(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilines bylas pagal  atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ direktorės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ restruktūrizavimo byla, ir pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ direktorės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. papildomos nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltic TS Group“ iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Baltic TS Group“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta J. K., nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Baltic TS Group“ restruktūrizavimo plano pakeitimas, patvirtintas 2018 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo metu.

3.        RUAB „Baltic TS Group“ kreditorių susirinkimas įvyko 2020 m. spalio 2 d., kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 78,08 proc. nuo visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimui – restruktūrizavimo plano pratęsimui vienerių metų laikotarpiui (antrasis darbotvarkės klausimas), už šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 67,79 proc., ir atmestas siūlymas įpareigoti administratorę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (trečiasis darbotvarkės klausimas.

4.        Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nutarta patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Baltic TS Group“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, patvirtintą 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo metu – pratęsti restruktūrizavimo laikotarpį 1 metams iki 2022 m. birželio 5 d.

5.       Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyrius tą pačią dieną po 2020 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo pateikė skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2 ir 3 darbotvarkės klausimų panaikinimo, prašė įpareigoti UAB „Baltic TS Group“ pateikti 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir uždrausti UAB „Baltic TS Group“ kreditorių susirinkimui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kol nebus padengta einamųjų įmokų skola VSDF biudžetui.

6.       Nurodė, kad pagal restruktūrizavimo planą UAB „Baltic TS Group“ VSDFV Šilalės skyriui yra skolinga 61 716,92 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 UAB „Baltic TS Group“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 179 701,96 Eur. Įmonė yra skolinga 117 985,04 Eur einamųjų įmokų, įmokos nepadengtos nuo 2019 m. vasario mėn. Akivaizdu, kad UAB „Baltic TS Group“ nuolat ir sistemingai pažeidinėja tiek reikalavimą restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui mokėti einamuosius mokėjimus, tiek VSDFV Šilalės skyriaus teises ir teisėtus interesus. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį, t. y. dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda naujų kreditorių reikalavimų.

7.       Kreditorė UAB „MB Partners Center“ atsiliepime į VSDFV Šilalės skyriaus skundą su juo sutiko. Nurodė, kad įmonė neturi jokių realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais: įmonė neturi apyvartinių lėšų susimokėti einamuosius mokesčius, o tolesnė gamybinė veikla priklauso nuo visiškai nekontroliuojamų veiksnių (tolimesnio COVID-19 plitimo ir pan.). Pateikti „Restruktūrizavimo plano pakeitimai“ yra nerealūs ir neįgyvendinami. Įmonė iš esmės siekia tik nukelti didžiąją dalį atsiskaitymų į paskutiniuosius restruktūrizavimo proceso metus, tokiu būdu vilkindama ir taip neišvengiamą bankroto bylos iškėlimą. Įmonės prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau toks prašymas buvo pateiktas tik 2020 m. spalio 15 d.

8.       RUAB „Baltic TS Group“ atsiliepime į kreditorės skundą prašė jo netenkinti. Kreditorių 2020 m. liepos 24 d. susirinkimo metu VSDFV Šilalės skyrius jau kėlė klausimą dėl einamųjų įmokų. RUAB „Baltic TS Group“ administratorė paaiškino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bendrovė skolų neturi, tačiau turi 67 648,96 Eur PVM permoką. Kaip buvo susitarta ankstesnių susitikimų metu, visi gauti pinigai turi būti pervedami VSDFV. Iki karantino buvo planuojama pakeisti įstatymus, kad VMI permokas būtų galima tiesiogiai užskaityti VSDFV, tačiau tokie įstatymų pakeitimo nebuvo priimti. Dėl to VMI negrąžino PVM permokos.

9.       Kreditorių susirinkimo metu taip pat buvo paaiškinta, kad bendrovė dirba tik 40 proc. galimu pajėgumu (šiems 40 proc. sutartys yra sudarytos), kadangi pagrindiniai užsakovai yra ne Lietuvoje. Gamyklos, su kuriomis dirba bendrovė, uždarytos iki rugsėjo, spalio mėnesio. Darbuotojų siųsti į Švediją ar kitas šalis negali, nes dėl taikomų apribojimų būtina saviizoliacija. Kaip parodė COVID-19 karantino laikotarpis, RUAB „Baltic TS Group“ buvo įtraukta į nukentėjusių įmonių sąrašą, bet vėliau iš jo buvo išbraukta.

10.       RUAB „Baltic TS Group“ turi veiklos planų, imasi priemonių juos įgyvendinti ir didžioji dalis įmonės kreditorių palaiko įmonės restruktūrizavimo procesą ir jo pratęsimą penktiesiems metams, todėl restruktūrizuojamai RUAB „Baltic TS Group“ turėtų būti sudarytos galimybės išsaugoti ir plėtoti veiklą, išlaikyti darbuotojus bei atkurti stabilią finansinę padėtį per penktuosius restruktūrizavimo metus.

11.       VSDFV Šilalės skyrius neįrodė, kad skundžiamo restruktūrizuojamos RUAB „Baltic TS Group“ 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 ir 3 darbotvarkės klausimai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, prieštarauja viešajai tvarkai arba akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės principų. Be to, kreditoriams buvo pateikta informacija apie įmonės veiklą, finansinius rezultatus, ateities perspektyvas, todėl nėra teisinio pagrindo VSDFV Šilalės skyriaus ginčijamo nutarimo panaikinimui.

12.       Kreditoriai SIA „Lescinsky Service“ ir Baltic Construntion Solutions OU atsiliepimuose į VSDFV Šilalės skundą prašė skundo netenkinti tais pačiais kaip ir RUAB „Baltic TS Group“ atsiliepimo į skundą argumentais.

13.       Pirmosios instancijos teismas nutarė iš VMI išreikalauti duomenis apie įmonės skolos (permokos) likutį: UAB „Baltic TS Group“ įpareigota pateikti 2017–2020 m. balanso duomenis, duomenis apie restruktūrizavimo plano vykdymą, įsiskolinimų valstybės biudžetui dinamiką; VSDFV Šilalės skyrius įpareigotas pateikti duomenis apie 2017–2020 m. priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius ir skolos (permokos) likutį iki 2020 m. gruodžio 31 d.

14.       VMI teismui pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Baltic TS Group“ mokestinė permoka yra 1 679 Eur, susidariusi iš deklaruoto grąžintino PVM.

15.       RUAB „Baltic TS Group“ papildomai pateikė duomenis apie tai, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais iki 2018 m. birželio 5 d. padengtos numatytos skolos kreditoriams, antraisiais restruktūrizavimo metais iki 2019 m. birželio 5 d. padengta tik 10 proc. reikalavimų sumos (pagal restruktūrizavimo planą turėjo būti padengta 30 proc.), trečiaisiais restruktūrizavimo metais iki 2020 m. birželio 5 d. padengta 2 proc. finansinių reikalavimų (pagal restruktūrizavimo planą turėjo būti padengta – 35 proc.). Dėl finansinių – ekonominių bei COVID-19 aplinkybių numatyto veiklos plano pasiekti nepavyko, todėl pakeistas mokėjimų grafikas kreditoriams, atsisakyta mokėjimo savininkams. Bendrovė 2017 m. gavo 105 123 Eur pelno, 2018 metais – 8 752 Eur pelno, 2019 m. patyrė 79 432 Eur nuostolių, 2020 m. lapkričio mėnesio duomenimis, bendrovės nuostoliai siekė 180 467 Eur, bendrovės turtą sudarė 3 773 439 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 5 098 137 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 3 834 224 Eur. Pagal pateiktus duomenis įsiskolinimas VSDF biudžetui 2017 m. siekė 98 614,99 Eur (priskaičiuota 219 049,98 Eur, o sumokėta - 204 091,98 Eur), 2018 m. – 152 483,81 Eur (priskaičiuota 220 146,71 Eur, o sumokėta – 166 277,89 Eur), 2019 m. – 154 042,53 Eur (priskaičiuota 153 552,49 Eur, o sumokėta – 151 993,77 Eur), o 2020 m. 191 470,94 Eur (priskaičiuota 92 676,69 Eur, o sumokėta – 55 248,28 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

16.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą; civilinę bylą pagal VSDFV Šilalės skyriaus skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2 ir 3 darbotvarkės klausimų panaikinimo nutraukė.

17.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad RUAB „Baltic TS Group“ nemoka mokesčių VSDFV biudžetui, nes skola nuo 2017 m. iki 2020 m. pabaigos yra padidėjusi nuo 98 614,99 Eur iki 191 470,94 Eur, nuo 2017 m. iki 2020m. pabaigos nėra sumokėjusi visų jai priskaičiuotų įmokų, nurodytos aplinkybės tęsiasi nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas sutiko su kreditorės UAB „MG Partners Center“ argumentu, kad UAB „Baltic TS Group“ nenurodo jokių pajamų šaltinių bei susidariusios situacijos sprendimo būdų, ir tai leidžia konstatuoti, kad įmonė neketina vykdyti restruktūrizavimo plano ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo ir tai, kad įmonė neįvykdė teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano antrais ir trečiais restruktūrizavimo metais, nes atsiskaitė tik su nedidele dalimi kreditorių.

18.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. papildoma nutartimi iškėlė UAB „Baltic TS Group“ bankroto bylą.

19.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog VSDFV yra suteikusi UAB „Baltic TS Group“ mokestinę pagalbą, o pastaroji taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad ji yra pajėgi įvykdyti mokestines prievoles, kurios nuolat auga; bendrovė yra negyvybinga Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 6 dalies prasme, o pagal balanso duomenis įmonė yra nemoki, nes bendrovės įsipareigojimai (5 098 137 Eur ) beveik pusantro karto viršija jos turto vertę (3 773 439 Eur). Esama bendrovės  padėtis neleidžia tikėtis, kad ji galėtų pagerinti savo finansinę būklę ir atkurti mokumą, nes jos skolos nuo restruktūrizavimo pradžios didėja (iškėlus restruktūrizavimo bylą siekė 1 229 835 Eur, o šiuo metu – 5 098 137 Eur), jos generuojama veikla bei gaunamos pajamos neleidžia jai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bei mokėti einamųjų mokesčių, t. y. ji neturi realių galimybių ir priemonių atstatyti mokumą.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Atsakovės RUAB „Baltic TS Group“ direktorė L. G. atskiruosiuose skunduose prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį bei 2021 m. vasario 10 d. papildomą nutartį panaikinti ir leisti toliau vykdyti patikslintą restruktūrizavimo planą. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Remiantis JANI 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

20.2.                      ĮRĮ 28 straipsnyje restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir nagrinėjamu atveju negalima taikyti nė vieno iš šių pagrindų, kai siekiama nutraukti restruktūrizavimo bylą. Todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimas nebuvo galimas.

20.3.                      Nei restruktūrizavimo administratorius, nei kreditorių susirinkimas nepateikė prašymo iškelti bankroto bylą. Priešingai, kreditoriai įvertinę pandemijos sąlygas, teismo prašė pratęsti restruktūrizacijos planą, kurį teismas iš pradžių patvirtino. Taigi, restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra buvo netinkama, nes buvo pažeistos ĮRĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos.

20.4.                      Įmonė reguliariai moka 42 darbuotojams atlyginimą. Inicijavus bankroto procesą, tikėtina, kad šie darbuotojai netektų darbo ir tokiu būdu mažėtų buvusių RUAB „Baltic TS Group“ darbuotojų mėnesinės pajamos. RUAB „Baltic TS Group“ ėmėsi visų pastangų, kad tik neatleistų nei vieno darbuotojo. Įmonė darbuotojų neatleido, o į prastovas išėjo taip pat nedidelė dalis darbuotojų.

20.5.                      RUAB „Baltic TS Group“ buvo pateikusi VMI prašymą taikyti pagalbos priemones – stabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus ir atleisti nuo delspinigių už vėluojantį mokesčių mokėjimą, kadangi dėl valstybėje įvesto karantino COVID-19 infekcijai suvaldyti buvo patirtos neigiamos pasekmės. Nepaisant to, kad iš pradžių VMI sutiko stabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimą, 2020 m. gegužės 19 d. buvo gautas atsakymas, kad įmonė išbraukta iš šio sąrašo, nes turi restruktūrizuojamos įmonės statusą.

20.6.                      Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Mano, kad galima taikyti įstatymo analogiją ir kalbant apie restruktūrizacijos plano vykdymą pandemijos sąlygomis.

21.       Atsiliepimuose į atsakovės atskiruosius skundus VSDFV Šilalės skyrius prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimčių sąrašas, kada taikomi kiti įstatymai, yra baigtinis. Taigi, nutraukus restruktūrizavimo bylą, dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiama vadovaujantis JANĮ nuostatomis. UAB „Baltic TS Group“ restruktūrizavimo byla nutraukta 2021 m., todėl teismas, iškeldamas bankroto bylą, VSDFV Šilalės skyriaus nuomone, visiškai pagrįstai vadovavosi JANĮ nuostatomis.

21.2.                      Įmonė su finansiniais sunkumais susiduria jau nuo 2017 m. pabaigos. Kaip matyti iš žemiau pateiktos informacijos, UAB „Baltic TS Group“ nuo 2017 m. pabaigos priskaičiuotas einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo vėluodama, nesilaikydama įstatyme nustatytų terminų.

21.3.                      Darbuotojai yra apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis ir jie įgyja teisę į valstybinio socialinio draudimo išmokas – ligos, netekto darbingumo, senatvės ir kt. (jei atitinka kitas teisės aktuose numatytas sąlygas). Darbuotojams yra skaičiuojamas darbo stažas ir draudžiamosios pajamos, nors įmokos už tuos laikotarpius nėra sumokėtos.

21.4.                      UAB „Baltic TS Group“ siekia toliau tęsti restruktūrizavimo procesą, kuris neatitinka restruktūrizavimo proceso esmės, ir kurio metu nebus pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslai. Įmonė, kuri restruktūrizuojama jau 4 metus, yra nepajėgi įvykdyti patvirtinto restruktūrizavimo plano jau nuo antrųjų jo vykdymo metų, iš vykdomos veiklos negali sumokėti einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl tokia situacija nebegali būti laikoma laikinais finansiniais sunkumais. Tai, kad įmonės padėtis restruktūrizavimo proceso metu negerėja, įrodo ir nauji finansinės atskaitomybės dokumentai.

22.       Atsiliepimuose į atsakovės atskiruosius skundus kreditorė UAB „MB Partners Center“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Restruktūrizavimo bylos nutraukimui pakanka mokesčių nemokėjimo fakto, kuris turi tęstis ilgiau kaip 3 mėnesius. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad įmonės skola VSDFV biudžetui didėja nuo 2017 m., įmonė neneigia šios aplinkybės, teigdama, kad tai vyksta dėl to, kad ji neatleidžia darbuotojų, t. y. priskaičiuoja jiems socialinio draudimo įmokas, tačiau jų į biudžetą nesumoka.

22.2.                      Atskirajame skunde dėstoma pozicija iš esmės suponuoja išvadą, kad įmonė yra linkusi ir toliau didinti einamųjų įmokų VSDFV įsiskolinimą, siekdama išsaugoti darbo vietas bei neatleisti darbuotojų, nors tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja restruktūrizavimo tikslams.

22.3.                      Įmonės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ne tik dėl einamųjų mokesčių nemokėjimo, tačiau ir dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano nevykdymo, tačiau apeliantė atskirajame skunde net neginčija netinkamo plano vykdymo fakto bei jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia didesnės nei 1 mln. Eur skolos sumokėjimo kreditoriams galimybių, nors restruktūrizavimo procedūrų vykdymui liko vos vieneri metai.

22.4.                      Iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, įmonė jokiais objektyviais duomenimis negali pagrįsti nei planuojamų gauti pajamų iš turto pardavimo, nei pajamų iš vykdomos veiklos ar kito šaltinio, kurių pakaktų įmonės turtinių prievolių įvykdymui.

23.       Atsiliepimuose į atsakovės atskiruosius skundus kreditorė Baltic Construction Solutions OU prašo atskiruosius skundus patenkinti. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Baltic Construction Solutions OU yra viena iš didžiausių atsakovės kreditorių. Atsakovės sunkumai dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo yra glaudžiai susiję su rinkos stagnacija, kurią iššaukė COVID-19 pandemija.

23.2.                      Kreditorė mato galimybes atgauti savo investicijas iš atsakovės, jei pastaroji toliau tęstų veiklą, nes su COVID-19 susiję suvaržymai ateityje turėtų būti švelninami.

24.       Atsiliepimuose į atsakovės atskiruosius skundus kreditorė SIA „Lesinsky Service“ prašo atskiruosius skundus patenkinti tais pačiais argumentais kaip ir Baltic Construction Solutions OU.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

26.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

27.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 16 punktas).

28.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties pateikė naujus rašytinius įrodymus: išrašą apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių; užsakymų nuo Baltic Construction Solutions OU patvirtintos suvestinės kopiją; VMI 2020 m. gegužės 19 d. atsakymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ prašymo“; duomenis dėl vidutinio darbuotų atlyginimo.

29.       Atsižvelgus į pateiktų dokumentų apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti nauji įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, todėl kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl šių įrodymų turinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs nagrinėjamam klausimui išspręsti, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

30.       Apeliantė atskiruosiuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo proceso nutraukimo pagrindus, turėjo vadovautis ĮRĮ, o ne JANĮ nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

31.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei ĮRĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis) neteko galios. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ arba ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju, nors atsakovei restruktūrizavimo byla iškelta 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, kuomet būtų toliau taikomas ĮRĮ. Kadangi restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas jau galiojant JANĮ, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė JANĮ nustatytus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus. Analogiškai, kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo sprendžiamas galiojant JANĮ, tai pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai taikė JANĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus.

33.       JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).

34.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, be to, nemoka visų ar dalies mokesčių, todėl negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

35.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskiruosiuose skunduose iš esmės net nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis pagrįstų išvadų dėl jos nuosekliai blogėjančios finansinės padėties.

36.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės ir jos kreditorių Baltic Construction Solutions OU bei SIA „Lesinsky Service“ argumentams dėl atsakovės finansinių sunkumų laikinumo, force majeure aplinkybių ir jų ryšio su COVID-19 pandemijos pasekmėmis verslui.

37.       Pandemija be jokios abejonės neigiamai paveikė daug verslų, įskaitant ir atsakovę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai ir ribotos galimybės įvykdyti restruktūrizavimo planą ar prievoles valstybei yra nulemti COVID-19 pandemijos.

38.       Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais jau nuo antrųjų restruktūrizavimo metų. Nors atsakovė pirmuosius restruktūrizavimo metus pradėjo perspektyviai, tačiau vėliau ir iki skundžiamų nutarčių priėmimo daugiau nebepasiekė bent pusės restruktūrizavimo plane nustatytų rezultatų: pirmaisiais restruktūrizavimo metais iki 2018 m. birželio 5 d. buvo padengtos numatytos skolos kreditoriams, antraisiais restruktūrizavimo metais iki 2019 m. birželio 5 d. padengta tik 10 proc. reikalavimų sumos (pagal restruktūrizavimo planą turėjo būti padengta 30 proc.), trečiaisiais restruktūrizavimo metais iki 2020 m. birželio 5 d. buvo padengti tik 2 proc. kreditorių finansinių reikalavimų (pagal restruktūrizavimo planą turėjo būti padengta – 35 proc.). Ginčo taip pat nėra, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui nuo 2017 m. iki 2020 m. pabaigos padidėjo nuo 98 614,99 Eur iki 191 470,94 Eur. Taigi, atsakovės finansiniai sunkumai (įsiskolinimas kreditoriams, iš jų ir mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą) yra susidarę iki COVID-19 pandemijos išplitimo Lietuvoje ir karantino paskelbimo 2020 m. kovo 16 d.

39.       Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad COVID-19 pandemija jau ir taip nuostolingus įmonės ekonominės veiklos rezultatus tik dar labiau didina, o kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nenurodo jokių reikšmingų pajamų šaltinių bei susidariusios situacijos sprendimo būdų. Ginčo vėlgi nėra ir atsakovė tai patvirtino, kad valstybės paramos, kaip nuo COVID-19 nukentėjusiai įmonei, ji neužsitikrino. Taigi, net jeigu atsakovei ir būtų taikomos pagalbos priemonės, tai pirmiau nurodytų duomenų kontekste nepatvirtina, kad iki pandemijos išplitimo neefektyviai veikusi įmonė toliau galės užtikrinti tiek kreditorių, tiek įmonės interesus sumažinti atsakovės įsipareigojimus.

40.       Pavyzdžiui, atsakovė nurodo, kad skolą valstybės biudžetui ketina dengti iš lėšų, numatytų gauti iš suderintų metalo pardavimų klientui Baltic Construction Solutions OU, kurių apimtis vasario mėnesį sudarys 44 849,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pajamų šaltinis nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo – atsakovės nemokumo aspektu yra pirmiausia apskritai aktualūs ne atsakovės įsipareigojimai vienam konkrečiam kreditoriui, t. y. VSDFV Šilalės skyriui, bet visiems kreditoriams. Vertinant atsakovės įsipareigojimų kreditoriams apimtį (5 098 137 Eur), tokie finansiniai šaltiniai, atsižvelgiant į dar iki pandemijos išplitimo nuostolingus įmonės ekonominės veiklos rezultatus bei nepasiektus restruktūrizavimo plano tikslus, yra mažareikšmiai. Tuo labiau kad kreditorė Baltic Construction Solutions OU patvirtino, jog teikia atsakovei užsakymus iš užsienio subjektų, o pastarųjų ypatumas yra tas, kad jeigu šių subjektų gamyba sustabdoma – stabdomi užsakymai ir atsakovei. Taigi, šiuo momentu neprognozuojama COVID-19 pandemijos padėtis ir paminėti atsakovės vykdomos veiklos ypatumai netgi nesuteikia protingo pagrindo tikėtis, kad atsakovės nurodyti užsakymai bus (buvo) pateikti ir įvykdyti visa apimtimi.

41.       Taigi, įmonės ekonominės veiklos rezultatai restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu teikia pagrindą išvadai, kad ji neturi galimybių įvykdyti restruktūrizavimo plano ir atsiskaityti su kreditoriais – atsakovės įsipareigojimai ne mažėja, kaip to reikalauja restruktūrizavimo tikslai, bet priešingai, tik didėja, o galimybės stabilizuoti finansinę padėtį atsakovė neįrodė. Nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, spręstina, kad, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. 

42.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, nevykdo mokestinių prievolių, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą (CPK 185 straipsnis; JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

43.       Remiantis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, ilgiau kaip tris mėnesius nemoka einamųjų įmokų, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl skundžiama nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą ir, vadovaudamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, ta pačia nutartimi iškėlė atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.

44.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

45.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota anksčiau – atsakovės skolos auga, atsakovė iš esmės nebevykdė restruktūrizavimo plane numatytų atsiskaitymų su kreditoriais, nemokėjo einamųjų mokesčių, o tai leidžia teigti, kad atsakovė faktiškai yra nemoki, nes ne tik negali įvykdyti turimų turtinių prievolių, bet jos turtiniai įsipareigojimai (5 098 137 Eur) viršija jos turto vertę (3 773 439 Eur). Nors atsakovė vykdo ūkinę veiklą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos situacija jau ne vienerius metus yra sudėtinga, o jos generuojama veikla bei gaunamos pajamos neleidžia jai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bei mokėti einamųjų mokesčių, t. y. ji neturi realių galimybių ir priemonių atstatyti ir užtikrinti mokumą. Šių duomenų atsakovė atskirajame skunde nepaneigė. Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovė savo sunkumus sieja su COVID-19 pandemija, tačiau, kaip jau apeliacinės instancijos teismas konstatavo anksčiau šioje nutartyje, jos skolos augo ir ji buvo nebepajėgi vykdyti restruktūrizavimo plano dar iki COVID-19 pandemijos. Be to, susiklosčiusi situacija dėl COVID-19 ir jos neapibrėžtumas tik dar labiau apsunkintų atsakovės, kaip neefektyvios rinkos dalyvės, galimybes išlikti rinkoje.

46.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė turi ne laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra negyvybinga ir nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė jai bankroto bylą (CPK 185 straipsnis; JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis ir 2021 m. vasario 10 d. papildoma nutartis paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir 2021 m. vasario 10 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Teisėja                Aldona Tilindienė