Civilinė byla Nr. 2-329-577/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01413-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.3; 3.4.3.7.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ nemokumo byloje, suinteresuoti asmenys – kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „SALDA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gilėgilė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Bajoras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.
2. Pareiškėja UAB ,,IREC Baltic“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) prašė patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Bajoras“ bankroto byloje.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. daline nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl dalies – 652 983,87 Eur, reikalavimo pagrįstumo ir patvirtino 344 912,43 Eur finansinį reikalavimą, o prašymo dalį dėl 308 071,44 Eur reikalavimų atmetė.
4. Kitą finansinio reikalavimo dalį pareiškėja grindė 2019 m. balandžio 9 d. PVM (pridėtinės vertės mokestis) sąskaita faktūra. Pareiškėja nurodė, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą UAB „Bajoras“ pirko iš UAB „IREC Baltic“ įvairių prekių (medžiagų) už 216 074,82 Eur, tačiau už jas neatsiskaitė.
5. LUAB „Bajoras“ pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento LUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytą sutartį dėl prekių pirkimo–pardavimo, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113). Ieškinyje nurodė, kad ji iš UAB „IREC Baltic“ prekių, nurodytų minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, neužsakė ir nepirko, niekada nesiekė gauti ir negavo, tokios prekės LUAB „Bajoras“ nebuvo reikalingos. Sutartis ir jos pagrindu išrašyta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra yra fiktyvios. Sutartis sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių padarinių, ji yra niekinė ir negaliojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu (tariamas sandoris).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento LUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytą sutartį dėl prekių pirkimo–pardavimo, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113), o pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl 216 074,82 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo pagal 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija IREC Nr. 19113) atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos atsakovei LUAB „Bajoras“ 6 273,14 Eur, trečiajam asmeniui UAB „SALDA“ 8 466,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš pareiškėjos 18,17 Eur pašto išlaidas valstybei.
7. Teismas konstatavo, kad UAB „IREC Baltic“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.
8. Teismas nurodė, jog UAB „IREC Baltic“ 2019 m. balandžio 9 d. išrašė UAB „Bajoras“ 216 074,82 Eur PVM sąskaitą faktūrą (serija IREC Nr. 19113) už šildymo sistemos įrangos prekes, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja atsakovei prekes realiai pardavė ir perdavė.
9. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad sąskaitos pasirašymas pagrindžia sudarytą žodinę sutartį ir prekių gavimą. Argumentus, jog į sandėlį UAB „Bajoras“ galėjo laisvai patekti ir pasiimti prekes, teismas vertino kritiškai. Abejonę pareiškėjos nurodyta aplinkybe teismas grindė liudytojų parodymais, kad UAB „IREC Baltic“ objektai buvo griežtai saugomi.
10. Teismo vertinimu, abejonių, jog šalys sudarė realią žodinę sutartį, kelia tai, kad tiek pareiškėjos vadovas Š. B., tiek liudytojas S. K. negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kaip buvo susitarta ir sudaryta sutartis, kas buvo jos iniciatorius.
11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos paaiškinimą, kad ginčo prekes ji įsigijo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), vystyti, kadangi ginčo prekes pareiškėja įsigijo jau po to, kai paaiškėjo, jog dujinės šildymo sistemos vystomame projekte nereikės rengti.
12. Argumentą dėl UAB „Bajoras“ netinkamai apskaitytų atsargų buhalterijoje teismas laikė nepagrindžiančiu sudaryto sandorio realumo. Pažymėjo, kad tyrimo akte nėra konkretizuota, kokios atsargos nebuvo apskaitytos.
13. Teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo akto nelaikė patikimu įrodymu, patvirtinančiu UAB „IREC Baltic“ finansinį reikalavimą, ir juo nesirėmė. Teismas pažymėjo, kad skolų suderinimo aktą pasirašė LUAB „Bajoras“ vadovas, atsakingas už UAB „Bajoras“ tyčinį bankrotą, jis pasirašytas žinant apie inicijuojamą bankroto bylą.
14. Teismas padarė išvadą, kad ginčo šalys neketino sudaryti prekių pirkimo–pardavimo sandorio, o ginčo sąskaitą išrašė siekdamos sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo pagal minėtą Sutartį atmetė kaip nepagrįstą.
15. Kadangi priėmus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. dalinę nutartį, nebuvo spręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendęs visą šalių ginčą, teismas paskirstė visas byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs, kad pareiškėjos reikalavimas patenkintas 40 procentų, teismas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų pareiškėjai priteisė 6 712, 58 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš pareiškėjos priteisė 12 985,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs bylinėjimosi išlaidų reikalavimų įskaitymą, teismas iš pareiškėjos atsakovei priteisė 6 273,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi suinteresuotas asmuo UAB „SALDA“ veikė atsakovės pusėje, teismas proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš pareiškėjos jai priteisė 8 466,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas paskirstė pašto išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „IREC Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „IREC Baltic“ 216 074,82 Eur finansinį reikalavimą pagal 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija IREC Nr. 19113, o UAB „Bajoras“ ieškinį atmesti, priteisti iš LUAB „Bajoras“ kreditorei UAB „IREC Baltic“ bylinėjimosi išlaidas, atlyginant šias išlaidas iš bankroto proceso administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, suteikė pernelyg didelę įrodomąją galią atsakovės buvusio vadovo S. K. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams.
16.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad kreditorė jau 2018 m. gegužės mėn. žinojo, jog pasikeitė Vilniaus miesto šilumos ūkio specialusis planas, dėl kurio ginčo prekės kreditorei tapo nebereikalingos. Apie priimtus pakeitimus kreditorei tapo žinoma 2018 m. pabaigoje.
16.3. Atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorės akcininkas ir komercijos direktorius S. K. ir kreditorės vadovas Š. B. negalėjo paaiškinti reikšmingų sutarties sudarymo aplinkybių. Kreditoriaus komercijos direktorius negalėjo nurodyti tikslios datos, kada tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kadangi šalys bendradarbiavo nuolat. Liudytojas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių buvo sudarytas šis sandoris. Kreditorės pozicija yra nuosekli bei įrodinėjama rašytiniais įrodymais, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
16.4. Ginčo sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovės vadovas, ši aplinkybė patvirtina, kad prekės buvo priimtos. Teismas nevertino, dėl kokių priežasčių buvęs atsakovės vadovas pasirašė sąskaitą.
16.5. Aplinkybę, kad sąskaita nėra fiktyvi ir yra apskaityta kreditoriaus apskaitoje, patvirtina kreditorės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras. Kreditorė nuo ginčo sąskaitos sumokėjo 37 500,59 Eur PVM mokestį.
16.6. Kreditorės nurodytą aplinkybę, kad prekes iš sandėlio buvo galima pasiimti be dokumentų, teismas atmetė klaidingai įvertinęs liudytojų parodymus. Priešingai nei teigiama apskųstoje nutartyje, asmenų įvažiavimas į kreditorės sandėlius nebuvo griežtai kontroliuojamas.
16.7. Buvęs atsakovės vadovas turėjo suinteresuotumą teikti teismui klaidingus paaiškinimus, siekiant pateisinti atsakovės turto sumažėjimą. Ne atsakovės bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą abejoti atsakovės buvusio vadovo paaiškinimais, o tai, kad patvirtinus kreditorės finansinį reikalavimą, būtų iš esmės konstatuota, jog buvęs atsakovės vadovas šių prekių neišsaugojo.
16.8. Atlikus atsakovės ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, nebuvo nustatyta, kad kreditorė būtų nepagrįstai išrašiusi atsakovei 216 074,83 Eur PVM sąskaitą faktūrą už medžiagas. Akte konstatuota, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovė neturi atsargų. Nepateikti įrodymai, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos kitos nei ginčo medžiagos.
16.9. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė priėmė ginčo sąskaitą ir ją apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. Atsakovės buhalterijoje apskaitytas įsiskolinimas kreditorei iš esmės atitinka 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą. Aplinkybę, kad ginčo sąskaita buvo priimta ir apskaityta atsakovės buhalterijoje, patvirtina ir 2019 m. spalio 14 d. skolų suderinimo aktas. Skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai atsakovei buvo inicijuota nemokumo procedūra. Skolų suderinimo aktu nėra pagrindo abejoti, kadangi pasirašydama šį aktą atsakovė patvirtino, kad kreditorės turimas reikalavimas į atsakovę yra pagrįstas, o tai nebuvo naudinga atsakovei sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo.
16.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė nereiškė kreditorei pretenzijų dėl išrašytos sąskaitos faktūros, nesikreipė į kreditorę dėl prekių negavimo. Tokias aplinkybes atsakovės vadovas išsakė tik teismo posėdyje, t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo ginčo sąskaitos išrašymo dienos. Kreditorės įsitikinimu, tai patvirtina, kad atsakovė faktiškai prekes gavo.
16.11. Teismas rėmėsi išskirtinai tik asmens, dėl kurių veiksmų buvo konstatuotas atsakovės tyčinis bankrotas, parodymais.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Bajoras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „IREC Baltic“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Prekių pirkimo–pardavimo sutarties tariamumą teismas konstatavo remdamasis ne tik buvusio atsakovės direktoriaus parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų visuma. Buvęs atsakovės direktorius teismo posėdžio metu atskleidė tikrąsias tariamo sandorio sudarymo ir sąskaitos pasirašymo aplinkybes. Teismas išsamiai įvertino ir apeliantės darbuotojų parodymus.
17.2. Apeliantės argumentai dėl žodinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių neįrodo tikrosios šalių valios pirkti ir parduoti prekes (dujinę šildymo sistemą) už 216 074,82 Eur. Žodiniai apeliantės atstovų paaiškinimai neleidžia konstatuoti, kad apeliantė iš tiesų norėjo parduoti ir pardavė, o atsakovė ketino įsigyti ir įsigijo minėtas prekes. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė nežinojo apie pasikeitusį šilumos ūkio planą. Apeliantės atstovai negalėjo paaiškinti sutarties sudarymo aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė įrangą iš tiekėjo įsigijo su deklaruojama 30–40 proc. nuolaida. Apeliantė neužsiima prekybine veikla, o atsakovė savo veiklai reikalingomis prekėmis apsirūpindavo pati. Nepateikti įrodymai, kad atsakovė įsigytas prekes (medžiagas) panaudojo savo įmonės veikloje ar pardavė trečiajam asmeniui (-ims). Tokių duomenų nerado ir atsakovės nemokumo administratorius.
17.3. Byloje neįrodytas žodinės sutarties dėl prekių pirkimo–pardavimo už 216 074,82 Eur, realumas. Priešingai nei teigia apeliantė, sąskaitos išrašymo ir priėmimo faktas realių pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių neįrodo. Pagal teismų praktiką formalus tariamo sandorio vykdymą imituojančių veiksmų atlikimas (sąskaitos išrašymas, pasirašymas, lėšų sumokėjimas ir pan.) negali būti laikomas sandorio vykdymu, kadangi tokio pobūdžio veiksmais šalys siekia sukurti įspūdį apie teisinių santykių egzistavimą, kas ir yra tariamo sandorio tikslas.
17.4. Pareiga įrodyti realų ginčijamo sandorio vykdymą tenka apeliantei, tačiau byloje nėra duomenų apie sąskaitoje nurodytų prekių už 216 074,82 Eur perdavimą atsakovei.
17.5. Apeliantė neginčija, kad sandėlis turi apsaugos sistemą ir bet kas į jį negali pakliūti. Jeigu atsakovei apeliantės sandėlyje buvo išduotos sąskaitoje nurodytos prekės, apeliantė būtų galėjusi pateikti šį faktą patvirtinančius įrodymus (stebėjimo kamerų medžiagą, važtaraščius ar pan.). Nesant tokių įrodymų, negalima daryti išvados, kad atsakovei prekės buvo realiai perduotos.
17.6. Skolų suderinimo aktas nepatvirtina atsakovės prievolės apeliantei pagal žodinę prekių pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo. Skolų suderinimo aktas yra išvestinis apskaitos dokumentas. Faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Skolų suderinimo aktas, kaip ir kiti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvusio atsakovės direktoriaus veiksmų, lėmusių įmonės bankrotą, kontekste turėtų būti vertinamas kritiškai. Teismas pagrįstai laikė šį įrodymą nepatikimu ir juo nesivadovavo.
17.7. Tariamas sandorio pobūdis paaiškina, kodėl atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ginčo sąskaitos. Be to, pretenzijų nebuvimas negali būti laikomas prievolės pripažinimu. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs; tylėjimas nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus.
17.8. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl žodinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu išrašyta 216 074,82 Eur 2019 m. balandžio 9 d. sąskaita, niekinio pobūdžio, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prekių pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Byloje nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ (pardavėja) 2019 m. balandžio 9 d. išrašė UAB „Bajoras“ (pirkėjai) 216 074,82 Eur PVM sąskaitą faktūrą (serija IREC Nr. 19113) už šildymo sistemos įrangos prekes. Sąskaitą pasirašė tiek pardavėjos, tiek pirkėjos atstovas. Ši PVM sąskaita faktūra įtraukta į UAB „IREC Baltic“ apyvartos žiniaraštį, taip pat 2021 m. gegužės 4 d. įtraukta į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą (i.MAS sistemoje (išmanioji mokesčių administravimo sistema)). Pareiškėja, pagrįsdama aplinkybes, kad prekes ir medžiagas buvo įsigijusi iš UAB „Robert Bosch“, pateikė šios bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat išrašą iš savo buhalterinės apskaitos programos, kuriame atsispindi pareiškėjos apskaitytas prekių perleidimas atsakovei. 2019 m. spalio 14 d. UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Bajoras“ pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtinta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Bajoras“ skola pareiškėjai buvo 861 603,49 Eur.
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Bajoras“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Nemokumo bylos iškėlimo metu UAB „Bajoras“ vadovu buvo S. K..
7. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745-656/2021 LUAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
8. Pareiškėja UAB „IREC Baltic“ pateikė nemokumo administratorei tvirtinti 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl 216 074,82 Eur finansinio reikalavimo dalies, kurį pareiškėja grindė 2019 m. balandžio 9 d. pirkėjai UAB „Bajoras“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. LUAB „Bajoras“ pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento LUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytą sutartį dėl prekių pirkimo–pardavimo, kuri buvo įforminta minėta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra. Teigė, kad sandoris yra tariamasis, t. y. sudarytas tik dėl akių.
9. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
10. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).
11. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).
12. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024).
13. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
14. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
15. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-381/2021).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, suteikė pernelyg didelę įrodomąją galią atsakovės buvusio vadovo S. K. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais procesiniais dokumentais ir įrodymais, bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovės ieškinys iš esmės grindžiamas minėto liudytojo parodymais, neturi pagrindo nepritarti tokiai pozicijai.
17. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs įrodinėjimo pareigas bylose dėl sandorių pripažinimo tariamuoju, iš esmės apsiribojo vertinimu dėl sutarties vykdymo įrodymų pakankamumo.
18. Pareiškėja byloje laikėsi pozicijos, kad prekių perdavimą patvirtina pirkėjos (atsakovės) vadovo pasirašyta PVM sąskaita faktūra, į bylą pateikė šių prekių įsigijimo dokumentus, UAB „IREC Baltic“ apskaitos programos išrašą dėl prekių pardavimo, duomenis, patvirtinančius, kad ginčo sąskaita įtraukta į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad sąskaitos pasirašymas pagrindžia sudarytą žodinę sutartį ir prekių gavimą, ir padarė išvadą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių realų prekių perdavimą UAB „Bajoras“.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo PVM sąskaitos faktūros nevertino kaip vieno iš įrodymų, galinčių patvirtinti (paneigti) šalių faktinius pirkimo–pardavimo santykius, iš esmės reikalaudamas, kad prekių pirkimo–pardavimo sutarties realumas būtų įrodytas kitais įrodymais.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo pareigą atsiskaityti su pirkėju, kai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai grindžiami PVM sąskaitomis faktūromis, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, padarė išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).
22. Taigi, ginčo PVM sąskaita faktūra pripažįstama vienu iš įrodymų ir nagrinėjamo ginčo kontekste vertinama kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.
23. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad į sandėlį UAB „Bajoras“ galėjo laisvai patekti ir pasiimti jai skirtas prekes. Remdamasis liudytojų parodymais, kad UAB „IREC Baltic“ objektai buvo griežtai saugomi, teismas suabejojo pareiškėjos nurodyta aplinkybe; pažymėjo, jog pareiškėja negalėjo paaiškinti, kokia prekių iš sandėlio išdavimo tvarka ir tokių duomenų nepateikė. Apeliantė, nesutikdama su tokiu liudytojų parodymų vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad asmenų įvažiavimas į kreditorės sandėlius nebuvo griežtai kontroliuojamas – liudytojas S. K. nurodė, kad į sandėlį galėjo pakliūti asmenys, jeigu jų automobilių numeriai buvo įrašyti į sistemą.
24. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas iš esmės patvirtina apeliantės teiginius. Liudytojas S. K. patvirtino, kad įmonių vadovai ir aikštelių priežiūros vadovai su įvestais numeriais patekdavo į įmonės teritoriją; nurodė, jog važtaraščiai nėra išrašomi (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 10 sek. – 1 val. 35 min. 55 sek.). Pareiškėjos atstovas (vadovas) Š. B. tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad prekių išdavimo iš sandėlio procedūrų (tvarkos) įmonėje nėra, kadangi tai statybos, o ne prekybos įmonė, ji nėra tokia didelė, sandėlininkas nėra priimtas; paaiškino, kad ofiso darbuotojas gali atrakinti sandėlį, įleisti, kai yra susitarimas ir žinoma, kad atvažiuos rangovas pasiimti (prekes) ((2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 04 sek. – 34 min. 20 sek.).
25. Duomenų, kad šie parodymai neteisingi, t. y. kad UAB „IREC Baltic“ egzistuoja prekių išdavimo iš sandėlio tvarka, kad paprastai išrašomi atitinkami dokumentai, tačiau būtent šiuo atveju tokie dokumentai nebuvo pateikti, nėra.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abejonių, jog buvo sudaryta reali žodinė sutartis kelia tai, kad tiek pareiškėjos vadovu apklaustas Š. B., tiek liudytojas S. K. negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kaip buvo susitarta ir sudaryta sutartis, kas buvo jos iniciatorius.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašą, sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad liudytojas (kreditorės komercijos direktorius) S. K. nurodė savo poziciją apie priežastis, dėl kurių buvo sudarytas sandoris (t. y. paaiškėjus apie pasikeitusį miesto ūkio šilumos planą, paruoštos medžiagos objekto (duomenys neskelbtini), statybai, tapo nereikalingos), paaiškino, kodėl, jo nuomone, sandoris atsakovei buvo naudingas. Liudytojo teigimu, jis su rangovu per savaitę susitikdavo po du kartus, nuo 11 val. iki 7 val. vakaro, kalbėjo įvairiomis temomis, apie objektus, planus, teigė, kad visi žinojo, ką UAB ,,IREC Baltic“ turi (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 02 min. 10 sek. – 1 val. 08 min. 20 sek.). Taigi, nors liudytojas negalėjo nurodyti, ar prekes pasiūlė pareiškėja, ar į juos kreipėsi (atsakovė), tačiau paaiškino, dėl kokių priežasčių šios susitarimo dėl sutarties sudarymo aplinkybės neprisimena. Kita vertus, atsakovė ginčija ne patį sutarties sudarymo faktą, bet jos realumą, t. y. siekį sudaromais sandoriais sukurti teisinius padarinius. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių neatskleidimas lėmė išvadą dėl sandorio fiktyvumo.
28. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, dėl kokių priežasčių buvęs atsakovės vadovas pasirašė ginčo sąskaitą, jeigu prekių pagal šią sąskaitą faktiškai negavo. Minėta, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl sandorių pripažinimo niekiniais dėl jų tariamumo, turi aiškintis, ne tik sandorio vykdymo aplinkybes, tačiau ir tai, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje reikšmingos, kadangi akivaizdžių įrodymų dėl prekių (ne)perdavimo byloje nėra. Šalys pasirašė ne sutartį, kuri reikštų tik susitarimą dėl prekių pirkimo–pardavimo, tačiau dokumentą, kuris gali būti vertinamas ir kaip prekių perdavimą patvirtinantis įrodymas.
29. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė remiasi ieškinyje pacituotais 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu duotais S. K. parodymais, kad prekių UAB „Bajoras“ nepirko, o sąskaitą sutiko pasirašyti, norėdamas padėti pareiškėjos įmonei; tuo metu buvo ginčų, o UAB „Bajoras“ norėjo tęsti santykius. Liudytojo teigimu, S. K. pasakė, jog turi problemų, UAB ,,IREC Baltic“ atliekamas mokesčių patikrinimas; sandėlyje turi daug medžiagų, klausė, ar galėtų išrašyti atsakovei sąskaitą; siūlė artimiausiu laikotarpiu į aktus įrašyti tą sumą pareiškėjai. Pasak S. K., tokiu atveju, skolos nebeliktų.
30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių parodymų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks vienos iš ginčo sąskaitą pasirašiusio asmens paaiškinimas (grindžiamas iš esmės tuo, kad sąskaitą pasirašyti jo paprašė pareiškėjos atstovas) nėra pakankamas įrodymas, siekiant pripažinti sudarytą sandorį tariamuoju, neįrodo, jog šalys nesiekė sukurti pirkimo–pardavimo santykiams būdingų teisių ir pareigų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė duomenų apie atitinkamų institucijų atliktą patikrinimą, neatskleidė logiškai paaiškinamo pareiškėjos siekio įforminti turimų prekių pardavimą (tikslo), taip pat nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo įvykdytos S. K. minėtos susitarimo sąlygos dėl sąskaitos sumos įtraukimo į darbų aktus arba duomenų, kad S. K. reiškė atitinkamas pretenzijas pareiškėjai. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad vien tariamas sandorio pobūdis paaiškina, kodėl atsakovė galimai nereiškė pretenzijų dėl ginčo sąskaitos. Pažymėtina, kad pagal ieškinyje nurodytus liudytojo S. K. parodymus, artimiausiu metu po sąskaitos pasirašymo turėjo būti sprendžiamas skolos atsakovei panaikinimo (sąskaitos faktūros sumos įtraukimo į darbų aktus) klausimas. Todėl atitinkamų veiksmų atlikimas arba pretenzijos pareiškėjai (sutarties ginčijimas ar pan.) yra reikšmingos sandorio pobūdžio vertinimui. Būtent minėto liudytojo parodymų pagrindu atsakovė grindė reikalavimą dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
31. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).
32. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad buvęs atsakovės vadovas S. K. gali būti suinteresuotas šios bylos baigtimi. Ieškinio dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atmetimo atveju, buvusiam bendrovės vadovui tektų pareiga įrodyti turto buvimo vietą ar duomenis apie jo perleidimą.
33. Atsakovė nenurodė byloje esančių įrodymų, kuriuos vertinant kartu su liudytojo parodymais, būtų galima nustatyti galimą pareiškėjos tikslą sukurti pirkimo–pardavimo teisinių santykių atsiradimo vaizdą, tartis dėl neviešos išlygos, jog pirkimo–pardavimo sandoris neturi teisinių pasekmių. Pareiškėja pateikė pirmiau minėtus turimus įrodymus apie sutarties vykdymą, t. y. pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, jos apskaitymą, kuris sukuria prievolę sumokėti PVM mokestį valstybei, o nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjos įmonėje nustatyta tvarka ar nusistovėjusi praktika kiekvienos prekės (daikto) perdavimą įforminti atitinkamais dokumentais, reikalavimas pareiškėjai pagrįsti prekių perdavimą atsakovei iš esmės reikštų įrodyti tai, kas neįmanoma.
34. Apibendrinusi išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai yra pakankami daryti išvadą, jog ginčo šalys neketino sudaryti prekių pirkimo–pardavimo sandorio, o ginčo sąskaitą išrašė siekdamos sukurti tik išorinį teisinių santykių atsiradimo vaizdą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovės ieškinį dėl LUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113), pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atmesti, ir nesant įrodymų apie atsakovės atsiskaitymą su pareiškėja pagal pirmiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, patenkinti pareiškėjos prašymą patvirtinti 216 074,82 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Bajoras“ bankroto byloje (CK 6.305, 6.314 straipsniai, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimai yra patenkinti iš dalies – patvirtintas 560 987,25 Eur (344 912,43 Eur + 216 074,82 Eur) dydžio finansinis reikalavimas. Tokiu būdu iš viso jos reikalavimas patenkintas 64,55 proc. (560 987,25 x 100/869 058,69). Todėl iš atsakovės administravimui skirtų lėšų pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 10 832,41 Eur bylinėjimosi išlaidos (16 781,43 x 64,55 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš pareiškėjos priteistina 7 672,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (21 642,86 x 35,45 proc.).
38. Suinteresuotam asmeniui UAB „SALDA“ proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš pareiškėjos priteistinos 5 002,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (14 111,35 x 35,45 proc.).
39. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš pareiškėjos valstybei priteistinos 10,74 Eur (30,29 x 35,45 proc.) pašto išlaidos. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl pašto išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Patenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius kad už atskirojo skundo parengimą advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“ sumokėjo 968 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ ieškinį dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties, kuri įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113), pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.
Patvirtini pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ 216 074,82 Eur (dviejų šimtų šešiolikos tūkstančių septyniasdešimt keturių eurų 82 centų) dydžio finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ bankroto byloje.
Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) administravimui skirtų lėšų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (juridinio asmens kodas 302290726) 10 832,41 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 41 cento) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (juridinio asmens kodas 302290726) atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) 7 672,39 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 39 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (juridinio asmens kodas 302290726) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SALDA“ (juridinio asmens kodas 244114580) 5 002,47 Eur (penkių tūkstančių dviejų eurų 47 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (juridinio asmens kodas 302290726) 10,74 Eur (dešimties eurų 74 centų) pašto išlaidas valstybei.
Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (juridinio asmens kodas 303246202) administravimui skirtų lėšų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (juridinio asmens kodas 302290726) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė