Civilinė byla Nr. 2-939-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.7.5.

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties laikyti nepaduotu nurodytos pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-656/2017 pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ netiesioginį ieškinį atsakovams R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Aderas“ ir M. J. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitis“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja R. L. B. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje
Nr. e2-2-656/2017, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-656/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m.
balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, panaikinti nurodytus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus atsakovui R. B. atmesti. Pareiškėja taip pat prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo. Nurodė, kad už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtina 15 818 Eur žyminio mokesčio suma, kuri jai yra labai didelė, todėl prašė ją atleisti nuo 15 500 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir tuo pačiu užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimą.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti 2 154 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už pareiškimą mokėtinas ne 15 818 Eur, o 21 537 Eur žyminis mokestis.

3.       Vertindamas, ar yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo viso ar dalies šio mokesčio sumokėjimo, teismas nustatė, kad jos gaunamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudaro apie
1 520 Eur per mėnesį, duomenų, kad iš šių pajamų antstoliai kiekvieną mėnesį nurašo, kaip nurodo pareiškėja, 700 Eur byloje nėra, o pareiškėjos pateiktas AB SEB banke esančios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. šias aplinkybes paneigia. Nustatė ir tai, kad pareiškėjai priklauso automobilis, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); kita minėto turto dalis priklauso pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui. Pažymėjo, kad nenustatė, jog nurodytam turtui būtų taikomi apribojimai. Be to, teismas nustatė, kad viešajame registre yra užregistruotas juridinis faktas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios namo dalies nuomos sutarties sudarymo. Nurodė, kad pareiškėja teismui neatskleidė aplinkybių dėl nekilnojamojo turto nuomos ir iš tokio sandorio gaunamų pajamų.

4.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos turtinės padėties pripažinti sunkia, nes pareiškėja turi neapsunkinto nekilnojamojo turto, gauna pastovias darbo užmokesčio pajamas, apie išlaikytinius ar kreditorius duomenų nėra. Kita vertus, teismas sutiko, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis fiziniam asmeniui, gaunančiam vidutinį darbo užmokestį, yra pakankamai didelis ir gali riboti tokio asmens teises kreiptis teisminės gynybos, todėl, siekdamas užtikrinti pareiškėjai teisę kreiptis į teismą, teismas sprendė, jog yra pagrindas jos prašymą patenkinti iš dalies, įpareigojant pareiškėją sumokėti 10 procentų nuo už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio – 2 154 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies ją atleisti.

5.       2023 m. rugpjūčio 30 d. byloje gauti pareiškėjos paaiškinimai raštu, kuriuose pareiškėja, be kita ko, nurodė, jog teikia 300 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, kadangi didesnės sumos šiuo metu sumokėti negali ir prašo ją atleisti nuo likusios 1 854 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

7.       Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti trūkumus, t. y. pašalinti kliūtis, trukdančias teismui nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Pagal teismų praktiką tik išimtiniais atvejais yra galimas pakartotinis trūkumų šalinimas, o teismas privalo atsižvelgti į tai, ar šalis, teikdama procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą) ir šalindama nustatytus trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžininga (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

8.       Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant sumokėti 10 procentų mokėtino žyminio mokesčio – 2 154 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėja šio procesinio sprendimo neskundė, tačiau per teismo nustatytą terminą teismo nurodyto žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai 

9.       Pareiškėja R. L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį, atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, atnaujinti pareiškime nurodytą civilinę bylą, atnaujinus bylą – ieškinį atsakovui R. B. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje
Nr. e2YT-230-930/2023, kuriuo nutraukė jos ir sutuoktinio R. B. santuoką bendru jų sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paminėta sutartimi pareiškėjai atiteko 10 000 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Group Europa Investement“ akcijų, 4 935 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Europa Group“ akcijų; ½ dalis R. B. 1 866 223,34 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Group Europa Investment“; ½ R. B. 850 876,03 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Europa Group“; ½ R. B. 1 615 618,57 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Europa Group“. Darytina išvada, kad pareiškėja suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 tapo įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos su R. B. nutraukimo ir pareiškėjai faktiškai tapus BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ akcininke bei kreditore.

9.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-731-407/2020 priteisė žalą iš atsakovo R. B., tačiau į šią bylą neįtraukė pareiškėjos, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

9.3.                      Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus dokumentus ir prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio, taip pat ir aplinkybę, kad 2 154 Eur suma pareiškėjai taip pat yra labai didelė.

9.4.                      CPK 7 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kurio esmę sudaro siekis kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Kartu pažymėtina, kad šis principas galioja ir bankroto procese ir padeda įgyvendinti kreditorių lygiateisiškumo principą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę operatyviai spręsti klausimą dėl neginčijamų ir įrodytų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, o dėl ginčijamų reikalavimų teismas gali spręsti tinkamai išnagrinėjęs jų pagrįstumą iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

14.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka).

15.       Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017;
2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

16.       Visgi žyminis mokestis negali tapti kliūtimi ir neturi tapti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Siekdamas to išvengti, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įvirtino galimybę asmeniui, neišgalinčiam dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ar jo dalį, pasinaudoti teisiniais instrumentais, įgalinančiais efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas sumokėti viso žyminio mokesčio, mokėtino už atitinkamą tokiu mokesčiu apmokestinamą procesinį dokumentą, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti. Tokie prašymai sprendžiami pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikusi prašymą dėl išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo, siekė pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatyta lengvata dėl žyminio mokesčio – pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo viso arba dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio. Tokį prašymą grindė tuo, kad yra finansiškai nepajėgi sumokėti daugiau nei 15 000 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė, kad už apeliantės prašymą mokėtinas dar didesnis – 21 537 Eur, žyminis mokestis, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį apibūdinančius į bylą pateiktus duomenis konstatavo, kad jai, kaip fiziniam vidutines pajamas gaunančiam asmeniui, mokėtino žyminio mokesčio suma yra didelė, tačiau sprendė, kad apeliantė yra finansiškai pajėgi sumokėti 10 procentų mokėtino žyminio mokesčio sumą – 2 154 Eur, todėl įpareigojo ją per 7 dienų terminą sumokėti nurodytą sumą, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio atleido. Išaiškino apeliantei, kad per nustatytą terminą nepašalinus šio ir kitų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu. Išaiškino ir tai, kad nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nustatytu terminu apeliantė pateikė 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuo likusios 1 854 Eur dalies žyminio mokesčio prašė ją atleisti.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį apeliantei. Kaip teisingai pažymėjo teismas, apeliantė procesinio sprendimo, kuriuo ji buvo atleista nuo didžiosios dalies už prašymą mokėtino žyminio mokesčio, įpareigojant ją sumokėti 2 154 Eur žyminį mokestį, neskundė. Todėl šis procesinis sprendimas įsiteisėjo ir tapo privalomas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas teismo nutarties laikyti nepaduotu apeliantės prašymą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nevertina ir nepasisako dėl procesinio sprendimo, kuriuo apeliantei buvo nustatyta pareiga sumokėti dalį žyminio mokesčio, t. y. klausimas, ar apeliantė yra finansiškai pajėgi sumokėti 2 154 Eur žyminį mokestį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, net ir nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės prašymą pripažino nepaduotu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su apygardos teismo konstatuotu šios bylos procesiniu rezultatu.

19.       Tokią išvadą pagrindžia ne tik minėta aplinkybė, kad teismo nutartis dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliantei jos neapskundus, įsiteisėjo, todėl turėjo būti pastarosios vykdoma, bet ir tai, jog civilinio proceso normos nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo galimybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, todėl su šiais principais nesuderinama šalies teisė neribotai šalinti pateikiamo procesinio dokumento trūkumus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išimtiniais atvejais pakartotinis trūkumų šalinimas yra galimas, atsižvelgiant į tai, ar šalis, teikdama procesinį dokumentą ir šalindama trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžininga, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamas atvejis prie tokių nepriskirtinas.

20.       Bylos duomenys tvirtina, kad po to, kai teismo buvo įpareigota pateikti duomenis, apibūdinančius savo finansinę padėtį, kurie buvo reikalingi teismui įvertinti jos prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikšto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio pagrįstumą, apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog iš jos gaunamo 1 500 Eur atlygio kas mėnesį yra išskaitoma 700 Eur suma, be to, apeliantė nurodė ne visus savo pajamų šaltinius – teismas nustatė, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas – pusė gyvenamojo namo, yra išnuomotas, tačiau duomenų apie sudarytą nuomos sutartį ir jos pagrindu gaunamas lėšas apeliantė teismui nepateikė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismo įpareigojimas pagrįsti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliantei turėjo būti aiškus ir suprantamas, apeliantė iš dalies jį įvykdė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pateikė nevisapusiškus savo finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, laikytina, jog nesielgė atidžiai ir sąžiningai. Toks apeliantės procesinis elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo teismui pakartotinai nagrinėti jos prašymą atleisti nuo dalies, kurią buvo įpareigota sumokėti teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

10.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja