Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.11.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei ir Renatai Vasiliauskienei,
dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,
trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovui Tomui Stašūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismą priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ 1 528,88 EUR išmokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys reiškiamas dėl dviejų įvykių, kurių metu žala buvo padaryta akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ draustam turtui. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3078116, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė kaip draudikas gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas kavos aparatas, dulkių siurblys, dalinis namų apšvietimas, boileris. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2069161 administravimą, kurio metu draudikui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. surašytas aktas, kuriame pateikiama išvada, kad dėl elektros iškrovos buvo pažeistos abiejų įrenginių sisteminės plokštės. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. Ieškovė 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su paklausimu dėl įvykio į akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo akcinės bendrovės „Litgrid“ 110 kv tinkle. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2020 m. gegužės 25 d. pretenzija buvo pateikta akcinei bendrovei „Ligrid“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalą. Draudikas 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 1128,89 EUR draudimo išmoka. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai Ieškovo reikalavimo netenkino. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2203591848, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas šaldytuvas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2068637 administravimą, kurio metu draudikui buvo pateiktas pranešimas, kuriame pažymima, kad po 2020 m. kovo 29 d. dingusios elektros pastebėta, kad nebešaldo šaldytuvas, pribėgo vandens, lemputė įjungimo dega, bet varikliuko nesigirdi. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. Ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi paklausimu dėl įvykio į atsakovę, kuri 2020 m. balandžio 15 d. pateikė atsakymą nurodydama, kad 2020 m. kovo 29 d. trečiojo asmens akcinės bendrovės „Litgrid“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo trečiojo asmens 110 kv tinkle. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2020 m. balandžio 17 d. pretenzija buvo pateikta trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalą. Draudikas 2020 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 399,99 EUR draudimo išmoka. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino. Nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teikdami atsiliepimus, remiasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, tačiau kaip išaiškinta teismų praktikoje atsakovas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės tik esant šiems pagrindams – nenugalimai jėgai arba nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Todėl tiek atsakymuose į pretenzijas, tiek Atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai yra nepagrįsti. Tiek pagal Taisykles, tiek pagal CK nuostatas, atsakovas įsipareigoja vartotojams teikti kokybišką elektros energiją (Taisyklių 50.4 p., CK 6.383 str. 1 d., 6.386 str. 1, 3 d). Ginčo atveju, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neužtikrinant kokybiško elektros energijos tiekimo (CK 6.246 str.). Visais ieškinyje minimais gedimų atvejais buvo fiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai. Byloje esantys defektiniai, apžiūrų aktai ir pranešimai patvirtina, kad įrenginių gedimai susiję būtent su elektros įtampos svyravimais, kas ieškovės nuomone įrodo esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (CK 6.247 str.). Žalos dydį kiekvienu atveju pagrindžia apžiūrų/defektų aktai, informacija apie tokių įrenginių kainas rinkoje, draudiko sprendimai dėl draudimo išmokų mokėjimo, mokėjimo pavedimai, nuotraukos (CK 6.249 str.).
Atsakovė akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovas privalėjo veikti, ir ar atsakovas veikė laikydamasi šių reikalavimų. Trečiajam asmeniui priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, dėl gedimo 110 kV tinkle atjungė elektros energijos persiuntimą, dėl šio gedimo nutrūko elektros energijos tiekimas 41 tūkstančiui vartotojų. Elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją. Gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėtina, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo/nesąlygoja klientų elektros įrenginių gedimo. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs virš 41 tūkstančio vartotojų, tačiau kitų elektros energijos vartotojų, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovo nurodomo įvykio metu atsakovas negavo. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovas tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (Taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas objektui buvo visiškai atstatytas per 1 val. Ši aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad klientų turto gedimo priežastis buvo – nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Ieškovas į bylą nepateikia defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Į bylą pateiktas tik vienas defektavimo aktas, kuriame nurodoma, kad dėl elektros iškrovos buvo pažeistos kavos aparato ir dulkių siurblio-roboto įrenginių sisteminės plokštės, nenurodant nei laiko, kada neva tai buvo elektros iškrova, kuri neva tai sugadino kliento įrangą, nei pateikia įtampos matavimus, kurie rodytų, jog tinkle buvo įtampos svyravimai ir jie buvo neleistini. Vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog atsakovo ir trečiojo asmens valdomose elektros tinkluose vyko kokie nors neleistini reiškiniai. Gedimai gali įvykti ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nėra atsakingi. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Vadovaujantis Taisyklių 56.8. įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog vartotojai tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne)suveikimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas (o įtampos svyravimus gali konstatuoti tik turintis žinių elektrotechnikos specialistas) būtų atvykęs į draudėjų objektus atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjų vidaus tinkle. Taip pat nėra pateikiama defektinio apžiūros akto, kuriame būtų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti elektros iškrova, kuri neva sukėlė draudėjų elektros prietaisų gedimus. Be to klientams tiekiama elektros energija yra iš 0,4 kV tinklo, tai reiškia, jog iš 110 kV tinklo (aukštos įtampos) elektra transformuojama į 10 kV ir 0,4 kV (žemos įtampos). Kiekvienu atveju yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti tiek trečiojo asmens įrenginiuose, tiek atsakovo įrenginiuose. Atsakovo vertinimu, visos aukščiau šiame atsiliepimo skirsnyje nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų atsakovo veiksmų bei nurodančių ar pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo tiesioginių veiksmų/neveikimo ir ieškovo nuostolių atsiradimo. Atsakovė laiko, kad ieškovas, administruodamas žalą, iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o būtent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Atlikti pirminį ir nuoseklų tyrimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo klientų įrangos, siekiant įsitikinti, ar to priežastis netinkami paties nebuvo kliento veiksmai, ar atsakovo veiksmai ar neveikimas, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, šiuo atveju buvo būtent ieškovo pareiga. Atlikti kvalifikuotą įvykio tyrimą ir nustatyti jo priežastį yra ieškovo, kaip žalą atlyginusio asmens pareiga, išmokant draudimo išmoką. Būtent ieškovas, siekdamas deliktu padarytos žalos atlyginimo, privalo pasirūpinti, kad žalos atsiradimo priežastis būtų nustatyta tinkamai ir savalaikiai. Ieškovas turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu įrodymų surinkimu, prieš išmokant draudimo išmoką tinkamai ištirti sugedusią įrangą, kad būtų nustatyta tikroji gedimo priežastis, tačiau to nedarė, nors ieškovui elgiantis rūpestingai, tokie įrodymai nesudėtingai galėjo (ir turėjo) būti surinkti. Taip pat ieškinio prieduose nurodyta, kad pridėtos nuotraukos. Tačiau peržiūrėjus pateiktus dokumentus nėra nuotraukų. Teismui pateiktas defektinis aktai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta, dėl elektros iškrovos buvo pažeistos kavos aparato ir dulkių siurblio-roboto įrenginių sisteminės plokštės. Defektiniame akte pateikta tik hipotetinė, o ne tikroji elektros įrangos gedimo priežastis. Antra, nurodyta gedimo priežastis –„dėl elektros iškrovos“ yra abstrakti ir nieko konkrečiai nepasakanti. Pabrėžtina, kad elektros tinklo gedimas nebūtinai sąlygoja (dažniausiai nesąlygoja) iškrovas, įtampos svyravimus ar viršįtampius, kadangi elektros tinklo gedimų gali būti įvairių, ir tokiems esant, elektros energijos persiuntimas nutrūksta (atsijungia) suveikus automatikai. Defektiniame akte nenurodyta apie tai, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą. Atsakovės vertinimu gedimas galėjo būti ne tik atsakovo valdomame tinkle ar trečiojo asmens, bet ir kliento vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Taisyklių reikalavimus turėjo tai padaryti). Prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog klientai eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų.
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Litgrid“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys atmetamas.
Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3078116, pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė kaip draudikas gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas kavos aparatas, dulkių siurblys, dalinis namų apšvietimas, boileris. Ieškovė dėl minėto įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2069161 administravimą, kurio metu draudikui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. surašytas aktas, kuriame pateikiama išvada, kad dėl elektros iškrovos buvo pažeistos abiejų įrenginių sisteminės plokštės. Ieškovė 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi su paklausimu dėl įvykio į akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ dėl informacijos apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo akcinės bendrovės „Ligrid“ 110 kV tinkle. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo akcinei bendrovei „Ligrid“, kuri atsisakė atlyginti žalą. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu buvo išmokėta 1128,89 EUR draudimo išmoka ieškovės draudėjui. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2203591848, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė kaip gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 29 d. įvykį, kurio metu buvo sugadintas šaldytuvas. Ieškovė dėl minėto įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2068637 administravimą, kurio metu ieškovei buvo pateiktas draudėjo pranešimas apie tai, kad po 2020 m. kovo 29 d. dingusios elektros pastebėta, kad nebešaldo šaldytuvas, pribėgo vandens, lemputė įjungimo dega, bet varikliuko nesigirdi. Ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi paklausimu dėl įvykio į atsakovę dėl informacijos apie atsakovės fiksuotus elektros energijos sutrikimus. Atsakovė 2020 m. balandžio 15 d. pateiktame atsakyme ieškovei nurodė, kad 2020 m. kovo 29 d. trečiojo asmens akcinės bendrovės „Litgrid“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo trečiojo asmens akcinės bedrovės „Litgrid“ 110 kv tinkle. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“, kuri atsisakė atlyginti žalą. Ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu buvo išmokėta 399,99 EUR draudimo išmoka. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją kompensuoti draudimo išmokos sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovo veiksmais.
Atsakovė akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą bei užtikrina patikimą ir saugų elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje. Atsakovas tiekia elektros energiją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Ieškovė elektros prietaisų - kavos aparato, dulkių siurblio, buvusių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gedimų priežastis grindžia uždarosios akcinės bendrovės „MDS Service“ 2020 m. balandžio 15 d. defektavimo aktu, kuriame nurodyta, kad abiejų įrenginių gedimo priežastimi buvo sisteminių plokščių pažeidimas dėl elektros iškrovos. Minėtame defektavimo akte nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių elektros energijos svyravimus ar viršįtampius, jų priežastis, nepaaiškinta, kaip elektros tiekimo nutraukimo faktas galėjo sugadinti elektros prietaisus, t. y. išvados nėra pagrįstos faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis. Vien tik prietaiso atjungimas nuo elektros energijos nelemia jo sugedimo. Minėtame defektavimo akte taip pat nenurodytas tikslus prietaiso sugedimo laikas, tik jo apžiūros data. Boilerio gedimo priežastis ieškovė grindžia bendrovės AG Service 2020 m. balandžio 9 d. raštu dėl buitinių prietaisų patikros, kuriame nurodyta, kad vandens nuotėkis sugadino teną, o tena perdegino valdymą. Minėtame dokumente nėra pateikta duomenų apie elektros įtampos svyravimus. Priešingai, nurodyta, kad boilerio gedimas yra savaiminis ir kad nėra galimybės nustatyti, ar boileris yra senesnis negu dešimt metų. Šaldytuvo gedimo priežastis ieškovė grindžia tik draudėjo pranešimu apie elektros įtampos svyravimus, tačiau nepateikia duomenų, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai ir kokią įtaką jie turėjo šaldytuvo gedimui. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami elektros prietaisų gedimo priežastims identifikuoti, juose nėra nurodyta aplinkybių, pagrindžiančių elektros prietaisų gedimo laiką, elektros įtampos svyravimus, jų priežastį bei ryšį su elektros prietaisų gedimais. Ieškovė neįrodė, jog elektros energijos tiekimo pertrūkis 2020 m. kovo 29 d. sukėlė įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas ir atsirasti ieškinyje nurodytų elektros prietaisų gedimas.
Vadovaujantis Elektros tiekimo taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės teikiamos elektros persiuntimo paslaugos neatitiko minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Atsakovės elektros atjungimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, kadangi tiek iš pateiktos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tiek ir iš įstatymo seka išvada, jog atsakovas turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.9 p. numato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Visais aukščiau nurodytais atvejais vartotojams buvo suteikta trečia patikimumo kategorija, o vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1. p., kai vartotojams suteikiama trečia patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Byloje nėra duomenų, kad elektros energijos sutrikimas truko ilgiau nei 24 val. ar kad elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per šį laiką. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad elektros tiekimas buvo atskurtas per vieną valandą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad elektros energijos pertrūkis 2020 m. kovo 29 d. buvo neteisėtas atsakovės veiksmas, o taip pat, jog minėtas elektros energijos pertrūkis sąlygojo ieškovės draudėjų elektros prietaisų gedimus, dėl kurių patirtai žalai atlyginti buvo sumokėta ieškovės prašoma kompensuoti draudimo išmoka. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė