Civilinė byla Nr. e2-2382-1102/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30793-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.2.7; 3.4.1.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovei J. K. K., jos atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jūratės K. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Labdaros ir paramos fondas ,,Linaeda“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eproma“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Viktoro servisas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė J. K. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama panaikinti šalių bažnytine tvarka 2017 m. vasario 17 d. sudarytos ir 2017 m. vasario 22 d. civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytos santuokos įrašą dėl atsakovo kaltės, išspręsti pavardžių klausimą, nustatyti, kad atsakovo prievolės Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Labdaros ir paramos fondui ,,Linaeda“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, UAB ,,Eproma“, UAB ,,Viktoro servisas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui panaikinus santuokos apskaitos įrašą nemodifikuojamos ir lieka asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė už atsakovo tekėjo iš meilės, siekdama sukurti tvirtą ir darnią šeimą, santuokos pradžioje gyveno darniai, tačiau laikui bėgant išryškėjo konfliktiška atsakovo prigimtis, šeimoje pradėjo kilti nesutarimai, santykiai pašlijo. Sutuoktinio elgesys ėmė nesiderinti su šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintomis sutuoktinių pareigomis vienas kito atžvilgiu, todėl nebėra jokių perspektyvų išsaugoti santuoką. Ieškovė visas savo pastangas skyrė šeimos labui, stengėsi būti gera ir rūpestinga žmona, saugojo ir brangino šeimą, visada palaikydavo sutuoktinį, rūpinosi šeimos gerove. Tačiau sutuoktinis ilgainiui ėmė visiškai negerbti ieškovės, tapo priekabus, nesirūpino bendra buitimi, nebederino bendrų interesų, bendro laiko planavimo. Su atsakovu ieškovei tapo nebeįmanoma bendrauti, nes sutuoktinis ėmė interpretuoti ir savaip iškreipti ieškovės pasakomus žodžius, dėl sutuoktinio psichologinio smurto ieškovė nuolat gyveno įtampoje, be to atsakovas nuolat siekė dominuoti santuokoje, nepaisė jos nuomonės ir sprendimus priimdavo pats. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti santuoką, išsikėlė iš bendrų namų, ieškovei nepavyko su atsakovu susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai neįgijo jokio bendra jungtine nuosavybe esančio turto, yra sudarę 2017 m. vasario 13 d. Vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurioje nustatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, kurie panaikinant santuokos apskaitos įrašą nedalintini. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Sutuoktiniai neturi bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kurie nutraukus santuoką nemodifikuojami ir lieka asmeniniais jo įsipareigojimais. Ieškovė kreipimosi į teismą metu asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Prašo palikti jai santuokinę pavardę. Nurodė, kad nereikalauja išlaikymo iš sutuoktinio, kadangi abu yra sveiki ir darbingi asmenys.

Atsakovui I. K. procesiniai dokumentai (ieškinio kopija, teismo pranešimas, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti 2021 m. vasario 12 d. viešo paskelbimo būdu. Taip pat teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susipažino su ieškiniu ir jam neprieštarauja. Nurodė, kad I. K. valstybės biudžetui skolingas 366,51 Eur (2020 m. lapkričio 27 d. DOK-232402).

Kreditorius Labdaros paramos fondas Linaeda pateikė atsiliepimą, kuriame teigė, kad skola yra bendra sutuoktinių turtinė prievolė ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi likti solidariai skolingi fondui. Nurodė, kad skola susidarė už ilgalaikę transporto priemonės nuomą, atsakovas automobiliu dirbo pavėžėju, gavo pajamas kurias, kreditoriaus vertinimu, leido šeimos reikmėms, abu sutuoktiniai pylė kurą, drauge vyko į keliones ir pan., yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl laiku nesumokėtos automobilio nuomos (2020 m. lapkričio 27 d. DOK-232188).

Kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškinio reikalavimui neprieštarauja (2020 m. gruodžio 16 d. DOK-246121).

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyriui nėra skolingi (2021 m. balandžio 27 d. DOK-78912).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad atsakovas yra palikęs šeimą, ji neturi apie jį žinių, nežino, kur jis gyvena. Apie sutuoktinio skolas sužinojo tik prasidėjus procesui. Ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, o atsakovas santuokos metu vertėsi individualia veikla. Ieškovė turi tris vaikus iš ankstesnių santykių, kurie jau pilnamečiai. Su atsakovu nenorėjo gyventi tik susidėjusi, todėl tuokėsi, manė, kad atsakovo ketinimai rimti. Posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė pažymėjo, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo parengusi dokumentus nutraukti santuoką (panaikinti santuokos apskaitos įrašą) bendru sutikimu, siuntė atsakovui, atsakovas jai yra atrašęs elektroniniu paštu, nesutiko derinti dokumentų, taigi atsakovui yra žinoma apie tai, kad ieškovė ketina inicijuoti skyrybų bylą. Atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Dėl kreditoriaus „Linaeda“ prieštaravimo pažymėjo, kad skolininku vykdomojoje byloje yra nurodomas tik atsakovas, be to iš teismo iniciatyva prie šios bylos medžiagos prijungtų civilinės bylos Nr. e2-9853-863/2018 dokumentų matyti, kad skola yra susidariusi dar 2015 metais, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, todėl ieškovė negali būti laikoma solidariai atsakinga už atsakovo prievolę.

Ieškinys tenkintinas 

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. K. K. (pavardė iki santuokos – J.) ir atsakovas I. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Stačiatikių šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), akto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi (2019 m. kovo 22 d. pažyma Nr. GR.1A-2815).

1.       Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovė prašė santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl sutuoktinio kaltės, teigė kad ji visas savo pastangas skyrė šeimai, stengėsi būti gera ir rūpestinga žmona, stengėsi įtikti sutuoktiniui, visada jį palaikydavo, rūpinosi šeimos gerove, tuo tarpu sutuoktinis ėmė jos negerbti, tapo priekabus, ėmė nesirūpinti bendra buitimi, nebederinti bendrų interesų, bendro laiko planavimo, dėl atsakovo psichologinio smurto ieškovė nuolat gyveno įtampoje. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šalių santykiai yra galutinai nutrūkę, atsakovas gyvena atskirai, jai nežinoma jo gyvenamoji vieta. Iš į bylą ieškovės atstovės pateikto advokatės ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad atsakovas I. K. 2020 m. birželio 23 d. laiške advokatei rašė, kad nėra davęs sutikimo rengti jo vardu dokumentų, pranešimų kreditoriams, pasisakė, kad jį stebina ieškovės noras pasilikti „niekšo“ pavardę, kad yra likęs vienintelis neišspręstas klausimas – automobilis VW Passat, kurio perleidimo klausimą nori išspręsti kuo skubiau. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, nors šaukimas, jam, tikėtina, buvo įteiktas teismui iš bylos dokumentų žinomu atsakovo elektroninio pašto adresu ilja.kasinskij@gmail.com, nereiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus ar jų nebuvimą, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl santuokos iširimo priežasčių yra, tikėtina, pagrįstas. Vertintina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė buvo lojali atsakovui, tačiau atsakovas pažeidė lojalumo sutuoktinei ir paramos šeimai pareigas, todėl konstatuotina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

1.       Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė po santuokos įrašo panaikinimo jai palikti santuokinę pavardę „K.“. Ieškovas nereiškė prieštaravimo dėl pavardės palikimo ieškovei, todėl ieškovei paliekama santuokinė pavardė. Atsakovo pavardė nekeičiama.

2.       Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.

3.       Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). 

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra sudariusios 2017 m. vasario 13 d. ikivedybinę sutartį, notarinio reg. 2-1256, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruota 99/791 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Negyvenamoji patalpa – Garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2017 m. dovanojimo sutarčių pagrindu, taip pat 2018 m. įgytas automobilis LEXUS RX450h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas, remiantis įgijimo pagrindu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vedybų sutartimi (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), panaikinant santuokos apskaitos įrašą nedalijamas ir lieka ieškovės asmenine nuosavybe. Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, atsakovas neturi registruotino turto.

4.       Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, LAT Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.), nebent kreditorius raštu nurodo sutinkantis, kad prievolė būtų modifikuojama.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, t. y. prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomosiose bylose Nr. 00151/14/06148, Nr. 00151/14/33599, Nr. 0139/19/01061, Nr. 0042/14/02295, Nr. 0011/14/06545, Nr. 0015/14/06148, Nr. 0011/13/04166, Nr. 0028/13/00004, Nr. 0128/11/00761, Nr. 0045/09/00704, Nr. 0045/09/00385, Nr. 0045/04/01037, Nr. 0045/04/00111, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/01379, Labdaros ir paramos fondui ,,Linaeda“ vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/04145, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/00114, uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktoro servisas“ vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/00584, uždarajai akcinei bendrovei ,,Eproma“ vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/02639, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui vykdomosiose bylose Nr. 0128/08/00366, Nr. 0128/06/01359, Nr. 0128/02/01194. Prašė šias prievoles pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Atsakovas prieštaravimų nereiškė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šioje byloje 2021 m. balandžio 27 d. nurodžius, kad ieškovė ir atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyriui neskolingi, laikoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nelaikytinas suinteresuotu asmeniu byloje.

Kitiems kreditoriams nereiškiant prieštaravimų dėl atsakovo prievolių asmeninio pobūdžio, teismas plačiau pasisako tik dėl prieštaravimą pareiškusio suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo ,,Linaeda“, kurio naudai antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/04145, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9853-863/2018, vykdomas 718,47 Eur sumos išieškojimas iš atsakovo. Posėdžio metu ieškovė teigė nežinojusi apie atsakovo skolas, įskaitant ir įsiskolinimą Labdaros ir paramos fondui ,,Linaeda“, šią informaciją sužinojo tik kreipdamasi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti prievolės atsiradimo laiką ir pagrindą, teismas prie nagrinėjamos bylos prijungė Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-9853-863/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-04429-2018-9, dokumentus (el. bylos T. II, psl. 7-21). Iš šių dokumentų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Sostinė veža“ (toliau – Bendrovė), atstovaujamos direktoriaus T. K.  ir atsakovo I. K. (toliau – Paslaugų gavėjas) buvo sudaryta Dispečerinės paslaugų teikimo sutartis Nr. 2015/7, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka užtikrinti Dispečerinės paslaugų teikimą Paslaugų gavėjui, o Paslaugų gavėjas įsipareigojo priimti suteiktas Dispečerinės paslaugas ir atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K.  K. (toliau – Administratorius). Nustatyta, kad Administratorius kreipėsi su 20218 m. vasario 18 d. ieškiniu dėl skolos išieškojimo iš atsakovo I. K. civilinėje byloje Nr. e2-9853-863/2018, kartu su ieškiniu pateikė 2015 m. PVM sąskaitas faktūras (2015 m. birželio 30 d. Nr. TSV201500047, 2015 m. liepos 31 d. Nr. TSV201500234/22, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. TSV201500234/66, 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. TSV201500397/24), Bendrovės apyvartų klientui I. K. suvestinę už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodytas 691,57 Eur I. K. įsiskolinimo (debeto) likutis 2016 m. gruodžio 31 d. datai. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-9853-863/2018 priėmė 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių, kuriame priteisė iš atsakovo I. K. ieškovės BUAB „Sostinė veža“ naudai 691,57 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (691,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo 21,51 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Įvertinus šiuos dokumentus, spręstina, kad 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių priteistos sumos, kurios yra išieškomos iš atsakovo, kaip skolininko, vykdomosiose bylose, susidarė dėl atsakovo 2015-2016 m. vykdytos pavežėjimo (taksi) veiklos. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo ,,Linaeda“ atsiliepimo teiginiais, kad iš atsakovo veiklos vykdymo gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, nes šalių santuoka sudaryta tik 2017 m. vasario 17 d., t. y. jau po ginčo skolos susidarymo.

CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. CK 3.114 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.

Remiantis tuo, kas nustatyta, taip pat įvertinus, kad šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, kuria pasirinko turto ir prievolių visiško atskirumo režimą,  atsakovo įsipareigojimai pripažintini asmeniniais ir panaikinant santuokos apskaitos įrašą paliekami jo asmeniniais (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.114 straipsnio 1 dalis).

5.       Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teikdama ieškinį teismui ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė nėra pateikusi teismui įrodymų apie pairtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 75 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 17,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti ieškovės J. K. K. (pavardė iki santuokos – J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Stačiatikių šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto CMS, apskaitos įrašą, akto įrašo Nr. 465, dėl atsakovo I. K. kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę „K.“.

Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovas I. K.,  a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai atsako kreditoriams (išieškotojams vykdomosiose bylose) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Labdaros ir paramos fondui ,,Linaeda“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktoro servisas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Eproma“.

Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,66 Eur (septyniolika eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Teisėja                                        Eglė Mauricė