Administracinė byla Nr. I-925-609/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00128-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 74

(S)

       KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

   SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. S. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde, kurį patikslino (b.l. 2-7, 80-86), pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) priėmė sprendimus 2015-02-17 Nr. (1.7.)-SR-721 ir 2014-09-16 Nr. (1.31.)-TPD-80-14, kurie yra nepagrįsti, neatitinka teisės normų reikalavimų bei pažeidžia jo interesus. Teigia, kad 2015-01-27 jis kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas peržiūrėti bei panaikinti 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, parengti motyvuotą atsakymą, nurodant jo apskundimo tvarką. Pažymi, kad Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 jam nepagrįstai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir jis buvo įpareigotas sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Klaipėdos VGTPT 2015-02-17 raštu Nr. (1.7.)-SP-72 jis buvo informuotas, kad Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendime Nr. (1.31.)-TPD-80-14 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir jis nėra panaikintas, todėl yra teisėtas ir galiojantis.  Mano, kad atsakovės 2015-02-17 raštas Nr. (1.7.)-SR-721 yra nepagrįstas, prieštarauja teisės normoms, laikytinas neveikimu. Teigia, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo jis patyrė 100 eurų turtinę ir 50 eurų neturtinę žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos VGTPT, atsiliepime į skundą (b.l. 109-110) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas įrodymais, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti. 

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimą pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Dėl šios priežasties turi būti analizuojamas konkretus institucijos aktas (veiksmas, sprendimas), kuriuo pareiškėjui, jo teigimu, sukelta žala.

Pareiškėjo teigimu, žalą jis patyrė dėl neteisėtų Klaipėdos VGTPT veiksmų, susijusių su sprendimo, įforminto 2015-02-17 raštu Nr. (1.7.)-SR-721 ir 2014-09-16 Nr. (1.31.)-TPD-80-14 sprendimo priėmimu.

Kadangi skundas dalyje dėl Klaipėdos VGTPT 2015-02-17 rašto Nr. (1.7)-SR-721 ir 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-80-14 panaikinimo bei įpareigojimo peržiūrėti ir patenkinti pareiškėjo 2015-01-27 kreipimesi pareikštus reikalavimus, nebuvo priimtas (b.l. 91,92, 104-107), laikytina, jog Klaipėdos VGTPT pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas ir kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimas nebevertintinas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a : 

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                    Eglė Kiaurakytė