažiavęs pasakydavo darbuotojui, kad reikia Re. ūkiui kažkiek tonų trąšų, jam sukraudavo ir duodavo pasirašyti ant važtaraščių. Vieną važtaraščio egzempliorių parveždavo R. V. Neprisimena, ar yra vežęs V. K. ūkiui, ar A. E. ūkiui trąšas. Turbūt, kad tik R. M. ūkiui veždavo trąšas. Tačiau tiksliai nežino. Už trąšas jis asmeniškai atsiskaitymų nedarė, kaip jie atsiskaitydavo už trąšas, jis nežino. Nepamena, ar reikėdavo pateikti kokį nors įgaliojimą sandėlio darbuotojui, kad išduotų trąšas. Nuvažiuodavo ir jam užtekdavo tos bendrovės darbuotojui nurodyti kokiam ūkiui, kokį kiekį ir kokios rūšies trąšų reikia pakrauti.

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kokias paslaugas teikė UAB K. ? Kiek pamena, UAB K. teikdavo detales technikai. Jie įsikūrę netoli (duomenys neskelbtini) forto. Yra pats važiavęs paimti detalių. Ar važiuodavo ten V. V., nežino, nėra matęs. 2. Ar veždavo trąšas iš UAB “A” V. V.? Nežino, nėra matęs. 3. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo su A. M., tiksliau, jį matydavo dirbantį (duomenys neskelbtini), tai yra atvažiuodavo kuro įsipilti, kiek yra girdėjęs iš kalbų, jis tvarkydavo miškų reikalus. Ir dirbo kartu su S. P. – traktorininku. Jį dažnai matydavo dirbantį tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tai yra žemėse, esančiose tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Kiti asmenys pagal vardus ir pavardes jam negirdėti. 4. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes, gali parodyti, kad dirbo su E. K. – traktorininku, kombainininku. Matydavo jį dirbantį taip pat laukuose, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). R. J. dirbo mechanizatoriumi, vairuodavo traktorių, dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Kiti asmenys pagal vardus ir pavardes, jam negirdėti. 5. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo kartu tik su V. V. V. buvo traktorininkas-kombainininkas. Dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Kai buvo darbymetis, V. visada sutikdavo dirbantį laukuose su kombainu, traktoriumi. O žiemos metu, kai dirbo sandėlyje, nesutikdavo V., nematydavo jo. Jį pradėjo vėl matyti pavasarį, kai prasidėjo sėjimai, tręšimai. Kiti asmenys jam negirdėti. 6. Ar dar dirbo ūkyje su asmenimis, kurie nebuvo išvardinti klausimuose? Dirbo dar su V. K. broliu J. K., jis padėdavo vežti grūdus su sunkvežimiu. (duomenys neskelbtini) taip pat dirbdavo visur, kur būdavo tuo metu kūlimas ir stovėdavo kombainas, tai buvo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajonuose. Nežino, kokiame ūkyje koks darbuotojas buvo įdarbintas. 7. Kaip buvo išmokami atlyginimai kitiems darbuotojams ir kas juos išmokėdavo? Nežino. Jam asmeniškai visada pinigus paduodavo V. 8. Kur rinkdavosi prieš darbus ūkio darbuotojai? (duomenys neskelbtini) rinkdavosi, kur buvo dirbtuvės. Pats asmeniškai ten nuvykdavo su savo transporto priemone. 9. Kieno biuras buvo įsikūręs, adresu: (duomenys neskelbtini) ? Nežino. 10. Kur buvo įsikūręs R. M. ūkis? A. E.? V. K.? Nežino. Darbo dokumentus tvarkėsi buhalterijoje. O kur jų visų biurai, nežino. 11. Ką žino apie paskolos V. V. suteikimą? Yra iš kalbų girdėjęs, kad vyksta konfliktas dėl paskolos V. V., tačiau kaip ten kas, nežino smulkmenų ir nesigilino. 12. Ką žino dėl galimo poveikio ūkyje dirbusiems asmenims? Nieko nežino (6 t., b. l. 25–29).

 

37. Liudytojas R. V. parodė, kad V. K. pažįsta nuo tada, kai vedė savo žmoną, nuo 1995 metų. V. K. yra jo uošvienės brolis.

Jis dirbo M. ūkyje ir V. K. kvietė ateiti dirbti pas jį. 2013 metais jis pradėjo dirbti pas V. K. ūkyje, buvo „apiformintas“ R. M. ūkyje, dirbo vadybininku 0,25 etato. Dirbo 3–4 metus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 49–51), liudytojas parodė, kad teisingi parodymai, kad dirbo nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29. Visą tą laikotarpį dirbo 0,25 etato. Jie nesitarė, kad dirbs 0,25 etato, jie kalbėjo apie atlyginimą – apie 4000–5000 Lt. Iš pradžių mažiau buvo, paskui daugiau. Viską tarėsi su V. K., o „apiformintas“ buvo R. M. ūkyje. Jam reikėjo prižiūrėti darbuotojus, kad negertų, nevogtų, tokia buvo pradžia, o paskui, laikui bėgant, ir tiekimas buvo, ir detalių ieškojimas, ir darbų skirstymas, kai suvokė, ką reikia dirbti. Iš pradžių nelabai suvokė, kokius tris mėnesius tik važinėjo. Jis realiai gavo atlyginimą 4000 Lt, kai persivertė į eurus, gavo 1100, 1200 eurų. Jam atlyginimą išmokėdavo V. K. arba R. M. Atlyginimą mokėdavo du kartus per mėnesį, 1 ir 15 dienomis. Kartais duodavo algalapius pasirašyti kiti darbuotojai: S. A., vėliau – A. M. Kada duodavo algalapius, pasirašydavo, atveždavo kas trys, kas keturi mėnesiai, pasirašydavo ant kelių algalapių. Sumos, nurodytos algalapyje, neatitikdavo, būdavo gal 100, gal 200, dabar nepasakys. Jis pasirašydavo algalapius, klausdavo V. K., kaip čia yra. Šis sakydavo, kad taip turi būti. Jis domėjosi, ėjo pas R. M. ir prašė, kad įdarbintų pilnu etatu, į „Sodrą“ buvo nuėjęs, nes buvo atėję violetiniai laiškai, kuriuose nurodyta, kad iki stažo trūksta tiek ir tiek metų, kad kreiptis į „Sodrą“, į darbdavius, nes negaus pilnos pensijos. „Sodroje“ išsiaiškino, kad dirba 0,25 etatu. R. M. liepė eiti pas V. K., nes jis sprendžia tuos reikalus. V. K. žadėjo įdarbinti pilnu etatu. Kai pasirašinėjo sutartį, tai, ko gero, joje buvo nurodyta 0,25 etato. Nepasakys, ar matė.

Kadangi V. K. buvo nupirkęs M. ūkį su visa technika, su visa baze, ten žemės, nuomininkai, tai visas tas ūkis buvo daugiau į (duomenys neskelbtini) pusę nuo (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visas tas žemes jam reikėjo prižiūrėti. D. M. žemių buvo (duomenys neskelbtini) pusėje, netoli V. K. gimtinės, tai tuos pats V. K. prisižiūrėjo. Jam reikėjo organizuoti visą darbą, aišku, ne pirmomis dienomis, po metų, kai įsivažiavo, ką reikia daryti, kokios sėjomainos, ką reikia sėti, kulti. Pirmus metus praktiškai kartu su V. K. pravažinėjo, pastarasis aiškino. Dar atvažiuodavo konsultantė vėliau, irgi aiškindavo. Daugmaž išsiaiškino, kuris žemės sklypas priklauso kuriam ūkiui, kada reikėdavo deklaruoti pasėlius. A. E. geriausiai žinodavo, nes buvo pirkimai, pardavimai, nes jis kas pirko, kas pardavė, nežinojo. V. K. parodydavo, ką pirko, ir reikia dirbti. Daugiausia jis su A. E. deklaruodavo, V. K. pasirašydavo. Jis V. K. žemes deklaruodavo, o A. E. savo ir R. M. A. E. jau seniai dirbo, gal 10 metų prieš tai, o jis naujas žmogus atėjęs, jam tai buvo nauja sfera. A. E. dirbo pas V. K. A. E. turėjo savo vardu įregistruotą ūkį, bet darbus dirbo ir V. K. laukuose, ir R. M. laukuose, ką pasakydavo V. K., tą ir dirbdavo. Dažniausiai jam V. K. paskambindavo, jei nebūdavo (duomenys neskelbtini) .A. E. ir V. K. daugiau dirbdavo aplink (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apie 40 km. Bendraudavo telefonu praktiškai kiekvieną dieną su V. K., su A. E. Ten būdavo mažiau darbuotojų, jie dažnai nespėdavo ir A. E. skambindavo, prašydavo, kad atvažiuotų padėti jo darbuotojai. Prašydavo ir A. E., ir V. K. Jei jie su A. E. nesutaria, tai žodį tardavo V. K., ir viskas, kaip pasakydavo, taip ir būdavo. Nematydavo, kaip anoje pusėje, kur V. K. su A. E. dirbdavo, skirstydavo darbus, bet žinodavo, nes atvažiuoji į (duomenys neskelbtini) ir matai, kad vienas aria, kitas sėja, trečias dar kažką daro. Jis dažnai į (duomenys neskelbtini) važiuodavo. Darbus išskirstydavo, jeigu viskas gerai einasi, V. K. paskambina, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Jie (duomenys neskelbtini) medžiodavo, žiemą jam reikėdavo į šėryklas pristatyti pašarą žvėrims. Žiemą darbų mažiau: detales atveži, darbuotojai remontuodavo techniką. Jam darbo užmokesčio dydis nepriklausydavo nuo metų laiko. Jis į (duomenys neskelbtini), jei ne kiekvieną dieną, tai kas antrą, kas trečią dieną važiuodavo. Kai jis atvažiuodavo, neduodavo nurodymų V. K. A. E., ką dirbti, nes jau ryte būdavo paskirstyta. Nėra taip, kad kiekvieną rytą reikia sakyti, ką daryti. Laukai dideli, darbai dideli, darbas nepasibaigia, sutemsta, kitą dieną tęsia. Patys darbuotojai kitą kartą sakydavo, kad reikia pabaigti, nes rytoj lis, o ten molis. Jis kalba apie savo pusę ir apie (duomenys neskelbtini) pusę, nes būdavo, kad jis būdavo su V. K. ir ateina darbininkai, kalbėdavo, kad reikia pabaigti. (duomenys neskelbtini)  jis paskirstydavo darbus iš ryto, kitoje pusėje, mano, kad tokia pat tvarka buvo. Kai būdavo kartu su V. K., arba kai būdavo su A. E. kartu, girdėdavo, kaip A. E. duoda nurodymus V. K. Kartais visi kartu būdavo ir tardavosi, ką daryti, į kokį lauką eiti, ar į kokį lauką kombainą siųsti ar dar kažką, nes technikos trūko. Jis norėjo, kad pas jį pirmiau dirbtų, A. E. norėjo ten dirbti. 

Kai V. V. susidraugavo su jo žmonos sese, prieš tai jis dirbo „fūristu“, A. E. jį įkalbėjo pereiti dirbti į gaisrinę, ir nuo tada pastarasis pradėjo pas V. K. dirbti, gal nuo 2009 ar 2010 metų, nežino.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 52–58, 49–51), liudytojas parodė, kad gali būti, jog V. V. dirbo nuo 2009 m. iki 2018 m. pradžios, jis jau buvo išėjęs, jis dirbo iki 2017 m. rugsėjo pabaigos. V. V. liko dirbti. Jis žinojo, kad V. V. pradėjo dirbti pas V. K. nuo 2009 m., nes jie „švogeriai“, susitikdavo per šventes, gimtadienius, vestuves, pasiskambindavo. Žino iš V. V., A. E., V. K., R. M. žodžių. Kalba buvo, kad V. V. dirba pas V. K., kombainą gavo naujesnį, su naujesniu geriau dirbti. Nebuvo tokių kalbų, kad V. V. sako, jog dirbo pas V. K., o V. K. sako, kad nedirbo V. V. Pvz., jie važiuodavo vakare medžioti, tai laukdavo, kol V. V. grįš iš lauko. Kai šis grįždavo, visi eidavo į medžioklę. Į medžioklę eidavo temstant, tai jis sėdi pas V. K. (duomenys neskelbtini) kaime ir laukia, kol grįš V. V. Kitą kartą nesugrįždavo. Taip buvo ir kol jis dirbo, ir kai nedirbo. Kol nedirbo pas V. K., tai tik pagrindinius laukus žinojo, nes būdavo, kad savaitgaliais atvažiuodavo pas V. K., sėsdavo į mašiną ir perlėkdavo per laukus. Kai pradėjo dirbti, kai reikėdavo deklaruoti, pradėjo atsekti, kuris laukas yra V. K., kuris R. M., kuris A. E., kuris „(duomenys neskelbtini) “. Nuo (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini) pusę yra ir A. E. laukai, ta prasme, jo vardu pirkti, ir R. M., ir „(duomenys neskelbtini) “, ir V. K., ir visus juos reikia apdirbti. Darbuotojai nežinodavo, kieno kuris laukas, jis nežinodavo iš pradžių, kol nedeklaruodavo. Sakykime, pasakė, kad yra naujas laukas nupirktas kažkur už (duomenys neskelbtini), kas nupirko, kieno vardu, tai neisi ir neklausi, ar V. K. nupirko, ar A. E., ar R. M., ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta. Parodydavo lauką ir reikia paruošti, sakykime, sėjai ar pan., pasakydavo, ką reikia daryti ir dirbdavo ir V. V., ir visi dirbdavo. V. V. dirbo abiejose pusėse, sakykime, 80 procentų laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini) pusėje, turėdavo patį galingiausią kombainą. V. K. nuspręsdavo – ar vieną galingiausią kombainą duoti į jo pusę, o du pasilikti ten, ar jam duoti du ne tokius galingus ir vieną galingą ten pasilikti. V. V. dirbdavo ten, kur liepdavo.

Jis darbuotojams atlyginimų nemokėdavo, tik paduodavo pinigus tiems, kuriuos nurodydavo. Jis tik savo pusėje darbuotojams perduodavo pinigus. V. V. jis nemokėdavo. Jam paduodavo pinigų, pasakydavo, kam ir kiek. V. K. neužrašydavo, tik pasakydavo, jis atsimindavo. Jeigu V. K. nebūdavo, tai R. M. paduodavo pinigus. Kam ir kiek išmokėti, pasakydavo V. K., pastarasis tardavosi su žmonėmis, už kiek dirbs. Mokėdavo du kartus per mėnesį. Buvo taip, kad V. K. paklausė jo, kiek, sakykime, 1 dieną padavė, o jis neatsiminė, tai liepė rašytis. Jis tada pradėjo rašytis. Jo reikalas buvo pasakyti, ką dirbo, kiek dirbo, sudaužė, sulaužė, pavogė ar gėrė, ir V. K. spręsdavo, kiek kam. V. K. jam buvo liepęs pasakyti, kiek V. V. dienų dirbo. Kai dirbdavo anoje pusėje, skambindavosi, daugiausia jis (V. V.) dirbdavo kiekvieną dieną, išskyrus kada eina į gaisrinę, ten 8–9 budėjimai per mėnesį, tai jei jis ne gaisrinėje, tai dirba pas V. K. Jie visi „švogeriai“, jeigu neateina V. V. į darbą, A. E. tuoj skambina ir pasako, kad V. V. nėra darbe. Jis pats skambina V. V. ir klausia, kur yra. Jis pasako, kad neateis, nes eina į ligoninę. Pats V. K. daugiau matydavo, kad V. V. ten yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Būdavo, kad V. V. paklausia, kur jis yra, būdavo, kad R. E.-V. paklausia, kur V. V. yra, ar A. E. paskambina ir paklausia, ar V. V. yra. Jis V. V. tiesiai nesakydavo, kad jam V. K. liepė. Čia buvo dėl to, kad reikėjo tvarkyti kombainą, ir V. V. nebuvo 3 dienas. Jis įsivaizduoja, kad dėl to liepė V. K. žymėti.

Apie paskolą žino labai nedaug: kad V. K. nupirkęs V. V. namą. Taip sakė ir V. K., ir V. V. V. K. gyrėsi, kad nupirko V. V. namą. Kad buvo sutartis pasirašyta, tų smulkmenų nežino. Prieš du metus kalba ėjo, kad sutartis buvo, kad vietoje vieno lapo trys lapai atsirado. V. V. irgi sakė, kad jam nupirko namą. Ar nupirko, ar iš banko skolinosi, tokių dalykų nežino. Kai prasidėjo (duomenys neskelbtini)  teismai, R. E.-V. pasakojo, kad yra paskolos sutartis, sumos nepasakys, kurioje nurodyta, kad skolą, didelę sumą, atiduos per pusę metų, kad parašas tik vienas ant sutarties. Iki teismų V. V. sakė, kad V. K. jam nupirko namą, nesakė, kad sutartį pasirašė. Nepasakys, kuriais metais V. įsigijo namą. Gal tais pačiais metais, kai pasirašė sutartį. Nežinojo, kad jie paskolą pasiėmė. Nežino, ar tiesą V. sakė, kad jiems nupirko namą. Apie paskolos grąžinimą jam nieko nesakė. Jis taip suvokė, kad V. V. atidirbinėja už tą paskolą. Sakykime, žiemą remontuodavo techniką, jam V. K. liepdavo paduoti pinigus, jis paduodavo kitiems darbininkams, ir V. V. sakydavo: „Jums gerai, jūs gaunat, o aš ne“.

Gal 2010 metais A. E. tapo ūkininku. Buvo įstatymas, kad, jeigu seni žmonės turėdavo daug žemių, nepajėgdavo dirbti, jie atsisakydavo ir gaudavo išmokas. Tai A. E. nuo to pradėjo. Jis daug nežino apie jungtinės veiklos sutartį. Kai V. K. ar R. M. nupirko M. ūkį, tai jam parodė tą sutartį, kad jie galėtų bendrai naudotis visa technika, trąšomis, kaip kooperatyvas. Jei gerai pamena, sutartį pasirašė V. K., R. M., A. E. Sutartį jam parodė V. K. arba R. M., gal jie abu tada buvo. Jis perskaitė sutartį, ten vienas lapas buvo. Kiek suprato, R. M. turi savo techniką, V. K. – savo vardu, A. E. – savo vardu, sutartyje buvo numatyta, kad technika galėtų dirbti visų laukus.

Gali būti, kad sutartyje nebuvo numatyta, kad ūkiai gali dalintis darbuotojų darbo jėga, dabar neatsimena. Jei duodamas parodymus, taip sakė, tai tada atsiminė. Patvirtina, kad V. K. visiems trims ūkiams vadovavo, nes, jeigu jis su A. E. ką nors nesutardavo, tai kaip V. K. pasakydavo, tai taip ir būdavo. Jo būdavo paskutinis žodis. A. E. darydavo, ką pasakydavo V. K. Buvo vieną vakarą, kad jie su A. E. kažką nesutarė, tai V. K. pasakė: „Tu nieko neturi“, ir viskas baigėsi. Gal ir turi A. E. žemių iš tėvų tuos 3–4 ha, nežino. Nepasakys, kiek žemių turi A. E. pagal dokumentus, turi daugiau nei 3–4 ha, nebūtų leidę technikos įsigyti. Jo ūkio vardu yra pirktas traktorius „John Deer“. Tą pasakė V. K. 

Patvirtina tą aplinkybę, nes iš V. K. žodžių, pastarasis pats jam asmeniškai sakė, kad nors dokumentuose įgytos žemės priklausė R. M. ar A. E. ūkiui, tačiau tas žemes pirkdavo V. K. Dėl jo teiginio, kad V. K. nepradėjo vystyti ūkio savo vardu, nes (duomenys neskelbtini) turėjo blogą reputaciją, blogą vardą, būtų buvę sudėtinga jam iš žmonių pirkti žemes, nes žmonės juo nepasitikėjo, tai dėl to jį kvietė ateiti dirbti į ūkį. V. K. sakė, kad jis turi blogą vardą ir jam niekas neparduos žemių ir pan.

Jis į tą sąsiuvinį viską rašydavo: laukus, kas savininkai, kur trąšos, visą informaciją. Reikia važiuoti nupurkšti laukus, reikia išduoti mechanizatoriui chemiją. Tai maždaug žinodavo, į kokius laukus, suskaičiuoja, kiek yra hektarų, ir išduoda chemiją. Jis viską į tą sąsiuvinį rašydavo: chemiją, trąšas, nuomininkus. Jam paduodavo pinigus darbuotojams išmokėti, išlaidoms, todėl viską rašydavo. Viską persiųsdavo R. M. Sąsiuvinyje buvo visos detalės, kodai. Jis sąsiuvinį paliko (duomenys neskelbtini) kitam darbuotojui, nes ten visi duomenys buvo: detalių kodai, kombainų atsarginių dalių kodai, žemių nuomininkai, adresai, telefonai. Jis viską paliko prie kompiuterio, visi dokumentai buvo sudėti, bylos, nepasiėmė, nes tie dokumentai reikalingi.

Jis pasakė, kad išeis, nes darbų buvo labai daug, ir tas 0,25 etato, jam stažo trūksta, tai buvo pakėlęs atlyginimą ir porą kartų davė po 1400 Eur. Gal 2–3 kartus gavo po 1400 Eur. Kai išėjo, tai 1400 negavo, gavo mažiau. Kai jis pasakė, kad išeina, jis buvo daug savo pinigų įdėjęs, tai R. M. jam padavė tik dalį pinigų. Buvo jo asmeniniai pinigai į detales įdėti, kai parašė prašymą, kad išeina, V. K. paskambino, kad jis atvažiuotų atsiskaityti. Kai jis atvažiavo, R. M. jam padavė 1000 su trupučiu. Jis paklausė, kaip tai suprasti. Atsakė, kad „mes taip pasitarėme, taip gavosi“. Paskutinę darbo dieną jam neatidavė iki 1000 Eur, nes jam ir atlyginimas buvo, ir skola, kaip jie paskaičiavo, ar jam tos skolos neatidavė, ar atlyginimo, nežino. Tiksliai nepasakys, ar 2, ar 3 kartus gavo po 1400. Jeigu parodymuose nurodyta, kad apie pusę metų po tiek mokėjo, tai anie parodymai teisingi, nes dar dveji metai praėjo. Kur tardytoja jam rodė žiniaraščius, ten tikrai ne jo parašai.

Parodžius žiniaraščius, liudytojas nurodė, kad ten (12 t., b. l. 150) ne jo parašas, jo parašas ilgas, ne jo parašas (12 t., b. l. 135), jo parašas (12 t., b. l. 94, 79).

Buvo R. M. vardu registruotas ūkis, jis jame dirbo. R. M. pasirašydavo buhalterinius dokumentus, yra jai vežęs kažkokius dokumentus pasirašyti, sąskaitas ar dar kažką, ji nedirbo ūkyje, į laukus atvažiuodavo, ir su V. K. atvažiuodavo per darbymetį, pietus atveždavo. Vasarą per darbymetį atvažiuodavo 2–3 savaites kiekvieną dieną. R. M. dirbo vaikų darželyje.

Nežino, kaip tie trys ūkiai buvo įregistruoti, nežino, kas pirko, kas mokėjo už trijų ūkių žemę. Yra ribojamas dirbamos žemės plotas. Ūkininkas privačios nuosavybės teise negali turėti daugiau kaip 500 ha, nuomotis galima kiek nori, bet nusipirkti ir turėti grynai savo nuosavos žemės daugiau kaip 500 ha neleisdavo nė vienam ūkininkui. R. M. 500 ha turi, tai V. K. registravo savo vardu ūkį iki 500 ha, kiek jis supranta, paskui atsirado UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet ten nedaug. Kai A. E. dirbo R. M. ūkyje, čia jo prielaida, pirma, kai R. M. 500 patapo, paskui A. E. kėlė, tada V. K. atsidarė savo, kadangi nupirko jau bankrutuojantį ūkį, žemių ten daug nebuvo, tada jau V. K. savo vardu atidarė tą ūkį. Nežino, kokias tuo metu pareigas turėjo A. E. 

Jis kitų ūkio darbuotojų darbo dienų nežymėjo. Jis perduodavo pinigus: V. S., A. K., E. K., D. L., S. P., P. J., V. L., R. J., S. J., Ž. J. Dėl S. L., jam sunku susieti pavardes su žmogumi, nes buvo „kličkos“. Kai perduodavo darbuotojams pinigus, sumos būdavo nevienodos. Jis supranta taip – kaip V. K. sutardavo su darbuotoju, tai tiek ir mokėdavo. Kaip jie tardavosi, nežino. Sumų neįvardins, neatsimena. Per apklausą jo parodymai tikslesni. Kažkiek žinojo, kuris darbuotojas kokiame ūkyje dirbo, bet šiandien nepasakys, matydavo ant žiniaraščių. Žiniaraščius matydavo, kai S. A. arba A. M. atveždavo. S. A. dirbdavo, ką liepdavo V. K.: liepdavo važiuoti į lauką patikrinti, ir važiuodavo, liepdavo budėti prie kombaino, ir budėdavo. A. M. buvo po S. A., tą patį darė. Jam atrodo, pastarieji kartu ūkyje nedirbo, tiksliai nepasakys, bet, jeigu ir dirbo, tai labai neilgai.

Jam vieną dokumentą rodė, kur V. V. buvo pasirašęs, bet ten 2009 metų buvo, jis nedirbo tada. Iš “A” imdavo trąšas, chemiją. Jeigu V. V. važiuodavo parvežti, tai pastarasis turėdavo pasirašyti ant sąskaitų. V. K. V. V. liepdavo važiuoti parvežti trąšų, gal ir jis yra liepęs. K. yra kombainų aptarnavimas. V. V. geriausiai išmanydavo techniką, kombainus. Tiek A. E., tiek V. K. sakydavo, kad V. V. geriausias specialistas. Kombainai stovėjo (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo iš K. darbuotojas ir tikrindavo diržus, velenus, elektroniką, žiūrėdavo, ką reikia keisti, ko nereikia keisti, ir V. V. dalyvaudavo. Nepasakys, ar tie kombainai susiję su A. E. ūkiu.

S. J. pagrindinis darbas buvo žemės įdirbimas, per javapjūtę – grūdų vežimas, visų ūkių žemę dirbo. Jeigu pastarasis dirbdavo toje pusėje, jis nurodydavo, jei (duomenys neskelbtini) pusėje, nurodymus duodavo arba V. K., arba A. E. Buvo vasara, metų nepasakys, reikėjo dar vieno darbuotojo, ir V. K. paprašė S. J. paskambinti. Jis paskambino, ir S. J. dirbo 1–2 metus. S. J. išėjo iš darbo, jam paskambino ir pasakė, kad nuėjo pas gydytoją ir jam reikėjo susimokėti, nes neįformintas. Jis S. J. pasakė, kad prašytų, jog įformintų, bet pastarasis pasakė, kad neis ir neprašys. Jis nedalyvavo S. J. derybose dėl darbo užmokesčio, dėl darbo sąlygų. S. J. prieš tai pažinojo V. K. 

Jam atrodo, kad be jo dar R. J. gaudavo pastovų atlyginimą, bet tiksliai pasakyti negali. R. J. važinėjo iš (duomenys neskelbtini), mokėjo su kompiuterizuota sėjamąja dirbti. Kiti darbuotojai skirtingai gaudavo. Pavasarį ir rudenį būdavo didžiausi atlyginimai, nes tada reikėdavo labai skubiai viską padaryti, ilgos darbo valandos būdavo, o žiemą mažiau gaudavo. Pagrindiniai tręšimai prasidėdavo praktiškai sniegui nenutirpus, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, tręšti ir vasarinius sėti. Jei būdavo įšalę, reikėdavo sėti iš naujo. Nuo liepos pabaigos prasidėdavo kūlimai, nukūlus, iš karto reikėjo įdirbti žemę, iš karto sėti rapsą, kviečius ir dar nupurkšti. 3–4 darbai susideda per labai trumpą laiką. Nepasakys darbymečio atlyginimo ir ne sezono atlyginimą. Gal žiemą apie 500 būdavo. Perskaitė parodymus prieš pasirašydamas, mano, gerai buvo surašytas apklausos protokolas.   

Jis tyrėjai pateikė lenteles. Jam duodavo „valdiškų“ pinigų detalėms. Lentelėse surašyta, kiek išleisdavo, kiek gaudavo. Dar buvo atlyginimų lentelė. Būdavo, kad nėra pinigų, klausdavo, ar galima palaukti. Lentelėje buvo, kam paduota, kiek paduota, kaip suvestinė. Detalėms ir atlyginimams pinigus paduodavo arba R. M., arba V. K. Jis ne pastoviai paduodavo pinigus tiems patiems darbuotojams, kartais pats V. K. atvažiuodavo, kartais R. M. Jis pinigus tik (duomenys neskelbtini) pusėje perduodavo. Dažniausiai kartu perduodavo pinigus detalėms ir atlyginimams. Jei dar būdavo likę „valdiškų“ pinigų ir paskambindavo, kad atvažiuotų paimti atlyginimų darbuotojams, tai paduodavo tik atlyginimams. Jei būdavo išleidęs ir jau savo pinigus leisdavo, tada paprašydavo „valdiškų“ pinigų. Tas lenteles darė savo iniciatyva, nes jam pačiam buvo lengviau susigaudyti, kiek pinigų turi, kiek savo yra įdėjęs. Tas lenteles siųsdavo R. M. elektroniniu paštu, atrodo, „M. R.“. Jam liepdavo atsiskaityti R. M., V. K., kur padėjo tuos pinigus, nes atsiminti sunku, ką pirko, todėl užsirašydavo. Kai važiuodavo atsiskaityti, pasiimdavo lentelę. Paskui pradėjo R. M. siųsti. Ji pasakė, kokiu el. paštu siųsti. V. K. el. pašto neturėjo, nepavyko susikurti. Nepasakys, ar V. K. naudojosi R. M. el. paštu. Su V. K. apie lenteles nekalbėjo, bet pastarasis matydavo tas lenteles. Jis atvažiuodavo pas juos į namus ir atsiskaitydavo, paduodavo lentelę. Elektroniniu paštu siuntė, kad R. M. galėtų susipažinti. Ta antra lentelė yra apie atlyginimus, kaip „špargalkė“. Pavardžių nėra, tik datos ir sumos.

Parodžius lentelę (7 t., b. l. 74), liudytojas paaiškino, kad jis pildė, kada gauta, pastabos, kas paduota 700, 400, 1000, čia kiek jam paduota atlyginimams išmokėti. Tiek būdavo paskaičiuota 1 ir 15 d., tiek jam turėdavo paduoti, bet sakydavo, kad neturi pinigų, reikia palaukti, tai laukdavo, iš savo mokėdavo. Čia yra jo pinigai, juos jam vėliau atiduodavo. V. K. pasakydavo, kad J. turi gauti per mėnesį 500, tai 1 d. 250 ir 15 d. 250. Jei nebuvo girtas, nesudaužė kažko, nepavogė, tą sumą jam paduodavo. V. K. pats nuspręsdavo, kiek.

Jis mokėdavo iš savo atlyginimo darbuotojams, kad šie turėtų pinigų. Jam grąžindavo vėliau. Čia jo atlyginimas yra 1200, o kiti – darbuotojams. Būdavo 6–7 darbuotojai. Kiek žino, A. E. ūkyje darbuotojų nebuvo įdarbinta. Nežino, kas A. E. mokėjo atlyginimą. Jis sau atlyginimo nepasiimdavo ir duodavo pilnai darbuotojams, nes kitaip žmogaus neišlaikysi, išeis. Tie 715 yra jam skola. Čia sumos nevienodos. Čia yra balandžio 1 d., balandžio 15 d. Jis turėdavo V. K. pasakyti, kad vienas „saliarkos“ pavogė, kitas prisigėrė, trečias langą išdaužė, būdavo tų nuostolių, ir V. K. nuspręsdavo, kam pridėti, kam atimti. Jis neįformindavo nuostolių, tik pasakydavo V. K. 

Parodžius finansinę ataskaitą (7 t., b. l. 73), liudytojas parodė, kad čia detalės, maistas darbuotojams, kas buvo pirkta ir kiek jam duodavo pinigų.

Dokumente (7 t., b. l. 72) R. M. el. paštas „M. R.“, ne taip pasakė.

Labai dažnai užklimpdavo technika, durpynai buvo. 2015–2016 metai buvo labai lietingi, į pusę laukų neįėjo, pusė nenukulta buvo. Jei technikos neištraukdavo, palikdavo per naktį. Buvo trys kombainininkai, nepasakys, ar taip buvo su V. V. Nepasakys, ar fotografavo tokius įvykius. Nežino, ar A. E. ir V. V. dirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje toje pačioje pamainoje. Yra A. E. ir V. V. matęs dirbančius tuo pačiu metu ūkyje.

Parodžius nuotraukas (7 t., b. l. 13–17), liudytojas paaiškino, kad čia javapjūtė, nes yra kombainas, čia gilusis įkritimas (duomenys neskelbtini), buvęs Z. laukas. Čia nešė lentas ir dėjo. V. K. tą lauką nupirko. Pirmoje nuotraukoje yra J. K., E. K., V. V. ir jis. E. K. – kombainininkas, o J. K. veždavo grūdus. Ne su tuo traktoriumi veždavo grūdus, jis atvarytas ištempti. Ar tas pats kombainas, nemato numerių. Nepasakys, ar vienas, ar du kombainai buvo. Viename lauke dirbdavo ir 2, ir 3 kombainai, kad greičiau būtų. Čia „Claas“ kombainas, nepasakys, kada įgytas, kuris ūkis įsigijo, reikia buhalterijoje žiūrėti. Jei du kombainininkai nuotraukose, tai gal du kombainai buvo, tik nuotraukose nesimato. Nežino, kas dirbo su tuo užklimpusiu kombainu, nes tų užklimpusių būdavo per savaitę po kartą. Sunku pasakyti, kokį E. K. kombainą vairavo, nes jie keitėsi. Buvo 3 „Claas“ kombainai, skyrėsi skaičiukai. Su naujausiu įsigytu kombainu visada V. V. kuldavo, čia V. K. nurodymas buvo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 52–58), liudytojas parodė, kad teisingi parodymai. S. P., P. J., V. S., A. K., E. K., S. J., R. J. dirbo jo pusėje. Būdavo ir daugiau darbuotojų, bet kiti mėnesį, du ar savaitę pabūdavo ir išeidavo. Mokėjo atlyginimą A. K., E. K., R. J., S. P., Ž. J., D. L. Dirbo su V. V., jei šis būdavo jo pusėje, tai jis darbus skirstydavo. Kaip V. K. nurodydavo, taip dirbdavo. V. V. 70 procentų dirbdavo ten, jei darbų jo pusėje susikaupdavo, tai dirbdavo jo pusėje. Jam sunku pasakyti, kiek dienų V. V. dirbo ten, kiek čia, ir trąšas veždavo, ir kuldavo, ir sėdavo, ir techniką remontuodavo, nes idealios dirbtuvės, patalpos apšildytos. Jis I. C. nemokėjo, J. K. prie jo nedirbo.

Jis dalyvavo akistatoje, parodymai tikriausiai teisingi.

Iki įsidarbinant R. M. ūkyje, dirbo Vidaus reikalų sistemoje Viešosios tvarkos skyriaus viršininku. Išėjo į pensiją ir pradėjo dirbti ūkyje. Iš ūkio išėjo į Šaulių sąjungą. Jo išsilavinimas aukštasis pedagoginis. Kad žiniaraštyje suma kita, jam pasakė, kad taip turi būti. V. K. jam davė „valdišką“ mašiną. Žiniaraštį jam atnešė, kai dar nebuvo gavęs atlyginimo, nes prašė palaukti, kadangi investavo daug milijonų į ūkį. Pirmą atlyginimą gavo po poros mėnesių. Tarėsi, kad gaus apie 4000, mano, kad tiek ir gavo, nepamena. Gal gavo už tris mėnesius. Nuo 2014 m. gaudavo po 4000 į mėnesį. Žiniaraštyje buvo parašyta mažiau. Jam V. K. žiniaraščių neatnešdavo, atnešdavo S. A. Jis nesitarė dalyvauti tokioje neteisingų duomenų veikoje. Jam atnešė pasirašyti žiniaraštį S. A., suma neatitiko, bet pasirašė, sakė, kad taip turi būti. Jis netylėjo, kreipėsi į V. K., pirma į R. M. kreipėsi, nuėjo į „Sodrą“. Tarnybai nepranešė apie tai. Galėjo tik įtarti, kad ūkyje mokama „juodais“ pinigais. Skirtumą nuo žiniaraščio jis gaudavo grynaisiais pinigais už darbą. Nepranešė tarnyboms, nes giminaitis. Buhalterinių žinių neturi. Jis pats nusprendė „excel“ lenteles pildyti, nesitarė su niekuo. Jis R. M. parodydavo ataskaitas. Darbuotojų žiniaraščių nematė, jis tik pinigus darbuotojams išmokėdavo, neduodavo pasirašyti žiniaraščių. S. J. jis perduodavo pinigus, iš savo kišenės nemokėjo. S. J. nedavė pasirašyti ant kokių nors dokumentų. Faktinė aplinkybė ta, kad kam liepdavo perduoti, tiems jie ir perduodavo. Liudytojai neturi pagrindo meluoti, kad jis perdavė pinigus. Kai jam duodavo pasirašyti žiniaraštį, jis pasirašydavo prie savo sumos, kitų nežiūrėjo. Žiniaraštį jis pamatydavo, kai jam pateikdavo, o pateikdavo kartą per 3–4 mėnesius. Kai jis paprašė, kad jį įformintų, tai iš viso nepateikdavo. Nuo 2013 iki 2017 metų jam nekilo abejonių, kad kitiems mokamos teisingos sumos. Visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. 

Dėl paskolinių santykių laikyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes neatsimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 58), liudytojas parodė, kad faktas yra, kad kalba eina apie vieną ir tą patį dalyką – apie nupirktą namą. Kiek sumokėta, nežino. Jis nemato skirtumo, ar už paskolą, ar paskolino, ar atidirbti, nežino, neatsimena, nes V. K. vienaip pasakodavo, V. V. kitaip pasakodavo. Kaip minėjo, tas pinigų pasiskolinimas 2020 metais ir namo pirkimas, tai čia yra 1–2 dienų skirtumas, jis taip supranta. Gal jis ne taip užakcentavo. Kad pasiskolino pinigus namui pirkti, sužinojo anksčiau, nepasakys kada. V. K. nupirko namą V. V. ar paskolino, ir V. V. nuėjo nusipirkti, ar V. K. nupirko, gal ir tada žinojo, tik ne taip pasakė. Apie pačią paskolos sutartį jam pasakė R. E.-V., iki tol nežinojo, kad yra paskola, tik žinojo, kad namas nupirktas. Iš kažkokių pinigų tai nupirko, aišku, kad ne iš savo pinigų, nes ir V. K. sakė, ir V. V. sakė. Kai prasidėjo (duomenys neskelbtini)  teismai, pasakė, kad yra sutartis, kad parašo ekspertizę darė. Teisingi ankstesni parodymai, nes šiandien gal užmiršo.

Jis matė vieną jungtinės veiklos sutartį. Jam atrodo, kad V. K. turėjo organizuoti ūkio veiklą. Nepasakys, ar vieno ūkio, ar visų trijų. Nežino, kaip turėjo organizuoti tą veiklą. Nežino, ar buvo aptarta toje sutartyje, kaip bus vedamos buhalterinės apskaitos tų ūkių. Išleidžiamiems pinigams detalėms, maistui pagrįsti jis rinkdavo kvitus, sąskaitas. Jis ūkių neatskirdavo, čekius paduodavo jiems. Jis buvo nunešęs į buhalteriją, bet ar R. M., ar V. K. pasakė nenešti, nesimaišyti ten, tai nunešdavo jiems į namus. Nežino, į kokio ūkio buhalteriją būdavo įtrauktos išlaidos, iš kokio ūkio paimdavo pinigus, kuriuos jam paduodavo, nežino, kas yra kasos pinigai. R. M. pinigus perduodavo namuose, ji į ūkį neatveždavo.

Jis nežino faktinių aplinkybių apie darytą poveikį P. G., jam tik R. E.-V. yra minėjusi, kad V. K. grasina P. G. Smulkmenų nepasakys. Kažkas buvo, kad V. K. buvo nuvažiavęs pas P. G., kad jai skambinęs P. G. 

Jis V. K. prašė, kad jį įformintų pilnai. Dirbo R. M. ūkyje, bet ji pasakė, kad viską tvarko V. K., liepė eiti pas jį. V. K. pasakė, kad įformins, žadėjo, žadėjo, o jis pasitikėjo. Per 4 metus turėjo atostogų ūkyje. Kartu su V. K. ir R. M. į Palangą, į Turkiją. Su V. V. į jokias keliones nevyko, kartu neatostogavo. Jis nežino apie V. V. atostogas ūkyje. Jis kategoriškai nenurodė, kad V. V. dirbo 10–15 dienų per mėnesį, minėjo vidutiniškai, nes 7–8 budėjimai būdavo, dar „mamadienius“ gaudavo. Vieną kartą taip buvo, kad mokėjo pinigus darbuotojams, nepasakys, ar litais, ar eurais, bet buvo žiema, buvo remontuojama technika. Ten buvo keli darbuotojai, ir V. V. juokais pasakė prie vyrų, kad jis negauna pinigų.

Kai V. V. 3 dienas nebuvo, tai buvo vasara, jau ruošė kombainus kūlimui, galėjo būti birželio mėnuo. A. E. skambindavo, kad V. V. yra išvažiavęs, V. K. pyksta. Jis jau porą metų dirbo, gal 2015 metai buvo. Po to įvykio V. K. liepė skaičiuoti V. V. darbo dienas. Galbūt S. J. liepęs skambinti A. E., nes A. E. dažnai pas V. K. būna, V. K. turi daug darbų, kad A. E. pakalbėtų su V. K. dėl įdarbinimo. A. E. – dešinioji V. K. ranka.

Jis buvo įformintas R. M. ūkyje, o dirbo, ką nurodydavo V. K., kaip dabar galvoja, visų trijų ūkių naudai. Jungtinės veiklos sutartį vieną kartą matė, ar V. K., ar R. M. parodė jų namuose, kai buvo nupirktas M. ūkis, gal 2013, 2014 metai. V. V. dirbo visuose ūkiuose, jis apdirbdavo visų ūkių žemes. Jis V. K. sakė, kad nieko nesupranta žemės ūkyje, pastarasis pasakė, kad nieko nereikia, tik reikia žiūrėti, kad nieko nepavogtų, kad technika būtų tvarkinga, kad negertų. M. ūkis bankrutavo dėl to, kad pats gėrė, iš jo vogė viską. Jo pagrindinė užduotis buvo kaip ir tokia iš pradžių. Su V. K. sutarė 4000 Lt per mėnesį. Jo atlyginimas buvo visą laiką vienodas. Žiemą tiekdavo detales, dalino nuomos pinigus, apie 90 nuomininkų po visą Lietuvą buvo. V. K. nuomodavosi žemę iš žmonių. R. M. kažkiek žemių nuomodavosi, nežino, kiek. Ką pasakydavo, tą darydavo.

Pačioje darbo pradžioje atlyginimo negavo, bet jie vis tiek atsiskaitė, kai gavo už derlių pinigus. Gal prieš šventes jam išmokėjo pirmą kartą atlyginimą, prašė palaukti. Už keturis mėnesius 16000 negavo, nepasakys, kiek gavo, bet tiek negavo. Gal už tris mėnesius davė. Jis už pradžią, ką jis laukė, pretenzijų neturi. Žiniaraščiuose suma neatitiko, nepasakys, kiek ten buvo nurodyta. Jeigu kas neatėjo į darbą, tabeliuose nežymėjo, pranešdavo V. K. Nežino, ar darbuotojų atlyginimas priklausydavo nuo to, ką jie prisidirbdavo, reikia V. K. klausti. Nežino, dėl ko jų atlyginimai skirdavosi. Jam darbuotojai pretenzijų nereikšdavo dėl atlyginimų.

Nežino, kas pildydavo žiniaraščius. Apie V. K. grasinimą P. G. sužinojo iš R. E.-V. Negali papasakoti, su kuo tas grasinimas buvo susijęs. Iš matymo pažįsta P. G., pastarasis seniai dirbo pas V. K., tai visokių situacijų buvo, buvo piktumų, neatsimena, kokių. Kažką spaudoje rašė. V. K. jį vadino „žurnalistu“. Jis skaitė, kad liepė jam dirbti su sužalota ranka. V. K. apie P. G. nepasakojo.

37.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad pas R. M. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2013-07-11, dirbo iki 2017-09-29. Šiame ūkyje įsidarbino, nes pažinojo V. K. ir šis jam pasiūlė įsidarbinti pas R. M. ūkyje vadybininku. Su R. M. sudarė darbo sutartį, kad dirbs 0,25 etato. Koks buvo numatytas darbo užmokestis darbo sutartyje, neatsimena. Kadangi turėjo įgaliojimą V. K. vardu, tai galėjo daryti viską: ir pirkti, ir parduoti, sąskaitas faktūras pasirašinėti, pats ieškodavo detalių, rūpindavosi visa ūkine veikla. Prižiūrėdavo ūkį, kuris tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) rajono, o V. K. prižiūrėdavo ūkį, kuris tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Darbo valandų nebuvo nustatyta, tekdavo dirbti tiek dieną, tiek naktį, priklausydavo nuo oro sąlygų. Atlyginimą gaudavo ne mažiau 4 tūkstančių litų per mėnesį, o kai valiuta tapo euras, nuo 2015 m. gaudavo per mėnesį ne daugiau 1200 eurų grynaisiais. Juos jam išmokėdavo V. K. Kad gaudavo atlyginimą, pasirašydavo ant algalapių. Algalapyje nurodyta suma nesutapdavo su jam išmokėta suma.

V. V. pažįsta, pastarasis yra jo žmonos sesers vyras. V. V. dirbo pas ūkininką V. K. ūkyje nuo 2009 m. iki 2018 m. pradžios. Tiksliai kam oficialiai priklauso visas ūkis, jis nežino, tik tiek, kad V. K. rūpindavosi visa ūkine veikla, o R. M. tik pasirašinėdavo ant dokumentų, tačiau jokių ūkinių klausimų nespręsdavo. V. V. dirbdavo daug ką: ir sėdavo, ir kuldavo, vairuodavo traktorių, kombainus, sunkvežimius, ir virindavo, buvo plataus profilio darbuotojas. Tekdavo ir jam perduoti atlyginimus darbuotojams, tačiau tokio dalyko, kad V. K. ar R. M. būtų pasakę sumokėti ir V. V. atlyginimą, to niekada nebuvo. Ar V. V. buvo oficialiai įdarbintas, jis nežino. Grynuosius pinigus, kad išmokėtų atlygį darbuotojams, perduodavo kartais R. M., kartais V. K., tačiau išmokant atlyginimą jokių dokumentų darbuotojams neduodavo pasirašyti, tuos dokumentus atveždavo S. A., o vėliau – A. M. S. J. taip pat pažįsta, jis dirbo pas tą patį ūkininką V. K. ūkyje traktorininku. Vairuodavo traktorių, ardavo laukus. Jis dirbo nuo 2016 m. iki 2018 m., tačiau tikslių datų neprisimena, jis tuo metu jau nebedirbo. Kiek prisimena, perduodavo per mėnesį 2 kartus atlyginimą ir S. J., mėnesio 1 ir 15 dienomis perduodavo ne mažiau 200 eurų, tai iš viso pastarasis gaudavo per mėnesį ne mažiau 400 eurų. Ar S. J. buvo oficialiai įdarbintas, jis nežino. Iš šio darbo išėjo dėl to, kad buvo per didelis darbo krūvis. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (7 t., b. l. 49–51).

37.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2013 m., tikslios datos neprisimena, tarp R. M., V. K. ir A. E. ūkių. Kiek žino, ši sutartis buvo sudaryta po to, kai V. K. nupirko R. M. ūkį ir perėmė žemes nuomai. Ta sutartis skirta tam, kad šie ūkininkai tarpusavyje galėtų dalintis ūkine technika, taip pat įsigytomis trąšomis, cheminėmis medžiagomis. Jei gerai pamena, toje sutartyje nebuvo numatyta, kad ūkiai gali dalintis darbuotojų darbo jėga. Apie šios sutarties egzistavimą sužinojo pradėjęs dirbti pas V. ūkyje, tiksliai kada ir kur pamatė šią sutartį, neprisimena. Kai buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis, darbo organizavimas nesikeitė. V. K. vadovavo visiems trims ūkiams, tuo tarpu R. M. ūkyje dalyvaudavo tik pasirašinėdama ant dokumentų. R. M. dirba darželyje pavaduotoja. Ji turi savo darbą, o ūkyje dalyvaudavo tik pasirašinėdama ant buhalterinių dokumentų. Per tiek laiko, kiek dirbo, nematė, kad ji kam nors iš darbuotojų duotų nurodymus, kokius darbus atlikti, ar priiminėtų sprendimus dėl ūkio organizavimo, ji tik kartais vasarą atvykdavo į laukus, atveždavo darbuotojams valgyti. Tačiau per tuos kelis metus, kiek dirbo, galėtų ant rankų pirštų suskaičiuoti, kiek kartų ji buvo atvykusi į laukus. Viskam vadovavo V. Kažkur gal 2000 m., tiksliai metų neprisimena, V. K. įkūrė ūkį R. M. vardu, nes jau tuo metu jie buvo sugyventiniai, turėjo bendrą vaiką, ir taip jos vardu V. pradėjo vystyti ūkį. Pats nepradėjo vystyti savo vardu ūkio, nes (duomenys neskelbtini) turėjo blogą reputaciją, blogą vardą, būtų buvę sudėtinga jam iš žmonių pirkti žemes, nes žmonės juo nepasitikėjo. Kai pradėjo vystyti ūkį, pirko gyvulius, žemės sklypus, darbino darbuotojus, gaudavo ES paramas ir taip plėtėsi. O kadangi 2012 m. R. M. ūkiui priklausančios žemės jau buvo 500 ha, o pagal įstatymus ūkininkas negali turėti daugiau nei 500 ha nuosavų žemių, tai V. K. jau tada nusprendė įkurti savo ūkį ir toliau plėstis. Visą tai žino, nes jis jo giminaitis. V. K. yra jo anytos brolis, jo žmonos dėdė ir jie pakankamai artimai bendraudavo, todėl visus šiuos dalykus gerai žino.

A. E. yra jo svainis, pažįsta jį taip pat seniai, gal nuo kokių 1995 m. Kiek pamena, A. E. savo ūkį įkūrė pastarojo tėvams atsisakius aktyvaus ūkininkavimo. Tačiau tiksliai kada įkūrė savo ūkį, metų neprisimena, tai galėjo būti 2005 ar 2006 m. Ir tada A. E. perėmė ūkį, žemes iš tėvų. Tačiau tas ūkis buvo labai nedidelis, gal kokie tik keli hektarai žemės. V. su A. taip pat yra giminės, jie bendrauja nuo vaikystės, taip pat ir dirba kartu jau daugelį metų. A. E. V. K. yra kaip jo dešinioji ranka, visada jam padėdavo jo versluose, ūkyje. Kai A. įsikūrė savo ūkį, kaip ir minėjo, ten buvo tik keli hektarai, o V. K. A. E. ūkio vardu pradėjo pirkti žemes ir taip per A. E. plėtėsi. Tačiau kada ir kiek tų žemių pirko, negali pasakyti, bijo susipainioti. Trumpai apibendrinant, V. K. pirko ir vystė ūkį tiek R. M., tiek A. E., tiek savo vardu. Nors dokumentaliai įgytos V. žemės priklausė Re. ar A. ūkiui, tačiau tas žemes pirkdavo V. K. A. E., priešingai nei R. M., dalyvaudavo ūkio veikloje, kaip ir minėjo, visada buvo kaip V. dešinioji ranka, padėdavo jam, tačiau ūkiui nevadovavo. Galutinis žodis visada būdavo V. K., nes tai – jo ūkis, jo žemės, jis spręsdavo visus organizacinius klausimus visiems trims ūkiams.

2013 m. vasarą, tiksliai nepamena kada, V. K. nupirko iš R. M. ūkį ir tam ūkiui priklausančius žemės sklypus, tai pasiūlė jam vadovauti, nes reikėjo jam žmogaus, kuris būtų atsakingas už naujai nupirktus žemės sklypus, techniką. Taip pat po ūkio įsigijimo buvę R. M. darbuotojai įsidarbino pas V. į ūkį. Nors dokumentaliai į kokį ūkį įsidarbino R. M. ūkio buvę darbuotojai, ar pas Re., ar pas V., nežino. Tuo tarpu A. E., kiek jam žinoma, darbuotojų neturėjo. Jis taip pat dokumentaliai buvo įformintas kaip dirbantis R. M. ūkyje. Tų naujai nupirktų žemių didžioji dalis, gal koks 90 procentų, buvo apylinkėse nuo (duomenys neskelbtini)  link (duomenys neskelbtini), o keli sklypai buvo ties (duomenys neskelbtini) seniūnija. Tai jis V. buvo paskirtas prižiūrėti ūkinius darbus bei darbuotojus toje teritorijoje, kurioje buvo nupirkti žemės sklypai nuo (duomenys neskelbtini)  link (duomenys neskelbtini), o V. K. su A. E. organizuodavo darbą apylinkėse, kur buvo žemės nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jo pusėje esančios žemės buvo pirktos tiek A. E. vardu, tiek Re., tiek V. Kitoje dalyje, kurią prižiūrėjo V. su A., žemės taip pat buvo registruotos tiek A., tiek Re., tiek V. vardu, todėl darbuotojai realiai net nežinodavo, kokiam ūkininkui kokios žemės priklausė. Jie su A. deklaruodavo pasėlius visų trijų ūkių, kas, kam ir kokie pasėliai priklauso ir kokia kultūra buvo auginama. Tačiau kiekvienais metais pasėlius deklaruodavo skirtingai, kadangi buvo įvairios žalinimo programos, kad gautų tiesioginę paramą, reiškiančios, kad turi būti pertrauka tarp sodinamos tos pačios kultūros, todėl programoje neleisdavo deklaruoti, kad pavyzdžiui, kelis metus iš eilės ten auginami grūdai, nes pagal žalinimo programą, pavyzdžiui, toje vietoje, kur kelis metus iš eilės auginami javai, vienus metus turi būti auginami, kaip pavyzdys, kokie nors žirniai, kad dirvožemis atsigautų. Tai vadinama pasėlių įvairinimu – dirvožemio kokybės gerinimu. Tad programoje jie tą pasėlių dalį deklaruodavo kito ūkininko vardu nuomos pagrindu. Tai yra, kad tą žemės plotą, kur jau programiškai nebegalima sodinti tos pačios kultūros dėl žalinimo programos, deklaruodavo, kad tas plotas išnuomojamas kokiems UAB „(duomenys neskelbtini) ”, kuris taip pat priklauso V., ar kitam ūkininkui, pavyzdžiui R. ar A. Dokumentaliai kuriam ūkiui ir kokiu laikotarpiu kokia ūkinė technika priklausė, jis nežino, kaip ir minėjo, realiai visa technika priklausė V., o kaip ten buvo dokumentaliai užregistruota kokiam ūkiui, tiksliai nepamena, bijo susipainioti. Kokia ūkinė technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini) kaime ar (duomenys neskelbtini) kaime, priklausydavo nuo darbų ir remonto klausimų. Jei kuldavo netoli (duomenys neskelbtini), tai kombainą pastatydavo (duomenys neskelbtini)  garaže, jei artų prie (duomenys neskelbtini) kaimo, tada ten. (duomenys neskelbtini) buvo didžiausias garažas, ten dažniausiai buvo laikomi „Belarus“, „Case“, „New Hooland“ traktoriai. Taip pat V. turėjo kombainą „Claas“, traktorius „John Deer“.

Apklausos metu jam buvo parodytos UAB K. 2014-10-30 sutartys serviso paslaugoms atlikti Nr. (duomenys neskelbtini), tai gali paaiškinti, kad V. V. buvo pagrindinis darbuotojas, kuris išmanydavo apie kombainus, žinodavo pagrindinius jo trūkumus, gedimus, todėl kai atvažiuodavo techninis aptarnavimas, tai yra UAB K. darbuotojas J. V. atlikti kombainų techninę apžiūrą, tai daugiausia dėl kombainų bendraudavo ir konsultuodavosi Va. Jokių įgaliojimų UAB K. darbuotojui J. V. nereikėdavo pateikti, kadangi jis jau daug metų atlikdavo ūkių kombainų technines apžiūras, todėl turėjo suprasti, kad pagrindinis kombaino vairuotojas buvo V. V., todėl jam ir davė pasirašyti tuos dokumentus. Adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įsikūręs UAB „As” biuras. Tuo adresu yra nuosavas namas, kur gyvena V. su R., ir ūkinis pastatas, kurio antrame aukšte V. padarė „ofisą“ ir jame veikė UAB „As”. Taip pat tuo adresu korespondenciją gaudavo R. M. ir V. K. ūkis bei UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Žinodavo, nes pats ten kartais lankydavosi ir jo paprašydavo išimti laiškus iš pašto dėžės prie namo ir paduoti V. ar S. A. – UAB „As” direktoriui, kur ir pamatydavo, kad tuo adresu korespondenciją gaudavo tiek Re., tiek V. ūkiai bei „(duomenys neskelbtini) ”. Dažniausiai tame „ofise“ sėdėdavo jau minėtas S. A. UAB “As” užsiėmė daugiausia medienos prekyba, karjerais ir statybomis (duomenys neskelbtini) rajone, o S. A. organizuodavo darbus. Jei liepdavo V. K., An. kartais vykdavo padėti dirbti į laukus. Taip pat, jam dirbant, matydavo ir A. M. – pas kokį ūkininką dokumentaliai jis buvo įdarbintas, nežino, tačiau jis būdavo kaip pagalbininkas. Jis daugiausia V. padėdavo dirbti miškuose, prie medienos, o per javapjūtę ir sėją padėdavo A. arba jam pagalbiniais darbais. Kiek žino, adresu: (duomenys neskelbtini), ūkių darbuotojai nesirinkdavo prieš darbus. Jo pusėje, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kurią jis prižiūrėdavo, daugiausia dirbo darbuotojai: S. P., P. J., V. S., A. K., E. K., S. J., R. J. Su jais susitikdavo (duomenys neskelbtini) kaime. O kitoje pusėje, kur prižiūrėdavo V. su A., ten dirbo: A. E., V. V., D. K., K. Kiek žino, jie rinkdavosi (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau būdavo taip, kad, pavyzdžiui, A. su darbuotojais nespėdavo apdirbti savo pusėje esančių žemių, tada prašydavo jo, ir jis savo darbuotojams nurodydavo vykti jiems padėti. Kur buvo įsikūręs A. E. ūkis, kokiu adresu, tiksliai nežino, tačiau mano, kad tai (duomenys neskelbtini) kaime.

Apklausos metu jam buvo pateiktas 2019 m. vasario 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvados priedas, Nr. 7, tai yra AB „Lietuvos draudimas” išrašytas 2009-02-10 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašo V. V., kad sumokėjo už draudimo paslaugas, tačiau nieko negali apie tai paaiškinti, nes tuo metu nedirbo. Dažniausia ūkinę techniką drausdavo Re. sesuo A., kuri dirbo draudimo brokere. Tai yra jeigu kokiai nors ūkinei technikai baigdavosi draudimas, tai jam asmeniškai mechanizatoriai, vairuotojai paskambindavo ir pasakydavo, kad baigiasi draudimas, o jis tada organizuodavo technikos draudimus su V. Susisiekdavo su A., kuri ir apdrausdavo techniką.

Apklausos metu jam buvo pateikti 2019-07-09 apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra krovinio važtaraščiai, gali paaiškinti, kad iš UAB “A” visi trys ūkiai įsigydavo įvairių prekių: trąšų, chemijos. Kiek žino, šie ūkiai buvo sudarę sutartį su UAB “A” dėl prekių pirkimo, o apmokėjimai būdavo metų gale už visus metus, kiek per juos buvo pirkta trąšų, chemijos. Prieš organizuojant darbus, matydavo su V. ir A., kad reikės tam tikro kiekio chemijos, trąšų, tai kreipdavosi į UAB “A” vadybininką E. R., kad reikia tam tikrų prekių. Tada V., A. arba jis nurodydavo ūkio darbuotojams parvežti reikiamas prekes. Darbuotojai, kurie važiuodavo parvežti prekių, būdavo skirtingi, nebuvo paskirto vieno žmogaus, kuris parvežtų prekes. Tarp tų darbuotojų, kuris parveždavo prekes, būdavo ir V. V., todėl ant sąskaitų, važtaraščių yra ir jo parašai. Darbuotojams įgaliojimų nereikėdavo, nes jau vadybininkui E. R. būdavo pranešta, kad atvažiuos pasiimti tam tikrų prekių. Kartais parveždavo prekes ir jis, todėl ant sąskaitų yra ir jo parašai. Sąskaitas faktūras perduodavo per ūkio darbuotojus, kurie tuo metu važiuodavo pro buhalteriją, ir nunešdavo dokumentus. Darbo užmokesčius išmokėdavo jis savo darbuotojams, kurie dirbo jo prižiūrimoje teritorijoje, tai yra išmokėdavo S. P., P. J., V. S., A. K., E. K., S. J., R. J., D. L., kitų nebepamena, nes būdavo ir trumpai dirbančių darbuotojų. Kaip vykdavo darbo užmokesčio išmokėjimai kitoje teritorijoje, kuri buvo prižiūrima V. K., nežino. Taip pat negali tiksliai įvardinti, koks iš jo teritorijoje dirbusių darbuotojų buvo oficialiai įdarbintas pas V. ar pas Re. Jam pinigus darbo užmokesčiui išmokėti grynaisiais paduodavo R. M. arba V. K., ir tuos pinigus daugiau išdalindavo savo teritorijoje dirbantiems darbuotojams. Turėjo užsivedęs sąsiuvinį, kuriame buvo susirašęs, kiek kokiam darbuotojui reikia išmokėti atlyginimo, ilgainiui ir jau pats prisimindavo sumas, tačiau to sąsiuvinio neturi išsisaugojęs. Nebūdavo jokio skirtumo, ar pinigus paduodavo V. K., ar R. M., jis išmokėdavo tik savo teritorijoje dirbantiems asmenims. Kai išdalindavo atlyginimus, jis asmeniškai neduodavo darbuotojams pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, jiems tuos žiniaraščius atveždavo S. A., kiek pamena, kelis kartus buvo nuvežęs ir A. M. Jis pats neveždavo atlyginimų žiniaraščių darbuotojams pasirašyti, nes atlyginimus tekdavo išmokėti kartais ir naktį, o žiniaraščiai būdavo buhalterijoje. Kiek pamena, kai valiuta jau buvo euras, darbuotojui darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį būdavo 600–800 eurų, o kiek būdavo litais (kol valiuta buvo litas), nepamena, negali pasakyti. Tačiau tie atlyginimai taip pat kisdavo nuo sezono, žiemą darbuotojams būdavo mokami mažesni atlyginimai, nes sumažėdavo darbų, o per darbymetį būdavo didesni atlyginimai. Atlyginimus išmokėdavo du kartus per mėnesį, tai yra mėnesio 1 ir 15 d. Pats K. jam taip sakydavo išmokėti atlyginimus. Ar darbuotojų atlyginimai sutapdavo su atlyginimų žiniaraščiais, jis nežino. Jam asmeniškai taip pat mokėdavo atlyginimą arba R., arba V., paduodami bendrą sumą atlyginimams išdalinti. Jis atlyginimą gaudavo taip pat du kartus per mėnesį, kaip ir kiti darbuotojai. Bendrą sumą, kai buvo valiuta litai, gaudavo 4000 litų, o kai buvo valiuta eurai, gaudavo ne mažiau 1100 eurų, o prieš išeinant, gal kokius pusę metų, tiksliai nepamena, mokėdavo 1400 eurų. Jo asmeniškai atlyginimas nekisdavo nuo darbymečio, sezono. Apklausos metu jam buvo pateikti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos. Peržiūrėjus atlyginimo žiniaraščius, kuriuose yra įrašytas jo vardas ir pavardė, o šalia nurodyti skaičiai, kaip jam išmokama atlyginimo suma, gali pasakyti, kad tai jis pasirašydavo ant šių žiniaraščių prie savo vardo ir pavardės, išskyrus ant žiniaraščių: 2016 m. spalio mėn., rugsėjo mėn., rugpjūčio, liepos, gegužės, kovo, vasario, sausio, 2017 m. rugsėjo, rugpjūčio, liepos, birželio, gegužės, balandžio kovo, vasario, sausio mėn. – ant tų metų ir mėnesių žiniaraščių pasirašė ne jis, tai ne jo parašai. Nurodytos sumos prie jo vardo ir pavardės nesutampa su jo realiai gautu atlyginimu. Tuos žiniaraščius, kaip jau ir minėjo, atveždavo pasirašyti S. A. arba A. M. 

Apklausos metu jam buvo pateiktos lentelės, kurias jis iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) pateikė tyrėjai pridėti prie bylos, ir gali apie jas paaiškinti, kad tai tos pačios ataskaitinės lentelės, apie kurias, kiek pamena, paminėjo akistatoje su R. M. Tas lenteles pradėjo daryti savo noru, kadangi jam R. ir V. duodavo didelę dalį pinigų ūkio reikmėms, o taip pat ir jis iš savo atlyginimo pirkdavo detales, todėl sudarydavo lentelę, kam kiek pinigų išleisdavo. Tose lentelėse susirašydavo, kiek gaudavo pinigų ir kur bei kada tuos pinigus išleisdavo. Pavyzdžiui, paaiškina Priedą Nr. 1.1, „Finansinė ataskaita Nr. 3“, kur grafa „data“, ten yra surašytos datos, kada išleisdavo pinigus, grafoje „sąskaita / č“, jei yra parašyta „gryni“, vadinasi buvo sumokėta žmogui grynaisiais į rankas be jokio čekio ar sąskaitos faktūros, jei parašyta „sąskaita“, vadinasi buvo išrašyta sąskaita faktūra, jei „čekis“ – vadinasi, gavo čekį. O kur parašyta „gryni / aktas“ – čia būdavo sumokami grynieji pinigai žmonėms už žemių nuomą, ir surašydavo pinigų perdavimo aktą. Ir tuos dokumentus – čekius, sąskaitas faktūras, pateikdavo R. arba V. Didesnę dalį žemių nuomodavosi V., mažesnę dalį – R. Grafoje „porūšis“ susirašydavo, kas buvo atlikta – ar paslauga, ar pirktos prekės, ar už nuomą. Grafoje „aprašas“ susirašydavo, kas buvo atlikta, ar pirkta. Grafoje „pardavėjas“ įrašydavo, iš ko buvo pirktos prekės ar paslauga, o kur kitoje grafoje yra nurodyti telefono numeriai, tai čia juos įrašydavo dėl to, kad V. ar R. galėtų tiems žmonėms pasiskambinti ir įsitikinti, kad tikrai grynuosius pinigus jiems padavė, kadangi nebūdavo išrašyti čekiai ar sąskaitos faktūros. Apačioje lentelės, kur yra grafa „pastabos“ ir žodžiai „avansas“, nurodydavo, iš ko ir kiek pinigų gavo. Tai pavyzdžiui, 2017-04-22 jam V. padavė 50 eurų, 2017-04-22 jam padavė 200 eurų R. – V. dukra, nes, pavyzdžiui, gal tuo metu V. nebuvo šalia ir paliko pinigus namie, o juos padavė jam jo dukra. Kur parašyta „už pupas“, vadinasi, kad pardavė pupas ir gavo 400 eurų ir t. t. Lentelėje, kur yra parašyta „posumė“, vadinasi tiek pinigų jis išleido, kur parašyta „gauti avansai“, tiek gavo pinigų, o „trūkumo suma“ – 707,47, vadinasi, jam tiek pinigų trūksta, tai yra išleido iš savų lėšų. Ir tą trūkumo sumą jam vėliau grąžindavo R. arba V. Kur parašyta „mamai (VMI)“ ar „E. (VMI)“, tiksliai nepamena, ką čia buvo pasirašęs, gal kokie mokesčiai ar baudos, dabar nebepamena. Toliau aiškina priedą Nr. 1.2, kur lentelė vadinasi „finansinė ataskaita (atl)“ – tai reiškia lentelės, kurios buvo sudaromos dėl atlyginimų išmokėjimo. Susirašydavo grafoje „data“ datas, kada išmokėdavo atlyginimus, o grafoje „suma“, kiek išmokėdavo. Apačioje lentelės, kur grafa „gauta“, vadinasi, nurodytą datą jam pinigus padavė atlyginimams R. arba V. Ir tokia tvarka pildydavo lenteles, kurias išsiųsdavo R.

V. V. yra jo žmonos sesers R. E.-V. vyras. Jį pažįsta gal kokį 20 m., nuo jo susipažinimo su R. Žino, kad V. V. pas V. ūkyje dirbo nuo 2009 m., tikslios datos nepamena, tai yra nuo tada, kada jis nebedirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iki 2018 m. pradžios, kada išėjo dirbti pas ūkininką M. Kadangi jie yra giminės, pakankamai artimai bendrauja, todėl ir žino, nuo kada kas kur dirbo. S. J. jis pats pasikvietė dirbti pas V. ūkyje, tai galėjo būti 2016 m., tiksliai datos nepamena. S. J. dirbo žemės įdirbimo darbus: arė, skuto. Kai jis išėjo iš V. ūkio, tai buvo 2017 m. ruduo, po kelių mėn., gal jau buvo 2018 m., tiksliai datų nepamena, jam paskambino S. J. ir pasakė, kad, kai kreipėsi į daktarus, sužinojo, kad jis yra oficialiai neįdarbintas pas V. ūkyje, ir jam reikėjo susimokėti už gydymo paslaugas. Taip pat klausė jo patarimo, ką toliau daryti, jis pasakė, kad eitų lauk, nebedirbtų pas V. Gali parodyti, kad atlyginimą jam perduodavo jis. Du kartus per mėnesį grynaisiais, kuriuos jam paduodavo R. ar V. atlyginimams išmokėti. Kiek tiksliai jam išmokėdavo, nepamena.

Atsakė į klausimus: Ar mokėjo darbo užmokestį R. M. ūkyje dirbusiems: I. C., S. G., R. K., V. L., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu mokėjo, tai kokiu laikotarpiu ir kokias sumas? Jei tiksliai neprisimena, reikia nurodyti pačią mažiausią išmokėtą sumą, kokius konkrečiai darbus jie atliko, ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L.? Atlyginimus mokėjo šiems darbuotojams: D. L., P. J., V. S., S. P. Kokias sumas mokėjo darbuotojams nepamena, mažiausia suma, kai valiuta buvo litas, tai buvo 600 litų, o kai eurai – 400 eurų per mėnesį. Jis asmeniškai dirbo kartu su V. V., S. J. ir S. L. V. V. buvo vairuotojas, vairuodavo kombainą, kuldavo, sėdavo, purkšdavo ir atlikdavo visus kitus jam pavestus darbus, tuo tarpu S. J. daugiausia dirbo, kaip jau ir anksčiau minėjo, žemės įdirbimo darbus, o S. L., jeigu teisingai pamena, buvo vairuotojas ir vairuodavo vilkiką, veždavo grūdus arba remontavo vilkiką, tiksliai nepamena, ką jis dirbo. I. C. buvo vairuotojas, vairuodavo „Kamaz” vilkiką. S. G. buvo vilkiko vairuotojas. R. K. pagal pavardę neprisimena. V. L. buvo „Volvo” vilkiko vairuotojas. J. K. prie jo nedirbo, bet jį žino iš matymo, jis pas V. dirbo anksčiau nei jis atėjo. D. L. dirbo vairuotoju, mechanizatoriumi. P. J. buvo taip pat mechanizatorius. V. S. buvo sandėlininkas (duomenys neskelbtini) kaime. D. K. dirbo V. prižiūrimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime mechanizatoriumi, prie gyvulių. A. M. buvo vadybininkas, daugiausia dirbo miškuose, bet kai būdavo darbymetis, pavasaris, vasara, ruduo, tada padėdavo jiems ūkio darbuose sėjant ir nuimant derlių. J. P. buvo mechanizatorius, daugiausia dirbo su „Stalin” traktoriumi. S. P. dirbo mechanizatoriumi, daugiausia purkšdavo laukus, o rudenį kuldavo. Ar mokėjo darbo užmokestį V. K. ūkyje dirbusiems: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu mokėjo, tai kokiu laikotarpiu ir kokias sumas, jei tiksliai neprisimena, reikia nurodyti pačią mažiausią išmokėtą sumą? Kokius konkrečiai darbus jie atliko, ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L.? Iš išvardintų atlyginimą mokėjo: A. ir E. K., R. J., Ž. J. Taip pat nepamena, kokias tiksliai sumas jiems mokėjo. Mažiausia suma, kai valiuta buvo litas, tai buvo 600 litų, o kai eurai – 400 eurų per mėnesį. Kiek pamena, mažiausiai iš išvardintų gaudavo A. K. Ar mokėjo darbo užmokestį S. L., jeigu mokėjo, tai kokiu laikotarpiu ir kokias sumas, jei tiksliai neprisimena, reikia nurodyti pačią mažiausią išmokėtą sumą, kokiame ūkyje; R. M. ar V. K. jis dirbo, kokius konkrečiai darbus jis atliko, ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L.? Nepamena, ar mokėjo darbo užmokestį S. L. Pagal vardą ir pavardę sunku prisiminti, kuris iš dirbusiųjų buvo S. L., nes būdavo ir trumpai dirbančių žmonių, todėl bijo suklysti. Ką žino apie 115000 litų paskolos suteikimą V. V.? Apie šios paskolos suteikimą sužinojo iš paties V. V., nes šis jam pats papasakojo. O vėliau ir pats V. K. jam pasisakė, kad paskolino Va. kažkokią pinigų sumą namo įsigijimui. Tačiau, ką pasakojo jam Va. ir ką pasakojo V. dėl pinigų paskolinimo, jų pasakojimai skyrėsi. Kelintais metais jam Va. pasipasakojo apie pinigų pasiskolinimą iš V. namui įsigyti, neprisimena. Bet dar prieš jam įsidarbinant pas V. ūkyje. O kai pradėjo dirbti pas V. ūkyje, pats V. pasakė, kad Va. yra nupirkęs namą, o jų tarpusavio tikslių sutarties sąlygų jis nežino. Jam tik V. nurodė žymėti, kiek dienų V. V. dirba per mėnesį. Žymėdavosi tame pačiame sąsiuvinyje, kur rašydavosi visų atlyginimus, jo nėra išsaugojęs. Kadangi V. V. dirbo (duomenys neskelbtini) gaisrinėje, tai jis parą laiko dirbdavo gaisrinėje ir turėdavo tris laisvas dienas, o per tas tris laisvas dirbdavo pas V. ūkyje. Kiek vidutiniškai Va. dienų dirbdavo per mėnesį, sunku prisiminti, bet būdavo maždaug 10–15 d. per mėnesį. Taip pat V. V. turėjo tuos vadinamus „mamadienius” – per mėnesį priklausančią laisvą išeiginę vaikų priežiūrai, tačiau per jas važiuodavo dirbti pas V. Ar V. V. paskolą grąžino? Nežino, ar V. V. paskolą grąžino. Taip pat nematė, kaip Va. buvo suteikta ta paskola ar pasirašyti kokie nors paskolos dokumentai. Tačiau per visą tą laiką, kiek dirbo pas V. ūkyje, jis V. V. pinigų kaip darbo užmokesčio nebuvo išmokėjęs. Ką žino dėl galimo poveikio ūkiuose dirbusiems darbuotojams? Apie poveikį P. G. yra girdėjęs tik iš R. E.-V. Tačiau dabar smulkmenų, ką ji pasakojo apie tai, neprisimena. (7 t., b. l. 52–58).

37.3. 2020-01-12 R. V. 6 elektroniniais laiškais tyrėjai P. P. pateikė R. M. 2017-06-05, 2017-07-19, 2017-05-25, 2016-09-30, 2016-09-18, 2017-06-01 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) persiųstas finansines ataskaitas (7 t., b. l. 60–77). 

 

38. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp R. V. ir V. K. metu į pateiktus klausimus: 1. Ar pažįstate S. J.? R. V. parodė, kad jį pažįsta, o V. K. parodė, kad pažįsta jį iš matymo. 2. Ar S. J. dirbo pas V. K. ūkyje? R. V. parodė, kad tiksliai į tai atsakyti negali, kadangi pagal jungtinę veiklos sutartį ūkininkai R. M., V. K. ir A. E. dalinasi bendrai ūkine technika, tie patys darbuotojai dirba tiek pas vieną ūkininką ūkyje, tiek pas kitą. V. K. parodė, kad S. J. jo ūkyje nedirbo (7 t., b. l. 137–139, 140).

 

39. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp R. V. ir R. M. metu į pateiktus klausimus: 1. Ar pažįstate S. J.? R. V. parodė, kad pažįsta. R. M. parodė, kad nepažįsta. Galbūt jį žino tik iš matymo. 2. Ar S. J. dirbo R. M. ūkyje? R. V. parodė, kad, kiek jam žinoma, S. J. R. M. ūkyje nedirbo, jis dirbo V. K. ūkyje, nes pastarojo ūkiui trūko darbuotojų ir jis pastarojo prašė paskambinti S. J. dėl šio įdarbinimo ūkyje. R. M. parodė, kad S. J. jos ūkyje niekada nedirbo ir nėra jo prašiusi padėti dirbti jos ar V. ūkyje. Į klausimą, ar R. M. yra jo prašiusi, kad S. J. dirbtų pas ją ūkyje, R. V. parodė, kad ji to nėra prašiusi. Į klausimą, ar jis matė R. M. ūkyje dirbantį S. J., R. V. parodė, kad matydavo, nes jis organizuodavo darbus. Tiksliai nepasakys, pas kurį ūkininką S. J. dirbo, kadangi pagal jungtinę veiklos sutartį R. M., V. K. ir A. E. bendrai dalinasi technika, taip pat tie patys darbuotojai dirba tiek viename ūkyje, tiek kitame. Į klausimą, ar organizavo S. J. darbą Re. ūkyje, R. V. parodė, kad S. J. darbo Re. ūkyje neorganizavo. Į klausimą, ar R. M. prašė jo organizuoti S. J. darbą jos ūkyje, R. V. parodė, kad to neprašė. Į klausimą, ar R. M. išmokėdavo S. J. atlyginimą, R. V. parodė, kad jam darbuotojų atlyginimus paduodavo arba R. M., arba V. K. ir liepdavo išmokėti darbuotojams, tai jis atlyginimą jiems išmokėdavo du kartus per mėnesį, tarp jų ir darbuotojui S. J. Jam paduodavo bendrą pinigų sumą, kurią jis išmokėdavo darbuotojams, po to parengdavo ataskaitą lentelėje, kurioje surašydavo išlaidas ir atlyginimus, tačiau konkrečiam darbuotojui, kokia suma buvo išmokėta, neišskirdavo. Darbuotojų vardai, pavardės lentelėje nenurodytos. Į klausimą, ar R. M. žinojo apie S. J. darbą ūkyje, R. V. parodė, kad, jo manymu, ji turėjo tai žinoti (7 t., b. l. 133–135, 136).

 

40. Liudytojas S. A. parodė, kad įkūrus UAB “As”, V. K. buvo pagrindinis akcininkas, o jis (liudytojas) buvo paskirtas direktoriumi. Tai buvo prieš kokius 15 metų. Pas R. M. į ūkį buvo įdarbintas 0,25 etato, gaudavo tik ketvirtadalį minimumo. Jam reikėdavo surinkti sąskaitas iš įmonių, kur pirkdavo trąšas. Dirbo turbūt 3 metus, atliko labai mažai funkcijų, nes dirbo UAB “As”. Jam algą išmokėdavo R. M. vieną kartą per mėnesį, duodavo algalapyje pasirašyti. Algalapiuose suma atitikdavo, ką jis gaudavo.

 

R. M. paprašė, kad jis dirbtų. R. M. gyveno pas V. K. name, o ten buvo išnuomotas „ofisas“ UAB “As” virš garažo, tai matydavosi su ja kieme. Jo darbas R. M. ūkyje buvo: paskambindavo jam, kad reikia surinkti sąskaitas už trąšas, už technikos remontą, detales. Kartu su sąskaita prekių nebūdavo. Prekes, matyt, ten centralizuotai pristatydavo, nežino. Yra parvežęs kokių nors atsarginių detalių. V. K. nėra paėmęs prekių. Žinojo, kad buvo V. K., R. M. ir A. E. ūkiai. Nežino, kas vadovavo V. K. ūkiui. Kaip tie ūkiai susiję, negali pasakyti, net nežino, kur tie ūkiai yra. UAB “As” „ofisas“ buvo (duomenys neskelbtini). Jis laukuose nesilankė. Jei reikėdavo parvežti kokią detalę iš Kėdainių ar Šiaulių, bet tai buvo labai retai, tai nuveždavo ją į (duomenys neskelbtini) į dirbtuves. Nežino, kurio ūkio tos dirbtuvės. Jam liepdavo ten nuvežti ir palikti.

Jis nėra tvarkęs dokumentų dėl priėmimo į darbą V. K. ir R. M. ūkiuose. Darbų sąlygų, atlyginimo neaptarinėjo su darbuotojais, kurie buvo priimami į tuos du ūkius. Jis nėra mokėjęs darbo užmokesčio darbuotojams iš V. K. ir R. M. ūkių, ūkio darbuotojams žiniaraščių nėra pateikęs. R. M. ūkio darbuotojus tik iš matymo žinojo, „ofise“ prisirinkdavo vyrų, moterų. Nežino, ko jie ten rinkdavosi. Jis žinojo, kad V. K., R. M., A. E. yra giminės.

Atsimena, kad buvo vieną kartą apklaustas, kitų apklausų neatsimena. 2015–2016 jam buvo sunkūs metai: turėjo insultą, po metų mirė mama, po to širdies operaciją darė, nelabai atsimena, kas ten buvo prieš tai. Jis tik atsimena, kad jį apklausė, gal ką nors pasakė ne taip. Neatsimena, ką sakė. Buvo įsižeidęs, nes jam tiek nelaimių buvo ir jam niekas neištiesė pagalbos rankos, tai jis galėjo pasakyti kažką neteisingai. Jis paneigia tuos savo parodymus. Su ta nuoskauda susijęs V. K., pastarasis žinojo apie jo ligą, sunkią padėtį. Iki ligų dirbo, o po to nebedirbo.

Neprisimena, kad V. K. pasiūlė darbą R. M. ūkyje, jam pasiūlė R. M., o V. K. gal kartu buvo. Gal V. K. ir vadovavo, bet, jei reikėdavo parvežti, pasakydavo R. M. Kad V. V. dirbo pas V. K., jis iš asmeninio pykčio pasakė. V. V. matydavo kieme, yra į (duomenys neskelbtini)  vežęs, ten žvejodavo su V. K. Gal jis iš nevilties, neapgalvotai pasakė, kad V. V. dirbo su traktoriumi, su kombainu, dirbo žemę. Jis nėra buvęs laukuose, nes 2013–2014 m. UAB “As” statė namus (duomenys neskelbtini), ir jis ten gyvendavo. R. M. buvo nupirkusi nedidelę sodybą, jis ją suremontavo. Vasarą ten gyvendavo, šeimos neturi, vaikai išėję. Žiemą supirkdavo rąstus iš miškų ūkių, iš privačių asmenų. Rąstus pirkdavo UAB “As” vardu. Tai nesusiję su R. M. ūkiu. Vasarą būdavo (duomenys neskelbtini), retkarčiais parvažiuodavo, jei R. M. paskambindavo, kad surinktų sąskaitas.

Dėl A. K., S. L., S. G. parodymų, kad jis veždavo pastaruosius į laukus, – tai kaip galėjo vežti, jei (duomenys neskelbtini) buvo. S. G., M. S. nepažįsta, neveždavo jų į laukus, neteisybė. R. J. nepažįsta, algalapių šiam neveždavo. J. K. nepažįsta, netvarkė dokumentų dėl pastarojo įdarbinimo. I. C. pažįsta, nes šis dirbo UAB “As” vairuotoju, o ar dirbo R. M. ūkyje, neatsimena. Melagingi I. C. parodymai, kad su juo tarėsi dėl darbo R. M. ūkyje, kad jis skirstė darbus, mokėjo darbo užmokestį. V. S. nepažįsta. R. V. pažįsta, pastarasis buvo įdarbintas pas R. M., kiek žino, pastarasis tvarkydavo algalapius, pinigus mokėdavo. Kalbėdavo kieme su R. V., sakydavo, kad važiuoja algas mokėti. D. L., V. B. nepažįsta. Jis neturėjo teisės įdarbinti žmonių. Gal šie susitarę taip sakyti, jis su jais reikalų neturėjo.

Parodžius sąskaitą faktūrą (11 t., b. l. 67), liudytojas paaiškino, kad parašas jo. Į “A” važiavo, sąskaitą parvežė. Gal ir V. K. ūkiui parvežė prekes, neatsimena. Kiek žino, R. M., V. K. ir A. E. yra giminaičiai. Jei jis vežė kažką R. M., kartu parvežė ir V. K. 

Buvo toks atvejis, kai V. K. paprašė pavežti pastarojo seserį E., kuri buvo UAB “As” akcininkė. Jis E. nuvežė pas dukterį R. E. E. sunkiai vaikščiojo, tai jis pastarąją palydėjo į vidų. R. E. pradėjo šaukti, su „taše“ jam per galvą „užvažiavo“. Jis tą moterį už parankės paėmė ir išvedė laukan į mašiną. Moteris verkė. Jis pastarosios paklausė, kas čia buvo. Jam pasakė: „Kada vaikams padeda piniginiais reikalais, o dabar veja lauk“. Jis suprato, kad V. K. davė R. E. pinigų. Apie tai jis pasakė V. K. E. pavardės pagal vyrą nežino.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 3–4), liudytojas nurodė, kad V. V. tik iš matymo žino, kelis kartus kieme matė, kelis kartus buvo atvažiavęs pas V. K., yra matęs (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio žvejojantį. Jis jau buvo po insulto, po mamos laidotuvių, širdies operacija, kada buvo, neatsimena. Kai matydavo V. V. kieme, gal galvodavo, kad pastarasis dirba. Pasakė, nes buvo supykęs ant viso pasaulio, nepripažįsta, kad ten buvo teisingi parodymai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 7–9), liudytojas nurodė, kad jis, kai gavo šaukimą į (duomenys neskelbtini)  teismą, dieną prieš tai R. E. atvažiavo pas jį į namus ir prašė, kad jis paliudytų, jog V. V. dirbo pas V. K. ir R. M. ūkiuose. Jis pasakė, kaip gali liudyti, jeigu nematė, nes vasaromis būdavo (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad sakys teisybę. R. E. supyko ant jo. Pokalbis buvo prieš pat teismą civilinėje byloje. Nepamena, kada buvo civilinė byla. Tai ta pati R. E., kuri su „taše užvažiavo“.

Pavardė V. nieko jam nesako, bet jis supranta, kad ji ištekėjo už V. V.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 10–12, 15–19), liudytojas nurodė, kad negalėtų pasakyti, kurie parodymai teisingi, nes neprisimena tų dalykų. Tyrėja davė pasirašyti, jis neskaitydavo, neėmė į galvą. Kai gavo šaukimą, tada pradėjo galvoti, kad gali būti negerų dalykų. Jis su jais nebendravo. A. E. dirba gaisrinėje, atvažiuodavo pas V. K. į kiemą, žinojo, kad E. pastarojo mama, iš nuogirdų žinojo, kad jis ūkininkas.

Kai ėjo į teismą, V. K. buvo prie teismo, lijo lietus, tai pakvietė jį į mašiną, paklausė, kaip jo sveikata, apie žvejybą pakalbėjo, nieko jo neprašė, neklausė, kokius parodymus jis žada duoti civilinėje byloje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 7–9), liudytojas nurodė, kad galėjo būti, jog V. K. mašinoje klausė, kaip jis liudys, ir kad jis pasakė, jog liudys taip, kaip buvo, – kad V. V. nematė dirbančio pas V. R. E. vieną kartą buvo atvažiavusi į namus pas jį. V. V. jo nieko neprašė. R. M. irgi nieko neprašė. Prieš posėdį civilinėje byloje V. K. nebuvo atvažiavęs pas jį į namus, nepamena. Su V. K. apie teismus nebuvo jokios kalbos, išskyrus prie teismo. Gal buvo susitikę anksčiau, bet nieko neprašė, tokių smulkmenų neėmė į galvą. Nepripažįsta tų parodymų FNTT, ne taip sakė. Jis galėjo ir susipainioti, be to, buvo įsižeidęs. Tokie parodymai dėl atminties, tai faktas, kad neatsimena.

Pas R. M. įdarbintas buvo visus metus, kol susirgo, bet darbo būdavo vieną dieną per mėnesį. Jis dirbo prie statybų (duomenys neskelbtini), jai remontavo sodybą, dėl to mokėjo atlyginimą. Paskambindavo ir klausdavo, kada jis grįš iš (duomenys neskelbtini), dažniausiai būdavo mėnesio pabaigoje, kad reikia surinkti sąskaitas. Nuvažiuodavo ir surinkdavo vieną kartą per mėnesį. Jeigu reikėdavo kokios detalės ir jis būdavo (duomenys neskelbtini), irgi nuvažiuodavo parvežti.

40.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. A. parodė, kad 2002 m. įkūrė UAB “As”, buvo šios bendrovės direktorius, o akcininkas buvo V. K., pastarasis ir paskyrė jį šios bendrovės direktoriumi. Kiek prisimina, V. dar tuo metu savo ūkio neturėjo. UAB “As” darbas buvo pirkti miškus, pjauti medžius ir juos parduoti. V. K. UAB “As” nedirbo, po to akcijas perleido savo seseriai. Kiek žino, šiuo metu ta sesuo jau mirusi, o po to tos akcijos buvo perleistos tos sesers dukrai, jų vardų ir pavardžių nežino. Kiek žino, tas akcijas V. perleido todėl, nes pradėjo kurti savo ūkį, taip pat padėjo R. M. tvarkytis ūkyje. 2016 m. kovą išėjo iš UAB “As”, nes susirgo širdies liga ir reikėjo ruoštis operacijai. Kiek žino, ši bendrovė dar veikia.

2003 m. jam V. pasiūlė įsidarbinti 0,25 etato pas jo sugyventinę R. M. ūkyje mechaniku, ir jis sutiko. Su R. M. pasirašė darbo sutartį, buvo įdarbintas 0,25 etato, atlyginimą sutarė, kad mokės minimalų, koks ir priklauso dirbančiam 0,25 etato. Šiame darbe buvo kaip pagalbinis darbuotojas, padėdavo remontuoti techniką, reikėdavo nuvažiuoti nupirkti detalių. Ar duodavo darbuotojams pasirašyti darbo sutartis, neprisimena. Visam darbui vadovaudavo V. K., o R. M., kadangi dirba darželyje pavaduotoja, tai ji tiesiog pasirašydavo ant dokumentų, tačiau darbui nevadovavo. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, kartais išmokėdavo buhalterė, kartais pati R. M. Kol buvo valiuta litai, gaudavo per mėnesį kartą ne mažiau 200 litų, o kai valiuta tapo euras, tai jam išmokėdavo ne daugiau 60 eurų. Visada reikėdavo pasirašyti ant algalapio, kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis. Ir dirbo šiame ūkyje iki 2015 m. pabaigos, 2016 m. kovo mėnesį parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, nes daktarai nebeleido dirbti. V. V. pažįsta, nes kartu dirbo pas ūkininkę R. M. Pastarasis pradėjo dirbti gal 2010 m., tiksliai neprisimena, ir dar tebedirbo, kai jis išėjo iš šio darbo. V. V. dirbo traktorininku, pjaudavo javus su kombainu, dirbdavo žemę. Ar pastarasis buvo oficialiai įdarbintas, jis nežino. Nėra piktuoju su R. M. ir V. K. (5 t., b. l. 3–4).

40.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas S. A. parodė, kad apie teismą, vykstantį (duomenys neskelbtini)  rūmuose dėl V. V. paskolos, sužinojo iš V. V. žmonos R. E. 2019 m. balandžio mėn., tiksliai nepamena, R. E. buvo atvažiavusi pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo paliudyti teisme, kad V. V. dirbo pas V. K. ūkyje. Jis pasakė, kad nėra matęs V. V. dirbančio pas V. ūkyje ar pas R. M. ūkyje, taip pat nėra matęs dirbančio pas A. E. Tik matydavo, kad V. V. atvažiuodavo pas V. ir Re. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau apie ką jie kalbėdavosi, ar apie darbą, ar apie šeiminius reikalus, nežino. Todėl R. ant jo supyko ir išvažiavo. Kiek pamena, po mėnesio, tikslios datos neprisimena, R. vėl atvažiavo pas jį į namus ir bandė įteikti šaukimą į minėtą teismą, tačiau, kadangi ant šaukimo nebuvo jokių parašų, jis pagalvojo, kad ji pati susirašė tą šaukimą, todėl jo nepaėmė. Po kokios savaitės, tai buvo diena prieš vykusį teismą, pas jį į darbą, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko V. K., jam parodė šaukimą į teismą, jame buvo parašas, tačiau kieno – neprisimena. V. pasakė, kad rytoj 9 val. teismas (duomenys neskelbtini)  rūmuose ir jis (S. A.) privalo atvykti, nes, jeigu neatvyks, jį atvesdins policija. V. K. tą šaukimą jam tik parodė, tačiau jo neįteikė ir niekur jis nepasirašė, kad šaukimą gavo, tačiau tada nusprendė, kad reikia nuvykti į teismą liudyti, nes kitaip jį atvesdins policijos pareigūnai. Kitą dieną, jam atvykus prie (duomenys neskelbtini) rūmų, jį pamatė V. K. ir pasikvietė įsėsti į automobilį. Įsėdus į automobilį, V. jo paklausė, kaip jis liudys. Jis pasakė, kad kaip buvo, taip ir paliudys, kad V. V. jis nematė dirbančio nei pas V., nei pas Re. ūkiuose. V. pasakė: „Nu gerai“. Ir tada pradėjo kalbėti apie jo sveikatą, žvejybą ir kitus, su tyrimu nesusijusius, reikalus. Pokalbio trukmė buvo gal 5–7 min. Gali patvirtinti, kad per visą tą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas FNTT iki jo apklausos ar po jo, V. K. nedarė jam jokio poveikio jo parodymams, neprašė liudyti melagingai, nebaugino, negrasino ar jokiais kitais būdais nebandė jo paveikti, kad meluotų ar kažko nepasakytų FNTT ar teisme, duodant parodymus apie V. V. darbą Re. ar V. ūkiuose (5 t., b. l. 7–9).

40.3. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas kaip liudytojas S. A. parodė, kad prieš kokius 15 m. ar 20 m., tiksliai neprisimena, jis dirbo (duomenys neskelbtini) namų valdyboje direktoriumi, po to įsidarbino pas J. K. UAB „Aj“, ten taip pat ėjo direktoriaus pareigas. Kaip susipažino su V. K., tiksliai neprisimena, bet, kiek atsimena, tai V. K. jį užkalbino gatvėje, iš kažkur jį žinojo, kad toks yra ir direktoriauja ilgus metus. Bekalbant V. K. pasakė, kad nori įkurti įmonę ir ieško atsakingo žmogaus, kuris galėtų būti direktorius. Jis sutiko ir taip tapo UAB “As” direktoriumi, o V. K. akcininku. Tai galėjo būti 2002 m. ruduo. Bet po to tas akcijas V. kažkam perleido – ar savo sesei E., ar sesers dukrai R. E. Jo darbo vieta buvo ten, kur gyvena V. K., tai buvo (duomenys neskelbtini). Ten yra atskiras pastatas, pirmame aukšte yra garažas, o antrame aukšte padarytas biuras, kur jis ir dirbo. Kartu su juo dirbo buhalterė Š., bet jos vardo nepamena, o po to keitėsi buhalterė ir ja tapo S., jos taip pat vardo neprisimena. Taip pat buvo įdarbintas vairuotojas, bet jo vardo ir pavardės neprisimena. Ar buvo daugiau žmonių įdarbinta į UAB “As”, neprisimena, nors ėjo direktoriaus pareigas ir pats darbindavo žmones, pasirašydavo darbo sutartis. V. K. jo darbui nevadovavo, gal tik iš pradžių, o po to tik paklausdavo, kaip jam sekasi dirbti, koks pelnas ir panašiai. V. K. tuo metu užsiėmė kita veikla – dirbdavo žemės ūkyje, augindavo gyvulius, o ar dirbdavo su žemės ūkio kultūromis, tai yra sėdavo kažką, augindavo, nežino, taip pat, kiek pamena, pastarasis užsiėmė statybomis (duomenys neskelbtini) kaime, plėtėsi ten garažą, taip pat, kiek pamena, statėsi namą tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Ar turėjo V. K. tuo metu ūkio technikos, tiksliai neprisimena, ar tuo metu buvo įregistravęs savo veiklą kaip ūkininko, ar kaip bendrovę, ar panašiai, tiksliai negali pasakyti. UAB “As” vertėsi medienos supirkimu ir pardavinėjimu. Jis, kaip direktorius, ieškodavo žmonių, kurie pardavinėtų paruoštą medieną iš miško, ir ieškodavo klientų, kam galėtų daugiau ją perparduoti. UAB “As” neturėjo reikiamos technikos medienai pervežti, taip pat nebuvo darbuotojų, kurie tą medieną sukrautų ir pervežtų, todėl tą medieną vykdavo atsiimti pats klientas. Šioje bendrovėje dirbo apie 10 m., tai galėjo būti iki 2016 m. kovo mėn.

Jam bedirbant UAB “As”, V. K. sugyventinė R. M. jo paprašė, kad dirbtų pas ją ūkyje, padėtų jai tvarkytis su pirkimais bei jų sąskaitomis faktūromis, nes, kadangi ji dirbo darželyje, tai nebespėdavo visų darbų atlikti. Todėl jis buvo 0,25 etato įdarbintas pas R. M. ūkyje. Tai galėjo būti apie 2012 m. kovo mėnesį. Ir dirbo taip pat kaip ir UAB “As” iki 2016 m. kovo mėn., iki kol susirgo. Pas Re. ūkyje buvo atsakingas už pirkimus, pasirašinėdavo sąskaitas faktūras arba važiuodavo į kitus miestus pirkti dalių ūkinei technikai. Ūkinės technikos neremontuodavo. Jo darbui vadovavo R. M. Koks buvo jo atlyginimas UAB “As” ar pas Re. ūkyje, neprisimena. Bet tai galėjo būti tuo metu buvęs minimalus darbo užmokestis. Ar dar pas Re. ūkyje dirbo daugiau žmonių, nežino. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini), kur būdavo jo biuras, matydavo ateinančių daug įvairių žmonių. Jie ateidavo prie V. ir Re. namų ir laukdavo V. K., atėjus V. K., jis juos įsivesdavo į namus, pabūdavo šiek tiek, gal 10-20 min. ir tie žmonės išeidavo. Ką jie ten kalbėdavo, jis nežino, ar jie buvo V. K. darbuotojai, jis nežino. Kartą ateidavo vienas žmogus, kitą kartą ateidavo trise, būdavo įvairiai. Ar ateidavo vis tie patys žmonės, nežino, taip pat nežino nei jų vardų, nei pavardžių.

V. V. pažįsta. Su pastaruoju susipažino pas V. K., kada dirbo (duomenys neskelbtini). V. V. kartais atvažiuodavo vienas, kartais su žmona R. E., kartais su A. E., lankydavosi dažnai, kartais atvažiuodavo per savaitę 2–3 kartus, kartais kokias dvi savaites jo nematydavo, būdavo įvairiai. Ar jis dirbo pas V. K. ar R. M., jis nežino.

Atsakė į klausimus: 1. Ar prisimena duotus parodymus FNTT 2018-07-26 ir kad buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo? Atsakymas: Kad įspėtas buvo dėl melagingų parodymų davimo, prisimena, bet tiksliai, kokie buvo jo duoti parodymai, neprisimena. 2. Savo 2018-07-26 liudytojo apklausoje sakė, kad, kai dirbo pas R. M. ūkyje, visam darbui vadovaudavo V. K., o R. M., kadangi dirba darželyje pavaduotoja, tai ji tiesiog pasirašydavo ant dokumentų, tačiau darbui nevadovavo. Kaip gali paaiškinti, kodėl iš pradžių 2018-07-26 apklausoje teigė, kad jo darbui pas R. M. ūkyje vadovavo V. K., o šioje apklausoje teigia, kad vadovavo R. M.? Atsakymas: jo darbui pas R. M. ūkyje vadovaudavo pati R., V. K. kartais perduodavo pastarosios nurodymus, ką jam padaryti, tai yra perduodavo, ką jam liepdavo R. M. Todėl pirmoje apklausoje galėjo susipainioti dėl jo darbo UAB “As” ir R. M. ūkyje. Nes iš pradžių, kai pradėjo dirbti UAB “As”, jam vadovavo V. K., o po to dirbo savarankiškai, o kai įsidarbino pas R. M., gaudavo nurodymus iš pastarosios, ši jam vadovavo, tik kartais V. perduodavo jos liepimus jam, ką reikia padaryti. Nežino, kodėl pasakė, kad R. jo darbui nevadovavo, galėjo susipainioti. 3. Ar dabar sako teisybę? Atsakymas: Taip. 4. 2018-07-26 savo apklausoje sakė, kad V. V. pažįsta, nes kartu dirbo pas ūkininkę R. M. Taip pat apklausoje nurodė, kad V. V. pradėjo dirbti gal 2010 m., tiksliai neprisimena kada, ir dar tebedirbo, kai jis išėjo iš šio darbo. Taip pat nurodė, kad V. V. dirbo traktorininku, pjaudavo javus su kombainu, dirbdavo žemę. Ar jis buvo oficialiai įdarbintas, nežino. Kaip gali paaiškinti savo prieštaringai duotus parodymus dabar ir 2018-07-26 apie šias aplinkybes? Atsakymas: tai, kad V. V. galimai dirbo pas R. M. ar V. K. ūkyje, žinojo tik iš kitų žmonių kalbų, jie kalbėdavo, kad Va. dirbo traktorininku, pjaudavo javus su kombainu, dirbdavo žemę, bet jis asmeniškai nėra jo matęs dirbančio ūkyje ar vairuojant ūkinę techniką. Kaip jau minėjo, matydavo jį dažnai pas V. ir Re. namuose, bet ką jis ten veikdavo, apie ką jie kalbėdavo, jis nežino. Todėl, kai jį apklausė FNTT 2018-07-26, ir pasakė, kad V. V. dirbo ūkyje pas R. M. kartu su juo, o taip pasakė, nes girdėdavo iš kitų žmonių kalbų, kad jis dirbo pas Re. ūkyje, yra girdėjęs, kad sakydavo, jog dirba ir pas V. ūkyje, todėl ir jam atrodė, kad jis dirbo, nors pats negali patvirtinti to fakto, nes jo dirbančio ūkyje nėra matęs, taip pat nežino, ar jis oficialiai buvo įdarbintas pas R. M. ar pas V. K. ūkiuose. Jis pripažįsta, kad neatsakingai, neapgalvotai ir netiksliai davė parodymus, nes pasakė kaip tikrai žinodamas, kad V. V. dirbo pas Re. ūkyje, nors pats asmeniškai nėra matęs, tik girdėjęs iš kitų žmonių kalbų, nuogirdų ten dirbusių, kad jis dirbo pas Re. ar pas V. ūkyje, pas kurį, jis nežino, nes vieni sakydavo, kad dirba pas Re., kiti sakydavo, kad jis dirba pas V. ūkyje, dar kiti sakydavo, kad jis kartu dirba su A. E., savo svainiu. O kaip ten iš tikrųjų buvo, jis nežino. Kas tie žmonės, iš kurių šią aplinkybę žinojo, negali įvardinti, nes nežino. Pats V. V. nėra jam asmeniškai sakęs dėl savo darbo ūkyje, jie artimai niekada nebendravo. Tik žinojo, taip pat iš kalbų, kad V. V. yra V. K. giminaitis, kad dirba gaisrinėje, tai pat žemės ūkyje. Bet kaip yra iš tikrųjų, negali pasakyti, nes nežino. 4. Ar dabar sako teisybę? Atsakymas: Taip. Taip pat norėtų pridurti, kad ir (duomenys neskelbtini)  rūmuose civilinėje byloje, kur buvo apklaustas liudytoju apie tai, ar V. V. dirbo pas V. K. ūkyje, ten jo duoti parodymai yra teisingi, pasakė teisybę, kaip ir dabar, kad nežino, ar V. V. dirbo pas minėtus ūkininkus, nes pats asmeniškai nėra matęs, nes į laukus, į kaimus nevažiuodavo, matydavo V. V. tik biure, adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiuojantį pas V. K., o, kaip jau ir minėjo, ką jis ten veikdavo, jis nežino (5 t., b. l. 10–12).

40.4. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas kaip liudytojas S. A. parodė, kad patvirtina, jog parodymus duoda savo valia, niekas jo nebandė paveikti duodant parodymus FNTT tyrimui. Pas V. K. ūkyje niekada nedirbo, dirbo tik pas R. M. ūkyje 0,25 etato. Kelintais metais jis dirbo, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2012–2016 metai. Kaip buvo įdarbintas pas Re. ūkyje, jau nebeprisimena, ar V. jo paprašė padėti Re. ūkyje su detalių įsigijimu, sąskaitomis faktūromis, ar pati R., ar jie kartu jo paprašė, nebepamena. Darbo sutartį taip pat greičiausiai davė pasirašyti R. M. pas juos su V. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) .Buvo įdarbintas 0,25 etato, kiek pamena, darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, priklausantis 0,25 etatui. Tai, kaip ir minėjo prieš tai apklausose, jo darbas Re. ūkyje buvo parūpinti detales ūkinei technikai ar vilkikams. Pavyzdžiui, paskambindavo jam A. E., R. M. arba V. K., bet dažniausiai A. E., ir pasakydavo, kad sugedo traktorius, ir reikalinga detalė, tada nuvažiuodavo į parduotuvę jos nupirkti ir daugiau tą detalę kur nors perduodavo V. arba E. Susitardavo kur nors susitikti ir perduodavo, tačiau į laukus specialiai nuvežti detalių prie ūkinės technikos nevykdavo. Taip pat nupirkęs detales gaudavo sąskaitą faktūrą, kurią paduodavo V. K., A. E. ar R. M. arba pats nuveždavo į ūkio buhalteriją ir paduodavo buhalterei, kuri tvarkydavo R. M. ūkio buhalteriją. Detales visada pirkdavo tik R. M. ūkiui, V. K. ar A. E. ūkiui nėra pirkęs detalių. Kodėl paduodavo dokumentus V. arba A., nors buvo įdarbintas Re. ūkyje, nežino, tam neteikė reikšmės, nes jie ten giminės. Patvirtina, kad neprižiūrėdavo ūkio darbuotojų, nevažinėdavo su ūkine technika, taip pat neįdarbindavo žmonių R. M. ar V. K. ūkiuose, neduodavo ūkio darbuotojams pasirašyti atlyginimų žiniaraščių, neišmokėdavo jiems atlyginimų. Įdarbinimo dokumentų taip pat neruošdavo, su juo nevykdavo jokie darbo pokalbiai su kitais asmenimis dėl darbo R. M. ūkyje. Darbuotojų į laukus neveždavo su mašina. Jo darbo vieta buvo, kur gyveno V. su R., (duomenys neskelbtini) .Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, tuo adresu yra ūkinis pastatas, kurio antrame aukšte įkurtas UAB “As” biuras, kur jis dirbo, ten sėdėdavo. Buvo kaip UAB “As” direktorius, taip pat dirbo Re. ūkiui dėl detalių pirkimo. Kalbant apie darbo užmokestį, jį gaudavo kartą per mėnesį grynaisiais iš R. M. Ji pati jam grynaisiais paduodavo darbo užmokestį, o po to duodavo atlyginimų žiniaraštį, ant kurio reikėdavo pasirašyti, kad gavo atlyginimą. Dirbant Re. ūkyje, V. K. ar kiti asmenys jam darbo užmokesčio nėra mokėję, mokėdavo tik R. M. Kiek gaudavo atlyginimo, tikrai neprisimena, tačiau tikrai žino, kad gautas atlyginimas sutapdavo su atlyginimų žiniaraščiuose nurodytu darbo užmokesčiu. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra, R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos, gali patvirtinti, kad peržiūrėjus šiuos žiniaraščius, kur yra jo vardas ir pavardė, patvirtina, kad šalia esantys parašai yra jo, o šalia nurodytos sumos, kiek pamena, sutapdavo su jam realiai išmokėtu darbo užmokesčiu.

Atsakė į klausimus: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Nebūdavo jo ūkyje, tai nežino, kokias funkcijas jis atlikdavo, bet jis buvo savo ūkio vadovas. Nieko jis jam nepasakodavo, kur jis važiuoja, ką jis dirba. Tiesiog iš kalbų spręsdavo, kad jis vadovauja ūkiui. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Ji vadovavo savo ūkiui. Smulkmenų, ką ji konkrečiai darydavo, neprisimena. Tačiau ji, kadangi dirba darželyje pavaduotoja, tai jam asmeniškai duodavo nurodymus nuotoliniu būdu, paskambindavo, pasakydavo, kad reikia parvežti ar nuvežti kur nors kokias detales, tiksliai neprisimena. Ji su V. buvo šeima, todėl negalėtų jų atskirti kaip ūkininkų, nes kartais V. perduodavo Re. liepimus, kartais pati R. pasakydavo, ką reikia padaryti, liepdavo ten kokias sąskaitas parvežti. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Jis savo ūkyje atlikdavo įvairius žemės ūkio darbus, sėdavo, pjaudavo, purkšdavo. Jis tai žino, nes jie patys tarpusavyje kalbėdavosi, t. y., V. su R. ir A., kai būdavo namuose, (duomenys neskelbtini), kur ir jis dirbo. Ten pats girdėdavo, kad A. daug ką ten dirba tame ūkyje, tačiau tiksliai kokiam ūkiui jis dirbo, ar savo, ar kam kitam, jis nežino. Taip pat nežino ir negali nurodyti, kur kokios žemės ar ūkinė technika kokiam ūkininkui priklauso. 4. Kur registruotas V. K. ūkis? R. M. ūkis? A. E. ūkis? Nežino. 5. Ar Jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko. 6. Kas įdarbindavo darbuotojus pas R. M. ūkyje? Nežino, bet turbūt pati R. 7. Kas įdarbindavo darbuotojus pas V. K. ūkyje? Nežino. 8. Kas įdarbindavo darbuotojus pas A. E. ūkyje? Nežino. 9. Kur rinkdavosi R. M. darbuotojai prieš darbus? Nežino. 10. O kokie darbuotojai dirbo pas R. M. ūkyje? Nežino, nepamena. 11. O kokie darbuotojai dirbo pas V. K. ūkyje? Nežino. 12. O kokie darbuotojai dirbo pas A. E. ūkyje? Nežino. 13. Kokias paslaugas teikė UAB K. ? Jam rodos, jis veždavo technikos detales iš šios įmonės technikai. Detales pirkdavo tik R. M. ūkiui. 14. Ar dar be jo kas nors veždavo detales iš UAB K. ? Nežino. 15. Kokias paslaugas teikdavo ir kam teikdavo UAB “A”? Nežino. 16. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes, gali pasakyti, kad dirbo tik su I. C. UAB “As”. Jis dirbo vairuotoju, bet pas R. M. ūkyje jis su juo nedirbo, taip pat nedirbo ir su kitais išvardintais asmenimis. 17. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Negirdėtos jam šios pavardės, nedirbo nė su vienu iš jų. 18. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš šių asmenų žino tik V. V., bet su juo nedirbo. Jis kartais būdavo pas V. K. namuose, kalbėdavosi su V. ar A., nes jie giminės, tačiau jo nėra matęs dirbančio ūkyje, vairuojant kombainą, traktorių ar kitą ūkinę techniką. Kiti asmenys pagal pavardes jam negirdėti. 19. Ar dar dirbo ūkyje su asmenimis, kurie nebuvo išvardinti klausimuose? Žino, kad pas Re. ūkyje dirbo ne vienas, turi omenyje, kad buvo įdarbinti Re. ūkyje kiti darbuotojai, kurie dirbdavo ūkinius darbus, tačiau jis jų nežino ir nepažįsta, nes su jais kartu ūkio darbų nedirbdavo, kadangi jo darbo vieta buvo pas V. namuose, (duomenys neskelbtini) .Jis žino, kad dirbo ne vienas, nes kai R. paduodavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, matydavo ir kitų darbuotojų pavardes, tačiau jų nežino, nepažįsta, o pavardžių neprisimena. 20. Ar darbuotojai rinkdavosi (duomenys neskelbtini) ? Ne, matydavo tik kai atvažiuodavo V. V., A. E. pas V. K., tačiau ką jie ten veikdavo, nežino. Ateidavo kartais ir kitų, pašalinių, jam nežinomų žmonių, galbūt jie ateidavo dėl darbo, tačiau jis jų nepažinojo ir nesigilindavo, kokiu klausimu jie ten ateidavo. 21. Kur buvo laikoma ūkinė technika? Kiek girdėdavo iš kalbų, kad (duomenys neskelbtini), ir pats yra vežęs ten detales. Ten stovėdavo kombainai, traktoriai, sėjamosios, bet kam ta technika priklausė, nežino. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) yra ferma ir garažas, tačiau kam priklauso, nežino. 22. Kur buvo laikomi gyvuliai, trąšos, grūdai? Nežino. 23. Ar V. V. dirbo pas V. ar Re. ūkiuose? Ar pas A. E.? Nežino, pats nėra matęs jo dirbančio. 24. Ką žino apie V. V. paskolos suteikimą? Žino tik labai mažai iš jau mirusios V. sesers E., vardo nepamena, pasakojimo. Kažkuriais čia metais, tiksliai nepamena, gal prieš kokius 7 metus, V. jo paprašė nuvežti jo seserį E. iš jos namų pas V. (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno V. V. su šeima. Ir kai nuvažiavo jos pasiimti, ji jam pasipasakojo, kad vaikai nesutaria dėl pinigų, dėl kažkokios paskolos, bet smulkmenų nepasakojo, todėl tiksliai nežino, kaip ten kas įvyko ir kas ten kam skolino. 25. Ką žino dėl galimo poveikio ūkyje dirbusiems asmenims? Nieko nežino. 26. Ar dirbo kartu su R. V. ir A. M.? Nedirbo su jais, tačiau žino juos abu. A. M. dirbdavo su miškais, tačiau tiksliai nežino, nei pas ką jis ten dirbo, nei ką tiksliai dirbo. O R. V. dirbdavo prie žemės ūkio. Visą tai žinodavo, nes tiek R. V., tiek A. M. lankydavosi pas V. namuose ir kalbėdavosi, tai iš kalbų suprato, kad Ro. dirba ūkyje, o M. – prie miškų. (5 t., b. l. 15–19).

 

41. Liudytojas P. J. parodė, kad R. M. ūkyje dirbo prieš 10 metų apie 3 metus. Buvo atvažiavę V. K. ir R. M., jis parašė pareiškimą, kad priimtų į darbą. Atrodo, sutartį pasirašė. Sutarė, kad mokės minimalų atlyginimą, tai ir gavo. Visada mokėjo minimalų atlyginimą, nesikeisdavo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 103–105, 106–110), liudytojas parodė, kad teisingai, dirbo nuo 2013 m. liepos iki 2015 m. kovo. Dirbo pusę etato, atlyginimą gaudavo gal per vieną, gal per du kartus, pasirašydavo, kad gaudavo. Nelabai prisimena to, gal netikrino kitą sykį. Jis norėjo dirbti pilnu etatu, todėl išėjo. Supyko, kad neįdarbino pilnu etatu, nes reikėjo pensiją pasikelti. 2 metus reikia dirbti, kad metai pensijos užsiskaitytų. Minimalią algą gaudavo už pusę etato, bet jis ir ilgiau dirbdavo – dirbdavo 8 valandas, kitą kartą 9 valandas, grįždavo iš laukų 18, 19 val., į laukus išvažiuodavo 9, 10 val. Atidirbdavo 8 valandas, tai pilnas etatas, o įdarbintas buvo tik pusę etato. Dėl to ir prašė S. A., kad įdarbintų pilnu etatu, bet šis nieko nedarė, dėl to jis susirgo ir išėjo.

Nežino, kurie parodymai yra teisingi, neatsimena, ką per apklausas sakė. Jis gaudavo minimalią algą, kokia buvo nustatyta įstatymo. Jo atlyginimas vienodas buvo visą laiką, ir sezono metu, ir ne sezono metu.

Jis dirbo kartu su S. P., kitų neatsimena. V. V. atsimena, nežino, kuriame ūkyje pastarasis dirbo, ateidavo, kai javus kulti reikėdavo, dirbo, kur reikėjo. R. V. dirbtuvėse pasakydavo, kur važiuoti. V. V. irgi būdavo rytais dirbtuvėse.

R. M. iš matymo pažįsta, ji retkarčiais atvažiuodavo. S. A. pareigų nežino, pastarasis jam nurodymų nedavė.

A. E. pažįsta, nematė jo dirbtuvėse, laukuose, atvažiuodavo į garažą gal pas draugą, nežino ko. S. J. pažįsta iš matymo, su pastaruoju nedirbo tuose pačiuose laukuose, nežino, ar jam išėjus, S. J. atėjo dirbti į ūkį. Pažįsta, nes kartu gerdavo „šnapsą“.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 62, 64, 81, 83), liudytojas paaiškino, kad juose jo parašai.

Neatsimena, ar apklausos metu pareigūnas darė spaudimą, protokolus pasirašė neskaitęs. Jeigu nedirbdavo, gaudavo mažesnį atlyginimą. Nežino, kodėl per apklausą nurodė, kad sumos nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu. Dabar nurodo, kad sutampa.

Jis ėjo į „Sodrą“ paklausti, kiek turi stažo. Ten sužinojo, kad per dvejus metus uždirbo metus. Apklausoje teisingai parašyta, kad „Sodroje“ sužinojo, jog dirbo pusę etato. Daugmaž dėl to išėjo iš darbo. Konfliktas nekilo. Daktaras pasakė, kad jis negali dirbti su traktoriumi.

Išeinant iš darbo gal ir buvo duoti pasirašyti žiniaraščiai, dar gavo išeitinę – 170 Eur. Išeinant iš darbo su S. A. nebendravo.

Kai „Sodroje“ sužinojo, kad yra įdarbintas pusę etato, jis S. A. pasakė, kad įdarbintų pilnu etatu. S. A. jam buvo ne viršininkas, pastarojo prašė, nes šis atveždavo pasirašyti algalapius. Nežino, kokios S. A. pareigos buvo. Neatsimena smulkmenų, neatsimena, ką sakė, ką pasirašė. Gal teisingi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nemelavo. Parodymų neskaitė, pasirašė ir išėjo. Mokėdavo 1000 Lt du kartus per mėnesį, gal teisingi parodymai.

Pasirašydamas darbo sutartį bendravo su R. M. S. A. duodavo pasirašyti žiniaraščius. R. M. darbų nenurodydavo, algos nemokėjo.

41.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. J. parodė, kad dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K. ūkyje nuo 2013-07-05 iki 2015-03-02 traktorininku. Pas ką buvo įdarbintas, ar pas Re., ar pas V. ūkyje, nežino. Ar buvo sudarę darbo sutartį, neprisimena, tik žino, kad buvo įdarbintas pusę etato. Anksčiau jis dirbo pas ūkininką R. M. traktorininku ir po to, 2013 m., nežino tiksliai, ar R., ar V. nupirko R. M. ūkį su visais traktoriais, taip pat ir visi darbuotojai, įskaitant jį, perėjo dirbti pas Re. ir V. Dėl atlyginimo kalbėjo su V. K., šis pažadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį po 250 litų. Tai iš viso per mėnesį gaudavo ne daugiau 500 litų grynaisiais. Kai valiuta tapo euras, kokį atlygį gaudavo, neprisimena. Jam juos išmokėdavo daugiausiai R. V., gal keletą kartų yra išmokėjas ir pats V. Kai gaudavo atlyginimą, Ro. duodavo pasirašyti ant algalapio, kad gavo darbo užmokestį. Ant algalapio nurodyta suma sutapdavo su jam išmokėta suma. Dirbdavo traktorininku (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kam šios žemės, visas ūkis priklauso, ar R., ar V., nežino. Visam darbui vadovavo R. V. Kartais atvažiuodavo jų patikrinti V., tuo tarpu R. M. ūkyje pasirodydavo labai retai, kartais atveždavo darbuotojams maisto. Iš šio darbo išėjo dėl sveikatos problemų. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju. S. J. pažįsta, kadangi jis yra taip pat iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kažkada jis dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K., tačiau kelintais metais jis ten dirbo ir kiek laiko išdirbo, nežino. V. V. pažįsta, nes kartu dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K. Jis taip pat dirbo traktorininku kaip ir jis, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Ar V. V. buvo oficialiai įdarbintas pas šiuos ūkininkus ir ar jam buvo mokamas darbo užmokestis, nežino (5 t., b. l. 103–105).

41.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas P. J. parodė, kad dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K. Pas kurį ūkininką oficialiai buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, nežino. Dabar apklausos metu sužinojo, kad buvo oficialiai įdarbintas tik pas R. M. ūkyje. Prieš tai dirbo pas ūkininką R. M. kartu su S. P., V. S., K. K., ir kai K. nupirko iš M. ūkį, jie visi persidarbino pas jį į ūkį. Bent jau taip galvojo, kad pas jį. Ar rašėsi darbo sutartį, neprisimena, tik pamena, kad buvo įdarbintas pusę etato, nes pradirbus pas V. ūkyje porą metų, nuėjo į „Sodrą“ ir jam ten pasakė, kad jis yra įdarbintas tik pusę etato, ir jam nesikaupia pensija, tada supyko ir S. A. pasakė, kad jį įdarbintų normaliu etatu, nes dirbdavo ištisai ūkyje, dieną, naktį, tačiau jokių dokumentų dėl pilno darbo etato netvarkė, ir tada išėjo iš to ūkio, daugiau nebedirbo. Pas V. ūkyje pradėjo dirbti 2013 m. pavasarį, gal kokį kovo mėn., tiksliai nepamena, iš pradžių rinkdavo akmenis (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, (duomenys neskelbtini), o daugiau nuo kovo vidurio ar balandžio mėn., kai prasidėjo darbymetis, pradėjo dirbti su traktoriumi, vežiodavo vandenį purškimui, dirbo taip pat tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose, tačiau dažnai tekdavo vandenį vežti į laukus (duomenys neskelbtini) rajone, į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). O kai baigdavosi darbymetis laukuose, kažkur gal nuo lapkričio mėnesio ar spalio vidurio, tada taisydavo techniką garaže, (duomenys neskelbtini) .Ir taip pradirbo iki 2015 m. kovo mėn. Su V. buvo susitarę, kad jam mokės 1000 litų atlyginimo per mėnesį, kaip buvo sutarę, taip ir gaudavo. Jau 1000 litų grynaisiais gaudavo, kai tik pradėjo dirbti, nuo 2013 m. kovo mėnesio. Darbo užmokestį grynaisiais jam paduodavo jo vadybininkas R. V. Darbo užmokestį paduodavo 2 kartus per mėnesį grynaisiais po 500 litų. O kad gavo darbo užmokestį, reikėdavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, kuriuos į (duomenys neskelbtini) atveždavo S. A. Kodėl 2018-08-23 liudytojo apklausoje sakė, kad gaudavo atlyginimo ne daugiau 500 litų grynaisiais, susipainiojo, nes gaudavo po 500 litų kas dvi savaites, o iš viso už mėnesį jo atlyginimas išeidavo 1000 litų. Kai ateidavo žiemos sezonas ir nebebūdavo tiek darbo, tai tada gaudavo mažesnį atlyginimą. Tai yra nuo spalio vidurio ar lapkričio mėnesio jau gaudavo nedidelį užmokestį, nepamena, kokį, tačiau gaudavo ne mažiau tuo metu numatytą minimalų darbo užmokestį. O jau nuo kovo, kai prasidėdavo darbymetis, vėl pradėjo mokėti po 1000 litų. O kiek gavo atlyginimo eurais 2015 m. už tuos du pradirbtus mėnesius, neprisimena, bet kai išėjo iš darbo, jam V. dar padavė išeitinę – grynaisiais gavo 170 eurų.

Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai su jo vardu ir pavarde, peržiūrėjus juos, gali pasakyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. esantis parašas šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo, spalio mėn. neįžiūri savo parašo, 2014 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. taip pat neįžiūri savo parašo prie vardo ir pavardės, taip pat neįžiūri savo parašo 2015 m. vasario mėn. O kitų mėnesių atlyginimų žiniaraščiuose prie jo vardo ir pavardės pasirašė jis, kad gavo atlyginimą. Sumos, kiek mato, nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, bet kai atveždavo pasirašyti An. šiuos žiniaraščius, nesigilindavo, ar sutampa nurodyta suma su išmokėtu darbo užmokesčiu, ar ne. Nežino, kas už jį čia galėjo pasirašyti. Jo darbui vadovavo R. V., jis buvo kaip vadybininkas, kuris vadovaudavo darbuotojams, dirbantiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)  būdavo dirbtuvės, toks didelis angaras, kur stovėdavo ūkinė technika, taip pat buvo sandėlis, kur buvo laikomi grūdai, taip pat laikydavo lauke trąšas. Dirbdavo daugiausia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir anksčiau minėjo, reikdavo važiuoti ir į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur būdavo laukai, dirbdavo ir ten. Kam priklausė žemės, ūkinė technika, dirbtuvės, kokiam tiksliai ūkininkui, dabar nebežino, bet galvojo, kad viskas priklauso V. K. 

Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Žinojo, kad jis yra viršininkas, pagrindinis ūkininkas, kuriam viskas priklauso, žemės, technika ir pan., tačiau ką jis konkrečiai darydavo, jis nežino. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Nežino, kartais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), į dirbtuves, bet ką ji ten veikdavo, nežino. Kartais atveždavo darbininkams maisto. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Nežino. 4. Ar jam išvis yra žinoma, kad egzistuoja trys skirtingi ūkiai? Nežino, pirmą kartą girdi tokį dalyką. 5. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežino nieko. 6. Kur rinkdavosi darbuotojai prieš darbus, įskaitant ir jį? Rinkdavosi (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. 7. Ar pažįsta A. E., ir kas jis toks yra? Pažįsta, kartais tekdavo kartu dirbti, matydavo, kaip jis važinėdavosi su traktoriumi. 8. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ? Nežino. 9. Kokias paslaugas teikdavo ūkiui UAB “A”? Nežino. Pamena, kad kai dirbo pas M., iš ten veždavo trąšas. 10. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardės, gali pasakyti, kad dirbo tik su I., nežino tiksliai ar jis C., jis dirbdavo su „Kamaz“, V. S. – sandėlininkas, dirbdavo (duomenys neskelbtini) garaže mechanizatoriaus darbus, S. P. – traktorininku, kartu jie dirbo, jis veždavo vandenį, jis purkšdavo, kitų pagal vardus ir pavardes nežino, su jais tikriausiai nedirbo. 11. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes, nežino, ar su kažkuriuo iš jų dirbo. 12. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų kartu dirbo su V. V., jis buvo kombainininkas, daugiausia kuldavo. Dirbo su juo kartu tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau negali pasakyti, kiek laiko jis tiksliai dirbo, kiek darbo valandų, dienų, kaip jam buvo išmokamas darbo užmokestis, nežino. Taip pat pažįsta S. J., kiek žino, jis iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nes pažįsta jį iš seniau, taip pat žino, kad jis dirbo pas ūkininkus Re. su V., tačiau kiek laiko dirbo ir kada jis ten dirbo, nežino, bet jis kartu su juo nedirbo. L. nežino. 13. Kokia buvo ūkinė technika? Ir kur ji buvo laikoma? Du traktoriai „Belarus“, traktorius „Case“ ir traktorius „New Hooland“, jie visi dažniausiai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo kombainas „Claas“, jis taip pat dažniausiai buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Tačiau priklausydavo nuo atliekamų darbų, kurioje pusėje, kokiuose laukuose tuo metu dirbdavo, ten ir būdavo suvaryta visa ūkinė technika. 14. Kur buvo laikomi gyvuliai? Matydavo, kad gyvuliai laikomi (duomenys neskelbtini). 15. Kas prižiūrėdavo tuos gyvulius? Nežino. 16. Koks buvo jo darbo laikas? Darbo laiko nebuvo nustatyta, dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, priklausydavo nuo oro sąlygų. 17. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. 18. Kas toks buvo S. A.? Nežino, kas jis ten toks buvo, tačiau atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini) ir paduodavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, taip pat per rugiapjūtę kartais atvažiuodavo į laukus, kur dirbdavo, galbūt prižiūrėdavo juos, kaip dirba, nežino. 19. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino (5 t., b. l. 106–110).

 

42. Liudytojas R. K. parodė, kad dėl darbo tarėsi su V. K. prieš 6–7 metus, dar buvo litai, dirbo pusę metų. Jis nežinojo, kokiame ūkyje dirbo. Kiek pamena, sutarė, kad mokės 400 Lt per savaitę, per mėnesį – 1600 Lt, atrodo. Apie valandas nieko nesitarė, dirbo pilnu etatu, gaudavo tokį atlyginimą, kokį sutarė. Nepamena, ar pasirašydavo žiniaraščiuose, atrodo, kažką rašydavosi, sumų nežiūrėjo. Darbo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini)  buhalterijoje. Visus 6 mėnesius gavo minimalų, tuo metu nustatytą darbo užmokestį. Atlyginimas nekito. Jam darbus nurodydavo V. K., algą išmokėdavo, o dėl algalapių nepamena, gal ne pastarasis duodavo pasirašyti. Dirbo prie malkų, prie grūdų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 162–164, 165–169), liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi. Jis vairuotoju dirbo prie malkų. Kas dar dirbo tuo metu, nepamena. V. V. pažįsta iš matymo, matė pastarąjį (duomenys neskelbtini), kažkada lentas pjovė pas V. K. prie fermos. Kada buvo, nepasakys, jis tada dar dirbo. Jis prie žemės ūkio darbų nedirbo, tai nematė V. V. Atrodo, V. V. vežė trąšas su vilkiku, iš kur, nematė. Vilkikas turbūt priklausė V. K. Fermos yra (duomenys neskelbtini). Yra dirbęs prie tvorų (duomenys neskelbtini). Nepamena, gal ir tas kartas, gal ir ne, kai matė V. V. su vilkiku.

Darbuotojai rinkdavosi, būdavo, (duomenys neskelbtini) prie V. namų, (duomenys neskelbtini) g., namo numerio nepamena, būdavo, kad tiesiai į darbą nuvažiuoja. Jis važiuodavo tiesiai į darbą, nežino, kur kiti rinkdavosi.

R. V. nežino, S. A. žino. Apklausos metu geriau atsiminė, davė teisingus parodymus, nepamena, ar pareigūnai darė spaudimą. Nežino, kiek iš viso buvo ūkių, žino du: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .Nežino, kieno ūkiai. A. E. pažįsta iš matymo, nežino, ar jis turi savo žemių. Yra dirbęs tuose laukuose. Per apklausą, atrodo, buvo pateikti žiniaraščiai.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 85, 92), liudytojas nurodė, kad 85 lape nemato parašo, 92 lape jo parašas. Sumų neatsimena, algą gaudavo litais. Taip išeina, kad gaudavo didesnę sumą, nei nurodyta.

42.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad buvo įdarbintas pas R. M. ūkyje nuo 2014-01-02 iki 2014-07-03 vairuotoju. Šį darbą susirado per skelbimą internete. Pasiskambinus skelbime nurodytu numeriu bendravo su V. K., ir jis pasakė atvykti pas jį į namus susitarti dėl darbo sąlygų. Atvykus pas jį į namus, su V. sutarė, kad žiemą reikės padėti prie statybų, vykstančių (duomenys neskelbtini) kaime, kiek prisimena, ten stovėjo jam priklausantys ūkiniai pastatai, tai reikėjo padėti tuos pastatus remontuoti, o vasarą reikėjo pjauti malkas. Malkas pjaudavo skirtinguose miškuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą mišką, medžiai būdavo nupjauti ir sukrauti, tai reikėdavo tuos medžius supjaustyti, sukrauti į sunkvežimį ir nuvežti pas žmones, kurie tas malkas nusipirkdavo. Dirbdavo kartu su K. tačiau pavardės jo neprisimena. Darbo valandų nebuvo nustatyta, dirbdavo ilgas darbo valandas, tiek, kiek liepdavo V. K. Visam darbui vadovavo V. K., o R. M. nėra net matęs. Darbo sutartį pasirašė buhalterijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste. Kiek prisimena, buvo įdarbintas pilnu etatu, o koks buvo numatytas darbo užmokestis darbo sutartyje, neprisimena. Atlyginimą sutarė su V., kad mokės grynaisiais 400 litų per savaitę, kaip sutarė, taip ir išmokėdavo atlyginimą pats V. K. grynaisiais ne daugiau 400 litų per savaitę, dažniausiai šeštadieniais. Kai gaudavo atlyginimą, ant jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. Kam priklauso visas ūkis, dirbamos žemės, miškai, ar R., ar V., nežino. V. V. pažįsta, nes jis dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K. Jis važinėdavo su sunkvežimiu, kombainu, traktoriumi. Nuo kada iki kada V. V. dirbo pas ūkininkus Re. ir V. ūkyje, nežino, tik tiek, kad jis jau dirbo pas juos prieš jam ateinant ir tebedirbo, kai jis išėjo iš šio darbo. Iš šio darbo išėjo, nes norėjo pakeisti darbą. Nėra piktuoju su V. K. ar R. M. (5 t., b. l. 162–164).

42.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad pas R. M. ūkyje dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. liepos mėn. vairuotoju. Šį darbą susirado laikraštyje, kuriame buvo skelbimas, kad R. M. ūkis ieško sunkvežimio vairuotojo. Jeigu gerai pamena, tai pasiskambinus telefonu dėl darbo kalbėjosi su V. K., jis nurodė atvykti pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) aptarti darbo sąlygas. Ten nuvykus, jį pasikvietė į namą pokalbiui. Kartu buvo ir S. A. S. A. klausinėjo, ką moka dirbti, o su V. K. susitarė dėl atlyginimo, tai yra sutarė, kad jam mokės 400 litų už savaitę. Darbo sutartį, kiek pamena, vyko pasirašyti su S. A. į ūkio buhalteriją, esančią (duomenys neskelbtini)  miesto centre, tikslaus adreso nepamena. Ten jam buhalterė, vardo ir pavardės nežino, davė pasirašyti darbo sutartį, kad dirbs R. M. ūkyje vairuotoju. Buvo įdarbintas pilnu etatu. Koks buvo nurodytas darbo užmokestis darbo sutartyje, tiksliai nepamena, bet, kiek pamena, lyg ir tuo metu minimalus darbo užmokestis. Kodėl buvo įdarbinamas R. M. ūkyje, nors darbo pokalbis vyko ir dėl atlyginimo tarėsi su V. K., tam dėmesio neteikė, galvojo, kad tiesiog jos vardu yra ūkis. Koks buvo numatytas darbo laikas darbo sutartyje, neprisimena. Taip pat pokalbio metu nebuvo sutarę darbo laiko. Per tuos pusę metų, kiek dirbo, teko dirbti įvairius darbus: Kražių, taip pat tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose miškuose, taip pat prie (duomenys neskelbtini) esančiuose miškuose kirsdavo malkas, kraudavo į sunkvežimį ir išvežiodavo žmonėms, pasakydavo K., jo vardo ir pavardės neprisimena, kur nuvežti, ir veždavo. K. sakydavo, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Taip pat dirbo prie statybų (duomenys neskelbtini), ten renovavo fermas, taip pat tiesė tvoras (duomenys neskelbtini) kaime. Kai dirbo miškuose, dirbo kartu su K. ir dar vienu vyru iš (duomenys neskelbtini), tačiau jo vardo ir pavardės nepamena, kartais dirbdavo vien su K. Būdavo kartais ir darbininkų, bet jų nežino. Kai dirbo prie statybų, tai taip pat kartu dirbo K., D., pavardės nepamena, iš (duomenys neskelbtini), taip pat atvažiuodavo A. E., V. V. A. su Va. atvažiuodavo lentų pjauti. E. daugiausia matydavo važinėjantį su traktoriumi. Kai prasidėjo sezonas, kažkur gal kovo pabaigoje, matydavo V. V. su vilkiku, jis veždavo trąšas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaime esančias fermas, kur jis tiesė tvoras. Prieš darbus dažniausiai rinkdavosi (duomenys neskelbtini), kur gyveno V., tačiau kartais iš vakaro pranešdavo, kur reikės dirbti kitą dieną, tai savo asmeniniu transportu vykdavo tiesiai į darbo vietą. Tuo adresu rinkdavosi tie, kas gyveno (duomenys neskelbtini), tai D., K., taip pat I. C., kartais ateidavo ir A. E., ir su mašina visi kartu nuvykdavo, kur tą dieną reikėjo dirbti. Jo darbo užmokestis per tą laikotarpį, kiek dirbo, nesikeitė, tai yra, ką buvo sutarę, tiek ir gaudavo. Jam atlyginimą visada išmokėdavo grynaisiais V. K. Gaudavo kartą per savaitę 400 litų. Kad gavo atlyginimą, pasirašyti nereikėjo. Jam apklausos metu buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščių kopijos su jo vardu ir pavarde, gali pasakyti, kad peržiūrėjus visus žiniaraščius su jo vardu ir pavarde, šalia esantys parašai yra jo, tačiau kaip jis pasirašė ant šių dokumentų, neprisimena. Kiek mato, jam išmokėto atlyginimo suma pagal žiniaraščius nesutampa su jo realiai gautu atlyginimu. Atlyginimą V. dažniausiai išmokėdavo šeštadieniais, nes dirbdavo po 6 dienas, turėdavo 1 laisvą išeiginę – sekmadienį. Darbo užmokestį paduodavo taip pat skirtingai, kartais išmokėdavo ir savo namuose, kartais atveždavo į darbo vietą, kur tuo metu dirbdavo. O kaip su kitais darbuotojais jis atsiskaitydavo, nežino, nesigilino. Darbo laikas taip pat būdavo įvairus, nežino, kaip jis apskaičiuodavo jo darbo laiką. Dirbdavo, kol sutemdavo, gal iki 19 ar 20 valandos vakaro, įvairiai. Apie V. K. ūkį ar A. E. ūkį nieko nėra girdėjęs. Žino tik, kad yra R. M. ūkis, kuriame jis dirbo, o viskam vadovauja V. K. Tuo tarpu R. M. yra tik matęs jos pačios namuose, kur gyveno su V. Nematė, kad ji vadovautų kam nors ar važiuotų į laukus, ar fermas, kur dirbo. A. E. vairuodavo traktorių, dažnai jo nematydavo. O kaip jie tarpusavyje dalindavosi funkcijomis, nežino, taip pat nėra girdėjęs apie jungtinę veiklos sutartį. Jis galvodavo, kad R. ir V. yra kaip šeima, ir tai yra jų bendras ūkis, tik registruotas Re. vardu, o kaip ten kas yra tiksliai, nežino, nesigilino. Taip pat negali pasakyti, kur kieno kokios žemės yra, kam jos priklauso. Taip pat manė, kad Re. ūkiui priklausė ir sandėliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime.

 Atsakė į pateiktus klausimus: 1. Kur buvo laikoma ūkinė technika ir kokia tai buvo ūkinė technika? Kiek pamena, ūkinė technika buvo laikoma tiek (duomenys neskelbtini) kaime, tiek (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose sandėliuose, garažuose. Tai buvo traktoriai, kombainai. Kiek pamena, buvo traktorius „Belarus“, „John Deer“. Kombaino pavadinimo nepamena. Taip pat turėjo du didelius sunkvežimius ir vieną nedidelį, su kuriuo jis veždavo malkas. Tas nedidelis sunkvežimis kartais stovėdavo (duomenys neskelbtini) pas K., kartais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) .O kita ūkinė technika, kiek pamena, buvo laikoma taip pat skirtingai, priklausydavo nuo tuo metu atliekamų darbų. 2. Kur buvo laikomos trąšos? Ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 3. Ar yra vežęs trąšas? Jei taip, kokiam ūkiui vežėte? Iš kur? Vieną kartą teko vežti trąšas iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į (duomenys neskelbtini), kur tada tręšė darbininkai laukus. 4. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: S. G., I. C., V. L., J. K., S. A., D. L., P. J., V. S., D. K., A. M., J. P., S. P., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad kartu dirbo su I. C., jis dirbdavo prie karvių, kartais pavairuodavo sunkvežimius, galbūt dirbo su D. K., nežino jo pavardės, bet jį vadindavo D. Taip pat jam girdėta L. pavardė, tačiau negali pasakyti, ar su juo dirbo ir ką jis dirbo. Taip pat kitos pavardės jam negirdėtos. Dar lyg ir dirbo kažkoks S. – traktorininkas, jo pavardės nežino. 5. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Pagal jam išvardintus vardus ir pavardes nežino, ar su jais dirbo. 6. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš išvardintų asmenų žino tik V. – gaisrininką. Apie jo darbus pasisakė jau anksčiau. Su V. buvo pasikalbėję jam tik įsidarbinus, Va. jam pats pasipasakojo, kad prieš tai dirbo sunkvežimio vairuotoju, o tuo metu, kai kalbėjo, sakė, kad dirba ūkyje ir (duomenys neskelbtini)  gaisrinėje. 7. Kokias paslaugas ir kokiam ūkiui teikė UAB K.? Nežino.8. Koks buvo pasiskirstymas tarp R. V. ir S. A.? Kokias funkcijas jie atliko? Kiek žino, R. V. – policininkas iš (duomenys neskelbtini), jis dirbo ūkyje, (duomenys neskelbtini), vadovaudavo darbininkams. Tai žino, nes pats buvo keletą kartų nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tai ten jis būdavo. Taip pat matydavo V. ir (duomenys neskelbtini) ar pas V. namuose. Į (duomenys neskelbtini) V. buvo atvežęs pjūklus. O An. kartais matydavo atvažiuojantį į laukus, (duomenys neskelbtini) rajone. Bet ką jis ten darydavo, jis nežino. Koks tarp jų abiejų darbų pasiskirstymas, nežino. 9. Ką žino apie V. V. paskolos suteikimą? Nieko nežino. 10. Ką žino dėl galimo poveikio ūkyje dirbusiems asmenims? Nieko nežino (5 t., b. l. 165–169).

 

43. Liudytojas S. P. parodė, kad jis dirbo mechanizatoriumi pas R. M. ūkyje. Lygtai nuo 2013 m. pradėjo dirbti, kai nupirko ūkį R. su V., tebedirba iki šiol. Darbo sutartį pasirašė su R. M., dirbo pilnu etatu. Su R. M. tarėsi dėl atlyginimo, gaudavo minimumą, pasirašydavo žiniaraščius. R. M. duodavo pinigus, ir jis pasirašydavo. Nepamena, kokią sumą gaudavo, seniai buvo. Vienu metu buvo išvykęs į užsienį.

Su V. V. neteko kartu dirbti, neteko pastarojo matyti V. K. arba R. M. laukuose. 

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 118–120), liudytojas nurodė, kad nematė V. V. dirbančio, neatsimena apklausos. V. V. „švogeriui“ A. E. padėdavo, matydavo, kad iš dirbtuvių techniką pasiimdavo, o kur dirbdavo, nematė. Laukuose jo nematė. Dirbtuvės priklausė R. M., V. K., A. E. A. E. sakydavo, kad V. V. jam padės. A. E. irgi ūkininkas.

R. V. žino iš mokyklos laikų, pastarasis atvažiuodavo, bet su technika nedirbo, jam nurodymų, ką dirbti, nedavė. Jie ir savaitei žinodavo, kokius darbus dirbti. R. M. iš vakaro pasakydavo arba ryte, atvažiuodavo į dirbtuves (duomenys neskelbtini)  kaime. Jis dirbdavo iki 17 val., per darbymetį gal iki 19 val. Nedirbdavo ilgiau nei 8 val. Rytą vėliau pradėdavo, nes su rasa negali purkšti, vėliau baigdavo darbą.

S. A. pažįsta, pastarasis nedirbo ūkyje.

Atlyginimas visus metus būdavo vienodas. Iš V. K. algos negavo. Nematė, kad kitiems R. M. duotų algą, kai jam mokėdavo. Mokėjo vieną kartą per mėnesį.

S. J. pažįsta, pastarasis nedirbo. Neatsimena, kad kartu su juo (S. J.) dirbtų. 

Per apklausą nemelavo, spaudimo lygtai nepatyrė. Skaitė protokolą, nepamena, ar gerai surašytas, pasirašė.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 102, 114), liudytojas nurodė, kad abiejuose parašas yra jo. Kad skiriasi sumos – tai gal apie mėnesį biuletenį turėjo, yra sirgęs. Dėl sumų negali pasakyti.

Parodžius žiniaraščius (12 t., b. l. 120), liudytojas nurodė, kad parašas yra jo, matyt, tiek gaudavo, kiek parašyta.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 122–127), liudytojas nurodė, kad nepamena parodymų. R. M. atnešdavo pinigus ir duodavo pasirašyti. Negali paaiškinti, kodėl apklausoje kitaip nurodė. Jam išmokėdavo, kiek parašyta algalapyje.

I. C., J. P., S. G. nepažįsta. Nepasakys, su kuo dirbo 2015 m.

Jis gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiavo į teismą su savo mašina.

Jis turi diabetą. Dėl ligos galėjo dirbti visomis dienomis.

Nepamena, kodėl per apklausą skirtingas sumas nurodė, gaudavo kiekvieną mėnesį minimalią algą, pasirašydavo ir viskas, ne visada tikrindavo. Negali tvirtinti, kad sutapdavo žiniaraštyje parašyta suma su jam išmokėta.

Buvo susitarimas, kad žiemą nedirba, o atlyginimas bus minimumas. Jis visus metus gaudavo algą, bet žiemą nedirbdavo, lietus lydavo, nedirbdavo, bet algą gaudavo. Per darbymetį dirbdavo daugiau, o kai nėra darbo, nedirbdavo. Taip buvo sutarta.

Dėl ligos jam reikėdavo eiti pas gydytojus. Kai pas gydytojus važiuodavo, jam mokėjo algą už tas dienas. Nebuvo susitarimo, kad mokės mažiau nei minimalią. Minimali alga dėl to, kad ligonis. Negali įvardinti, koks atlyginimas „ant popieriaus“, koks į rankas.

Darbo sutartį pasirašė su R. M. Ir R. M., ir V. K. – abu vadovavo ūkiui.

Su R. M. tarėsi dėl algos. Dabar dirba pas V. K., todėl ir su pastaruoju tarėsi dėl minimalios algos. Atskaičius mokesčius, gaudavo algą. Taip išeina, kad minimalią gaudavo „ant popieriaus“.

43.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. P. parodė, kad pas R. M. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2013-05-20 iki 2017-09-19 mechanizatoriumi. Tik praėjusią žiemą buvo išvykęs į užsienį, tai išsidarbino, o nuo 2018-03-27 vėl įsidarbino pas Re. ūkyje. Anksčiau, iki 2013 m., dirbo R. M. ūkyje, o po to 2013 m. gegužę R. ūkį nupirko R. M., tai buvę R. M. darbuotojai, taip pat ir jis įsidarbino pas R. M. ūkyje. Su R. M. sudarė darbo sutartį. Buvo įdarbintas pilnu etatu, taip pat pilnu etatu dirba ir šiuo metu. Dirba visus ūkio darbus, vairuoja ūkio techniką, aria laukus, juos purškia ir panašiai. Kokius darbus reikia atlikti, viską nurodo R. M. Daugiausia dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, bet taip pat tenka dirbti ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val. Viršvalandžių nebūna. Atlyginimą gauna 400 eurų grynaisiais. Atlyginimą išmoka kiekvieną mėnesį per 2 kartus pati R. M. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra 200 eurų gauna mėnesio 1 dieną, o kitus 200 eurų gauna mėnesio 15 d. Išmokėjus atlyginimą visada duoda pasirašyti ant algalapio, kad jam išmokėtas atlyginimas. Jokių priedų nėra gavęs. V. V. pažįsta. Jis atvykdavo į laukus, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur taip pat dirbdavo ūkio darbus su ūkio technika, tačiau kam ta technika priklausė, nežino. Dažniausiai Va. dirbantį laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, matydavo vasaros pabaigoje, tai buvo 2014 metais, 2015 m., 2016 m., o ar jis dar dirbdavo 2017 m. ir 2018 m. jau nebeprisimena. Ar V. V. dirbo pas R. M. ar V. K. ūkiuose, nežino. Kiek A. E. jam yra minėjęs, V. V. jam padėdavo dirbti ūkio darbus. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (6 t., b. l. 118–120).

43.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas S. P. parodė, kad Pas Re. ūkyje dirbo nuo 2013 m. iki 2017 m., tikslių datų neprisimena, po to buvo išvykęs padirbėti per žiemą į užsienį ir, kai grįžo, 2018 m. vėl įsidarbino pas R. M. ūkyje. Tačiau dabar, praėjusią savaitę, persirašė darbo sutartį, kad dirba pas V. K. ūkyje, nes kiek suprato, R. M. nebeūkininkaus. Iki 2013 m. prieš Re. ūkį dirbo pas R. M., o po to, kai kažkuris iš ūkininkų, R. ar V., nupirko R. M. ūkį, tada įsidarbino pas R. M. Kartu su juo pas M. dirbo S., J. P., J. ir po to, kai nupirko ūkį, įsidarbino visi pas Re., išskyrus J. Kiek pamena, darbo sutartį atvežė į dirbtuves (duomenys neskelbtini) pasirašyti R. M. su V. K. Kas buvo numatyta darbo sutartyje, neprisimena. 2018 m., kai iš naujo darbinosi, tai sutartį pasirašė pas Re. namuose. Kas buvo ir toje sutartyje parašyta, neprisimena. Kai pirmą kartą darbinosi, pamena, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ir į dirbtuves atvažiavo M., K. ir M. M. pasakė, kad parduoda savo ūkį, kuriame dar dirbo, ir, jeigu nori, gali įsidarbinti pas M., tai ir įsidarbino. Ir pasirašė darbo sutartį. Iš pradžių, kiek pamena, buvo įdarbintas pusę etato, kodėl tik pusę etato, nežino, o gal po mėnesio jį įdarbino pilnu etatu, tačiau ar davė pasirašyti naują sutartį, nepamena. Įdarbino jį pilnu etatu, nes reikėjo jam pateikti savivaldybei dokumentus, kad dirba pilnu etatu, ir nereikėtų jam mokėti kažkokių mokesčių, nes gyveno socialiniame būste. Tiksliai nežino, dėl ko jam reikėjo teikti tuos dokumentus, nesigilino, žmona tvarkydavo tuos reikalus. Ir daugiau per tą laiką dirbo visada pilnu etatu. 2018 m., kai rašėsi naują sutartį, irgi buvo įdarbintas pilnu etatu. Darbo užmokestį buvo sutaręs minimalų, koks buvo tuo metu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Lygiai taip pat buvo ir 2013 m., taip pat sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Tiek 2013 m., tiek 2018 m. dėl darbo užmokesčio tarėsi su R. M. Atlyginimą visada išmokėdavo pati R. M. Jis pats nuvykdavo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini)  arba ji pati atveždavo į (duomenys neskelbtini). Be jos daugiau jam niekas darbo užmokesčio neišmokėdavo. R. V. ar V. K. jam nemokėdavo darbo užmokesčio. Kai buvo valiuta litai, neprisimena, kiek gaudavo užmokesčio, o nuo 2015 m. gaudavo ne mažiau 400 eurų per mėnesį. R. jam išmokėdavo kartą per mėnesį grynaisiais. Kad gavo atlyginimą, R. arba V. duodavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, kuriuos atveždavo į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, žiniaraščius duodavo pasirašyti ir V. Sutapdavo žiniaraštyje nurodyta suma su jam išmokėtu darbo užmokesčiu. Kodėl 2018-12-19 liudytojo apklausos metu sakė, kad jam R. išmokėdavo atlyginimą du kartus per mėnesį, nežino, susipainiojo, gal anksčiau ir išmokėdavo du kartus per mėnesį, bet paskutinius metus tai tiksliai gaudavo kartą per mėnesį. Dabar sako tiesą. Apklausos metu jam buvo parodyti 2020-03-10 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, tai yra R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščiai. Peržiūrėjus tuos žiniaraščius su jo vardu ir pavarde, gali parodyti, kad šalia jo vardo ir pavardės esantys parašai yra jo, jis ant jų pasirašė, išskyrus 2013 m. rugpjūčio ir gegužės mėn. žiniaraščių, čia nesuprasi, ar tai jo parašas, ar ne. 2013 m. gegužės mėn. tikrai ne jo parašas, o rugpjūtį čia lyg ir jo, bet ant viršaus kažkas gal dar parašė, nežino, negali patvirtinti. Taip pat nežino, kodėl sumos tokios įvairios, ir negali patvirtinti, ar gavo būtent tokias skirtingas sumas, nurodytas žiniaraščiuose. Nes tikrai gaudavo ne mažiau 350 eurų per mėnesį, nepriklausomai nuo sezoniškumo ar atliktų darbų. O kai buvo valiuta litai, nepamena, kiek gavo. Kai liepdavo pasirašyti ant tų žiniaraščių, tikriausiai nelabai atidžiai gilindavosi, kas ten parašyta, kokios sumos. Jo pagrindinė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) esančiose dirbtuvėse, dirbo mechanizatoriumi, su traktoriumi daugiausia purkšdavo laukus tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Kam tie laukai priklausė, nežino. 2013–2017 m. dirbo daugiausia su „Case“ traktoriumi, bet tekdavo pavairuoti ir kitus. Kiek žino, tas „Case“ priklausė R., o prieš porą metų buvo nupirktas naujas traktorius „Case“, su kuriuo jis irgi dirbo. Jo darbui vadovavo R. M., pasakydavo savaitei į priekį, ką reikės dirbti, o daugiau jie patys žinodavo, ką reikia padaryti. Jų darbo niekas nekontroliuodavo. Būdavo, kad pravažiuodavo V. ar A. E. patikrinti.

Atsakė į klausimus: 1. Kokias funkcijas atlikdavo V. K. savo ūkyje? Vadovaudavo. Atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ar į laukus, kur dirbdavo, ir pažiūrėdavo, kaip dirba. Kartais atvažiuodavo su R. Jis suprato, kad R. su V. yra bendra šeima, ir manė, kad jų yra bendras ūkis, bendrai organizuoja darbus. 2. Kokias funkcijas atlikdavo R. M. savo ūkyje? Buvo ūkio vadovė, duodavo darbininkams nurodymus, ką reikia dirbti, atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ar į laukus su V. pasižiūrėti, kaip dirba. 3. Kokias funkcijas atlikdavo A. E. savo ūkyje? Ar turėjo jis savo ūkyje darbuotojų? A. E. dirbdavo su traktoriumi: ardavo, purkšdavo, sėdavo. Ar turėjo jis savo ūkyje darbuotojų, nežino. 4. Ar jam žinoma apie jungtinę veiklos sutartį? Nežinoma. 5. Ar žino, kaip atskirti tris ūkius: R. M., V. K. ir A. E.? Kam kokia technika priklauso, žemės, laukai, dirbtuvės? Nežino. Tik žino, kad tas „Case“ priklausė Re. ūkiui, nes buvo parašyta ant traktoriaus dokumentų. 6. Kur rinkdavosi R. M. ūkio darbuotojai prieš darbus, įskaitant ir jį patį? (duomenys neskelbtini) rinkdavosi. R. 8 val. ryte atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir susakydavo, ką daryti, kokius darbus atlikti. Per tą laikotarpį buvo daug darbuotojų, jie keitėsi, todėl konkrečiai, kas tokie ir kada rinkdavosi prieš darbus (duomenys neskelbtini), nepamena. Kiek pamena, ten rinkdavosi tiek Re., tiek V. darbininkai. Iš kur žino, kur kas dirbo, tai pasisakydavo patys. Dirbo pas Re. – J., S. kitų nepamena. O kas tokie pas V. dirbo, neprisimena, bet kiek pamena, E. K. 7. Kokias paslaugas ūkiui teikė UAB K. ir kokiam ūkiui? Aptarnaudavo kombainus „Claas“. Kiek dabar prisiminė, vienas kombainas buvo Re., o kam kiti priklausė, nežino, gal V. Bet paslaugas teikė visiems kombainams. Jeigu rimtai sugesdavo kombainas, tada atvažiuodavo iš K. darbuotojas, jo vardo, pavardės nežino, ir tvarkydavo kombainus. 8. Ar yra matęs, kad grūdus ir / ar trąšas vežtų V. V.? Nežino, turbūt nematė. 9. Ar yra matęs, kad V. tvarkė ūkinę techniką? Jei taip, tai kokią jis techniką, kur, kada tvarkė? Nėra. 10. Kieno biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini) ? Tuo adresu gyvena R. su V., tačiau ar tuo adresu yra įsikūręs biuras, nežino. 11. Ar žino, kur registruoti R. M., V. K. ir A. E. biurai? Nežino. 12. Ar dirbo kartu su R. M. ūkyje įdarbintais: V. L., I. C., S. G., R. K., J. K., D. L., D. K., J. P., P. J., V. S., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes gali pasakyti, kad dirbo su V. L., pastarasis dirbo vairuotoju, veždavo grūdus su vilkiku, bet su juo dirbo neilgai, nes jis, rodos, dirbo tik sezoną, kelinti metai buvo, nepamena, I. C. – vilkiko vairuotoju, irgi veždavo grūdus, bet čia buvo pačioje pradžioje, gal 2013 m., tiksliai nepamena, nes irgi dirbo neilgai, D. L. – mechanizatoriumi, dirbo ir su vilkiku, ir su traktoriumi, D. K. – jis dirbo (duomenys neskelbtini)  prie gyvulių, prižiūrėdavo gyvulius, P. J. – traktorininku: vandenį veždavo, sėklas veždavo, V. S. – sandėlininku (duomenys neskelbtini), priimdavo grūdus, tvarkydavo. Kada konkrečiai su kuo dirbo, tiksliai negali pasakyti. Su išvardintais asmenimis, su kuriais dirbo laukuose, dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose. Kitos pavardės jam negirdėtos, su jais tikriausiai nedirbo. 13. Ar dirbo kartu su V. K. ūkyje įdarbintais: V. B., R. S., A. K., E. K., R. J., Ž. J., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų asmenų pagal vardus ir pavardes dirbo su R. S. – vairuotoju, veždavo grūdus nuo kombaino, A. K. – dirbo ir su traktoriumi, ir sandėlyje, E. K. – mechanizatoriumi. Dirbo ir kažkoks R. – traktorininkas, bet dirbo neilgai, nežino, ar jo pavardė J. Dirbo taip pat su Ž. J. – traktorininku, ardavo, sėdavo. Su jais visais dirbo taip pat tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Kitų pavardės negirdėtos. 14. Ar dirbo kartu su V. V., S. J., S. L., jeigu dirbo, tai kada, kur, kokius konkrečiai darbus jie atliko? Iš jam išvardintų kartu kurį laiką dirbo su S. J., bet neilgai. J. purškė, sėjo laukus. Kada tas buvo, nepamena, taip pat nežino, kiek jis laiko dirbo, turbūt neilgai. Su V. kartu laukuose nedirbdavo. Jį tik matydavo, kai jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti traktoriaus ir išvažiuodavo. Nėra matęs jo dirbančio laukuose. L. nežino. 15. Kodėl 2018-12-19 jis sakė, kad V. V. atvykdavo į laukus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur dirbdavo ūkio darbus su ūkine technika, dažniausiai jį dirbantį laukuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje matydavo vasaros pabaigoje, tai buvo 2014 m., 2015 m., 2016 m., ar jis dar dirbo 2017 ir 2018 m., nepamena? Nepamena, kad taip būtų sakęs. Dabar sako tiesą, jo laukuose dirbančio nematydavo. Tik matydavo, kaip iš (duomenys neskelbtini) esančio garažo pasiimdavo traktorių, o kur jis važiuodavo su traktoriumi, nežino. 16. Ką žino apie paskolos suteikimą V. V.? Nieko nežino. 17. Kur buvo laikomi ūkio gyvuliai? Ir kas juos prižiūrėdavo? (duomenys neskelbtini) .Juos prižiūrėjo K. 18. Kur buvo laikoma ūkinė technika? Ta, su kuria jie dirbdavo, tai (duomenys neskelbtini) .Traktoriai, kombainas. 19. Kur buvo laikomos trąšos ir grūdai? Vieni grūdai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), kiti (duomenys neskelbtini), taip pat ir su trąšomis, laikydavo (duomenys neskelbtini), būdavo ir (duomenys neskelbtini) .20. Kas toks buvo S. A.? Nežino jo pareigų, bet kartais jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), atveždavo pasirašyti dokumentus dėl darbo saugos. Ar jis vykdavo į laukus, nežino, nematė. 21. Kas toks buvo A. M.? Jis panašiai kaip ir An. Atveždavo taip pat dokumentus pasirašyti dėl darbo saugos. Bet ką jis konkrečiai dirbo, negali pasakyti. 22. Kas buvo toks R. V.? Jis buvo vadybininkas. Kieno ūkio vadybininkas, nežino, bet daugiausia vadovavo darbininkams (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbtuvės. 23. Ką žino apie poveikį ūkio darbuotojams? Nieko nežino (6 t., b. l. 122–127).

 

44. Liudytojas V. R. parodė, kad jis buvo apklaustas, šiek tiek atsimena apklausą. Jis buvo iškviestas į apklausą FNTT. Kadangi yra (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, tai domėjosi tarnyboje dirbančiu darbuotoju V. V., klausė, ar šis dirbo kažkokiame ūkyje. Jis neturi tikslių duomenų, ar pastarasis dirbo, ar talkininkavo. Kiek žino, V. V. ir V. K. yra giminės, koks jo statusas buvo ūkyje, negali pasakyti. Kadangi gaisrinėje trys paros laisvos, tai dauguma darbuotojų kažką dirbo. Jis net tų ūkių nežino, nepasakys, kiek ten yra ūkių. V. V. priešgaisrinėje dirbo, o ką veikė laisvu nuo tarnybos metu, neturi tokių duomenų. Su V. V. bendraudavo darbo klausimais. Konkrečiai neklausė pastarojo, kur jis dirba laisvu nuo tarnybos metu, bet žmogus visą parą būna gaisrinėje, tai kalbų visokių yra. Jis susidarė nuomonę, kad V. V. kažkur dirba ūkyje, bet jis nežino pastarojo statuso, gali ūkyje talkininkauti, nesigilino. Nepasakys, kokiame ūkyje dirbo, nes žino, kad keli ūkiai yra. Nepasakys, pas kokį ūkininką dirbo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 142), liudytojas nurodė, kad V. V. dirbo ar talkininkavo pas giminaičius ūkiuose: R. M. turi ūkį, V. K. irgi turi ūkį. Dar yra A. E., V. V. giminaitis, jis irgi ūkininkas. Nežino, pas kurį dirbo.

Priešgaisrinėje tarnyboje V. V. dirbo nuo 7.30 val. iki 7.30 val., bet yra suminė darbo laiko apskaita. Suminėje laiko apskaitoje galėdavo ir anksčiau baigti darbą, ir vėliau ateiti, suminė darbo apskaita gaisrinėje yra budintiems pamainoje. Jeigu valandos įsitenka, viršvalandžiai ar kas būna, nuo 7.30 val. iki 7.30 val., 24 val. Jei žmogus dirba tą parą, tai nėra tokios galimybės pasitraukti iš darbo. Yra galimybė tik viena, jeigu yra darbo grafike numatyta, kad jis dirba, sakykime, nuo 7.30 val. iki 24.00 val. Tas išvykimas turi sutapti su darbo grafiku. Nežino tokių atvejų, kad V. V. būtų pasitraukęs iš darbo vietos. Jo paties darbo laikas yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val.

Dėl antro darbo yra suteikiami leidimai, tam yra sudaryta komisija, į kurią kreipiasi darbuotojas, net nederina su tiesioginiu vadovu ar su juo. Yra tokia nuostata, kad pareigūnai turi kreiptis į komisiją, kad gautų leidimą dirbti antrą darbą. Tai susiję su pareigūno statusu, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Šiaip nedraudžiama dirbti antrą darbą. Reikia žiūrėti, ar tai darbo sutartis, ar pagal verslo liudijimą, nes, kiek žino, pagal verslo liudijimą nereikia kreiptis į komisiją. Įstatymai keičiasi, gal 2013 m. naujas statutas atsirado. Iki statuto pasikeitimo nebuvo suminės darbo laiko apskaitos, reiškia, pareigūnas galėjo dirbti daugiau nei 40 valandų per savaitę. Po statuto pasikeitimo atsirado suminė darbo laiko apskaita, per tris mėnesius turima išlyginti valandas. Sakykime, per mėnesį turi dirbti 162 valandos, bet ugniagesys gali dirbti ir daugiau, nes kitą mėnesį jis išlygins, dirbs mažiau. Per ketvirtį turi išdirbti tiek pat, kiek dirbtų ne budėjimo metu, kiek dirba jis, dirbdamas nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Jis dirba 5 dienas per savaitę, tai reiškia, kad negali viršyti 40 valandų. Ugniagesys dirba kas ketvirtą parą, sakykime, budėjo pirmadienį ir penktadienį, tai jis išdirbo 48 valandas per savaitę, jam susidarė 8 valandos viršvalandžių.

Neatsakys, nežino, ar pagal pareigūno garbės kodeksą V. V. turėjo pranešti apie antrą darbo vietą. Ne į jį kreipiasi dėl antro darbo, kreipiasi tiesiogiai į komisiją. Neatsakys, ar sužinojus, kad koks nors darbuotojas dirba kažkokioje įmonėje, įstaigoje, turi darbo santykius su kažkuo ir neturi komisijos sprendimo, kokių imtųsi veiksmų, ką informuotų, nes nesusidūrė, nebuvo poreikio jam ieškoti. Visi kažkur dirba. Jam nerašo tiesiogiai, kad kažkur atsirado darbo santykiai, kad jie dirba kitur, jų asmeninė atsakomybė. Nepasakys, ar darbuotojas turi pranešti vadovui. V. V. darbo laiko apskaita buvo pilnu etatu. Asmuo, dirbdamas pilnu etatu, gali dirbti kitame darbe. Jų apskaitoje žymimas darbo laikas tas, kuris dirbamas jų įstaigoje, kita įstaiga turi reguliuoti darbo valandas su jų įstaiga. Pas juos yra darbuotojų, kurie oficialiai dirba du darbus.

Darbuotojai, kurie dirba pilnu etatu, yra deklaravę darbo santykius, kiek žino. Pagal antro darbo tvarką, darbuotojas kreipiasi į komisiją, pateikia prašymą leisti dirbti, prideda privačių interesų deklaraciją, prideda įmonės kažkokią pažymą, kokia pareigas jis užims. Komisija nagrinėja atsižvelgdama į privačių interesų deklaraciją, ar tai sukelia, ar nesukelia interesų konflikto, ir nusprendžia, ar leisti jam dirbti antrą darbą, ar neleisti. Deklaruoti savo interesus yra darbuotojo pareiga. Jei komisija matys kažkokį interesų konfliktą, komisija turi prašymą atmesti ir neleisti dirbti.

Darbo grafikas sudaromas ketvirčiui ir tvirtinamas prieš savaitę. Jeigu yra kokie pakeitimai, tas grafikas koreguojamas, jei kas susirgo. Taip negali būti, kad, jei darbuotojas grafike nustatytą dieną negali dirbti ir susikeičia su kitu darbuotoju, o žiniaraščiuose duomenys nepakeičiami. Tokios praktikos nėra, kad vieną darbuotoją pakeičia kitas, nes kas atsakys. Jeigu reikia kam nors porai valandų išeiti, nežino, nėra girdėjęs net. Tai sprendžia pamainos vadas. Komisija yra kiekvienoje valdyboje. (duomenys neskelbtini) nėra, yra (duomenys neskelbtini).

V. V. pareigos yra ugniagesys-gelbėtojas. Žino, kad pastarasis gyvena bute. Girdėjo kažką, kad pirko namą, gaisrinėje žmonės kalbėjo. Jis su V. V. nekalbėjo apie namą, asmeniniais dalykais nelabai domisi. Jei V. V. reiktų eiti pas gydytoją viduryje darbo dienos, jis kreiptųsi ir į pamainos vadą, ir į jį, bet turi būti kažkokios aplinkybės, kad išeitų. Neatsimena, ar V. V. kreipėsi į jį, kad išleistų laikinai iš darbo vietos. Jam neteko matyti, kad V. V. besidarbuotų prie žemės ūkio darbų.

 

45. Liudytoja E. B. parodė, kad ji dirba UAB “A” sandėlio vedėja. Ūkininkai mažai pas ją atvažiuodavo, daugiausia vadybininkai, vietiniai, (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkai, dažniau atvažiuoja, o iš toliau atsiunčia įgaliotus asmenis. Vadyba su ūkininkais sudarydavo sutartis, pagal sutartį ateidavo pas buhalterę. Jų įmonės buhalterė sužiūri, išrašo sąskaitą, važtaraštį ir tada atvažiuoja pas ją pasiimti prekių. Įgaliojimai būdavo buhalterijoje. Ji asmens dokumentų netikrindavo, buhalterė viską žiūrėdavo, ji tik pagal sąskaitą, pagal važtaraštį prekes atiduodavo. Ji į žmones nekreipė dėmesio. Kas buvo parašyta sąskaitose, tą atidavė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 24–25), liudytoja nurodė, kad teisingi parodymai. Yra sąskaita, važtaraštis, ji atiduoda prekes ir viskas. Apie žmones, kuriems išduodavo prekes, nieko parodyti negali, nes daug žmonių praeina.

Bendrovė prekiauja trąšomis, pesticidais, mikroelementais. V. K. ir R. M. ūkių pavadinimai girdėti, gal sąskaitose atkreipdavo dėmesį, bet įmonių daug. Ji nėra pastarųjų mačiusi, bendravusi. Pas ją sandėlyje palieka važtaraščiai. Be dokumentų prekių neišduoda. Kas ateina prekių, atsineša sąskaitą faktūrą ir važtaraštį, abu tuos dokumentus išrašo buhalterijoje. Ji pasirašydavo, kad atidavė prekes. Jeigu gauta išankstinė sąskaita, tai jie, ūkininkai, nebeturi, ji pagal važtaraštį pasirašo. Būna išankstinė sąskaita ir paskui tą dieną atvažiuoja, išsirašo važtaraštį ir su važtaraščiu atvažiuoja pas ją. Anksčiau nebuvo važtaraščių, tik PVM sąskaitos faktūros.

Prekes paimantis asmuo pasirašydavo buhalterijoje, pas ją atvažiuodavo, prekes pasiimdavo, ji popierių neturėdavo. Ji pasirašydavo ant jų popierių, kad atidavė prekes. Kad gavo, jie pasirašydavo buhalterijoje, ne prie jos. Buhalterijoje pasilieka sąskaita ir važtaraštis. Pas ją atvažiuoja arba su važtaraščiu, arba su sąskaita, jeigu tos dienos sąskaita. Pasirašo ant to egzemplioriaus, kuris išvažiuoja su prekėmis.

 

46. Liudytoja V. B. parodė, kad ji yra konsultavimo tarnybos buhalterė. V. K. sutartį sudarė dėl apskaitos vedimo su konsultavimo tarnyba, ne su ja, ji tik paslaugos tiekėja. Tas pareigas vykdo nuo 2006 m. Ji su V. K. ir R. M. ūkiais turėjo reikalų, abiejų ūkių apskaitą tvarkė. R. M. ūkio apskaitą tvarkė nuo 2006 m., o V. K. – nuo 2013 m. Šiuo metu irgi tvarko. V. K., R. M. ir A. E. sudarė Jungtinę veiklos sutartį, pagal kurią dalijosi technika, kadangi V. K., pradėjęs ūkininkauti, neturėjo technikos. Buhalterinėje apskaitoje tos technikos panaudojimą apskaitydavo: rašydavo paslaugos sudarymo sutartis, sąskaitas išrašydavo. Ūkiai tarpusavyje atsiskaitydavo. Dabar taip pat yra.

Apie V. V. nieko nežino, apskaitos neveda konsultavimo tarnyboje. V. V. niekada nebuvo įdarbintas, nedirbo nė pas vieną iš tų ūkininkų. Pirmiausia jai paskambina ūkininkas, pasako, kokiu etatu įdarbinti, paskui ateina vadybininkas su žmogumi, kurį ruošiamasi priimti, arba su rekvizitais. Ji praneša „Sodrai“, parašo sutartį. Vadybininkas išsineša sutartį, paskui vieną su parašais atneša jai, kitą atiduoda darbuotojui. Taip vyksta įdarbinimas. Niekada nebuvo sutarties su V. V., nebuvo prašymo priimti.

Jai važtaraščiai nepatekdavo, tik sąskaitos faktūros. Ant sąskaitos faktūros būdavo tik ūkininko parašas, ant važtaraščio, nežino, nes jie jiems apskaitoje nereikalingi.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 30–31), liudytoja nurodė, kad R. M. 2012 m. prašė paruošti paskolos sutartį, kad paskolino pinigų vienai moteriai, V. V. taip pat paruošė tokią sutartį. Kadangi pinigai pervedami iš ūkininko sąskaitos, tai reikėjo parodyti paskolą. Buvo pervesti iš sąskaitos pinigai. Skolino litais, tai kažkur virš 30 000 Eur, galėjo būti 115 000 Lt. V. V. pinigai buvo išmokėti pervedimu į sąskaitą, ne grynaisiais, iš R. M. ūkininkės sąskaitos į V. V. sąskaitą.

Padarė programinę klaidą, nes buvo atspausdintas išrašas, parašyta kasos išlaidų orderis, o ne banko išlaidų orderis. Jie banko išrašus traukia, ne viską traukia, paspaudė „ne banko mokėjimo nurodymas“, o kasos išlaidų orderis. Paskui buvo pristatytas geras dokumentas – banko mokėjimo. Kasos išlaidų orderio nebuvo. Paskola nėra grąžinta. Dėl paskolos buvo (duomenys neskelbtini)  teismas, ėjo liudyti, kad negrąžinta paskola. Nežino, ar pykstasi V. K. su V. V. Buvo patikrinimai iš mokesčių inspekcijos, iš STT. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini), kas vyksta ūkiuose, nežino. Jie tik veda apskaitą ūkininkams. 

R. M. ūkyje buvo vadybininkas S. A., paskui R. V. ir A. M. Ūkiui vadovavo pati ūkininkė. Jei reikėdavo įdarbinti žmogų, pati paskambindavo, pasakydavo, kokiu etatu įdarbinti, o visus popierius, pasirašytus algalapius, pasirašytas sutartis atnešdavo vadybininkas. Darbo vietos adresas yra: (duomenys neskelbtini). Vadybininkas kartais ateidavo su žmogumi su prašymu priimti arba vadybininkas atnešdavo prašymą priimti be žmogaus. Dėl priėmimo į darbą pokalbių su R. M. ar V. K. nematė. Ūkininkai patys nuspręsdavo, kokiu etatu dirbs darbuotojas. Algą nurodydavo ūkininkas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius vedė ūkininkai. Kai žmogus serga, biuletenius pateikdavo ūkininkai. Atostogų išleisdavo kiekvienas ūkininkas, ir kiekvienas pateikdavo savo ūkio dokumentus.

Darbo sutartis ūkininkai pasirašydavo ne pas ją. Vadybininkas nunešdavo ūkininkui jos paruoštą sutartį, ir jis pasirašydavo.

Apskaičiavimo žiniaraščiuose yra visi atskaitymai, kiek atskaito, kiek atlyginimo, kokia išmokama suma. Tai ir yra darbo išmokėjimo žiniaraštis. Išmokėjimo žiniaraštis – tai išmokama darbuotojui suma be mokesčių. Žiniaraščius duodavo vadybininkui, surenka parašus, išmoka atlyginimą ir atneša jai su parašais, ji įsega į bylą. V. K. ir R. M. pasirašydavo žiniaraščiuose, kai išmokėdavo atlyginimus. Pagal kasos dokumentus pinigai išmokami ūkininkui. Iš kasos pinigus pagal kasos išlaidų orderį pasiimdavo ūkininkas ir išmokėdavo atlyginimus. Gali būti didesnė suma, nei reikalinga atlyginimams, kadangi ūkininkas yra fizinis asmuo, išsiima, kiek nori, kiek nori įneša. Darbuotojams atlyginimą išmokėdavo ūkininkai. Ji nematydavo, nežino. Paruoštą žiniaraštį atiduodavo vadybininkui, vadybininkas nunešdavo ūkininkui. Ji atlyginimų nemokėjo, mano, kad mokėjo ūkininkai, ji nematė, nežino.

V. K. ir R. M. ūkiuose darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą, sutartyje yra rašoma, kad vieną kartą darbo užmokestis bus mokamas. Ji nežino apie tai, kad buvo mokama du kartus.

Už prekes buvo atsiskaitoma daugiausia grynaisiais. Iš kasos pinigai išmokami ūkininkui. Kitų atskaitingų asmenų be V. K. ir R. M. nebuvo. Ji nežino apie vadybininko R. V. lenteles, kur jis panaudojo ūkio pinigus. Jai pateikdavo dokumentus, kas buvo pirkta. Jai sąskaitas atnešdavo ūkininkas.

V. V. pažįsta. Nematė V. V. dirbančio ūkininkų laukuose, nes po laukus nesivažinėja. Nežino, kaip PVM sąskaitą faktūrą galėjo pasirašyti V. V., gal nepastebėjo, neatsimena jau. Ji turi 30 ūkininkų.

Abiejuose ūkiuose technika buvo draudžiama, buvo polisai. Jie iš poliso įsiveda į apskaitą visą sumą, o paskui tą polisą dengia. Nieko nežino, kad draudimo įmokas už ūkininko ūkį V. V. sumoka. Iš draudimo įmonės nepristatydavo pinigų priėmimo kvitų.

Darbo užmokesčio žiniaraščiai: pirmas paskaičiavimas su mokesčiais, antras be mokesčių, kur grynaisiais išmokama, pasirašoma nebūtinai ant abiejų, svarbiausia per mėnesį ant vieno žiniaraščio, kur išmokama. Geriausia ant abiejų.

Ir viename, ir kitame ūkyje kasininkas yra pats ūkininkas. Atlyginimus mokėdavo grynaisiais. Kada iš banko grynaisiais išsiima, jie veda į kasą, o paskui iš kasos ūkininkas išsiima, kiek jam reikia. Ūkininko kasa kišenėje. Ūkininkas gali išsiimti, kiek nori pinigų. Jam nebūtina pateisinti, kur jis išleido, užtekdavo, kad parašo savo reikmėms. Ūkininkas atlyginimo negauna, iš kasos ima, kiek nori sau, jis iš to gyvena, kam nori, tam naudoja. Teoriškai gali mokėti neapskaitomus atlyginimus.

Yra du atskiri ūkiai, atskirai užpajamavimas ir išlaidavimas, viskas yra atskirai. V. K. už R. M. ūkį gali apmokėti, atlikti pavedimus, bet tada rašo, kad V. K. paskolino R. M. pinigų, rodo paskolą. Paskui tą paskolą turi kažkaip grąžinti.

Kai vyko patikrinimai, jai nebuvo žinoma, kokie pažeidimai buvo nustatyti.

Bent jau darbo sutartyje nurodyta, kad atlyginimas mokamas vieną kartą. Galėjo avansą išmokėti. R. M. ūkyje darbuotojams mokėdavo panašiai minimumą. Jei žmogus sirgdavo, atsispindėdavo žiniaraščiuose, „Sodrai“ pateikiama, už dvi dienas moka ūkininkas, o toliau moka „Sodra“. Sutartyje parašyta, kad, esant būtinybei, darbo laikas gali keistis, darbas priklauso nuo oro sąlygų.

Ji nematė įgaliojimo V. K. atstovauti R. M. ūkiui, prie apskaitos nebuvo. Ji pildė gyventojų pajamų, „Sodros“ deklaracijas. Paskolų R. M. yra suteikusi ne dirbantiems ūkyje asmenims. Paskolos suteikimas buvo deklaruotas.

Ji vadybininkams įgaliojimų neruošdavo, nerašydavo. Nežino, kas rašydavo.

 

47. Liudytoja L. T. parodė, kad P. G. yra jos sugyventinis, 20 metų kartu gyvena. P. G. 10 metų gyveno, dirbo pas V. K., nebuvo oficialiai įdarbintas. Buvo V. K. atvažiavęs į namus, kalbėdavosi su jos vyru. Kalbėdavo, kad reikia liudyti V. K. naudai, kad sakyti teisybę. P. G. jai sakė apie V. K. prašymus. Ji su V. K. nėra bendravusi, kalbėjusi. P. G. sakė, kad V. K. siūlė pinigų, kad neliudytų prieš V. K., kad pameluotų, jog nebuvo mušamas, išnaudojamas, per prievartą išvežamas iš namų. Nenori tų metų prisiminti. Jie pradėjo gyventi kartu 2001 metais. Pas V. K. P. G. dirbo 9–10 metų, nuo 2001 metų iki 2011 metų. Po 2011 metų P. G. nebedirbo, pabėgo. Neatsimena, kada V. K. buvo atvažiavęs, jau P. G. pas pastarąjį nebedirbo, jau bylos buvo prasidėjusios, buvo atvažiavęs gal vieną kartą. Ji nedalyvavo jų pokalbyje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 176–177), liudytoja nurodė, kad parodymai teisingi. Buvo atvažiavęs V. K. ir jos paprašė, kad pakviestų P. Po pokalbio P. G. papasakojo, jog V. K. prašė, kad neliudytų, pinigų siūlė. Prašė, kad neliudytų, kad dirbo, bet pinigų nemokėjo.

P. G. pas V. K. dirbo visokius darbus, ką liepdavo, daugiausia miškus pjaudavo. Jie tuo metu gyveno jos senelių name, kaip ir dabar tebegyvena, (duomenys neskelbtini)  kaime. Jie nėra gyvenę V. K. patalpose, bet siūlė. Ji kartais dirbdavo V. K. ūkyje, akmenis rinkdavo. Dirbo tuo pačiu laikotarpiu, kai vyras dirbo. Po to, kai vyras išėjo, nebedirbdavo.

Tų konfliktų buvo daug per 10 metų. Vyras buvo sumuštas, per prievartą ne vieną kartą iš namų buvo išvežtas. Atvažiuodavo su savo darbuotojais, prie jos, prie mažo vaiko dar smūgį suduodavo ir išsiveždavo dirbti per prievartą. Algos oficialios normalios nemokėdavo, duodavo kelis centus, siūlė mašinas, P. sutikdavo, tai kiaules. Jis daugiausia dirbdavo už kažkokius daiktus. Bėgdavo P. G. iš jos namų, slėpdavosi. P. G. pas B. pabėgo ir pasislėpė. Per ją V. K. jį vėl susigrąžino. V. K. įtikino ją, kad reikia sugrąžinti P., nes bus blogai, teismai laukia. Ji pastaruoju patikėjo ir P. pati priviliojo iš tų B. Metų tiksliai neatsimena. Tuos 10 metų abu kentėjo, gaudė, mušdavo. Dabar vyras yra užsienyje, išvažiavo 2010–2011 metais, nuolat važinėja į užsienį dirbti.

V. V. pažįsta, pastarasis atvažiuodavo pas juos. V. V. dirbo pas V. K. su technika. Metų neatsimena, vyras tuo metu irgi dirbo, jie draugavo.

Neatsimena, ar vyras buvo kviečiamas į apklausą FNTT. Ji savo apklausos neatsimena. Neatsimena, kada vyras nuėjo pas V. K. į mašiną kalbėtis. Neatsimena, kiek kalbėjosi, gal kelias minutes. Po pokalbio mašinoje vyras grįžo į namus susinervinęs, nes V. K. buvo atvažiavęs ir pristojęs, kad paliudytų, jog dirbo, kad viskas buvo gerai, nebuvo skriaudžiamas. V. nepažįsta, neatsimena, ar vyras kreipėsi pagalbos į ką nors.

Kai vyras buvo išvykęs dirbti į užsienį, kurį laiką V. K. jo ieškojo, buvo grasinimų, buvo atvažiavęs V. K. pas ją į namus ir prašė pasakyti, kur vyras yra. Gal ne grasinimai buvo, o prašymai pasakyti, kur vyras. R. S. pavardė girdėta, gal iš matymo ir pažįsta. Neatsimena, su kuo V. K. atvažiuodavo teirautis apie vyrą.

Kad vyras nurodė, jog dirbo nuo 1993 m. iki 2010 m., jis geriau žino. Kiek žino, sugyventinė V. K. buvo ūkininkė, ne jis. Visokie darbai buvo ūkyje, kokie įmanoma. Jos vyrui buvo grasinta, prie jos grasino.

Ji jaudinasi, nesmagiai jaučiasi, kad viešai turi pasakoti, kad už nugaros sėdi V. K., tam turi įtakos. Kai buvo apklausiama pareigūno, V. K. nedalyvavo, neatsimena, ar jaudinosi.

Šiandien ji atvažiavo su R. V. R. V., galima sakyti, kad yra draugė. Ji pati nevairuoja, todėl pastaroji atvežė, sakė sakyti teisybę, nemeluoti. 

Neatsimena apklausos pas pareigūnus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 176–177), liudytoja nurodė, kad apklausa vyko pas ją namuose. Tą apklausą atsimena. V. K. apklausoje jos namuose nedalyvavo, jai nebuvo ko jaudintis. Ji pasakoja visą gyvenimą per 10 metų.

Ji su tyrėja plačiau šnekėjo, ką pastaroji parašė, tą. Ji šiandien plačiau papasakojo, nes eilę metų buvo mušamas. Ji kažką painioja. Nesumaišė atminties šiandien atvežusi moteriškė, ji gal pati painiojasi. Neatsimena, kada vyras papasakojo, ką kalbėjo su V. K. Neatsimena, kas buvo prieš 10 metų ar 2019 metais.

Nežino, ar P. G. kalbėjosi su R. V. Nežino, ar su kuo kitu kalbėjosi. Nežino, kiek kartų V. K. jos vyrui siūlė kyšį. Lygtai siūlė V. K. kyšį. P. G. kyšių negavo nei iš V. K., nei iš R. V. V. K. siūlė kyšį P. G. Nežino, kada siūlė, aplinkybių nežino, bet žino, kad siūlė. R. V. aplinkybių nenurodė.

47.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. T. parodė, kad yra P. G. sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį. Šiuo metu P. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti ir planuoja grįžti šių metų liepos mėnesį. Kiek prisimena, vasario ar kovo mėnesį pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, atvažiavo ūkininkas V. K., pas kurį jos vyras dirbo daugelį metų. V. paprašė pakviesti P., tačiau apie ką jie kalbėjosi ir ar buvo grasinta, nežino. Daugiau nieko parodyti negali (6 t., b. l. 176–177).

 

48. Liudytojas J. V. parodė, kad V. K. pažįsta, R. M. nepažįsta. 

Jis dirbo UAB K. serviso tarnyboje, važiavo šalinti gedimus, aptarnauti, remontuoti žemės ūkio techniką, konkrečiai – kombainus. UAB „K“ pradėjo dirbti maždaug nuo 2012 metų, dirbo 10 metų. Nepasakys, nuo kada pradėjo bendrauti su V. K. dėl technikos remonto, ne visada pastarąjį sutikdavo nuvažiavęs.

Gaudavo centralizuotai gedimo registraciją, kontaktinius numerius. Jie susiskambindavo, kur technika, koks gedimas, atvažiuodavo, suremontuodavo ir išvažiuodavo. Atsiskaitydavo ne su juo. Seniau buvo popierinis variantas: darbų aprašymas, valandos ir gedimo aprašymas, kas padaryta, o dabar jau yra programėlė, kur yra serviso tarnybos registracija, kontaktiniai duomenys, technikos serijos numeriai. Atvažiuoji, nustatai gedimus, suremontuoji ir išvažiuoji. Yra duomenų bazė, kieno vardu yra technika. Apie gedimą gaudavo žinutę, nes centras buvo (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Gauna žinutę, kad toks ir toks klientas, telefonas, kokia technika, gedimas. Jis pasiskambina, paklausia, kas nutiko, sutaria, kada jis atvažiuos.

Jis kombainus tvarkydavo, tai žinodavo, kad vienas yra R. M. vardu, kitas – V. K. vardu. Remontuodavo ir kitų ūkininkų kombainus visame (duomenys neskelbtini) regione. A. E., kiek žino, dirbo mechaniku pas V. K., tada jis kombaino neturėjo. V. V. pavardė jam nieko nesako. Prie kombaino pasitikdavo žmogelis, gal jis (V. V.), pavardės nepamena. Kai nuvažiuoja, prie kombaino būna žmogus, pasako, kas nutiko, jis suremontuoja, tas žmogus pasirašo, kad jis suremontavo, kad sutinka, jog pretenzijų nebūtų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 180–183), liudytojas nurodė, kad dabar nepamena pavardės to žmogaus prie kombaino, kur sutikdavo. Jam atrodo, per apklausą jam parodė važtaraštį su vardu, pavarde ir parašu. Atrodo buvo 560, tai būtų R. M. ūkio, jei neklysta. Nepasakys, kas ten buvo parašyta, turėtų būti serijos numeris, technika, darbų aprašymas, valandos įkainis, apačioje darbus priėmusio vardas, pavardė ir parašas. Jeigu jį pamatytų, pasakytų, ar tas. Gal jį apklausinėjant išsikalbėjo, išsiaiškino, kad tas V. V. ten dirbo. Dokumente buvo nurodyta V. V. pavardė. Ne visą laiką pastarasis pasitikdavo prie kombaino, būdavo ir kitų. Nepasakys kitų, kurie pasitikdavo prie kombaino, E. buvo, pernai matė. S. – tai toks pagyvenęs žmogelis.

Dėl registracijos – jis nežino, kas skambindavo, nes buvo įmonėje skambučių centras, jam tiesiogiai neskambindavo. Jam daug kas paskambina tiesiogiai pasikonsultuoti, bet numerių jis neišsisaugojo. Iš to ūkio gal ir tas žmogus, apie kurį šneka, skambino, neatsimena, nes darbymečio metu būna kažkokių gedimų, o šiuo metu ta technika nedirba, ir jie su juo nebendrauja. Darbymečio metu skambučių būna nuolat, bet konkrečiai kuris, negali pasakyti. Lyg tai buvo mechanikas Ro., jei gerai pamena. Nežino, kokiame ūkyje. Jei neklysta, pas pastarąjį parašo eidavo. Jei neklysta, šis su džipu važinėdavo. V. V. laukuose pasirašydavo. Jeigu ne laukuose, tai pasiskambini ir klausi, kas pasirašys. Gal jis klysta, bet A. E. kažkada remontavo techniką. V. V. sakė, kad dirba gaisrinėje. Apie darbo užmokestį su pastaruoju nekalbėjo.

Dokumento buvo trys egzemplioriai: vienas įmonei, antras palieka klientui, trečias palieka jam kaip įrodymas, kad jis dirbo. Pagal tą aprašymą klientui išrašoma sąskaita.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 180–182), liudytojas nurodė, kad jis (V. V.) sumos nesakė, kiek uždirba. Teisingai užrašyta. Per apklausą parodė tą lapą, kur nurodyta jo (V. V.) pavardė. Jis per dieną 5–6 ūkius apvažiuoja, žmonių daug, pavardžių neprisimena. Daug kartų prie kombaino būdavo tas pats žmogus, kuris dirbo gaisrinėje. Gal ir kalbėjo su pastaruoju apie darbo užmokestį, pasakė, kad nesiskundžia, bet konkrečios sumos nepasakė. Apklausa iš jo žodžių, bet gražiau sudėliota. Jis neišskirtų, ar ūkyje, ar gaisrinėje, nesiskundžia alga.

48.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. V., be kita ko, parodė, kad R. M. žino tik tiek, kad jos vardu yra registruotas ūkis už (duomenys neskelbtini) kaimo, galimai ten yra (duomenys neskelbtini) kaimas, ten yra laikoma jos ūkinė technika, tačiau jis per visą tą laikotarpį, kiek dirba UAB K., jos gyvai nėra matęs, su ja nėra kalbėjęs, jos nepažįsta. V. K. pažįsta, jis taip pat savo vardu turi įregistravęs ūkį ir jo vardu registruotą kombainą. Tiek V. K. ūkis, tiek R. M. ūkis yra UAB K. klientai jau daug metų. Kiek prisimena, jis jau kai pradėjo dirbti, R. M. ūkis jau buvo bendrovės klientas, o V. K. ūkis klientu tapo kiek vėliau, gal nuo 2015 m., tai yra tada, kada V. K. įsigijo kombainą „Lexion 770“. Bet su V. K. susipažino anksčiau, kada įsidarbino į K., nes pastarasis jis spręsdavo klausimus, susijusius su R. M. ūkio technikos gedimais. Tai yra jam asmeniškai skambindavo ir klausdavo dėl gedimo, pavyzdžiui, kaip pašalinti gedimą vietoje, jei nepavykdavo, tada per K. atsakingus asmenis kviesdavo jį, kad jis atvyktų į vietą ir jį pašalintų. Kiek prisimena, R. M. ūkiui iš pradžių priklausė kombainas „Lexion 540“ ir „Lexion 560“, vėliau „Lexion 540“ kombainas, kiek jam žinoma, buvo parduotas ir įsigijo kitą kombainą „Lexion 670“ ir dabar šiuo metu juos tebeturi. O V., kaip minėjo, gal 2015 m. savo ūkiui įsigijo kombainą „Lexion 770“. Kiek prisimena, kai jis pradėjo dirbti K., R. M. ūkiui priklausantį kombainą „Lexion 560“ vairuodavo toks Va., galbūt jo pavardė V., tiksliai neprisimena. Paskui, tiksliai metų nepasakys, Va. vairuodavo kombainą „Lexion 670“. Paskui, kai K. įsigijo kombainą „Lexion 770“, tai Va. vairuodavo jį ir jį vairavo gal porą metų.

Per tą laiką, kiek dirbo K., jeigu reikdavo atlikti aptarnavimą ar tvarkyti ūkinę techniką R. M. ar V. K. ūkių, tai jį visada priimdavo anksčiau minėtas V. V. Tai yra dažniausiai po darbymečių, spalio mėnesį, pagal užsakymą iš bendrovės susisiekdavo su V. V., suderindavo laiką, kada galima atlikti aptarnavimą, ir Va. laukdavo (duomenys neskelbtini) sen. esančioje bazėje, kur laikė ūkinę techniką R. M. Kaip gavo Va. telefoną, neprisimena, bet turbūt kai buvo jam nurodymas sutvarkyti techniką Re. ūkyje, jį pasitiko Va. ir jie apsimainė kontaktais. Va. niekada nebuvo prašęs, kad pateiktų savo dokumentus, kad yra to ūkio darbuotojas. O nuo 2015 m., kada K. nusipirko savo kombainą, tai Va. dažniausiai būdavo (duomenys neskelbtini), esančioje bazėje, kur buvo laikomas tas kombainas. Taip pat yra ne kartą vykęs į laukus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini)  rajone, (duomenys neskelbtini) dėl technikos gedimo. Taip pat pagal užsakymą ten nuvykęs, matydavo su kombainu dirbantį V. V. Be V. V., kiek pamena, su kombainu yra matęs dirbantį S., pavardės nepasakys, vyresnio amžiaus žmogus, gal virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ir šiuo metu, kiek žino, jis tebedirba Re. ūkyje. S. vairuodavo ir dabar tebevairuoja kombainą „Lexion 560“. Tiksliai nuo kada S. vairuoja tą kombainą, neprisimena, bet jau daugiau kaip keletą metų. Taip pat, kiek žino, kombainą vairuoja ir E., jaunas vaikinas, gal iki 30 m. amžiaus. Kiek pamena, kai V. V. pradėjo vairuoti K. ūkiui priklausantį kombainą, tada E. perėmė vairuoti prieš tai V. V. vairuojamą kombainą „Lexion 670“. V. V. ūkyje dirbančio nebemato gal jau kokį porą metų, tiksliai nepamena. Tačiau, kiek jam žinoma, jis (V. V.) jau dirbo pas R. M. ūkyje, kai jis atėjo dirbti į K., tai yra nuo 2012 m., o dabar nebedirba. Kad V. V. dirbo pas Re. ūkyje, sprendžia iš to, nes visada jis jį priimdavo, matydavo jį dirbantį, vairuojantį tą ūkinę techniką laukuose, taip pat pasišnekėdavo su juo apie darbą, atlyginimus ir pan. Dėl atlyginimo tai pasakydavo, kad nesiskundžia, apie sumas, kiek gauna ar kaip jam atsiskaitoma, nekalbėjo. Taip pat, kiek žino, jis dirbo ir (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, nes būdavo, kad kai derindavo laiką dėl aptarnavimo ar gedimo, tai jis sakydavo, kad tą parą jam budėjimas gaisrinėje, reikia susiderinti ir pan. Turėjo V. V. telefono numerį, tačiau dabar, kadangi pasikeitė telefoną, numerio neišsaugojo.

Apklausos metu jam buvo parodytos 2014-10-30 sutartys serviso paslaugoms atlikti Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad tai tos pačios sutartys, apie kurias apklausoje kalbėjo kaip apie ataskaitas. Šias ataskaitas rašo trimis egzemplioriais, vienas keliauja jam, kitas – bendrovei, o trečias – klientui. Pagal šias konkrečias sutartis, kiek mato, buvo atlikęs trijų skirtingų kombainų konservavimą, kurie priklauso R. M. ūkiui. Juos atliko pas klientą, tai vadinasi, jų bazėje, kur stovėjo tuo metu kombainai. Jį priėmė kombainų konservavimui V. V. Kokios buvo V. V. pareigos, nežino, tačiau jis būdavo kaip pagrindinis asmuo, su kuriuo spręsdavo visus klausimus, susijusius su tų ūkių kombainais. Todėl jam ir duodavo pasirašyti šiuos užsakymų lapus. Tiksliai kieno prašymu buvo atliktos šios paslaugos pagal užsakymo sutartis, negali įvardinti, nes neprisimena, tačiau galėjo būti taip, kad kaip ir kiekvienais metais bendrovė K. skelbia akcijas, kad atlieka, pavyzdžiui, šiuo atveju konservavimą su nuolaida, tai jis pats skambinėja ūkininkams ir teikia šį pasiūlymą. Gali pasakyti tik tiek, kad visada skambindavo V. K., su R., kaip ir minėjo, nėra bendravęs. Atlikęs šių kombainų konservavimą, surašė užsakymo sutartį ir davė pasirašyti V. V. bei jam paliko kopiją. Daugiau pristatė tą užsakymo lapą bendrovei, o bendrovė turėjo išrašyti sąskaitą klientui, šiuo atveju turėjo išrašyti sąskaitą Re. ūkiui. Kaip ten daugiau vyko atsiskaitymas, nežino. Atsiskaitymai per jį nevyksta. Ar dar kas dalyvavo tuo metu, kada atliko šias konkrečias konservavimo paslaugas Re. ūkiui pagal jam pateiktas užsakymo sutartis, nežino, nepamena. Tačiau, kaip ir minėjo, dar be V. V. matydavo dirbantį su kombainais S. ir E., tačiau jiems nėra davęs pasirašyti šių užsakymų lapų. Taip pat dar žino, kad tame ūkyje dirbo ir Ro., tačiau pavardės nežino, tik, kiek suprato, jis ten buvo kaip koks vadybininkas, ūkvedys, kuris organizuodavo tų darbuotojų darbą, įskaitant ir V. V., nes pats girdėdavo ir matydavo, kaip jis duoda nurodymus. Jeigu atliekant paslaugas kartu dalyvaudavo Ro., tai pirmenybę pasirašyti duodavo Ro., o jei Ro. nebūdavo, tada duodavo pasirašyti ant užsakymo lapų Va. Kam reikia duoti pasirašyti, tai skambindavo V. ir klausdavo. Tai buvo gal tuos pirmus kartus, kada vyko atlikti paslaugas, skambindavo V. klausti, kam duoti pasirašyti, o po to jau žinodavo, kad, jeigu yra Ro., duoda jam pasirašyti, jeigu jo nėra, tada Va. Jam taip nurodė daryti pats V. telefonu. A. E. ūkio nežino, jam paslaugų neteikia. O be šių trijų užsakymų tikrai dar yra ne kartą atlikęs Re. ir V. ūkiams paslaugas, tačiau konkrečiai kada, kur, kas ir kaip, negali įvardinti, nes tų užsakymų būdavo nemažai. Tiksliai nepasakys, bet per metus jų būna kažkur vienam ūkiui apie 5 (6 t., b. l. 180–183).

 

49. Liudytojas G. P. parodė, kad per apklausą klausė, ar jis pažįsta V. V., tai jie susitikdavo, nes laukai šalia vienas kito buvo, ir dabar tas pats. Ūkiai greta, tik nepasakys, ar V. K., ar R. M. Nepasakys, kieno technika, V. K. ar R. M., ten dirbdavo. Kiek matydavo, V. V. dirbdavo su kombainu, su traktoriumi. Tai buvo gal 2015 metais, tikslių datų nežino. Keletą metų matė jį dirbantį ten. Jis pats pas V. K. ir R. M. nedirbo. Jie pasišnekėdavo, kai dirbo laukuose ir sustodavo pailsėti. Iki tol pastarojo nepažinojo. Su V. V. persimesdavo keliais žodžiais, su kitais darbuotojais taip pat, nes kaimynystėje dirbdavo. Bendravo kaip kaimynai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 102–104), liudytojas nurodė, kad su traktoriumi viską darydavo: sėdavo, kelis kartus matė, kaip žolę pjovė, prie gyvulių nematė nė karto. Gyvuliai buvo aptverti laukuose, jo (V. V.) prie jų nematydavo. Jų ūkio žemės ribojasi su V. K. ir R. M. 

Jis perėmė iš tėvuko žemes 2014 metų pabaigoje. V. V. matė, kai dar žemės buvo tėvuko. Ten, (duomenys neskelbtini), daug kaimų, kur yra žemės. (duomenys neskelbtini) turi žemių, kur irgi ribojasi, visur. (duomenys neskelbtini) kaime buvo V. K. bazė: garažas, tvartas ir technikos aikštelė.

P. G. pažįsta iš matymo, žino, kad toks žmogus yra. Apie jo ir V. K. santykius nežino.

Jei lietus ateina, tai dirba kiaurą parą ir jie, ir V. K. darbininkai, ir jis pats važinėdavo. Kai lietus lyja, niekas nedirba. Darbas prasideda, kaip kas yra sutarę. Gal 7 val. pradėdavo pas V. K., nepasakys, kada baigdavo – grįždavo traktoriai vėlai, jie irgi. Vėlai, tai apie 1–2 val. Su V. K. darbuotojais apie atlyginimus nekalbėjo. A. E. žino, kad toks yra. A. E. matydavo dirbantį su purkštuvu seniau, taip važinėdavosi, prižiūrėdavo žmones. Matė, kad dirbo. R. M. yra matęs gal kelis kartus.

Deklaruojant žemės sklypus, iš pradžių buvo V. K. sklypai, keli R. M., o dabar kiek mažiau, tai (duomenys neskelbtini) pasėliai yra. A. E. vardu sklypai buvo (duomenys neskelbtini), bet dabar nepasakys. V. V. dirbo ir viename, ir kitame sklype. Yra matęs V. V. ir A. E., važiuojančius mašina.

V. K., R. M., A. E. sklypų ribų nepasakys. Nuo senovės sakoma, kad (duomenys neskelbtini) yra V. K. laukai, dokumentų nematė. V. V. matė ir tuose laukuose, ir kituose laukuose.

Jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) teisme civilinėje byloje. V. V. skolinosi pinigų, kad dirbo pas V. K. ar R. M., turėjo atsilyginti, nežino, kas, turbūt už darbus atsilyginti. Konfliktas buvo, nes negrąžino pinigų, ar kažkaip. Negali pasakyti, ar R. M. turėjo grąžinti, ar V. K., ar A. E. Apie tai sužinojo, kai paprašė paliudyti, ar mačiau dirbantį. A. E. paklausė jo, ar gali paliudyti.

R. V. pažįsta iš matymo, pastaroji nieko neprašė. V. V. buvo pas jį užsukęs, paskui R. V. sutiko „Maximoje“ ir prašneko apie tą situaciją. 

49.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P., be kita ko, parodė, kad nuo 2015 m. yra įregistravęs savo ūkininko ūkį. Pažįsta R. M., ji yra V. K. sugyventinė. Taip pat žino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) darželyje direktoriaus pavaduotoja, nes pats veda vaikus į tą darželį. Ūkyje Re. matydavo labai retai, gal porą kartų per metus. Ką ji ten veikdavo, nežino. Tuo tarpu V. K. ūkininkauja jau labai seniai, gal nuo kokių 1994 m., tiksliai negali pasakyti, nes tada dar buvo vaikas, bet tikrai seniai. Iš pradžių jį matydavo besiverčiantį mediena, jis pats veždavo medieną su miškovežiu. Po to pradėjo matyti jį užsiimant augalininkyste, gyvulininkyste, augindavo avis. Matydavo, nes jo buvusi tėvo ferma, kuri dabar priklauso jam, (duomenys neskelbtini) kaime yra kokie 500 m nuo V. K. ūkio bazės, kur stovi visa jo ūkinė technika, 2 „John Deer“ traktoriai, 1 „Case“ traktorius, kombainai ir t. t., taip pat ten stovi jo namas, bet ar kas jame gyvena, nežino. Toje pačioje bazėje matydavo ir mato, kaip renkasi jo darbuotojai. Kam tiksliai priklauso ten esanti ūkinė technika, nežino, tačiau visada galvodavo, kad ji priklauso V. K., nes ten yra jo bazė, ten dirba jo darbuotojai. O kaip kas įregistruota, nežino. Kad ten dirba V. K. darbuotojai, sprendžia iš to, nes matydavo, kaip V. K. kalbasi su jais, jie dirbdavo su jo ūkine technika jo laukuose, taip pat pakalbėdavo ir su tais dirbančiais žmonėmis, jie pasakydavo, kad dirba pas V. K. Vieni dirbdavo su ūkine technika, kiti gyvulius prižiūrėdavo, dar kiti techniką remontuodavo. Matydavo, kad tie patys darbuotojai ten, bazėje, gyvendavo ir su šeimomis.

V. V. pažįsta, nes jis dirbdavo pas V. K. Susipažino su juo laukuose, (duomenys neskelbtini) kaime, nes, kaip minėjo, jo žemės ribojasi su V. K. priklausančiomis žemėmis, o taip pat šalia yra jo fermos prie V. bazės. Jį pradėjo matyti dirbantį jau seniai, gal nuo kokių 2010 m., tiksliai nepasakys, nuo kelintų metų, bet jau seniai. V. dirbdavo su kombainu, šienaudavo, sėdavo, ardavo, tik jo nematydavo dirbančio prie gyvulių, o daugiau jis darydavo viską. Nuo ryto iki vakaro. Matydavo dirbantį ir naktimis. Pats Va. yra ne kartą jam sakęs, kad dirba pas V. ūkyje. Visada galvodavo, kad visos žemės priklauso V. K., bet, kai reikėjo seniūnijoje deklaruoti savo pasėlius, pamatė, kad jo dalis žemių ribojasi su R. M. priklausančiomis žemėmis. Kiekvienais metais, kai deklaruodavo, matydavo, kad keisdavosi pasėlių savininkas. Tai yra vienais metais pamatė, kad jo žemės ribojasi su V. K. ūkio, kitais metais deklaruodamas tas pačias savo žemes pamatė, kad tos žemės, kur priklausė V., jau priklauso R. M. ar „(duomenys neskelbtini) “, A. E. ir pan. O V. V. matydavo dirbantį visur, visuose laukuose, tiek R. priklausančiuose laukuose, tiek V. V. V. laukuose dirbdavo vienas. Matydavo, kad jis atvažiuodavo kartais ir su A. E., bet V. laukuose matydavo dirbantį vieną. Jis pradirbo ten gal apie 6–7 metus, tiksliai nepasakys, bet dabar, jau gal kokie 2 metai, nebemato V. V., atvažiuojančio į bazes ir dirbančio ūkyje. Kiek girdėjo iš kitų žmonių kalbų, kad jis išėjo dirbti pas kitą ūkininką M., o kodėl nebedirba pas V. K., jis jam nepasakojo. Tik R. E.-V. prieš teismą (duomenys neskelbtini) papasakojo jiems visą istoriją, kad V. K. paskolino jiems pinigų namo pirkimui, o Va. už tuos pinigus atidirbinėjo pas V. ūkyje, o dabar juos padavė į teismą dėl skolos negrąžinimo. Jis taip pat dėl V. V. darbo ūkyje liudijo (duomenys neskelbtini)  teisme. S. J. nepažįsta, ar toks žmogus dirbo pas V. ar Re. ūkyje, nežino. Su V. K. ir R. M. nėra nei piktuoju, nei geruoju, nes nebendrauja (6 t., b. l. 102–104).

 

50. Liudytojas E. P. parodė, kad V. K. pažįsta, nes ūkiai yra kaimynystėje. Prieš 20 metų susipažino. Mato, kad jų laukuose dirba traktoriai. V. V. ir A. E. matydavo dirbančius laukuose, asmeniškai pastarųjų nepažįsta. A. E. purkšdavo laukus, V. V. irgi dirbdavo, mašiną vairuodavo. Pažįsta ir daugiau darbuotojų. A. E. jam nepurkšdavo laukų, pas jį nė vienas nedirbo.

Negali nurodyti laiko, kada matė V. V., dirbantį laukuose, nes daug laiko praėjo. Jis žemę dirba 30 metų. V. K. ne visada ten buvo, buvo kitų. Negali pasakyti, kas vadovavo be V. K. gretimuose laukuose, skirstė darbus. V. V. matė mašiną vairuojant, gal grūdus veždavo, matydavo laukuose su traktorininkais. Negali pasakyti, ar V. V. vairuodavo traktorių, ar kombainą. Šalia laukuose buvo auginami kviečiai, rapsai. V. K. dirbtuvės su jo nesiriboja. Jo (V. K.) dirbtuvės gal (duomenys neskelbtini) kaime yra, nežino tiksliai. Negali pasakyti, kad V. V. dirbo nuo ryto iki vakaro, nes nematydavo. Jis matydavo pravažiuojantį, stabtelėdavo, pasikalbėdavo. Nežino apie darbo užmokesčio mokėjimą V. V. 

P. G. pažįsta nuo mokyklos laikų, nepamena, ar pastarasis dirbo pas V. K. Nežino apie konfliktą tarp V. K. ir P. G. R. M. ūkis yra šalia, yra matęs atvažiuojančią į laukus, bet ne dažnai. Nežino, kur ji dar dirbo, nesidomėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 97–98), liudytojas nurodė, kad V. V. su ūkio technika dirbdavo ir kartais su lengvąja atvažiuodavo, jis ne visada su traktoriumi dirbdavo. Matydavo, kad jis dirbdavo, gal ir vakare dirbdavo, matė vakare dirbantį. Jie ir patys nedirbdavo vakare. A. E. žino, nežino, ar pastarasis turi ūkį. Jis maždaug žino, kur yra V. K. ir R. M. laukai, bet negali pasakyti, kur yra V. K., kur yra R. M., bet ten jų, ne kitų.

V. V. dirbdavo, bet ne visada dirbdavo. Tvirtina sakinį: „V. V. dirbo su technika – sėdavo, ardavo, žiemą važiuodavo su sunkvežimiu“. 

50.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. P., be kita ko, parodė, kad R. M. pažįsta, ji yra V. (K.) sugyventinė. Ir kiek žino iš brolio G., pastaroji dirba (duomenys neskelbtini)  darželyje pavaduotoja. Kad ji turi savo ūkį, žino iš kitų žmonių kalbų, taip pat kai deklaruoja savo pasėlius seniūnijoje, yra matęs, kad jos žemės ribojasi su jam priklausančiomis žemėmis. Ar jo žemės ribojasi su V. K. žemėmis, nežino, neprisimena, reikėtų pasižiūrėti seniūnijoje, nes ten yra surašyta, kur kokios žemės kam priklauso ir su kokio ūkininko žemėmis ribojasi. Re. ūkyje per tiek metų yra matęs tik keletą kartų, ką ji ten veikdavo, nežino. Tuo tarpu V. K. matydavo dažnai, prasilenkdavo laukuose, (duomenys neskelbtini) rajone. V. K. bazė, kur laikoma jo ūkinė technika, yra (duomenys neskelbtini) kaime, netoli jo broliui priklausančių fermų. Jis ten dažnai lankosi, todėl matydavo ten V. K., jo darbuotojus. Tie darbuotojai dirbdavo visus ūkinius ir kitus darbus: rinkdavo akmenis, ardavo, kuldavo, sėdavo. Tarp tų darbuotojų buvo ir V. V. Pastarąjį pradėjo matyti dirbantį ūkyje gal kokiais 2009 ar 2010 m., tiksliai neprisimena, matydavo vairuojantį V. K. priklausančią ūkinę techniką. Nors kam tiksliai ta technika priklauso, negali pasakyti, bet spręsdavo, kad tai jo (V. K.) ūkinė technika, nes matydavo, kaip V. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią V. K. bazę, kur stovi ūkinė technika, ir su ja važiuodavo dirbti į laukus. Kam tiksliai priklauso kokie laukai, kuriuose V. V. dirbo, ar ten V. K. laukai, ar Re., ar dar kieno nors, tiksliai negali pasakyti, bet matydavo jį (V. V.) dirbantį skirtinguose laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, matydavo dirbantį ilgai, nuo ryto iki vakaro, matydavo dirbantį ir naktimis. Daugiausia dirbdavo sezonu, kada būdavo sėjimas, rugiapjūtė ir pan. Ar jis (V. V.) pas V. ar Re. dirbo, tiksliai nežino, negali pasakyti. Ar buvo oficialiai įdarbintas, nežino, taip pat nežino, kaip su juo buvo atsiskaitoma už darbą ūkyje. Yra matęs, kad keletą kartų V. V. dirbo su A. E., bet daugiausia jis dirbdavo vienas pats. V. dirbantį ūkyje matydavo kiekvienais metais, dirbo gal apie 6–7 metus, paskutinį kartą jį matė ūkyje prieš gal 2 metus. Dabar jau jo dirbančio nebemato. Kodėl jis nebedirba, nežinojo, kol R. E., V. žmona, jiems su broliu prieš teismą (duomenys neskelbtini) papasakojo visą istoriją, kad V. pas V. nebedirba, nes V. juos apgavo. V. paskolino V. pinigų namui įsigyti, už tuos pinigus V. atidirbinėjo pas V. ūkyje, o dabar juos padavė į teismą dėl skolos negrąžinimo. Tai jie su broliu liudijo (duomenys neskelbtini) teisme, kad matydavo daug metų dirbantį V. V. su V. K. ūkine technika, nes taip ir buvo. Taip pat nori pridurti, kad P. G., R. B. taip pat yra daug metų dirbę pas V. K. ūkyje, gal kokį 15 m., nes pats matydavo juos dirbančius ir juos pažįsta. Jie dirbdavo ūkinius darbus, vairuodavo ūkinę techniką, kirsdavo miškus ir t. t. S. J. nepažįsta, ar žmogus tokiu vardu ir pavarde yra dirbęs pas V. ar Re. ūkyje, nežino (6 t., b. l. 96–98).

 

51. Liudytojas B. I. parodė, kad V. V. ir R. V. yra jo giminės, bet nebendrauja. V. V. dirbo gaisrinėje, nežino, ar tebedirba. Jis nežino, ar V. V. dirbo ūkiuose. Ėjo kalbos, kad dirbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), žemių yra, bet nežino, kieno. V. K. matydavo pravažiuojantį. Ten daug pravažiuodavo pavasarį, rudenį, kai dirba žemes. Per apklausą klausė to paties, ką ir šiandien. Tyrėjai sakė teisybę. Nelabai atsimena apklausos. Ko klausė, tą jis atsakė.

(duomenys neskelbtini) prieš bylą nebuvo susitikęs su V. K. Teisme dalyvavo vieną kartą. Taip išeina, kad ta byla susijusi su V. K. Jie nekonfliktuoja su V. K. (duomenys neskelbtini) teisme jį apklausė ir paleido. V. K. elgesio ten neatsimena, nieko ten nebuvo. Nežino, kodėl jį kvietė į (duomenys neskelbtini)  teismą. Kalbos buvo, kad pinigų pasiskolino, ar ten dirbo, ar nedirbo, iš kur jam žinoti konkrečiai, jis nieko nežino, prieš bylą su niekuo nekalbėjo. V. V. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis gavo šaukimą, ėjo iš parduotuvės ir užėjo, paklausė, kodėl laiškai eina. R. V. atsakė: „Nežinau“.

Jis nematė, kad V. V. žemę dirbtų, bet lygtai jis, lygtai ne jis pro šalį pravažiuodavo. Panašus į V. V.: stambus, šviesus vyras, gaisrinėje dirbo, ar spės kitus darbus dirbti.

Jis protokolo neskaitė, neatsimena apklausos FNTT, neatsimena, kad jį apklausė namuose.

Parodžius protokolus (5 t., b. l. 97–98, 99–100), liudytojas nurodė, kad parašas jo, neatsimena apklausos. Čia jo ranka rašyta.

Jis neatsimena pareigūno namuose. Turi bėdų po koronos. Jis su R. V. nebendrauja, iki teismo ir po teismo nekalbėjo, jie tik pasilabina. Kai buvo (duomenys neskelbtini)  teisme, salėje konflikto nebuvo. Prie salės prieš posėdį apsižodžiavo R. V. su V. K. Advokatė juos ramino. Jis tik spėjo įeiti, ir jie baigė konfliktą. Apie tą konfliktą niekam niekada nepasakojo. Šaukimą į (duomenys neskelbtini) teismą jam padavė R. V., pasakė, kad reikės paliudyti, kad V. V. neva dirbo pas V. K., ar sumokėjo, ar nesumokėjo. Jis nežino, ar V. V. dirbo pas V. K. ūkyje. Jis R. V. pasakė, kad nežino, ką liudyti, tai ji pasakė tai. Konkrečiai apie V. K. ir V. V. paskolinius reikalus nežino, o iš kalbų žino, kad paskolino pinigų ir turėjo atidirbti, ar atidirbo, nežino. V. K. skolino R. V., vyras turėjo atidirbti. (duomenys neskelbtini) teisme koridoriuje nematė, kad koks žmogus rodytų kokius ženklus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 98–100), liudytojas nurodė, kad gal taip surašė, laukai toli nuo jo, kur ten matysi. Pro šalį važiuojantį kombainą matydavo. Daug kas ten važiuodavo, ar V. V., ar kažkas kitas, nepažinsi, aukštai sėdi. Panašumo buvo, sunku pasakyti, ar V. V. važiavo su kombainu.

A. E. yra pusseserės sūnus. Jis nežino, ar pastarasis (duomenys neskelbtini) turi laukus. Vienas laukas yra už jo, nežino kieno.

51.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas B. I. parodė, kad V. K. yra jo pusbrolis, o R. E.-V. yra jo pusseserė, jau dabar mirusios G. E. dukra, o V. V. yra jos vyras. Žino iš giminaičių kalbų, kad tarp V. V. ir V. K. vyksta konfliktas dėl paskolos, kurią neva V. K. suteikė V. V. Tačiau tai tik girdėtos kalbos, kurių tikrai negali patvirtinti. Kas ten iš ko skolinosi pinigus, tikrai nežino, ir kaip V. V. atsiskaitė už paskolintus pinigus, taip pat nežino. Tik gali parodyti, kad V. V. matydavo dirbantį su ūkine technika: traktoriumi, kombainu, sėjamąja (duomenys neskelbtini)  kaimo apylinkėse esančiuose laukuose. Ar jis vienas važiuodavo, ar su kuo nors kitu, nežino. Taip pat nežino, kam jis dirbdavo: ar V. K., ar R. M., ar A. E., ar dar kam kitam. Ar jis buvo kur įdarbintas, nežino. Taip pat nežino, kam priklauso tie laukai, esantys (duomenys neskelbtini)  kaimo apylinkėse. Matydavo jį (V. V.) dirbantį laukuose 2016–2017 m., nors tiksliai nežino.

2019 m. birželio pradžioje, tikslios datos neprisimena, pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. E.-V. ir įteikė jam šaukimą į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2019-06-07 09:00 val. rengiamą teismo posėdį civilinėje byloje. Nežino, ar tą dieną, ar kitą dieną pas jį į namus buvo atvažiavęs V. K., nes jo nematė ir su juo nekalbėjo. R. paprašė jo paliudyti, kad V. V. dirbo pas V. ūkyje, ir išvažiavo. 2019-06-07 nuvykus į teismą (duomenys neskelbtini) rūmuose, prieš posėdį laukiamajame sėdėjo šalia V. V., o prieš juos sėdėjo R. E. su advokate. Įėjo V. K. ir juos pamatęs pradėjo rodyti pirštu į smilkinį, pradėjo šūkauti, pavadino durniais, nors tiksliai ką ten sakė, neprisimena. Advokatė V. V. pradėjo jį raminti, kad nustotų šūkauti. Ar V. K. jam konkrečiai kažką sakė, nežino, nes nesiklausė. Po apklausos teisme V. jam neskambino, negrasino ar jokiais kitais būdais nebandė jo paveikti, kad pakeistų savo parodymus, ar duotų melagingus parodymus. Taip pat ir iki teismo posėdžio iš V. K. ar kitų asmenų bauginimo ar kitokio poveikio dėl liudijimo teisme nebuvo. Teisme pasakė tiesą, ką pats žino, ką pats matydavo (5 t., b. l. 98–100).

 

52. Liudytojas R. M. parodė, kad V. K. ir R. M. pažįsta.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 90–91), liudytojas nurodė, kad pamena, jog buvo apklaustas. Tarp jų su V. K. buvo kilęs ginčas dėl ūkio pardavimo, buvo nesusipratimas dėl atsiskaitymo, tuo klausimu susiginčijo. Kadangi jie kelmiškiai, tai vienas kitą žinojo. Jis nežino, kur yra V. K., R. M. laukai. V. V. nežino, R. V. nepažįsta. Jis girdėjo nuogirdas, bet detalių nežino, kas ten tarp jų vyko. Kiek žino, jie giminaičiai.

Jei R. V. dirba savivaldybėje, tai yra bendravę, pastaroji sakė, kad jie susipyko dėl kažkokio namuko. R. V., kaip supranta, susipyko su V. K. Jis su tais žmonėmis nesusijęs, neklausinėjo esmės, nepamena, ar R. V. pasakojo apie paskolą, ar rodė savo vyro nuotrauką, neįstrigo. Taip, rodė ir jis pasakė, kad nepažįsta. Nepamena, kada rodė nuotrauką. Nuotrauka buvo parodyta ne prieš posėdį (duomenys neskelbtini) teisme. Jis nežino, kada prasidėjo teismas, ir, kai parodė nuotrauką, negali sujungti su tuo faktu, ar vyko teismas tuo momentu, kai rodė nuotrauką. Nežino, kada teismas prasidėjo, ar iš viso jis buvo prasidėjęs. Prisimena teisėją L. B., jis parašė raštą, kad niekuo nesusijęs. Nepasakys, ar ta nuotrauka buvo parodyta prieš tą raštą, ar po. R. V. paklausė, ar jis pažįsta tą asmenį, jis atsakė, kad ne, tuo jų pokalbis ir baigėsi.

Ūkis iš jo buvo perimtas 2013–2014 metais. Tos žemės buvo (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Jis visus darbuotojus atleido.

 

53. Liudytojas E. R. parodė, kad V. K. yra jo dėdė, su pastaruoju buvo susiję darbo ryšiais. Jis dirbo UAB “A” vadybininku, konsultantu, tai tekdavo pakonsultuoti darbo reikalais. Jis ir pats chemikalus veždavo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 136–137), liudytojas nurodė, kad A. E. ir R. V. yra jo giminaičiai. Jis neturi duomenų, kad V. V. dirbo V. K. ar R. M. ūkiuose. Iš giminės kalbų žino apie paskolą, viskas kalbų lygyje, o kaip yra iš tikrųjų, nežino. Jis trumpam atvažiuodavo į V. K. ir R. M. ūkius, nes reikėdavo laukus apvažiuoti ar kažkokią chemiją atvežti, kaip ir visame (duomenys neskelbtini) rajone per visus ūkininkus. Į tuos du ūkius atvažiuodavo per savaitę kartą, kartą per dvi savaites, priklausomai, koks laikas. Dažniausiai, kai atvažiuodavo, laukuose nieko nebūdavo, atveža chemiją ir palieka. Tikrai nematė V. V., dirbančio tuose ūkiuose.

Jis priimdavo užsakymą, tiesiog pasiūlydavo, paskambindavo. Dėl prekių bendraudavo su A. E. Negali pasakyti, kokiam ūkiui A. E. užsakydavo prekes, nelabai atsimena. Jam A. E. kelis kartus skambino, bet tiekėjų yra daug. Kiek žino, jie ne vien iš UAB “A”, kur jis dirbo, užsakinėdavo. Jis veždavo prekes iš UAB “A” su važtaraščiais, o PVM sąskaitas faktūras, atrodo, elektroniniu paštu siųsdavo, neatsimena. Krovinio važtaraštis būtinas. Gal ir yra pasirašęs važtaraštyje, jeigu nieko nerado iš žmonių, nes yra jo giminaitis. Būdavo, kad niekas nepriimdavo, nieko nebūdavo: pats atveždavo, kitą sykį, būdavo, ir pats pasirašydavo. Prekes iškraudavo (duomenys neskelbtini) prie sandėlio, paskambindavo ir susitardavo. Tardavosi su V. K. Dėl tų pristatymų su R. M. nekalbėjo. Dažniausiai prekes palikdavo be žmogaus iš ūkio. R. V. nepaliko, nebent neatsimena. Jei yra jo parašas, tai gali būti, nes palikdavo dokumentus, antrą kartą atvažiuodavo, yra ir pats pasirašęs. V. V. nėra palikęs prekių, nes pastarojo nematydavo. Vieną važtaraščio egzempliorių parveždavo į UAB “A”. Mano, kad būdavo priėmusio žmogaus parašas, nes reikalaudavo. 

53.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. R. parodė, kad laikotarpiu nuo 2015-03-24 iki 2016-06-10 dirbo UAB “A” vadybininku-konsultantu. Jam, kaip vadybininkui, buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) rajonas, kuriame turėjo ieškoti ūkininkų, kuriuos galėtų konsultuoti dėl trąšų, sėklų įsigijimo, ir galėtų parduoti UAB “A” trąšas, sėklas ir augalų apsaugos priemones. Tarp tų klientų, ūkininkų, buvo ir jo giminaičiai, tai yra jo dėdė V. K., jo sugyventinė R. M. ir pusbrolis A. E. Visiems trims tuo laikotarpiu, kada dirbo, teikdavo konsultacijas dėl trąšų, sėklų, dėl augalų apsaugos priemonių, purškimų ir pan., prieš tai važiuodavo į laukus, vertindavo pasėlių būklę. Taip pat iš UAB “A” veždavo trąšas, sėklas, augalų apsaugos priemones pagal užsakymus. Yra vežęs tiek V. K., tiek R. M. ir A. E., tačiau kur veždavo, į kokią vietovę, kokias dirbtuves, tiksliai neprisimena, nes kokios žemės ir kokios dirbtuvės kam priklauso, tiksliai negalėtų pasakyti. Tik gali pasakyti, kad tie objektai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .Be to, nori paminėti, kad A. E., kiek prisimena, priklauso mažiau ha žemės plotų, nes jam prekių veždavo ženkliai mažiau. Pasikraudavo prekes UAB “A” sandėlyje, kuris būdavo (duomenys neskelbtini), ir veždavo jas į paskirties vietą, kur nurodydavo gavėjas. Taip pat UAB “A” buhalterė arba sandėlininkė, tiksliai neprisimena, kuri, jam paduodavo krovinio važtaraščius, ant kurių pasirašydavo, o po to tuos važtaraščius paduodavo gavėjui. Ant važtaraščių taip pat tekdavo pasirašyti ir jam, kaip krovinį transportavimui priėmusiam asmeniui. Kai veždavo minėtiems ūkininkams, tai dažniausiai važtaraščius paduodavo R. V., kuris, kiek žino, dirbo pas V. K. ūkyje. Dažniausiai prekes veždavo su automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat keletą kartų yra vežęs ir su kitu automobiliu, kai tuo metu buvo sugedęs „Volkswagen“. Tačiau to automobilio markės ir valstybinių numerių neprisimena. V. V. pažįsta, jis yra jo pusseserės R. E.-V. vyras. Yra kartu žvejoję V. K. ūkyje, (duomenys neskelbtini) .Kartu buvo ir V. K. Bet tai buvo gana seniai, jau nebeprisimena, kada. V. V. nėra matęs dirbančio ūkyje, nei vairuojant traktorių ar kitą ūkinę techniką (6 t., b. l. 136–137).

 

54. Liudytojas A. E. parodė, kad V. K. ir R. M. pažįsta, V. K. yra jo dėdė. Pažįsta V. V., šis yra jo sesers vyras. Jis gaisrinėje dirba jau daug metų, 2008 metais pasiūlė V. V. eiti dirbti į gaisrinę – kartu dirbtų gaisrinėje ir jam padėtų prie ūkio. V. V. pradėjo dirbti gaisrinėje ir padėjo jam ūkyje darbuotis. Vėliau V. V. irgi tapo ūkininku, įregistravo ūkį, vienas kitam padėdavo, nebuvo darbų pasiskirstę. Tai tęsėsi iki tol, kol V. V. nepasiskolino iš R. M. pinigų, nes ruošėsi namą pirkti. Kai liepė grąžinti pinigus, jie nutraukė tą bendradarbiavimą. Nutraukė, nes jis liepė V. V. grąžinti skolą, sesei irgi sakė, kad grąžintų pinigus. Dabar supykdė visą giminę.

Pinigus V. V. skolinosi iš R. M., sutarties jis nematė, metų nepamena. Jie norėjo įsirengti namą, parduoti butą ir grąžinti pinigus. Buto jie nepardavė. Jie padarė fiktyvias skyrybas, sesė iš jo prisiteisė. Pinigų jie turėjo. Jie nusipirko kitą namą. Gyvena kaip gyvenę. Kad jie pinigų turėjo, nepamena, kas pasakė, ar R. V., ar kas iš giminių. Jie su V. V. kartu dirbo iki 2017 metų. V. V. dirbo gaisrinėje ir jam padėdavo, daugiau niekur nedirbo, pas V. K. ir R. M. nedirbo.

Su V. V. ir R. V. susitikę sveikinasi, dar susitinka pas kitą sesę, vaikai bendrauja. Jie davė neteisingus parodymus, kad dirbo V. K. ūkyje. Tarp jų konfliktų nebuvo, jokių problemų neiškilo, viskas dėl paskolos prasidėjo. Jis neturi asmeninio preteksto juos apkalbėti.

Su V. K. ir R. M. turi panaudos sutartį, nes jis turi vieną traktorių, V. K. turi kitokį traktorių, jis turi purkštuvą, o V. K. neturi purkštuvo, tai keičiasi technika.

Pagarsinus Jungtinės veiklos sutartį (11 t., b. l. 138), liudytojas nurodė, kad su V. V. nebuvo sudarę bendradarbiavimo sutarties, kadangi pastarasis yra jo sesers vyras, artimi giminaičiai.

Jie (V. K. ir R. M.) turėjo savo ūkius ir darbuotojus, jis dirbo savo ūkyje. Jei dirbdavo, tai rašydavo sąskaitą, bet jam tuo momentu nereikėjo. Jei dirba darbuotojas, tai jau paslauga gaunasi, todėl rašydavo sąskaitą. Jei R. M. darbuotojas būtų dirbęs jo ūkyje, būtų sąskaitą išrašę. Nepamena tokių faktų. V. K. daugiau su konsultantais dirbo, nueidavo pas jį pasiklausti, kaip efektyviau, geriau padaryti, kokias sėjomainas daryti. Dėl jo ūkio darbuotojų samdymo jis (V. K.) nieko nedarė. Jei jis pasiskolina traktorių iš R. M. ar V. K., tai pats dirba, pas juos į ūkius dirbti nevažiuodavo. V. V. šioje trijų veikloje nedalyvavo. Jų laukai „susikryžmindavo“, nes reikėdavo daryti sėjomainas, padaro panaudos sutartį ir keičiasi sklypais. Sudarydavo žemės panaudos sutartis: jis iš V. K. panaudą pasidaro, V. K. – iš jo. Yra panaudos sutartys, gali pateikti, laisvos formos, žemes, pasėlius deklaruojant. V. V. nedalyvavo tame sklypų keitime.

Pas jį laukuose V. V. yra dirbęs: aręs, sėjęs, kūlęs, grūdus vežęs. (duomenys neskelbtini)  ir jo traktorius, ir kombainas, ir mašina stovėdavo. Garažas (duomenys neskelbtini)  priklausė V. K. Kadangi ten mechaninės dirbtuvės, kaip ir garažas, kieme nepatogu tvarkyti arba lietus lyja, tai ten laikė, nes savo garažo neturėjo. Pagal tą pačią panaudos sutartį laikė ten techniką.

V. V. niekada nedirbo V. K., R. M. ūkiuose, nes neturėjo kada, kadangi dirbo gaisrinėje, pas jį ir savo ūkyje. Negalėjo nematyti, nes jo žemių buvo apie 200 ha, V. V. buvo apie 15 ha tėvų, kaimynų, kaimynai patys deklaruodavosi, o jis dirbdavo. Jis pagal panaudos sutartį dirbo kaimynų žemę. Kaimynų pavardės nežino, tie sklypai buvo kitoje vietoje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 65–67), liudytojas nurodė, kad R. M. V. V. pasiskolinti pinigai negrąžinti iki šiol, buvo teismas, jis dalyvavo teisme.

V. V. gal 2008 m. pradėjo dirbti, iki 2008 m. jam nepadėdavo. Jis su V. V. susipažino, kai pastarasis susipažino su jo sese.

Jis dabar vienas dirba, sūnus padeda, žmona. Nuo 2009 m. iki 2017 m. jam padėdavo V. V., sūnus. Žemės turėjo apie 200 ha. Jo ūkis buvo mišrus: gyvulininkystė, augalininkystė. Nepasakys, koks plotas buvo dirbamas. Dabar sumažėjo, yra apie 150 ha. Jis dirba gaisrinėje: parą dirba, trys laisvos, per tas tris laisvas dienas dirba ūkyje. V. V. toks pat darbo grafikas. Jeigu jis eina į gaisrinę, V. V. darbuojasi. Kai jis neina į gaisrinę, pats darbuojasi. V. V., kai nedirbdavo gaisrinėje, tas tris paras dirbdavo pas jį ūkyje per patį darbymetį rudenį: rugpjūčio, rugsėjo mėn., iki darbymečio, tai padėdavo, jei jis paprašydavo, arba jis padėdavo, jeigu reikdavo. Tų trijų laisvų dienų nuolat nedirbdavo. Jis sesei duodavo pinigų, kadangi jo ūkis didesnis, jų šeimai irgi reikėdavo išsilaikyti, 3 vaikai buvo. Duodavo pinigų sesei, nes V. V. jam padėdavo, kai būdavo pelno, tai ir duodavo. Tai ne atsiskaitymas už darbą ūkyje, čia pagalba, ne atlyginimas. V. V. žiemą nedirbdavo, padėdavo kartais remontuoti techniką.

V. V. važiuodavo trąšų parvežti jam į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kur gaudavo pigiau. Bendrovę “A” žino, yra važiavęs trąšų. V. V. ten važiavo trąšų parvežti, nes jis paprašė, kadangi pats negalėjo, nes tikriausiai gaisrinėje dirbo. Jis (liudytojas) turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, su kuria parsiveždavo trąšas, veždavo su „Kamaz“, buvo „Man“, „GAZ“. Tas transporto priemones turėjo pagal panaudos sutartį su R. M. ir V. K. Vykdavo parsivežti sau, jei pustuštė mašina, kitą kartą į tą pačią mašiną įsidėdavo ir kitam.

Pas R. M. dirbo R. V., jo sesers vyras. Pastarasis ten viską organizuodavo. Jis R. M. ūkyje nebūna, būna savo ūkyje. Nepamena, kas vadovavo R. M. ūkiui iki 2013 metų, gal ji pati. R. M. dirbo darželyje. Matydavo R. M., susitikdavo, tiksliai nepamena.

V. K. ūkyje darbą organizavo pats V. K. Nežino, kas tuose abiejuose ūkiuose priimdavo į darbą. Jis nepamena, ar kam siūlė įsidarbinti tuose ūkiuose. M. nepamena, R. S. pažįsta. S. J. pažįsta, pastarasis yra mažiausios jo sesers uošvis, nepamena, ar siūlė pastarajam darbą viename iš trijų ūkių. Jis nematė, ar S. J. dirbo R. M. ar V. K. ūkyje, nepamena, kad šis tarėsi su juo dėl darbo ūkyje.

Nežino, kaip buvo išmokamas darbo užmokestis R. M. ir V. K. ūkiuose, nežino, kas išmokėdavo. S. A. pažįsta, nepasakys, ar šis dirbo kuriame iš ūkių. (duomenys neskelbtini)  iš matymo daug pažįsta. Jis (S. A.) yra vežęs jo mamą pas sesę, kad grąžintų pinigus, tai S. A. R. V. trenkė iš „tašės“, mamą laukan išstūmė, kad nekvaršintų galvos, kad, kai turės pinigų, atiduos. Tai buvo prieš 5–6 metus, nepamena, kada mama mirė. Mama prašė, kad V. grąžintų pinigus R. M. To konflikto metu V. V. buvo gaisrinėje. Jis nepamena, ar tada V. V. pas jį ūkyje dirbo.

Jungtinės veiklos sutartys buvo atnaujinamos, jei kas keičiasi. Jų buvo kelios, metų nepamena. Nepamena, kad buvo įgytas kažkoks bendras turtas.

Jis tada neturėjo teisės puspriekabės vairuoti, dabar jau turi. Nepamena, su kokia mašina V. V. važiavo į “A”. Buvo, matyt, būtinybė siųsti V. V. parvežti trąšų. Nepamena, su kuria mašina važiavo parvežti, – ar važiavo su puspriekabe E kategorijos, kurios jis neturėjo, ar su „Kamazu“. Nepamena, kada įgijo E kategoriją

Dėl 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutarties 5 punkto – dar yra „(duomenys neskelbtini)“, gal tą turtą buhalterė turėjo omenyje. Nepamena sutarties. Nepamena, ar registravo dėl nuosavybės pasikeitimo. F

Savo ūkį jis įregistravo 2007 metais. Nepasakys, ar V. V., kaip ūkininkas, deklaravo pasėlius, jo kaimynai pagyvenę, technikos neturėjo, tai leisdavo jam (V. V.) darbuotis toje žemėje, auginti kultūras. Nepamena, ar prašė V. V. pasirašyti AB „Lietuvos draudimas“ dokumentus.

V.

paskutinį kartą matė praeitą savaitę, jie toliau veda bendrą ūkį, įformino santuokos nutraukimą dėl to, kad nereiktų V. V. grąžinti pinigų R. M. Prieš 4–5 metus buvo teismas dėl pinigų grąžinimo. Jiems nepavyko, tada fiktyviai išsiskyrė, pradėjo sukti kažkokias nesąmones. V. išsiskyrė ir išsiėmė visus pinigus, nusipirko kitur namą. Pinigus išgrynino, kad nereikėtų grąžinti. Jis visą tai žino, nes sėdėjo prie alaus stalo, kepė šašlykus ir pasakė, kad išsiskyrė ir išsigrynino pinigus. Nepamena, kas pasakė. Prie stalo sėdėjo 3 seserys, 3 „švogeriai“, V. V., R. V., E., J. šeima. Gal V. V. pasakė. Skyrybos buvo paslapčia.

Jie (V.) visą laiką buvo tikra šeima, atskirai negyveno. V. V. turėjo grąžinti pinigus R. M., iš V. V. prisiteisė turtą, V. V. liko be turto. Nepasakys, kieno vardu tas kitas namas, tikriausiai R. V. vardu.

R. V. dirbo pas R. M. ūkyje, tada iš policijos jau buvo išėjęs.

V. V. nuvyko parvežti jo trąšas, bet sutartis dar nebuvo atėjusi, o R. M. buvo trąšos užsakytos, kad nevarytų tuščios mašinos, pasikrovė trąšas R. M. Naudinga buvo ir jai, ir jam (liudytojui), nereikėjo tuščios mašinos varyti. Tai pagal bendradarbiavimo sutartį. Nepamena, ar tai buvo vienkartinis atvejis.

Sutartys dėl sklypų keitimosi yra nefiksuojamos, todėl gali pateikti tik šių metų. Deklaruojant pasėlius tai būtina, kiekvienais metais atnaujina valdas. Nuosavybė pagal panaudos sutartį nepereina. Vienais metais jis sėja V. K. sklype, o pastarasis – jo sklype. Nepasakys, ar deklaracijose bus matyti, kad jis V. K. sklype sėjo. Deklaracijose sklypų numeriai nenurodyti, nurodyti kadastriniai numeriai. Jis turi deklaracijas. Nepamena, ar keitėsi su R. M., nes sklypeliai nedideli kiti. Agentūra patvirtintų tas deklaracijas, jei nepagrįstume, kokiu pagrindu dirba tą žemės sklypą, nes yra panaudos sutartis. Jei nebūtų panaudos sutarčių, nepatvirtintų, būtų baudos.

Skambino jam G. P. ir pasakė, kad sesuo prašo eiti liudyti prieš V. K. Jis pastarajam pasakė, kad nesikištų. Paskui skambino P. G., klausė, ką daryti, nes R. prašo liudyti. Jis šiam irgi pasakė, kad nesikištų, sakė neliudys. Ji dar kažkam skambino, kad paliudytų, jog V. V. dirbo pas V. K. Jis sakė nemeluoti, sakyti teisybę. Pati sesuo R. V. važiavo pas P. G., G. P., gėrė alų, vežiojo į teismą. Pats P. G. gyrėsi, kad vežė į teismą, po teismo alaus, degtinės parvežė ir paliko prie medžio. Nepasakys, po kokio teismo.

54.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. E. parodė, kad nuo 2007 m. yra įregistravęs savo – A. E. ūkį. Tiksliai neprisimena, kada, gal 2010–2011 m., gavo iš Europos sąjungos paramą ir už ją įsigijo traktorių, žemes. Jo žemės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijose. Iš pradžių turėjo gal kokį 10 ha, po to vis plėtėsi, ir nuo 2012 m. turi jau 150 ha. Darbuotojų niekada nesamdė ir neturėjo. Visas žemes apsidirba pats su traktoriumi, aria, šienauja, sėja. Taip pat augina ir gyvulius. Jo ūkio buhalteriją tvarko (duomenys neskelbtini) konsultavimo tarnybos buhalterė V. B. V. K. yra jo dėdė, o R. M. yra V. sugyventinė. Jie taip pat yra atskirai įregistravę savo ūkius ir užsiima ūkine veikla. Jis su R. M. ir V. K. yra sudarę jungtinę veiklos sutartį, pagal kurią bendrai naudojasi ūkio technika. Tiksliai kelintais metais buvo sudaryta ta sutartis, neprisimena. Kadangi tuo metu neturėjo sėjamosios transporto priemonės, o R. M. su V. K. turėjo tokią techniką, bet neturėjo traktoriaus, tai sugalvojo sudaryti minėtą jungtinę veiklos sutartį, kad galėtų tarpusavyje keistis transporto priemonėmis. Šią sutartį sudarė konsultavimo tarnyboje pas buhalterę V. B., kuri ir ruošė sutartį. Ar ta sutartis užregistruota ūkininkų registre, nežino.

V. V. pažįsta, nes pastarasis yra jo sesers R. E.-V. vyras. Jį pažįsta nuo 2007 m., kada šis susipažino su jo sese. Kažkur nuo 2009 m., tikslios datos neprisimena, V. V. pasiūlė padėti dirbti jo ūkyje, jo žemėse mainais už tai, kad pastarasis galėtų pasinaudoti jo ūkio technika. V. V. dažniausiai dirbdavo kartu su juo, Va. vairuodavo ūkio techniką, ardavo, sėdavo, šienaudavo. Už tai jokio atlygio negaudavo, tiesiog kaip jo svainis jam padėdavo darbuotis ūkyje, mainais už tai jam leisdavo pasinaudoti savo ūkio technika, taip pat Va. pasinaudodavo ir R. M. ar V. K. ūkio technika. R. su V. matydavo, kad Va. naudodavosi ir jų ūkio technika, kurią bendrai naudodavosi pagal minėtą jungtinę veiklos sutartį. V. V. niekada nedirbo pas R. M. ir V. K. ūkiuose. Tiksliai neprisimena kada, bet V. V. yra vežęs trąšas R. M. ūkiui, kadangi jis tuo metu neturėjo reikiamos transporto priemonės kategorijos, tai paprašė, kad Va. nuvežtų trąšas, todėl ir yra pastarojo parašai ant važtaraščių, o ne jo. V. V. jam padėdavo ūkyje kažkur nuo 2009 m. iki 2017 m. pavasario, kiekvieną sezoną, tai yra nuo pavasario iki rudens. Padėdavo jam per savo laisvas dienas, tai yra V. V. dirbo ir tebedirba kartu su juo (duomenys neskelbtini)  priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, vieną parą atidirbdavo gaisrinėje ir per 3 išeigines padėdavo darbuotis jo ūkyje, taip pat, kiek jam žinoma, darbuodavosi ir savo ūkyje. Kiek žino, V. V. yra skolingas R. M., tačiau tikslios sumos neprisimena, nes, kiek žino iš R. M., R. jam pervedė pinigus ir iki šiol tie pinigai negrąžinti. Dėl šios skolos vyksta teismas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, ir 2018-10-31 jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Su R. M. ir V. K. nėra piktuoju (5 t., b. l. 65–67).

 

55. Liudytoja R. E.-V. parodė, kad V. K. yra jos dėdė, mamos brolis. 2012 metais jie pasiskolino iš V. K., bet pinigus pervedė jo sugyventinė R. M. Sutartis nebuvo sudaryta, buvo žodinė sutartis. Pas juos buvo atvykusi jos mama ir ji su V. Tarėsi su V. K. dėl paskolos, bet pavedimą padarė R. M. Kai jie tarėsi, R. M. nebuvo. Pasiskolino 115 tūkst. litų. V. K. apytiksliai buvo paskaičiavęs, kad daugiausia 5 metus V. V. dirbs jo ūkyje, negaus atlyginimo, atidirbs už paskolą. V. V. dirbo iki 2018 metų, dirbo ir prieš paskolos paėmimą. Iš pradžių V. V. dirbo ekspeditoriumi vairuotoju UAB „E“, ir jos brolis A. E. pasakė, kad „fūros“ greitu laiku „užlinks“, V. K. reikia darbininkų, o V. V. turi šaltkalvio išsilavinimą, gali dirbti su įvairia technika, turi teisių kategorijas, yra plataus profilio specialistas. Dar pasiūlė įsidarbinti priešgaisrinėje, parą dirbs, tris paras turės laisvas ir galės dirbti pas V. K. ūkyje. Jis (V. V.) susigundė. Tai buvo 2008 metais. Jis įstojo į priešgaisrinę mokyklą ir patalkindavo: iš pradžių veždavo malkas V. K. 

Gal 2009 metais jie pradėjo kalbėti, kad oficialiai įdarbintų. V. K. atvyko pas juos į namus su darbo sutartimi, liepė greitai pasirašyti V. V., nes turi nešti buhalterei, o kopiją paskui atiduos. Taip kopijos ir negavo. Jie nežino, į kokią įmonę įdarbino, nežino, kiek V. K. turi tų įmonių, ji tik žino, kad ten V. K. ūkis. Tik dabar, kai vyko civilinės bylos teismas, sužinojo, kad ir jos brolis turi ūkį, ir R. M., ir R. K. vardu yra. V. K. prieš daug metų buvo teistas už žmogžudystę, sėdėjo kalėjime ir negalėjo turėti žemių savo vardu. Jis visą ūkį valdė, kaip ji įtaria, visą žemę užrašydavo R. M. ir A. E. Jai atrodo, kad 2009 metais V. K. dar nebuvo įregistravęs ūkio. V. V. vieną parą dirbdavo gaisrinėje, o per išeigines dirbdavo pas V. K.: kuldavo, pjaudavo žolę, ardavo, mėšlą veždavo, viską darydavo. Nuo 2009 metų iki 2012 metų gavo algą.

Paskui V. K. pradėjo V. V. sakyti, kad įsigytų namą, vaikams bus atskiras kiemas. Jie susigundė, susirado namelį. V. V. pasakė V. K., kad susirado namelį ir nori pirkti. Greitai dokumentus pas notarą sutvarkė, nuvyko į banką. V. K., V. V. ir namo savininkė nuėjo į banką, ten laukė R. M. Dėl paskolos susitarė iš anksto, kai buvo jos mama pas juos rugpjūčio mėnesį. R. M. pervedė pinigus V. V. į sąskaitą, o V. V. pervedė namo pardavėjai. Po to V. V. dirbo be atlyginimo iki 2018 metų vasario pabaigos – 5 metus ir du mėnesius. Jos mama gyveno kaime, vertėsi ūkiu, V. V. turėjo 3 ha žemės, truputį ūkininkavo. V. V. ūkininkavo, ji prisidėdavo, kai reikėdavo ravėti. V. V. įregistravo ūkį. Dabar jie irgi ūkininkauja. 2012–2018 metais česnakus augino, ūkio smulkmenas, javus. Jie darbams nieko nesamdė. V. V. technikos neturėjo, paskolindavo V. K. A. E. nepadėdavo dirbti.

V. V. dirbo gaisrinėje, kai grįždavo iš gaisrinės, eidavo pas V. K. Pas V. K. būdavo įvairios darbo valandos, yra dirbęs ir ištisą parą. Buvo kelis kartus, kad išvyksta V. V. pas V. K. dirbti 6.30 val., parveža kito ryto 6.30 val., jis persirengia ir eina dirbti į gaisrinę. Gerai, jei nebūna įvykių, bet vieną kartą buvo įvykis. Ji pasakė, kad taip negali būti, žmogus turi pailsėti. V. K. ūkyje paromis galėjo dirbti gal 10 kartų. Jei darbą baigdavo anksčiau, apie 21 val., tai važiuodavo į savo laukus, jei reikėdavo nupurkšti ar suarti. Per javapjūtę būdavo, kad V. V. su kombainu važiuoja iš vieno V. K. lauko į kitą, tai užsukdavo į savo laukus su V. K. technika, su pastarojo žinia. Yra prašę gal vieną kartą kaimyno, kad nukultų, kai nespėjo.

Ji pas V. K. veždavo pietus žmonėms, nes žmonės dirbdavo be pietų. Jos niekas neprašė, iš žmogiškumo. Ji veždavo pietus V. V., žinodavo, kad kartu dirba dar 2–3 darbininkai, tai įdėdavo papildomai. Ji maistą veždavo kiekvienais metais. Veždavo ne kiekvieną kartą, kai dirbdavo, būdavo, kad per pietus veždavo, būdavo, kad vakare, apie 22–23 val., nuveždavo. Daug kas dirbdavo kartu su jos vyru: A. M., S. A., A. E., E. K., R. B., K. P., R. S., V. L., R. L., V. B., A. K., S. J., Ž. J., R. V., P. G. Dirbo jų dar daugiau. V. K. vertėsi mišku, tai prie jų palikdavo medieną. V. K. mišku galėjo verstis nuo 2009 metų. Nepamena, kada matė S. J., gal 2017–2018 metais. S. L. gal iš matymo pažįsta.

Nuo 2009-01-01 atlyginimą vyrui mokėjo V. K. Ji pati matė, nes būdavo, kad į namus atveždavo, kitą sykį V. V. paduodavo. Negali pasakyti, ar duodavo pasirašyti, nepamena. Atlyginimą mokėjo iki 2012 metų rugpjūčio ar liepos mėn. V. K. mokėjo įvairiai, nes atlyginimas priklausė nuo darbo krūvio ir nuo valandų. Iš pradžių, kai veždavo malkas, veždavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, tai ir 400 Lt, ir 800 Lt, ir iki 1000 Lt, jei žemės darbai neprasidėdavo. Vasarą būdavo ir daugiau. Per darbymetį už kūlimą būdavo ir 4000 Lt. Sumas žino, nes V. V. parnešdavo. Kai V. V. pasiskolino iš V. K., V. K. paskaičiavo, kad žiemą moka mažiau, nes remontai vyksta, vasarą daugiau, tai vidurkis yra 1800. V. K. pats paskaičiavo, kad 5 metus už paskolą reikės atidirbti. Jis tai nustatė, kai tarėsi.

P. G. pažįsta nuo 1994 metų, pastarasis dirbo V. K. ūkyje. V. K. veždavosi medieną ir pasidėdavo prie jos mamos. Darbininkai dirba ir negaudavo valgyti. Jos tėvukas sakydavo, kad reikia padaryti jiems valgyti. V. K. sakydavo, kad ji „neišpestytų“ jų, nes ir taip tinginiai yra. P. G. vergavo ten. V. K. skriausdavo jį, pasityčiodavo iš jo, laikė kaip šuniuką. Kai važiuodavo į renginį kokį, veždavosi P. G. arba B., kad saugotų mašiną. P. G. yra sakęs, kad yra bandęs pabėgti iš jo, bet V. K. visą laiką jį susigrąžindavo. P. G. bėgdavo, nes jį skriausdavo ir atlyginimo nemokėdavo. P. G. daug yra pripasakojęs. Jam V. K. buvo raktikaulį sulaužęs ir išvarė dirbti, pjauti malkų. Tai papasakojo P. G. Kai tyrimas prasidėjo, ji kalbėjo su P. G. Kai V. V. gavo šaukimą į teismą civilinėje byloje, jie tada kreipėsi į FNTT, rašė prašymą. R. buvo tyrėjas ir jis pasakė, kad reikia dar žmogaus, kuris būtų nukentėjęs nuo V. K. P. G. jai pasipasakojo apie V. K. poelgius. Jie nuvažiavo pas P. G., pasakė visą situaciją, kaip V. K. su jais pasielgė, ir P. G. sutiko važiuoti ir nuvyko. Nei ji, nei jos vyras P. G. poveikio nedarė dėl parodymų turinio. Jie nuvežė P. G. į FNTT, nes šis pasakė, kad neturi su kuo nuvykti. P. G. jai po kelių dienų paskambino išsigandęs. V. K., nežino su kuo, įvažiavo pas jį į kiemą ir pasakė: „Ką tu, durniau, pridirbai?“ Sakė, kad pasamdys „krūtą“ advokatą, nuveš į FNTT ir gaus pakeisti parodymus, kad taip nebuvo. Paskui, kai V. K. važiuodavo pro P. G. namus, jai ir L. T. yra sakiusi, kad šaukia: „Durniau, durniau“. Neseniai mirė P. G. mama, jis yra psichologiškai paveiktas. V. K., atvažiavęs pas P. G. kaimyną, sako: „Nu gerai, ta senoji, tai nieko nepadarysi, senelikė mirusi yra, bet tas, padla, tai nežinau, ko čia po ligonines vaikšto, laksto, matyt, jam yra blogai, tegul greičiau dvesia“. Tam kaimynui pasakė: „Jūs kartu geriate, tai gali žiurknuodžių jam įpilti, kad greičiau padvėstų“.

Ji negali atsakyti, kodėl V. V. rašė pareiškimą dėl poveikio darymo P. G. Ji siuntė laišką į prokuratūrą.

Jis bando psichologiškai paveikti. Supranta, kad kiekvieną tokį įvykį reikia skųsti. Viskas prasidėjo civiliniame teisme. Vyko civilinė byla, vieni liudytojai tai gaudavo, tai negaudavo šaukimų. Jai advokatė pasakė ir su teisėja sutarė, kad ji (liudytoja) pasiims šaukimus, įteiks liudytojams ir paprašys, kad atvyktų į teismą. Po jos apsilankymo apsilankydavo ir V. K. Ji nuvažiavo pas B. I., V. K. pusbrolį, B. I. tada nebuvo, bet kieme buvo D. I., kurio ji paklausė, ar tėvelis gavo šaukimą. D. I. pasakė, kad nežino. Tuo tarpu į kiemą įvažiavo V. K. Ji žino, koks pastarasis yra, jautė baimę, todėl paprašė D. I., kad ją įleistų į namus, nes ji negali atsakyti už jo (V. K.) veiksmus. Ji įėjo į „sklepą“, girdėjo, kaip V. K. plūdo ją visokiais žodžiais. Ji turi baimę.

Gegužės mėnesį per pietus ji važiavo link pašto, sustojo prie šviesoforo ir ruošėsi sukti į kairę, o V. K., jam degė žalia šviesa, kai suko ir sustojo, ji išgirdo signalą ir žvilgterėjo. Pamatė, kad stovi mašina ir nepraleidžia kitų mašinų, kad tai – V. K., kuris parodė, kad ją stebi. Paskutinis įvykis buvo spalio 24 dieną, kai ji važiavo namo į (duomenys neskelbtini)  pagrindiniu keliu, o V. K. – iš šalutinio kelio, kai jų mašinos susigretino, pastarasis stumtelėjo mašiną į priekį, atrodė, kad trenks, tada ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, gerai, kad nebuvo mašinų. Ir taip nuolat. Dar kai (duomenys neskelbtini) gyveno, plaudavo indus prie kriauklės, šalia buvo langas. Matydavo, kad stovi purvinas „VW Passat“, paskui pamatė, kad V. K. sėdi, rodo ženklus ir žvengia. Tas „VW Passat“ stovėjo, kai civilinė byla ėjo į pabaigą, metų nepamena. Jau metai, kai iš (duomenys neskelbtini) išsikėlė. Kai jai žmogus pranešė, kad jis (V. K.) medžioja, kad turi šautuvą, jis ir pats sau yra persišovęs koją, tai ji bijo. Kai ji nusipirko sodybą, sodybos savininkė paklausė, ar ji nebijo degti. Pirmoji žmona, kai vyko skyrybos, gyveno pas tėvus, tai buvo įmesta degaus skysčio į namus. Tai buvo labai seniai, praeitame amžiuje. Jis (V. K.) žmoną terorizuodavo, pastaroji susirgo depresija. Visa tai sužinojo iš sodybos savininkės pernai. Sodybą naują (duomenys neskelbtini) pirko, kur gyvena, pasiėmė paskolą iš banko.

P. G. jai atsiuntė susirašinėjimo telefonu žinutes, pastarasis bijo.

Ji nusiuntė tyrėjai nuotraukas, kurios įrodo, kad V. V. dirbdavo, darbininkai dirbdavo ten. Neatsimena, iš kur tos nuotraukos, bet jai atrodo, kai E. R. dirbo pas V. K.

Parodžius nuotraukas (7 t., b. l. 13–17), liudytoja nurodė, kad pirmoje nuotraukoje su tamsia „maike“ yra J. K., V. K. brolis, ir R. V., jos „švogeris“, su raudona „maike“. Antroje nuotraukoje yra V. V. su bridžais, tamsia „maike“, kepure, šalia stovi E. K. Nežino, kada fotografuota, gal rugpjūčio mėnesį. Galėjo fotografuoti E. R. Kokie metai, konkrečiau V. V. pasakys. Nuotraukoje yra V. K. technika. Antroje nuotraukoje stovi J. K., tamsiai apsirengęs, ir R. V. Ketvirtoje nuotraukoje V. V. lipa į kombainą. Pirmoje nuotraukoje yra E. R. prie rato, juodai apsirengęs, pastarasis yra V. K. sūnėnas. Su kepure yra V. V. Įtaria, kad nuotraukas darė E. R., nuotraukas nusiuntė R. V., o R. V. jai persiuntė. 

Kai vyko civilinė byla, vežė liudytojus į teismą, nes neturėjo su kuo atvykti. Taip pat ir V. K. vežė. Ji vežė B. I., daugiau nepamena. Į FNTT vežė be P. G. dar ir E. Ž., nes neturėjo su kuo nuvažiuoti. Ji paskambino tyrėjai ir paklausė, ar gali atvežti. E. Ž. buvo truputį išgėręs, „pachmėlingas“, orientavosi aplinkoje, pastarąjį ji paėmė iš namų, jai sakė, kad iš vakaro „baliavojo“, važiuojant į FNTT negėrė, tik parvažiuojant gėrė. Kai ji nuvažiavo paimti E. Ž., šis pasakė, kad vakar buvo jos brolis A. E. atvažiavęs su V. K. mašina ir liepė nesikišti į tuos reikalus. 

Šiuo metu su V. V. nėra santuokoje, nes jie pykosi, pasidalino turtą vaikams, tarėsi taikiai. Negali pasakyti, ar turtą pasidalino iki skyrybų, ar po skyrybų. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini)  kaime, (duomenys neskelbtini)  r., ten ir deklaruota gyvenamoji vieta. V. V. moka alimentus vaikams, negali pasakyti, nuo kada. Negali atsakyti į klausimą: „Kaip mes gyvenome, iš kur man žinomos visos vyro darbo aplinkybės tuo laikotarpiu, kai mano vaikams nebuvo teikiamas išlaikymas?“, nes yra streso būsenos.

2017 metais jie vedė bendrą ūkį su V. V., bet jau pykosi. 2018 metais nebevedė. 2019 metais – nepamena. Jie bendravo, gyveno atskiruose kambariuose. V. V. tik vaikams duodavo, negali pasakyti, kuriais metais. Ar ji su vyru gyveno 2017–2019 metais, į tą klausimą neatsakys, nes yra dar R. M. užvesta civilinė byla, nors dabar kol kas nutraukta, čia gali būti renkama medžiaga. Jie rašė atsiliepimą. V. V. davė vaikams nepakankamai, todėl prisiteisė.

Ji 2017 metais dirbo J. N. ritualinių paslaugų įmonėje. Neatsimena pajamų. Po santuokos nutraukimo dalis V. V. sąskaitoje esančių pinigų atiteko V. V., dalis jai. Sumos pasakyti negali. Negali pasakyti, kad galėjo būti didesnės sumos nei 20000, neatsimena. Negali pasakyti, kad V. V. sąskaitoje esanti 22000 Eur suma teko jai. Kiek žino, V. V. sąskaitai buvo uždėtas areštas, tai visa ta suma iš gaisrinės susidarė. Jie tokių sumų neturėjo. Ji negali pasakyti, kokios vyro pajamos buvo nuo 2012 metų iki 2017 metų, ji nelįsdavo į jo sąskaitas.

Žinojo, kokias sumas mokėjo V. K. nuo 2009 metų iki 2012 metų, nes V. K. pinigus atveždavo į namus arba V. V. jai parveždavo. Nežino, kokios pajamos tais metais buvo iš gaisrinės, gal kokius 700 į rankas gavo, nežino. Kai česnakus augino, tai nemažai uždirbo. Nepamena, kokias pajamas jų šeima generavo iš ūkio. Sutarčių pasiskolinti techniką iš V. K. nebuvo, jie kuro duodavo, įpildavo į baką. Prisipildavo į kanistrus degalinėje, ji sumokėdavo, kas dar sumokėdavo, neatsimena.

R. V. yra jos sesers vyras.

A. E. neturi savo ūkio, pastarasis jai yra sakęs, kad V. K. užrašė jam (A. E.) žemes, kad gautų Europos Sąjungos pinigus, A. E. imdavo paskolą. Tas namas, kur A. E. gyvena, priklausė jos tėvams. Tėvai liepė šitą namą padalinti jiems keturiems A. E. turi atiduoti pinigų sumas jai ir dar 2 sesėms. A. E. pasakė, kad neturi pinigų, nes V. K. jo vardu yra paėmęs paskolą ir jis yra labai daug jam įsiskolinęs. Jis (A. E.) irgi bijo V. K. A. E. nuo mažens gaudavo nuo V. K., kai būdavo pas močiutę. Ji yra mačiusi, jis (A. E.) yra užguitas. Jie padarė jungtinę veiklą, ten yra visos žemės, kad gautų Europos Sąjungos pinigus. Apie tai jai brolis A. E. yra sakęs. Pastarasis kaip ir norėjo išeiti iš V. K., bet negali, nes turi skolų V. K.

Dėl 115000 paskolos, tai yra parašas ant vieno lapo. Nežino, ar ta sutartis yra pripažinta negaliojanti ar suklastota. Buvo atliekama rašysenos ekspertizė, jos rezultatai teigiami. Paskutinis lapas dokumento buvo pakištas V. V. pasirašyti. Buvo nustatyta, kad V. V. parašas ant vieno lapo, ant kitų parašo nėra, o turėtų būti. Tiek V. K., tiek R. M. civilinėje byloje teigė, kad pasirašė sutartį rugsėjo 5 dieną, o V. V. tuo metu dirbo gaisrinėje. Sutartį dėl 115000 pasirašė V. V., tai nustatyta ekspertizės civilinėje byloje. Tai ta pati sutartis, kur prieš tai susitarė žodžiu. Sutarties turinys neatitinka žodinio susitarimo. Ten labai daug lapų, neatsimena, kas parašyta. Buvo parašyta, kad V. V. turi grąžinti pinigus per 1 metus, o žodinė sutartis buvo, kad V. V. 5 metus dirbs, bet negaus atlyginimo. Tą sutartį ji pamatė per teismą. Ji matė, kad V. K. pateikė V. V. darbo sutartį pasirašyti, o daugiau nematė. Kad pasirašinėjo kitus dokumentus, ji taip galvoja.

Kai gavo 115000 paskolą, jie turėjo butą, kuris yra jos. Įsigijus namą, butas nebuvo parduotas, nes V. K. matė pats, kad reikia remonto.

Ji išsikraustė pas draugę adresu: (duomenys neskelbtini), kai pykosi su V. V. Tas būstas priklauso jos draugei. Neatsimena, kuriais metais išsikėlė. Neatsimena, kad vaikų išlaikymui taikos sutartyje būtų po 2000 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Ji konkrečiai nežino, kiek uždirba gaisrinėje, pasakė apie 700 Eur. Negali atsakyti, ar jos vyrui buvo pakankama galimybė mokėti 6000 Eur per mėnesį trijų vaikų išlaikymui. Taikos sutartis yra sudaryta į praeitį, kai jis negavo piniginių lėšų, buvo įsiskolinimas. Negali atsakyti, kuo padengė įsiskolinimą. Kad sutartyje numatyta po 2000 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, tai dėl to, kad įsiskolinęs, todėl tokia suma. Įsiskolinęs, nes nelabai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Jis (V. V.) turėjo darbą priešgaisrinėje, gavo pajamas: dalis buvo areštuota, tik 400 jam pervesdavo. Iš savo ūkio pajamų jie negavo, česnakus augino 2014 ar 2015 metais. Jie automobilį pirko santuokos metu, nepamena, kuriais metais. Pirko vieną transporto priemonę. Per 10 metų, iki 2009 metų, jis gaudavo pajamas, jie taupė. Vaikai gimė (duomenys neskelbtini) metais. Gaudavo išmokas vaikams, maistą iš kaimo vežėsi. 22000 sąskaitoje nebuvo.

Dėl civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo vaikams priteisimo, kad pasidalino santuokoje įgytą turtą, t. y. pinigines lėšas, ji neatsakinės į klausimus, nes gali būti renkama medžiaga kitam civiliniam procesui. Ji tų aplinkybių nežino, senokai buvo. 

Grūdus iš laukų jie susipildavo į priekabą ir laikydavo priekaboje. Jų nebuvo daug. Jie turėjo seną V. V. tėvuko priekabą. Ji teikė deklaracijas, gaudavo išmokas. Negali atsakyti, kokią kultūrą augindavo, kur parduodavo, neatsimena. Neatsimena, kiek per 3 metus, t. y. nuo 2009 iki 2012 metų, V. V. uždirbo V. K. ūkyje. Negali atsakyti, kaip dažnai V. V. ėjo atostogų gaisrinėje, neatsimena. Kai buvo tėvystės atostogose, tai dirbo pas V. K. visą mėnesį.

Galimai V. K. pakišo darbo sutartį V. V. Gaudavo nuo 2009 m. iki 2012 m., nes nuo 2012 m. nemokėjo. 2012 m. V. V. nebuvo atleistas iš V. K. ūkio, nebent padarė įrašą. Ji neatsimena, kad jis būtų turėjęs atostogų V. K. ūkyje. Jie tos darbo sutarties neskaitė. Dėl darbo atlyginimo – neatsimena, ar dalyvavo V. K. ir V. V. pokalbyje, nežino, kokį atlyginimą sutarė. Ar 2009 metais galėjo A. E. turėti žemės sklypų, nežino. Buvo kažkuriais metais išleistas įstatymas, kad žmogus negalėjo turėti daugiau kaip 500 ha, o V. K. turėjo labai daug žemės, tai užrašė A. E. P. G. vardu, B. vardu buvo užrašyti miškai. Buvo taip, kad FNTT ieškojo P. G., nes buvo iškirsti miškai, pajamos deklaruotos P. G. vardu. Jai P. G. pasakojo. Tada V. K. P. G. laikė namo rūsyje visą mėnesį, kol tyrimas baigėsi. P. G. sakė, kad FNTT darbuotojai atvyko ir pasakė: „Tokias dideles pajamas deklaravai, o gyveni lūšnoje“. Miškai buvo P. G. vardu užrašyti, deklaruodavo P. G. vardu. V. K. gainiojosi jį, kad perrašytų. Gal tai buvo 2000 m., reiktų P. G. klausti, gal pastarasis užmiršo tuos tyrimus, gal jo neklausė, kad to neparodė. Ji P. G. atvežė į šį teismą, nes šis paprašė, kadangi neturi transporto priemonės. Nekalbėjo apie bylos aplinkybes, jis (P. G.) tik prisiminė senus įvykius.

Tyrėjai P. ji skambino, nepamena, į kokį telefoną skambino, bet pastarajai ji pasakė, kad Ž. yra „pachmėlingas“ ir neturi su kuo atvažiuoti, ji paklausė, ar gali atvežti. 

Ji R. V. matydavo V. K. ūkyje. R. V. pas juos pernakvodavo, jei su V. V. naktį grįždavo. Žino, kad jis dirbdavo, kai V. K. prijungė M. ūkį. Kiek žino, R. V. rūpindavosi detalių tiekimu, konsultuodavosi dėl pasėlių, būdavo dirbtuvėse, kai V. V. ji nuveždavo pietus. Nežino, ar jis (R. V.) mokėjo atlyginimus darbuotojams, duodavo pasirašyti žiniaraščius, kokį pats gaudavo atlyginimą. V. V. pirmiau pradėjo dirbti nei R. V.

Ji daugmaž žino, kur V. V. dirbo, gali nuvežti ir parodyti. V. V. dirbo (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), nes į tuos laukus ji veždavo V. V. valgyti. Nežino, kam nuosavybės teise priklauso tie laukai. Žino, kad R. M., V. K. ir A. E. yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį, sužinojo per civilinės bylos procesą.

Ji dirbo UAB “As” iki 2008 metų. Ją įdarbino kaip V. K. statytinę, dar dirbo vadybininke. Dar prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) kepykla, ji veždavo į (duomenys neskelbtini) duoną į pristatymus. V. K. buvo nupirkęs kepyklą. Ne pas V. K. dirbo, ten buvo jos akcinė bendrovė, bet pirkta iš V. K. Ten visa įmonė buvo V. K., tik jos vardu. Tai UAB “As”, ji dirbo 2007 metais.

Jos santykiai su A. E. – kai prasidėjo civiliniai procesai, yra „laba diena“ ir „viso gero“. Civiliniai procesai turėjo įtakos jų santykiams, nes pastarasis tą įvykį sužinojo ir buvo įvykio sūkuryje, jai pasakė, kad turi skolų V. K., kad yra taip pat, kaip ji su UAB “As”, kad ūkis ne jo, o V. K. Gal nuo kokių 2009 metų, jei kokie pinigai jam (A. E.) pervedami, ar už galvijus, ar už grūdus, pinigus nuimdavo ir veždavo V. K. ar R. M. Iki teismo jie bendraudavo, švęsdavo šventes. Kiek ji supranta, A. E. negali sakyti tiesos, nes pats sėdi toje pačioje košėje. Kaip pastarasis susijęs su 115000 paskola, ji negali atsakyti, nes yra renkama medžiaga kitai civilinei bylai. Dabar ta byla sustabdyta. R. M. neseniai padavė ieškinį dėl turto prisiteisimo. Yra užvesta civilinė byla pagal R. M. ieškinį atsakovams R. E.-V. ir V. V. dėl turto, kuris yra įgytas R. E.-V. asmeninės nuosavybes teise, pripažinimo bendra daline nuosavybe. Iki šios dienos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai bylą nutraukė, bet yra pateiktas atskirasis skundas dėl šitos nutarties. Byla nebaigta, nutartis nėra įsiteisėjusi. Dėl žalos atlyginimo yra sustabdyta, bet šita byla yra pareikšta V. K. ir šitą iniciavo R. E.-V. Dėl namo pirkimo irgi yra civilinės bylos. Už namą sumokėta 100000 pavedimu. Ji nematė, kokia suma pervesta. Neprisimena, ar viskas pavedimu buvo sumokėta, turėjo būti viskas pavedimu. Gal ne 100000, ji nežino, negali pasakyti, nes seniai buvo. Grynaisiais pinigais su pardavėja nebuvo atsiskaitoma.

Pokalbis apie V. V. įsipareigojimą atidirbti V. K. ūkyje vyko pas juos bute, dalyvavo jos mama, V. K., V. V. ir ji. Jie nesprendė tokių klausimų, kiek įvertintas V. V. darbas. V. K. pasakė, kad 5 metus atidirbs. Vidurkį skaičiavo, nes vasarą daugiau uždirba, o žiemą mažiau. Vidurkis yra apie 1800. Nepamena, kada buvo tas pokalbis, ne prieš banką ir ne po banko, tai vyko anksčiau, kai pasižiūrėjo namuką ir sprendė, ar pirkti, ar nepirkti.

Dabar su V. V. santykiai draugiški. Ji dabar dirba (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos centre vyresniąja specialiste. Su V. V. dabar bendro ūkio neveda, kartu būna dėl vaikų. Kol kas po vienu stogu gyvena. Buvo laikotarpis, kai kartu negyveno, gal metus, neatsimena. Kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), vaikai buvo (duomenys neskelbtini) su tėveliu, o kai pastarasis dirbdavo, ji būdavo su vaikais savo bute. Ji neištisai (duomenys neskelbtini)  gyvendavo. Kai būdavo jai blogai, išvažiuodavo. Neatsakys į klausimą, kodėl turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neatsakys, ar tai susiję su civiline byla. Negyveno bute, nes buvo pykčio priepuolis ir tada ji išsikėlė, deklaravo (duomenys neskelbtini), nes planavo ir vaikus išsivežti. Paskui jie pradėjo kalbėtis.

Nebuvo taip, kad nuo 2009 metų iki 2017 metų gavo 18246 Eur. Nuo 2012 metų jie negavo. Nuo 2009 metų iki 2012 metų į rankas gavo 11000, ji apie tokią sumą nežino, negali pasakyti. Neteisingai kaltinime nurodyta.

Ji iš A. E. nėra gavusi pinigų laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2018 metų, pastarasis pats neturėdavo pinigų, kai jie norėdavo skolintis. Nežino, ar V. V. yra gavęs iš A. E. pinigų. Ji banke nebuvo, nematė, kaip jie darė pavedimą už namuką. Ji mokėjo už malkas ir baldus atskirai, sumos neatsimena. T. L. mokėjo iki sutarties pasirašymo pastarosios namuose. Neatsimena, ar 10000, ar 20000 mokėjo. Neatsimena, ar ši paskui jiems tuos pinigus grąžino, ar ji rankpinigius buvo palikusi, o paskui sutarė per banką ir ši jiems grąžino. Kad nenupirktų to namo, davė rankpinigius, juos padavė, kai antrą kartą su V. V. atvažiavo apžiūrėti, nes pirmą kartą ji buvo viena. Rankpinigius jie buvo pasitaupę, kai dar V. V. dirbo su „fūra“, paskui, kai dirbo pas V. K. Nepamena, kada grąžino rankpinigius. 

Ji dalyvavo pokalbyje dėl darbo ūkyje už paskolą. Nebuvo sutarta, kokiame ūkyje V. V. dirbs, nes čia viskas yra bendrai. V. K. nepasakė, kokiame ūkyje turės dirbti. Žino, kad visi ūkiai yra V. K. V. K. gyvena su R. M., yra kaip vyras ir žmona, veda bendrą ūkį. Jie nekalbėjo apie buto pardavimą, ji sakė V. V., kad atidirbtų už skolą. Jie nesiekė grąžinti paskolos, V. V. atidirbinėjo ūkyje ir taip grąžino paskolą. Neatsimena, kad buvo tartasi, kad jie parduos butą ir grąžins paskolą. B. L. gatvėje pardavė 2022 metų gegužės mėnesį. Neatsakys į klausimą, ar jie ketina vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti 33000 R. M. ūkiui, negali atsakyti, nes renkami duomenys į civilinę bylą.

V. K. darbo sutartį atvežė pasirašyti į namus. Kad tai darbo sutartis, sprendė iš to, nes buvo parašyta „Darbo sutartis“. Ji sutarties sąlygų neskaitė. V. K. pats pasakė, kad reikia greitai pasirašyti darbo sutartį, nes reikia buhalterei pristatyti. V. V. pasirašė, nes buvo pasilenkęs, bet ką jis darė, kurioje vietoje pasirašė, nematė, nes buvo toliau.

Neatsimena, ar nuo 2009 metų iki 2012 metų V. V. sirgo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 187–189), liudytoja nurodė, kad teisingi parodymai. Dalį, gal 20000, sumokėjo grynaisiais, neatsimena. Namas kainavo 145000, malkos ir baldai kartu.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 90–94, 196), liudytoja nurodė, kad B. sakė, jog bijo V. K. Kai prasidėjo civilinis procesas, ne visi liudytojai gavo šaukimus. Advokatė ir ji pasakė teisėjai, kad gali patys įteikti šaukimus ir paprašyti atvykti į teismą. Ji nuvažiavo pas S. A., šis pasakė, kad atvyks. Kai nuvažiavo pas R. B., šis nepriėmė šaukimo ir pasakė, kad bijo, nes jis (V. K.) turi labai daug pažinčių, „švininius“ paminėjo, klausė, ar ji pati nebijo. R. B. pasakė, kad nesikiš, nesakė, kad V. K. darė poveikį kitiems. S. A. irgi ne. B. I. irgi sakė, kad bijo. Ji tiki, kad buvo padarytas poveikis, nes prieš teismą S. A., R. B., R. S. buvo prie V. K. mašinos, S. A. buvo mašinoje. Negirdėjo, ką kalbėjo. Buvo B. I., tai V. K. jį puldinėjo, „durnino“, net jų advokatė jį ramino, sakė, kad iškvies policiją. Kai buvo liudytojai P., tai juos irgi puldinėjo. Visa (duomenys neskelbtini) žino V. K.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 1–8), liudytoja nurodė, kad sakė taip, nes yra buvusi V. K. namuose ir matydavo, kaip žmonės laukdavo, ir pastarasis juos vadindavo „durniais“. Matydavo ir 1999, ir 2008, ir 2009 metais. 2009–2010 metais jie gyveno bute (duomenys neskelbtini), ji buvo motinystės atostogose. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ravėti. Į (duomenys neskelbtini) kaimą važiuodavo, kai V. V. taisydavo techniką, nuveždavo pietus, maudytis su vaikais. Kai nuveždavo pietus, būdavo apie pusę valandos. Pietus veždavo ne kasdien. V. K. ūkyje trąšos buvo laikomos prie fermos lauke (duomenys neskelbtini) kaime, matė. Kai nuvykdavo pas V. V., tai stovėdavo darbininkų transporto priemonės, kitus atveždavo V. K., dar žino, kad buvo žmogus, kuris buvo ten apgyvendintas. Jie su V. V. kalbėdavosi, kokius darbus dirbo. Ji nurodė techniką, nes kaime užaugusi, žino technikos pavadinimus, ir tėvukas dirbo su technika, ji su pastaruoju važinėdavo. Negali išvardinti, kur kokia technika buvo, nes mainydavosi ta technika.

Kai V. V. išėjo iš V. K. ūkio, įsidarbino pas A. M. 2018 metais. Negali pasakyti, kokį atlyginimą gaudavo A. M. ūkyje. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, dabar yra nemažai laiko praėję. Neatsimena darbo organizavimo tvarkos.

Po paskolos suteikimo deklaraciją ji pildė V. V. vardu, įrašė, kad paskolą gavo iš R. M. ūkio, nes buvo bankiniai parodymai. Sumą įrašė – 115000, matė banko pavedimą. Kai tyrėjai davė parodymus, buvo galima pagalvoti, prisiminti, yra stresas.

Išvardinti žmonės V. K. ūkyje dirbo visokius darbus, matydavo: E. K. dirbdavo su traktoriumi, A. K. dirbdavo sandėlyje, S. J. dirbdavo su traktoriumi, V. V. – su kombainu, R. L. – su kombainu. Nežino, ar jų atlyginimai skyrėsi, nežino, ar V. V. turėjo išskirtines darbo sąlygas. Jai nežinomos aplinkybės, kodėl 4–5 kartus didesnis atlyginimas jos vyrui turėjo būti mokamas.

Negali tiksliai pasakyti, kada V. V. baigė dirbti V. K. ūkyje, gal 2018 metų vasario mėnesį. Nutrūko darbo santykiai, kai V. V. paprašė, kad pradėtų mokėti atlyginimą, ir R. M. padavė V. V. į teismą. Nežino, kaip buvo nutraukti darbo santykiai, kokio dydžio atlyginimo V. V. prašė. Pastarasis tik paklausė, kada pradės mokėti atlyginimą, jam atsakė, kad dar neatidirbo. V. V. išėjo pas A. Nežino, kaip išėjo, namie apie tai nekalbėjo. V. V. dirbo su S. J., ir S. J. pasakė, kad jis nėra įdarbintas, nes jam reikia mokėti ligonių kasai, ir jis nuėjo į „Sodrą“. Ji irgi nuėjo į „Sodrą“, ir V. V., ir paskui sužinojo, kad neįdarbintas. Kadangi V. V. dirbo valstybės tarnyboje, įmokos buvo mokamos, tai jie ir nežinojo. „Sodroje“ pamatė, kad V. V. nebuvo įdarbintas. Kai V. V. sužinojo, kad neįdarbintas, išėjo pas A.

Santuoka nutrūko gal 2020 metais, neatsimena, nes jau pykosi. Pyktis pradėjo nuo 2017–2018 metų, kai prasidėjo teisminiai procesai. Kai pykosi, gyveno kartu. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių – negali atsakyti, ar V. V. prievolė R. M. ūkiui yra asmeninė prievolė.

Dabar neatsimena V. V. algos 2008–2009 m. 2020 metais, kai buvo apklausta, parodymai teisingi, tiek laiko praėjo, gali dabar neatsiminti. Apie 3000 už malkas buvo paskaičiuota, už baldus daugiau, neprisimena, kiek.

Pagarsinus 2020 metų balandžio 23 dienos parodymus, liudytoja nurodė, kad ji nesirgo, pas tyrėją buvo geriau susikaupti ir prisiminti. Už baldus gal 10000, nežino konkrečiai, nesureikšmino to. Per apklausą ji sumas nurodė.

55.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. E.-V. parodė, kad yra V. V. žmona. Iki 2008 m. jos vyras dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, retai būdavo namuose su šeima, tad jos brolis A. E. pasiūlė jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje slenkančiu grafiku, tai yra, kada vieną parą dirbi, trys paros laisvos – išeiginės. Ir tai pat užsiminė, kad per tas tris išeigines galėtų dirbti pas jos dėdę, mamos brolį V. K. ūkyje, taip užsidirbtų pakankamai pinigų ir galėtų būti namuose su šeima. Ji su vyru apsvarstė šį pasiūlymą ir sutiko. Tai kažkur nuo 2008 m. vasaros, tiksliai datos neprisimena, jos vyras Va. įsidarbino (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Kai pradėjo dirbti gaisrinėje, praėjus gal keletui mėnesių, Va. susitarė su V. K., kad dirbs pas jį ūkyje. Susitarė, kad dirbs per išeigines dienas įvairius ūkio darbus, vairuos techniką, darys viską, ką lieps V. K. Darbo laiko bei darbo užmokesčio dydžio nebuvo susitarę. Dirbdavo, kiek reikėdavo, valandų neskaičiuodavo, kartais dirbdavo ir naktimis. Dar prieš įsidarbinant, pas juos į namus atvyko V. K., kuris atsivežė darbo sutartį ir pasakė jos vyrui, kad greitai ją pasirašytų, ką jos vyras ir padarė, tad nespėjo įsigilinti į darbo sutarties turinį. Be to, V. pasakė, kad darbo sutarties kopiją paduos vėliau, tačiau tos kopijos Va. taip ir negavo. Jos vyras dažniausiai dirbdavo laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodavo traktorių, kitą techniką, ardavo, kuldavo laukus, sėdavo ir pan. Taip pat jos vyrui tekdavo žmonėms išvežioti malkas. Dirbdavo viską, ką liepdavo V. Kiek vėliau, tiksliai datos neprisimena, kada V. K. perėmė ūkį iš ūkininko M., esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tai tekdavo dirbti ir ten. Su jos vyru kartu dirbdavo A. M., P. G., E. K., A. K., R. S., D. K., R. V., R. L., V. L., J. C., R. B., R. J., kitų vardų ir pavardžių neprisimena. Mano, kad šie asmenys galėtų paliudyti, kad jos vyras dirbo pas V. ūkyje, jeigu jie nebus įbauginti. Visam darbui vadovaudavo V. K. Taip pat jis ir išmokėdavo jos vyrui atlyginimą kartą per mėnesį, grynaisiais iki 2012 m. rugsėjo mėnesio. Ar reikėdavo jos vyrui kur nors pasirašyti už atlyginimo gavimą, nežino. Kiek prisimena, atlyginimą gaudavo įvairiai, priklausydavo nuo darbo krūvio. Vieną mėnesį gaudavo 400 litų, kitą mėnesį – 600 litų, yra išmokėję ir 1000 litų. Tuo tarpu V. sugyventinė R. M. ūkyje dalyvaudavo tik tiek, kada reikėdavo padėti parašą dokumentuose. Ji dirba (duomenys neskelbtini) darželyje „A“ direktoriaus pavaduotoja ir yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narė, apie ūkį mažai ką nusimano, tad, kiek žino, nespręsdavo klausimų, susijusių su ūkiu. 2012 m. su vyru V. dar nebuvo susituokę, bet faktiškai gyveno kaip šeima. Kadangi 2012 m. turėjo jau tris vaikus, norėjo, kad jų vaikai turėtų nuosavą kiemą, ir V. K. dažnai juos kalbindavo, kad paskolins pinigų namo pirkimui, o už paskolintus pinigus atidirbs ūkyje. Su vyru šiuo pasiūlymu susigundė, tad ir nusprendė sutikti su V. pasiūlymu, kad jis jiems paskolins pinigų namo įsigijimui, o už paskolintus pinigus jos vyras Va. atidirbs pas jį ūkyje. Išsirinkus tinkamą namą (duomenys neskelbtini) centre, šalia vaikų darželio, dalį pinigų sumokėjo savininkei T. L. grynaisiais jie patys, o trūkstamą dalį – 115 tūkstančių litų nusprendė pasiskolinti iš V. K. Ji su vyru žodžiu tarėsi su V. K., kad jis jiems paskolins tą trūkstamą dalį – 115 tūkstančių litų, jokios sutarties nesirašė, tiesiog, kadangi V. yra jos artimas giminaitis, mamos brolis, pasitikėjo juo. V. pasakė, kad Va. už šią jam suteiktą 115 tūkstančių litų paskolą jo ūkyje reikės atidirbti 5 metus ir už tai negaus atlyginimo. Jos vyras sutiko. Tiksliai kada neprisimena, gal 2018 m. rugsėjį, jos vyras nuvyko į “S” banką, esantį (duomenys neskelbtini)  mieste, kartu su V. K., buvusia namo savininke T. L., kur, kaip pasakojo Va., jau laukė R. M., kuri pervedė 115 tūkstančių litų V. V., o V. V. pervedė tą sumą – 115 tūkstančių litų T. L. už namą, kurį buvo nusprendę pirkti. Tačiau į tą namą, esantį (duomenys neskelbtini), nesikėlė gyventi, nes reikėjo tą namą remontuoti, o remontui reikėjo dar pinigų, tad nusprendė dar į šį namą nesikelti, palaukti, kol Va. atidirbs už gautus pinigus iš V. K., ir bus finansiškai stabilūs. Kodėl pinigus pervedė R., o buvo tartasi su V., klausimų nekilo, nes žinojo, kad jie nors yra ir nevedę, bet gyvena ir dalinasi turtu kaip šeima. Taip jos vyras pradirbo pas V. K. ūkyje iki 2018 m. kovo mėnesio. Kai ji pradėjo V. klausti, kada jau pradės mokėti atlyginimą jos vyrui, nes jau praėjo 5 metai, ir jos vyras jau atidirbo pas jį ūkyje už paskolintą sumą, V. K. apsimetė, kad nieko nesupranta, apie kokią skolą ji kalba. Tada ir kilo ginčas. Kreipėsi į „Sodrą“, kur sužinojo, kad jos vyras nėra ir niekada nebuvo oficialiai įdarbintas nei pas V. K. ūkyje, nei pas R. M. Suprato, kad buvo apgauti. Kreipėsi taip pat į darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, tačiau darbo inspekcija nutraukė tyrimą, nes į apklausas kvietėsi šiuo metu dirbančius asmenis, kurie nepatvirtino, kad ūkyje dirbo jos vyras Va., nes jie yra įbauginti V. Kada sužinojo, kad yra apgauti, jos vyras daugiau nebedirbo pas V. Nuo tada Va. dirba pas ūkininką A. M.

2018 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, jos vyras gavo laišką iš (duomenys neskelbtini)  apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmų, kad jam yra pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo. Tai yra, kad jos vyras R. M. yra skolingas 33 306, 30 eurų, tai yra tie patys 115 tūkstančių litų, kuriuos jiems buvo paskolinę. Iš karto susirado advokatę D. B. Kiek vėliau, kai advokatė atsiuntė iš teismo gautą paskolos sutartį, tai jiems buvo naujiena, ją matė pirmą kartą. Sutartyje nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį suteikta 115 tūkstančių litų paskola turėjo būti grąžinta 2013 m. vasarą. Jos manymu, logiškai mąstant, tikrai nebūtų pasiskolinę tokios sumos, kurią turėtų grąžinti per metus laiko V. ir kaip V. teigia, kad Va. niekada nedirbo pas jį ar pas Re. ūkiuose, tai kiltų klausimas, kaip tada Va. galėtų grąžinti tokią pinigų sumą per metus laiko. Taip pat ir V. V. parašas, esantis toje sutartyje, sukėlė abejonių, kad tai būtent jo parašas. Tad kreipėsi į teisėją dėl parašo ekspertizės, tačiau šiuo metu dar to prašymo nėra tenkinę. Taip pat prašė teisėjos, kad būtų apklausti liudytojai, dirbę pas V. K. ūkyje, kurie galėtų patvirtinti, kad Va. dirbo pas jį ūkyje, tačiau prašymo teisėja netenkino. Dėl parašo ekspertizės vyks teismas 2018 m. lapkričio 28 ar 29 dieną. Apie šią paskolą žino visa jų giminė, kad jiems buvo paskolinti pinigai ir už šią paskolą V. V. yra atidirbęs pas V. ūkyje, taip pat šį faktą turi žinoti ir darbininkai (6 t., b. l. 187–190).

55.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja R. E.-V. parodė, kad 2019-06-10 pareiškimą apie V. K. daromą poveikį liudytojams, kurį FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai pateikė jos vyras V. V., padėjo parašyti ji. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos vyro V. V. neoficialaus darbo V. K. ūkyje, buvo apklaustas liudytojas P. G., kuris taip pat dirbo pas V. ūkyje. Po apklausos jai P. G. paskambino telefonu labai išsigandęs ir pasakė, kad „dabar mane pakas“, ir pradėjo pasakoti, kad pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. K. ir pradėjo jam grasinti, jį įžeidinėti. Pasakė, kad „ką čia prišnekėjai, dabar pasiims tave, nusiveš atgal į FNTT, ten viską paneigsi, nusamdys „krūtą“ advokatą“. Be to, P. G. jai pasakė, kad jis pagalbos kreipėsi ir į buvusį (duomenys neskelbtini) policijos pareigūną M. V. dėl V. K. grasinimų. Tačiau smulkesnių aplinkybių nežino, reikėtų paklausti P. Kiek vėliau iš P. G. sugyventinės L. T. sužinojo, kad V. K. buvo atvykęs į jų namus dar kartą, tačiau P. jau nebebuvo namuose, nes jis išvyko į užsienį darbuotis ir planuoja grįžti 2019 m. birželio pabaigoje arba liepos viduryje. Be to, kiek jai žinoma, liudytojams poveikis yra daromas ir civilinėje byloje, kuri vyksta (duomenys neskelbtini)  rūmuose dėl V. V. skolos. Vienas iš jų yra S. A. Dieną prieš teismo posėdį, tikslios datos neprisimena, su advokate D. B. pamatė, kad keletui liudytojų nebuvo įteikti šaukimai dalyvauti teismo posėdyje (liudytojų, šaukiamų į teismą sąrašas, yra viešai prieinamas elektroninėje erdvėje). Todėl nusprendė dėti visas pastangas, kad visi liudytojai, galintys patvirtinti V. V. darbą V. K. ūkyje, dalyvautų posėdyje. Civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos paprašė, kad duotų jai įteikti asmeniškai šaukimus liudytojams, ir ji sutiko. Prieš teismo posėdį tą vakarą vyko pas liudytojus į namus pagal jų pateiktą liudytojų sąrašą įsitikinti, ar visi gavo šaukimus, o kas negavo, juos jiems perduoti. Paaiškėjo, kad V. K. jau prieš tai buvo pas liudytojus S. A., R. B. Kai norėjo įteikti šaukimą R. B., jis pasakė, kad jo nepriims, nes jis bijo liudyti teisme, kad po to V. K. su juo nesusidorotų. Iš to sprendžia, kad V. K. prieš tai buvo pas R. ir jam darė poveikį, tačiau paties R. neklausė, ar su juo bendravo V. O S. A. prieš teismo posėdį, į kurį jis atvyko tik V. K. pakviestas, matė sėdintį pas V. automobilyje, jiedu kalbėjosi. Todėl tiek S. A., tiek R. B., tiek B. I. buvo padarytas poveikis, nes teisme sakė netiesą arba vengė pasakyti tiesą, teigdami, kad neatsimena. Dėl kitiems liudytojams daromo poveikio tiksliai pasakyti negali, bet taip pat R. J., R. M. buvo daromas V. K. poveikis, nes į teismo posėdį jie neatvyko. Taip pat dar norėtų parodyti, kad (duomenys neskelbtini) rūmuose, kai laukė koridoriuje posėdžio pradžios, V. K. atvykęs į teismą ir pamatęs sėdintį prieš tai jau jos apklausoje minėtą B. I., žiūrėdamas į jį pradėjo rodyti pirštu į smilkinį, svaidytis įvairiomis replikomis, dviprasmėmis užuominomis, tačiau tiksliai, ką V. jam sakė, negali prisiminti. Ir V. K. liovėsi taip elgęsis po to, kai jiems atstovaujanti advokatė D. B. įspėjo jį, kad iškvies policiją (6 t., b. l. 194–196).

55.3. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja R. E.-V. atsakė į klausimus: 1. Kokiu laikotarpiu V. V. dirbo ir kuriame ūkyje? Iš kur tai žino? (tai galioja visiems žemiau nurodytiems klausimams – ar tiesiogiai dalyvavo, iš kažkur sužinojo, jei tiesiogiai, tai parašo, kad tiesiogiai dalyvavo, jei ne, nurodo, iš kur tai sužinojo / žino). Ji negali pasakyti, kokiu laikotarpiu ir kuriame ūkyje dirbo V. V., nes visada ir viskam vadovavo V. K. Kai Va. pradėjo dirbti 2008 m. rugpjūčio mėn., tai ūkininkų ūkių gal dar ir nebuvo oficialiai įregistruotų, V. K. užsiėmė medienos, malkų pardavinėjimu, kiek žino, jo motinos vardu buvo įmonė, ir užsiėmė žemės ūkio veikla – augino gyvulius, dirbo žemę. Va. darbo pas V. K. pradžioje vežiodavo pirkėjams V. K. miškuose paruoštas malkas, bet netrukus, lyg tą patį rudenį, pradėjo dirbti žemės ūkio darbus su technika. 2. Kas organizavo jo darbą? Visiems darbams vadovaudavo pats V. K., bet turėdavo pagalbininkų – vadybininkų, kiek žino, S. A., R. V., A. M. Pati yra girdėjusi, kai nuveždavo Va. į darbą ar jam nuveždavo valgyti, kad Va. nurodymus dėl darbo gaudavo iš V. K. Kartais V. K. Va. paskambindavo arba pats atvažiuodavo į namus ir pasakydavo, ką jam reikės kitą dieną dirbti. Kartais Va. nurodymus gaudavo iš S. A., kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), apie 2013 m., ten vadovaudavo R. V. Pati yra girdėjusi, kai Va. skambindavo ir nurodydavo darbus, atvažiuodavo į namus Va. nuvežti į darbą. 3. Kur buvo R. M., V. K., A. E. ūkių žemės plotai per visą jo darbo laikotarpį, ar jie keitėsi ir kaip? Kaip žemės plotai buvo paskirstyti R. M., V. K. ir A. E. ūkiams, ji nežino, nežino, koks žemės plotas kurio vardu registruotas ar nuomojamas, nes viskas buvo žinoma kaip V. K. ūkis. Ji gali nurodyti tik tai, kad nuo 2009 m. Va. dirbdavo laukuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, už (duomenys neskelbtini) miestelio, į tas vietas veždavo Va. maistą. Nuo 2013 m., kai V. K. perėmė R. M. ūkį, tai Va. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pusėje – (duomenys neskelbtini) kaimuose, galėtų parodyti laukus. Tikrai žino, kad V. K. yra nupirkęs žemių jos brolio A. E. vardu, apie tai jai sakė pats A., sakė, kad jis niekur negali dingti nuo V. K., nes jo vardu ne tik žemės registruotos, bet ir paskolų yra priimta iš bankų, įformintos jo vardu paskolos V. K. ir R. M. 4. Kokio ūkio technika buvo laikoma (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini)  k. ir kokiu laikotarpiu? Ji negali pasakyti, kokia technika kurio ūkio vardu buvo registruota, kaip jau nurodė, visada jai buvo žinoma, kad viskas priklauso V. K. – tą jis pats visada pabrėždavo, su R. M. jiedu buvo faktinė šeima, o A. E. tik naudojosi jo vardu registruodamas ūkį, žemes ir techniką. Iš technikos 2008 m. (duomenys neskelbtini) kaime būdavo rusiškas kombainas „Don“, keli traktoriai „Belorus“, savaeigė rusiška žoliapjovė, keli sunkvežimiai „GAZ“, „Kamaz“, vėliau atsirado nenaujas kombainas „Class“, du miškovežiai „Scania“. Nuo 2010 m. atsirado nauja žemės ūkio technika: „John Deere“ su inventoriumi, kombainas „Class“, pakrovėjas „Manitu“, juos taip pat laikydavo iš pradžių (duomenys neskelbtini) kaime. Kai perėmė ūkį (duomenys neskelbtini)  kaime, tai ten daugiausia laikydavo kombainus ir naujesnius arba naujus traktorius (žiemos metu). Javapjūtės metu, jei dirbdavo (duomenys neskelbtini) pusėje, tai kombainus palikdavo (duomenys neskelbtini)  kaime, o jeigu kuldavo link (duomenys neskelbtini)  pusės, tai kombainus varydavo ir palikdavo (duomenys neskelbtini) kaime. Kai (duomenys neskelbtini)  laukus kuldavo, tai žemės ūkio techniką palikdavo pas žmones (tai žino, nes kartais jai pačiai tekdavo važiuoti naktį parsivežti Va. namo). Pakrovėjas „Manitu“ būdavo (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini)  kaime, matydavo, nes su juo kasdavo (semdavo) grūdus javapjūtės metu, o taip pat pasikraudavo ir veždavo šienainio rulonus gyvuliams. (duomenys neskelbtini) stovėdavo vilkikai „Volvo“, „Scania“, o taip pat būdavo ir keletas traktorių „John Deere“. Šiaip traktoriai ir kita žemės ūkiui reikalinga technika būdavo (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini)  kaime, priklausomai, kur dirbdavo žemę, kurioje pusėje, kad nereikėtų toli varinėti, tai varydavo į artimiausią bazę. 5. Kieno biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini) yra V. K. ir R. M. gyvenamoji vieta, tai ten ir buvo visos V. K. veiklos biuras. 6. Kur buvo įsikūrę V. K., R. M., A. E. ūkių biurai, kokia buvo šių biurų paskirtis, kas juose dirbdavo, ar ten rinkdavosi laukuose dirbantys darbuotojai? (duomenys neskelbtini), kur yra V. K. ir R. M. gyvenamoji vieta, buvo visos V. K. veiklos biuras. Keletą kartų ir ji pati ryte yra mačiusi, kaip V. K. S. A., R. V., jos broliui A. E. duodavo nurodymus, ką reikia dirbti. R. V. jai yra pasakojęs, kad V. K. jam nurodydavo, ką jis turi perduoti kitiems darbininkams, kokius darbus ir kas turi padaryti. Paprastai ryte visi susirinkdavo pas V. K. (duomenys neskelbtini)  ir ten gaudavo jo nurodymus. Būdavo, kad darbininkai (V. K. juos vadindavo „durniais“) laukdavo lauke prie jo namų (duomenys neskelbtini), kol išeis V. K. ir duos nurodymus, ką daryti. Kai V. K. perėmė R. M. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime, tai šalia dirbtuvių yra administracinės patalpos. Vienas kambarys tame pastate yra įrengtas kaip biuras, ten būnant matydavo R. V., užeidavo ir darbininkai. Kartais ir pats V. K. nuvykdavo į kaimą nurodyti, kas ką turi daryti. 7. Kur buvo laikoma V. K., R. M., A. E. ūkio technika, trąšos, grūdai, kur ryte rinkdavosi V. K., R. M., A. E. ūkių darbuotojai, kas juos atveždavo iš namų iki darbų paskirstymo vietos, ar buvo pasiskirstymas pagal atskirus ūkius? 2009 m. visa technika būdavo (duomenys neskelbtini) kaime, iš pradžių trąšų neturėjo kur laikyti, kai parsiveždavo, tai (duomenys neskelbtini) kaime laikydavo lauke. Grūdus per javapjūtę stengdavosi parduoti tiesiai nuo kombaino, kitus sandėliuodavo (duomenys neskelbtini) kaime akmeniniame sandėlyje, susipildavo grūdus ir (duomenys neskelbtini) kaime garaže, kur būdavo laikoma technika (laikinai, kol parduodavo). Vėliau V. K. (duomenys neskelbtini) kaime nusipirko keletą fermų, kai suremontavo jas, ten pildavo grūdus, o kai grūdus parduodavo, uždarydavo galvijus. Kai perėmė R. M. ūkį, tai didžioji naujesnės technikos dalis buvo laikoma (duomenys neskelbtini) kaime, o taip pat ten laikydavo ir dalį trąšų (lauke). Su garažais (duomenys neskelbtini)  kaime ir sandėlį įsigijo. Ten irgi sandėliuodavo grūdus. S. A., R. V., A. E. rytais rinkdavosi pas V. K. namuose (duomenys neskelbtini), ten daugiausia V. K. suskirstydavo darbus, kartais ir pats V. K. nuvykdavo į kaimą ir sureguliuodavo, kas ką turi daryti. (duomenys neskelbtini) kaime buvo vietoje gyvenančių darbininkų, kitus į darbo vietą atveždavo ir pats V. K., A. E., S. A., A. M., R. V., kiti ir patys su savo transportu atvykdavo. R. V. daugiau darbus organizuodavo (duomenys neskelbtini)  kaime, o A. E. – (duomenys neskelbtini) kaime. Darbininkai dirbo bendrai tiek (duomenys neskelbtini) pusėje, tiek (duomenys neskelbtini)  pusėje, kur liepdavo. Nebūdavo jokio skirstymo į V. K., R. M. ir A. E. ūkių darbuotojus, viskam vadovavo V. K. 8. Kas atlikdavo R. M., V. K., A. E. ūkių technikos technines apžiūras, tvarkė draudimo dokumentus? Nežino, kas atlikdavo technines apžiūras ir tvarkė draudimo dokumentus. Vieną kartą jai nuvykus į (duomenys neskelbtini)  kaimą pas Va. matė vieną vyriškį, atvykusį iš „J. D.“ firmos. Paklausus Va., kas jis toks, tai jai pasakė, kad daro techninę apžiūrą. 9. Iš kur žino, kad realiai R. M. ūkyje nedirbo? Niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad R. M. duotų kokius nors nurodymus dėl ūkio darbų. Kaip minėjo, V. K. visada pabrėždavo, kad visi verslai yra jo. Nepamena, kelintais metais V. K. buvo teistas (buvo įkalinimo įstaigoje), o po to išėjęs pradėjo su miškais susijusią veiklą. Tuo metu pradėjo gyventi su R. M. V. K. tada savo vardu nepirkdavo miškų ar žemės, visada užrašydavo kitų žmonių vardu. Yra girdėjusi iš jo paties, kad miškai užrašyti R. B., P. G., K. P., A. E., R. M. vardu. Jis bijojo vėl pakliūti į teisėsaugos akiratį dėl praturtėjimo. Dar bendro gyvenimo su R. M. pradžioje V. K. buvo uždarytas į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, tiksliai nežino, dėl ko. Tik džiaugėsi po to, kad pavyko išsisukti. R. M. niekada nėra mačiusi, kiek teko būti jai pačiai, kad ji ką nors nurodinėtų darbininkams, organizuotų ūkio darbus ar dalyvautų ūkio darbuose. Kai norėjo gauti naujos žemės ūkio technikos iš ES paramos, tai V. K. įregistravo ūkininko ūkį R. M. vardu, ji dokumentus pasirašinėja, tai tiek ir dalyvavimo ūkio veikloje. Vėliau tokiu pat tikslu, kad gautų daugiau ES paramos, V. K. įregistravo ūkį A. E. vardu, sukūrė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore skelbiama jo dukra R. K. (iš tikrųjų ji kosmetologė ir gyvena (duomenys neskelbtini). 10. Kokiuose žemės plotuose ir kokius darbus V. V. dirbo, kas dirbo kartu su juo? Ne visur, kur Va. dirbdavo, yra buvusi. Yra buvusi, kai Va. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)  kaime, už (duomenys neskelbtini) miestelio (ten nemažai laukų), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), veždavo Va. valgyti ir kartais parsivežti važiuodavo. Žinodavo, kad dar dirbdavo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, nes Va. kartais paskambindavo, tai paklausdavo, kokioje vietoje dirba. Va. ardavo, sėdavo, kartais skusdavo ražienas, žolę pjaudavo, rulonuodavo šienainį, kuldavo – dirbo visus darbus su technika. Kiek jai pačiai teko matyti, su Va. dirbdavo J. C., P. G., R. B., A. E., V. S., E. K., A. K., V. L., R. L., J. K., E. R., K. P., S. J., R. J., S. P., E. Ž., B., K., kitų nepažinodavo, nes darbininkai ilgai neužsibūdavo, dažnai keisdavosi. 11. Kada ir su kuo V. V. susitarė dėl darbo užmokesčio, ar jis buvo nustatytas už valandas, dienas ir kt., kiek dienų jis dirbdavo per mėnesį? V. V. dėl darbo užmokesčio tarėsi su V. K., iš pradžių mažiau dirbdavo, tai mažiau ir uždirbdavo, kai pradėjo dirbti žemės ūkio darbus, darbo užmokestis padidėjo, priklausė nuo darbų, atidirbtų dienų, valandų. Būdavo, kad Va. išdirbdavo nuo 20 iki 22 dienų per mėnesį, o kartais ir 30 dienų, kai būdavo tėvystės atostogose ar kasmetinėse atostogose PGT. Kaip V. K. skaičiuodavo darbo užmokestį, ji tiksliai nežino. V. K. prie jos, Va., jos mamos E. E. dažnai pasakydavo, kad Va. geras darbuotojas, sąžiningas, kad atsakingai dirba. 12. Jeigu darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų dienų skaičiaus, tai koks jam darbo užmokestis priklausė, kas skaičiavo išdirbtas dienas, kam V. V. nurodydavo, kiek dienų dirbo, kas mokėjo ir kokį darbo užmokestį: litais, o nuo 2015 m. eurais? Kiek žino, Va. dienas ir atlyginimą skaičiuodavo ir mokėdavo pats V. K., Va. ir pats pasiskaičiuodavo, kiek laiko dirbo. Kai V. K. davė paskolą 115000 litų 2012-09-06, nuo tada alga Va. nebebuvo mokama, nes jis dirbo už paskolą. Kai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal R. M. ūkio ieškinį dėl skolos priteisimo iš Va., iš teisme liudijusio R. V. sužinojo, kad nuo 2013 m. Va. išdirbtas dienas skaičiuoti V. K. nurodė R. V. Atlyginimas nebuvo kas mėnesį vienodas. Kai pradėjo dirbti 2008 m. prie malkų išvežiojimo pirkėjams, gaudavo ne mažiau 400 ir ne daugiau 600 litų, kai pradėjo dirbti žemės ūkio darbus, alga padidėjo. Žiemos metu, kai remontuodavo techniką, būdavo ne mažiau 1000 Lt, prasidėjus darbymečiui laukuose – ne mažiau 2000 Lt. Prisimena, kad 2010-05-12 gimus dukrai E., Va. PGT turėjo vieną mėnesį tėvystės atostogų, tai per jas pas V. K. dirbo ištisai (sėjimas, šienavimas) ir tą mėnesį uždirbo 2200 Lt. Kai V. K. gavo ES paramą – pirmą kombainą, tai su tuo nauju kombainu rugpjūčio mėn. Va. dirbo kasdien, be poilsio dienų (PGT buvo atostogos), buvo kelios paros, kai kūlė ištisai. Už tą rugpjūtį gavo ne mažiau 4000 Lt. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. V. K. Va. nebemokėjo, nes atlyginimas buvo skiriamas paskolos dengimui. 13. Ar V. V. darbo užmokestis priklausė nuo sezono, jeigu priklausė, tai kaip sezonai buvo suskirstyti pagal laiką ir koks darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieno sezono metu? Va. užmokestis priklausydavo nuo sezono. Nuo kovo vidurio iki vėlyvo rudens, kai vyko žemės ūkio darbai laukuose, gaudavo ne mažiau 2000 Lt, kaip minėjo, kartą ir 4000 Lt. O žiemos metu ne mažiau 1000 Lt. 14. Kas ir kokį darbo užmokestį mokėjo V. V.? Dėl kokių priežasčių nenuoseklūs jos parodymai (Ji 2018-11-06 apklausos metu nurodė, kad V. V. vieną mėnesį gaudavo 400 litų, kitą mėnesį 600 litų, yra išmokėję ir 1000 litų). Darbo užmokestį nuo darbo pradžios 2008 m. rudenį iki paskolos gavimo 2012-09-06 Va. mokėdavo V. K. 2018-11-06 apklausos metu taip detaliai jos neklausinėjo apie Va. darbo užmokestį, pasakė, kiek gaudavo darbo pradžioje, daugiau jos apie darbo užmokestį neklausė. Va. dirbo pas V. K. beveik 10 metų, todėl darbo užmokestis keitėsi, priklausė nuo darbymečio, atidirbto laiko ir pan. 15. Kas, kokiu būdu pildė ir kokiu būdu pateikė 2012-09-25 privačių ir viešų interesų deklaraciją, kodėl šioje 2012-09-25 privačių ir viešų interesų deklaracijoje įrašė, kad 115000 litų paskolą suteikė R. M. ūkis, nors tvirtina, kad paskolą suteikė V. K., kodėl sandorio data deklaracijoje įrašyta 2012-09-06, nors paskolos sutartis sudaryta 2012-09-05 (prie apklausos pateikiamas dokumentas – priedas Nr. 1. Pateikti parodymus pagal šį dokumentą). 2012-09-25 privačių ir viešų interesų deklaraciją pildė ji pati. Kad R. M. ūkis Va. suteikė paskolą, parodė todėl, kad R. M. padarė pavedimą iš savo sąskaitos, o V. K. pasakė, kad, kai pildys deklaraciją, parašytų, kad R. M. ūkis suteikė paskolą. 2012-09-06 – tokią datą įrašė todėl, kad šią dieną jų namuose galutinai su V. K. susitarė dėl paskolos ir į Va. sąskaitą R. M. pervedė pinigus. 2012-09-05 paskolos sutarties iki teismo nebuvo matę, jokios paskolos sutarties Va. nepasirašinėjo. R. M. teisme liudijo, kad 2012-09-05 Va. sutartį pasirašė jos namuose, kas yra visiškas melas, nes 2012-09-05 Va. dirbo PGT nuo 7.30 val. iki 2012-09-06 7.30 val. ir negalėjo pasišalinti iš darbo vietos. 16. Kas pasiūlė už suteiktą 115000 litų paskolą atidirbti, nemokant darbo užmokesčio, kas nustatė, kiek laiko reikės dirbti? V. K. ją ir Va. nuolat įkalbinėdavo, kad pirktų namą, kad jis paskolins trūkstamą sumą. Kai nusprendė pirkti namą 2012 m. rugsėjo mėn., V. K. paskolino pinigų ir pats pasiūlė, kad Va. paskolą grąžins atidirbdamas maždaug per penkis metus pas jį ūkyje, pats paskaičiavo, kad vidurkis būtų apie 1800 Lt per mėnesį. 17. Ar kiekvieną mėnesį ar kitu laiku buvo skaičiuojama, kiek V. V. uždirbo ir kokia suma išminusuojama kaip paskolos grąžinimas? Jie nežinojo, kaip V. K. skaičiuoja Va. uždarbį po 2012-09-06, jis nepasakydavo, kiek išminusuoja iš paskolos, todėl 2017 m. pabaigoje pradėjo klausinėti, ar dar Va. neatidirbo už paskolą, o tada 2018 m. vasarį Va. su V. K. ir susipyko, kai Va. paprašė pradėti mokėti algą, o V. K. pareiškė, kad Va. pas jį nedirbo ir už paskolą neatidirbo. 18. Kiek V. V. uždirbo nuo paskolos suteikimo iki išėjimo iš darbo, nurodant kiekvienų metų mėnesinį darbo užmokestį, priklausomai nuo sezono, nurodant konkretų sezono laiką, jeigu tiksliai neprisimena, ar gali nurodyti, kiek uždirbo per mėnesį mažiausiai, parašant sakinyje „ne mažiau kaip...(litais ir kai pasikeitė valiuta, kiek buvo eurais)? Va. užmokestis priklausydavo nuo sezono. Nuo kovo vidurio iki lapkričio vidurio, kai vyko žemės ūkio darbai laukuose, darbo užmokestis būdavo ne mažiau kaip 2000 Lt, o vieną vasaros mėnesį, kai Va. būdavo atostogose PGT, darbo užmokestis būdavo ne mažiau kaip 4000 Lt. Žiemos sezono metu – nuo lapkričio vidurio iki kovo vidurio – būdavo ne mažiau kaip 1000 Lt. Tačiau šio darbo užmokesčio Va. negavo, jis buvo skirtas paskolos dengimui. 19. Ar V. K. sutiko su tokiu paskolos grąžinimo paskaičiavimu iki 2018 m. sausio mėnesio? V. K. pats pasiūlė, kad Va. už paskolą atidirbs, ir pats paskaičiavo, kad atidirbs maždaug per 5 metus. V. K. vertino Va., nes jis nusimanė apie bet kokią techniką, jam buvo reikalingas toks darbuotojas, o jiems tiko paskolos grąžinimo būdas atidirbant. 20. Kodėl tik 2018 m. pradėjo V. K. klausti dėl paskolos grąžinimo, jei 5 metai po paskolos gavimo suėjo 2017-09-05? Klausti pradėjo anksčiau, jau 2017 m. rudenį, ar Va. dar neatidirbo, kiek liko atidirbti, ir V. K. tik pasakydavo, kad dar ne. O 2018 m. pradžioje Va. konkrečiai pasakė, kad už paskolą jau turi būti atidirbęs ir, jei V. K. nori, kad jis toliau pas jį dirbtų, tai Va. turi pradėti mokėti algą. Tada V. K. ir pasiuto. Po to, kai V. K. su jais taip pasielgė, sužinojo, kad panašiai pasielgė su kitu darbininku E. Ž. – leido gyventi sodyboje, prižadėjo jam perrašyti, kai atidirbs kažkiek metų, kiek tas bedirbo, vis tiek neperrašė, žmogus liko be nieko. 21. Ar su paskolos grąžinimu atidirbant susijusi R. M., ar ji tiesiogiai tame dalyvavo? Dėl paskolos davimo ir grąžinimo tarėsi tik su V. K., R. M. jų pokalbiuose nedalyvavo, tik banke pavedimą padarė. Kiek R. M. žinojo apie susitarimą grąžinti paskolą Va. atidirbant, ji nežino. 22. Ar ji prašė A. E. paskolinti pinigų namo pirkimui, kokiu būdu ruošėsi per 5 metus grąžinti 115000 Lt (33306 eurų) paskolą V. K., ar žadėjo parduoti butą ir imti kitą paskolą ir taip grąžinti skolą V. K.? Ne, jie A. E. neprašė paskolinti pinigų, nes puikiai žinojo, kad jis neturi pinigų ir dar A. E. (jos brolis) turi jai dalį pinigų grąžinti, nes jų tėvai, kol buvo abu gyvi, jam paliko namą (duomenys neskelbtini) kaime su sąlyga, kad jis jai ir kitoms sesėms už jų namo dalis sumokės, bet taip jis iki šiol jai nesumokėjo. Jie nežadėjo ir nesiruošė parduoti buto, tokios kalbos nebuvo, V. K. pasiūlė pats, kad Va. atidirbtų neimant darbo užmokesčio, ir jiems tai tiko. 23. Iš kur žino, kad ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas P. G.? Kai nuvyko į FNTT ir tyrėjas S. R. priėmė Va. pareiškimą, paklausė, gal dar pažįsta žmonių, kurie yra nukentėję nuo V. K. ir kad būtų dirbę kartu su Va. Prisiminė P. G., kaip jis bandė keletą kartų pabėgti nuo V. K., dar kai Va. dirbo. Paskambino P. G. ir papasakojo jam apie savo problemą su V. K., jis nenustebo dėl V. K. poelgio, nes daug kam ne paslaptis jo nesąžiningumas, todėl seniai ir pravardę „žulikas“ turi, bet P. G. nustebo, kad V. K. taip pasielgė su ja, savo dukterėčia. Ji paklausė P. G., ar jis galėtų tyrėjui papasakoti, ką jis žino apie V. K., jo verslus, apie Va. darbą, ir jis sutiko. 24. Kada ir iš ko sužinojo, kad po P. G. apklausos V. K. kalbėjo su juo? Ar dar kas žino tas aplinkybes? Jei taip, tai kas ir kokiu būdu apie jas sužinojo? Jai pats P. G. išsigandęs paskambino ir papasakojo, kad V. K. pas jį atvažiavo ir grasino. P. G. sugyventinė buvo namuose ir matė, kaip V. K. kalbasi su P. 25. Kada ir kur vyko V. K. pokalbis su P. G., kas be P. G. dar dalyvavo? Kada, nepamena, bet tai buvo netrukus po P. G. apklausos FNTT. Kiek P. G. jai pasakojo, tai V. K. atvyko pas jį į kiemą, ar su V. K. dar kas nors buvo, neklausė. 26. Koks tiksliai buvo pokalbio turinys, ko siekė V. K., ar jis grasino, ar kitokiu būdu darė poveikį P. G. ir kokiu būdu konkrečiai: davė nurodymus, prašė, įtikinėjo, ką nors siūlė ir ką konkrečiai prašė paliudyti? Jai P. G. papasakojo, kad V. K. įvažiavo į kiemą ir iškart užsipuolė jį: „Ką tu čia, durniau, pridirbai visokių nesąmonių, aš tau nusamdysiu „krūtą“ advokatą ir gausi pakeisti parodymus...“. Turi išsisaugojusi P. G. atsiųstas žinutes, kurias jis siuntė buvusiam (duomenys neskelbtini)  kriminalistui M. V. (dabar jis pensijoje), iš jų suprato, kad V. K. grasino P. G. „pakasti“. Įsivaizduoja, kad P. G. labai išsigando, nes V. K. buvo teistas už nužudymą. Iš paties P. G. žinojo, kaip V. K. žiauriai elgėsi su juo ir kitais darbininkais. Mano, kad buvęs (duomenys neskelbtini) policijos kriminalistas M. V., taip pat buvęs (duomenys neskelbtini) policijos komisaro pavaduotojas G. P. (taip pat pensijoje) galėtų apie V. K. veiksmus papasakoti daug. 27. Ar po to V. K. dar buvo susitikęs su P. G., jeigu buvo, tai kada ir kur, apie ką jie kalbėjosi, iš kur sužinojo apie tokius susitikimus? V. K. dar keletą kartų buvo užsukęs pas P. G., kiek suprato, tai bandydavo P. psichologiškai paveikti, parodyti kad jis yra stebimas. Jai pats P. G. pranešdavo, jis labai bijo V. K. susidorojimo su juo ir jo šeima. Jai ir R. B. yra pasakojęs apie V. K. pažintis su (duomenys neskelbtini) gauja. 28. Ar iki tol P. G. konfliktavo su V. K., jeigu taip, tai kada ir dėl ko, iš kur ji apie tai ir kada sužinojo? P. G. išvis nekonfliktiškas žmogus. Su P. G. yra pažįstama jau seniai, gal nuo 1994 m. V. K. jį pas juos į kaimą atsiveždavo, o taip pat matydavo, kaip P. G. dirbdavo pas V. K. ne tik ūkio darbus, bet ir su kitais darbininkais pasiėmęs benzopjūklus išvykdavo į mišką. Tik po kiek laiko sužinojo, kad P. G. yra jos mamos, o taip pat ir V. K., pusbrolio posūnis. Kaime daug kas kalbėjo, taip pat ir spaudoje rašė, kaip P. bandė pabėgti iš V. K. vergijos. Su P. teta Z. P. kalbėjo, tai ji, senyvo amžiaus moteris, papasakojo jai, kaip ji slapstė P. nuo V. K. persekiojimo. Konfliktas, kiek suprato, buvo dėl to, kad P. G. tiesiog vergavo pas V. K., dirbdavo visokius darbus be atlygio, bet vieną kartą nusprendė pabėgti. Buvo kalbų, kad V. K. kažkokį turtą užrašė P. G. vardu, todėl ieškojo jį susigrąžinti (7 t., b. l. 1–8).

 

56. Liudytojas S. R. parodė, kad jis dirba FNTT tyrėju. Kiek atsimena, pirminius kažkokius veiksmus šioje byloje galimai atliko, ar procesinius, ar patikrinimo metu, neatsimena. Ar liudytojų apklausos, ar paaiškinimai buvo, dabar neprisimins. Jei gerai atsimena, tai V. V. gal pareiškėjas buvo, jei taip, tai šį apklausė. Dabar gerai neatsimena, bet jei apklausė P. G., tai turėjo būti susiję su tuo tyrimu, galimai pastarasis buvo V. V. paminėtas.

Buvo gautas skundas, kad V. V. dirbo pas V. K. ūkyje vasaromis ar sezonais, kiek laiko, neatsimena. Buvo sutarta, kad V. K. ar duos, ar paskolins, ar nupirks namą jiems. Kad nereikėtų grąžinti pinigų, V. V. atidirbs ūkyje. V. V. dirbo kažkokius darbus su traktoriumi ar kombainu, pinigų negavo ir turėjo pastarajam V. K. išskaičiuoti iš tos paskolintos sumos, bet paskui, kaip jis suprato, V. K. pateikė į teismą prašymą, kad priteistų skolą. Vadinasi, žmogus nei namo negavo, nei pinigų, dirbo už dyką. Kiek atsimena, tokia situacija buvo, tokias aplinkybes nurodė pareiškėjas.

V. V. perskaitė surašytą apklausos protokolą.

V. V. su žmona atsivežė raštą, skundą, kaip jie jį įvardijo, nepasakys, ir ten buvo neaiškių aplinkybių, todėl buvo paprašyta, kad namuose pasižiūrėtų, ar turi užrašų, ar mokėjimų pavedimų, ar dar kažko, kas patvirtintų pinigų mokėjimą, gavimą. Gal kitą dieną jie vėl atvyko ir buvo papildoma apklausa, kad patikslintų skunde nurodytas aplinkybes. Jie pateikė duomenis, kiek atsiminė, ką turėjo, ar kokius užrašus turėjo. Jie patikslino aplinkybes.

Dėl liudytojo P. G., jeigu gerai prisimena, buvo V. V. paprašyta, kad pateiktų duomenis asmenų, kurie gali patvirtinti, kad V. V. dirbo V. K. ūkyje, atliko tam tikrus darbus. Galimai V. V. ir nurodė šitą žmogų, sakė, kad gali būti dirbančių ir daugiau žmonių, bet šie neliudys, nes bijo, yra V. K. įbauginti. Tą žmogų, jei gerai prisimena, jie kažkur kaime surado ir buvo padaryta jo apklausa. Jis važiavo ne vienas, o su kolega nuvažiavo į jo buvimo vietą. Nepamena, ar pas juos skyriuje jį apklausė, ar automobilyje.

P. G., jei gerai prisimena, patvirtino V. V. parodymus apie darbą, nurodė, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini)  rajone žinomas, įtakingas asmuo, gąsdina žmones, darbuotojus, nemoka jiems atlyginimų, kažkokį asmenį buvo uždaręs rūsyje ar kažkur, gąsdino, nes tas paprašė atlyginimo. Neatsimena, ar P. G. apie save, ar apie kitą asmenį kalbėjo.

Neatsimena, ar jam teko apklausti asmenį, kuris būtų tvirtinęs, kad būtent jo atžvilgiu buvo grasinimai iš V. K. pusės.

V. V. atvyko kartu su žmona. Neprisimena, galimai žmona V. V. apklausoje nedalyvavo, greičiausiai laukė fojė. Neprisimena, bet lygtai advokatė V. V. neatstovavo.

Sunku pasakyti, koks laiko tarpas buvo tarp V. V. ir P. G. apklausos, galimai keletas dienų. Jis turbūt inicijavo P. G. apklausą, nes V. V. pateikė skundą ir reikėjo duomenų, ar gali kažkas patvirtinti, kad jis (V. V.) realiai dirbo tame ūkyje, ar tai nėra išsigalvojimas. V. V. nurodė, kas gali patvirtinti, greičiausiai apklausos metu pasakė, kas gali paliudyti. Po kelių dienų P. G. buvo surastas ir apklaustas, jei gerai atsimena. V. V. ir R. V. P. G. apklausoje nedalyvavo. 90 procentų, kad su kolega nuvažiavo ne tą pačią dieną. Jis neatsimena V. V. ir P. G. apklausos dienų, gali būti 2018 metai. Jis tik atsimena, kad buvo atvažiavęs V. V. su žmona, kai patikslino duomenis, tai atsirado tas liudytojas. Negali pasakyti, kiek ten tų dienų praėjo, ar diena.

 

57. Liudytoja P. V. parodė, kad šiuo metu dirba STT specialiste. 2018–2020 metais dirbo FNTT (duomenys neskelbtini) valdyboje tyrėja. V. K. byloje atliko procesinius veiksmus.

Liudytojų apklausos daugiausia vyko FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos patalpose, kita dalis apklausų vyko (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamąją vietą, kurie negalėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) .Jai neteko apklausti liudytojų automobilyje, neprisimena, kad apklausa vyktų automobilyje. Nežino, kaip liudytojai atvykdavo į FNTT tarnybą, jų neklausdavo. Jai nežinomos aplinkybės, kad liudytojai vežtų kitus liudytojus į apklausą. Konkrečiai nepasakys, kaip apklausos vyko, nes daug žmonių apklausė atskirose bylose. Praktika yra įprasta: šaukimas telefonu arba išsiunčiant šaukimą paštu ar elektroniniu paštu. Žmogus atvyksta į nurodytą vietą, tuomet jam išaiškinamos teisės ir pareigos, išaiškinama, dėl ko atvyko žmogus, toliau užduodami klausimai, atliekama apklausa, bet konkrečiais atvejais nepasakys, kaip kas vyko.

Protokoluose įrašytas sumas nurodė patys žmonės. Įdarbinimo aplinkybes, darbo užmokesčio išmokėjimo aplinkybes, žiniaraščių pasirašymo aplinkybes nurodė apklausti liudytojai. Nebuvo asmenų, kurie neadekvačiai elgėsi apklausų metu, girtų liudytojų nebuvo. Kai surašomas apklausos protokolas, jis duodamas liudytojui paskaityti. S. A. skaitė protokolą, V. B. skaitė protokolą. Nebuvo tokio atvejo, kad neturėtų akinių, nes ji, kviesdama į apklausą, įspėja, kad pasiimtų akinius, jei juos nešioja.

S. G. pats perskaitė protokolą. Protokolai rašomi kompiuteriu, tai žmonės perskaito. B. I. protokolą skaitė tikrai. Dėl P. J., kuris teisme teigė, kad per apklausą buvo išgėręs, tai, kaip ir minėjo, nebuvo tokių asmenų pas ją apklausoje, kad galėtum suprasti, jog žmogus yra išgėręs. Pastarasis perskaitė protokolą. Dėl S. J., kuris teisme teigė, kad tyrėja apklausė jį mašinoje, kad nenorėjo dalyvauti akistatoje dėl saugumo, o teisme pasakė, kad akistatoje ne dėl saugumo, o dėl to, kad nenorėjo, tai norėtų pastebėti, kad ne iš vieno liudytojo buvo baimė dėl saugumo – žinodami, koks V. K. yra įtakingas, žmonės tiesiog bijojo pastarojo, žmonės norėjo atsisakyti duoti parodymus ir nedalyvauti procese. Protokole turėjo užakcentuoti tą nesaugumo jausmą iš kaltinamojo pusės, jeigu žmogus pasakė.

Kad E. K. teisme nurodė, jog negavo 400 Eur į rankas, tai ką žmogus pasakė, tą ji užrašė protokole, pati nesugalvojo. Dėl A. K. yra tokia pati situacija, kaip ir jo sūnui E. K. 

Pamena, kad, apklausiant liudytojus, rodė žiniaraščius, bet ar visiems, tikrai nepamena, bet tai turėtų būti užfiksuota protokole. Neatsimena, ar be žiniaraščių dar kokius dokumentus ji rodė. Nepamena, ar visada apklausos metu pateiktus dokumentus įrašydavo į apklausos protokolą, negali atsakyti. Nepamena, ar buvo pateikusi nuotraukas.

Dėl liudytojo V. L., kuris teisme nurodė, kad tyrėja perskaitė protokolą, kad negali paaiškinti, kodėl nurodyta 500 Eur, kad V. V. matė tik retkarčiais, o protokoluose nurodyta, kad nuolat matydavo, tai tiesiog keičia parodymus. Ką žmogus jai pasakė pirminiais duomenimis, tą ji užrašė. Mano, kad reikia jais tikėti.

Dėl S. L., kad apklausos protokole nurodyta, jog jis dirbo 1 mėnesį, o teisme parodė, kad dirbo tik 3 dienas, nelabai atsimena, bet ką žmogus pasakė, tą ji užfiksavo.

Dėl M. M. parodymų teisme, kad supainioti apklausos metu eurai ir litai, kad gaudavo per savaitę 20–30 litų, kad dirbo 7 mėnesius, tai dėl litų ir eurų kyla klausimas, kelintais metais jis dirbo. Kai žmogus protokolą perskaito, pataiso, jeigu kažkas ne taip užrašyta.

Dėl S. P. parodymų teisme, kur patvirtino, kad gavo atlyginimą pagal žiniaraščius, kad S. J. nedirbo, kuris kaltinime įrašytas, kaip galimai neįdarbintas asmuo, kad jo parodymai skiriasi nuo duotų tyrimo metu, tai pastarasis keičia parodymus. Dėl visų liudytojų apklausų reikia vadovautis jų pirminiais parodymais. Kyla klausimas, kodėl jie keičia parodymus.

Dėl V. S. parodymų, kad protokolo neskaitė ir pasirašė, tai tikrai visiems ji liepia perskaityti.

Nepamena L. T. apklausos.

Neatsimena, kad R. V. būtų atvežusi liudytojus į apklausą, nėra girdėjusi iš liudytojų, kad pastaroji atveža. Kaip atvykdavo liudytojai, ji neklausė, tų aplinkybių nežino. Neblaivių asmenų pas ją apklausoje tikrai nebuvo.

Protokoluose nurodytos sumos yra liudytojų nurodytos sumos, kurias jie gaudavo kaip atlygį už darbą R. M. ir V. K. ūkiuose. Neatsimena, ar buvo dar kažkokių šaltinių apie tas pinigų sumas, kurias gavo liudytojai ir kurias ji įrašė į protokolus. Ji prisimena žiniaraščius. Gal iš kitų liudytojų parodymų, kurie nurodydavo, kas mokėdavo atlyginimus, ji neprisimena. Ji surašė tik iš liudytojų parodymų, ką šie pasakydavo, pati nesugalvojo.

Prisimena R. V., kuri buvo liudytoja, kaip ir visi liudytojai. Reikėtų skaityti protokolą, nepasakys, ar pastaroji aiškino aplinkybes plačiau. Nepamena, kad būtų skambinusi R. V. ir prašiusi atvežti P. G.

Ji kiekvieno liudytojo prašo perskaityti protokolą, ištaisyti klaidas, pasirašyti.

Ji nepamena tokio liudytojo S. L. Nežino, kada S. A. buvo apklaustas, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 metų. V. B. yra vyresnio amžiaus, virš (duomenys neskelbtini) metų. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs S. G. Neprisimena, ar B. I. ir S. G. nešiojo akinius.

Jei protokolas rašomas per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą (IBPS), su kuria jie dirba, atlieka apklausas, ten pildo visą informaciją, surašius apklausos protokolą, jis pasirašomas sistemoje elektroniniu parašu. Jo negalima pakeisti. Jį atspausdinus, duoda liudytojui paskaityti, jeigu kas negerai, liudytojas pataiso tą apklausos protokolą. Yra specialus priedas, jis ten išsako savo pastabas, jeigu kas neteisingai, perskaito ir pasirašo. Atskirai eina protokolas, atskirai eina priedas. Būna atvejų, tarkime, žmogus nepasitiki sistema, nesupranta, tai paskatina pasirašyti po kiekvienu lapu apačioje.

 

58. Iš 2019 m. birželio 10 d. pareiškimo matyti, kad V. V. kreipėsi į LR Generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. daromo poveikio liudytojams (1 t., b. l. 46–49).

59. 2019 m. birželio 21 d. pareiškime, pranešime V. V. nurodė, kad 2018 m. gegužės pabaigoje, pateikus skundą FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai dėl jo neoficialaus darbo V. K. ūkyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje apklaustas liudytojas P. G. Po šio apklausos jam ir jo žmonai R. E.-V. bendraujant su P., šis skundėsi, kad po jo apklausos FNTT pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvyko V. K. ir jam pradėjo priekaištauti, kad šis „kiša liežuvį į ne savo reikalus“, taip pat pasakė, kad jam nusamdys advokatą, ir jis turi pakeisti parodymus. Apie tai plačiau gali papasakoti žmona, nes pastaroji daugiau bendravo su P. P. G. praeityje turėjo skaudžių įvykių, susijusių su V. K., kai dirbo pas pastarąjį, todėl šio bijo, mano, kad V. K. daro tiesioginį poveikį P., jį baugina, siekdamas, kad šis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  pakeistų duotus parodymus. Dėl kitiems liudytojams daromo poveikio daugiau gali papasakoti jo žmona, nes ji su jais bendravo ir jam padėjo parašyti 2019 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl V. K. daromo poveikio liudytojams (7 t., b. l. 33–34).

60. UAB “A” 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. JU-44 pateikė PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius, susijusius su R. M. ir V. K. ūkių pirkimais (9 t., b. l. 58–200).

61. 2019 m. liepos 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti UAB “A” pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių nuorašai, susiję su V. K. ir R. M. ūkiais. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimi pagal 2018-06-13 reikalavimą 2018-06-26 UAB “A” pateikti PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių nuorašai, susiję su R. M. ir V. K. ūkiais. Iš viso pateikta: su R. M. susiję turimų dokumentų nuorašai – 111 lapų ir su V. K. susiję turimų dokumentų nuorašai – 102 lapai.

Su R. M. susiję dokumentai (111 l.): pateiktas UAB “A” kliento sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-04-09 iki 2017-05-08 – 4 lapai. Pirkėjas – R. M., įm. kodas (duomenys neskelbtini) .Išraše nurodytos sąskaitų faktūrų datos, numeriai, prekių numeriai, pavadinimai, valiutos, kainos su PVM, be PVM. Toliau apžiūrimos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias R. M., kaip Pirkėjas, įsigyja iš Pardavėjo – UAB “A” įvairias trąšas (amonio sulfatą, amonio salietrą, karbamidą ir t. t.) bei apžiūrimi tų prekių krovinių važtaraščiai – 107 l. Nustatyta, kad daugelyje PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, kaip prekes gavę ar krovinį transportavę ar priėmę pristatytą krovinį laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2017-05-08 pasirašė R. M. ūkyje dirbę / dirbantys (pagal „Sodra“ duomenis) asmenys, tai yra D. L., R. M., R. V. ir A. M. Kitose sąskaitose faktūrose ir važtaraščiuose pasirašę asmenys (pagal „Sodra“ duomenis) nedirbę / nedirbantys R. M. ūkyje, tai yra:

1) P. P. 2015-05-15 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vežėjas, vairuotojas, krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu ir pavarde bei parašu. 2015-06-03 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) 2015-06-10 PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu ir pavarde bei parašu. 2015-06-10 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) Iš viso – 6 lapai. Atskiriami nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedami prie šio protokolo priedų.

2) V. V. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu. 2015-05-22 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini). 2015-05-29 PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu. 2015-05-29 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini). 2015-05-29 PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu. 2015-05-29 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini). 2016-05-13 PVM sąskaitoje faktūroje, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu bei nurodyta pareigybė – vairuotojas. 2016-05-13 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) – 1l. 2016-05-18 PVM sąskaitoje faktūroje pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu bei nurodyta pareigybė – vairuotojas. 2016-05-18 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Nurodytas transportas: (duomenys neskelbtini) Iš viso – 10 lapų. Atskiriami nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedami prie šio protokolo priedų.

Dalyje dokumentų nėra nurodyta vardų, pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti krovinį transportavusius ar juos priėmusius asmenis.

Toliau apžiūrimi su V. K. susiję dokumentai (102 l.):

Pateiktas UAB “A” kliento sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-04-27 iki 2017-09-25 – 4 lapai. Pirkėjas – V. K., įm. kodas (duomenys neskelbtini). Išraše nurodytos sąskaitų faktūrų datos, numeriai, prekių numeriai, pavadinimai, valiutos, kainos su PVM, be PVM. Toliau apžiūrimos pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias V. K., kaip Pirkėjas, įsigyja iš Pardavėjo – UAB “A” įvairias trąšas (amonio sulfatą, amonio salietrą, karbamidą ir t. t.) bei apžiūrimi tų prekių krovinių važtaraščiai – 98 l. Nustatyta, kad daugelyje PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2017-09-25 pasirašė asmenys, nedirbę / nedirbantys pas V. K. ūkyje („Sodra“ duomenys):

1) R. V. 2015-04-27 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-28 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini)  Nr. P001569, 2015-05-11 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-28 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-03 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-15 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-18 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-03 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-07 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-17 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-18 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-22 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-25 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-04 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-05 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-06 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-09 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-11 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-19 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-19 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-23 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-27 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-03 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Prie vardo ir pavardės prirašyta „įgal.“ arba „vad“ ir pasirašyta parašu. 2015-04-28 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-04-28 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-04-30 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-04-30 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-05-11 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-05-14 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-05-28 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-06-18 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-08-03 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2015-09-07 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2016-05-03 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini), 2016-06-03 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip krovinį transportavimui ar pristatytą krovinį priėmęs asmuo. Prie vardo pavardės prirašyta „įgal.“ arba „vad“ ir pasirašyta parašu. Iš viso – 40 lapų. Atskiriami nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedami prie šio protokolo priedų.

2) S. A. 2015-05-12 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu – 1 lapas. Atskiriamas nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedamas prie šio protokolo priedų.

3) D. L. 2015-05-25 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu. 2015-05-25 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas, transportas: (duomenys neskelbtini) ir pasirašęs kaip krovinį transportavimui priėmęs asmuo. 2015-06-13 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Nepasirašyta. Iš viso – 3 lapai. Atskiriami nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedami prie šio protokolo priedų.

4) S. L. 2015-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu – 1 lapas. Atskiriamas nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedamas prie šio protokolo priedų.

5) V. V. 2015-05-29 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu. 2015-05-29 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Transportas: (duomenys neskelbtini). 2016-05-13 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu bei nurodyta pareigybė – vairuotojas. 2016-05-13 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Transportas: (duomenys neskelbtini). 2016-05-18 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu bei nurodyta pareigybė – vairuotojas. 2016-05-18 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Transportas: (duomenys neskelbtini). Iš viso – 6 lapai. Atskiriami nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedami prie šio protokolo priedų.

6) A. M. 2016-05-27 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs kaip prekes gavęs asmuo. Pasirašyta vardu, pavarde ir parašu – 1 lapas. Išimamas iš 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedamas prie šio protokolo priedų.

7) G. 2016-06-06 krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip vairuotojas ir krovinį transportavimui priėmęs asmuo. Pasirašyta parašu. Vardas nenustatytas, tačiau pagal „Sodra“ duomenis V. K. ūkyje dirbo S. G. laikotarpiu tik nuo 2016-08-04 iki 2016-10-31. Transportas: (duomenys neskelbtini) – 1 lapas. Atskiriamas nuo 2018-06-26 UAB “A” pateiktų dokumentų ir pridedamas prie šio protokolo priedų. Kitose PVM sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose pasirašė V. K. ūkyje dirbęs P. P. arba pats V. K. Daugelyje dokumentų nėra nurodyta vardų, pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti krovinį transportavusius ar juos priėmusius asmenis (11 t., b. l. 6–10, 11–79).

62. 2018 m. lapkričio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2012-09-05 Paskolos sutartis Nr. 4 (kopija), “S” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašas (kopija) laikotarpiu nuo 2012-09-06 iki 2012-09-06, R. M. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinius 2012 m. bei V. V. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinius 2012 m.

Apžiūros metu nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties Nr. 4 kopija (toliau – sutartis), sudaryta iš 3 lapų, kuri 2018-06-11 buvo paimta apžiūrint ūkininkės R. M. veiklos dokumentus adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009–2018 m. Šioje sutartyje esantis tekstas surašytas kompiuteriu ant kiekvieno lapo vienos pusės, o kopijos tikrumas ant kiekvieno lapo patvirtintas R. M. parašais. Sutartis sudaryta tarp paskolos davėjo R. M. ūkio, ū/k (duomenys neskelbtini), atstovaujamos ūkininkės R. M., (duomenys neskelbtini), ir paskolos gavėjo V. V., (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pirmas punktas numato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn 115 000 Lt (33 306, 30 Eur) pagal šalių suderintą grafiką, kuris yra neatskiriama paskolos sutarties dalis, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą iki 2013-06-30. Pastebėta, kad 2018-06-11 apžiūros metu kartu su šia paskolos sutartimi šalių suderinto grafiko nebuvo arba jis nebuvo pateiktas. Sutarties 3 lape, baigiamosiose nuostatose numatyta, kad paskolos sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi ir yra laikoma pas paskolos davėją, iki paskolos gavėjas įvykdys sutartį. Paskolos gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, paskolos sutartis perduodama paskolos gavėjui. Paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta. Tame pačiame lape, po pavadinimo „ŠALIŲ ADRESAI IR PARAŠAI“ kairėje lapo pusėje pasirašyta ūk. R. M., taip pat nurodytas jos asmens kodas bei gyvenamosios vietos adresas, o dešinėje pusėje pasirašyta V. V., nurodytas jo asmens kodas bei asmens tapatybės kortelės numeris. Pažymėta, kad abiejų šalių – V. V. bei R. M. – parašai yra tik paskutiniame 3 lape, o 1 ir 2 lapuose šalių parašų nėra, išskyrus R. M. kopijos tikrumą patvirtinantys parašai.

AB “S” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, terminu 2012-09-06 – 2012-09-06, kopijoje, kuri paimta 2018-06-11 apžiūrint R. M. veiklos dokumentus, matyti, kad 2012-09-06 iš minėtos sąskaitos, kuri priklauso R. M., gavėjui V. V. pervesta 115 000,00 litų suma „PAGAL PASKOLOS SUTARTĮ“. Išrašo kopija patvirtinta R. M. parašu (1 lapas).

Apžiūrint R. M. 2013-04-30 užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už ataskaitinius 2012 m. nustatyta, kad už 2012 m. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir prie jos pateiktame priede „Suteiktos paskolos“ (priedas FR0001S) deklaruota V. V. paskolinta 115 000 Lt suma (7 lapai).

Apžiūrint V. V. 2013-04-15 užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinius 2012 m. (forma FR00001) nustatyta, kad V. V. minėtoje deklaracijoje nedeklaravo, kad jam 2012 m. R. M. suteikė 115 000 Lt paskolą (2 lapai) (11 t., b. l. 80–82, 83–91).

63. 2019 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmai pagal 2019-07-02 raštą Nr. 25/13-1-31-11170 pateikė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas (10 t., b. l. 1–64).

64. 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-240(19) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties Nr. 4 trečiame lape V. V. vardu pasirašė V. V. (10 t., b. l. 27–31).

65. 2020 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. ūkiui iš V. V. priteista 33306,30 eurų skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatuojant kad nei atsakovo, nei liudytojų parodymai įrodinėjant darbinius santykius nėra patikimi ir neįrodo paskolos grąžinimo, o paskolos sutarties aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais yra neleidžiama (10 t., b. l. 79–88).

66. 2018 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai prašymu susipažinti su bylos medžiaga ir gauti kopijas pateikė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas bei 2 garso įrašus (8 t., b. l. 76, 77–104).

67. 2019-09-02/2019-09-06 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžių garso įrašai, užfiksuoti liudytojų parodymai, kurie įrašyti į skaitmeninę laikmeną CD-R. Jos metu kompaktinis diskas įdedamas į kompiuterio HP Nr. QZ219AV diskų skaitytuvą ir nuskaitoma jame esanti informacija. Rastos 5 rinkmenos, atidaromos naudojant kompiuterinę programą „Windows Media Player“, pavadinimais: „302942324_2-23-3-00207-2018-0_2019.01.18_1“, „302942324_2-23-3-00207-2018-0_2019.04.19_1“, 302942324_2-23-3-00207-2018-0_2019.04.25_1“, „302942324_2-23-3-00207-2018-0_2019.06.07_2“, „302942324_2-23-3-00207 2018-0_2019.06.11_1“. Iš šių rinkmenų matyti, kad tai (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykusių 2019-01-18, 2019-04-19, 2019-04-25, 2019-06-07 ir 2019-06-11 datomis posėdžių garso įrašai. Perklausius minėtus garso įrašus, nustatyta, kad 2019-06-11 vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas S. A. (įrašo laikas nuo 10 min. 40 sek. iki 33 min. 00 sek.), kuris taip pat 2018-07-26 davė parodymus FNTT prie LR VRM ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių aplinkybių. Pagal garso įrašą teisme S. A., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pažįsta R. M. ir V. K., giminystės ryšiais nėra susijęs, santykiai geruoju. V. V. ir R. E.-V. pažįsta, giminystės ryšiais nesusietas, santykiai nėra piktuoju. Prieš apklausą prisaikdintas garbingai byloje sakyti tiesą. Toliau liudytojas parodė, kad iš pradžių nieko apie bylą nežinojo, bet vėliau buvo iškviestas į FNTT, kur sužinojo, kokie ten ryšiai tarp V., V. su K. Parodė, kad dirbo UAB “As” direktoriumi, užsiiminėjo medienos pardavimu ir statybomis. Buvo 0,25 etato priimtas pas M. į ūkį. Įmonei “As” nuomodavo patalpas iš K. O UAB “As” su K. niekaip nesusijusi. Dirbo pas M. ūkyje mechaniku. “As” dirbo prieš 5–6 m., M. ūkyje irgi taip pat, bet neilgai dirbo, gal kokius metus tiktai, nes susirgo ir išėjo. Dabar jokie darbiniai santykiai nesieja nei su M., nei su K. Toliau klausimus uždavinėjo atsakovo V. V. advokatė D. B., kuri paklausė liudytojo, nuo kada jis pažįsta V., S. A. nurodė, kad negali tiksliai pasakyti. Kokiomis aplinkybėmis matydavo V., parodė, kadangi K. „ofisas“ būdavo virš garažo, jis matydavo V. ir V., kada atvykdavo pas K. Adresą įvardijo (duomenys neskelbtini).Tai yra ten, kur gyvena M. su K., virš garažo būdavo „ofisas“, ir jis ten dirbo. Ta bendrovė “As” jokio ryšio su M. ar K. neturi. O į klausimą, kas yra šios bendrovės akcininkai, liudytojas nurodė, kad akcininkė buvo jau mirusi K. mama, tai yra jo buvusi darbdavė. Toliau liudytojas parodė, kadangi UAB “As” užsiėmė statybomis (duomenys neskelbtini) ir čia su miškų pirkimu bei pardavimu, tai jis labai buvo užimtas, bet jo paprašė M., kad jai padėtų surinkti sąskaitas, nupirkdavo dalis, kuro, ir ji neturėdavo kada važinėtis, tai jį priėmė 0,25 etato, jis tik nuvažiuodavo, užsakydavo kokias dalis parvežti, sąskaitas faktūras išrašydavo, pristatydavo M. Į klausimą, ar jam dirbant ūkyje dirbo kartu su V. V., S. A. parodė, kad ne. Į kitą klausimą, ar V. dirbo tame ūkyje, atsakė nežinantis ir pridūrė, kad jis į tą ūkį nevažiuodavo, tik būdavo „ofise“. Į klausimą, ar atsimena parodymus, duotus FNTT, atsakė ne, nes seniai buvo. Į klausimą, ar jis dabar sako tiesą, atsakė taip. Adv. B. paminėjo, kad ji turi jo parodymus, duotus baudžiamojoje byloje. Jis nurodė, kad nepamena. Toliau paklaustas, ar tada sakė tiesą, ar melavo, S. A. parodė, kad neprisimena, ką jis ten sakė. Toliau į užduotą advokatės klausimą, ar jis gali nurodyti teismui, kas pakvietė į teismą, jis parodė, kad pirmiausia buvo atvykusi V., ji prašė, kad liudytų teisme, jis kategoriškai atsisakė, sakė, kad ten nebedirba, ir nurodė kad pensininkui nebekvaršintų galvos. Antrą kartą atėjo, atsinešė šaukimą, jis pasakė tą patį, kad neis, neliudys, pasakė, kad, jei teismui reikės, teismas atsiųs adresuotu laišku ir įteiks. Advokatė uždavė klausimą, kas tokio įvyko nepaprasto, kad K. paprašius jis visgi atvyko, atsakė, kad nieko, atvažiavo K. ir paklausė, ar gali paliudyti teisme, ką jis žino byloje, liudytojas jam pasakė, kad jį jau kvietė 2 kartus V., jis nėjo, sakė neis ir jam. Iš karto atsakė, kad nedalyvavo tuose procesuose ir nieko nežino. O atėjo į teismą, nes paprašė, iš žmogiškosios pusės, pasakė, kad būtų vyras, ateitų, tęsiasi teismas, reikia. Pasakė, kad ateis, jei reikia. Klausė teismas, ar įteikė šaukimą, V. K. atsakė, kad neteikė, nebuvo pasiėmęs, važiavo pro šalį ir užvažiavo. Adv. B. pasiteiravo, ar nuo to laiko, kada jis išėjo iš „As“ ir ūkio, ar bendravo su K., liudytojas atsakė, kad ne, tik pasisveikindavo, jei kur pamatydavo. Toliau Adv. B. paklausė, kas tokio įvyko, kad kaip instruktažą jam K. automobilyje dėstė. Teismas pasiteiravo, kada tai įvyko. Advokatė B. nurodė, kad prieš pat posėdį šiandien. Apie ką jie kalbėjo, liudytojas nurodė, kad K. jo klausė apie žvejybą, sveikatą. Taip pat pasakė, kad sakytų teisme, ką atsimena. Liudytojas parodė, kad V. nesakė, kad už jį liudytų ar dar ką, tik V. jam pasakė, kad sakytų, ką žino. Toliau klausimus uždavė ieškovės R. M. atstovė advokatė V. V., kuri paklausė, ar gali plačiau pakomentuoti, ko prašė V., kai buvo atvykusi pas jį prieš teismo posėdį. Liudytojas nurodė, kad pas jį buvo atvykusi V. ir prašė liudyti jos naudai, liudytojas nurodė, kad, kai ji pirmą kartą buvo atėjusi, prašė, ar jis gali paliudyti, kaip suprato, sakė, kad K. ją skriaudė, pridaręs yra visko, ir ar jis gali liudyti, kad V. dirbo pas Re. Antrą kartą kai atėjo, jis pasakė, kad nieko nežino, nieko jis neliudys, davė šaukimą, bet jis neperskaitė to šaukimo ir nepasirašė.

Tas pats asmuo – S. A. 2018-07-26 davė parodymus kaip liudytojas FNTT prie LR VRM ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam prieš apklausą buvo išaiškintos teisės ir pareigos, asmuo buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, pasirašė parašu ant teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo. Minėtas liudytojas apklausoje parodė, kad 2002 m. įkūrė UAB “As”, buvo šios bendrovės direktorius, o akcininkas buvo V. K., jis ir paskyrė jį šios bendrovės direktoriumi. O susipažino su V. jau seniai, tiksliai nebeprisimena kada. Kiek prisimena, V. dar tuo metu savo ūkio neturėjo. UAB “As” darbas buvo pirkti miškus, pjauti medžius ir juos parduoti. V. K. UAB “As” nedirbo, jis buvo tik kaip akcininkas, po to tas akcijas perleido savo seseriai. Kiek žino, šiuo metu ta sesuo jau mirusi, o po to tos akcijos buvo perleistos tos sesers dukrai, jų vardų ir pavardžių nežino. Kiek žino, tas akcijas V. perleido, nes pradėjo kurti savo ūkį, taip pat padėjo R. M. tvarkytis ūkyje. 2016 m. kovą išėjo iš UAB UAB “As”, nes susirgo širdies liga ir reikėjo ruoštis operacijai. Kiek žino, dar veikia ši “As” bendrovė. 2003 m. jam V. pasiūlė įsidarbinti 0,25 etato pas jo sugyventinę R. M. ūkyje mechaniku, ir jis sutiko. Su R. M. pasirašė darbo sutartį, buvo įdarbintas 0,25 etato, atlyginimą sutarė, kad mokės minimalų, koks ir priklauso dirbančiam 0,25 etato. Šiame darbe buvo kaip pagalbinis darbuotojas, padėdavo remontuoti techniką, reikėdavo nuvažiuoti nupirkti detalių. Ar duodavo darbuotojams pasirašyti darbo sutartis, neprisimena. Visam darbui vadovaudavo V. K., o kadangi R. M. dirba darželyje pavaduotoja, tai ji tiesiog pasirašydavo ant dokumentų, tačiau darbui nevadovavo. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, kartais išmokėdavo buhalterė, kartais pati R. M. Kol buvo valiuta litai, gaudavo per mėnesį kartą ne mažiau 200 litų, o kai valiuta tapo euras, tai išmokėdavo ne daugiau 60 eurų. Visada reikėdavo pasirašyti ant algalapio, kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis. Ir dirbo šiame ūkyje iki 2015 m. pabaigos, po to, kai susirgo, turėjo biuletenį. Tik 2016 m. kovo mėnesį parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, nes daktarai nebeleido dirbti. V. V. pažįsta, nes kartu dirbo pas ūkininkę R. M. Liudytojo parodymu, V. V. pradėjo dirbti gal 2010 m., tiksliai neprisimena kada, ir dar tebedirbo, kai jis išėjo iš šio darbo. Taip pat nurodė, kad V. V. dirbo traktorininku, pjaudavo javus su kombainu, dirbdavo žemę. Ar jis buvo oficialiai įdarbintas, nežino. Nėra piktuoju su R. M. ir V. K.

Lyginant liudytojo S. A. duotus parodymus 2018-07-26 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmuose vykusiame 2019-06-11 teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), matomi akivaizdūs liudytojo prieštaravimai (11 t., b. l. 92–95).

68. 2018 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. M. pateikė R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2018-06-11 (viso 39 segtuvai) (8 t., b. l. 2–3, 4–7).

69. 2018 m. rugpjūčio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. M. pateikė R. M. ūkio dokumentus už 2018 m. (2 segtuvai) (8 t., b. l. 8–10, 11).

70. 2018 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. pateikė V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2018-06-11 (viso 23 segtuvus) (8 t., b. l. 13–14, 15–16).

71. 2018 m. rugpjūčio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. pateikė V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus už 2018 m. (2 segtuvai) (8 t., b. l. 17–19, 20).

72. 2018 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. E.-V. pateikė 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 kopiją apie tai, kad ūkininkai R. M., V. K., A. E. sudarė sutartį žemės ūkio veiklai bendrai naudoti priemones, nurodytas šioje sutartyje, kurios apačioje yra atspaudas spaudo: kopija tikra, registro Nr. (duomenys neskelbtini), advokatas E. M., rankraštiniai įrašai 2014-10-20 ir parašas, nurodant, kad patvirtinta neoriginalaus dokumento kopija (8 t., b. l. 21–23, 24).

73. 2020 m. balandžio 22 d. 23.06 val. advokato E. M. elektroniniame laiške nurodyta, kad buvo patvirtinta neoriginalaus dokumento kopija, t. y. klientas pateikė tik dokumento kopiją. Nėra galimybės nustatyti, kas ir kada šį dokumentą pateikė. Pagal susiklosčiusią praktiką, patvirtintos dokumentų kopijos būdavo teikiamos civilinėse bylose (8 t., b. l. 164).

74. 2020 m. balandžio 27 d. 20.02 val., 2020 m. gegužės 7 d. 10.20 val. R. E.-V. elektroniniu paštu tyrėjai P. P. atsiuntė P. G. susirašinėjimą SMS žinutėmis, vykusį 2019-02-11, kur P. G. nurodo, kad jį nori pakasti, nes perdavė į (duomenys neskelbtini) FNTT, jam atrašo, kad bandytų visus grasinimus įrašyti, bei V. V. fotonuotraukas, kur užfiksuotas darbas su technika (7 t., b. l. 10–17).

75. 2018 m. lapkričio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. M. pateikė: 1) 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 kopiją su priedais, pagal kurią 2013-01-01 ūkininkai R. M., V. K., A. E. sutarė žemės ūkio veiklai bendrai naudoti priemones: R. M. – techniką, pastatus, kitą ilgalaikį turtą, kuris nurodytas priede Nr. 1, samdomų darbuotojų darbo jėgą, V. K. prisideda savo darbu organizuojant žemės ūkio veiklą, A. E. – traktorius, priekaba, taip pat prisideda savo darbu. Junginei veiklai paskirtas vadovauti ūkininkas V. K., kuris tvarkys sutarties dalyvių reikalus valstybės ir privačiose institucijose, organizuos pagamintos žemės ūkio produkcijos realizavimą; 2) 2015-05-01 priedą prie jungtinės veiklos sutarties 2013-01-01, kurio 1 punkte numatyta, kad partneriai patikslina ir papildo 2013-01-01 jungtinės veiklos sutartį. 2 punkte numatyta, kad ūkininkės R. M. įnašas: technika, pastatai ir kiti įrengimai pagal ilgalaikio turto sąrašą, kuris pridedamas kaip priedas Nr. 1, samdomų darbuotojų darbo jėga ir kitais materialiniais resursais (trumpalaikiu turtu), 3 punkte numatyta, kad ūkininko V. K. įnašas: visas ūkyje naudojamas ir apskaitomas materialus ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, 4 punkte numatyta, kad ūkininko A. E. įnašas: traktorius, priekaba ir darbo jėga. 6 punkte numatyta, kad už bendro turto naudojimą, visos žemės ūkio veiklos vykdymą, produkcijos realizavimą, atstovavimą valstybinėse ir privačiose institucijose atsakingas V. K. 13 punkte numatyta, kad visų partnerių apskaita vykdoma atskirai, atsiskaitant tarpusavyje už veikloje patirtas išlaidas (8 t., b. l. 25–27, 28–34).

76. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1S-497 informavo, kad V. K., R. M. ir A. E. Ūkininkų ūkių registre nėra registravę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių (8 t., b. l. 37).

77. 2020 m. rugpjūčio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte Nr. DV_S- nurodyta, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, draudėjas V. K., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, 1-SD pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014-04-01 pateikė 2014-03-31. Duomenų apie įdarbintus asmenis nuo 2014-01-01 nėra. SAM pranešimas apie apdraustuosius už 2014 m. balandžio mėn. pateiktas 2014-05-14, už 2018 m. kovo mėn. pateiktas 2018-04-09, o 2-SD pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2014-04-03 pateiktas 2014-04-08, nuo 2014-04-14 pateiktas 2014-04-16. Draudėjas R. M., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, SAM pranešimus apie apdraustuosius už 2009 m. I ketv. pateikė 2009-04-14, už 2013 m. gruodžio mėn. pateikė 2014-01-15 ir už 2018 m. kovo mėn. pateikė 2018-04-09 (8 t., b. l. 106–137).

78. 2018 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini)  priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. S1-3-55 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini)  priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje V. V. dirba nuo 2008 m. liepos 24 d. ugniagesiu gelbėtoju. Šiam darbuotojui taikoma suminė (3 mėnesių) darbo laiko apskaita. V. V. dirba ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis (8 t., b. l. 188).

79. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius 2018 m. spalio 5 d. raštu pateikė duomenis apie ūkininkų R. M. ir V. K. ūkiuose galimai nelegaliai dirbusius asmenis. Atlikusi tyrimą pagal V. V. 2018-05-28 pareiškimą dėl nelegalaus darbo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. ūkininkų R. M. ir V. K. ūkiuose, Darbo inspekcija konstatavo, kad prašymo tyrimo metu buvo aptikta nelegalaus darbo požymių, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką bei į tai, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų traktuoti visą nelegalaus darbo sudėtį, negali konstatuoti, kad V. V. faktiškai dirbo neįdarbintas įstatymų nustatyta tvarka (9 t., b. l. 1–57).

80. VĮ „Regitra“ 2020 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.12E)-S-2061 pateikė duomenis apie A. E. vardu 2010–2020 registruotas transporto priemones ir nuo 2014 m. saugomų registracijos dokumentų kopijas (13 t., b. l. 89–120).

81. Policijos duomenų bazėse esančiame išraše apie vairuotojų registro įrašus nurodyta informacija apie A. E. ir V. V. turimas vairuotojo kategorijas. A. E. 1994 turėjo teisę vairuoti B, C, D kategorijos transporto priemones, o nuo 2016-10-27 AM, B, B1, BE, C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE kategorijos transporto priemones. V. V. nuo 2005-03-15 turėjo teisę vairuoti A, B, BE, C, CE, D, DE, kategorijos transporto priemones, o nuo 2015-04-22 ir A, A1, A2, AM, B, B1, BE, C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE kategorijos transporto priemones (4 t., b. l. 82–83).

82. UAB „D. a.“ 2020-06-04 raštu Nr. 1-095, atsakydama į paklausimą, ar laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2018 m. vasario mėnesio ūkininkai R. M., V. K., A. E. iš jų įmonės pirko prekes ar paslaugas, ir, jeigu pirko, ar ant pirkimo–pardavimo ar kitų dokumentų pasirašė V. V., informavo, kad nurodytu laikotarpiu minėti asmenys pirko prekes ir ant pirkimo dokumentų pasirašė V. V. Šiuo raštu pateikė 2013-05-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje už prekių įsigijimą R. M. ūkiui kaip pirkėjas pasirašė V. V. (8 t., b. l. 166, 169–170).

83. UAB K. 2020 m. vasario 13 d. raštu pateikė tris PVM sąskaitas faktūras, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-30 užsakymus–sutartis serviso paslaugoms atlikti: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užsakovei R. M. darbus patikrino ir priėmė V. V. V. V. ant minėtų užsakymų–sutarčių pasirašė fiziniu parašu (8 t., b. l. 175–186; 10 t., b. l. 89–95).

84. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 25/13-1-31-2002 pateikė informaciją apie A. E., R. M. ir V. K. turimas / turėtas žemės ūkio mašinas, traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas (10 t., b. l. 97, 98–100).

85. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. (12.5)3-349 pateikė informaciją apie A. E., V. V., V. K. ir R. M. ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto duomenis bei veiklos pobūdį (10 t., b. l. 168, 169–182).

86. UAB „D. B.“ 2020 m. spalio 19 d. raštu pateikė 2017-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą pirkėjui – R. M. ūkiui, kurią pasirašė V. V. (10 t., b. l. 194, 195).

87. 2019-02-18 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 Dėl R. M. ūkio ir V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad atliktas R. M. ūkio ir V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Ūkininkė R. M., reg. (duomenys neskelbtini), 1998-08-03 įregistravusi ūkininko ūkį (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1998-08-03 vykdo individualią žemės ūkio veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) .Ūkininkės R. M. ūkio buveinė – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. Ūkininkė R. M. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju įregistruota 2001-06-01, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) .

Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (1999-05-04 Nr.VIII-1159) 3 str. 1 d. nuostatą ūkis neturi juridinio asmens teisių ir ūkininko vykdoma veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 2 str. 7 d. 33 p. nuostatas prilyginta individualiai veiklai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 1 str. 2 d. nurodyta, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip (galioja nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr.1333 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas“ 8 str. ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats ūkininkas, jo partneriai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, gyventojo veiklos buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats gyventojas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 9 str. nurodyta, kad apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai saugo ne mažiau kaip 10 metų.

Ūkininkė R. M. ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) konsultavimo biuras sudarė Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugos sutartis, kuriose nurodyta, kad R. M. įsipareigoja pateikti išsamią informaciją, laiku perduoti reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus ir duomenis. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) konsultavimo biuro konsultantė V. B. informavo, kad ūkininkės R. M. buhalterinę apskaitą VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini)  konsultavimo biuras (atsakingas konsultantas V. B.) tvarko nepertraukiamai nuo 2007 m. (1 priedas – VŠĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini)  biuro raštas).

Ūkininkas V. K., reg. (duomenys neskelbtini), 2012-03-20 įregistravęs ūkininko ūkį (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-20 vykdo individualią žemės ūkio veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkininko V. K. ūkio buveinė – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. Ūkininkas V. K. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju įregistruotas 2012-05-25, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) .

Ūkininko V. K. buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) konsultavimo biuras (atsakingas konsultantas V. B.). Ūkininkas V. K. ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) konsultavimo biuras sudarė Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugos sutartį.

V. V. 2019-02-08 apklausos protokolo duomenimis, jis (V. V.) nuo 2009 m. susitarė dėl darbo ūkininko V. K. ūkyje, V. K. buvo pateikęs dokumentus darbo sutarties sudarymui, atlyginimą grynaisiais pinigais mokėjo V. K. nuo 400,00 Lt iki 600,00 Lt per mėn., vasaros sezono metu rugpjūčio mėn. V. K. mokėjo nuo 1500,00 litų iki 3000,00 Lt. 2012 m. rugsėjo mėn. susitarė su V. K. dėl 115000,00 Lt paskolos namo pirkimui, 115000,00 Lt paskolą į jo (V. V.) atsiskaitomąją sąskaitą pervedė R. M., jis (V. V.) susitarė su V. K., kad už skolą toliau dirbs V. K. ūkyje, suprato, kad R. M. ūkis ir V. K. ūkis registruoti atskirai, kad faktiškai dirbo dviejuose ūkiuose, nuo 2018 m. sausio mėn. nebedirba, atlyginimo už darbą nuo paskolos gavimo dienos negavo, paskaičiavo, kad iki 2018 m. sausio mėn. už paskolintus 115000,00 Lt atidirbo, vėliau 2018 m. gavo šaukimą į teismą dėl 115000,00 Lt skolos R. M. ūkiui grąžinimo.

Pareiškėjo V. V. 2018-06-08 apklausos protokolo duomenimis, jis (V. V.) įvedus eurą uždirbdavo nuo 400,00 Eur iki 600,00 Eur per mėn.

R. M. Privačių interesų deklaracijoje, pildymo data 2013-09-20, skiltyje „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris“ deklaravo asmenį V. K.

V. K. R. M.

ūkyje pagal 2010-05-06 Darbo sutartį Nr. 6 įdarbintas ūkvedžio ir traktorininko pareigoms nuo 2010-05-06 iki 2013-06-06.

„Sodros“ duomenų bazės „Sodra – draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenimis, R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2018-03-01 V. V. nebuvo įdarbintas.

Pagal pateiktus R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo V. V. 2009–2017 m. nenustatyta.

„Sodros“ duomenų bazės duomenimis, R. M. ūkyje laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2018-03-01 buvo įdarbinti iš viso 28 asmenys, dalis asmenų įdarbinti 2–3 mėnesių laikotarpiui.

Tyrimui pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių duomenimis, R. M. ūkio darbuotojams 2009–2017 m. apskaičiuotas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis atitinkamu laikotarpiu nuo 800,00 Lt iki 390,00 Eur per mėnesį, išskyrus kelis darbuotojus, K. P. apskaičiuotas atlyginimas 900,00 Eur, J. P. apskaičiuotas atlyginimas 600,00 Eur.

„Sodros“ duomenų bazės duomenimis, V. K. ūkyje laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2014-03-31 įdarbintų asmenų nebuvo, nuo 2014-04-01 iki 2018-03-01 buvo įdarbinta iš viso 12 asmenų, 8 iš jų įdarbinti 1–3 mėnesių laikotarpiui.

Tyrimui pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių duomenimis, V. K. ūkio darbuotojams 2014–2017 m. apskaičiuotas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, atitinkamu laikotarpiu nuo 1000,00 Lt iki 380,00 Eur per mėn.

R. M. ūkis ir V. V. sudarė 2012-09-05 sutartį, kuria R. M. ūkis suteikė V. V. 115000,00 Lt paskolą. Paskolos gavėjas (V. V.) įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2013-06-30 (2 priedas – 2012-09-05 Paskolos sutartis).

R. M. 2012-09-06 pavedimu iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė į V. V. atsiskaitomąją sąskaitą 115000,00 Lt (3 priedas – atsiskaitomosios sąskaitos išrašas).

115000,00 Lt paskolos suteikimas V. V. apskaitytas R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje (4 priedas – registras „Kitos skolos“).

Pagal pateiktus R. M. ūkio laikotarpio nuo 2012-10-01 iki 2017-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus V. V. gautos 115000,00 Lt paskolos grąžinimo R. M. ūkiui nenustatyta.

R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje 2018-01-01 apskaityta V. V. skola R. M. ūkiui – 33306,30 Eur (115000,00 Lt).

Tarp tyrimui pateiktų R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų yra apskaitos dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ūkines finansines operacijas atliko V. V.:

- AB „Lietuvos draudimas“ 2009-02-10 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaitytas 600,00 Lt draudimo įmokų už automobilį apmokėjimas, skiltyje „sumokėjau“ įrašyta V. V. ir yra parašas (7 priedas 2009-02-10 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini),

- UAB “A” 2016-04-23 važtaraštis Nr.19 (kopija), patvirtinantis trąšų vežimą, skiltyje „priėmė“ įrašyta V. V. ir yra parašas (8 priedas – 2016-04-23 važtaraštis Nr.19).

UAB “A” tyrimui pateikė R. M. ūkiui ir V. K. ūkiui išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir krovinio važtaraščius, 2015 m. gegužės mėn. ir 2016 m. gegužės mėn. 8-iose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose grafoje „prekes gavo“ ir grafoje „krovinį transportavimui priėmė“ įrašyta V. V., iš jų 5-iose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose, išrašytuose R. M. ūkiui, ir 3-iose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose, išrašytuose V. K. ūkiui. Minėtuose krovinio važtaraščiuose nurodyti transporto valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (krovinio važtaraščiai ir PVM sąskaitos faktūros baudžiamojoje byloje).

UAB “A” pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrašytos į R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinę apskaitą. Tyrimui pateiktų R. M. ūkio ir V. K. ūkio anksčiau minėtų PVM sąskaitų faktūrų egzemplioriuose skiltyje „prekes gavo“ įrašų nėra (7 priedas – 2015 m. gegužės mėn. ir 2016 m. gegužės mėn. PVM sąskaitos faktūros).

Tyrimui pateikta 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutartis Nr.1, kuria šalys ūkininkė R. M., ūkininkas V. K. ir ūkininkas A. E. sutarė žemės ūkio veiklai bendrai naudoti R. M. priklausančią techniką ir ilgalaikį turtą bei A. E. priklausantį traktorių, sutartyje nurodyta, kad V. K. prisideda darbu organizuojant žemės ūkio veiklą ir A. E. prisideda savo darbu.

Liudytojo A. E. 2019-01-18 apklausos protokolo duomenimis, V. V. padėjo dirbti darbus jo (A. E.) ūkyje, V. V. R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje nedirbo, jis (A. E.) paprašė, kad V. V. nuvežtų trąšas R. M. ūkiui, kadangi tuo metu jis (A. E.) neturėjo reikiamos vairavimo vairuoti transporto priemonę.

Ikiteisminio tyrimo byloje apklaustų liudytojų apklausos protokolų duomenimis, K. K., S. G., P. G., R. K., V. L., S. J., D. L., R. V., P. J., V. S., M. T. dirbo su V. V. pas ūkininkus V. K. ir R. M. arba matė V. V. dirbant šių ūkininkų sklypuose, ar už darbą V. V. gavo atlygį, nežino.

V. V. 2019-02-08 apklausos protokolo duomenimis, V. V. 2009 m. susitarė dėl darbo ir darbo užmokesčio V. K. ūkyje, tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, V. K. ūkininko ūkis įregistruotas 2012-03-20, t. y. 3 metais vėliau, nei V. V. pradėjo ūkyje darbą už atlygį, R. M. ūkininko ūkis įregistruotas 1998-08-03, 115000,00 Lt paskolas suteikimas V. V. apskaitytas R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje.

Kadangi V. V. susitarė dėl darbo už atlygį 2009 m., tai tyrimo metu laikoma, kad prievolė apskaityti V. V. darbo užmokestį tenka R. M., V. V. darbas ūkininko V. K. ūkyje laikomas ūkininkės R. M. ūkio paslaugos suteikimu ūkininko V. K. ūkiui.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (2002-06-04 Nr. IX-926, galiojo iki 2017-07-01) 93 str. nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Jei V. V. 2009–2017 m. dirbo už atlygį R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje, tai ūkininkė R. M. nevykdė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (2002-06-04 Nr. IX-926, galiojo iki 2017-07-01) 93 str. reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (patvirtintas Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603, galioja nuo 2017-07-01) 43 str. ir 42 str. reikalavimų, nes su ūkininkės R. M. ūkyje dirbusiu V. V. nesudarė darbo sutarties, V. V. dirbo nelegalų darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (2002-06-04 Nr. IX-926, galiojo iki 2017-07-01) kodekso 98 str. nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (2016 m. birželio 21 d. Nr. XII-2470) 56 str. nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal V. V. apklausos protokolų duomenis apskaičiuota, kad V. V. 2009–2014 m. gavo atlygį už darbą iš viso 35400,00 Lt arba 10252,55 Eur, 2015–2017 m. – 14400,00 Eur, iš viso 24652,55 Eur (8 priedas – apie V. V. gautą atlygį).

V. V. 2019-02-08 apklausos protokolo duomenimis, V. V. susitarė, kad už 115000,00 Lt paskolą atidirbs, tai yra V. V. darbo užmokestis nebus išmokamas, bet įskaitytas paskolos grąžinimui.

Buhalterinėje apskaitoje suteiktos paskolos grąžinimas, kai apskaičiuoto išmokėti darbo mokesčio suma neišmokama, bet įskaitoma gautos paskolos grąžinimui, apskaitomas laisvos formos apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 13 str. 1 d. nurodytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Jei V. V. 2009–2017 m. dirbo R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje už 24652,55 Eur atlygį, tai R. M. 2009–2017 m. V. V. apskaičiuoto 29003,00 Eur darbo užmokesčio neįrašydama į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, 2009–2011 m. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. išmokėto 22400,00 Lt arba 6487,49 Eur darbo užmokesčio neįformindama kasos išlaidų orderiais ir laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. V. V. grąžintos paskolos iš viso 18165,06 Eur neapskaitydama apskaitos dokumentais bei darbo užmokesčio apskaičiavimo, išmokėjimo ir skolos už paskolą iš išmokamo darbo užmokesčio įskaitymo ūkinių operacijų neįrašydama į R. M. buhalterinę apskaitą nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti  apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus 12 str. 4 d. nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet vėliau kaip per 4 mėn. ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Jei V. V. 2009–2017 m. dirbo R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje už 24652,55 Eur atlygį, tai dėl 2009–2017 m. V. V. apskaičiuoto 29003,00 Eur darbo užmokesčio neįrašymo į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, išmokėto 6487,49 Eur darbo užmokesčio neįforminimo kasos išlaidų orderiais, 18165,06 Eur paskolos grąžinimo neįforminimo apskaitos dokumentais bei darbo užmokesčio apskaičiavimo, išmokėjimo ir skolos už paskolą iš išmokamo darbo užmokesčio įskaitymo (grąžinimo) ūkinių operacijų neįrašymo į 2009–2017 m. buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Jeigu V. V. nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje dirbo už atlygį, kai apskaičiuoto išmokėti darbo mokesčio suma neišmokama, bet įskaitoma gautos paskolos grąžinimui, tai V. V. grąžinta paskola būtų iš viso 18165,06 Eur, negrąžintos paskolos likutis 2018-01-01 būtų 15141,24 Eur (33306,30 – 18165,06).

Liudytojo S. J. apklausos protokolo duomenimis, jis nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K., už darbą gavo ne mažiau 400,00 Eur atlyginimą, gavus atlyginimą pasirašyti nereikėjo, jokios darbo sutarties nepasirašė.

„Sodros“ duomenų bazės „Sodra – draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenimis, R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje tiriamuoju laikotarpiu S. J. nebuvo įdarbintas, pagal pateiktus R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo S. J. tiriamuoju laikotarpiu nenustatyta.

Pagal S. J. apklausos protokolo duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2018-03-31, S. J. gavo iš viso 8000,00 Eur (400,00x20 mėn.) atlygį už darbą R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje. Pagal S. J. apklausos protokolo duomenis negalima nustatyti, kad R. M. ūkis ir V. K. ūkis mokėjo darbo užmokestį S. J.

Jeigu S. J. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2018-03-31 darbo užmokestį mokėjo V. K. ūkis, tai V. K. apskaičiuoto 9411,76 Eur darbo užmokesčio neįrašydamas į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, išmokėto 8000,00 Eur darbo užmokesčio neįformindamas kasos išlaidų orderiais bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinių operacijų neįrašydamas į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų.

Jeigu S. J. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2018-03-31 darbo užmokestį mokėjo V. K. ūkis, tai dėl S. J. apskaičiuoto 9411,76 Eur darbo užmokesčio neįrašymo į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, išmokėto 8000,00 Eur darbo užmokesčio neįforminimo kasos išlaidų orderiais bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinių operacijų neįrašymo laikotarpio nuo 2016-08-01 iki 2018-03-31 buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti V. K. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2018-03-31 (11 t., b. l. 105–117, 118–144).

88. 2020-08-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl papildomo R. M. ūkio ir V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog nustatyta:

R. M. ūkio buhalterinė apskaita

Pagal tyrimui pateiktų liudytojų apklausų protokolų duomenis R. M. ūkyje įdarbinti darbuotojai S. G., R. K., V. L., R. V., P. J., J. K. ir S. P. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais ir apskaityta R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje (1 priedas – liudytojų apklausų protokolų duomenys).

Pagal tyrimui pateiktas R. M. ūkio sudarytas darbo sutartis nustatyta, kad minėti darbuotojai įdarbinti pilnu etatu / 0,5 etato / 0,25 etato, mokant Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui (2 priedas – darbo sutarčių duomenys).

Liudytojų apklausų protokolų duomenimis, jeigu R. M. ūkio darbuotojai S. G., R. K., V. L., R. V., P. J., J. K. ir S. P. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais, tai R. M. ūkis darbuotojams 2011 m. balandžio ir gegužės mėn. bei laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki spalio mėn. išmokėjo iš viso 63690,69 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas surašyti 3 priedo 4 stulpelyje).

Pagal V. V. 2019-02-08 ir 2018-06-08 apklausos protokolų duomenis 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 buvo apskaičiuotas V. V. 2009–2017 m. gautas atlygis už darbą, iš viso 24652,55 Eur.

V. V. 2020-07-14 papildomos apklausos protokole nurodė (patikslino) gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 115000,00 Lt paskolos 2012 m. rugsėjo mėn. suteikimo ir grąžinimo aplinkybes, tai yra, kad pagal susitarimą su V. K. už 115000,00 Lt skolą toliau dirbs ūkyje penkerius metus, darbo užmokestis jam (V. V.) nebus išmokamas grynaisiais pinigais, bet bus įskaitytas paskolos grąžinimui.

Pagal V. V. 2020-07-14 papildomos apklausos protokolo duomenis, šio tyrimo metu apskaičiuota, kad V. V. 2009–2017 m. iš viso gavo 51552,39 Eur atlygį už darbą, iš jų: 63000,00 Lt arba 18246,09 Eur gavo grynaisiais pinigais, už 115000,00 Lt arba 33306,30 Eur paskolą „atidirbo“ (4 priedas – apie V. V. gautą atlygį).

„Sodros“ duomenų bazės duomenimis, R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2018-03-31 V. V. nebuvo įdarbintas, pagal pateiktus R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo V. V. 2009–2017 m. nenustatyta.

R. M. 2012-09-06 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė į V. V. atsiskaitomąją sąskaitą 115000,00 Lt, 115000,00 Lt paskolos suteikimas V. V. apskaitytas R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje, pagal R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus V. V. gautos 115000,00 Lt paskolos grąžinimo R. M. ūkiui nenustatyta, R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje 2018-01-01 apskaityta V. V. skola R. M. ūkiui – 33306,30 Eur būtų 115000,00 Lt (2019 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-5-1798 duomenys).

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, V. K. ūkininko ūkis įregistruotas 2012-03-20, tai yra 3 metais vėliau, nei V. V. pradėjo ūkyje darbą už atlygį, R. M. ūkininko ūkis įregistruotas 1998-08-03, 115000,00 Lt paskolas suteikimas V. V. apskaitytas R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje.

Kadangi V. V. susitarė dėl darbo už atlygį 2009 m., tai tyrimo metu laikoma, kad prievolė apskaityti V. V. darbo užmokestį tenka R. M. ūkiui, V. V. darbas ūkininko V. K. ūkyje laikomas ūkininkės R. M. ūkio paslaugos suteikimu ūkininko V. K. ūkiui.

Jeigu V. V. 2009–2017 m. dirbo už atlygį R. M. ūkyje, tai R. M. nevykdė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (2002-06-04 Nr. IX-926, galiojo iki 2017-07-01) 93 str. reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (patvirtintas Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603, galioja nuo 2017-07-01) 43 str. ir 42 str. reikalavimų, nes su ūkininkės R. M. ūkyje dirbusiu V. V. nesudarė darbo sutarties, V. V. dirbo nelegalų darbą.

Jeigu V. V. 2009–2017 m. dirbo R. M. ūkyje už 51552,39 Eur atlygį, tai R. M. ūkis V. V. 2009–2017 m. išmokėjo iš viso 51552,39 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą.

Buhalterinėje apskaitoje suteiktos paskolos grąžinimas, kai apskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio suma neišmokama, bet įskaitoma gautos paskolos grąžinimui, apskaitomas laisvos formos apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 13 str. 1 d. nurodytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Šio tyrimo metu nustatyta, kad, jeigu liudytojų parodymų duomenimis, R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 115243,08 Eur, iš jo: 63690,69 Eur įdarbintiems darbuotojams ir 51552,39 Eur neįdarbintam V. V., kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 115243,08 Eur neoficialaus darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais, kitu dokumentu, kai darbo užmokesčio suma neišmokama grynaisiais pinigais, bet įskaitoma gautos paskolos grąžinimui) bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti  apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 d. nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn., ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 115243,08 Eur, tai šio tyrimo metu nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 55340,23 Eur mokesčių, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 21668,12 Eur (12570,54 Eur nuo darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio + 9097,58 Eur nuo V. V. išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio), valstybinio socialinio draudimo įmokų – 28476,44 Eur, privalomųjų sveikatos draudimo įmokų – 5028,20 Eur ir įmokų į garantinį fondą – 167,47 Eur.

Išsamūs duomenys apie kiekvienam asmeniui apskaičiuotą neoficialiai išmokėtą darbo užmokesčio sumą bei apskaičiuotus mokesčius pateikti 3 ir 5 prieduose.

Jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 115243,08 Eur, tai nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio neapskaičiavęs ir į valstybės biudžetą nesumokėjęs iš viso 55340,23 Eur mokesčių, iš jų:

- 21668,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio nevykdė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 str. ir 6 str. 6 d. nuostatų, pagal kurias pajamų mokesčio objektas – gyventojo gautos A klasės pajamos – apmokestinamos 15 % tarifu,

- 5028,20 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir 28476,44 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 4 str. 1 d., 10 str.1 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų, pagal kurias apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, pagal kurias draudėjai moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, dirbantys pagal darbo sutartis moka 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos įmokas,

- 167,47 Eur įmokų į garantinį fondą nevykdė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926, galiojo iki 2016-12-31) 3 str. 3 d. ir 4 d. nuostatų ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (2016-09-14 Nr. XII-2604, galioja nuo 2017-01-01) 5 str. 3 d. nuostatų, kad į garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams <...> apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys.

Kadangi darbdavys R. M. nėra pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie V. V. darbo pradžią (V. V. R. M. ūkyje dirbo nelegalų darbą), tai valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą nuo V. V. išmokėto dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio neskaičiuojamos.

Jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 115243,08 Eur, tai R. M. valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą, tai yra:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 144453,54 Eur darbo užmokesčio ir 21668,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 21668,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio (6 priedas – apie deklaracijoje (FR0573A) įrašytus neteisingus duomenis),

- Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 144453,00 Eur leidžiamų atskaitymų, dėl to deklaravo daugiau apmokestinamųjų pajamų iš viso 88385,00 Eur ir apskaičiavo daugiau į biudžetą mokėtino pajamų mokesčio iš viso 4419,00 Eur (7 priedas – apie deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) įrašytus neteisingus duomenis),

- VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) neįrašė 3 priede išvardintiems R. M. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 83803,54 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas 2011 m. balandžio–gegužės mėn., 2013 m. liepos–gruodžio mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–spalio mėn. surašyti 3 priedo 5,7,8,9 ir 10 stulpeliuose), dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 33535,17 Eur įmokų:

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. A11 eilutėse neįrašė 461,85 Lt arba 133,76 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 184,65 Lt arba 53,48 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2013 m. liepos–gruodžio mėn. A11 eilutėse neįrašė 29232,75 Lt arba 8466,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 11687,25 Lt arba 3384,86 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2014 m. A11 eilutėse neįrašė 73556,10 Lt arba 21303,32 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 29407,73 Lt arba 8517,07 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2015 m. A11 eilutėse neįrašė 21386,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 8550,45 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2016 m. A11 eilutėse neįrašė 17248,18 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 6895,83 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2017 m. sausio–spalio mėn. A11 eilutėse neįrašė 15265,02 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 6133,48 Eur įmokų sumos.

Šio tyrimo metu nuo R. M. ūkio išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 115243,08 Eur papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 55340,23 Eur mokesčių, iš jų:

- gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.) – 21668,12 Eur, iš jų: už 2009 m. – 715,53 Eur, už 2010 m. – 930,19 Eur, už 2011 m. – 929,81 Eur, už 2012 m. – 1032,41 Eur, už 2013 m. – 2373,93 Eur, už 2014 m. – 4299,47 Eur, už 2015 m. – 4312,04 Eur, už 2016 m. – 3691,23 Eur, už 2017 m. sausio–spalio mėn. – 3383,51 Eur,

- valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.+3 proc.) – 28476,44 Eur, iš jų: už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. – 45,45 Eur, 2013 m. liepos–gruodžio mėn. – 2876,88 Eur, 2014 m. – 7238,87 Eur, 2015 m. – 7267,25 Eur, 2016 m. – 5860,94 Eur, 2017 m. sausio–spalio mėn. – 5187,05 Eur,

- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų (6 proc.) – 5028,20 Eur iš jų: už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. – 8,03 Eur, 2013 m. liepos–gruodžio mėn. – 507,98 Eur, 2014 m. – 1278,20 Eur, 2015 m. – 1283,20 Eur, 2016 m. – 1034,89 Eur, 2017 m. sausio–spalio mėn. – 915,90 Eur,

- įmokų į garantinį fondą – 167,47 Eur, iš jų: už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. – 0,13 Eur, 2013 m. liepos–gruodžio mėn. – 16,93 Eur, 2014 m. – 42,61 Eur, 2015 m. – 42,77 Eur, 2016 m. – 34,50 Eur, 2017 m. sausio–spalio mėn. – 30,53 Eur.

V. K. ūkio buhalterinė apskaita

Pagal tyrimui pateiktų liudytojų apklausų protokolų duomenis V. K. ūkyje įdarbinti darbuotojai S. G., A. K. ir E. K. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais ir apskaityta V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje (1 priedas – liudytojų apklausų protokolų duomenys).

Pagal tyrimui pateiktas V. K. ūkio sudarytas darbo sutartis nustatyta, kad minėti darbuotojai įdarbinti pilnu etatu mokant Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (2 priedas – darbo sutarčių duomenys).

Liudytojų apklausų protokolų duomenimis, jeigu V. K. ūkio darbuotojai S. G., A. K. ir E. K. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais, tai V. K. ūkis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki kovo mėn. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 8896,24 Eur, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas surašyti 8 priedo 4 stulpelyje).

Pagal S. J. 2018-06-14 apklausos protokolų duomenis 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 buvo apskaičiuotas S. J. laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2018-03-31 gautas atlygis už darbą iš viso 8000,00 Eur.

Liudytojas S. J. 2020-06-04 papildomos apklausos protokole patikslino V. K. ūkyje dirbtą laikotarpį ir gautą darbo užmokesčio sumą: jis (S. J.) dėl darbo ūkyje tarėsi su V. K., ūkyje dirbo 2016 m., už darbą gavo iš viso ne mažiau 2200,00 Eur atlygį, tai yra rugpjūčio ir rugsėjo mėn. gavo ne mažiau 600,00 Eur per mėn., už spalio ir lapkričio mėn. gavo ne mažiau 400,00 Eur per mėn., už gruodį gavo ne mažiau 200,00 Eur.

Liudytojo S. L. 2020-06-09 papildomos apklausos protokolo duomenimis, jis (S. L.) 2015 m. birželio mėn. dirbo V. K. ūkyje, už darbą ūkyje gavo 200,00 Eur.

Kadangi liudytojai S. L. ir S. J. nurodė dėl darbo 2015 m. ir 2016 m. taręsi su V. K. (V. K. ūkininko ūkis įregistruotas 2012-03-20), tyrimo metu laikoma, kad prievolė apskaityti darbo užmokestį S. L. r S. J. tenka V. K. ūkiui.

Šio tyrimo metu nustatyta, jeigu, liudytojų parodymų duomenimis, V. K. ūkis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 bei 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 11296,24 Eur, iš jo: 8896,24 Eur įdarbintiems darbuotojams ir 2400,00 Eur neįdarbintiems S. J. ir S. L., kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl V. K. ūkio išmokėto iš viso 11296,24 Eur neoficialaus darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais) bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d., 12 str. 4 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti V. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m., 2016 m. 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31.

Jeigu S. L. ir S. J. 2015 m. ir 2016 m. V. K. ūkyje dirbo už 2400,00 Eur atlygį, kai darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo ūkinės operacijos neįformintos apskaitos dokumentais ir neįrašytos į buhalterinę apskaitą, tai tyrimo metu priskaičiuota 2823,53 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir apskaičiuota 423,53 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: už 2015 m. – 35,29 Eur, už 2016 m. – 388,24 Eur.

Kadangi S. L. ir S. J. V. K. ūkyje dirbo nelegalų darbą, tai valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą nuo S. L. ir S. J. išmokėto dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio neskaičiuojamos.

Jeigu V. K. ūkis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 bei 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 11296,24 Eur, tai šio tyrimo metu nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 6882,67 Eur mokesčių, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 2179,37 Eur (1755,84 Eur nuo darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio + 423,53 Eur nuo S. J. ir S. L. išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio), valstybinio socialinio draudimo įmokų – 3977,56 Eur, privalomųjų sveikatos draudimo įmokų – 702,33 Eur ir įmokų į garantinį fondą – 23,41 Eur.

Išsamūs duomenys apie kiekvienam asmeniui apskaičiuotą neoficialiai išmokėtą darbo užmokesčio sumą bei apskaičiuotus mokesčius pateikti 8 priede.

Jeigu V. K. ūkis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 bei 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 11296,24 Eur, tai nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio neapskaičiavęs ir į valstybės biudžetą nesumokėjęs iš viso 6882,67 Eur mokesčių, iš jų:

- 2179,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio nevykdė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 str. ir 6 str. 6 d. nuostatų,

- 702,33 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir 3977,56 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 4 str. 1 d., 10 str.1 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų,

- 23,41 Eur įmokų į garantinį fondą nevykdė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926, galiojo iki 2016-12-31) 3 str. 3 d. ir 4 d. nuostatų ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (2016-09-14 Nr. XII-2604, galioja nuo 2017-01-01) 5 str. 3 d. nuostatų.

Jeigu V. K. ūkis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 bei 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 11296,24 Eur, tai V. K. valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie V. K. ūkio turtą ir jo panaudojimą, tai yra:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. nedeklaravo iš viso 14529,10 Eur darbo užmokesčio ir 2179,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-03-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 2179,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio (9 priedas – apie deklaracijoje (FR0573A) įrašytus neteisingus duomenis),

- Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 14130,00 Eur leidžiamų atskaitymų, dėl to deklaravo daugiau apmokestinamųjų pajamų iš viso 14130,00 Eur ir apskaičiavo daugiau į biudžetą mokėtino pajamų mokesčio iš viso 693,00 Eur (10 priedas – apie deklaracijoje (duomenys neskelbtini) įrašytus neteisingus duomenis),

- VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) neįrašė 8 priede išvardintiems V. K. ūkio darbuotojams priskaičiuotų 11705,57 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas laikotarpiu 2015 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn. bei 2016 m., 2017 m. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki kovo mėn. surašyti 8 priedo 5, 7, 8,9 ir 10 stulpeliuose), dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 4686,01 Eur įmokų:

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. A11 eilutėse neįrašė 1801,09 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 720,08 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2016 m. A11 eilutėse neįrašė 6843,43 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 2736,01 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2017 m. A11 eilutėse neįrašė 2661,68 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 1069,46 Eur įmokų sumos,

• pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) už 2018 m. sausio–kovo mėn. A11 eilutėse neįrašė 399,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 160,46 Eur įmokų sumos.

Šio tyrimo metu nuo V. K. ūkio išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 11296,24 Eur papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 6882,67 Eur mokesčių, iš jų:

- gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.) – 2179,37Eur, iš jų: už 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. – 305,45 Eur, 2016 m. – 1414,76 Eur, 2017 m. – 399,25 Eur,2018 m. sausio–kovo mėn. – 59,91 Eur,

- valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.+3 proc.) – 3977,56 Eur, iš jų: už 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. – 612,01 Eur, 2016 m. – 2325,41 Eur, 2017 m. – 904,44 Eur, 2018 m. sausio–kovo mėn. –135,70 Eur.

- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų (6 proc.) – 702,33 Eur iš jų: už 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. – 108,07 Eur, 2016 m. – 410,60 Eur, 2017 m. – 159,70 Eur, 2018 m. sausio–kovo mėn. – 23,96 Eur.

- įmokų į garantinį fondą – 23,41 Eur, iš jų: už 2015 m. balandžio–gruodžio mėn. – 3,60 Eur, 2016 m. – 13,69 Eur, 2017 m. – 5,32 Eur, 2018 m. sausio–kovo mėn. – 0,80 Eur.

Liudytojo R. V. 2020-05-12–2020-05-13 papildomos apklausos protokolo duomenimis, jis (R. V.) buvo įdarbintas R. M. ūkyje vadybininku, jis (R. V.) išmokėdavo atlyginimą darbuotojams, dirbantiems jo prižiūrimoje teritorijoje, atlyginimų išmokėjimo metu darbuotojams už gautą atlyginimą nereikėjo pasirašyti, darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašyti vėliau atveždavo kitas darbuotojas, kokie darbuotojai, dirbantys jo prižiūrimoje teritorijoje, buvo įdarbinti R. M. ūkyje, kokie V. K. ūkyje, nežino, kaip išmokėdavo užmokestį kitiems darbuotojams (dirbantiems ne jo prižiūrimoje teritorijoje), nežino, atlyginimą mokėdavo du kartus per mėn. 1 d. ir 15 d., pinigus darbo užmokesčiui išmokėti paduodavo R. M. arba V. K.

R. V. tyrimui pateikė savo sudarytas lenteles apie darbuotojams išmokėtą atlyginimą ir minėtame apklausos protokole paaiškino, kad lentelių grafose „suma“ įrašyta darbuotojams išmokėta suma, grafoje „data“ įrašyta išmokėjimo data.

Tyrimui pateiktose R. V. sudarytose lentelėse „Finansinė ataskaita (ATL)“, iš viso 2 lentelės, vienoje įrašytos datos nuo 2016-04-01 iki 2016-09-15 ir įrašyta bendra suma 29005,00 Eur, kitoje lentelėje įrašytos datos nuo 2017-01-01 iki 2017-05-15 ir įrašyta bendra suma 20220,00 Eur. R. V. pateiktose lentelėse nenurodyta, kokiems asmenims laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-09-15 išmokėta iš viso 29005,00 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-05-15 išmokėta iš viso 20220,00 Eur.

Pagal R. M. ūkio ir V. K. ūkio atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius nustatyta, kad apskaičiuotas ir į R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinę apskaitą įrašytas išmokamas atlyginimas už 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. iš viso 11478,38 Eur, už 2017 m. sausio–gegužės mėn. iš viso 7457,31 Eur.

R. M. ūkio ir V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje apskaitytą įdarbintiems darbuotojams išmokamų atlyginimų sumą palyginus su liudytojo R. V. sudarytose lentelėse įrašytomis išmokėtomis atlyginimų sumomis nustatyta, kad R. V. nuo 2016-04-01 iki 2016-09-15 ir laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-05-15 išmokėjo atlyginimų iš viso 30289,31 Eur daugiau, negu oficialiai apskaityta abiejų ūkių (R. M. ūkio ir V. K. ūkio) buhalterinėje apskaitoje. Duomenys pateikti 11 priede.

Kadangi R. V. pateiktose lentelėse nenurodyta, kokiems asmenims išmokėtas atlyginimas, tyrimo metu nėra galimybės palyginti lentelėse įrašyto išmokėto atlyginimo su buhalterinėje apskaitoje apskaitytu atlyginimu kiekvienam darbuotojui.

Šio tyrimo metu nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 126539,32 Eur, iš jų: R. M. ūkio – 115243,08 Eur, V. K. ūkio – 11296,24 Eur papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 62222,90 Eur mokesčių, iš jų: R. M. ūkio – 55340,23 Eur, V. K. ūkio – 6882,67 Eur.

Tyrimui pateiktų liudytojų apklausų protokolų duomenys 2019-02-18 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 surašytų išvadų nekeičia, keičia tik apskaičiuotų mokesčių sumą.

2019 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 buvo apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 5762,00 Eur mokesčių, šio tyrimo metu apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 62222,90 Eur mokesčių, apskaičiuotų mokesčių suma padidėjo 56460,90 Eur (11 t., b. l. 149–164, 165–185).

89. 2019-11-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad, dalyvaujant FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos vyr. specialistei D. B., apžiūrėti R. M. ūkio laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2018-03-01 ir V. K. ūkio laikotarpio nuo 2015-04-01 iki 2018-03-01 darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai (toliau tekste – žiniaraščiai), V. K. ir R. M. ūkių darbo sutartys, „Sodros“ bazės duomenys apie R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje įdarbintus asmenis. Žiniaraščiuose apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytas darbo laikas palygintas su liudytojų parodymų duomenimis.

Apžiūros metu dalyvavusi specialistė pateikė išvadą:

Nustatyta, kad R. M. ūkio ir V. K. ūkio tvarkytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta 5 darbo dienų savaitė: 8 val. darbo laikas per dieną dirbant pilnu etatu, 4 val. darbo laikas per dieną dirbant 0,5 etato ir 2 val. darbo laikas per dieną dirbant 0,25 etato, nedarbo dienos – šeštadienis ir sekmadienis. Liudytojų apklausos protokolų duomenimis, darbo valandų nustatyta nebuvo, darbuotojai ūkiuose dirbo priklausomai nuo to, kiek buvo darbo ir leido oro sąlygos (per javapjūtę iki sutemos, jei lydavo, buvo laisva diena). R. M. ūkio ir V. K. ūkio tvarkytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytas darbo laikas nesutampa su liudytojų parodymų duomenimis apie faktiškai dirbtą laiką. Dėl liudytojų apklausos protokoluose tiksliai nenurodytų dirbtų valandų skaičiaus per mėnesį nėra galimybės nustatyti skirtumo tarp faktiškai dirbtų valandų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytų dirbtų valandų.

Dokumentų apžiūros metu nelyginami ir nevertinami duomenys apie darbo užmokestį už nepilnai dirbtą mėnesį.

Palyginus žiniaraščiuose apskaitytą išmokėtą darbo užmokestį su faktiškai gautu darbo užmokesčiu, pagal liudytojų parodymų duomenis nustatyta, kad darbuotojai S. A., R. V., S. P., A. K., E. K., R. J. ir Ž. J. faktiškai atlyginimo gavo daugiau, nei apskaityta R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje ir V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje, S. L. r S. J. R. M. ūkyje ir / ar V. K. ūkyje neįdarbinti:

- S. A., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2012-03-07 iki 2016-03-29, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,25 etato, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 200,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis 152,00 Lt per mėn., 2015 m. priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 75,00 Eur, išmokėtas – 44,08 Eur per mėn. Pagal 2018-07-26 liudytojo apklausos protokolo duomenis dirbo 0,25 etato, gavo ne mažiau 200,00 Lt ir ne daugiau 60,00 Eur, dirbo iki 2015 m. pabaigos, vėliau sirgo, atleistas 2016 m. kovo mėn. R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje S. A. apskaitytas išmokėtas atlyginimas laikotarpiu nuo 2012-03-07 iki 2014-12-31 nesutampa su parodymų duomenimis, S. A. faktiškai išmokėta atlyginimo daugiau (apie 1584,00 Lt,(200,00-152,00)x33mėn.), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-29 žiniaraščiuose apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis su parodymų duomenimis nelyginamas ir nevertinamas, nes S. A. 2018-07-26 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-29.

- R. V., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,25 etato, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 2013–2014 m. po 250,00 Lt, 2015 m. – 81,25 Eur, 2016 m. – 95,00 Eur (25 proc. nuo Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio), išmokėtas darbo užmokestis nuo 225,00 Lt iki 232,87 Lt per mėn. Pagal R. V. 2018-08-06 liudytojo apklausos protokolo duomenis dirbo 0,25 etato, gavo ne mažiau 4000,00 Lt per mėn. nuo 2015 m. – ne daugiau 1200,00 Eur, algalapyje nurodyta suma nesutapo su išmokėta. R. V. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, R. V. laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2014-12-31 gavo iš viso atlyginimo daugiau (apie 64000,00 Lt), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-09-09 žiniaraščiuose apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis su parodymų duomenimis nelyginamas ir nevertinamas, nes R. V. 2018-08-06 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-09-09.

- S. P., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-05-20 iki 2017-09-19 ir nuo 2018-03-27, 2013–2014 m. įdarbintas 0,5 etato, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 500,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis 455,00 Lt per mėn., 2015–2018 m. priskaičiuotas minimalus Vyriausybės nustatytas atlyginimas, išmokėtas atlyginimas nuo 252,51 Eur per mėn. (2015 m.) iki 335,30 Eur per mėn. (2017 m.). 2018-12-19 liudytojo apklausos protokolo duomenimis, gauna iš viso 400,00 Eur atlyginimą grynaisiais pinigais. S. P. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, S. P. gavo atlyginimo daugiau (apie 3380,00 Eur), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

- A. K., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2015-04-01, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 390,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 334,00 Eur per mėn. Pagal 2018-12-20 liudytojo apklausos protokolo duomenis gauna 400,00 Eur per mėn., algalapyje reikėjo pasirašyti. A. K. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, A. K. gavo atlyginimo daugiau (apie 2000,00 Eur), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

- E. K., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2015-06-10, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 390,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 334,00 Eur per mėn. Pagal 2018-12-20 liudytojo apklausos protokolo duomenis gauna 400,00 Eur per mėn., algalapyje reikėjo pasirašyti. E. K. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, E. K. gavo iš viso apie daugiau (apie 1900,00 Eur), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

- R. J., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2015-07-02 iki 2017-05-19, priskaičiuotas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, išmokėtas darbo užmokestis nuo 275,03 Eur iki 305,00 Eur per mėn. Pagal 2018-12-20 liudytojo apklausos protokolo duomenis gavo 400,00 Eur per mėn., algalapyje reikėjo pasirašyti. R. J. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, R. J. gavo atlyginimo daugiau (apie 2800,00 Eur), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

- Ž. J., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2015-04-01 iki 2015-06-29, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 300,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 252,15 Eur per mėn. Pagal 2018-12-20 liudytojo apklausos protokolo duomenis Ž. J. gavo 400,00 Eur per mėn., algalapyje reikėjo pasirašyti. Ž. J. buhalterinėje apskaitoje apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su parodymų duomenimis, Ž. J. gavo atlyginimo daugiau (450,00 Eur), nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

- S. L. 2019-07-10 apklauso protokolo duomenimis, V. K. ūkyje dirbo 2015 m birželio mėn., atlyginimo gavo 200,00 Eur. Pagal „Sodros“ bazės duomenis S. L. V. K. ūkyje neįdarbintas, V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje 200,00 Eur atlyginimo išmokėjimas S. L. neapskaitytas.

- S. J. 2018-06-14 apklauso protokolo duomenimis ir 2019-05-14 papildomos apklausos protokolo duomenimis, S. J. nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017-03-08 dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K., per mėnesį gaudavo ne mažiau 400,00 Eur. Pagal „Sodros“ bazės duomenis S. J. R. M. ūkyje ir / ar V. K. ūkyje neįdarbintas. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nevykdymo, neįrašant į ūkių buhalterinę apskaitą išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio S. J., pasisakyta 2019 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 „Dėl R. M. ūkio ir V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos“.

Apžiūros metu žiniaraščiuose apskaitytas išmokėtas darbo užmokestis su parodymų duomenimis nelyginamas ir nevertinamas:

- V. B., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2010-07-08 iki 2011-01-10 ir nuo 2011-07-20 iki 2011-12-01, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus priskaičiuotas minimalus mėnesinis darbo užmokestis 800,00 Lt, atskaityta pagal vykdomąjį raštą 339,25 Lt per mėn., išmokėtas darbo užmokestis 339,25 Lt per mėn. Nuo 2017-08-14 iki 2017-09-12 įdarbintas V. K. ūkyje, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 390,00 Eur, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėtas darbo užmokestis – 208,88 Eur. Pagal 2018-07-26 liudytojo V. B. apklausos protokolo duomenis V. B. gavo ne daugiau 600,00 Lt. 2018-07-26 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo V. B. Duomenys apie darbo užmokestį V. K. ūkyje už nepilnai dirbtus mėnesius nelyginami ir nevertinami.

- I. C., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2010-05-06 iki 2016-04-01, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 2010–2012 m. – 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 – 850,00 Lt, 2013 m. – 1000,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis nuo 678,50 Lt iki 835,00 Lt per mėn. Pagal 2018-07-26 liudytojo apklausos protokolo duomenis gavo ne daugiau 1000,00 Lt. 2018-07-26 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo I. C.

- S. G., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-05-07 iki 2013-10-02, nuo 2015-09-17 iki 2015-12-11, nuo 2016-08-04 iki 2016-09-14 ir nuo 2017-08-14 iki 2017-10-31, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 2013 m. – 1000, 00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis – 824,50 Lt per mėn., 2015 m. išmokėtas darbo užmokestis 147,87 Eur per mėn., 2017 m. išmokėtas darbo užmokestis 342,15 Eur per mėn. Pagal „Sodros“ bazės duomenis S. G. V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2016-08-04 iki 2016-10-31, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 380,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 317,27 Eur per mėn. Pagal 2018-07-27 liudytojo apklausos protokolo duomenis gavo minimalų atlyginimą apie 400,00 Lt, 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vasaros sezono metu gavo ne daugiau 400,00 Eur. S. G. 2018-07-27 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo S. G.

- R. K., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2014-01-02 iki 2014-07-03, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis – 1000,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis – 860,50 Lt per mėn. Pagal 2018-08-21 liudytojo apklausos protokolo duomenis gavo ne daugiau 400,00 Lt per savaitę, R. K. 2018-08-21 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą R. K. gavo.

- V. L., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2015-08-06 iki 2016-04-25, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis – 350,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis nuo 267,28 Eur iki 289,00 Eur per mėn., pagal 2018-08-21 liudytojo apklausos protokolo duomenis per dieną gavo ne daugiau 30,00 Eur. V. L. 2018-08-21 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo V. L.

- J. K., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2011-04-04 iki 2011-06-16, priskaičiuotas darbo užmokestis 1000,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis 824,50 Lt per mėn. Pagal J. K. 2018-12-19 liudytojo apklausos protokolo duomenis gavo apie 1000,00 Lt per mėn. 2018-12-19 liudytojo apklausos protokole nenurodyta, kokį tikslų atlyginimą gavo J. K.

- D. L., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-08-01 iki 2015-06-12, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,25 etato, išmokėtas darbo užmokestis 192,00 Lt per mėn., 2015 m. – 57,00 Eur per mėn. Pagal D. L. 2018-06-25 liudytojo apklausos protokolo duomenis D. L. neprisimena, kokias sumas gavo.

- D. K., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2011-07-27, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,5 etato, priskaičiuotas darbo užmokestis 2015 m. – 400,00 Lt, 2013 m. – 500,00 Lt, 2015 m. – 150,00 Eur, 2016 m. 2017 m. – 190,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis nuo 364,00 Lt (2012 m.) iki 140,40 Eur (2016 m.). Pagal 2018-12-18 liudytojo apklausos protokolo duomenis dirba 0,25 etato, gauna 100,00 Eur per mėn., kiek gavo anksčiau, neprisimena. D. K. nenurodė, kokį atlyginimą gavo 2011–2017 m.

- J. P., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2015-04-10 iki 2015-11-10, priskaičiuotas darbo užmokestis 600,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 468,81 Eur per mėn. Pagal J. P. 2018-12-19 liudytojo apklausos protokolo duomenis, kiek gavo atlyginimo, neprisimena.

- T. P., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbinta nuo 2012-04-10 iki 2012-08-31, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 850,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis 678,50 Lt per mėn. Pagal T. P. apklausos protokolo duomenis T. P. neprisimena, kokį atlyginimą gavo.

- M. T., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2012-07-02 iki 2012-11-26, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 850,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis 722,50 Lt per mėn. Pagal 2019-01-14 liudytojo apklausos protokolo duomenis M. T. neprisimena, kokį atlyginimą gavo.

- K. K., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2012-04-10 iki 2012-06-11. Pagal 2018-07-27 liudytojo apklausos protokolo duomenis K. K. neprisimena, kiek gavo atlyginimo.

Liudytojų apklausos protokoluose nurodyta, kad algalapyje įrašyta suma sutapo su išmokėta:

- V. S., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-07-05 iki 2014-09-29, priskaičiuotas darbo užmokestis 1000,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis nuo 824,50 Lt iki 845,50 Lt, pagal 2018-08-24 liudytojo apklausos protokolo duomenis gaudavo 800,00 Lt per mėn., algalapyje nurodyta suma sutapo su išmokėta.

- A. M., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2014-11-17, priskaičiuotas darbo užmokestis 2015 m. – 579,24 Eur, 2016 m. – 350,00 Eur, 2017 m. – 380,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis nuo 289,00 Eur (2016 m.) iki 353,00 Eur (2018 m.). Pagal A. M. 2018-12-18 liudytojo apklausos protokolo duomenis gauna 400,00 Eur per mėn., algalapyje nurodyta suma sutapo su išmokėta.

- R. S., „Sodros“ bazės duomenimis, V. K. ūkyje įdarbintas nuo 2017-07-01, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,25 etato, priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 100,00 Eur, išmokėtas darbo užmokestis 91,00 Eur. Pagal 2018-12-20 liudytojo apklausos protokolo duomenis dirba 0,25 etato, gauna iš viso 100,00 Eur, algalapyje nurodyta suma sutapo su išmokėta.

- P. J., „Sodros“ bazės duomenimis, R. M. ūkyje įdarbintas nuo 2013-07-05 iki 2015-03-02, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius įdarbintas 0,5 etato, priskaičiuotas darbo užmokestis 500,00 Lt, išmokėtas darbo užmokestis nuo 450,50 Lt iki 470,92 Lt per mėn. Pagal 2018-08-23 liudytojo apklausos protokolo duomenis dirbo 0,5 etato, gavo ne mažiau 500,00 Lt per mėn., algalapyje nurodyta suma sutapo su išmokėta (11 t., b. l. 1–5).

2020 m. kovo 10 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos P. P. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie bylos pridėti R. M. ūkio ir V. K. ūkio atlyginimų žiniaraščiai, kurie buvo įvertinti 2019 m. lapkričio 13 d. apžiūros metu (12 t., b. l. 1–173, t. 13, b. l. 1–88).

90. Specialistė D. B. nurodė, jog tvirtina specialisto išvadas, ir paaiškino, kad surašius pirmą specialisto išvadą, buvo gauta antra užduotis ir papildomi liudytojų apklausų protokolų duomenys, todėl buvo pagal naujai gautus liudytojų apklausų protokolų duomenis atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta specialisto išvada. Antroje 2020 metų specialisto išvadoje nurodyta, kaip keičiasi 2019 metų specialisto išvada, t. y., kad specialisto išvadoje suformuluotos išvados nesikeičia, keičiasi tik skaičiai, atsižvelgiant į naujus parodymus.

11 priede (1 tomas, 185 bylos lapas) aprašyta ir palyginta R. V. siųstose lentelėse nurodyti duomenys su buhalterinėje apskaitoje apskaityta darbo užmokesčio suma, išmokėta R. M. ūkyje ir V. K. ūkyje, tai būtent 3 ir 4 tos lentelės stulpeliai yra iš buhalterinės apskaitos duomenų, o 5 stulpelis kartu susumuota iš buhalterinės apskaitos duomenų, o 7 stulpelyje yra surinkti duomenys iš R. V. atsiųstos medžiagos ir išvestas skirtumas. Buvo R. V. paaiškinimai, ką reiškia tos grafos. Jis paaiškino, kad tai yra pinigai, kuriuos jis gavo darbo užmokesčio išmokėjimui.

Apžiūros protokole (1 tomas, 1–5 bylos lapai) nustatyta, kad R. M. ir V. K. ūkiuose tvarkytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta 5 darbo dienų savaitė, 8 val. darbo laikas per dieną, dirbant pilnu etatu. Jeigu yra etato mažiau, tada išskaičiuojama pagal etatą. Pagal liudytojų parodymus, tai jie nurodė, kad tada, kai leido oro sąlygos, jie dirbo nuo aušros iki sutemos vasaros metu, o žiemos metu ir dirbo, ir nedirbo, kad savaitgaliais irgi dirbo: ir šeštadienį, ir sekmadienį, o V. K. ir R. M. vestoje darbo laiko apskaitoje tai neapskaityta, kad dirbo šeštadienį ir sekmadienį. Darbo laiko apskaita turėtų būti tvarkoma taip, kaip yra, kiek asmuo dirba, tiek įrašoma. Jeigu žmogus dirba šeštadienį ir sekmadienį, tai yra įstatymo nustatyta tvarka: apmokėjimas išeiginių metu, apmokėjimą už viršvalandžius taip pat reglamentuoja įstatymas.

Liudytojų parodymai buvo, kad, kai leido oro sąlygos, dirbo nuo aušros iki sutemos vasaros metu. Jos išvadose taip ir atspindi, kad V. K. darbo laiko apskaita tvarkyta 8 val. per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, o liudytojų apklausoje visiškai skirtingi duomenys. Oro sąlygos nebuvo vertinamos, nes vertinta ne darbo laiko apskaita, o darbo užmokestis. Oro sąlygos yra ne specialisto kompetencija ir specialistas tokių tyrimų neatlieka. Oro sąlygos neatsispindi.

Ji neatliko liudytojų parodymų patikrinimo. Jei liudytojas nurodo vis kitus skaičius, pati specialisto išvada nesikeičia, bet skaičiai gali keistis. Specialistas vertina tai, kokie yra liudytojo parodymai, jei teismas įpareigotų perskaičiuoti pagal naujus liudytojų parodymus, tada skaičiai keistųsi. Jeigu pasakys, kad gavo tiek, kiek yra nurodyta darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, ir teismas specialistui nurodys perskaičiuoti, tai tada specialistas pateiks išvadą, kad sutampa liudytojo parodymai su buhalterinės apskaitos duomenimis ir pažeidimų nebus dėl to konkretaus asmens.

Specialiosios žinios yra reikalingos apskaičiuojant mokesčius. Parodymų turinio teisingumo nevertina. Išvada yra sąlyginė.

Kaip atskyrė, kuriam ūkiui priskaičiuoti tas sumas, yra aprašyta antroje specialisto išvadoje, kuo vadovaujantis priskirta vienam ar kitam ūkiui. Antroje specialisto išvadoje 4 lape yra pasisakyta apie liudytojus, dirbusius R. M. ūkyje: G., K., L., V., J., K., P., pasisakyta dėl V., o V. K. ūkyje – L. ir J. Specialisto išvados 8 lape parašyta: kadangi liudytojai L. ir J. nurodė, kad dėl darbo 2015 ir 2016 metais tarėsi su V. K., tyrimo metu laikoma, kad prievolė apskaityti darbo užmokestį L. ir J. tenka V. K. ūkiui. Kur faktiškai dirbo, nėra galimybės nustatyti. Liudytojai dėl darbo tarėsi su V. K., kur jie dirbo, jie patys nežino. Priskirta V. K. ūkiui dėl to, kad dėl darbo tarėsi su V. K. 

Jai apie jungtinės veiklos sutartį buvo žinoma, ji buvo pateikta, bet registre privaloma tvarka ji nebuvo užregistruota. Sutartyje yra, kad A. E. prisideda traktoriumi su priekaba, taip pat savo darbu.

Pagarsinus jungtinės veiklos sutartį, specialistė nurodė mananti, kad organizuoti žemės ūkio veiklą, tai organizuoti darbus, organizuoti pirkimą, pardavimą, tiekimą. Nevertino, kad ieškotų darbuotojų.

Dėl pirmos išvados, 6 l. – V. V. darbą už atlygį susitarė 2009 metais. V. K. ūkis įregistruotas 2012 metais. V. V. negalėjo dirbti V. K. ūkyje. Ne ji daro išvadą, kad galėjo tartis, V. V. nurodė, kad susitarė su V. K. Jis dirbo pas R. M., nes V. K. ūkis įregistruotas tik 2012 metais. Nuo 2009 metų V. V. dirbo R. M. ūkyje, R. M. ūkis suteikė paskolą 2012 metais. 2009 metais V. K. ūkis net nebuvo įregistruotas, V. K., kaip ūkininkas, veiklos nevykdė. V. V. tarėsi dėl darbo 2009 metais, buvo tik R. M. ūkis. Kadangi R. M. ūkis registruotas, jis vykdo veiklą, R. M. skiltyje deklaravo kaip savo partnerį asmenį V. K. 

Kadangi V. K. buvo įregistravęs ir savo ūkį, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu laikoma, kad V. K. tarėsi dėl darbo jo ūkyje su L. ir J. Tai parašyta specialisto išvadoje.

Dėl pirmos išvados, 11 lapo, kad prievolė apskaityti V. V. darbo užmokestį tenka R. M., antroje išvadoje taip pat parašyta, kad R. M. 

Ji pradžioje pasakė, kodėl surašyta jos antroji specialisto išvada, tai teismo prašo vadovautis antra specialisto išvada. Pirma specialisto išvada yra gera, bet antroje išvadoje yra parašyta, kas keičiasi. Pati išvada – iš dalies negalima nustatyti veiklos, nesikeičia, keičiasi tik skaičiai. Kiek V. V. dirbo R. M. ūkyje, kiek V. K. ūkyje, nėra atskirta, nes nėra tokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima atskirti, kiek, kokiame ūkyje dirbo. Specialisto išvadoje yra įrašyta: laikoma, kad V. V. dirbo R. M. ūkyje, o darbas V. K. ūkyje – tai darbininko nuoma V. K. ūkiui.

Byloje nėra duomenų, kad V. V. buvo atleistas iš R. M. ūkio. Darbdavys nebuvo pasikeitęs.

Pagal ikiteisminio tyrimo metu surašytą specialisto išvadą V. V. nebuvo įdarbintas. Žmogus gali dirbti porą mėnesių pas vieną ūkininką, kitus porą – pas kitą, bet tai turi būti įforminta sutartimi. 2009 metais pradėjo pas R. M. ir tai tokia prezumpcija, kad tai tęsiasi toliau. 2009 metais pradeda dirbti R. M. ūkyje, 2012 metais gauna paskolą iš R. M. ir, pagal V. V. parodymus, jis susitarė, kad už paskolą atidirbs. Jis susitarė su asmeniu, davusiu paskolą. Iš R. M. atsiskaitomosios sąskaitos yra pervesta paskola, tai prievolė yra grąžinti paskolą.

Matė paskolos sutartį. Pagal V. V. parodymus paskolos grąžinimo terminas – 5 metai. Šiuo metu paskolos sutarties neturi, negali atsakyti, koks terminas. Specialisto išvada surašyta pagal pateiktus dokumentus. Išvadoje yra įrašytas sakinys, kad pagal R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus yra V. V. skola visam paskolos dydžiui. Paskola negrąžinta. Pagal V. V. parodymus paskola turi būti grąžinta per 5 metus atidirbant. Keistųsi V. V. parodymai, keistųsi ir išvada. Šioje dalyje yra vadovautasi liudytojo parodymais.

Sutartis yra aprašyta, parašyta, kad skola negrąžinta. Yra rekomendacijos, kaip rašoma specialisto išvada. Jose nurodyta, kad vadovaujamasi visais pateiktais dokumentais, liudytojų parodymais ir aprašoma dalis – pažeidimai.

Iš buhalterinės apskaitos dokumentų mato, kad ta paskola negrąžinta. V. V. nurodė, kad atidirba už paskolą. Jei už paskolą atidirbta, tai buhalterinėje apskaitoje turėtų būti sumažinta ta dalimi, kurią V. V. atidirbo, bet to buhalterinėje apskaitoje nėra. V. V. atidirbimas R. M. ūkio buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas. Terminas – nuo 2012 metų rugsėjo iki 2017 metų gruodžio nepilnai. Tai yra 2020-07-14 papildomos apklausos protokolo duomenys.

Yra Rekomendacijos dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo ir įvertinimo, patvirtinta FNTT direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2013-06-20 įsakymu Nr. V-152/B-31/140-V-33. Ji irgi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai priklauso. Ūkinės finansinės veiklos skyriui vadovauja vedėja, o tyrėjams vadovauja Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas. Jos vedėjai ir šitam viršininkui vadovauja valdybos viršininkas, tai – tas pats viršininkas.

Nuo 2009 metų V. V. dirbo R. M. ūkyje, nes ūkis buvo įregistruotas. Yra atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl R. M. ir V. K. ūkių, dėl A. E. nebuvo atliktas, užduoties nebuvo.

Nėra suteiktas prioritetas, ar V. V., ar tai sutarčiai, yra tiesiog parašyta apie tą sutartį, kad ta sutartis apskaityta, V. V. skola R. M. ūkiui yra apskaityta buhalterinėje apskaitoje ir nurodyta, kad pagal buhalterinę apskaitą ta skola negrąžinta. Pagal liudytojo parodymus išeitų, kad liudytojas tą paskolą grąžino atidirbdamas. Jeigu liudytojas tą paskolą grąžino atidirbdamas, tai R. M. ūkyje nėra užfiksuota ta ūkinė operacija, kad ta paskola grąžinta. Jie yra tik sugretinti, pagal dokumentus yra taip, o pagal V. V. parodymus yra taip.

Tiesiogiai darbo laiko apskaita neįtakojo buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimo, bet pagal darbo laiko apskaitą yra skaičiuojamas darbo užmokestis. Jeigu darbo laiko apskaita neatspindi tikrovės, tai ir darbo užmokesčio apskaita gali neatspindėti tikrovės.

Liudytojai nurodė, kad jie dirbo ne taip, kaip surašyta apskaitos žiniaraščiuose, bet liudytojai nurodė, kokį jie darbo užmokestį gavo. Pagal tai, kokį jie darbo užmokestį gavo, palyginus su tai, kiek apskaityta buhalterinėje apskaitoje, galima išvesti skirtumą ir nustatyti, kokia dalis darbo užmokesčio yra neapskaityta buhalterinėje apskaitoje. Neatsimena, ar buvo toks atvejis, kad daugiau apskaityta darbo užmokesčio negu liudytojai nurodė. Buvo išmokama nuolat daugiau negu apskaityta, pervertimo iš mėnesio į mėnesį nebuvo.

V. V. oficialiai nedirbo, tai buhalterinėje apskaitoje nėra nieko apskaityta. Po paskolos gavimo V. V. sutarė, kad jis atidirbs už tą paskolą.

Yra pirmos išvados 4 priedas V. V. paskutiniai parodymai 2020-07-14. Specialisto išvados 4 priede yra apie V. V. 2009–2017 m. gautą atlygį: 2009 m. – 4054 Eur, 2010 m. – 5271 Eur, 2011 m. – 5155 Eur, 2012 m. – 5850 Eur, 2013 m. – 6255 Eur, 2014 – 6255 Eur, 2015 m. – 6255 Eur, 2016 m. – 6255 Eur, 2017 m. – 6197 Eur. Pagal V. V. parodymus per tuos 5 metus įsiskolinimas buvo padengtas.

Čia vienetu per daug, spausdinimo klaida.

Minimalus atlyginimas kito taip: 2008 m. minimalus atlyginimas buvo 800 Lt (231,7 Eur) ir buvo iki 2012 m. vidurio, paskui buvo 850 Lt (246Eur), nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo 1000 Lt (289 Eur), nuo 2014 m. spalio 1 d. buvo 1035 Lt (300 Eur), paskui kiekvienais metais kilo, 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur, paskui nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur.

Pagal V. V. parodymus jis tą 115 000 paskolą atidirbo per tam tikrą nurodytą laiką. Ji remiasi jo parodymais, kad jis dirbo per tą laiką. Jai žinoma, kad V. V. turėjo kitą darbą, dirbo gaisrinėje tarnyboje, kur darbas yra slenkamu grafiku. Yra jo parodymai, kad ir gaisrinėje, ir ūkyje dirbo pilnu etatu. Specialistas nevertina parodymų teisingumo.

91. 2023-08-31 specialisto išvadoje Nr. 4-6825 Dėl R. M. ūkio ir V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nurodyta:

1) Dėl R. V. ir V. V. teisiamajame posėdyje patikslinto išmokėto darbo užmokesčio (pagal užduoties pirmą klausimą).

Pagal užduotyje nurodytus duomenis apskaičiuota, kad R. M. ūkis R. V. išmokėjo iš viso 53160,24 Eur darbo užmokesčio, pagal R. M. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis R. V. laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29 išmokėta iš viso 3970,60 Eur darbo užmokesčio (1 priedas – apie faktiškai išmokėtą ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytą R. V. išmokėtą darbo užmokestį).

Jeigu R. V. laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29 R. M. ūkis išmokėjo iš viso 53160,24 Eur darbo užmokesčio, tai išmokėto iš viso 49189,64 Eur (53160,24–3970,60) darbo užmokesčio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą. Šio tyrimo metu nuo dokumentais neapskaityto R. V. išmokėto 49189,64 Eur darbo užmokesčio apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 35714,27 Eur mokesčių, iš jų: 9708,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 21992,95 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3883,39 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 129,45 Eur įmokų į garantinį fondą.

2020-08-25 išvadoje buvo nurodyta, kad, jeigu laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29 R. M. ūkis R. V. išmokėjo iš viso 53869,39 Eur darbo užmokesčio, neįforminto apskaitos dokumentais ir neįrašyto į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai buvo apskaičiuota sumokėti į biudžetą iš viso 39112,01 Eur mokesčių, iš jų: 10632,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 24085,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4252,85 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 141,76, Eur įmokų į garantinį fondą (2020-08-25 išvados 3 priedo 4 eil. skiltyje „iš viso R. V.“).

Atlikus skaičiavimus pagal papildomai pateiktus teisiamajame posėdyje R. V. duotų parodymų duomenis 2020-08-25 išvadoje išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio suma keičiama iš 53869,39 Eur į 49189,64 Eur, tai yra sumažinta 4679,75 Eur (53869,39–49189,64), ir apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 39112,01 Eur į 35714,27 Eur, tai yra sumažinta 3397,74 Eur (39112,01–35714,27), iš jų: sumažinta 923,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2461,79 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomųjų sveikatos draudimo įmokų bei 12,31 Eur įmokų į garantinį fondą.

Pagal užduotyje nurodytus duomenis apskaičiuota, kad, jeigu V. V. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 R. M. ūkyje dirbo už 24762,54 Eur atlygį, iš kurių 10194,62 Eur laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. gavo grynaisiais pinigais ir 14567,92 Eur laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. turėjo būti įskaityti pagal 2012-09-05 sutartį gautos 115000,00 Lt (būtų 33306,30 Eur) paskolos grąžinimui, tai R. M. ūkis 24762,54 Eur darbo užmokesčio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą (2 priedas – apie V. V. gautą atlygį).

Šio tyrimo metu nuo dokumentais neapskaitytos 24762,54 Eur darbo užmokesčio sumos apskaičiuota sumokėti į biudžetą 4369,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio (3 priedas – apie apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį).

2020-08-25 išvadoje buvo nurodyta, kad, jeigu V. V. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 dirbo R. M. ūkyje už 51552,39 Eur atlygį, neįformintą apskaitos dokumentais ir neįrašytą į buhalterinę apskaitą, tai buvo apskaičiuota sumokėti į biudžetą 9097,58 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2020-08-25 išvados 4 ir 5 priedai).

Atlikus skaičiavimus pagal užduotyje nurodytus duomenis dėl darbo užmokesčio V. V. 2020-08-25 išvadoje nurodyta išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio suma keičiama iš 51552,39 Eur į 24762,54 Eur, tai yra sumažinta 26789,85 Eur (51552,39–24762,54), apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 9097,58 Eur į 4369,80 Eur, tai yra sumažinta 4727,78 Eur (9097,58–4369,80). 

Tyrimui papildomai pateikti teisiamajame posėdyje R. V. ir V. V. duoti parodymai bei užduotyje nurodyti duomenys apie V. V. gautą darbo užmokestį 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 115243,08 Eur į 83773,48 Eur ir išdėstoma taip:

- jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo iš viso 83773,48 Eur darbo užmokesčio, iš jo: V. V. 24762,54 Eur, R. V. 49189,64 Eur, J. K. 101,66 Eur, M. M. 102,39 Eur, P. J. 2589,26 Eur, R. K. 1357,38 Eur, S. P. 1262,79 Eur, V. L. 2613,09 Eur, S. G. 1794,73 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 83773,48 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Atlikus skaičiavimus pagal papildomai nurodytus duomenis dėl darbo užmokesčio V. V. ir R. V. 2020-08-25 išvadoje apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 55340,23 Eur į 47090,09 Eur (16016,70+31073,39) ir išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 106778,31 Eur darbo užmokesčio ir 16016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 16016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų:

- deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m. VMI pateiktoje 2010-02-12 nedeklaravo 11176,48 Lt arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,47 Lt arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2010 m. VMI pateiktoje 2011-02-10 nedeklaravo 11176,48 Lt arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,47 Lt arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2011 m. VMI pateiktoje 2012-02-13 nedeklaravo 11638,33 Lt arba 3370,69 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1745,75 Lt arba 505,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2012 m. VMI pateiktoje 2013-02-11 nedeklaravo 11176,48 arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,48 arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2013 m. VMI pateiktoje 2014-02-04 nedeklaravo 19148,40 Lt arba 5545,76 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2872,28 Lt arba 831,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2014 m. VMI pateiktoje 2015-02-13 nedeklaravo 84732,58 Lt arba 24540,25 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 12709,89 Lt arba 3681,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m. VMI pateiktoje 2016-02-08 nedeklaravo 24623,78 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 3693,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2016 m. VMI pateiktoje 2017-02-15 nedeklaravo 20485,10 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 3072,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2017 m. VMI pateiktoje 2018-01-12 nedeklaravo 18501,94 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2775,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio (4 priedas – apie deklaracijoje (FR0573A) įrašytus neteisingus duomenis);

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neįrašė R. M. ūkio darbuotojams R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., S. P., V. L. ir S. G. priskaičiuotų 77645,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 31073,39 Eur įmokų, iš jų:

- pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2013 m. liepos–gruodžio mėn. A11 eilutėse neįrašė 7971,92 Lt arba 2308,83 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 3187,21 Lt arba 923,08 Eur įmokų sumos, iš jų 853,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 69,27 privalomo sveikatos draudimo įmokų,

- šio tyrimo metu atlikti skaičiavimai 2020-08-25 išvadoje nurodytų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2011 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–spalio mėn. nedeklaruotų pajamų ir įmokų sumų nekeičia.

Duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas 2011 m. balandžio–gegužės mėn., 2013 m. liepos–gruodžio mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–spalio mėn. surašyti 5 priedo 5,7,8,9 ir 10 stulpeliuose.

Tyrimui papildomai pateikti teisiamajame posėdyje R. V. ir V. V. duoti parodymai 2020-08-25 išvados dėl V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia.

2) Dėl visų liudytojų teisiamajame posėdyje patikslinto išmokėto darbo užmokesčio (pagal užduoties antrą klausimą).

R. V. ir V. V. išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio suma apskaičiuota pagal užduoties 1 klausime nurodytus duomenis.

Teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis, liudytojas S. G., atsakydamas į teisėjo, prokuroro ir advokato klausimus, nurodė skirtingas gautas darbo užmokesčio sumas už tą patį laikotarpį, P. J. nurodė skirtingas gautas darbo užmokesčio sumas už tą patį laikotarpį, tai yra, kad buvo įdarbintas 0,5 etato, bet dirbo pilnu etatu ir gaudavo 1000,00 Lt per mėn. (kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu) bei, kad gavo tokias sumas, kokios įrašytos darbo užmokesčio žiniaraštyje (tai yra už 0,5 etato nuo 450,50 Lt iki 455,00 Lt per mėn.).

Teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis, liudytojų S. G. ir P. J. duoti parodymai prieštaringi, todėl jų duomenys nevertinami ir 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl S. G. ir P. J. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nekeičia, liudytojų R. K., S. L., S. J., V. L. duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie išmokėto darbo užmokesčio sumas ir 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl R. K., S. J., S. L. ir V. L. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nekeičia, pagal J. K. duotų parodymų duomenis 2020-08-25 išvadoje nurodyta J. K. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio suma keičiama iš 101,66 Eur į 110,75 Eur, tai yra padidinta 9,09 Eur (110,75–101,66).

2020-08-25 išvadoje S. P., A. K. ir E. K. gautas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas pagal ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų duomenimis, kad A. K. ir E. K. gavo „į rankas“ po 400,00 Eur per mėn., S. P. po 350,00 Eur per mėn. (2020-08-25 išvados 1 priedo 5 stulpelio duomenys).

Teisiamajame posėdyje S. P., A. K. ir E. K. duotų parodymų duomenimis, jeigu minėti liudytojai gavo minimalų atlyginimą atskaičius mokesčius, tai S. P., A. K. ir E. K. išmokėtas darbo užmokestis sutampa su V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje apskaitytu darbo užmokesčiu.

Teisiamajame posėdyje liudytojų R. V., V. V., S. G., P. J., R. K., S. L., V. L., S. J., J. K., S. P., A. K. ir E. K. duoti parodymai 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl R. M. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 115243,08 Eur į 82519,78 Eur ir apskaičiuotų mokesčių sumą iš 55340,23 Eur į 46183,14 Eur ir išdėstoma taip:

- jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio, iš jo: V. V. 24762,54 Eur, R. V. 49189,64 Eur, J. K. 110,75 Eur, M. M. 102,39 Eur, P. J. 2589,26 Eur, R. K. 1357,38 Eur, V. L. 2613,09 Eur, S. G. 1794,73 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Atlikus skaičiavimus pagal papildomai pateiktus duomenis apie visų liudytojų teisiamajame posėdyje nurodytą gautą darbą užmokestį 2020-08-25, išvadoje apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 55340,23 Eur į 46183,14 Eur (15769,25+30413,89) ir išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 105128,71 Eur darbo užmokesčio ir Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų:

- deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., VMI pateiktoje 2010-02-12, nedeklaravo 11176,48 Lt arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,47 Lt arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2010 m., VMI pateiktoje 2011-02-10, nedeklaravo 11176,48 Lt arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,47 Lt arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2011 m., VMI pateiktoje 2012-02-13, nedeklaravo 11679,61 Lt arba 3382,65 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1751,92 Lt arba 507,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2012 m., VMI pateiktoje 2013-02-11, nedeklaravo 11176,48 Lt arba 3236,93 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1676,48 Lt arba 485,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2013 m., VMI pateiktoje 2014-02-04, nedeklaravo 19148,40 Lt arba 5545,76 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2872,28 Lt arba 831,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2014 m., VMI pateiktoje 2015-02-13, nedeklaravo 84732,58 Lt arba 24540,25 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 12709,89 Lt arba 3681,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m., VMI pateiktoje 2016-02-08, nedeklaravo 23155,81 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 3473,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2016 m., VMI pateiktoje 2017-02-15, nedeklaravo 20291,51 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 3043,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2017 m., VMI pateiktoje 2018-01-12, nedeklaravo 18501,94 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2775,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio (6 priedas – apie deklaracijoje (FR0573A) įrašytus neteisingus duomenis).

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neįrašė R. M. ūkio darbuotojams R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L. ir S. G. priskaičiuotų 75996,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 30413,89 Eur įmokų, iš jų:

- pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2011 m. balandžio–gegužės mėn. A11 eilutėse neįrašė 145,72 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 58,27 Eur įmokų sumos, iš jų 49,52 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 8,75 privalomo sveikatos draudimo įmokų,

- pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2013 m. liepos–gruodžio mėn. A11 eilutėse neįrašė 2308,83 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 923,08 Eur įmokų sumos, iš jų 853,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 69,27 privalomo sveikatos draudimo įmokų,

- pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2015 m. vasario–2016 m. sausio mėn. A11 eilutėse neįrašė 19918,89 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 7963,56 Eur įmokų sumos, iš jų 6768,44 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1195,12 privalomo sveikatos draudimo įmokų,

- pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2016 m. vasario–2017 m. sausio mėn. A11 eilutėse neįrašė 17054,59 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėse neįrašė 6818,43 Eur įmokų sumos, iš jų 5795,06 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1023,37 Eur privalomo sveikatos draudimo įmokų,

- šio tyrimo metu atlikti skaičiavimai 2020-08-25 išvadoje nurodytų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2014 m. ir už 2017 m. sausio–spalio mėn. nedeklaruotų pajamų ir įmokų sumų nekeičia.

Duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas 2011 m. balandžio–gegužės mėn., 2013 m. liepos–gruodžio mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–spalio mėn. surašyti 7 priedo 5, 7, 8, 9 ir 10 stulpeliuose.

Teisiamajame posėdyje liudytojų R. V., V. V., S. G., P. J., R. K., S. L., V. L., S. J., J. K., S. P., A. K. ir E. K. duoti parodymai 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio laikotarpį, išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 11296,24 Eur į 3586,05 Eur ir išdėstoma taip:

- jeigu V. K. ūkis išmokėjo iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio iš jo: S. G. 1186,05 Eur, S. J. 2200,00 Eur ir S. L. 200,00 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl V. K. ūkio išmokėto iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti V. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m.

2020-08-25 išvadoje V. K. ūkio apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 6882,67 Eur į 1281,54 Eur (657,62+623,92), išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie V. K. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m. ir 2016 m. nedeklaravo iš viso 4384,12 Eur darbo užmokesčio ir 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų:

- deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m., VMI pateiktoje 2016-02-08, nedeklaravo 235,29 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 35,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2016 m., VMI pateiktoje 2017-02-15, nedeklaravo 4148,83 Eur papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 622,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- deklaracijoje (FR0573A) už 2017 m. ir deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2018 m. pateikė teisingus duomenis (8 priedas – apie deklaracijoje (FR0573A) įrašytus neteisingus duomenis).

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2016 m. vasario – 2017 m. sausio mėn. A11 eilutėje neįrašė S. G. priskaičiuotų 1560,59 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėje neįrašė 623,92 Eur įmokų sumos, iš jų 530,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 93,64 privalomo sveikatos draudimo įmokų (9 priedas),

- pranešimuose apie apdraustuosius už 2015 m. 2017 m. ir 2018 m. sausio–kovo mėn. pateikė teisingus duomenis.

Atsakymai į užduotyje pateiktus klausimus:

1) Kaip keičiasi 2020-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-354/2023 teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotus parodymus apie jiems galimai išmokėtą darbo užmokestį ūkininkės R. M. ūkyje:

Jeigu liudytojui R. V. išmokėta: 

už 2013 m. – iš viso 4000 Lt, už 2014 m. – kas mėnesį po 4000 Lt, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. – kas mėnesį po 1100 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. – kas mėnesį po 1400 Eur,

Jeigu liudytojui V. V. išmokėta: 

2009 m., 2010 m., 2011 m., už laikotarpį nuo lapkričio mėnesio iki kovo mėn. ir 2012 m. už laikotarpį nuo sausio mėn. iki kovo mėn. – po 400 Lt, 2009 m., 2010 m. 2011 m. už laikotarpį nuo balandžio mėn. iki liepos mėn., nuo rugsėjo mėn. iki spalio mėn. ir 2012 m. už laikotarpį nuo balandžio mėn. iki liepos mėn. – po 1000 Lt, 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. už rugpjūčio mėn. – po 1500 Lt,

kiek V. V. turėjo išmokėti darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., jeigu remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad už laikotarpį nuo sausio mėn. iki kovo mėn. turėjo būti išmokėta ne mažiau kaip po 400 Lt (nuo 2015 m. ne mažiau kaip po 115,38 Eur), už laikotarpį nuo balandžio mėn. iki liepos mėn. turėjo būti išmokėta ne mažiau kaip po 1000 Lt (nuo 2015 m. ne mažiau kaip po 289,62 Eur), už rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta ne mažiau kaip po 1500 Lt (nuo 2015 m. ne mažiau kaip po 434,43 Eur), kurie turėjo būti įskaityti pagal 2012-09-05 paskolos sutartį iš R. M. ūkio gautos 115000 Lt paskolos grąžinimui.  

Tyrimui papildomai pateikti teisiamajame posėdyje R. V. ir V. V. duoti parodymai bei užduotyje nurodyti duomenys apie V. V. gautą darbo užmokestį 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 115243,08 Eur į 83773,48 Eur ir išdėstoma taip:

- jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo iš viso 83773,48 Eur darbo užmokesčio, iš jo: V. V. 24762,54 Eur, R. V. 49189,64 Eur, J. K. 101,66 Eur, M. M. 102,39 Eur, P. J. 2589,26 Eur, R. K. 1357,38 Eur, S. P. 1262,79 Eur, V. L. 2613,09 Eur, S. G. 1794,73 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 83773,48 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Atlikus skaičiavimus pagal papildomai nurodytus duomenis dėl darbo užmokesčio V. V. ir R. V. 2020-08-25 išvadoje apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 55340,23 Eur į 47090,09 Eur (16016,70+31073,39) ir išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 106778,31 Eur darbo užmokesčio ir 16016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 16016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neįrašė R. M. ūkio darbuotojams R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., S. P., V. L. ir S. G. priskaičiuotų 77645,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 31073,39 Eur įmokų.

Tyrimui papildomai pateikti teisiamajame posėdyje R. V. ir V. V. duoti parodymai 2020-08-25 išvados dėl V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia.

2) Kaip keičiasi 2020-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-354/2023 teisiamajame posėdyje visų liudytojų duotus parodymus apie jiems išmokėtą darbo užmokestį ūkininkų R. M. bei V. K. ūkiuose.

Teisiamajame posėdyje liudytojų R. V., V. V., S. G., P. J., R. K., S. L., V. L., S. J., J. K., S. P., A. K. ir E. K. duoti parodymai 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl R. M. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 115243,08 Eur į 82519,78 Eur ir išdėstoma taip:

- jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 išmokėjo iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio, iš jo: V. V. 24762,54 Eur, R. V. 49189,64 Eur, J. K. 110,75 Eur, M. M. 102,39 Eur, P. J. 2589,26 Eur, R. K. 1357,38 Eur, V. L. 2613,09 Eur, S. G. 1794,73 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

Atlikus skaičiavimus pagal papildomai pateiktus duomenis apie visų liudytojų teisiamajame posėdyje nurodytą gautą darbą užmokestį 2020-08-25 išvadoje apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 55340,23 Eur į 46183,14 Eur (15769,25+30413,89) ir išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaravo iš viso 105128,71 Eur darbo užmokesčio ir 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 15769,25 Eur gyventojų pajamų.

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neįrašė R. M. ūkio darbuotojams R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L. ir S. G. priskaičiuotų 75996,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 30413,89 Eur įmokų.

Teisiamajame posėdyje liudytojų R. V., V. V., S. G., P. J., R. K., S. L., V. L., S. J., J. K., S. P., A. K. ir E. K. duoti parodymai 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio laikotarpį, išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 11296,24 Eur į 3586,05 Eur išdėstoma taip:

- jeigu V. K. ūkis išmokėjo iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio, iš jo: S. G. 1186,05 Eur, S. J. 2200,00 Eur ir S. L. 200,00 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl V. K. ūkio išmokėto iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo [1] nuostatų, negalima iš dalies nustatyti V. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m.

2020-08-25 išvadoje V. K. ūkio apskaičiuotų mokesčių suma keičiama iš 6882,67 Eur į 1281,54 Eur (657,62+623,92), išvados dalis dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms apie V. K. ūkio turtą ir jo panaudojimą išdėstoma taip:

Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2015 m. ir 2016 m. nedeklaravo iš viso 4384,12 Eur darbo užmokesčio ir 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2016 m. vasario – 2017 m. sausio mėn. A11 eilutėje neįrašė S. G. priskaičiuotų 1560,59 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumos ir A12 eilutėje neįrašė 623,92 Eur įmokų sumos, iš jų 530,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 93,64 privalomo sveikatos draudimo įmokų (20 t., b. l. 174–198).

92. Specialistė D. B. papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada nuo ankstesnės išvados skiriasi tik skaičiais. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimai nesikeičia, keičiasi tik apskaičiuota galimai neišmokėta, dokumentais neįforminta, darbo užmokesčio suma ir nuo tos sumos paskaičiuoti mokesčiai. Ji atsakė į klausimus, kokie buvo užduoti.

Dėl V. K. ūkio – nebeįtraukė, kad A. K. ir E. K. išmokėta neapskaičiuoto darbo užmokesčio. Dėl R. M. ūkio – visi asmenys, kurie nurodyti kaltinime ir ankstesnėje išvadoje, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, išliko tie patys. Atsakant į pirmą klausimą, išliko asmenys tie patys, tik R. V., V. V. yra pakoreguotos sumos. Atsakant į antrą klausimą, advokato užduotą pagal liudytojų parodymus, kiek ji suprato analizuodama tuos liudytojų parodymus, nelieka vieno asmens – S. P., o J. K. išmokėta suma skiriasi, padidinta keliais eurais.

Dėl to, kiek V. K. ūkyje buvo išmokėta neoficialaus darbo užmokesčio, – tai pagal pirmą klausimą ir pagal antrą klausimą tie skaičiai skiriasi. Jeigu vertinant pagal prokurorės pateiktą pirmą klausimą, kad V. K. ūkio darbuotojams darbo užmokestis nesikeitė, kaip buvo 2020 m. specialisto išvadoje, tai visai nesikeičia specialisto išvada, o jeigu vertinant pagal advokato užduotą klausimą taip, kaip ji suprato pagal duotus naujus liudytojų parodymus, tada V. K. yra apskaičiuotas neoficialiai išmokėtas darbo užmokestis, šios išvados atsakyme į antrą klausimą yra nurodyta, kokia suma konkrečiai keičiasi, taip keičiasi specialisto išvada. Atsakymai duoti 10 lape: „Teisiamajame posėdyje liudytojų R. V., V. V., S. G., P. J., R. K., S. L., V. L., S. J., J. K., S. P., A. K. ir E. K. duoti parodymai 2020-08-25 išvadoje surašytos išvados dėl V. K. ūkio ūkinės finansinės veiklos nekeičia, tik keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio laikotarpį, išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 11296,24 Eur į 3586,05 Eur“, ir yra išvardinta.

Atitinkamai R. M. ūkiui, jeigu pagal antrą klausimą, tai R. M. ūkiui yra 10 lape: surašytos išvados nekeičia, keičia išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 115243,08 Eur į 82519,78 Eur ir yra išdėstoma su konkrečiais asmenimis. Čia nelieka, kad išmokėta S. P., ir padidėja J. K., keičiasi V. V. ir R. V. pagal jų parodymus.

 

Pagal specialisto išvadą, kokia suma išmokėta V. V., yra 2 priedas. Ta suma yra pagal tai, koks buvo užduotas prokurorės klausimas, užduotame pirmame klausime yra nurodytos konkrečios sumos. Ji su V. V. parodymais susipažino. Jo parodymai yra gana prieštaringi, kad ji, kaip specialistė, galėtų juos vertinti, todėl buvo atsakyta į tokį klausimą. Koks buvo suformuluotas klausimas, kaip ji jį suprato, taip ir atsakė. Pagal liudytojų parodymus V. V. dirbo už atlygį, ar buvo išmokėtas tas atlygis, ar nebuvo, tai jau kitas dalykas. Mokesčiai atsiranda ne nuo išmokėto darbo užmokesčio, o nuo priskaičiuoto. Iš apklausos duomenų matyti, kad buvo žodinis susitarimas dėl atlygio. Mokesčiai apskaičiuoti ne pagal žodinį susitarimą, o pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis. Pagal liudytojo apklausos protokolą liudytojas susitarė, kad dirbs už tokią sumą, t. y. susitarta suma, o ar gavo, ar negavo, čia kitas dalykas. Tokių duomenų, kad V. V. ar sirgo, ar atostogavo, ikiteisminio tyrimo byloje nėra. Buvo duomenys, kad jis dirbo gaisrinėje. Tie duomenys nedaro įtakos mokesčių mokėjimui. Jei asmuo dirba antrą darbą kitoje įmonėje, įstaigoje, pas fizinį asmenį ir gauna papildomas pajamas, tai nedaro įtakos, nes yra apskaičiuojamas darbo užmokestis nuo kiekvienoje įstaigoje gauto darbo užmokesčio, „Sodra“ taip pat apskaičiuoja, nesvarbu, kad jis dirba dviejuose darbuose.

Antrą lentelę sudarė pagal tai, koks yra klausimas, yra išvardintos sumos, surašytos. Tie skaičiai yra iš klausimo, kuriame yra nurodyta: „Jeigu liudytojui V. V. išmokėta...“, ir yra nurodyti laikotarpiai ir konkrečios sumos. Liudytojas susitarė, kad dirbs už tokį atlygį. Išvada yra sąlyginė.

Jai civilinės bylos nežinomos, ne jos kompetencija. Kad liudytojų parodymai nebevertinami, nes buvo užduotas klausimas pagal liudytojų parodymus – liudytojų parodymai, tiek S. G., tiek P. J. yra tokie prieštaringi, kad ji, kaip specialistė, nebežino, kuo ir vadovautis. Ar buvo išmokėti tokie pinigai, ar nebuvo išmokėti, tai kaip teismas nuspręs, čia yra teismo kompetencija. Tokios sumos išmokėtos, kokios buvo nurodytos prieš tai esančioje specialisto išvadoje, nes klausimas yra toks, kaip keičiasi specialisto išvada. Toje vietoje specialisto išvada nesikeičia, priimti duomenys tokie, kokie buvo praeitoje specialisto išvadoje. Ji nevertino jų parodymų teisme. Kitų parodymus vertino todėl, kad liudytojų parodymuose bent jau yra sumos nurodytos, o liudytojų parodymų teisingumas yra ne jos kompetencija. Šiuo atveju ji yra asmuo, turintis specialių žinių paskaičiuoti mokesčius.

Kuriame ūkyje V. V. gavo antroje lentelėje nurodytas sumas – šitas klausimas jau buvo nagrinėjamas vieno posėdžio metu ir jos nuomonė yra tokia, kad V. V. pradėjo dirbti tada, kai buvo R. M. ūkis, V. K. ūkio dar nebuvo kaip tokio. Pati pradžia, kai susitarė V. V., buvo R. M. ūkis, kažkokių kitų jai žinomų duomenų, kad ten buvo persitarta, jai nebuvo pateikta. V. V. parodymus ne jai vertinti. Lentelė sudaryta pagal klausimą: „Jeigu liudytojui yra išmokėta tiek ir tiek...“ Koks yra klausimas, toks yra atsakymas. Klausimas yra toks: „Kaip keičiasi specialisto išvada, jeigu liudytojui V. V. išmokėta...“, ir nurodytos konkrečios sumos. Taip ir keičiasi specialisto išvada, kaip liudytojui išmokėta pagal konkrečiai nurodytas sumas. Ji savo negali pridurti, atsakė į klausimą.

Pagal V. V. parodymus jai užduokite tokį klausimą, kaip keičiasi specialisto išvada, jeigu V. V. nieko nebuvo išmokėta, jeigu jam buvo išmokėta 600, jeigu jam buvo išmokėta 800. Šiandien ji yra asmuo, turintis žinių ir skaičiuojantis mokesčius, buhalterinės apskaitos įstatymo nesilaikymus ir pažeidimus.

Neprisimena protokolų, kad būtų konkrečiai pasakyta, kokiame ūkyje V. V. dirbo, ar yra konkrečiai pasakyta, kad būtent R. M. ūkyje ar kokiame kitame.

Dėl V. V. gauto atlyginimo iki paskolos paėmimo nuo 2009 m. iki 2012 m., rėmėsi, kaip nurodyta klausime – klausime yra nurodyti konkretūs laikotarpiai ir parašytos sumos. Pagal V. V. parodymus ji jų net nevertino, nes ne jos kompetencija vertinti tokius parodymus. Prokurorė buvo pateikusi skaičius, tai pagal juos ir žiūrėjo, nelygino, ar atitinka su liudytojo parodymais, ar ne. Nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. V. V. gavo grynaisiais pinigais. Jai žinoma, kada pasirašyta paskolos sutartis. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. jau yra įskaitoma kaip paskolos grąžinimas.

K. R. M. ūkyje dėl neapskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimo ir to neapskaičius nesumokėta mokesčių, tai yra skaičiai pagal prokurorės klausimą ir pagal advokato klausimą, t. y. du skirtingi dalykai, ir mokesčiai skirtingi. Ten skiriasi labai nedidele suma. Pagal prokurorės klausimą būtų nesumokėta mokesčių (9 lapo nuo galo antra pastraipa) 16016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Dar yra ir „Sodros“ mokesčiai, 4 priede yra detalizuota. Jeigu pagal advokato pateiktą klausimą, tai yra 10 lape, – 15769,25 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vertinant, tai S. P. gavo tokį darbo užmokestį, koks yra nurodytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, atsakant į antrą klausimą, kur yra mažesnė suma – 15769,25 Eur, čia jau yra išskirtas S. P. Jei vertintume, kad S. P. gavo tiek, kiek nurodyta, nėra jam išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio, tai iš viso neoficialaus darbo užmokesčio R. M. ūkyje 82519,78 Eur ir mokesčių nesumokėta 15769,25 Eur, t. y. VMI gyventojų pajamų mokestis, ir kitas yra „Sodros“ – 30413,89 Eur.

Dėl 4 lentelės, kur yra apie gyventojų pajamų mokestį, ten yra grafa, kad nedeklaravo 106778,31 Eur, o 82519,78 Eur – suma, kurios neapskaitė. Ta nedeklaruota suma – 106778,31 Eur yra priskaičiuota suma, paprastai kalbant, popieriuje priskaičiuota. Turėtų deklaruoti atlyginimą su visais mokesčiais, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai.

93. Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2018-03-31 SAM pranešimus už draudėjo V. K. apdraustuosius teikė draudėjo įgaliotas asmuo V. B. Ūkio mokesčius mokėjo, mokėjimo procedūras atliko V. K. 

R. M., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), draudėju registruota nuo 2009-01-01 iki dabar. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 SAM pranešimus už draudėjo apdraustuosius teikė R. M., nuo 2009-08-01 iki 2017-12-31 SAM pranešimus už draudėjo apdraustuosius teikė draudėjo įgaliotas asmuo V. B. R. M. ūkio bankiniai dokumentai už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 sunaikinti pasibaigus 10 m. saugojimo terminui. Sunaikinimo pagrindas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-10-28 Dokumentų naikinimo aktas Nr. DV_V-6594 ir 2021-05-04 Dokumentų naikinimo aktas Nr. DV_V-2595 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022-06-06 Dokumentų naikinimo aktas Nr. DV_V-10401. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 draudėjo R. M. ūkio mokesčius mokėjo, t. y. mokėjimo procedūras atliko R. M. (21 t., b. l. 78–84).

94. (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad V. K. GPM deklaracijas per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 teikė „on-line“ išoriniame portale. R. M. deklaracijas per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 teikė „on-line“ išoriniame portale, išskyrus formą FR0572 (Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija) už 2016 m. vasario mėnesį, kuri pateikta suvedant popierinės deklaracijos duomenis (21 t., b. l. 95–97).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

 

Dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo

 

95. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Finansinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama finansinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Lietuvos Respublikos finansinės (iki 2022 m. gegužės 1 d. – buhalterinės) apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas finansinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių finansinių apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (tiek pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, tiek pagal šiuo metu galiojančią šio įstatymo redakciją). Apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai finansinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansams ir nuosavybei.

96. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Remiantis šiuo įstatymu apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas), nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015).

97. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstat. Nr. IX-574 red.) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip (galiojo nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas“ 2 straipsnyje nurodyta, kad buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir (ar) sudaryti finansines ataskaitas. Buhalterinę apskaitą taip pat privalo tvarkyti ūkininkai ir gyventojai, kurie yra įregistruoti PVM mokėtojai. 

98. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. K. kaip ūkininkas 2012 m. kovo 20 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį ir nuo 2012 m. kovo 20 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas įregistruotas 2012 m. gegužės 25 d. Ūkininkė R. M. 1998 m. rugpjūčio 3 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį ir nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 2001 m. birželio 1 d. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. ir R. M. yra įregistravę ūkininko ūkius ir registruoti PVM mokėtojai, todėl kaltinamasis V. K. atitinka subjekto, atsakingo už savo veiklos finansinės apskaitos tvarkymą, požymius. Kartu pažymėtina, kad pagal minėto Vyriausybės nutarimo 8 straipsnį ūkininko ūkio veiklos buhalterinę apskaitą gali tvarkyti pats ūkininkas, jo partneriai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Taigi, esant įmonėje buhalterei, už apgaulingą finansinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalterė, tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas (šiuo atveju – ūkininkas) pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Tokia situacija yra nagrinėjamu atveju. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ūkininko V. K., tiek ūkininkės R. M. ūkių finansinę apskaitą nagrinėjamu laikotarpiu tvarkė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) konsultavimo biuras (atsakinga konsultantė V. B.) pagal sudarytas Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugos sutartis. Byloje kaltinimai ūkininkų V. K. ir R. M. ūkių finansinę apskaitą tvarkiusiems asmenims nepareikšti, kaltinimuose V. K. nurodant, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovė V. B. nesuvokė nusikalstamų veiksmų pobūdžio (tarpinio vykdymo situacija), ir byloje tai paneigiančių duomenų nėra.

 

Dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo

 

99. Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta tik iš dalies (pripažįsta kaltę dėl neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimo neįdarbintam S. L.), teigia, kad S. L. pas jį dirbo tik keletą dienų vasarą, galėjo būti birželio mėnesį, ir sutinka, kad S. L. išmokėjo 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Spręsdamas dėl V. K. kaltės apgaulingai tvarkius savo ūkio finansinę apskaitą teismas remiasi kaltinamojo parodymais tik ta apimtimi, kuri sutampa su kitais byloje ištirtais patikimais duomenimis.

100. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. K. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo, pasireiškusią neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimu ūkio darbuotojams, šitų duomenų neperdavimu finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, dėl to ūkinės operacijos nebuvo įformintos finansinės apskaitos dokumentais.

101. 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 4-6825 (20 t., b. l. 174–198), kuria patikslintos ankstesnės specialisto išvados (2019-02-18 specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-1798 ir 2020-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta:

- jeigu V. K. ūkis išmokėjo iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio, iš jo: S. G. 1186,05 Eur laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-31, S. J. 2200,00 Eur laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-12-31 ir S. L. 200,00 Eur ne anksčiau kaip 2015 m. birželio mėn., kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į V. K. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl V. K. ūkio išmokėto iš viso 3586,05 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, negalima iš dalies nustatyti V. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m.

102. Teismas pažymi, kad byloje pateiktos sąlyginės specialisto išvados. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis Nr. 2K-319-511/2017). Nagrinėjamu atveju specialisto išvados dėl ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti šio ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m., grindžiamos sąlyga – jei nurodytais atitinkamais laikotarpiais išmokėta S. G. 1186,05 Eur, neįdarbintam S. J. 2200 Eur ir neįdarbintam S. L. 200 Eur darbo užmokesčio, neįforminto apskaitos dokumentais.

103. Spręsdamas dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamos sąlyginės specialisto išvados, teismas remiasi šiais bylos duomenimis:

- liudytojas S. L. teisme parodė, kad pas V. K. dirbo dvi dienas, tačiau neatsimena, ar dėl darbo šnekėjo su V. K., neatsimena, ar rašė pareiškimą, ar pasirašė darbo sutartį, ar ją gavo, nurodė, kad vieną kartą vežė trąšas, važtaraštį padavė R. V., neatsimena, gal ir buvo sutarta dirbti už 1000 Eur per mėnesį, neatsimena, ar R. V., ar V. K. jam padavė 200, neatsimena, gal ir davė pasirašyti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. L. parodė, kad pas V. K. dirbo 2015 m. birželio mėnesį, pokalbis dėl darbo vyko su V. K., buvo aptartos darbo sąlygos, kad jis dirbs pas V. K. ūkyje vairuotoju, nurodė, kad atlyginimą jam išmokėjo vieną kartą V. K. grynaisiais – 200 Eur, dėl gauto atlyginimo niekur pasirašyti nereikėjo (6 t., b. l. 53–60). Tai, kad S. L. dirbo V. K. ūkyje, patvirtina liudytojo R. V., dirbusio R. M. ūkyje vadybininku, parodymai ikiteisminio tyrimo metu (teisme nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi), kad jis asmeniškai dirbo kartu su S. L., kuris, jeigu teisingai pamena, buvo vairuotojas ir vairuodavo vilkiką, veždavo grūdus arba remontavo vilkiką (7 t., b. l. 52–58). Tai, kad S. L. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo V. K. ūkyje, nors nebuvo oficialiai įdarbintas, ir jam (S. L.) buvo išmokėti 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, pripažįsta ir pats kaltinamasis V. K.;

- liudytojas S. G. teisme parodė, kad jis dirbo R. M. ir V. K. ūkiuose, o pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–74, 78–80), liudytojas patvirtino, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, kad sutarė, jog 2015 m. gaus 600 Eur per mėnesį, 2016 m. – 700 Eur per mėnesį, 2017 m. – 800 Eur per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. taip pat parodė, kad 2016 m. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos prie jo vardo ir pavardės nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, o ir nėra jo parašų;

- liudytojas S. J. parodė, kad dirbo pas V. K. ūkyje 2016 m. ar 2017 m., nepilnai metus, nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio, darbo sutarties nepasirašė, buvo neįformintas, dėl darbo tarėsi su R. V., o pastarasis pakalbėjo su V. K. ir jį (S. J.) priėmė dirbti, mokėdavo minimumą ir truputį daugiau, paskatindavo – duodavo 100 Eur daugiau, 2016 m. atlyginimą mokėjo R. V., pastarasis sakydavo, kad V. K. perdavė atlyginimus išmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė (teisme nurodė, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę), kad su V. K. vyko darbo pokalbis, pasiūlė dirbti jų ūkyje, vairuoti traktorių, dirbti ūkinius darbus, pasakė, kad mokės minimalų darbo užmokestį du kartus per mėnesį, jis sutiko, tačiau darbo sutarties jam nedavė pasirašyti, taip pat nedavė pasirašyti darbo saugos, taisyklių dokumentų ir pan., neprašė jokio asmens dokumento, po to, gavus pinigus, niekur nereikėjo pasirašyti, todėl suprato, kad jis oficialiai neįdarbintas, nors dar kalbėjosi su V. (K.) dėl neįdarbinimo, V. (K.) vis tiek jam meluodavo, kad yra įdarbintas (5 t., b. l. 123–131). Tai, kad S. J. dirbo V. K. ūkyje, teisme patvirtino V. V., R. E.-V., Ž. J., R. V., kuris apie S. J. darbą V. K. ūkyje buvo nurodęs ir akistatų su R. M. bei V. K. metu (7 t., b. l. 133–140), tai patvirtina ir liudytojų S. G., S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–74, 6 t., b. l. 122–127);

- liudytoja V. B., nuo 2013 m. tvarkanti V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, buhalterinę apskaitą, parodė, kad ūkininkas iš kasos pagal kasos išlaidų orderį gali išsiimti kiek nori pinigų, jam nebūtina pateisinti, kur jis išleido, – kam nori, tam naudoja. Ūkyje kasininkas yra pats ūkininkas, atlyginimus darbuotojams mokėdavo grynaisiais, teoriškai gali mokėti neapskaitomus atlyginimus. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ji duodavo vadybininkui, šis surenka parašus, išmoka atlyginimą ir atneša jai su parašais, o ji įsega į bylą. Darbo sutartis su darbuotojais ūkininkai pasirašydavo ne pas ją, vadybininkas nunešdavo ūkininkui jos paruoštą sutartį ir šis pasirašydavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius vedė ūkininkai, jai pateikdavo dokumentus;

- kaltinamasis V. K. parodė, kad jo ūkyje S. L. dirbo tik keletą dienų vasarą, galėjo būti birželio mėnesį, nelabai sugebėjo vairuoti sunkvežimį. Sutinka, kad S. L. išmokėjo 200 Eur, pripažįsta, kad neapskaitė pastarajam išmokėto darbo užmokesčio.

104. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamos sąlyginės specialisto išvados, – S. G. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais ir apskaityta V. K. ūkio finansinėje apskaitoje, S. J. ir S. L. dirbo nelegaliai ir jiems išmokėtas neoficialus darbo užmokestis neįformintas apskaitos dokumentais ir neįrašytas į V. K. ūkio finansinę apskaitą, todėl teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo V. K. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką, remiasi minėtomis specialisto išvadomis, kuriose aprašyti ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, padaryti finansinės apskaitos tvarkymo, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai. Nesivadovauti specialisto išvadomis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jos pateiktos atsižvelgus ne tik į liudytojų parodymus, bet įvertinus visus išvadoms pateikti reikšmingus objektyvius bylos duomenis – V. K. ūkio finansinės apskaitos dokumentus, „Sodros“ duomenų bazės duomenis. Teismui nekyla abejonių dėl byloje pateiktų išvadų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams ar dėl tyrimą atlikusių subjektų kompetencijos.

105. Pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – specialisto išvados, įrodomąja prasme yra vienas reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Dėl išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu. Taigi, sprendžiama, kad padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai ir būtent padariniai, nurodyti BK 222 straipsnio dispozicijoje, yra tas svarbiausias kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės už finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kai tokie padariniai nenumatyti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Tuo aspektu (atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, kurią konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas) pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju mokėtinų mokesčių dydis pagal specialisto išvadą – 1281,54 Eur – nelaikytinas nereikšmingu, be to, nustatytas ne pavienis pažeidimas, o tam tikra sistema – konstatuoti nevienkartiniai, susiję su trimis asmenimis ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos pažeidimai gan ilgu laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), todėl sprendžiama, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

106. Kaip jau minėta, BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą padaroma tik tiesiogine tyčia. Aptariant nagrinėjamą nusikalstamą veiką nustatyti faktiniai duomenys, juos vertinant visų byloje surinktų duomenų (apie juos bus pasisakyta vėliau) kontekste, patvirtina, kad kaltinamasis V. K., išmokėdamas ūkio darbuotojams S. L., S. J. ir S. G. neapskaitytą darbo užmokestį ir sąmoningai tų duomenų neperduodamas finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui (kaltinamasis patvirtino, kad savo ūkio dokumentus, visus duomenis jis pats pateikdavo finansinę apskaitą tvarkančiai įmonei, konkrečiai – V. B.), dėl to šios ūkinės operacijos neįformintos finansinės apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į ūkio finansinę apskaitą, neabejotinai suvokė, kad finansinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo, taigi aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

107. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nes, vadovaujantis BK 3 straipsniu, ji laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią), požymių buvimo aptariamoje kaltinamajam V. K. inkriminuotoje veikoje.

108. Prokurorės teisme pateiktame kaltinime (21 t., b. l. 1–7) išdėstyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis V. K. išmokėjo neapskaityto darbo užmokesčio ir A. K. (4355,77 Eur) bei E. K. (3354,42 Eur). Teismo nuomone, šios kaltinimo dalies nepatvirtina bylos duomenys.

109. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis pas V. K. dirbo nuolat, jo atlyginimas buvo minimalus, nepriklausomai nuo darbo valandų, gaudavo 350–360 „į rankas“. Atlyginimas buvo pastovus, 400 negaudavo, 2018 m. atlyginimas nesikeitė. Komentuodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 10–11, 14–18), liudytojas A. K. tvirtino, kad per mėnesį gaudavo 350–360, ikiteisminio tyrimo metu apytiksliai sumas nurodė, tačiau visada buvo mokamas minimalus atlyginimas, daugiau negaudavo. Liudytojas E. K. parodė, kad gal nuo 2015 m. dirba pas V. K., sutarė, kad mokės minimumą, taip ir mokėjo. Minimali alga augo. Nežino, kokia minimali alga buvo 2016 m, jis negaudavo 400, suapvalino, kad gaudavo apie 400. Atskaičius mokesčius, gaudavo apie 350. Komentuodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 190–192, 6 t., b. l. 1–6), liudytojas E. K. nurodė, kad jis suapvalino sumą, kad lengviau būtų, priedų nėra gavęs, tikrai negavo 600, o 150 galėjo būti, kad pusę metų mokėjo. Jei darbo nėra, tai ir mažiau mokėjo, galėjo būti, kad 3–4 mėnesius nebuvo darbo. Taigi, liudytojai A. K. ir E. K. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, jais nesiremia. Atkreipiamas dėmesys, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvada buvo duota atsižvelgiant į liudytojų A. K. ir E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Minėta specialisto išvada remiamasi ir prokurorės pateiktame kaltinime. Paskutinėje, 2023 m. rugpjūčio 31 d., specialisto išvadoje vertinami teisiamajame posėdyje duoti liudytojų A. K. ir E. K. parodymai ir nurodoma, kad, jeigu minėti liudytojai gavo minimalų atlyginimą atskaičius mokesčius, tai A. K. ir E. K. išmokėtas darbo užmokestis sutampa su V. K. ūkio buhalterinėje apskaitoje apskaitytu darbo užmokesčiu ir tai keičia 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje nurodyto išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą iš 11296,24 Eur į 3586,05 Eur bei išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio laikotarpį ir daroma išvada, kad negalima iš dalies nustatyti V. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. ir 2016 m.

110. Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, kad kaltinamasis V. K. išmokėjo A. K. 4355,77 Eur ir E. K. 3354,42 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, remiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada ir tikslina kaltinimą V. K. (dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo) sumažinant šios nusikalstamos veikos apimtį – šalinamos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2018-03-31 išmokėjo A. K. iš viso 4355,77 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 išmokėjo E. K. iš viso 3354,42 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Taip pat tikslinamas (trumpinant) veikos padarymo laikotarpis ir atsiradę padariniai. 

 

Dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo

 

111. V. K. kaltinamas ne tik apgaulingu savo ūkininko ūkio finansinės apskaitos tvarkymu, tai jau aptarta anksčiau, bet ir apgaulingu ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymu jam (V. K.) vykdant veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaujant.

112. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės atribojimo yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). 

113. Nors nurodytoje teismų praktikoje pasisakoma apie juridinio asmens faktinį vadovą, teismo nuomone, vadovaujantis tais pačiais kriterijais galima spręsti ir dėl faktinio vadovavimo ūkininko ūkio veiklai.

114. Kaip jau minėta, ūkininkė R. M. yra įregistravusi ūkininko ūkį 1998 m. rugpjūčio 3 d. R. M. teismo posėdžiuose atsisakė dalyvauti (20 t., b. l. 111) ir savo pozicijos dėl vadovavimo jos ūkiui neišdėstė, o ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką R. M. parodė, kad su V. K. dažnai tariasi ūkio klausimais, ką sėti, kokią kultūrą, kokius gyvulius auginti, bet visam savo ūkiui vadovauja ji pati, taip pat ir darbuotojams, darbuotojus į darbą priima ji pati, taip pat buhalterijoje su darbuotojais sudaro darbo sutartis, kurias pasirašo taip pat ji. Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl R. M. ūkio jis parodymų neduos, nes R. M. yra jo dukrų mama, jo žmona ir jis atsisako apie R. M. ūkį kalbėti. Tokią kaltinamojo V. K. poziciją teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad savo ūkiui vadovauja ji pati, laiko pastarosios siekiu padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam V. K., kaip savo šeimos nariui.

115. Remiantis „Sodros“ bazės duomenimis, ūkininkės R. M. ūkyje dirbę asmenys, teisme apklausti kaip liudytojai, – M. M., J. K., R. V., S. G., R. K., J. P., M. T., K. K., V. S. – nurodė, kad jiems vadovavo ne R. M., o V. K. Aplinkybę, kad R. M. ūkiui vadovavo V. K., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai: V. B., I. C., D. L., P. J., V. L. Apie kaltinamojo V. K. vaidmenį vadovaujant R. M. ūkiui galima spręsti ir iš oficialiai nedirbusių R. M. ūkyje apklaustų liudytojų V. V. ir R. E.-V. parodymų. Teismas atkreipia dėmesį ir į jau minėto liudytojo R. V. parodymus, kad V. K. jam asmeniškai sakė, kad nors „dokumentaliai“ įgytos žemės priklausė R. M. ar A. E. ūkiui, tačiau tas žemes pirkdavo jis – V. K. Kaip matyti iš bylos duomenų ir paties kaltinamojo V. K. parodymų, R. M. ir kaltinamasis V. K. gyvena kartu kaip šeima nuo 1993 metų, be to, R. M. byloje aktualiu laikotarpiu dirbo biudžetinėje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „A“ direktoriaus pavaduotoja. Tai yra taip pat svarbios aplinkybės, liudijančios apie kaltinamojo V. K. ir R. M. artimus ryšius bei pastarosios užimtumą (darbinę veiklą) ir duodančios pagrindą manyti, kad anksčiau nurodytų liudytojų parodymai apie kaltinamojo vadovavimą ūkininkės R. M. ūkiui yra teisingi.

116. Kaip jau minėta, vienas iš vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobūdis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie būdingi ūkio vadovui. Atsižvelgiant į anksčiau išvardytų liudytojų – asmenų, įdarbintų ūkininkės R. M. ūkyje, bei kitų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad ūkininkės R. M. ūkiui realiai vadovavo ne pati R. M., o kaltinamasis V. K., pastarojo ilgalaikė (9 m.) vadovavimo apimtis buvo žymiai didesnė ir vaidmuo vadovaujant R. M. ūkiui buvo svarbesnis nei pačios R. M. Apibendrinant anksčiau nurodytų liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis V. K. rūpinosi absoliučia dauguma R. M. ūkio reikalų – su įdarbinamais asmenimis aptardavo darbo sąlygas ir darbo užmokestį, skirstė atliekamus darbus, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir kt. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdė veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai šiam ūkiui vadovavo. Taigi, kaltinamasis V. K. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo.

117. Spręsdamas dėl V. K. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką, teismas remiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 4-6825 (20 t., b. l. 174–198), kuria patikslintos ankstesnės specialisto išvados (2019-02-18 specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-1798 ir 2020-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) .Kaip jau minėta nuosprendžio 105 punkte, įrodomąja prasme specialisto išvados yra vienas reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant atsakomybės pagal BK 222 straipsnį klausimus. 

118. Minėtoje 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta:

- jeigu R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėjo iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio, iš jo: V. V. 24762,54 Eur, R. V. 49189,64 Eur, J. K. 110,75 Eur, M. M. 102,39 Eur, P. J. 2589,26 Eur, R. K. 1357,38 Eur, V. L. 2613,09 Eur, S. G. 1794,73 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į R. M. ūkio buhalterinę apskaitą, tai dėl R. M. ūkio išmokėto iš viso 82519,78 Eur darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįrašymo į ūkio buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, negalima iš dalies nustatyti R. M. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m.

119. Taigi, šios išvados yra sąlyginės. Dėl sąlyginių specialisto išvadų vertinimo pasisakyta prieš tai aptariant nusikalstamą veiką nuosprendžio 102 punkte. Šiuo nagrinėjamu atveju specialistės išvados grindžiamos sąlyga – jei V. V., R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L. ir S. G. nurodytu laikotarpiu buvo išmokėtas nurodytas neįformintas finansinės apskaitos dokumentais darbo užmokestis. 

120. Spręsdamas dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamos sąlyginės specialisto išvados, teismas vertina byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, susijusius su pateiktomis specialisto išvadomis.

121. Liudytojas V. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11–12, 7 t., b. l. 18–29, 33–34, 42–45) vienodai parodė, kad jis dirbo nuo 2009 metų iki 2018 metų. Kokiame ūkyje dirbo, nežino, manė, kad dirbo pas V. K., nes daugiau niekas nevadovavo. R. M. praktiškai nematydavo, pastaroji nurodymų nei jam, nei kitiems darbuotojams neduodavo. Kai pradėjo dirbti ūkyje, dirbo su „Belorus“ traktoriumi, „Kamaz“ sunkvežimiu, kombainais „Claas“, „Niva“, po to traktoriumi „John Deer“. Visur vadovavo V. K. Darbo užmokestis žiemą nuo 400 iki 600 būdavo, o vasarą – apie 1000 Lt, priklausė nuo darbų kiekio. Po to padidino darbo užmokestį nuo 1000 iki poros tūkstančių iki 2012 metų. Algą išmokėdavo V. K. grynaisiais, daugiau niekas nemokėjo. Jam neduodavo pasirašyti žiniaraščių. Nuo 2012 metų rugsėjo nebegavo darbo užmokesčio, nes su V. K. buvo sutarę, kad 5 metus jis dirbs ūkyje už paskolą – 115000 Lt, nemokant atlyginimo. Nesutarė konkretaus darbo užmokesčio per mėnesį, kuris bus užskaitomas už paskolą. Maždaug 1800 Lt gaudavo algos, taip ir paskaičiavo abu su V. K. R. V. 2016 ar 2017 metais jam užsiminė, kad V. K. pastarajam liepė skaičiuoti jo (V. V.) išdirbtas dienas. Savo parodymus liudytojas V. V. patvirtino ir akistatų su V. K. bei R. M. metu (7 t., b. l. 120–124, 127–131).

122. Kaip jau minėta, liudytojas V. V. teigia nežinojęs, kokiame ūkyje dirbo, nurodo, jog jam visada vadovavo V. K., tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, kad V. V. dirbo R. M. ūkyje, kadangi jis pradėjo dirbti 2009 m., o V. K. ūkis įregistruotas tik 2012 metais, 2012 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis sudaryta su R. M. ūkiu, be to, kaip jau aptarta anksčiau, R. M. ūkiui faktiškai vadovavo V. K., o ši aplinkybė galėjo klaidinti liudytoją. 

123. Liudytojo V. V. parodymus apie gautą 115000 Lt (33306,30 Eur) paskolą patvirtina objektyvūs bylos duomenys: daiktų apžiūros protokolas (t. 11, b. l. 80–91), civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos (t. 10, b. l. 1–64). Šio liudytojo nurodytą aplinkybę, kad tarp jo (V. V.) ir kaltinamojo V. K., faktiškai vadovavusio R. M. ūkiui (paskolos davėjui), buvo susitarimas, jog už gautą paskolą V. V. 5 metus dirbs pas V. K. ūkyje negaudamas atlyginimo, o taip pat V. V. nurodytas aplinkybes apie jo darbą V. K. vadovaujamuose ūkiuose ir gautą atlyginimą patvirtina liudytojos R. E.-V. (ji yra buvusi V. V. sutuoktinė ir kaltinamojo V. K. sesers duktė) išsamūs ir nuoseklūs parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 187–190, 7 t., b. l. 1–8), kad nuo 2009 metų iki 2012 metų už darbą ūkyje atlyginimą V. V. mokėjo V. K., ji pati tai matydavo, o po to iki 2018 metų vasario pabaigos, t. y. 5 metus ir 2 mėnesius, V. V. V. K. vadovaujamame ūkyje dirbo be atlyginimo, nes V. V. „atidirbinėjo“ ūkyje ir taip grąžino gautą paskolą (115000 Lt). Liudytojos teigimu, ji pati dalyvavo pokalbyje dėl V. V. darbo ūkyje už paskolą – V. K. pats paskaičiavo, kad už paskolą V. V. 5 metus reikės atidirbti, tačiau nepasakė, kokiame ūkyje V. V. turės dirbti. Ji žino, kad visi ūkiai yra V. K. Kad V. V. dirbo negaudamas atlyginimo už gautą paskolą, galima spręsti ir iš liudytojo R. V., dirbusio R. M. ūkyje vadybininku, parodymų, kad jis suvokė, jog V. V. dirbo už gautą paskolą, nes žiemą, kai remontuodavo techniką, jam V. K. liepdavo paduoti darbuotojams pinigus, jis paduodavo kitiems darbininkams, o V. V. sakydavo: „Jums gerai, jūs gaunat, o aš ne“. Aptarti bylos duomenys bei nustatyta aplinkybė, kad V. V. nebuvo oficialiai įdarbintas nė viename ūkyje, nors realiai dirbo (tai bus aptarta ir vėliau), teismo įsitikinimu, duoda pagrindą daryti išvadą, kad pagal susitarimą su kaltinamuoju V. K. V. V. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. dirbo kaltinamojo V. K. vadovaujamame R. M. ūkyje už gautą iš R. M. ūkio paskolą – 115000 Lt (33306,30 Eur), realiai negaudamas atlyginimo.

124. Aplinkybę, kad V. V. realiai dirbo kaltinamojo V. K. vadovaujamame R. M. ūkyje, patvirtina ne tik jau aptarti jo paties bei liudytojos R. E.-V. parodymai, bet ir kitų liudytojų parodymai:

- liudytojas R. V., dirbęs R. M. ūkyje vadybininku, nurodė, kad jo giminaitis V. V. dirbo pas V. K. nuo 2009 m. iki 2018 m. pradžios. Tai žino ir iš A. E., V. K., R. M. žodžių, buvo kalba, kad V. V. kombainą gaudavo naujesnį, ir nebuvo tokių kalbų, kad V. V. sako, jog dirbo pas V. K., o V. K. sako, kad nedirbo V. V. V. V. turėdavo patį galingiausią kombainą, tai V. K. nuspręsdavo. V. V. dirbdavo ten, kur liepdavo. V. V. geriausiai išmanydavo techniką, kombainus, tiek A. E., tiek V. K. sakydavo, kad V. V. geriausias specialistas. V. K. V. V. liepdavo ir važiuoti parvežti trąšų. V. K. jam (R. V.) buvo liepęs pasakyti, kiek V. V. dienų dirbo;

- liudytojas R. K., dirbęs R. M. ūkyje nuo 2014-01-02 iki 2014-07-03, teisme patvirtinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 162–164, 165–169) parodė, kad V. V. dirbo pas ūkininkus R. M. ir V. K., jis matydavo V. V., su vilkiku vežantį trąšas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaime esančias fermas;

- liudytojas V. L., dirbęs R. M. ūkyje nuo 2015-08-06 iki 2016-04-25 vairuotoju, parodė, kad V. V. per darbymetį būdavo – ne kiekvieną dieną, bet būdavo. Ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 33–35, 25–29) šis liudytojas, teisme patvirtinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, nurodė, kad V. V. dirbo pas R. M. ūkyje traktorininku-kombainininku, kiek prisimena, šis jau dirbo prieš jam (V. L.) ateinant dirbti ir tebedirbo, kai jis išėjo iš darbo;

- liudytojas S. G., dirbęs R. M. ir V. K. ūkiuose, ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–74, 78–80) parodė, kad daugiausia jam teko dirbti su kombainų vairuotoju V. V., yra ne kartą remontavęs su V. V. kombainą „Claas“;

- liudytojas P. J., dirbęs R. M. ūkyje, parodė, kad V. V. atsimena, nežino, kuriame ūkyje pastarasis dirbo, šis ateidavo, kai javus kulti reikėdavo, dirbo, kur reikėjo. R. V. dirbtuvėse pasakydavo, kur važiuoti, V. V. irgi būdavo rytais dirbtuvėse;

- liudytojas M. M., dirbęs R. M. ūkyje, parodė, kad pažįsta V. V., pastarasis dirbo tame pačiame ūkyje kaip ir jis, dirbdavo su kombainu sezono metu;

- liudytojas J. K., dirbęs R. M. ūkyje 2011 m., parodė, kad Va. žino, tačiau, kokia jo pavardė, nežinojo, pastarasis dirbo su tuo pačiu traktoriumi tik kitoje pamainoje, kai būdavo darbas naktimis, ryte pasikeisdavo traktoriumi su Va.;

- liudytojas D. L. parodė, kad jis dirbo pas R. M. mechanizatoriumi. V. V. taip pat dirbo, bet pas kurį ūkininką, nežino. V. V. dirbo su technika, visą laikotarpį, kiek jis dirbo, matė V. V. dirbantį, bendravo su pastaruoju darbiniais klausimais, yra tekę dirbti tuose pačiuose laukuose;

- liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 147–149) parodė, kad V. V. pažįsta, nes dirbo kartu pas R. M. ir V. K. ūkyje, kiek prisimena, pastarasis vairuodavo kombainą.

125. Be šių liudytojų, dirbusių R. M. ūkyje, parodymų, apie V. V. darbą kaltinamojo V. K. vadovaujamame ūkyje galima spręsti ir iš liudytojų K. K., S. J., M. T., I. C., V. B., G. P., E. P., P. G., L. T., J. V. (dirbusio UAB K. serviso tarnyboje) parodymų. Netikėti visų anksčiau nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

126. Be to, kaip matyti iš 2019-02-18 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-1798 (t. 11, b. l. 105–144) aprašytų R. M. ūkio finansinės apskaitos dokumentų, tarp jų yra apskaitos dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ūkines-finansines operacijas atliko V. V.: AB „Lietuvos draudimas“ 2009-02-10 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaitytas 600 Lt draudimo įmokų už automobilį apmokėjimas, skiltyje „sumokėjau“ įrašyta V. V. ir yra parašas; UAB “A” 2016-04-23 važtaraštis Nr. 19 (kopija), patvirtinantis trąšų vežimą, skiltyje „priėmė“ įrašyta V. V. ir yra parašas. 2019-07-09 apžiūros protokole (t. 11, b. l. 6–79) užfiksuota, kad UAB “A” tyrimui pateiktose R. M. ūkiui ir V. K. ūkiui 2015 m. gegužės mėn. ir 2016 m. gegužės mėn. išrašytose 8-iose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose grafoje „prekes gavo“ ir grafoje „krovinį transportavimui priėmė“ įrašyta – V. V. UAB „D. a.“ 2020-06-04 pateiktoje 2013-05-16 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad už prekių įsigijimą R. M. ūkiui kaip pirkėjas pasirašė V. V. (8 t., b. l. 166, 169–170). UAB K. 2020-02-13 pateiktose trijose PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-30 užsakymuose–sutartyse serviso paslaugoms atlikti (Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad užsakovei R. M. darbus patikrino ir priėmė V. V. ir jis pasirašė fiziniu parašu ant minėtų užsakymų–sutarčių (8 t., b. l. 175–186; 10 t., b. l. 89–95). Iš UAB „D. B.“ 2020-10-19 pateiktos 2017-05-19 PVM sąskaitos faktūros, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos pirkėjui – R. M. ūkiui, matyti, kad minėtą sąskaitą faktūrą pasirašė V. V. (10 t., b. l. 194–195).

127. Taigi teismui nekyla abejonių, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kaltinamasis V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas, V. V., realiai dirbusiam ūkyje, neapskaitė iš viso, kaip nurodyta specialisto išvadoje, ne mažiau kaip 24762,54 Eur (85500,09 Lt) darbo užmokesčio: ne mažiau kaip 10194,62 Eur (35199,98 Lt) išmokėjo V. V. grynaisiais pinigais, o apskaičiuoto išmokėti ne mažiau kaip 14567,92 Eur (50300,11 Lt) darbo užmokesčio V. V. neišmokėjo ir neįskaitė kaip 2012 m. rugsėjo 6 d. V. V. suteiktos 33306,30 Eur (115000 Lt) paskolos grąžinimo, t. y. ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais ir darbo užmokesčio apskaičiavimo, išmokėjimo ir skolos už paskolą iš išmokamo darbo užmokesčio įskaitymo (grąžinimo) ūkinių operacijų neįtraukė į ūkio apskaitą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad V. V., kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, yra kreipęsis į teismą dėl 34 407,12 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto darbo užmokesčio) priteisimo iš V. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyta iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo).

128. Teismas nesiremia liudytojo A. E. parodymais, kad V. V. dirbo gaisrinėje ir jam (A. E.) nuo 2009 m. iki 2017 m. padėdavo – jo laukuose yra dirbęs, važiuodavo jam trąšų parvežti į (duomenys neskelbtini), o pas V. K. ir R. M. niekada nedirbo. Liudytojo A. E. (V. K. yra jo dėdė) parodymai prieštarauja didžiajai daugumai byloje apklaustų liudytojų, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, parodymams, be to, abejoti liudytojo A. E. parodymų patikimumu duoda pagrindo ne tik paties V. V. parodymai, kad jis A. E. nemokamai nepadėjo dirbti pastarojo žemę, kad jie abu dirbo kaip darbininkai vadovaujant V. K., bet ir liudytojo R. V. nurodytos aplinkybės, kad V. K. visiems trims ūkiams vadovavo, kad A. E. darydavo, ką jam pasakydavo V. K., kuris A. E. net yra pasakęs: „Tu nieko neturi“, bei šio liudytojo tvirtinimas, kaip jau minėta anksčiau, kad pats V. K. jam asmeniškai sakė, kad nors „dokumentaliai“ įgytos žemės priklauso R. M. ar A. E. ūkiui, tačiau tas žemes pirko jis (V. K.), sakė, jog jis (V. K.) turi blogą vardą ir jam niekas neparduos žemių ir pan. Liudytojo R. V. parodymai sutampa su liudytojos R. E.-V. (A. E. sesers) parodymais, kad A. E. neturi savo ūkio, pastarasis jai yra sakęs, kad V. K. užrašė jam (A. E.) žemes, kad gautų Europos Sąjungos pinigus. Šios liudytojų R. V. ir R. E.-V. nurodytos aplinkybės visų bylos duomenų kontekste duoda pagrindą manyti, kad A. E. gali duoti neteisingus parodymus, siekdamas padėti V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. 

129. Liudytojų S. A., E. Ž., R. S. parodymus dėl V. V. darbo ūkininkės R. M. ūkyje teismas laiko nepatikimais ir jais nesiremia darydamas išvadas, kadangi jų parodymai teisme iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir šie liudytojai nenurodė objektyvių ir įtikinamų parodymų keitimo priežasčių.

130. Kiti bylos duomenys, kuriais grindžiamos sąlyginės specialisto išvados dėl ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo:

- liudytojas R. V. parodė, kad dirbo nuo 2013-07-11 iki 2017-09-29 vadybininku 0,25 etato. Jie nesitarė, kad dirbs 0,25 etato, jie kalbėjo apie atlyginimą – apie 4000–5000 Lt. Iš pradžių mažiau buvo, paskui – daugiau. Dėl visko tarėsi su V. K., o „apiformintas“ buvo R. M. ūkyje. Jis realiai gavo 4000 Lt atlyginimą, o įvedus eurą – 1100, 1200 Eur. Jam atlyginimą išmokėdavo V. K. arba R. M. Algalapius duodavo pasirašyti kas tris, kas keturis mėnesius, jis pasirašydavo ant kelių algalapių. Sumos, nurodytos algalapyje, neatitikdavo, būdavo gal 100, gal 200. Jis klausdavo V. K., kaip čia yra, o šis sakydavo, kad taip turi būti. Jis ėjo pas R. M. ir prašė, kad įformintų pilnu etatu, į „Sodrą“ buvo nuėjęs, nes buvo atėję laiškai, kuriuose nurodyta, kad iki stažo trūksta tiek ir tiek metų, kad kreiptis į „Sodrą“, į darbdavius, nes negaus pilnos pensijos. „Sodroje“ išsiaiškino, kad dirba 0,25 etatu. R. M. liepė eiti pas V. K., nes pastarasis sprendžia tuos reikalus. V. K. žadėjo įdarbinti pilnu etatu;

- liudytojas R. K., dirbęs R. M. ūkyje nuo 2014-01-02 iki 2014-07-03, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 162–164, 165–169) parodė, kad nežinojo, kokiame ūkyje dirbo, dėl darbo tarėsi su V. K., kiek pamena, sutarė, kad mokės 400 Lt per savaitę, per mėnesį – 1600 Lt, dirbo pilnu etatu. Jam darbus nurodydavo V. K., algą išmokėdavo, ant jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. Peržiūrėjęs visus žiniaraščius su jo vardu ir pavarde, mato, kad šalia esantys parašai yra jo, tačiau, kaip jis pasirašė ant šių dokumentų, neprisimena, jam išmokėto atlyginimo suma pagal žiniaraščius nesutampa su jo realiai gautu atlyginimu;

- liudytojas V. L., dirbęs R. M. ūkyje nuo 2015-08-06 iki 2016-04-25 vairuotoju, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 33–35, 25–29) parodė, kad darbo sąlygas aptarė su V. K., sutarė, kad mokės 30 Eur per dieną, algalapiuose sumos nesutapo su jo realiai gauta suma, buvo į mažesnę pusę, tikrai daugiau dienų išdirbo, vieną mėnesį tikrai 1000 gavo, negaudavo 267 Eur, kiek algalapyje parašyta, būtų išėjęs iš darbo. Gavus atlyginimą, ne visada duodavo pasirašyti ant dokumentų. Nėra nei matęs, nei girdėjęs, kad R. M. ką nors spręstų ūkio reikaluose, nes viskam vadovavo V. K.;

- liudytojas S. G. parodė, kad jis dirbo R. M. ir V. K. ūkiuose, o pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 69–74, 78–80), liudytojas patvirtino, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, kad sutarė, jog 2015 m. gaus 600 Eur per mėnesį, 2016 m. – 700 Eur per mėnesį, 2017 m. – 800 Eur per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. taip pat parodė, kad 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, tačiau šalia esantys parašai yra jo, 2017 m. spalio, rugsėjo ir rugpjūčio mėn. atlyginimų žiniaraščiuose nurodytos sumos taip pat nesutampa su jam realiai išmokėtu atlyginimu, o šalia esantys parašai yra jo. Pirma išmokėdavo atlyginimą, o po to atveždavo dokumentus pasirašyti, kad gavo algą;

- liudytojas P. J. parodė, kad R. M. ūkyje dirbo nuo 2013 m. liepos iki 2015 m. kovo mėn. Jis dirbo pilnu etatu, o įdarbintas buvo, kaip „Sodroje“ sužinojo, tik pusę etato. Jam mokėdavo 1000 Lt du kartus per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 106–110) liudytojas P. J. (teisme patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu nemelavo) nurodė, kad su V. K. buvo susitarę, kad jam (liudytojui) mokės 1000 litų atlyginimo per mėnesį, kaip buvo sutarę, taip ir gaudavo 1000 litų grynaisiais nuo 2013 m. kovo mėnesio. Kad gavo darbo užmokestį, reikėdavo pasirašyti ant atlyginimų žiniaraščių, kuriuos atveždavo S. A. Peržiūrėjęs R. M. ūkio atlyginimų žiniaraščius su jo vardu ir pavarde, gali pasakyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. žiniaraštyje esantis parašas šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo, spalio mėn. žiniaraštyje neįžiūri savo parašo, 2014 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. žiniaraščiuose taip pat neįžiūri savo parašo prie vardo ir pavardės, taip pat neįžiūri savo parašo 2015 m. vasario mėn. žiniaraštyje, o kitų mėnesių atlyginimų žiniaraščiuose prie jo vardo ir pavardės pasirašė jis, kad gavo atlyginimą. Sumos, kiek mato, nesutampa su jam išmokėtu atlyginimu, bet, kai atveždavo pasirašyti S. A. šiuos žiniaraščius, nesigilindavo, ar sutampa nurodyta suma su išmokėtu darbo užmokesčiu, ar ne;

- liudytojas M. M. parodė, kad įsidarbino 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, iš darbo išėjo liepos ar rugpjūčio mėnesį, tik gegužės 7 d. buvo oficialiai įdarbintas. Per 7 mėn. uždirbo apie 3000 Lt, pinigus perduodavo V. K. Galvojo, kad V. K. yra savininkas, nes jam pastarąjį pristatė kaip savininką, ir su juo bendravo kaip su ūkio savininku. Sutarties jis nematė, nežino kieno ūkyje dirbo. Tyrėja buvo pateikusi žiniaraščius, ant kurių buvo tikrai ne jo parašai;

- liudytojas J. K. parodė, kad prieš 10–11 metų buvo priimtas dirbti į V. K. ūkį. Dėl darbo tarėsi su pačiu V. K., buvo sutarta 1000 Lt atlyginimo į rankas, 1000 Lt ir gaudavo tikrai. Pasirašydamas algalapiuose daug dėmesio į sumas nekreipė. Kokius darbus reikės dirbti, nurodydavo V. K., o R. M. nepažįsta.

131. Remdamasis šiais bylos duomenimis teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamos sąlyginės specialisto išvados, – V. V. R. M. ūkyje dirbo nelegaliai, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo mėn. jam išmokėtas neoficialus darbo užmokestis neįformintas apskaitos dokumentais ir neįrašytas į R. M. ūkio finansinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis V. V. neišmokėtas ir neįskaitytas kaip suteiktos paskolos grąžinimas, R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L. ir S. G. gavo didesnį darbo užmokestį, nei įforminta apskaitos dokumentais ir apskaityta R. M. ūkio finansinėje apskaitoje. Todėl teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo V. K. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką, remiasi minėtomis specialisto išvadomis, kuriose aprašyti ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, padaryti finansinės apskaitos tvarkymo, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai ir konstatuota esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti, t. y. dėl finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimų kilę padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. – 2017 m. Nesivadovauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų išvadomis, kurias ir teisme paaiškino jas davusi specialistė, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jos pateiktos atsižvelgus ne tik į liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bet įvertinus ir visus išvadoms pateikti reikšmingus objektyvius bylos duomenis – R. M. ūkio finansinės apskaitos dokumentus, „Sodros“ duomenų bazės duomenis ir kitus rašytinius bylos duomenis. 

132. Aptariant nagrinėjamą nusikalstamą veiką nustatyti faktiniai duomenys, juos vertinant visų byloje surinktų duomenų (susijusių tiek su V. K., tiek su R. M. ūkių finansinės apskaitos tvarkymu) kontekste, patvirtina, kad kaltinamasis V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas (tai aptarta nuosprendžio 112–116 punktuose), išmokėdamas R. M. ūkio darbuotojams V. V., R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L., S. G. specialisto išvadoje nurodytą neapskaitytą darbo užmokestį bei V. V. neišmokėdamas apskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio, jo neįskaitant ir kaip suteiktos paskolos grąžinimo, ir sąmoningai tų duomenų neperduodamas R. M. ūkio finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, dėl to šios ūkinės operacijos neįformintos finansinės apskaitos dokumentais ir neįtrauktos į ūkininkės R. M. ūkio finansinę apskaitą, teismo įsitikinimu, taip veikdamas ilgą laikotarpį (9 m.) neabejotinai suvokė, kad finansinę apskaitą tvarko pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo, taigi aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. 

133. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nes, vadovaujantis BK 3 straipsniu, ji laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią), požymių buvimo aptariamoje kaltinamajam V. K. inkriminuotoje veikoje.

134. Spręsdamas dėl V. K. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką teismas atkreipia dėmesį ir į R. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus: 1) 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 kopiją su priedais, pagal kurią 2013-01-01 ūkininkai R. M., V. K., A. E. sutarė žemės ūkio veiklai bendrai naudoti priemones: R. M. – techniką, pastatus, kitą ilgalaikį turtą, kuris nurodytas priede Nr. 1, samdomų darbuotojų darbo jėgą, V. K. prisideda savo darbu organizuojant žemės ūkio veiklą, A. E. – traktorius, priekaba, taip pat prisideda savo darbu. Junginei veiklai paskirtas vadovauti ūkininkas V. K., kuris tvarkys sutarties dalyvių reikalus valstybės ir privačiose institucijose, organizuos pagamintos žemės ūkio produkcijos realizavimą; 2) 2015-05-01 priedą prie jungtinės veiklos sutarties 2013-01-01, kurio 1 punkte numatyta, kad partneriai patikslina ir papildo 2013-01-01 jungtinės veiklos sutartį. 2 punkte numatyta, kad ūkininkės R. M. įnašas: technika, pastatai ir kiti įrengimai pagal ilgalaikio turto sąrašą, kuris pridedamas kaip priedas Nr. 1, samdomų darbuotojų darbo jėga ir kitais materialiniais resursais (trumpalaikiu turtu), 3 punkte numatyta, kad ūkininko V. K. įnašas: visas ūkyje naudojamas ir apskaitomas materialus ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, 4 punkte numatyta, kad ūkininko A. E. įnašas: traktorius, priekaba ir darbo jėga. 6 punkte numatyta, kad už bendro turto naudojimą, visos žemės ūkio veiklos vykdymą, produkcijos realizavimą, atstovavimą valstybinėse ir privačiose institucijose atsakingas V. K. 13 punkte numatyta, kad visų partnerių apskaita vykdoma atskirai, atsiskaitant tarpusavyje už veikloje patirtas išlaidas (8 t., b. l. 25–27, 28–34). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1S-497 informavo, kad V. K., R. M. ir A. E. Ūkininkų ūkių registre nėra registravę Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių (8 t., b. l. 37). Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Jungtinės veiklos sutartis realiai nebuvo vykdoma, jo darbuotojai kitame ūkyje nedirbdavo – jo ūkyje dirbo jo žmonės, R. M. ūkyje dirbo jos žmonės, tik yra pasinaudoję technika – A. E. yra pasinaudojęs jo ir R. M. technika, kai technika būdavo perduodama R. M., ji būdavo perduodama be vairuotojo, be operatoriaus. Taigi, minėtos Jungtinės veiklos sutarties sudarymas, tačiau jos nevykdymas, kaip kategoriškai tvirtina kaltinamasis, nekeičia teismo išvadų dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinę apskaitą.

135. Prokurorės teisme pateiktame kaltinime (21 t., b. l. 1–7) dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo nurodyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31) kaltinamasis V. K. išmokėjo neapskaityto darbo užmokesčio (1262,79 Eur) ir S. P. Teismo nuomone, šios kaltinimo dalies nepatvirtina bylos duomenys.

136. Liudytojas S. P. teisme parodė, kad jis dirbo mechanizatoriumi pas R. M. ūkyje. Darbo sutartį su R. M. pasirašė, dirbo pilnu etatu, su R. M. tarėsi dėl atlyginimo, gaudavo minimumą, pasirašydavo žiniaraščius. Dabar dirba pas V. K. Komentuodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 122–127), liudytojas S. P. tvirtino, kad jam atlyginimo išmokėdavo, kiek parašyta algalapyje. Taigi, liudytojas S. P. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, jais nesiremia. Atkreipiamas dėmesys, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvada buvo duota atsižvelgiant į liudytojo S. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Minėta specialisto išvada remiamasi ir prokurorės pateiktame kaltinime. Paskutinėje, 2023 m. rugpjūčio 31 d., specialisto išvadoje vertinami teisiamajame posėdyje duoti liudytojo S. P. parodymai ir nurodoma, kad, jeigu minėtas liudytojas gavo minimalų atlyginimą atskaičius mokesčius, tai S. P. išmokėtas darbo užmokestis sutampa su buhalterinėje apskaitoje apskaitytu darbo užmokesčiu ir tai keičia 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje nurodyto R. M. ūkio išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, kad kaltinamasis V. K., faktiškai vadovaudamas R. M. ūkiui, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 išmokėjo S. P. iš viso 1262,79 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, remiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada ir tikslina kaltinimą V. K. (dėl apgaulingo ūkininko R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo) sumažinant šios nusikalstamos veikos apimtį – šalinamos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 išmokėjo S. P. iš viso 1262,79 Eur neapskaityto darbo užmokesčio.

137. Prokurorės teisme pateiktame kaltinime dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-31 išmokėta J. K. iš viso ne mažiau kaip 101,66 Eur (351,00 Lt ) neapskaityto darbo užmokesčio. 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada duota vertinant teisiamajame posėdyje duotus liudytojo J. K. parodymus ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje nurodyta J. K. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio suma pakeista iš 101,66 Eur į 110,75 Eur, tai yra padidinta 9,09 Eur. Teismas remiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada, atsižvelgdamas į nuosprendžio 130 punkte išdėstytus liudytojo J. K. parodymus, ir atitinkamai keičia kaltinimo aplinkybes dėl J. K. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio dydžio. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis V. K. buvo įspėtas teisiamajame posėdyje.

138. Atsižvelgus į nurodytus kaltinimo pakeitimus atitinkamai keičiama (mažinama) ir prokurorės teisme pateiktame kaltinime nurodyta bendra R. M. ūkio darbuotojams išmokėta neoficialaus darbo užmokesčio suma – vietoje 83773,48 Eur nurodoma 82519,78 Eur, kaip apskaičiuota 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje.

139. Atkreipiamas dėmesys, kad prokurorės pateiktame kaltinime nurodyta, kad R. V., V. L. ir S. G. išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio atitinkamais laikotarpiais – nuo 2013-08-01 iki 2017-09-31, nuo 2015-08-01 iki 2016-04-31 ir nuo 2015-10-01 iki 2015-11-31. Kadangi nurodyti mėnesiai – rugsėjis, balandis ir lapkritis turi po 30 dienų, o ne po 31 dieną, ši techninė klaida ištaisoma patikslinant datas.

 

Dėl neteisingų duomenų apie turtą ir jo naudojimą pateikimo

 

140. BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).

141. Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020). Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis.

142. Anksčiau aptariant kaltinamojo V. K. nusikalstamą veiką dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo ir konstatavus, kad V. K. faktiškai šiam ūkiui vadovavo, kaltinamasis V. K. yra tinkamas subjektas atsakyti ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį dėl neteisingų duomenų apie R. M. ūkio turtą ir jo naudojimą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms.

143. Kaip jau konstatuota anksčiau, kaltinamasis V. K., apgaulingai tvarkydamas R. M. ūkio finansinę apskaitą, pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos sutartį ūkininkės R. M. ūkio apskaitą tvarkančiai V. B. tyčia neperdavė duomenų apie ūkio darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį – 82519,78 Eur, ir V. B. šių ūkinių operacijų neįformino finansinės apskaitos dokumentais. Nors nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau paprastai finansinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei (ar neteisėtai įgyti svetimą turtą), t. y. ją lydi nusikaltimai finansams (nuosavybei). Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. K., kaip ūkininkės R. M. ūkio faktinis vadovas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, suprato ir žinojo, kad ūkininkės R. M. ūkio finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikus nurodytų duomenų, ūkininkės R. M. ūkio mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie ūkininkės R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą bus pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Remiantis bylos duomenimis, tai ir buvo padaryta – 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 4-6825, ją vertinant kartu su ankstesnėmis specialisto išvadomis (2019-02-18 specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-1798 ir 2020-08-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. M. ūkio Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573A) už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nedeklaruota iš viso 105128,71 Eur darbo užmokesčio ir 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, dėl to R. M. ūkis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 15769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio (išvardytos pateiktos deklaracijos), o R. M. ūkio VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neįrašyta R. M. ūkio darbuotojams R. V., J. K., M. M., P. J., R. K., V. L. ir S. G. priskaičiuotų 75996,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, sumų ir išmokų sumų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 30413,89 Eur įmokų (išvardyti pranešimai apie apdraustuosius). Liudytoja V. B., tvarkiusi tiek ūkininko V. K. ūkio, tiek ūkininkės R. M. ūkio finansinę apskaitą, patvirtino, kad ji pildė gyventojų pajamų, „Sodros“ deklaracijas pagal jai pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius.

144. Nustatyta, kad R. M. ūkio metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-31 teiktos R. M. vardu „on-line“ išoriniame portale, o pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui apie apdraustuosius laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2017-12-31 už draudėjo (R. M. ūkio) apdraustuosius teikė draudėjo įgaliotas asmuo V. B. (21 t., b. l. 78–84, 95–97). Šie duomenys, atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai buvo pateikiami elektroninėje erdvėje, kartu įvertinus ir artimus R. M. ir kaltinamojo V. K. ryšius (vienos šeimos nariai), taip pat byloje nustačius, kad V. K. buvo faktinis ūkininkės R. M. ūkio vadovas, taigi, pagal teismų praktiką, kaip jau aptarta nuosprendžio 141 punkte (vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia finansinę apskaitą tvarkantiems darbuotojams melagingus duomenis), yra atsakingas ne tik už finansinės apskaitos tvarkymą, bet ir deklaracijų apie turtą ir jo naudojimą bei pranešimų apie apdraustuosius pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, nepaneigia kaltinimo, kad būtent dėl jo neteisėtų tyčinių veiksmų ūkininkės R. M. ūkio finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikiant duomenų apie ūkio darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, į valstybės įgaliotoms institucijoms pateikiamas R. M. ūkio metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas bei pranešimus apie apdraustuosius buvo įrašyti neteisingi duomenys.

145. Apibendrinant tai, kas aptarta, nekyla abejonių, kad kaltinamojo V. K. veika buvo realizuojamas bendras sumanymas – ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinėje apskaitoje nefiksuoti dalies ūkinių operacijų siekiant išvengti mokesčių, o su tokiu jo veikos modeliu glaudžiai susijusi ir tolesnė įvykių eiga, kai žinomai neteisingi duomenys atitinkamuose dokumentuose buvo pateikiami valstybės įgaliotoms institucijoms. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą (tiesiogine tyčia) – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Kadangi dėl neteisėtos kaltinamojo V. K. veikos buvo išvengta 46183,14 Eur, t. y. daugiau nei 900 MGL (45000 Eur), mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, V. K. nusikalstama veika prokurorės teisme pateiktame kaltinime teisingai kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nes, vadovaujantis BK 3 straipsniu, ji laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią).

146. Atsižvelgus į kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo, pakeitimus atitinkamai keičiama ir prokurorės teisme pateiktame kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodyta bendra R. M. ūkio darbuotojams išmokėta neoficialaus darbo užmokesčio suma – vietoje 83773,48 Eur nurodoma 82519,78 Eur, kaip apskaičiuota 2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje. Be to, teismui iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo pašalinus aplinkybę dėl neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimo S. P. bei padidinus J. K. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą, atitinkamai keičiamos, remiantis specialisto išvada, nedeklaruoto darbo užmokesčio ir apskaičiuotų mokesčių sumos kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

 

Dėl poveikio liudytojui

 

147. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai gali būti veikiami įvairiais būdais – prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, ir taip neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-481/2013, Nr. 2K-348-303/2015, 2K-64-1073/2022, 2K-11-697/2023). Šio nusikaltimo subjektas gali būti ir tos pačios bylos procese dalyvaujantis asmuo.

148. Šioje byloje V. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. pradžioje, siekdamas paveikti liudytoją P. G., kad šis pakeistų 2018 m. birželio 8 d. duotus parodymus dėl V. V. darbo V. K. ir R. M. ūkiuose, įtikinėjo P. G., kad šis atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimai apgaulingo R. M. ir V. K. ūkių apskaitos tvarkymo duotų melagingus parodymus, kad V. V. nedirbo V. K. ir R. M. ūkiuose, ir nurodė, kad P. G. be reikalo „kišo liežuvį“ FNTT, nusamdys advokatą ir gaus pakeisti parodymus.

149. Kaltinamasis V. K. kaltės dėl poveikio liudytojui nepripažino ir paaiškino, kad 2019 metų pradžioje P. G. kvietimu buvo nuvykęs pas pastarąjį į namus. P. G. jam pasakojo, kad buvo prigirdytas alkoholio pas V., o kitą dieną jį neblaivų nuvežė į FNTT apklausai, kad jis (P. G.) padarė labai negerą dalyką – apkalbėjo jį (kaltinamąjį) nebūtais dalykais. Kaltinamojo teigimu, P. G. jo atsiprašinėjo, klausė, ką jam (P. G.) dabar daryti, ir jis (kaltinamasis) pasakė, kad P. G. eitų pas prokurorus, pas advokatus, tačiau jis P. G. neįtikinėjo, kad šis pakeistų parodymus, nesakė, kad „be reikalo čia kišo liežuvį“, kad nusamdys advokatą ir jis (P. G.) turės pakeisti parodymus, nes, kaltinamojo aiškinimu, nebuvo „ką įtikinėti“. Kaltinamasis nurodė, kad P. G. apkalbėjo jį, nes pasakė, kad V. V. dirbo pas jį ūkyje ir R. M. ūkyje.

150. Taigi, kaltinamasis V. K. neneigia buvęs pas liudytoją P. G. ir kalbėjęs apie pastarojo apklausą FNTT dėl V. V. darbo, tačiau nepripažįsta įtikinėjęs P. G., kad šis pakeistų duotus parodymus dėl V. V. darbo jo (V. K.) ir R. M. ūkiuose, t. y. nesutinka su kaltinimu, kad jis darė poveikį P. G., siekdamas paveikti pastarąjį duoti melagingus parodymus. Tokią kaltinamojo poziciją teismas laiko jo siekiu išvengti atsakomybės, kadangi jo parodymus apie pokalbio su P. G. turinį paneigia nuoseklūs ir logiški pastarojo parodymai bei jo (P. G.) elgesys po pokalbio su kaltinamuoju V. K. – pranešimas liudytojai R. E.-V. apie V. K. reikalavimą pakeisti parodymus, kreipimasis pagalbos į pažįstamą buvusį policijos pareigūną M. V., baiminantis, kad kaltinamasis V. K. gali jam (P. G.) kažką blogo padaryti. Teismas neturi pagrindo liudytojo P. G. parodymus laikyti nepatikimais, kadangi dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių jie yra vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

151. Apklausiamas teisiamajame posėdyje P. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. jam poveikio nedarė, buvo atvažiavęs ir pasakė: „Gausi parodymus pakeisti, nes prišnekėjai nesąmonių“, negrasino. Jis (P. G.) nesutiko pakeisti parodymų dėl V. V., jog šis dirbo ūkyje. Kai V. K. atvažiavo dėl parodymų pakeitimo, tai pastarajam jis nieko nesakė, nes bijojo, kad jam gali kažką padaryti, padegti namą ar šeimai pakenkti, ar jį patį gali užmušti, ar kažką pasamdyti. Jis V. K. pasakė, kad buvo atvažiavusi R. V. anksčiau, kad jis buvo FNTT apklausoje dėl V. V. Spaudimo iš nieko nepatyrė, kiti asmenys neprašė duoti kažkokių parodymų, jis bijojo tik V. K. Pastarasis anksčiau jį mušė, vieną kartą vos neužmušė – mušė, spardė, jis buvo „atsijungęs“. Smurtas tęsėsi iki 2010 metų, nes V. K. sakydavo: „Tu man esi skolingas ir niekur nepabėgsi, turi man atidirbti“. Jis į policiją dėl smurto nesikreipė, V. K. bijojo, nes visi – pastarojo pažįstami, niekas nepadės. R. V. jis pasakė, kad V. K. liepė pakeisti parodymus. Su M. V. (buvusiu kriminalistu) susirašinėjo per „Messenger“ ir pastarajam jis pasakė, kad su V. K. prasidėjo bylos, M. V. sakė nenusileisti. R. V. jo prašė paliudyti apie tai, kad jos vyras dirbo. Pati R. V. jį nuvežė į tą pirmą apklausą FNTT. Važiuojant ji sakė, kad V. K. nori apgauti, nori namą atimti, kad V. V. nemokėjo algos, klausė, ar jis gali paliudyti, kad V. V. dirbo. Žmona jam sakė, kad V. K. buvo antrą kartą atvažiavęs su R. S., bet jis (P. G.) tada buvo užsienyje.

151.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad po jo apklausos FNTT pas jį į namus (duomenys neskelbtini)  buvo atvažiavęs V. K. ir pastarajam jis pasakė, kad liudijo prieš jį FNTT, tai yra pasakė teisybę, kad V. V. dirbo pas jį (V. K.) ūkyje. Tada V. susinervino ir pasakė, kad nusamdys advokatą ir jis (P. G.) turės pakeisti parodymus. Pasakė, kad kam čia kiša savo liežuvį, paklausė, ar nori su juo kariauti. Nieko tada jis V. K. nebeatsakė, ir pastarasis išvažiavo. Tada jis sunerimo, kad be reikalo liudijo FNTT, kadangi jis pažįsta V. K., yra daug metų pas šį dirbęs, žino, kad pastarasis yra kerštingas ir gali jam kažką blogo padaryti ar jo šeimai, tai yra padegti namus ar nusamdyti kokius kitus žmones, kad su juo susidorotų, jį sumuštų. Tačiau į FNTT ar į policiją dėl to nesikreipė. Paskambino R. V. ir papasakojo, kas nutiko, – kad buvo atvažiavęs V. K. ir liepė pakeisti parodymus, kad V. V. nedirbo pas jį ūkyje. Po to jis dar parašė per „Messenger“ programėlę telefone savo pažįstamam M. V., papasakojo situaciją ir paprašė kaip buvusio (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno pagalbos, kad, jeigu V. K. pradėtų jam kažką blogo daryti, grasinti, M. V. padėtų apsaugoti jį (P. G.). Kiek jis pamena, M. V. atrašė, kad darytų įrašus, nes kitaip nieko neįrodys. Į jokias institucijas dėl to nesikreipė, pareiškimo nerašė. Po to išvyko į užsienį dirbti, tai buvo 2019 m. kovo pabaiga. Patikslina, kad 2018 m. rudenį V. buvo pas jį atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ir tada pastarajam jis pasakė, kad davė parodymus FNTT. V. jam pasakė, kad gaus jis eiti į teismą ir daugiau nieko negrasino, o tik 2019 m. vasario mėn. buvo dar kartą atvažiavęs pas jį į namus ir tada jam pagrasino, kad nusamdys advokatą, kad pakeistų parodymus FNTT. Jam išvykus į užsienį, paskambino jo sugyventinė L. T. ir pasakė, kad į namus (duomenys neskelbtini) vėl buvo atvykęs V. su R. S. ir jo ieškojo, klausė, kada grįš. Skambučių ar SMS žinučių iš V. nesulaukė, tačiau pastarojo toks elgesys, psichologinis spaudimas jį neramina, kad jam ar jo šeimai pakenks. Daugiau iš kitų asmenų grasinimų ar psichologinio spaudimo dėl liudijimo FNTT negavo. Jeigu bus Lietuvoje, teisme dalyvaus (5 t., b. l. 87–89).

151.2. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad 2019 m. pradžioje pas jį atvyko V. K. ir pasakė, kad be reikalo kišo savo liežuvį FNTT, kad nusamdys advokatą ir gaus pakeisti parodymus – sakyti, kad V. V. nedirbo pas jį (V. K.) ūkyje. V. K. tai pasakė ramiu tonu, jam negrasino, nemušė ar kaip kitaip nebandė padaryti prievartos, tačiau po tokių žodžių jis išsigando, kad jį kažkokiu nors būdu vis tiek privers meluoti ir pakeisti parodymus, o už melagingus parodymus žino, kad jam gali iškelti baudžiamąją bylą. Žino, koks V. K. yra įtakingas, todėl ir iš karto, kai V. išvažiavo, galbūt dar tą pačią dieną, paskambino R. V., papasakojo, kas įvyko, taip pat parašė per „Messenger“ programėlę savo senam draugui, buvusiam policininkui M. V., prašė pastarojo patarimo, ką reikėtų jam daryti, turint omenyje, jeigu V. bandytų jį nuskriausti, siekdamas, kad keistų duotus parodymus FNTT. V. K. jam nieko nesiūlė, neįtikinėjo, tiesiog taip pasakė ir išvažiavo (5 t., b. l. 90–95).

152. Kaip jau minėta, liudytojo P. G. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

152.1. Liudytoja R. E.-V. parodė, kad P. G. dirbo V. K. ūkyje, vergavo ten, V. K. skriausdavo jį, pasityčiodavo iš jo, laikė kaip šuniuką. P. G. yra sakęs, kad yra bandęs pabėgti, nes jį skriausdavo ir atlyginimo nemokėdavo, bet V. K. visą laiką jį susigrąžindavo. P. G. daug yra pripasakojęs – jam V. K. buvo raktikaulį sulaužęs ir išvarė dirbti, pjauti malkų. Jie nuvažiavo pas P. G., pasakė visą situaciją, kaip V. K. su jais pasielgė, ir P. G. sutiko liudyti. Nei ji, nei jos vyras P. G. nedarė poveikio dėl parodymų turinio. Jie nuvežė P. G. į FNTT, nes šis pasakė, kad neturi su kuo nuvykti. P. G. jai po kelių dienų paskambino išsigandęs ir pasakė, kad V. K. buvo pas jį atvažiavęs ir pasakė: „Ką tu, durniau, pridirbai?“, sakė, kad pasamdys „krūtą“ advokatą, nuveš į FNTT ir gaus pakeisti parodymus, kad taip nebuvo. P. G. jai atsiuntė ir susirašinėjimo telefonu žinutes, pastarasis bijo.

152.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. E.-V. parodė, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl jos vyro V. V. neoficialaus darbo V. K. ūkyje buvo apklaustas liudytojas P. G., kuris taip pat dirbo pas V. ūkyje. Po apklausos jai P. G. paskambino telefonu labai išsigandęs ir pasakė, kad „dabar mane pakas“, ir pradėjo pasakoti, kad pas jį į namus (duomenys neskelbtini)  atvažiavo V. K. ir pradėjo jam grasinti, jį įžeidinėti. Pasakė, kad „ką čia prišnekėjai, dabar pasiims tave, nusiveš atgal į FNTT, ten viską paneigsi, nusamdys „krūtą“ advokatą“. Be to, P. G. jai pasakė, kad jis pagalbos kreipėsi ir į buvusį (duomenys neskelbtini)  policijos pareigūną M. V. dėl V. K. grasinimų. Kiek vėliau iš P. G. sugyventinės L. T. sužinojo, kad V. K. buvo atvykęs į jų namus dar kartą, tačiau P. jau nebebuvo namuose, nes jis išvyko į užsienį darbuotis ir planuoja grįžti 2019 m. birželio pabaigoje arba liepos viduryje (6 t., b. l. 194–196).

152.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. E.-V. parodė, kad tyrėjui paklausus, gal dar pažįsta žmonių, kurie yra nukentėję nuo V. K. ir kad būtų dirbę kartu su V. V., ji prisiminė P. G., kuris bandė keletą kartų pabėgti nuo V. K., dar kai V. V. dirbo. Paskambino P. G. ir papasakojo jam apie savo problemą su V. K. P. G. nenustebo dėl V. K. poelgio, nes daug kam ne paslaptis jo nesąžiningumas, todėl seniai ir pravardę „žulikas“ turi, bet P. G. nustebo, kad V. K. taip pasielgė su ja, savo dukterėčia. Ji paklausė P. G., ar šis galėtų tyrėjui papasakoti, ką jis žino apie V. K., apie V. V. darbą, ir P. G. sutiko. Po to, netrukus po P. G. apklausos FNTT, jai pats P. G. išsigandęs paskambino ir papasakojo, kad V. K. pas jį atvažiavo ir grasino. Jai P. G. papasakojo, kad V. K. įvažiavo į kiemą ir iškart užsipuolė jį: „Ką tu čia, durniau, pridirbai visokių nesąmonių, aš tau nusamdysiu „krūtą“ advokatą ir gausi pakeisti parodymus...“. Turi išsisaugojusi P. G. atsiųstas žinutes, kurias jis siuntė buvusiam (duomenys neskelbtini)  kriminalistui M. V. (dabar jis pensijoje), iš jų suprato, kad V. K. grasino P. G. „pakasti“. Įsivaizduoja, kad P. G. labai išsigando, nes V. K. buvo teistas už nužudymą. V. K. dar keletą kartų buvo užsukęs pas P. G., kiek ji suprato, tai bandydavo P. G. psichologiškai paveikti, parodyti, kad šis yra stebimas. Jai pats P. G. pranešdavo, pastarasis labai bijo V. K. susidorojimo su juo ir jo šeima. P. G. išvis nekonfliktiškas žmogus. Su P. G. ji pažįstama gal nuo 1994 m. Ji matydavo, kaip P. G. dirbdavo pas V. K. ne tik ūkio darbus, bet ir su kitais darbininkais pasiėmęs benzopjūklus išvykdavo į mišką. Tik po kiek laiko sužinojo, kad P. G. yra jos mamos, o taip pat ir V. K., pusbrolio posūnis. Kaime daug kas kalbėjo, taip pat ir spaudoje rašė, kaip P. G. bandė pabėgti iš V. K. vergijos. Su P. G. teta Z. P. kalbėjo, tai ši senyvo amžiaus moteris papasakojo jai, kaip ji slapstė P. G. nuo V. K. persekiojimo. Konfliktas, kiek ji suprato, buvo dėl to, kad P. G. tiesiog vergavo pas V. K., dirbdavo visokius darbus be atlygio, bet vieną kartą nusprendė pabėgti. Buvo kalbų, kad V. K. kažkokį turtą užrašė P. G. vardu, todėl ieškojo, kad susigrąžintų (7 t., b. l. 1–8).

152.4. 2020 m. balandžio 27 d. 20.02 val., 2020 m. gegužės 7 d. 10.20 val. R. E.-V. elektroniniu paštu tyrėjai P. P. atsiuntė P. G. susirašinėjimą SMS žinutėmis, vykusį 2019-02-11, kur P. G. buvusiam (duomenys neskelbtini)  kriminalistui M. V. nurodo, kad jį (P. G.) nori pakasti, nes perdavė į (duomenys neskelbtini) FNTT, ir jam atrašo, kad bandytų visus grasinimus įrašyti (7 t., b. l. 10–17).

152.5. Liudytoja L. T. parodė, kad su P. G. pradėjo gyventi kartu 2001 metais. Pas V. K. P. G. dirbo 9–10 metų. Po 2011 metų P. G. nebedirbo, pabėgo. Buvo atvažiavęs V. K. ir jos paprašė, kad pakviestų P. Po pokalbio P. G. papasakojo, jog V. K. prašė, kad P. G. neliudytų, jog dirbo, bet pinigų jam nemokėjo. Tų konfliktų buvo daug per 10 metų. Vyras buvo sumuštas, per prievartą ne vieną kartą iš namų buvo išvežtas. V. K. atvažiuodavo su savo darbuotojais, prie jos, prie mažo vaiko dar smūgį suduodavo ir išsiveždavo dirbti per prievartą. Tuos 10 metų abu kentėjo, dabar vyras yra užsienyje, išvažiavo 2010–2011 metais, nuolat važinėja į užsienį dirbti. Kai vyras buvo išvykęs dirbti į užsienį, kurį laiką V. K. jo ieškojo, buvo grasinimų, buvo atvažiavęs V. K. pas ją į namus ir prašė pasakyti, kur vyras yra. Nežino, ar P. G. kalbėjosi su R. V., nežino, ar su kuo kitu kalbėjosi. Nežino, kiek kartų V. K. jos vyrui siūlė kyšį, P. G. kyšių negavo nei iš V. K., nei iš R. V. 

152.6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. T. parodė, kad, kiek prisimena, vasario ar kovo mėnesį pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini)  kaime, atvažiavo ūkininkas V. K., pas kurį jos vyras (P. G.) dirbo daugelį metų. V. paprašė pakviesti P., tačiau apie ką jie kalbėjosi ir ar buvo grasinta, nežino. (6 t., b. l. 176–177).

152.7. Liudytojas V. V. parodė, kad jam P. G. pats skambindavo ir pasakydavo, kad atvažiuoja V. K. į namus ir daro spaudimą, kad neliudytų byloje, kad atsiimtų savo parodymus. Pats nėra matęs, kad V. K. kažkaip smurtautų prieš P. G., bet pastarasis jam yra sakęs, kad mėlynė nuo V. K.

152.8. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškime-pranešime V. V. nurodė, kad 2018 m. gegužės pabaigoje, pateikus skundą FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai dėl jo neoficialaus darbo V. K. ūkyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje apklaustas liudytojas P. G. Po to jam ir jo žmonai R. E.-V. bendraujant su P. G., šis skundėsi, kad po jo apklausos FNTT pas jį į namus (duomenys neskelbtini)  atvyko V. K. ir jam pradėjo priekaištauti, kad šis „kiša liežuvį į ne savo reikalus“, taip pat pasakė, kad nusamdys advokatą ir jis turės pakeisti parodymus (7 t., b. l. 33–34).

152.9. Liudytojas R. V. parodė, kad jis nežino faktinių aplinkybių apie darytą poveikį P. G., jam tik R. E.-V. yra minėjusi, kad V. K. grasina P. G. – kažkas buvo, kad V. K. buvo nuvažiavęs pas P. G., kad jai skambinęs P. G.

152.10. Liudytojas S. R. (FNTT tyrėjas) parodė, kad dėl liudytojo P. G., jeigu gerai prisimena, buvo V. V. paprašyta, kad pateiktų duomenis asmenų, kurie gali patvirtinti, kad V. V. dirbo V. K. ūkyje, atliko tam tikrus darbus. Galimai V. V. ir nurodė šitą žmogų. P. G., jei gerai prisimena, patvirtino V. V. parodymus apie darbą, nurodė, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini)  rajone žinomas, įtakingas asmuo, gąsdina žmones, darbuotojus, nemoka jiems atlyginimų. V. V. ir R. V. P. G. apklausoje nedalyvavo.

153. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią V. K. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, jog liudytojas P. G. ar kiti liudytojai, kurių parodymai patvirtina liudytojo P. G. parodymus, galėjo apkalbėti V. K., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Visi anksčiau nurodyti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą. Taigi nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.

154. Atkreipiamas dėmesys, nors liudytojas P. G. nurodė, kad kaltinamasis jam poveikio nedarė, negrasino, tačiau P. G. atskleistas jo pokalbio su V. K. turinys, jį vertinant bendrame byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su P. G. ir V. K. santykiais ilgą laikotarpį, kontekste (anot liudytojų P. G., L. T., V. K. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš P. G. ir pastarasis kaltinamojo bijojo), aiškiai rodo, kad kaltinamasis V. K., akivaizdžiai suvokdamas savo įtakos P. G. reikšmę, tikslingai siekė paveikti liudytoją P. G., kad šis pakeistų duotus parodymus ir melagingai liudytų. 

155. Teismo nuomone, byloje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų V. K. kaltei padarius aptariamą nusikalstamą veiką pagrįsti. Nekyla abejonių, jog kaltinamasis V. K. susitikimo su liudytoju P. G. metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įtikinėdamas P. G. duoti melagingus parodymus, kad V. V. nedirbo jo (V. K.) ir R. M. ūkiuose, bei nurodydamas, kad P. G. be reikalo „kišo liežuvį“ FNTT, kad nusamdys advokatą ir P. G. turės pakeisti parodymus, siekė paveikti pastarąjį, kad jis pakeistų parodymus baudžiamojoje byloje dėl V. V. darbo V. K. ir R. M. ūkiuose, suprato, kad tokiais savo veiksmais neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis V. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo V. K. veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

 

       Dėl bausmės  

 

156. Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

157. Skirdamas bausmes kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011).

158. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. K. ir vertindamas jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. K. padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus – vieną, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 220 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), du, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 233 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

159. Vertindamas kaltinamojo V. K. asmenybę teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, jų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis V. K. neteistas (15 t., b. l. 5), baustas administracine tvarka (15 t., b. l. 6–15), yra ūkio savininkas (3 t., b. l. 96–97). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. K. nėra linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus.

160. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo V. K. padarytų nusikaltimų pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas kaltinamajam V. K. už padarytus nusikaltimus skiriant prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Nustatant baudos dydį už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo), taikoma šio nusikaltimo padarymo metu (nuo ne anksčiau kaip 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija (galiojo iki 2017 m. spalio 5 d.), kai už apysunkį nusikaltimą buvo nustatyta bauda iki 1000 MGL dydžio. Kitos veikos padarytos po 2017 m. spalio 5 d., todėl taikoma šiuo metu galiojanti BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija (už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 150 iki 6000 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 100 iki 4000 MGL dydžio, nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 50 iki 2000 MGL dydžio).

161. Nustatydamas skiriamų baudų dydžius teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bet ir į gana ilgą procesą (nuo 2018 m.), todėl skiria kaltinamajam V. K. už padarytas nusikalstamas veikas baudas, mažesnes negu įstatymo (BK 47 straipsnis) numatyti tokių bausmių vidurkiai – baudos vidurkis už sunkų nusikaltimą yra 3075 MGL, už nesunkų – 1025 MGL, už apysunkį – 2050 MGL, o pagal BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., baudos vidurkis už apysunkį nusikaltimą (aktualu skiriant bausmę dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo) buvo 500 MGL. Pažymėtina, jog ir prokurorė prašo kaltinamajam skirti baudas, mažesnes negu įstatymo numatyti tokių bausmių vidurkiai. 

162. Kaltinamajam V. K. skiriamų baudų dydžius teismas skaičiuoja taikydamas nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu (atitinkamai iki 2018 m. sausio 1 d. ir po to) nustatytą vieno MGL (BBND) dydį, t. y. 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031) skirdamas baudas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (abi veikas), ir 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707) skirdamas baudas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį.  

163. Kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl ūkininkės R. M. ūkio apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo) ir BK 220 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Po to prie taip subendrintos bausmės iš dalies pridedamos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl ūkininko V. K. ūkio apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo) ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). 

 

Dėl civilinių ieškinių

 

164. Teisminio nagrinėjimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini)  skyrius (VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius prijungtas prie VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, 21 t., b. l. 50–58) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš V. K. 35 759,40 Eur VSDFV (duomenys neskelbtini)  skyriaus naudai. Ieškinyje nurodoma, kad V. K. ūkio apskaitoje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neapskaitytas 11 296,24 Eur neoficialus darbo užmokestis bei į valstybės biudžetą nesumokėta 4 686,01 Eur mokėtinų mokesčių: 3 977,56 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 702,33 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 6,12 Eur įmokų į garantinį fondą (2017–2018 m.). Taip pat V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai jam vadovaudamas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nefiksavo finansinėje apskaitoje 77 645,97 Eur darbuotojams faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir teikė neteisingus SAM3SD pranešimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 31 073,39 Eur žalą, kurią sudaro 26 384,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, 4 658,75 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei 30,53 Eur įmokos į Garantinį fondą (21 t., b. l. 38–39).

165. Teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVMI) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš V. K. priteisti valstybės naudai 18 334,67 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad neapskaityta V. K. ūkio apskaitoje, t. y. neoficialaus darbo užmokesčio nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo išmokėta 11 296,24 Eur ir į valstybės biudžetą nesumokėta 2 196,66 Eur mokėtinų mokesčių: 2 179,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 17,29 Eur įmokų į garantinį fondą. Taip pat V. K., vykdydamas veiklą ūkininkės R. M. ūkio vardu ir faktiškai vadovaudamas šiai veiklai išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą, t. y. neoficialų darbo užmokestį, 83773,48 Eur ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 16 138,01 Eur mokėtinų mokesčių: 16 016,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 121,31 Eur įmokų į garantinį fondą. Ieškinyje pažymėta, kad žalos atlyginimas valstybės biudžetui įmanomas tik civilinio ieškinio patenkinimo atveju, tačiau dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnyje nustatyto senaties termino mokesčių administratorius neturi galimybės žalos išieškoti MAĮ nustatyta tvarka, todėl civilinis ieškinys dėl valstybei padarytos turtinės žalos nagrinėjamu atveju reiškiamas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka, nes tai vienintelis būdas nagrinėjamu atveju apginti valstybės turtinius interesus (21 t., b. l. 17–18).

166. Teismo nuomone, tiek VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek (duomenys neskelbtini) AVMI reikalavimai iš kaltinamojo V. K. priteisti nesumokėtus mokesčius yra pagrįsti .

167. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. apgaulingu tiek savo (V. K.) ūkininko ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, tiek ūkininkės R. M. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie ūkininkės R. M. ūkio turtą ir jo panaudojimą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, siekė nuslėpti tikruosius duomenis apie minėtų ūkių ūkinę veiklą ir dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus į apskaitą ūkininko V. K. ūkio darbuotojams išmokėto iš viso 3586,05 Eur neoficialaus darbo užmokesčio bei ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams išmokėto iš viso 82519,78 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, šie ūkiai nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių – ūkininko V. K. ūkis nesumokėjo 1 281,54 Eur, iš jų: 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 530,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 93,64 privalomo sveikatos draudimo įmokų (2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 4-6825), o ūkininkės R. M. ūkis, kuriam faktiškai vadovavo V. K. ir yra atsakingas dėl neteisingų duomenų apie R. M. ūkio turtą ir jo naudojimą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, nesumokėjo 46183,14 Eur, iš jų: 15 769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 25 892,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4 490,61 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą (2023 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 4-6825, nuosprendžio 143 punktas).

168. Pažymėtina, kad nustatytų neigiamų padarinių – į valstybės biudžetą nesumokėtų 47 464,68 Eur mokesčių – atsiradimą sąlygojo neteisėti kaltinamojo V. K. veiksmai, pasireiškę anksčiau nuosprendyje jau aptartu ir konstatuotu apgaulingu tiek ūkininko V. K. ūkio, tiek ūkininkės R. M. ūkio teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos tvarkymu. Dėl kaltinamojo V. K. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie ūkininkų V. K. ir R. M. ūkių, vykdančių individualią žemės ūkio veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, privalomus mokėti mokesčius, dėl jo nusikalstamų veiksmų minėti ūkininkų ūkiai išvengė prievolės mokėti valstybei privalomus mokėti mokesčius ir įmokas, o valstybės biudžetas neteko 16 426,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 26 423,03 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4584,25 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą įplaukų ir dėl to patyrė 47 464,68 Eur turtinę žalą negautų pajamų forma. Taigi, tarp kaltinamojo V. K. neteisėtų veiksmų (padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje) ir valstybės bei VSDF biudžetams padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

169. Spręsdamas dėl civilinių ieškinių, kuriais prašoma priteisti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius, pagrįstumo teismas atkreipia dėmesį, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad mokesčių nesumokėjimas (neįvykdyta mokestinė prievolė) gali būti vertinamas kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). 

170. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje yra nustatytas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Kartu pažymėtina, kad to paties Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu straipsnio 1 dalyje numatytą terminą galima tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

171. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai mokesčių administratorius negalėjo apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Taigi reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, todėl, remiantis jau minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą taikytinas civilinės atsakomybės institutas – reikalavimai dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kyla iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimų valstybės finansams padarymo (BK 220, 222 straipsniai).

172. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir (duomenys neskelbtini) AVMI civiliniais ieškiniais prašoma iš kaltinamojo V. K. priteisti ir ūkininko V. K. ūkio nesumokėtus į valstybės biudžetą mokesčius, kai V. K. šiuo nuosprendžiu nuteisiamas tik dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, finansinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o šis įstatymas nenumato neigiamų padarinių (žalos) valstybės biudžetui požymio. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Tuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 pažymėta, kad BK specialiojoje dalyje yra ne vienas mokestinės prigimties straipsnis, kuris nors ir nenumato žalos valstybės biudžetui požymio, bet yra tiesiogiai susijęs su tikslu nuslėpti mokesčius.

173. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi kaltinamojo V. K. civilinės atsakomybės požymiai – žala padaryta jo tyčiniais nusikalstamais veiksmais ir nėra galimybės žalą išieškoti (įvykdyti mokestinę prievolę) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Todėl daroma išvada, kad tiek VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek (duomenys neskelbtini) AVMI reikalavimai iš kaltinamojo V. K. priteisti nesumokėtus mokesčius yra pagrįsti.

174. Kaip jau minėta, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius prašo priteisti iš V. K. 35 759,40 Eur nesumokėtų mokesčių VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai, o (duomenys neskelbtini) AVMI prašo priteisti iš V. K. 18 334,67 Eur nesumokėtų mokesčių valstybės naudai. Išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad neįtraukus į apskaitą ūkininko V. K. ūkio darbuotojams išmokėto iš viso 3586,05 Eur neoficialaus darbo užmokesčio bei ūkininkės R. M. ūkio darbuotojams išmokėto iš viso 82519,78 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, šie ūkiai nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių – ūkininko V. K. ūkis nesumokėjo 1 281,54 Eur, iš jų: 657,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 530,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 93,64 privalomo sveikatos draudimo įmokų, o ūkininkės R. M. ūkis nesumokėjo 46183,14 Eur, iš jų: 15 769,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 25 892,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4 490,61 Eur privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir 30,53 Eur įmokų į garantinį fondą, t. y. nesumokėjo 16 426,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 31 037,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į garantinį fondą, civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies ir priteisiama iš kaltinamojo V. K. 31 037,81 Eur VSDFV (duomenys neskelbtini)  skyriaus naudai bei 16 426,87 Eur valstybės naudai.

 

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

 

175. Byloje yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. K., turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)  rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, vidutinė rinkos vertė: 5 550 Eur; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, vidutinė rinkos vertė: 6 510 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant bet kokia teisine forma šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Šio turto saugotoju paskirtas V. K.

176. Kadangi šiuo nuosprendžiu tenkinami Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini)  skyriaus ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai, jiems užtikrinti paliktinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą kaltinamajam V. K. priklausantį turtą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

 

Dėl daiktinių įrodymų

 

177. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti 2018-07-11, 2018-08-03 dokumentų pateikimo protokolais, 41 segtuvas, ir V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti 2018-07-12, 2018-08-03 dokumentų pateikimo protokolais, 25 segtuvai, saugomi FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini atitinkamai R. M. ir V. K. ūkiams.

178. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)  rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžių garso įrašai, įrašyti į kompaktinius diskus, supakuoti į paketą Nr. 1, laikomi prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, dvi veikos), 220 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.); 

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo) 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo ūkininkės R. M. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo) ir 220 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, po to prie taip subendrintos bausmės pridėti dalį – 100 MGL (3766 Eur) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo ūkininko V. K. ūkio finansinės apskaitos tvarkymo) paskirtos baudos bei dalį – 50 MGL (2500 Eur) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 650 MGL (31 266 Eur) dydžio baudą.

Paskirtai baudai sumokėti nustatyti šešių mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Išaiškinti V. K., kad jam paskirtą baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai. Tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7, 8 dalys). 

Iš dalies tenkinant Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini)  skyriaus ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius iš V. K. priteisti:

- 31 037,81 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 81 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini)  skyriaus naudai; 

- 16 426,87 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 87 ct) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)  seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, vidutinė rinkos vertė: 5 550 Eur; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, vidutinė rinkos vertė: 6 510 Eur. Nustatyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant bet kokia teisine forma šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Šio turto saugotoju paskirti V. K.

Apie laikiną nuosavybės teisės apribojimą pranešti turto arešto registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – R. M. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus 2018-07-11, 2018-08-03 dokumentų pateikimo protokolais, 41 segtuvą, ir V. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus 2018-07-12, 2018-08-03 dokumentų pateikimo protokolais, 25 segtuvus, saugomus FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti atitinkamai R. M. ir V. K. ūkiams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžių garso įrašus, įrašytus į kompaktinius diskus, supakuotus į paketą Nr. 1, laikomus prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.     

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

 

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

 

 

Teisėja                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė