Civilinė byla Nr. 2A-2331-232/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33035-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10; 15.3;121

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

     Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) atsakovui UAB „4Talk“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „4Talk“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

    Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

            Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „4Talk“ neteisėtu, grąžinti jį į UAB „4Talk“ vykdančiojo direktoriaus pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2014-07-01 ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurą ieškovas buvo priimtas į darbą UAB „4Talk“ vykdančiojo direktoriaus pareigoms užimti, sutartimi buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, tikslu nustatyti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui atlikti. Pagal šią sutartį ieškovas turėjo būti pavaldus generaliniam direktoriui. 2014-07-22 ieškovas su atsakovu sudarė antrą darbo sutartį Nr. 2A, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB „4Talk“ generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovo teigimu, pastaroji darbo sutartis buvo darbdavio vienašališkai nutraukta 2014-08-12 DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies pagrindais. Jokio dokumento dėl šios darbo sutarties nutraukimo jis nebuvo gavęs, o 2014-08-13 atsakovas jam įteikė įspėjimą apie darbo sutarties Nr. 2, pagal kurią jis dirbo vykdančiuoju direktoriumi, nutraukimą. 2014-08-27 ieškovui grįžus iš atostogų Japonijoje, atsakovas ieškovui įteikė 2014-08-19 įsakymą dėl atleidimo iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, kuriame nurodytos šios darbdavio nustatytos nepatenkinamų rezultatų priežastys: netinkamas požiūris į darbą ir laiko planavimas; iniciatyvos organizuojant verslo susitikimus bei dalyvaujant juose nerodymas; žinių apie UAB „4Talk“ kuriamą ir platinamą produktą negilinimas; kompetencijos trūkumas: bandomojo laikotarpio metu paaiškėjo darbuotojo žinių trūkumas IT srityje, kas yra itin svarbu dirbant bendrovėje, užsiimančioje IT produkto kūrimu ir vystymu. Ieškovas 2014-09-01 kreipėsi į UAB „4Talk“, nurodydamas, jog su sprendimu atleisti jį iš vykdančiojo direktoriaus pareigų ir tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu nesutinka, prašė grąžinti jį į darbą bei išmokėti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakydamas į ieškovo raštą, atsakovas nurodė, kad nusprendė nutraukti darbo sutartį, nes  pripažino, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir neketina atšaukti savo sprendimo. 2014-09-09 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas konkretizuoti, kuris asmuo ir kuriuo metu vertino išbandymo rezultatus, tačiau atsakymo negavo. Ieškovo teigimu, jo darbinių gebėjimų darbdavys netikrino, todėl atleidimas iš darbo negalėjo būti susijęs su išbandymo rezultatais.   

Atsakovas UAB „4Talk“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „4Talk“ yra užsienio kapitalo įmonė, kuri įsteigta ir pradėjo vykdyti veiklą Lietuvoje tik 2014-06-05. Atsakovas priklauso pasauliniam T. G. įmonių grupės tinklui, kurių akcininkai yra Honkongo, JAV, Rusijos investicinės bendrovės ir privatūs investuotojai. T. G. grupės įmonės specializuojasi informacinių technologijų (IT) srityje ir vykdo veiklą įvairiose valstybėse. Šios grupės veikla apima  bendravimo programėlės (angl. – „messanger“) „4talk“ sukūrimą, tobulinimą ir platinimą visame pasaulyje, šios programėlės teikiamų paslaugų spektro plėtimą. Atsakovo akcijas nuosavybės teise valdo T. G. įmonių grupės atstovas - Rusijos Federacijos pilietis S. K. (nuo atsakovo įsteigimo ėjęs ir jo vadovo – generalinio direktoriaus pareigas), kuriam T. G. įmonių grupės vadovai suteikė teisę vystyti įmonės veiklą Lietuvoje, Vakarų ir Rytų Europoje, Rusijoje bei Honkonge. Įsteigus įmonę Lietuvoje, buvo pradėta formuoti aukštos kvalifikacijos, kompetentingų, iniciatyvių bei gerai apmokamų darbuotojų komanda, kuriai buvo keliami ambicingi verslo plėtros tikslai Lietuvoje.  Ieškovas, kuris pagal 2014-07-01 darbo sutartį Nr. 2 buvo priimtas į vykdančiojo direktoriaus pareigas, iš esmės buvo atsakingas už  įmonės verslo plėtrą ir vystymą Lietuvoje. Be to, su ieškovu 2014-07-22 buvo sudaryta dar viena darbo sutartis Nr. 2A,  pagal kurią  ieškovas laikinai buvo paskirtas generaliniu direktoriumi. Ši darbo sutartis buvo terminuota, galiojanti iki kol vienintelis įmonės  akcininkas S. K. arba jo sutuoktinė gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ieškovui, kaip vykdančiajam direktoriui, atsakingam už įmonės verslo plėtrą ir vystymą Lietuvoje, buvo keliamos tokios užduotys: pristatyti atsakovo platinamą IT produktą (bendravimo programėlę 4talk) ir galimas paslaugas Lietuvos rinkai; užmegzti bendradarbiavimą su didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais Lietuvoje (Omnitel, Bite, Tele2), įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais; užmegzti bendradarbiavimą su didžiausiais Lietuvoje veikiančiais IT technikos gamintojais ir prekybos salonais, įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais; užmegzti bendradarbiavimą su taksi operatoriais (tuo tikslu, kad būtų įdiegta galimybė vartotojams naudojantis minėta bendravimo programėle 4talk užsisakyti taksi paslaugas), įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais; pristatyti Bendrovę ir jos teikiamas paslaugas didžiausiuose Lietuvoje veikiančiuose interneto naujienų portaluose; organizuoti naujų Bendrovės darbuotojų (rinkodaros specialisto, viešųjų ryšių specialisto) paiešką Lietuvos darbo rinkoje, jų atranką ir priėmimą į darbą Bendrovėje, paslaugų sutarčių su žmogiškųjų resursų paieškos bendrovėmis sudarymą ir pan., tačiau jau per pirmąjį ieškovo darbo mėnesį tapo aišku, kad ieškovas visiškai neatitinka vykdančiajam direktoriui keliamų reikalavimų, o jo darbas neduoda visiškai jokių rezultatų. Darbdavio įsitikinimu, atsižvelgiant į vykdančiojo direktoriaus pozicijai priskirtas darbo funkcijas ir keliamus reikalavimus, į jam mokamą konkurencingą ir didelį atlyginimą, rinkoje prilygstantį aukščiausio lygio vadovų atlyginimams, išbandymo laikotarpiu ieškovas turėjo pademonstruoti aukštą kompetenciją tiek bendravimo su verslo partneriais srityje, tiek žinių IT srityje, tiek žinių apie Bendrovės kuriamą ir platinamą IT produktą srityje, tačiau to nepadarė. Atsakovo teigimu, tai, kaip ieškovui sekėsi vykdyti vykdančiojo direktoriaus pareigas, betarpiškai prižiūrėdavo, stebėdavo, skirdavo užduotis bei jų atlikimą vertino tiesioginis ieškovo vadovas– atsakovo generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas S. K.. Atsakovas pabrėžė, kad S. K. 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nuolat rezidavo Vilniuje, kartu su ieškovu dirbdavo atsakovo buveinėje, kartu vykdavo į susitikimus su potencialiais verslo partneriais ir klientais bei turėjo visas galimybes įvertinti ieškovo atliekamą darbą. Nepaisant to, kad nuo 2014-07-22 atsakovo generalinio direktoriaus pareigas nominaliai pradėjo eiti pats ieškovas, atsakovo vienintelis akcininkas S. K. ir toliau kartu su juo dirbo atsakovo buveinėje, betarpiškai stebėjo ieškovo atliekamą darbą, jam duodavo nurodymus bei užduotis ir veikė kaip faktinis ieškovo darbdavys. Jis ir padarė išvadą, kad ieškovas visiškai nėra tinkamas vykdančiojo direktoriaus pareigoms, kadangi yra neiniciatyvus, apatiškas, drovus bendravimo prasme, neturi reikiamų bendravimo įgūdžių, kontaktų ir ryšių, neturi kompetencijos darbui reikalingose IT srityse. Dėl šių priežasčių, nelaukiant išbandymo termino  pabaigos, 2014 m. rugpjūtį buvo priimtas sprendimas nutraukti su ieškovu darbo santykius. Ieškovui buvo pasiūlyta nutraukti pasirašytas darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso (toliau tekste DK) 125 straipsnį, tačiau ieškovas su darbdavio siūlomomis sąlygomis nesutiko. 2014-08-12 vienintelis įmonės akcininkas priėmė sprendimą atšaukti ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ABĮ) 37 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tokį priimtą akcininko sprendimą, 2014-08-12 su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis Nr. 2A dėl generalinio direktoriaus pareigų, remiantis Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 2 mėnesių jo, kaip generalinio direktoriaus, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nuo 2014-08-13 ieškovas nebevyko į darbą. 2014-08-13 atsakovo atstovo UAB „Deloitte Lietuva“ biure įvyko ieškovo ir  atsakovo atstovių (teisininkių) susitikimas, kurio metu ieškovas buvo informuotas apie jo atleidimą iš generalinio direktoriaus pareigų, o taip pat ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties dėl vykdančiojo direktoriaus pareigų nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, detalizuojant tokio nepatenkinamo įvertinimo priežastis ir motyvus. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į ieškovo elgesį 2014-08-13– 2014-08-19 laikotarpiu, kai jis, nepaisydamas 2014-08-13 jam įteikto darbdavio nurodymo visą įspėjimo laikotarpį vykti į darbą ir vykdyti savo darbo funkcijas, vienašališkai nusprendė 2 savaičių laikotarpiui išvykti asmeninių atostogų į Japoniją (atsakovo žiniomis - dalyvauti sporto renginiuose), ką ir padarė. Minėtomis dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbdavys fiksavo ieškovo neatvykimą į darbą kaip pravaikštą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo suderinęs su darbdaviu atostogų skyrimo klausimo. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės tik patvirtino darbdavio išvadą, jog ieškovo požiūris į jo užimamas pareigas, jam keliamus tikslus ir pasiektinus rezultatus bei atsakomybę prieš darbdavį, tik pradėjusį vykdyti veiklą Lietuvoje, buvo visiškai netinkamas, todėl ieškovas ir buvo pripažintas netinkamu atlikti vykdančiojo direktoriaus pareigas ir atleistas iš darbo nuo 2014-08-19. Tik ieškovui sugrįžus iš atostogų Japonijoje, 2014-08-27 vykusio susitikimo metu, jam buvo įteikti su darbo santykių nutraukimu susiję dokumentai. Darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovui buvo sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino ieškovo A. K. atleidimą iš UAB „4Talk“ vykdančiojo direktoriaus pareigų pagal DK 107 straipsnio 1 dalį  neteisėtu, panaikino 2014-08-19 UAB „4Talk“ generalinio direktoriaus šiuo klausimu priimtą įsakymą. Negrąžino ieškovo A. K. į darbą UAB „4Talk“. Laikė, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovo UAB „4Talk“ 2014-07-02 sudaryta Darbo sutartis Nr. 2 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovo UAB „4Talk“ ieškovo A. K. naudai 7623,11 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 7623,11 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-08-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo skaičiuojant po 200 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „4Talk“ 457,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas  įmonėje realiai išdirbo viso 30 darbo dienų (nuo 2014-07-03 iki 2014-08-13), iš jų 7 darbo dienas (nuo 2014-07-04 iki 2014-07-14 (įskaitytinai)) S. K. niekaip negalėjo betarpiškai pažindinti ieškovą su produktu bei stebėti ieškovo darbą, kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos, o praėjus vienai savaitei po sugrįžimo į Lietuvą (nuo 2014-07-22), ieškovas jau buvo įdarbintas dar ir atsakovo generaliniu direktoriumi, kas, teismo manymu, liudija apie tuo metu buvusio įmonės generaliniu direktoriumi S. K. pasitikėjimą ieškovu,  jo asmeninių savybių tinkamu vertinimu, sprendė, jog jokių objektyvių pagrindų išvadai, jog ieškovas nėra tinkamas vykdančiojo direktoriaus pareigoms, nes yra labai neiniciatyvus, apatiškas, neturi pakankamai ryšių ir kontaktų IT verslo srityje ir nesugeba jų užmegzti, padaryti nebuvo, darbdavio apsisprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį lėmė kitos aplinkybės, kurių jis tiesiogiai neįvardijo.  Teismas išklausęs liudytojo M. P. parodymus sprendė, jog ieškovas atliko jam darbo sutartimi nustatytą funkciją - vykdyti įmonės komandos formavimą, taip pat kitas darbo sutartimi sulygtas funkcijas. Įspėjime dėl atleidimo iš darbo nurodytos priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su darbo sutartyje aptartomis vykdančiojo direktoriaus pareigomis ir jų turiniu. Todėl teismas atsižvelgęs į nurodyta, konstatavo, jog CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, neįrodyta, kad darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą ieškovui realiai išdirbus įmonėje vos kelias savaites pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, tačiau šis to neįrodė. Teismas atsakovo teiginių dėl ieškovo pačiam sau sutiektų atostogų ir išvykimo į Japoniją plačiau nevertino, kadangi šios aplinkybės nebuvo pagrindu atleisti jį iš darbo, tad jos tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamo ginčo aspektu ir neįtakoja teisingo ginčo išsprendimo. Ieškovas iš darbo vykdančiojo direktoriaus pareigose atleistas dėl neigiamų išbandymo rezultatų, o ne dėl pravaikštų. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš UAB „4Talk“  vykdančiojo direktoriaus pareigų pagal DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu nurodytais motyvais ir pagrindu. Teismas, įvertinęs ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes bei vienintelio įmonės akcininko, kuris itin aktyviai dalyvauja įmonės veikloje ir įtakoja priimamus sprendimus, teismo posėdžio metu išsakytą poziciją ieškovo atžvilgiu dėl turėtų ir nepasiteisinusių lūkesčių ieškovo atžvilgiu, į tai, kad įmonė, tikėtina, veiklos plačiau vystyti Lietuvoje neplanuoja ar negali, sprendė, kad grąžinti ieškovą į darbą netikslinga, nes jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, bylos duomenimis, ieškovas ne tik turi ir turėjo kitą darbą, bet ir užsiima individualia veikla, nuo 2009 metų turi savarankiškai dirbančio asmens statusą. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, atsižvelgiant į jo dirbtą įmonėje laiką - 7623,11 Eur (t.y. 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka). Teismas sumažino ieškovui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos - 7623,11 Eur, o kompensacijos už kiekvieną darbo dieną, priteistinos nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dydį sumažino iki 200 Eur. Tokio dydžio sumos, teismo įsitikinimu, yra pakankamos kompensuoti ieškovui dėl atleidimo iš darbo patirtus praradimus.

             III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

          Apeliantas (atsakovas) UAB „4Talk“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, jog byloje neįrodyta, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pateiktų įrodymų visumą, visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes, susijusias su ieškovo savavališkomis atostogomis. Teismas kai kurių byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų išvis netyrė ir nevertino, tarsi tokie įrodymai (liudytojų parodymai, dokumentai) į bylą būtų nepateikti.  Siekdamas pagrįsti priimto sprendimo nutraukti ieškovo Darbo sutartį pagal DK 107 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, atsakovas pateikė į bylą turimus rašytinius įrodymus - bendravimo programėlės 4Talk vartotojų skaičiaus 2014 m. liepos - rugpjūčio mėn. dinamiką (vartotojų skaičiaus augimas Lietuvoje buvo visiškai minimalus) bei publikacijas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, pristatančias atsakovo verslą ir jo produktą (visos jos buvo publikuotos, kai ieškovas jau nedirbo pas atsakovą, nors ieškovo darbo pareigos apėmė šias funkcijas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, šių rašytinių įrodymų iš viso netyrė ir nevertino, ir dėl jų sprendime nepasisakė. Pirmos instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai atmetė ir nevertino atsakovo kviesto liudytojo S. K. visų duotų parodymų. S. K., veikdamas kaip darbdavys, nuolat vertino ieškovo darbą ir tai atliko visu ieškovo darbo pas atsakovą laikotarpiu. Apelianto nuomone, vieno mėnesio laiko tarpas, kurį S. K. nuolat rezidavo Vilniuje (2014-07-14 - 2014-08-13, t.y. iki įspėjimo ieškovui įteikimo dienos) ir betarpiškai dirbo kartu su ieškovu (įskaitant bendravimą ir kontrolę, naudojantis telekomunikacijos priemonėmis), yra visiškai pakankamas tam, kad S. K. būtų galėjęs įsitikinti, ar ieškovas tinka užimamoms pareigoms. Pažymėtina ir tai, kad teismas rėmėsi išimtinai ieškovo kviestų liudytojų parodymais, neįvertindamas tos aplinkybės, kad jų liudijimas turėtų būti vertinamas kritiškai. Liudytojas A. M. (UAB Bitė Lietuva) yra pažįstamas su ieškovu, nes jų sutuoktinės yra artimos draugės. L. M. P. (buvęs bendrovės darbuotojas) 2014 m. pabaigoje buvo atleistas iš bendrovės (šalių susitarimu), todėl gali turėti nuoskaudų dėl nutrūkusių darbo santykių pas atsakovą. Pažymėjo, kad bendrovės interesus ypatingai pažeidė tas faktas, kad ieškovas savavališkai nusprendė išvykti ilgalaikių atostogų į Japoniją asmeninais tikslais (tikslu dalyvauti sporto renginiuose). Bendrovė turėjo pilną teisę atleisti ieškovą iš darbo už pravaikštą (už neatvykimą į darbą net 4 darbo dienas iš eilės), remiantis DK numatyta drausminių nuobaudų skyrimo procedūra. Nepaisant to, bendrovė nusprendė netaikyti kraštutinių priemonių (atleisti ieškovą iš darbo, taikant griežčiausią drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - už daugiau nei vieną darbo dieną trunkančią pravaikštą), bei visiškai pagrįstai įvertino ieškovo pravaikštą kaip pagrindą pripažinti išbandymo rezultatus nepatenkinamais. Pažymėjo ir tai, jog 2014-08- 13 - 2014-08-19 laikotarpiu (4 darbo dienos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui buvo fiksuota pravaikšta ir vadovaujantis 2014-08-19 įsakymu išmokant ieškovui priklausančias išmokas, už minėtas pravaikštos dienas atlyginimas ieškovui nebuvo skaičiuojamas. Ieškovas teismo metu neteikė jokių prieštaravimų dėl darbdavio jam fiksuotos pravaikštos ar reikalavimų dėl neteisėtai nesumokėto darbo užmokesčio dalies. Taigi, ieškovas tuo netiesiogiai pripažino, kad pravaikšta buvo fiksuota pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo ir tai, kad prieš nusprendžiant nutraukti darbo santykius su ieškovu, bendrovei tapo žinoma apie tai, kad ieškovas yra įdarbintas ir kitose darbovietėse bei užsiima ir kitais verslais, kas yra nesuderinama su darbu bendrovėje. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Darbo sutarties nuostatas (2 ir 11.1 straipsniai) - būti lojalus bendrovei, atlikti pareigas sąžiningai, darbdavio interesais ir jo naudai, ir pan. Toks ieškovo elgesys visiškai pagrindžia bendrovės išvadą, jog ieškovo elgesys yra vertintinas kaip netinkamas požiūris į darbą, todėl ieškovo išbandymo rezultatai visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip nepatenkinami. Apeliantas pažymėjo, jog darbo sutartyje nurodytas ieškovo pareigų aprašymas yra nebaigtinis pagrindinių ieškovo pareigų sąrašas, kuris gali būti toliau detalizuojamas, ir neatspindi visos ieškovui keltų užduočių apimties ir jų detalaus turinio. Ieškovui kaip vykdančiajam direktoriui buvo mokamas didelis atlyginimas, tikintis, kad ieškovas sėkmingai vykdys būtent verslo plėtros vadovo funkcijas ir užduotis. Be to ieškovas iš esmės neprieštaravo dėl atsakovo pateikto vykdančiojo direktoriaus pareiginių nuostatų dalies, detalizuojančios vykdančiojo direktoriaus pareigas, turinio. Atsakovo atsiliepime nurodytų ieškovo darbo funkcijų ir užduočių vykdymą patvirtina ir liudytojo A. M. (UAB Bitė Lietuva) parodymai apie verslo susitikimus su atsakovo atstovais, kuriuos organizuodavo ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vertinant ieškovo darbo funkcijų atlikimą, reikia vadovautis tik darbo sutartyje išvardintomis ieškovui priskirtomis pareigomis.

        Ieškovas A. K. atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovui jo darbo įmonėje metu nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl jo atliekamo darbo ir nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė nė vieno tokio įrodymo. Teismas iš esmės vertino visus atsakovo pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Teismo metu apklausė kviesta liudytoją - vienintelį bendrovės akcininką S. K.. Teismui nustačius, kad atsakovo liudytojas meluoja teismo posėdžio metu, teismas negalėjo priimti sprendimo remdamasis tokio liudytojo parodymais. Tai, kad žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie bendrovės darbą po ieškovo atleidimo niekaip neįrodo ieškovo netinkamumo vykdančiojo pareigoms. Vykdančiojo direktoriaus pareigybės aprašymas buvo parengtas jau po ieškovo ieškinio dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pateikimo teismui. Ieškovas nebuvo ir negalėjo būti supažindintas su šiuo pareigybės aprašymu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliaciniame skunde dėstomus motyvus neva apelianto sprendimą neigiamai vertinti ieškovo išbandymo rezultatus lėmė ieškovo buvimas neapmokamose atostogose laikotarpiu po 2014-08-14, t.y. jau po to, kai ieškovas buvo gavęs apelianto atstovės advokato padėjėjos J. B. reikalavimą nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu ir įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma neva ieškovo neapmokamos atostogos buvo nesuderintos su darbdaviu. Byloje ginčas kyla dėl ieškovo darbo santykių Vykdančiojo direktoriaus (t.y. direktoriaus pavaduotojo) pareigose. Byloje yra apelianto Generalinio direktoriaus 2014-08-11 d. įsakymas „Dėl atostogų suteikimo A. K. nuo 2014-08-13 d. iki 2014-08-26 d. imtinai". Šio įsakymo apeliantas neginčijo ir nepanaikino. Be to ieškovui priklausantį darbo užmokestį apeliantas mokėjo tinkamai - neapmokamų atostogų laikotarpiu darbo užmokestis nepriskaitomas. Kita vertus nei bendrovės įspėjime apie atleidimą, nei įsakyme dėl ieškovo atleidimo nenurodoma, kad jis yra atleidžiamas dėl to, kad kelias dienas buvo neapmokamose atostogose. Jeigu darbdavys turėtų pastabų dėl ieškovo atostogų ir fiksuotų jas kaip pravaikštą - būtent dėl pravaikštų toks darbuotojas ir būtų atleistas iš bet kurios bendrovės. Apeliantas iš esmės pripažįsta, kad tikroji priežastis, nulėmusi sprendimą nutraukti darbo sutartį, yra ieškovo ir apelianto suderėtas ir darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis. Tačiau tai nėra ir negali būti laikoma teisėta priežastimi, prisidengiant išbandymo laikotarpiu, nutraukti darbo sutartį, kurią sudariusioms šalims turi įstatymo galią. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad neva S. K. buvo ieškovo darbdavys. S. K. niekada nebuvo ieškovo darbdavys, ieškovo darbdaviu buvo įmonė UAB „4talk“ o vieninteliu valdymo organo nariu buvo pats ieškovas. S. K. neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei galimybės įvertinti ieškovo atliekamą darbą. Minėtas asmuo yra apelianto akcininkas, tačiau nėra jos valdymo organo narys ir pagal Lietuvos įstatymus nėra kompetentingas vertinti direktoriaus pavaduotojo pareigas einančio asmens darbą. Be to S. K. neturėdamas leidimo gyventi neturėjo ir leidimo dirbti, todėl nagrinėjamu laikotarpiu niekada nebuvo įdarbintas ir nedirbo UAB „4talk" nei generalinio direktoriaus, nei jokiose kitose pareigose. Įsakymą atleisti ieškovą iš darbo priėmė naujas bendrovės generalinis direktorius D. Ž., kuris su ieškovu nė karto nebendravo ir jo net nematė, taigi, negalėjo ir įvertinti jo darbo ir tinkamumo einamoms pareigoms bei priimti pagrįstą sprendimą dėl jo atleidimo. Taigi ieškovo darbo sutartyje numatyta nuostata dėl ieškovui nustatomo išbandymo realiai niekada nebuvo įgyvendinta, nes nė vienas asmuo netikrino ir nevertino ieškovo ir jo darbo.

               IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Susipažinusi su byloje pateiktais šalių procesiniais dokumentais, išklausiusi šalių pasisakymų, bei liudytojų parodymų pirmosios instancijos teisme įrašus, bei išnagrinėjusi rašytinę bylos medžiagą kolegija konstatuoja, tokias toliau įvardijamas faktines bylas aplinkybes. Kaip matyti iš į bylą pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo atsakovas (darbdavys)  UAB 4talk įregistruotas juridinių asmenų registre 2014-06-05, nustatant valdymo formą kai juridinio asmens vardu veikia vienasmenis vadovas - generalinis direktorius. Generaliniu atsakovo direktoriumi nuo paskyrimo 2014 04 24 iki 2014 07 22 juridinių asmenų registre buvo įregistruotas darbdavio steigėjas ir vienintelis akcininkas S. K., nuo paskyrimo 2014-07-23 iki 2014-08-12 (įgaliojimų pabaiga) ieškovas A. K., o nuo 2014-08-12 generaliniu direktoriumi paskirtas D. Ž., generalinio direktoriaus pasikeitimas įregistruotas (t.1,b.l. 76-77) juridinių asmenų registre 2014 08 18.

2014-07-01 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2, kuria ieškovas priimtas į vykdančiojo direktoriaus pareigas, sutartį apie ieškovo priėmimą į darbą pasirašė būtent tuometinis generalinis direktorius S. K., todėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė neva S. K. niekada nebuvo ieškovo darbdaviu ir neturėjo teisės vertinti jo darbo neatitinka tiesos. Šiose pareigose ieškovas pradėjo dirbti nuo 2014-07-03 (b.l. 4-11). Darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta, jog darbuotojas eina šias pareigas kaip tai numato darbo sutartis, įstatymai, kiti teisės aktai, darbuotojo pareiginiai nuostatai bei darbdavio vidaus darbo tvarkos taisyklės, taip pat kitas tokiai pareigybei įprastai priskirtinas pareigas. Sutarties 2 punktas numatė, kad darbuotojas yra pavaldus generaliniam direktoriui ir yra atsakingas už jo pavedimų vykdymą. Darbuotojas, vykdydamas pareigas, turi būti lojalus darbdaviui, pareigas atlikti sąžiningai, darbdavio interesais ir jo naudai. Darbuotojui yra pavedamos vykdyti sutartyje ir kituose teisės aktuose nurodytos funkcijos, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis funkcijomis kaip: komandos sudarymas; bendrovės tikslų siekimas; biudžeto formavimas ir vykdymo priežiūra; finansinių ataskaitų kontrolė; ataskaitų rengimas vadovybei; komandos vertinimas; vadovavimas einamiesiems procesams; vidinių procedūrų įgyvendinimas ir tobulinimas; plėtros galimybių analizė; dalyvavimas verslo komandiruotėse; kitų užduočių, susijusių su Bendrovės verslu, vykdymas.

Sutarties 3 punkte nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka šioje darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų vykdymui.

Sutarties 5,6 punktais šalys sulygo dėl darbuotojui mokamo 34 528 Lt (neatskaičius mokesčių) mėnesinio atlyginimo, mokamo vieną kartą per mėnesį dirbant 8 valandas per dieną ir 40 valandų per savaitę. Darbo sutartį iš darbdavio pusės pasirašė tuometinis generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas bei steigėjas S. K., kitų darbuotojų įmonėje nebuvo, nes įmonė, kaip matyti iš juridinių asmenų registro duomenų bei šalių ir liudytojų pasisakymų, buvo neseniai įsteigta.

Sutartis nutraukta nuo 2014 08 19 pagal DK 107 straipsnio 1 dalį dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų.

2014 07 22 šalys pasirašė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas paskirtas eiti  generalinio direktoriaus pareigas terminuotai, iki kol bendrovės (darbdavio) akcininkas S. K. arba jo žmona E. K. gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sutartį darbdavio vardu pasirašė įgaliota teisininkė J. B. (t.1,b.l. 47).  Ši darbo sutartis nutraukta 2014 08 12, DK 124 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 3 dalies tvarka, vieninteliam akcininkui S. K. atšaukus apeliantą iš bendrovės vadovo pareigų ir vadovu paskyrus D. Ž. (t.1,b.l. 53, 55).

Iš byloje pateikto ieškovo susirašinėjimo su darbdavio teisininke matyti, kad ieškovui buvo siūlomą abi darbo sutartis nutraukti šalių susitarimų išmokant darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas su darbdavio pasiūlymu nesutiko ir pareikalavo sutartį nutraukti 129 straipsnio pagrindu darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės sumokant vieno mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją.

2014 08 13 ieškovui pasirašytinai įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodoma jog ieškovo išbandymo rezultatai pripažįstami nepatenkinamais dėl netinkamo požiūrio į darbą ir laiko planavimą, iniciatyvos organizuojant verslo susitikimus bei dalyvaujant juose nerodymas, žinių apie UAB 4talk kuriamą ir platinamą produktą negilinimo, kompetencijos trūkumo, bandomojo laikotarpio metu paaiškėjusio darbuotojo darbo žinių trūkumo IT srityje. Įspėjime nurodyta, kad paskutinė ieškovo darbo diena yra 2014 08 19. Įspėjimą pasirašė bendrovės akcininkas S. K. įgaliotas tvarkyti visus su ieškovo atleidimu susijusius klausimus, kaip matyti iš 2014 08 13  išrašyto įgaliojimo Nr. 5, naujai paskirtojo generalinio direktoriaus D. Ž. (t,64-66). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2014 08 15 buvo šventinė diena „Žolinės“, 16 ir 17 dienos buvo šeštadienis ir sekmadienis,  poilsio dienos, Todėl laikytina jog darbdavys nepažeidė DK nustatytų įspėjimo tvarkos ir terminų.

2014 08 19 generalinio direktoriaus D. Ž. įsakymu ieškovas atleistas iš vykdančiojo direktoriaus pareigų dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, nurodant tas pačias priežastis kaip ir įspėjime, Įsakyme taip pat nurodoma jog ieškovas neatvyko į darbą 2014 08 13,14,18 ir 19 dienomis todėl įsakyta šias dienas žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pravaikštomis, nemokant už jas darbo užmokesčio.

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos ir parengiamojo posėdžio įrašo (t.1,b.l.85,86) ieškovo atstovas  į parengiamąjį posėdį pateikė paties ieškovo kaip vykdomojo direktoriaus prašymo, rašyto sau pačiam, kaip generaliniam direktoriui, paties ieškovo, sprendžiant iš parašų patvirtintą kopijos kopiją, dėl atostogų jam kaip vykdomajam direktoriui suteikimo nuo 2014 08 13 iki 2014 08 26 imtinai. Taip pat tokiu pat būdu patvirtintą 2014 08 11 ieškovo, kaip generalinio direktoriaus pasirašyto įsakymo dėl atostogų suteikimo ieškovui, kaip vykdančiajam direktoriui nuo 2014 08 13 iki 2014 08 26 imtinai kopijos kopiją. Atsakovas teigia jog tokių dokumentų nėra gavęs jie niekaip neatsispindi atsakovo dokumentacijoje, atsakovą atstovavusi  teisininkė teisme paliudijo jog įteikiant įspėjimą dėl atleidimo ieškovas jos klausė kaip keistųsi situacija jei jis atostogautų. Be to, netgi jeigu laikyti, kad atostogos buvo įformintos ir nebuvo įformintos atgaline data ieškovui iš teisininkė sužinojus apie galimą atleidimą,  pats faktas, kad ieškovas eidamas ir generalinio direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pareigas vienose iš pareigų sau suteikia atostogas reiškia jog įmonė, lieka be abiejų vadovų, nes kaip nurodė pats ieškovas atostogos jam buvo reikalingos dalyvauti sporto renginyje Japonijoje, kur jis ir dalyvavo. Turint omenyje, kad ieškovas buvo priimtas  plėsti ką tik įkurtos įmonės verslą rūpintis reklama, darbuotojų komandos sudarymu ir kitais įmonės starto reikalais toks vadovo elgesys aiškiai negali būti vertinamas kaip tinkamas pareigų, prisiimtų darbo sutartimi atlikimas, rūpinimasis darbdavio interesais ir atitinkamai charakterizuoja darbuotoją.        

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodymų, apie ieškovui, kaip vykdančiajam direktoriui, keltas užduotis nepriima domėn, nes byloje nėra duomenų, kad šios užduotys buvo suformuluotos raštu, kad vykdančiojo direktoriaus pareiginiai nuostatai (t.1,b.l. 118-121), patvirtinti naujo generalinio direktoriaus tik 2014-11-07, kai ieškovas jau nebedirbo. Prie tokių ieškovui atsakovo teigimu žodžiu duotų nurodymų teismas priskyrė atsakovo teiginius jog ieškovas kaip vykdomasis direktorius buvo atsakingas už įmonės verslo plėtrą ir vystymą Lietuvoje, bei, kad jam buvo keliamos tokios užduotys kaip: pristatyti atsakovo platinamą IT produktą (bendravimo programėlę 4talk) ir galimas paslaugas Lietuvos rinkai; užmegzti bendradarbiavimą su didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais Lietuvoje (Omnitel, Bite, Tele2), įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais; užmegzti bendradarbiavimą su didžiausiais Lietuvoje veikiančiais IT technikos gamintojais ir prekybos salonais, įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais; užmegzti bendradarbiavimą su taksi operatoriaus (tuo tikslu, kad būtų įdiegta galimybė vartotojams naudojantis minėta bendravimo programėle 4talk užsisakyti taksi paslaugas), įtvirtinant bendradarbiavimą tarp įmonių pasirašytais susitarimais;  pristatyti Bendrovę ir jos teikiamas paslaugas didžiausiuose Lietuvoje veikiančiuose interneto naujienų portaluose; organizuoti naujų Bendrovės darbuotojų (rinkodaros specialisto, viešųjų ryšių specialisto) paiešką Lietuvos darbo rinkoje, jų atranką ir priėmimą į darbą Bendrovėje, paslaugų sutarčių su žmogiškųjų resursų paieškos bendrovėmis sudarymą.

Pirmosios instancijos taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta jog ieškovo įdarbinimo bei darbo įmonėje metu jokios oficialios vertinimo tvarkos, taip pat pareiginių instrukcijų nebuvo. Duomenų apie ieškovui pavaldžių darbuotojų, potencialių klientų ar verslo partnerių nusiskundimus dėl ieškovo darbo ar elgesio darbo metu, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie darbdavio nurodymus sudaryti ir pateikti įmonės veiklos/plėtros planus, pateikti veiklos (pvz. už mėnesį) ataskaitą, kurių ieškovas būtų neįvykdęs arba įvykdęs  netinkamai.

Kolegija pažymi, kad šioje byloje teismas vertindamas įrodymus, per didelę galią suteikė kai kuriems rašytiniams įrodymams, neatsižvelgė konkrečias bylos aplinkybes nesirėmė kasacinio teismo suformuota praktika, kad darbdavys tokio pobūdžio ginčuose atleidimo pagrįstumą gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje įvardijamomis įrodinėjimo civiliniame procese priemonėmis, tame tarpe ir liudytojų parodymais. Todėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja jog apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažintini pagrįstais.

Sprendžiant šalių ginčą kolegijos nuomone pirmiausia reikia atsižvelgti, kad DK 107 straipsnio nuostatos yra suformuluotos tiek darbdavio, tiek darbuotojo naudai siekiant tiek darbdaviui (1 dalis), tiek darbuotojui (2 dalis) jeigu darbo santykių subjektai išreiškia tokį norą įsitikinti ar darbuotojas tinka sulygstamam darbui arba ar darbas tinka samdomam darbuotojui.

Kolegijos nuomone teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo S. K. įmonės steigėjo ir vienintelio akcininko, sudariusio, beje darbo sutartį su ieškovu darbdavio vardu, parodymais, atmesdamas juos dėl to, kad liudytojas duodamas parodymus ir sakydamas, kad jis pirmas dvi liepos mėnesio savaites buvo Lietuvoje ir dirbo kartu su ieškovu siekdamas supažindinti jį su įmonės platinamu produktu ir vykdomojo direktoriaus funkcijomis, pats betarpiškai tikrindavo ieškovo darbą ir įsitikino dėl ieškovo netinkamumo užimamoms pareigoms, nors teismui užklausus Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gauti duomenys liudytojas nuo 2014-07-04  buvo išvykęs Rusijos kryptimi, o 2014-07-14 atvyko iš Rusijos į Lietuvą (b.l. 189). Remdamasis šiais duomenimis teismas konstatavo jog liudytojas S. K. teiginiai neatitinka tikrovės, nes apklausos metu  jis pasakė akivaizdžią netiesą. Tačiau išklausius teismo posėdžio įrašo matyti, kad liudytojas S. K. kelis kartus paklaustas ar tikrai liepos pradžioje nuo ieškovo darbo pradžios buvo Lietuvoje suabejojo savo parodymais teigdamas jog turėtų pasitikrinti. Tai, kad liudytojas, apklausiamas teisme praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykio neatsimena savo išvykimo iš Lietuvos laikotarpio tikslių datų kolegijos nuomone nebuvo pagrindu nevertinti kitų jo parodymų. Juolab, kad ir pats ieškovas, pasisakydamas teisme, neneigė faktų, kuriuos įvardijo šis liudytojas. Ieškovas patvirtino, kad įmonės akcininkas ir steigėjas dažnai buvo įmonėje, jie kalbėdavosi, kartu vyko, pas mobiliojo ryšio operatorius. Liudytoju apklaustas S. K. paaiškino jog įdarbindamas ieškovą vykdančiuoju direktoriumi tikėjosi, kad šis turi pakankamai asmeninių ryšių IT verslo srityje, todėl per 1-2 dienas organizuos susitikimus su Lietuvoje veikiančių mobiliųjų ryšių operatorių aukščiausios grandies atstovais, galinčiais priėminėti sprendimus dėl sutarčių su įmone sudarymo, kad manė priimąs itin aukštos kvalifikacijos darbuotoją turintį išsamias žinias IT verslo srityje, kuris pristatys ir per pora savaičių pasirašys sutartis, tačiau ieškovas jo lūkesčių nepateisino. Liudytojas teigė susitikimų su potencialias verslo partneriais metu duodavęs laiko ieškovui pristatyti įmonės produktus, tačiau pamatęs, kad ieškovas nesusitvarko, buvo priverstas pristatymus atlikti pats, o ieškovas atlikdavo iš esmės vertėjo darbą. Pats ieškovas šias aplinkybes patvirtino, nurodydamas, kad susitikimuose su mobiliojo ryšio operatoriais dalyvavo ir S. K., kuris pristatydavo įmonės produktą. S. K. nurodė jog įmonė samdydama ieškovą už tokio dydžio atlyginimą tikėjosi iš jo ne vien grynai techninių funkcijų vykdymo. Kad pokalbiuose su mobiliųjų ryšių operatoriais dalyvavo akcininkas S. K., kuris ir pristatinėjo naują produktą, o ieškovas vertė jo kalbą patvirtino ir ieškovo liudytojas A. M., kuris teismui paaiškino, jog dirba įmonėje ,,Bite Lietuva“ privačių klientų segmento vadovu, ieškovas buvo organizavęs keletą susitikimų dėl 4talk programėlės, ją pristatė kartu su K.

Kolegijos nuomone teismas konstatuodamas kaip akivaizdų faktą, jog vos kelių savaičių visiškai nepakanka ieškovo nurodytiems lūkesčiams įgyvendinti, sudaryti ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis su didžiausiais Lietuvos IT rinkos dalyviais, jog ta aplinkybė, kad tokie susitarimai, bendradarbiavimo sutartys su didžiausiais Lietuvos IT rinkos dalyviais taip ir nesudarytos, netiesiogiai tai patvirtina, kad nėra sąžininga tikėtis tinkamo rezultato iš to, kam skiriama neprotingai mažai laiko bei kitaip samprotaudamas apie ieškovo nuveiktus darbus vertino ieškovo tinkamumą dirbti sulygtą darbą kas kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama kaip darbdavio prerogatyva.

Kolegija mano jog vienintelis akcininkas būdamas Lietuvoje nuo 2014 07 14 ir iki įspėjimo apie mėnesį laiko dirbdamas kartu su ieškovu programos pristatymuose ir kitaip turėjęs galimybę vertinti ieškovo darbą, priešingai nei nustatė teismas galėjo ir betarpiškai supažindino ieškovą su produktu bei turėjo galimybę stebėti ieškovo darbą, ką patvirtino ir ieškovo iniciatyva teisme apklaustas liudytojas M. P. dirbęs bendrovėje. Šis liudytojas patvirtino jog S. K. liepos rugpjūčio mėn. būdavo bendrovėje sėdėjo viename kabinete su ieškovu. Liudytoją priimant į darbą jis kalbėjosi tiek su ieškovu, tiek su S. K.. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė jog atleisti ieškovą iš vykdomojo direktoriaus pareigų buvo generalinio direktoriaus, o ne akcininko kompetencijoje. Tačiau šiuo atveju, vienintelis akcininkas atšaukęs ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų paskyrė naują generalinį direktorių, kuris ir įgaliojo (t.1,b.l. 66) vienintelį akcininką S. K. spręsti visus su ieškovo atleidimu susijusius klausimus. Reikia pažymėti, kad šioje byloje faktinė situacija unikali tuo jog įmonė (bendrovė) buvo ką tik įkurta vienintelio akcininko ir steigėjo, kuriam pagal ABĮ atitenka ir visos bendrovės akcininkų, jų visuotinio susirinkimo bei valdybos teisės ir pareigos, tokiu būdu vienintelis akcininkas turi daugiau teisių ir pareigų bedrovės valdyme nei eilinis akcininkas, ieškovas priimtas, tuo metu kai buvo renkama komanda už visą eilę organizacinių klausimų buvo atsakingas kaip tik pats ieškovas vienu metu ėjęs ir generalinio direktoriaus pareigas. DK nekonkretizuoja būdų, kuriais darbdavys turėtų patikrinti ar priimtas išbandymo terminui darbuotojas tinka darbui, tai, kad tokios patikrinimo išvados pateiktos vienintelio akcininko, kuris kaip pripažino pats ieškovas, tiek būdamas generaliniu direktoriumi, tiek po to aktyvai dalyvavo padėdamas vykdyti ieškovui jo funkcijas, nepažeidžia nei DK, nei ABĮ imperatyvių nuostatų.

Teismas tą aplinkybę, kad ieškovas nuo 2014-07-22 buvo papildomai įdarbintas dar ir atsakovo generaliniu direktoriumi, vertino kaip tuo metu buvusio įmonės generaliniu direktoriumi S. K. pasitikėjimą ieškovu,  jo asmeninių savybių tinkamu vertinimu. Tačiau su tokia išvada taip pat negalima sutikti kadangi generaliniu direktoriumi ieškovas buvo paskirtas laikinai kol S. K. arba jo sutuoktinė gaus leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, be to pats ieškovas nurodė jog jis tuo metu buvo vienintelis įmonės darbuotojas, taigi rinktis kas galėtų pakeisti generalinį direktorius neturėjo iš ko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jokių objektyvių pagrindų darbdavio išvadai, kad ieškovas nėra tinkamas vykdančiojo direktoriaus pareigoms, nes yra neiniciatyvus, apatiškas, neturi pakankamai ryšių ir kontaktų IT verslo srityje ir nesugeba jų užmegzti, padaryti nebuvo, nes tokiu būdu teismas vertino ar darbuotojas, jo kvalifikacija tinka sulygtam darbui kas vienareikšmiškai pripažįstama darbdavio prerogatyva. Šioje vietoje reikia pažymėti jog ieškovas buvo samdomas ne eilinio darbuotojo, bet vadovo pareigoms užimti, sulygtas atlyginimas rodo jog buvo sulygta dėl itin aukštos kvalifikacijos, vieno iš įmonės vadovaujančių asmenų pareigų, kas pateisina itin aukštus kvalifikacijos, iniciatyvos, komercinių įgūdžių reikalavimus ir kitas asmenines darbuotojo savybes, kuriuos darbdavys kolegijos nuomone pagrįstai kėlė ieškovui ir kurių ieškovas eidamas į šias pareigas negalėjo nesuvokti.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė nevertinąs atsakovo nurodytų teiginių dėl ieškovo pačiam sau suteiktų atostogų ir išvykimo į Japoniją, nes tai nebuvo pagrindu atleisti jį iš darbo, tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamo ginčo aspektu ir neįtakoja teisingo ginčo išsprendimo. Priešingai nei nustatė teismas, kaip jau minėta rašytinė bylos medžiaga patvirtina jog darbdavys atleisdamas ieškovą iš darbo nebuvo informuotas apie tokias atostogas ir teigė jog jokiuose įmonės dokumentuose nei ieškovo prašymas dėl neapmokamų atostogų jam suteikimo nei jo paties įsakymas šiuo klausimu neatsispindi. Todėl 2014 08 19 įsakyme dėl ieškovo atleidimo, jo neatvykimą į darbą nuo 2014 08 13, 14, 18,19 įsakė vertinti kaip pravaikštas. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai jo prašymas dėl atostogų suteikimo, nevertintini kaip rašytiniai įrodymai nes yra tik paties ieškovo patvirtintos neoriginalių dokumentų kopijos (kopijų netinkamai patvirtintos kopijos). Tačiau tiek konstatavus, kad ieškovas pats sau tokias atostogas suteikė išdirbęs įmonėje tik maždaug apie pusantro mėnesio, nepavedęs savo darbo kitam asmeniui, įmonei tik pradėjus savo veiklą, tiek konstatavus, jo pravaikštas šie faktai papildomai charakterizuoja ieškovo asmenines savybes, kurias darbdavys taip pat turėjo teisę įvertinti savo įsakyme dėl atleidimo ir atitinkamai įvertino jas konstatavęs. Kitaip sakant ta aplinkybė, kad darbdavys nepasinaudojo galimybe darbuotoją atleisti už pravaikštas, turėdamas tam pakankamą faktinį pagrindą neatima iš  jo galimybės konstatuoti šias aplinkybes įsakyme kaip papildomas įsakyme dėl darbuotojo netinkamumo einamoms pareigoms. Kaip teisingai nurodo apeliantas darbdavys įsakymu konstatavęs pravaikštas įsakė už jas nemokėti ir nemokėjo todėl  teismo teiginys, kad darbdavys galimo pravaikštų buvimo klausimo, išmokėdamas ieškovui priklausančias darbo išmokas, nekėlė nei įrodo nei paneigia darbdavio teisės atleisti ieškovą dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo analizavo ieškovo nuveiktus darbus ir šios analizės pagrindu konstatavo darbdaviui neturėjus pagrindo atleisti darbuotoją, nes atleidimo pagrindas buvo ne ieškovo vienokių ar kitokių pareigų neatlikimas ar atlikimas netinkamai, bet neigiami išbandymo rezultatai, kurių metu darbdavys konstatavo jog ieškovas netinka šiam darbui dėl asmeninių savybių ir šios išvados nuneigti pripažinti, kad ieškovas tinka pareigoms, į kurias buvo priimtas teismas negalėjo, vadovaujantis kasacinio teismo suformuluota praktika.

Kasacinis teismas ne viena kartą nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas yra pasisakęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs kad tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010;  2008 10 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 06 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; kt.).

Kolegija laikydamasi teismų praktikoje suformuluotų DK 107 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklių konstatuoja jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, atsakovas, remdamasis visomis įrodinėjimo priemonėmis, įtvirtintomis CPK 177 straipsnyje, įrodė, kad ieškovas neišlaikė išbandymo, tame tarpe ir pateikdamas pirmosios instancijos nevertintus rašytinius įrodymus apie atsakovo programos vartotojų skaičių, bei duomenis apie  įmonės programos vartotojų skaičių rugpjūčio rugsėjo mėn. nes jo darbo rezultatai ir asmeninės savybės netenkino darbdavio. Tai buvo padaryta remiantis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiais veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo bandomuoju laikotarpiu rezultatais bei atsižvelgta į ieškovo asmenines savybes. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino kad jam  buvo žinomos atliekamos darbo funkcijos, o ir išbandymo rezultatai buvo pripažinti neigiamais ne dėl to, kad atsakovas neatliko kokių nors jam priskirtų pareigų, o dėl neigiamų išbandymo rezultatų. Teismas rėmėsi kasacinio teismo 2008 06 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, tuo kad minėtoje byloje buvo nustatyta jog darbdavys atleidęs darbuotoją paskutinę trijų mėnesių išbandymo termino dieną tą pačia dieną vėl priėmė ieškovą į tą patį darbą pakartotinai nustatydamas trijų mėnesių išbandymo terminą, tuo viršydamas maksimalų DK nustatytą išbandymo terminą ir pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į įvardijamus argumentus kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reguliuojančias procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kas sudaro pagrindą naikinti priimtą sprendimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą bei ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą patenkinus atsakovo naudai iš ieškovo, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 457,39 Eur sumokėto už apeliacinį skundą (t.2,b.l. 30) žyminio mokesčio bei pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktus rašytinius duomenis (t.1,b.l. 183-187) sudarančio 4 750 Eur, pastarosios, remiantis Teisingumo ministro rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą paruošiamųjų procesinių dokumentų, bei posėdžių skaičių, mažinamos iki 1000 Eur.  Viso priteisiama 1 457,39 Eur. bylinėjimosi išlaidų.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

                                                       NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir A. K. ieškinį UAB „4talk“ atmesti. 

Priteisti iš ieškovo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. K. g. 17, R., Vilniaus rajone, atsakovo UAB „4talk“, juridinio asmens kodas  303323392, buveinė Jogailos g.4,Vilniuje naudai  1 457,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                   Liuda Uckienė

                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė