Administracinė byla Nr. A-1137-602/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 22 d. išsiuntė iš Vilniaus pataisos namų teismui skundą (b. l. 1–3), kurį 2016 m. vasario 4 d. patikslino (b. l. 15–17), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2015  m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (1.35.)7R-8883; įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu jo naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė. 2015 m. spalio 9 d. jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau praėjus 3 mėnesiams minėtu teismo sprendimu priteista neturtinė žala jam atlyginta nebuvo. Dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nepagrįsto teismo sprendimo nevykdymo, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, jaučia fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
3. Atsakovas Teisingumo ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepimu į skundą (b. l. 27–30) prašė skundą palikti nenagrinėtą, kadangi dėl to paties dalyko teisme jau nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, arba administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, o netenkinus šių prašymų – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama analogiška byla Nr. I-5426-281/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tų pačių veiksmų, susijusių su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymu, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu,  skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Teisingumo ministerijos nuomone, šis ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Pažymėjo, kad  neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini ne administracinei, o civilinei (civilinio proceso) teisei. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą. Dėl skundo esmės nurodė, kad Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8883 informavo pareiškėją, jog antstolė I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo jam priklausančią 2 000 Eur sumą, todėl pareiškėjui priteistos lėšos bus pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Taigi, išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, jog teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija. Vadovaujantis CPK 585 straipsniu, Teisingumo ministerija, gavusi patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalo jį vykdyti. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Teisingumo ministerija nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiamas 2015 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. (1.35.)7R-8883 yra teisėtas. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Teisingumo ministerija pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Be to, pakartotinis absoliučiai identiškų skundų teikimas, anot atsakovo, patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu (b. l. 71–75) pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteista neturtinė žala, vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai neperveda jam teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo, nevykdo teismo sprendimo, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
7. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, jog viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.
8. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 97 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 16 str. 1 d.), šiuo atveju pasisakė tik dėl administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2015 m. spalio 7 d. prašymą Teisingumo ministerijai dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 3, 6 dalimis.
10. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priteistą žalos atlyginimą pervedant į banko sąskaitą. Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2 000 Eur sumai. Antstolė nurodė skolininkui, jog jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise. Taip pat antstolė nurodė Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas – 2 000 Eur, pervesti į jos depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė vertinti antstolio procesinius veiksmus, tokią teisę turi tik teismas, todėl pareiškėjui išaiškinta teisė skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Teisingumo ministerijai.
11. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2015 m. spalio 9 d. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 10 d. Tačiau, kaip matyti, Teisingumo ministerija per Įstatymo nustatytą terminą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. (1.35.) 7R-8883 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai pareiškėjui priteistą 2 000 Eur sumą nepervedę į jo nurodytą sąskaitą atliko neteisėtus veiksmus. Remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti.
12. Teismas pabrėžė, kad Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistą sumą antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti, o pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiksmų teisėtumą. Ginčo antstolės patvarkyme aiškiai nurodyta, kad antstolė vykdo Biržų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-7-01 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J., išieškotojos E. Č. naudai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, pasinaudodamas jam suteikta teise (CPK 510 str.), ginčijo šį antstolės patvarkymą. Antstolė I. B. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-409/1 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtas ir panaikintas, nėra.
13. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuota, kad Teisingumo ministerija, vykdydama teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Teisingumo ministerija apie teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883. Esant šioms aplinkybėms, skundo reikalavimai dėl atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.35.)7R-8883 panaikinimo ir įpareigojimo įvykdyti sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, teismas padarė išvadą, jog Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmesta kaip nepagrįsta.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 82–83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nemotyvuotai atmetė visus įrodymus.

15.2. Teisingumo ministerija, nevykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kišasi į teismų veiklą, todėl yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnis.

15.3. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto.

16. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 102–104) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisingai supranta antstolio reikalavimų privalomąjį pobūdį bei konstitucinio principo dėl žalos atlyginimo esmę. Teisės aktai nenustato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į tokio pobūdžio lėšas, kokios buvo priteistos pareiškėjui. Be to, antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Taigi, pareiškėjui nenuginčijus antstolės I. B. veiksmų, Teisingumo ministerija privalėjo besąlygiškai vykdyti jos reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerija neteisėtai atsisakė pervesti pareiškėjui priteistą žalą į jo nurodytą sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – Teisingumo ministerijos veiksmų neteisėtumo, todėl skundą atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
19. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Teisingumo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (1.35.)7R-8883, įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
20. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymi, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama analogiška byla Nr. I-5426-281/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tų pačių veiksmų, susijusių su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymu, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties atsakovas prašė, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu,  skundą palikti nenagrinėtą.
21. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas dėl šių atsakovo argumentų nieko nepasisakė.
22. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
23. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5426-281/2016 buvo priimtas pareiškėjo A. J. 2016 m. sausio 7 d. teismui paduotas skundas, kuriame pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos. Kaip matyti šioje byloje skundas buvo paduotas dėl tų pačių Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė išmokėti pareiškėjui neturtinę žalą, vykdydama antstolio patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančios sumos areštavimo.
24. Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3), kurį 2016 m. vasario 4 d. patikslino, su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors dėl to paties reikalavimo atlyginti žalą vyko administracinis ginčas tarp tų pačių šalių kitoje administracinėje byloje. 
25. Atsižvelgusi į šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos turėjo palikti nenagrinėtą.
26. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5426-281/2016 išnagrinėjo ginčą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2079-502/2017 pagal A. J. apeliacinį skundą, teismo posėdis paskirtas 2017 m. spalio 11 d.
27. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu palieka nenagrinėtą.
28. Nagrinėjamoje byloje išnagrinėtini kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. dėl Teisingumo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.35.)7R-8883 panaikinimo ir įpareigojimo Teisingumo ministeriją įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
29. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.).
30. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
31. Pareiškėjas 2015 m. spalio 9 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priteistą žalos atlyginimą pervedant į banko sąskaitą (b. l. 31).
32. Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 (b. l. 18) informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą.
33. Teisingumo ministerija 2016 m. sausio 27 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 2 000 Eur, kurie buvo areštuoti antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 (b. l. 62).
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo dėl to, kad privalėjo vykdyti antstolio reikalavimą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.
35. Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 atsakė į pareiškėjo 2015 m. spalio 9 d. gautą prašymą Nr. 3R-3460 ir jį informavo, kad antstolė 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu areštavo jam priklausančią pinigų sumą ir įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti šią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad šį įpareigojimą Teisingumo ministerija privalėjo įvykdyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Teisingumo ministerija apie teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883, todėl skundo reikalavimai dėl atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.35.)7R-8883 panaikinimo ir įpareigojimo įvykdyti sprendimą atmesti kaip nepagrįsti.
36. Pažymėtina, kad analogiški procesiniai sprendimai yra priimti ir kitose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtose bylose (2015 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. A-696-492/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. A-670-756/2016, 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. A-2692-575/2016) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 dalies redakcija) (Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.)).
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat iškėlė klausimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo, t. y. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 –8 punktuose išvardyti procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejai, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Vienas iš tokių pagrindų - sprendimas, nutartis yra be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Tuo labiau, jei bylos proceso dalyvio argumentai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 81 str.), remdamasis ištirtais įrodymais, motyvuotai išsprendė visus pareiškėjo skunde suformuluotus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė argumentus, kuriais pagrindė teismo išvadas. Todėl pareiškėjo argumentai esą teismo sprendimas nemotyvuotas atmestini kaip nepagrįsti.
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundo dalį priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą paliekant nenagrinėtą, o kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 103 straipsnio 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą palikti nenagrinėtą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius