Civilinė byla Nr. e2-15619-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09092-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Mindaugas Plučas,

            rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

            Teismas

nustatė:

1.       Ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašo atidalinti dalis iš bendrosios jo ir atsakovo dalinės nuosavybės tokia tvarka – ieškovui priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, tvartą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui J. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti 5 187,50 Eur piniginę kompensaciją už turėtas 1/8 dalis nekilnojamojo turto; priteisti ieškovui iš atsakovo 108 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad šalys po 1/8 dalį žemės sklypo 0,1629 ha, 1/8 dalį gyvenamojo namo 1A1p, 1/8 dalį ūkinio pastato 2I1p, 1/8 dalį tvarto 3I1m,1/8 dalį kiemo priklausinių 2009-04-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu įgijo po tėvo mirties. Ieškovas papildomai įgijo 2011-06-15 ir 2019-03-05 dovanojimo sutarčių pagrindais likusias minėto turto nuosavybės teises ir šiuo metu valdo viso ¾ dalis viso turto. Faktiškai namų valdoje niekas negyvena pastoviai, tačiau dažnai atvažiuoja tiek ieškovas, tiek atsakovas. Naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovas buvo išsiuntęs atsakovui kelis pasiūlymus, kad ieškovas pirktų atsakovo dalį už 3 500 Eur, vėliau siūlė 5 187,50 Eur. Taip pat siūlė ir suteikė galimybę, kad atsakovas pirktų jo turimas turto dalis už 30 000 Eur. Šalių santykiai yra konfliktiški.

3.       Taip pat nurodo, kad atsakovas niekada nesutiko turtą drausti bendromis lėšomis, bet to nedraudė daryti ir ieškovui. Kadangi dalies turto apdrausti nėra galimybės, todėl ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. kasmet draudžia visus pastatus Gyventojų turto draudimu. Atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoka šalims būtų išmokama pagal turimas nuosavybės dalis. Ieškovas mano, kad draudimo įmokos dalis už 1/8 dalį atsakovo turto priteistina iš pastarojo, nes pripažintina nepagrįstu praturtėjimu, t. y. 108 Eur. Visus mokesčius moka tik ieškovas.

            Teismas

konstatuoja:

4.       Procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui buvo įteikti 2020-06-22 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

5.       Atsakovas per teismo paskirtą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo ar jo atstovo prašymas pratęsti teismo paskirtą terminą CPK nustatyta tvarka byloje negautas. Dėl nurodytų aplinkybių civilinėje byloje ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių.

6.       Teismas pažymi, kad atsakovas byloje yra atstovaujamas jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančio advokato padėjėjo, todėl visos CPK reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikimo procesinės pasekmės (nepriklausomai nuo to, teikė ar neteikė atsakovas į bylą visiškai kitokio procesinio pobūdžio dokumentus), atsakovui buvo žinomos ne tiktai iš jam CPK nustatyta tvarka įteikto 2020-06-19 teismo pranešimo, tačiau atsakovui taip pat turėjo būti išaiškintos ir jo atstovo, o priimti sprendimą už akių šiuo atveju yra ne tiktai teismo teisė (CPK 142 straipsnio 4 dalis), tačiau taip pat yra ir teismo pareiga (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

7.       Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų šalių pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

8.       Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovui priklauso ¾ dalys žemės sklypo, ¾ dalys gyvenamojo namo, ¾ dalys ūkinio pastato, ¾ dalys tvarto, ¾ dalys kitų kiemo statinių, esančios (duomenys neskelbtini), 2011-06-15, 2019-03-05 Dovanojimo sutarčių pagrindais bei po 1/8 dalių minėtų objektų 2009-04-08 m. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Taip pat 1/8 dalių minėtų objektų 2009-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso ir atsakovui. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad ginčo objekto rinkos vertė 2020-05-14 yra 41 500 Eur, iš jų 1/8 dalies turto vertė 5 187,50 Eur.

9.       Teisė reikalauti atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia atsidalyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam iš atsakovo atsakovui priklausančias 1/8 dalis turto, o atsakovui iš ieškovo – kompensaciją pinigais. Nors ieškovo teigimu atsakovas nesutinka su ieškovo siūlomu atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, tačiau gavęs ieškinį atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir kito atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo nenurodė (kito atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo atsakovas nenurodė ir į bylą teiktame priešieškinyje, kuriame taip pat neginčijo ir nurodytos atsakovui priklausančios 1/8 dalies turto vertės). Toks atsakovo pasirinktas pasyvus elgesys leidžia spręsti, kad tarp šalių neliko ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas turtas priteistinas ieškovui, o atsakovui iš ieškovo – atsakovo neginčyto dydžio kompensacija pinigais. Be to, kaip nurodo ieškovas ieškinyje, šalių santykiai yra konfliktiški. To neginčijo ir atsakovas. Atsakovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis yra gerokai mažesnė lyginant ją su ieškovui priklausančia dalimi. Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto planas patvirtina, kad būtų sudėtinga atsakovui priklausančią turto dalį suformuoti kaip atskirą nuosavybės teisės objektą, nepadarant jam žalos ar nepatiriant išlaidų. Juo labiau, kai priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius moka ieškovas.

11.       Teismas taip pat pažymi, kad kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas ir kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausomai nuo to, yra ar nėra nustatyta naudojimosi šia bendrąja nuosavybe tvarka, taip pat nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka atsakovas su tuo, kad ieškovas nutarė realizuoti įstatyme įtvirtintą savo teisę (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

12.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Kaip jau minėta, ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad ginčo nekilnojamoj turto vertė 2020-05-14 yra 41 500 Eur, iš jų 1/8 dalies turto vertė 5 187,50 Eur. Atsakovas, gavęs ieškinį, teismui taip pat neteikė objektyvių duomenų, kad ši ieškovo nurodyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka tikrosios. Nurodytos atsakovui priklausančios 1/8 dalies turto vertės atsakovas neginčijo ir į bylą teiktame priešieškinyje. Todėl teismas laiko, kad nekilnojamoj turto vertė yra 41 500 Eur, atitinkamai, atsakovui priklausančios 1/8 dalies vertė yra 5 187,50 Eur.

13.       Byloje nenustačius, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas pažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ginčo nekilnojamasis turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamas ieškinyje nurodytu būdu – ieškovui priteisiant atsakovui priklausančią 1/8 turto dalį, o atsakovui iš ieškovo – 5 187,50 Eur piniginę kompensaciją.

14.       Ieškovas taip pat nurodė, kad yra savanoriškai apdraudęs ginčo nekilnojamąjį turtą iš savo asmeninių lėšų. Į civilinę bylą yra pateiktas Gyventojų turto draudimo liudijimas. Tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų prašęs ieškovo atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovo manymu atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoka šalims būtų išmokama pagal turimas nuosavybės dalis, todėl draudimo įmokos dalis už 1/8 dalį atsakovo turto turi būti priteista iš atsakovo. Tačiau civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog šalims ar atsakovui būtų išmokėta išmoka už draudiminį įvykį dėl ginčo nekilnojamojo turto. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti 108 Eur nepagrįsto praturtėjimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

15.       Priimamu sprendimu yra patenkinama 97,96 procentai ieškovo pareikštų reikalavimų. Už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 88,16 Eur (90 Eur × 97,96 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 285 straipsnio 5 dalimi ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

            ieškovo V. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

            Atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovui atitenkančią atsakovo nekilnojamojo daikto dalį priteisti 5 187,50 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 50 ct) piniginę kompensaciją.

            Priteisti iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,16 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

            Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

            Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams motyvuotą ir pagrįstą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                  Mindaugas Plučas