Civilinė byla Nr. e2-2772-986/2023

                        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02165-2022-9

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

                   (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams nemokumo administratorei G. V. ir apskaitininkui H. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatei Giedrei Kačinskienei ir direktoriui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 17 d. patikslintu ieškiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-6677) reiškia šiuos materialius teisinius reikalavimus: prašo pripažinti 2020 m. sausio 29 d. sudarytą trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 negaliojančią (niekinę) nuo jos sudarymo momento; prašo pripažinti 2020 m. kovo 30 d. sudarytą susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento; prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3150,00 Eur skolą; prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)a“ ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos dydžio, metines procesines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)a“ ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. ieškovė su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį Nr. 20/01/13, kuri yra suklastota, nes jos nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė tariamai parengė prašymą, kuriuo nurodė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3150,00 Eur sumą pervesti ne ieškovei, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes neva atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo ieškovės darbuotojų apgyvendinimo paslaugas. Šis prašymas yra suklastotas, jo nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė tariamai su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 29/01/29/1, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra sudariusi su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl paruošiamųjų darbų gyvenamojo namo renovacijos adresu (duomenys neskelbtini), bei kad ieškovė yra neapmokėjusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros 3 150,00 Eur sumai, todėl atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)a“ turi 3 150,00 Eur sumą pervesti ne ieškovei, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis taip pat yra suklastota, jos taip pat nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M. 2020 m. kovo 30 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1 pagrindu priėmė iš ieškovės darbus ir 2020 m. kovo 31 d. ieškovė išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. BIC-19009, 3 150,00 Eur plius PVM sumai. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo neteisėtuose ir nesąžininguose veiksmuose, galimai pati neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus organizavo ar vykdė bei vadovavosi suklastotais dokumentais. Kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastoto prašymo ir sutarties pagrindu, elgiantis nesąžiningai, 2020 m. sausio 31 d., 3 150,00 Eur sumą pervedė ne ieškovei, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai sutartis pripažintina sudaryta neteisėtai ir nepagrįstai nuo jos sudarymo momento, bei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)a“ priteistina 3 150,00 Eur dydžio skola. Kadangi 2020 m. kovo 30 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai su ieškove sudarė susitarimą, kuriuo aptariama ir sutartis, o susitarimas yra suklastotas (nes jį iš tikrųjų nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M.), prašo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)” 2023 m. vasario 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumento registracijos numeris DOK-16622), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. ieškovė su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį Nr. 20/01/13 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apšiltinimo ir apdailos įrengimo darbų. Atsakovė visą aptariamo ginčo laikotarpį dėl darbų atlikimo ir dokumentų rengimo tiesiogiai kontaktavo su ieškovės atstovu V. M. Atsakovės parengta ir pasirašyta subrangos sutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ieškovo direktoriui M. V. suderinimui ir pasirašymui. Ieškovės direktoriaus pasirašyta subrangos sutartis buvo gauta elektroniniu paštu. 2020 m. sausio 29 d. ieškovės atstovas V. M., vizito pas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė 3 150,00 Eur pervestų ne ieškovei, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)”, kadangi ji apmokėjo ieškovės darbuotojų pragyvenimo išlaidas. Atsakovei pareikalavus pateikto prašymo paaiškinimo, buvo gautas ieškovės atstovo atsakymas, teigiantis, jog darbuotojai buvo atvykę iš Ignalinos, o atsakovė neturi pakankamai lėšų jų apgyvendinimo apmokėjimui, todėl prašo atlikti 3 150,00 Eur mokėjimą išskaičiuojant iš bendro apmokėjimo už darbus. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai skambučiu susisiekė su ieškovo direktoriumi V. M., kuris patvirtino tokį skolos sudengimą sumokant avansą, motyvuojant siekiu operatyviai atlikti darbus jų nestabdant. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei teisinio, nei finansinio suinteresuotumo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai kaip darbų užsakovei buvo svarbu, kad darbai būtų vykdomi toliau, todėl iš pačios ieškovės gavus prašymą už juos sumokėti ne ieškovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, šalys sudarė susitarimą dėl nurodyto mokėjimo, dokumentų parengimą ir susitarimo įforminimą organizuojant ir rengiant pačiam ieškovui. 2020 m. sausio 31 d. trišalės sutarties pagrindu atsakovė atliko 3 150,00 Eur mokėjimą. Kovo mėn. pabaigoje buvo paskaičiuota, kad darbų atlikta tokiai pačiai sumai, kiek buvo sumokėta avanso ir 2020 m. kovo 30 dieną buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-190097 jau apmokėtai 3 150,00 Eur sumai, ir papildomai pasirašius atsiųstą elektroniniu paštu 2022 m. kovo 30 d. susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu, visi reikalai su ieškove buvo nutraukti. Atsakovei elektroniniu paštu buvo atsiųsti 3 dokumentai: 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 19 , 2020 m. kovo 30 d. susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu, ir 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BIC-1900911. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių dokumentų projektų nerengė, o juos gavo iš ieškovės elektroniniu paštu. Atsakovė, būdama sąžininga sutarties šalis, sudarydama subrangos sutartį turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis sąžiningo bendradarbiavimo ir iš ieškovės pusės. Darbai buvo vykdomi, ieškovė vykdė subrangos sutartyje įtvirtintas numatytas pareigas, nesuteikė jokios priežasties abejoti jos patikimumu, vyko pastovus bendradarbiavimas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo numatyti, jog sutartis gali būti klastojama, ar kita sutarties šalis gali veikti nesąžiningai. Atsakovei nebuvo žinoma, jog pateiktų pasirašytų dokumentų parašai galimai buvo klastojami. Kadangi subrangos sutartis buvo vykdoma bei buvo atlikta darbų už 3 150,00 Eur, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu (niekiniu) ir 2020 m. kovo 30 d. susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)a“ negalėjo turėti ir neturėjo jokių duomenų apie galimą parašų klastojimą ir iki šiol nežino, ar jie buvo klastojami ar ne, todėl šie dokumentai buvo sudaryti teisėtai ir yra galiojantys. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir neturėjo jokio neteisėto intereso dėl sudarytų sutarčių bei jų vykdymo. Taigi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sąžininga sutarties šalis bei tinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę, todėl atsakovė, net ir pripažinus trišalę sutartį negaliojančia dėl jos klastojimo, šiuo konkrečiu atveju neturi pareigos prisiimti atsakomybės už kitų šalių galimai neteisėtą veikimą. Jeigu teismas spręstų šioje byloje taikyti restituciją, 3 150 Eur suma turėtų būti priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginant sąžiningos sandorio šalies (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teises ir interesus.

Ieškovės atstovė nemokumo administratorė G. V. paaiškino kad ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Nurodė, kad nuo 2019 m. ieškovės vadovas buvo V. M. Bankroto byloje ieškovės debitorių sąraše skolininke yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovei 3 150 Eur sumą, galutinai paaiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. (įsiteisėjus nutarčiai ieškovei iškelti bankroto bylą), iki laiko jokių veiksmų nemokumo administratorius atlikti negalėjo. 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas raginimas, atskirais prašymais buvo prašoma pateikti dokumentus. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ilgą laiką dokumentų jiems neteikė, tai turėjo įtakos vėlesniam ieškinio pareiškimui. Ieškovės bankrotas teismo buvo pripažintas tyčiniu. Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis yra suklastota – A. P. paliudijo, kad jis 2020 m. sausio 29 d. sutarties nepasirašė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturėjo ir veikos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė neprotingai, ji turėjo pasidomėti šia situacija. Dar 2019 m. pabaigoje ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, parašai buvo suklastoti, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 150 Eur sumą pervedė net nesant atliktų už šią sumą darbų.

Ieškovės atstovas H. K. nurodė, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, jis yra vienas iš jos kreditorių. 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė pamatė, kad bus areštuotos jos banko sąskaitos, todėl sugalvojo, kaip išsaugoti lėšas. Ieškiniu nėra ginčijama 2020 m. sausio 13 d. sutartis, nes ji buvo vykdoma, už atliktus darbus turėjo būti atsiskaityta. 2020 m. sausio 29 d. sutarties originalo byloje nėra, nors atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsitikinti ieškovės prašymo apmokėti už apgyvendinimo paslaugas pagrįstumu, bei kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta atitinkama sutartis. A. P. sutarties nepasirašė, o V. M. galimai taip pat nežinojo apie šią sutartį, nes bankroto byloje laikė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovei. Nei ant vieno susitarimo nėra originalių parašų, o jei tokie būtų, jie būtų pateikti teismui. Kadangi nebuvo išreikšta tikroji šalių valia, sutartis yra negaliojanti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su V. M., tačiau nesiėmė veiksmų įsitikinti, kad jis yra tinkamas atstovas. 3 150 Eur mokėjimas buvo nesąžiningas, siekiant apeiti kitus kreditorius. Vien tik turint debitorių sąrašus į teismą nesikreipiama, nes dar reikia įvertinti faktines aplinkybes. Net kelis kartus bankroto procese buvo skiriamos baudos dėl dokumentų nepateikimo, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomus dokumentus pateikė tik 2022 m. kovo mėn., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovei tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)a“ su atsakove „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tik 2022 m. kovo mėn., tada taip pat tada tapo žinoma ir apie 2020 m. sausio 29 d. sutartį. Mano kad ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymuose buvo naudojami grynieji pinigai, sutartis įvykdyta tik dėl 108 kv. metrų darbų, nors objektas buvo gerokai didesnis. V. M. buvo ieškovės darbuotojas, jis pasirašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą. V. M. nepasirašė sutarčių, sutartys buvo suklastotos. Atsakovas bendraudamas su V. M. nepaprašė įgaliojimo, nepasidomėjo kaip ieškovė veikia, nepasidomėjo VĮ „Registrų centre“ dėl ieškovės vadovo parašų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei niekada neapmokėjo už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Pažymėjo, kad pagrindai 2020 m. sausio 29 d. prašyme ir sutartyje dėl pinigų pervedimo nurodomo skirtingi – vienu atveju tai darbuotojų apgyvendinimas, kitu, kad tai paruošiamieji darbai. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nematė, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai būtų dirbę objekte. Šalių susitarimas buvo nenaudingas, pažeidžiantis kreditoriaus interesus, įmonė jau 2019 m. buvo įsiskolinusi. Atsakovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pareikalauti sutarčių originalų. V. M. yra pateikęs kreditorių ir debitorių sąrašą, kuriame nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 3 150 Eur įsiskolinimu, taigi suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ieškovei 3 150 Eur. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)a“ nebendradarbiavo, pateikė tik dalį prašomų dokumentų, o proceso metu atsirado ir kitos sutartys. Liudytojas V. M. patvirtino, kad subrangos ir trišalėje sutartyje nėra jo parašai. Abi prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys yra glaudžiai susijusios ir turi būti vertinamos kartu.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. S. paaiškino, kad jis įmonei vadovauja nuo 2010 m. Su ieškove buvo sudaryta subrangos sutartis. Su V. M. buvo bendraujama kaip su ieškovės atstovu, jokių abejonių jam dėl to nekilo. Dėl sutarties taip pat bendravo su V. M.. Su V. M. buvo bendraujama tik vieną kartą, telefonu, kai V. M. prašė padengti įsiskolinimą. Sudarant subrangos sutartį jis patikrino ieškovę, jokių abejonių dėl jos patikimumo jam nekilo. Ieškovė darbus pagal sutartį atlikinėjo ilgai ir nenuosekliai. Ieškovės prašymą dėl skolos sudengimo jam pristatė V. M., parašai buvo tie patys, jam nebuvo priežasčių abejoti. Su ieškove anksčiau sutartinių santykių. Jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra statybos inžinierius, įmonės apyvarta 2021 m. buvo apie 1 000 000 Eur, dirbo 17 darbuotojų, 4 dirbo administracinį darbą. Statybos objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų jis nematė. Trišalis susitarimas jam buvo atsiųstas vėliau. Jis paprašė tokio susitarimo, jam nebuvo svarbu, kam, ieškovei ar atsakovei sumokėti. Tuo metu jokių sunkumų ieškovės veikloje nesimatė, dėl to nebuvo jokių signalų. Visada manė, kad bendrauja su tinkamu ieškovės atstovu. Jokių signalų, kad sutartys galimai klastojamos, nematė, tik vėliau apie tai sužinojo. Sausio 13 d. sutartį rengė ne jis, ją gavo iš ieškovės. Sutarties sąlygos buvo sutartos su V. M., su juo apžiūrėtas objektas, sutartį jis gavo el. paštu. Jam nekilo minčių paprašyti V. M. įgaliojimo atstovauti ieškovę, abejonių dėl skirtingų pinigų mokėjimo pagrindų, taip pat nebuvo svarbus ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo pagrindas. Ieškovė darbų už 3 150 Eur sumą objekte 2020 m. sausio 29 dieną nebuvo atlikusi, buvo atlikta už apie 1 000 Eur sumą. Nėra įprasta praktika sumokėti daugiau nei atlikta darbų, tačiau jis tik norėjo, kad pradėti darbai būtų tęsiami. Vėliau atsakovė faktiškai atliko darbų už 3 150 Eur sumą. 2020 m. kovo 30 d. susitarimą jis taip pat gavo elektroniniu paštu. Trišalis susitarimas jo praktikoje buvo pirmas, pirmą kartą papuolė į tokią istoriją, tačiau jam buvo svarbu, kad būtų padaryti darbai, todėl ir sutiko su tokiomis sąlygomis.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) atstovė“ advokatė Giedrė Kačinskienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad V. M. pagal sudarytą įgaliojimą galėjo veikti labai plačiai. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, laiku neatlikti darbai būtų reiškę didelius nuostolius. Dėl šios priežasties atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko mokėjimus. Su V. M. buvo derinama subrangos sutartis, prašymą dėl mokėjimo tai pat inicijavo ieškovė. Subrangos sutartis buvo vykdoma. Sudarant sutartį nėra įtarinėjama, V. M. pripažino, kad buvo ieškovo darbuotoju, turėjo platų įgaliojimą veikti. Jei buvo vykdomi neteisėti susitarimai tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai nėra atsakinga, nes ji neturėjo jokio intereso jų susitarimuose, veikė apdairiai ir rūpestingai. Abiejų bendrovių vardu veikė V. M., jis vykdė subrangos sutartį, savo veiksmais parodė, kad veikia ieškovės vardu. Dokumentų suklastotais negalima laikyti ir dėl to taikyti teisinių pasekmių. Šalių susitarimo metu nebuvo informacijos apie teismus, areštus. Pažymėjo, kad bankroto byloje buvo pasisakyta apie nesąžiningus V. M., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (1 t., 95-99). Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 20/01/13 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apšiltinimo ir apdailos darbų (toliau Subrangos sutartis). Subrangos sutartyje nurodoma, kad vieno veniliuojamo fasado kvadratinio metro darbų kaina be PVM yra 29,00 Eur, darbų pradžia sutartyje siejama su sutarties pasirašymu, pabaiga 2020 m. balandžio 13 d. Subrangos sutartyje numatyta, kad už atliktus darbus generalinis rangovas (atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) apmoka subrangovui (ieškovei) per 15 dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos (1 t., b. l. 17-19).

Bylos duomenimis (į bylą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. pateikė originalų 2021 m. sausio 29 d. ieškovės prašymą) ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu (toliau Prašymas) „rasti galimybę apmokėti už mūsų darbuotojų pragyvenimą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 3 150 Eur, išskaičiuojant iš bendro mūsų apmokėjimo už darbus“ (1 t., b. l. 106, popierinės b. l. 7). Ginčo dėl to, kad atsakovės atstovui A. S. šį prašymą ieškovės vardu pateikė V. M., byloje nekilo. Šio Prašymo pagrindu tą pačią dieną visų byloje dalyvaujančių asmenų buvo sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 29/01/29/1 (toliau Sutartis), kurioje iš esmės nurodoma, kad ieškovė yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl paruošiamųjų darbų gyv. namo renovacijai (duomenys neskelbtini); neapmokėta suma yra 3 150 Eur; šalys siedamos išvengti papildomų išlaidų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susitaria pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu, dengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansą už atliekamas paslaugas (1 t., b. l. 72-73). Tai kad 3 150 Eur suma pagal trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį 2020 m. sausio 31 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta atsakovei „UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo nekilo, tai patvirtina su ieškiniu pateikti dokumentai (ieškinio priedas Nr. 32).

2022 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad įmonė BIC (ieškovė šioje byloje) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią BIC atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau BIC direktorius V. M. 2020 m. sausio 29 d. sudarė trišalę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ 3 150 Eur kaip avansą už jai atliekamas paslaugas 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei BIC, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors trišalėje sutartyje nurodoma, kad BIC yra sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl paruošiamųjų darbų gyvename (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 atliktoje specialisto išvadoje 2021 m. kovo 23 d., nenustatyta, kad BIC būtų sudaręs kokią nors sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, todėl spręstina, kad 3 150 Eur sumos BIC negavo ir patyrė nuostolį dėl tyčinio įmonei nenaudingo V. M. sudaryto sandorio, kuriuo pabloginta BIC finansinė padėtis (3 t., b. l. 150).

Ieškovės atstovė teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 6.66 straipsnį, numatantį kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Teismų praktikoje aiškinant 6.66 straipsnyje nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

  Tam, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtina nustatyti skolininko nesąžiningumą, t. y. nustatyti, jog skolininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeidžia kreditoriaus interesus. Vertindamas skolininkės (atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“)  sąžiningumą teismas sprendžia, kad atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.67 straipsnio 5 punkte (sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo). Šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu sumokėti 3 150 Eur sumą į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, išskaičiuojant iš bendro apmokėjimo už darbus. 3 150 Eur suma atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 2020 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 74). Atsiskaitymo pagal šalių sudarytos Subrangos sutarties tvarką numatė 6 punktas, kuriame nurodyta, kad subrangovas (atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) apmoka subrangovui (ieškovei) per 15 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos (1 t., b. l. 68-70). Tuo tarpu atliktų darbų priėmimo aktas, 3 150 Eur + PVM sumai, buvo surašytas 2020 m. kovo 30 d., o PVM sąskaita-faktūra 2020 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 75, ieškinio priedas Nr. 32). Be to atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu ieškovė objekte buvo atlikusi statybos darbų už maždaug 1 000 Eur sumą. Taigi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama sandorį dėl neegzistuojančios skolos (ieškovė tuo metu neturėjo galiojančios 3 150 Eur dydžio reikalavimo teisės), vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 5 punktu, buvo nesąžininga. Be to byloje liko neįrodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės “(duomenys neskelbtini)” buvo sutartis, kurios pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)” būtų galėjusi spręsti esant pagrindu sumokėti 3 150 Eur sumą ne ieškovei, o atsakovei. Sutiktina su ieškovės atsakovo argumentais, tokios sutarties nebuvo, nes ieškovės vadovas V. M. bankroto byloje nurodė, kad atsakovė UAB “ (duomenys neskelbtini)”, o ne UAB “ (duomenys neskelbtini)” yra skolinga ieškovei 3 150 Eur sumą (2023 m. lapkričio 16 d. patikslinto ieškinio priedas). Šį faktą patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nurodomos aplinkybės (3 t., b. l. 150).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktas).

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tvirtina, kad jam tik buvo svarbu tik tai, kad būtų atlikti darbai, todėl ir sutiko su tokiu ieškovės Prašymu. Taip pat patvirtino, kad tokio tipo Sutartis (trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis) jo praktikoje buvo pirmoji, kad nėra įprasta praktika sumokėti daugiau, nei yra atlikta darbų, t. y. mokėti avansu (nurodė, kad buvo atlikta tik maža dalis darbų, apie 1 000 Eur sumai), juolab per trečiąjį asmenį. Teismo vertinimu, esant tokiam ekstraordinariniam prašymui (prašant dar neegzistuojančią piniginę prievolę įvykdyti per trečiąjį asmenį) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas turėjo detaliai pasidomėti ir įvertinti, ko siekiama tokiu susitarimu, ir atitinkamai, ar tokiu ginčo susitarimu nebus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai. Statybos objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nematė (A. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu), jokio ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo į bylą taip pat nebuvo pateikta (kaip minėta tokio nėra). Pagrindai 3 500 Eur sumos sumokėjimui Prašyme (nurodoma, kad apmokama už darbuotojų pragyvenimą) ir Sutartyje (nurodoma, kad sudaryta sutartis dėl paruošiamų darbų) yra nurodyti skirtingi. Galiausiai, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių kliūčių ginčo sumą (3 150 Eur) sumokėti tiesiogiai atsakovui, nebuvo. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises, o  ginčijamos Sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės nesudarė jokio būtinumo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)” sudaryti ginčijamą Sutartį ir jos pagrindu pervesti 3 150 Eur sumą atsakovei UAB “(duomenys neskelbtini)”. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” laikymas sąžiningu šio sandorio dalyviu, prieštarautų atsakovės, kaip protingo ir atidaus asmens elgesio standartui (teismo posėdžio metu įmonės vadovas A. S. patvirtino, kad jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą statybų srityje, šioje srityje dirba nuo 2010 m., jo įmonės apyvarta 2021 m. buvo apie 1 000 000 Eur, įmonėje dirbo 17 darbuotojų, o 4 administracinį darbą, tokių sandorių praktikoje nėra buvę, o atskaitymas į priekį už neatliktus darbus nėra įprasta praktika).

Analizuojant Sutartį ir ją sudariusių šalių veiksmų pasekmes, nustatyta, kad šiuo sandoriu ieškovė neteko galimybės ginčo suma atsiskaityti su savo kreditoriais – ieškovės sąskaitoje 2020 m. sausio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nurašius 2 800,31 Eur sumą, pastaroji visiškai nebeturėjo piniginių lėšų (ieškinio priedas Nr. 5), nors dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. turėjo neįvykdytų piniginių prievolių (neišmokėtų atlyginimų) savo darbuotojams (ieškinio priedas Nr. 3, darbuotojai dar 2019 m. gruodžio mėn. dėl to kreipėsi Darbo ginčų komisiją). Be to ieškovei inicijuotos bankroto bylos duomenimis, jos Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo termino (Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo). Vėliau ieškovei buvo iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. eB2-147-638/2023), o jos bankrotas pripažintas tyčiniu. Visa tai leidžia spręsti, kad ginčijamų sandorių sudarymas ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra susijusi su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio fakto ginčo nekilo, šių įmonių sąsajumą patvirtino tiek ieškovė (ieškinio 9-12 punktai), tiek ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 111-112). Atsižvelgus į tai ši aplinkybė neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 5 punktas). Pažymėtina, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2023 m. vasario 9 d., nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d. (bylos Nr. eB2-690-601/2023), t. y. jau priėmus teismo nutartį skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje (2023 m. vasario 14 d.), todėl šios bylos dalies perduoti nagrinėti šiai atsakovei nemokumo bylą iškėlusiam teismui, pagrindo nebuvo (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Nustatyta, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei iškelta 2021 m. birželio 9 d. (įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d., civ. byla Nr. eB2-147-638/2023), o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. lapkričio 8 d. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad ieškovės vadovas V. M. bankroto byloje ne kartą baustas už nemokumo administratoriui įmonės dokumentų neperdavimą nustatytu laiku (paskutinį kartą 2021 m. spalio 13 d. nutartimi), kas apsunkino jai galimybę sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Be to nemokumo administratorei pareikalavus dokumentų iš atsakovės UAB “ (duomenys neskelbtini)”, pastarieji buvo gauti tik 2022 m. kovo mėn., būtent tada ieškovei tapo žinoma apie sudarytą Sutartį (1 t., b. l. 151-153, 3 t., b. l. 153-158). Be to ieškovė turėjo tikslinti savo reikalavimus net ir po ieškinio pateikimo teismui, su atsakovės atsiliepimu gavusi 2020 m. kovo 30 d. Susitarimą. Atsižvelgus į tai laikytina, kad ieškovės bankroto administratorius vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido ir spęsti dėl jo atnaujinimo teisinio pagrindo nėra.

Šioje byloje (atskirasis skundas) Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutarties 19 punkte išaiškino, kad visos sutartys yra tarpusavyje susijusios, o ginčijami 2020 m. sausio 29 d. trišalis susitarimas ir 2020 m. kovo 30 d. Susitarimas dėl subrangos sutarties nutraukimo išplaukia iš pagrindinės 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties, todėl šios visos sutartys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai. Be to pagal kasacinio teismo praktiką Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnis negali būti aiškinamas taip, jog teismas turi nukreipti šalis į arbitražą išspręsti arbitražinio susitarimo egzistavimo klausimo, jei arbitražo procesas nėra pradėtas, o asmens inicijuotame teismo procese kyla klausimas dėl arbitražinės išlygos egzistavimo. Toks aiškinimas lemtų neproporcingą teisės kreiptis į teismą ribojimą ir nereikalingų išlaidų tokiame arbitražo procese atsiradimo tikimybę (2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-343-916/2019, 29 punktas). Taigi ieškovė šiame procese turi teisę ginčyti ir 2020 m. kovo 30 d. Susitarimą, kurio 11 punkte numatyta arbitražinė išlyga (Susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu, 1 t., b. l. 76).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pareigos ir būtinybės ar susiklosčiusių faktinių aplinkybių tam, kad ginčijamų sandorių pagrindu ieškovei už atliktus darbus priklausančios piniginės lėšos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumokėtos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne tiesiogiai ieškovei. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą konstatuotina, kad egzistuoja visos sąlygos CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų taikymui, nes ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidė jos teises, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesąžininga ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; nesąžininga buvo ir su ieškove susijusi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nes nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų sudariusi sandorį su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 t., b. l. 150, be to jos nepasirašė jos direktorius A. P. (pastarojo parodymai teismo posėdžio metu)). Įvertinus ginčui aktualiu laikotarpiu šalių sudarytus ginčo sandorius, anksčiau aptartus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, ieškovės reikalavimo teisinį pagrindą, spręstina, kad yra pagrindas CK 6.66 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčo sandorius (Sutartį ir Susitarimą) pripažinti negaliojančiais. Be to jokie teisės aktai neleidžia neatsiskaityti su darbuotojais, išvengti mokesčių, apeiti mokesčių įstatymų nuostatas apgaunant mokesčių administratorius, o dėl šio tikslo sudaryti sandoriai laikytini pažeidžiantys viešąją tvarką (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), jie yra niekiniai ir negalioja. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo jo sudarymo momento, CK 1.95 straipsnis) 2020 m. sausio 29 d. Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 29/01/29/1, taip pat 2020 m. kovo 30 d. Susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 ta apimtimi, kuria išspręsti 3 150 Eur sumos apmokėjimo (įskaitymo) avansu klausimai (nes ginčo dėl to, kad subrangos darbai, 3 500 Eur sumai buvo atlikti, tarp šalių nekilo). Patenkinus šiuos ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 3 150 Eur dydžio skola pagal Subrangos sutartį atliktus darbus, kurios dydį patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1 ir 2020 m. kovo 31 d. išrašyta sąskaita-faktūra Nr. BIC-19009, 3 150,00 Eur plius PVM sumai (1 t., b. l. 75, 77). Ginčo dėl aplinkybių, susijusių su šių darbų atlikimu ir jų vertės apskaičiavimu, tarp šalių nekilo.

Pripažinus sandorius negaliojančiais turi būti taikoma dvišalė restitucija (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021). Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015). Todėl ieškovei pagal pripažintus negaliojančiais sandorius iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisus 3 150 Eur sumą, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintina tokio paties dydžio reikalavimo teisė, 3 150 Eur sumai, į atsakovę BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į tai ieškovei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimo išlaidos.

Pagal keliamus materialius ieškinio reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir 3 150 Eur sumos priteisimo (kas byloje pagal sukeliamas pasekmes – turto išreikalavimą, laikytina tik turtiniu reikalavimu, 3 150 Eur sumai) turėjo būti mokėtinas 71 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškiniu keltas turtinis reikalavimas patenkintas visiškai, pastarąją sumą priteisiant iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos į valstybės biudžetą priteistinas tokio paties dydžio žyminis mokestis (71 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pašto išlaidos šioje byloje yra 31,04 Eur, kurios ieškinį patenkinus taip pat priteitinos iš šios atsakovės. Iš viso iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 102,04 Eur suma.

Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. kovo 29 d. nutarties pagrindu 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi 29,04 Eur avansą liudytojo A. P. atvykimo išlaidoms apmokėti. Ši suma į teismą atvykusiam liudytojui buvo išmokėta. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė šį liudytoją kvietė savo reikalavimams pagrįsti, todėl ieškinį patenkinus visiškai šios ieškovės turėtos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)”.

Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjus sprendimui apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuotinas nemokumo bylas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (byla Nr. eB2-147-638/2023) ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (eB2-690-601/2023) iškėlęs Kauno apygardos teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia (niekine) 2020 m. sausio 29 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu ab initio (nuo jo sudarymo momento) ta apimtimi, kuria išspręsti 3 150 Eur sumos apmokėjimo (įskaitymo) avansu klausimai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 150,00 (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 29,04 Eur (dvidešimt devynis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų  ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 150 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 102,04 Eur (vieną šimtą du eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Įsiteisėjus sprendimui apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti nemokumo bylas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (byla Nr. eB2-147-638/2023) ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (eB2-690-601/2023) iškėlusį Kauno apygardos teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėjas                                                                                  Mindaugas Nekrašas