Baudžiamosios bylos Nr. N1-207-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01582-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

T. Š. 2018 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini),  tyčia  ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. J. į veidą, tuo  nukentėjusiajam D. J. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva ir nubrozdinimu viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, T. Š. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 146-147, 151), kad 2018 m. sausio 8 d., vakare, kartu su K. Č. ir dar keletu vaikinų, kurių neįvardino, nuvažiavo pas D. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), aiškintis, kodėl V. Č. ir kita mergina vardu G. buvo uždarytos vyriškio pravarde (duomenys neskelbtini) namuose ir niekas jų neišleido. Jam įėjus į kiemą, kuriame buvo tamsu, pamatė, kad į lauką iš kambario išeina vaikinas. Jam pasirodė, kad jis ėjo arogantiškai nusiteikęs. Tada jis pas jį paklausė ar jis D., jis pasakė, kad „jo“ ir tada sudavė jam delnu smūgį į veidą. Nuo smūgio vaikinas parkrito. Ar spyrė jam negali pasakyti, nepamena. Daugiau niekas jokių smūgių D. nesudavė. Po to jie išvažiavo. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusysis D. J. parodė (b. l. 16-17, 19), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 8 d. apie 17.00 val., jis grįžo namo. Jam būnant namuose, lauke per langą pamatė šviesą. Po kiek laiko išgirdo į duris kažką baladojant. Prie durų nuėjo pažiūrėti jo mama D. J.. Ji jam pasakė, kad  pas jį atvažiavo kažkokie draugai. Jam nuėjus prie durų, į lauką jį pasitiko keli vaikinai, kurių nei vardo, nei pavardės nežino, jų veidų jis nematė, kaip buvo apsirengę pasakyti taip pat negali, kadangi buvo tamsu. Jo vaikinai paklausė ar jis vardu D.. Jam atsakius taip, iškarto sulaukė smūgio į veidą, po kurio nukrito ant žemės. Jo T. Š. atsiprašė, su juo susitaikė, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas E. L. parodė (b. l. 26-27), kad 2018 m. sausio 8 d., apie 22 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis pasakė, kad kieme stovi kažkokie vaikinai. Vaikinai pasibeldė ir tada jo mama S. R. uždegė lauke šviesą ir atidarė lauko duris. Į vidų įėjo vaikinas vardu T., kuris klausinėjo apie V.. Atėjo dar vienas vaikinas, kurio ankščiau nėra matęs, jis taip pat klausė apie V.. Vaikinai išėjo. Praėjus 20 min., jam paskambino D. J. ir pasakė, kad pas jį buvo atvažiavę kažkokie vyriškiai ir jį sumušė. Jam D. J. sakė, kad jie tik paklausė ar jis D. ir daugiau nieko nesakę mušė.

Liudytojas P. L. parodė (b. l. 42-43), kad 2018 m. sausio 8 d. apie 22 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pamatė, kad prie kiemo vartų atvažiavo du automobiliai. Vaikinai išlipę iš automobilio priėjo prie jo namo ir sustojo prie durų. Jų galėjo būti kokie 7-8.  Į kambarį atėjo T. Š., jis klausė pas E. L. kaip V. atsidūrė pas V.? Tada pasakė, kad V. pasiėmė pati G.. Tada į kambarį atėjo dar vienas vaikinas ir klausė to paties. Vaikinai vėliau išėjo. Praėjus pusvalandžiui E. L. parašė D. J., kad pas jį buvo atvažiavę kažkokie vyrai, ir kad lauke jie jį sužalojo.

Liudytojas K. Č. parodė (b. l. 73-74), kad 2018 m. sausio 8 d., vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, nuvažiavo kartu su T. Š. ir dar keletu vaikinų, į (duomenys neskelbtini) aiškintis, kodėl V. Č. ir kita mergina vardu G. buvo uždarytos vyriškio pravarde (duomenys neskelbtini) namuose ir niekas jų neišleido. Nuvykus pas E. L. į namus, pirmiausiai į namo vidų nuėjo T. Š.. O vėliau atėjo ir jis. Jis tik paklausė kas vyko (duomenys neskelbtini) namuose ir kas atsivežė V.. Jiems paaiškino, kad V. pasikvietė G.. Tada nuvažiavo pas D. J.. Į kiemą nuėjo tik T. Š., o jis liko mašinoje. T. Š. sugrįžus į automobilį jie išvažiavo į Prienus.

Liudytojas M. P. parodė (b. l. 61), kad 2018 m. sausio 8 d., visą dieną ir vakarą buvo namuose su savo tėvais. Niekur tą dieną nei vakare nebuvo išvažiavęs. Jis pažįsta E. ir P. L., D. J.. Jie pažįstami jau labai seniai. Niekas neprašė pas jį tą dieną parodyti kur gyvena minėti asmenys ir jis nieko tą vakarą nevežiojo. Apie tai, kad 2018 m. sausio 8 d., vakare buvo sumuštas D. J., jam paskambino ir pasakė jo brolis.

Liudytoja D. P. parodė (b. l. 64), kad M. P. yra jos sūnus ir jis kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 8 d. jos sūnus M. visą dieną buvo namuose ir niekur nebuvo išvažiavęs.

Liudytoja kaltinamojo T. Š. atstovė pagal įstatymą S. B. parodė (b. l. 78), kad jos sūnus T. Š. gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). Ji sūnų augina viena. Jos sūnus klauso, tačiau kur, ką ir su kuo daro nesako. 2018 m. sausio 8 d., vakare ją informavo policijos pareigūnai, kad jos sūnų T. Š. sulaikė policija. Ji tik kitą dieną iš savo sūnaus sužinojo, kad jį sulaikę buvo dėl to, kad jis sumušė kažkokį vaikiną.

Be kaltinamojo T. Š. prisipažinimo, jo, nukentėjusiojo D. J. ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

• Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b. l. 35-39), kuriame užfiksuota, kad liudytojas E. L. atpažįsta asmenį, tai yra T. Š., kuris buvo atvykęs į jo namus 2018 m. sausio 8 d.
• Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b. l. 44-47), kuriame užfiksuota, kad liudytojas P. L. atpažįsta asmenį, tai yra T. Š., kuris buvo atvykęs į jo namus 2018 m. sausio 8 d.
• Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme.
• Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada (b. l. 23), kurioje nurodyta, kad D. J. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini),  tyčia  ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. J. į veidą, tuo  nukentėjusiajam D. J. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva ir nubrozdinimu viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis T. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 156-160).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kitą asmenį – D. J.. Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. Š. praeityje neteistas (b. l. 119-120), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 121-123), nedirba (b. l. 124), registruotas darbo biržoje (b. l. 125), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 127), nesimoko (b. l. 129-130). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2018 m. sausio 11 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 161). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamsis T. Š. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 80-81, 90-91 straipsniai).

Į bausmės laiką T. Š. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. sausio 9 d. 16.15 val. iki 2018 m. sausio 10 d. 15.50 val. (b. l. 135-137) (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 152-155), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 9 d. 16.15 val. iki 2018 m. sausio 10 d. 15.50 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam T. Š. paskirtas kardomasis priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                             Vaida Baumilė