Civilinė byla Nr. e2-741-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01645-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 3.5.14; 3.5.26

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ procesinių teisių perėmėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas vykdomajame rašte, išduotame civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ ieškinį atsakovams N. P. (N. P.), V. V. P., N. S. ir M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S., Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai, valstybės įmonė Turto bankas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas bankrutavęs labdaros ir paramos fondas (toliau – BLPF) „Dvarų atgimimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytą V. V. P. ir jos dukters N. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – 0,2113 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį, kuria V. V. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą dukters sūnui (vaikaičiui) M. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. V. P. dukrai N. S. už 200 Eur pardavė automobilį „Jaguar X-Type“, taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. automobilį, o N. S. priteisiant iš V. V. P. 200 Eur; 4) pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartį, kuria V. V. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą dukrai N. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – 7/80 dalis žemės sklypo, 2 603/10 000 dalis neįrengtos pastogės, butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančiomis 2011 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartį, 2011 m. rugpjūčio 12 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, 2011 m. rugpjūčio 18 d. turto pasidalijimo sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. sutartį, kuriomis N. P. visą turėtą nekilnojamąjį turtą ir automobilį perleido žmonai V. V. P., taikyti restituciją, grąžinant N. P. perleistą turtą; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo N. P. 108 026,53 Eur neteisėtai gautų fondo lėšų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 200,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 400 Eur trečiajam asmeniui notarei J. S.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi įtraukė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Skolpreka“ į bylą ieškove vietoje ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“; 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė jos kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. išdavė vykdomąjį raštą trečiajam asmeniui notarei J. S. dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ bankroto administravimo išlaidoms skitų lėšų išieškojimo.

6.       Trečiasis asmuo notarė J. S. 2022 m. gegužės 23 d. pateikė teismui prašymą dėl rašymo klaidos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. išduotame vykdomajame rašte ištaisymo. Nurodė, kad byloje įvyko procesinis teisių perėmimas, t. y. pradinis ieškovas BLPF „Dvarų atgimimas“ buvo pakeistas ieškove MB „Skolpreka“, todėl teismo išduotame vykdomajame rašte yra padaryta rašymo klaida – skolininku nurodytas ne naujoji ieškovė MB „Skolpreka“, o buvęs ieškovas BLPF „Dvarų atgimimas“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2022 m. gegužės 13 d. vykdomajame rašte ir tą pačią dieną trečiajam asmeniui notarei J. S. išdavė vykdomąjį raštą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės MB „Skolpreka“.

8.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi MB „Skolpreka“ yra įtraukta į bylą ieškove vietoje ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog 2022 m. gegužės 13 d. vykdomajame rašte nurodytas netinkamas ieškovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė MB „Skolpreka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį ir jos pagrindu trečiajam asmeniui notarei J. S. pakartotinai išduotą vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      

9.1.       Vykdomasis raštas yra išduodamas įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu, kurio keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismas neturi teisės, juo labiau pasinaudodamas rašymo apsirikimo (klaidų) ištaisymo institutu. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos būtent iš ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ bankroto administravimo išlaidoms skitų lėšų, todėl vykdomojo rašto su kitokia teismo sprendimo rezoliucija išdavimas esmingai keičia teismo sprendimo turinį ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 1 daliai.

9.2.       Ieškovė MB „Skolpreka“ perėmė ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ procesines teises 2021 m. spalio 18 d. reikalavimo perleidimo teisių sutarties pagrindu tik nuo jos pasirašymo momento, t. y. perėmė BLPF „Dvarų atgimimas“ procesines teises tik kasacinės instancijos teisme, todėl negali atsakyti už iki atitinkamų reikalavimo teisių perėmimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš pradinio ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

9.3.       Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį MP „Skolpreka“ faktiškai perėmė tik buvusio ieškovo materialines ir procesine teises, tačiau ne pareigą sumokėti ankstesniais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais iš BLPF „Dvarų atgimimas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju būtų sudaryta ne reikalavimo teisių perleidimo, tačiau skolos perkėlimo sutartis. Todėl MB „Skolpreka“ negali pereiti pareiga padengti išlaidas iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momento, juo labiau kad tai nebuvo aptarta ir pačioje sutartyje.

9.4.       Po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje patyrę asmenys turėjo pakankamai laiko (beveik 7 mėnesius) gauti vykdomąjį raštą bei nukreipti išlaidų išieškojimą į BLPF „Dvarų atgimimas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtas lėšas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė, o dabar nesąžiningai siekia šių išlaidų atlyginimą perkelti reikalavimo teisių iki tol neturėjusiai MB „Skolpreka“.

9.5.       MB „Skolpreka“ negali patirti nuostolių dėl to, kad trečiasis asmuo notarė J. S. veikė neapdairiai bei netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas šioje byloje, t. y. nespėjo išsiieškoti iš buvusio ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ jos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iki šio juridinio asmens likvidavimo. Be to, Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomasis raštas skolininko BLPF „Dvarų atgimimas“ atžvilgiu buvo išduotas iš karto po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo.

10.       Trečiasis asmuo notarė J. S. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.       Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi šalys (ieškovai) susitarė, kad perleidžiamos visos teisės – ne tik Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet ir teisės visuose procesuose ir bylose, kilusiose ir (ar) susijusiose su teisminiu civiliniu procesu Nr. 2-55-3-01645-2017-1. Tai reiškia, kad ieškovė perėmė teises ir pareigas ne tik kasacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet ir visuose kituose šios bylos procesuose.

10.2.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne žala. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra išvestinio pobūdžio reikalavimas. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra procesinė pareiga, kuri kyla proceso įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra materialinės prigimties, ją perima nauja proceso šalis, jeigu byloje įvyksta procesinių teisių perėmimams.

10.3.       Procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Kadangi ieškovė MB „Skolpreka“ perėmė visas procesines teises, susijusias su ginču, todėl laikytina, kad ieškovė perėmė ir procesinę pareigą atlyginti trečiojo asmens notarės J. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. išduotame vykdomajame rašte buvo padaryta rašymo klaida, kuri buvo ištaisyta skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi.

10.4.       Kreditoriaus kreipimasis dėl priverstinio vykdymo veiksmų yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga, kuri gali būti realizuota per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, trečiasis asmuo notarė J. S. 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į buvusio ieškovo BLPF „Dvarų atgimimas“ nemokumo administratorių su prašymu sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nemokumo administratorius patvirtino, kad trečiojo asmens prašymą gavo, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos. Manytina, kad tai nebuvo padaryta dėl to, kad visos materialinės ir procesinės teisės bei pareigos buvo perleistos ieškovei 2021 m. spalio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.

10.5.       Trečiasis asmuo, kaip BLPF „Dvarų atgimimas“ kreditorius, nebuvo informuotas nei apie ketinimą perleisti ieškovei reikalavimo teises, nei apie BLPF „Dvarų atgimimas“ likvidavimą. Taigi, jei teismas nuspręstų, kad ieškovė neperėmė pareigos kompensuoti trečiojo asmens notarės J. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens teisėti interesai būtų pažeisti, nes bankrutavęs juridinis asmuo buvo išregistruotas dar 2021 m. gruodžio 10 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas vykdomajame rašte, apskundimo galimybės

11.       Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. išduotame vykdomajame rašte ir jos pagrindu trečiajam asmeniui notarei J. S. pakartotinai išduotas vykdomais raštas dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės MB „Skolpreka“ išieškojimo.

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra savarankiška proceso stadija, reguliuojama CPK VI dalyje. CPK 612 straipsnis, be kita ko, reglamentuoja teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo bendrąją taisyklę: tokios nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši taisyklė savo esme iš dalies atitinka ir bendrąją CPK 334 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl teismo civiliniame procese priimtų nutarčių apskundimo. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

13.       Vadinasi, tiek pagal specialiąją, tiek pagal bendrąją taisykles teismo nutartys, priimtos vykdymo procese, gali būti apskųstos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui specialiai CPK nustatytais atvejais. Kartu bendruoju atveju tokios teismo nutartys gali būti skundžiamos apeliacinės instancijos teismui ir tada, kai jos užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-823/2020).

14.       Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis byloje. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu jame padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija (CPK 648 straipsnio 6 dalis).

15.       Atkreiptinas dėmesys, kad nei CPK 646 straipsnio 1 dalis ar CPK 648 straipsnio 6 dalis, nei kitos CPK VI dalies normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, tiesiogiai nenumato apeliacijos galimybės dėl nutarčių, kuriomis pagal suinteresuoto asmens prašymą ištaisoma rašymo apsirikimo klaida teismo išduotame vykdomajame rašte. Nors CPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išsprendžiamas klaidų ištaisymo teismo sprendime klausimas, tačiau vykdomasis raštas savo teisine galia nėra prilyginamas teismo sprendimui, todėl klaidų ištaisymo teismo sprendimuose procesinis mechanizmas, įtvirtintas CPK 276 straipsnio 4 dalyje, šiuo atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-823/2020). Tokiu atveju, atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas ir minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, dėl tokių nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybės spręstina pagal tai, ar jomis yra užkertama galimybė tolesnei civilinio proceso eigai.

16.       Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018). Vykdymo proceso kontekste sprendžiant, ar nutartis laikytina užkertančia kelią tolimesnei bylos eigai, turi būti vertinama, ar tokia nutartimi užkertama galimybė asmeniui įgyvendinti savo teisę į priverstinį teismo sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinančioje teismo nutarčių, priimtų pagal CPK 648 straipsnio 6 dalį, apskundimo atskiruoju skundu galimybę, jau buvo padaryta išvada, kad teismo procesinis sprendimas, jeigu vykdomajame dokumente rašymo apsirikimą prašo ištaisyti asmuo, kurio prašymu išduotas šis dokumentas, negali būti apeliacijos objektu, nes tai neužkerta kelio vykdymo veiksmų atlikimui. Be to, apskundimo galimybės nenumato CPK VI dalies normos. Todėl skolininkas neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties dėl rašymo klaidų ištaisymo vykdomajame rašte (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1106/2011).

18.       Bylos duomenis taip pat leidžia įsitikinti, kad skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas 2022 m. gegužės 13 d. teismo išduotame vykdomajame rašte, priėmimas nedaro jokios įtakos tolesnei vykdymo proceso eigai, šio proceso nesustabdo ir neužbaigia, todėl tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu. Atskirai pažymėtina, kad pagal aktualią kasacinio teismo praktiką apeliacijos objektu taip pat negali būti ir tokios teismų nutartys, kuriomis kreditoriui (išieškotojui) yra išduodamas vykdomasis raštas, išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Vadinasi, skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas tiek ją vertinant kaip teismo procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį dokumentą, tiek ir kaip procesinį sprendimą dėl rašymo klaidų ištaisymo.

19.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

20.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčui aktualų CPK reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo notarė J. S. pateikė prašymą priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

22.       Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

23.       Įstatymų leidėjo valia, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos CPK 94 straipsnio 1 dalis).

24.       Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Kaip nurodyta, CPK 94 straipsnis tiesiogiai įpareigoja teismą atsižvelgti į šalių elgesį bylos proceso metu ir į bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Visa tai kompleksiškai įvertinus ir nustatytina atsakomybė dėl proceso.

25.       Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl apeliantės procesinio elgesio – nepagrįsto siekio inicijuoti apeliacinį procesą. Šios aplinkybės, remiantis minėta priežasties teorija, sudaro pagrindą kompensuoti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurių dydis atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skolpreka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, nutraukti.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės mažosios bendrijos „Skolpreka“, juridinio asmens kodas 304082599, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė