Civilinė byla Nr. eB2-1239-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.7.1; 3.4.3.7.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BCB Group“ prašymą dėl kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Biovasto investicijos“, ir

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „ARVI“ ir ko iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Restrus“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d. Bankroto administratorė UAB „Restrus“ pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“10 479 309,64 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio 10 359 096,00 Eur reikalavimas kildinamas iš 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB ir UAB „ARVI“ ir ko (reg. Nr. DOK‑10097; DOK-10078; DOK‑10081).

Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe patvirtino ir JSC Alfa-Bank JSC 9 192 948,35 Eur finansinį reikalavimą. Kadangi kreditorė UAB „Biovasto investicijos“ nesutiko su pareiškėjo JSC Alfa‑Bank JSC pareikštu 9 192 948,35 Eur finansiniu reikalavimu bankrutuojančiai įmonei, Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi šios kreditorės reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskirą bylą Nr. eB2-1252-555/2021. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi, teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjęs civilinę bylą dėl pareiškėjo JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, suinteresuoti asmenys UAB „Biovasto investicijos“ ir patvirtino kreditoriaus JSC Alfa-Bank 7 539 656,76 Eur finansinį reikalavimą.

Pareiškėja (kreditorė) UAB „BCB Group“ pateikė prašymą dėl kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ 7 539 656,76 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo, kuriuo prašo JSC „Alfa-Bank“ išbraukti iš UAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašo (reg. Nr. DOK-6788). Pareiškėjos UAB „BCB Group“ prašymą išbraukti JSC „Alfa‑Bank“ iš kreditorių sąrašo palaiko ir kreditorė UAB „Biovasto investicijos“ bei bankroto administratorė UAB „Restrus“ (reg. Nr. DOK-10057; DOK-10304). Kreditorės ir bankroto administratorė nurodo, kad JSC „Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą grindė Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie (duomenys neskelbtini) prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimu. Kreditorių vertinimu, kadangi JSC „Alfa-Bank“ nesikreipė į Lietuvos apeliacinį teismą dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje patvirtinti  JSC „Alfa-Bank“ kreditorinį reikalavimą.

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo netenkinamas

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias tam tikras išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Nors nagrinėjamu atveju UAB „ARVI“ ir ko bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo sprendžiamas pagal bankroto bylos inicijavimo metu galiojančius teisės normas, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas, tačiau bankroto bylos iškėlimas ir pati UAB „ARVI“ ir ko bankroto procedūra prasidėjo jau galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju klausimas dėl kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ 7 539 656,76 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.

JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). 

Taigi, nors JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

JANĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą). 

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).

Esminę reikšmę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Taigi, įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais – apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Analogišką vertinimą Lietuvos apeliacinis teismas pateikė ir kitose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-241/2019; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-241/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“  finansinis reikalavimas grindžiamas ne tik Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie (duomenys neskelbtini) prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimu, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje, tačiau ir 2021 m. spalio 25 d. sudaryta tarp BUAB „ARVI“ ir ko, kreditorės UAB „Biovasto investicijos“ ir pareiškėjo JSC „Alfa-Bank“ taikos sutartimi, kuria šalių kompromiso būdu nustatyta, kad kreditoriaus JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo dydis sudaro 7 539 656,76 Eur ir susideda iš 5 752 537,76 Eur pagrindinės skolos, 1 755 387,57 Eur netesybų bei 31 731,43 Eur netesybų už laiku nesumokėtas palūkanas. Sumos apskaičiuotos taikant 2020 m. spalio 26 d. Rusijos rublio ir euro kursą (90,2935) ir bendrą 680 781 997,99 Rusijos rublių sumą, kuri susideda iš 519 416 768,16 Rusijos rublių pagrindinės skolos, 158 500 087,72 Rusijos rublių netesybų bei 2 865 142,11 Rusijos rublių netesybų už laiku nesumokėtas palūkanas.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

Iškilus ginčui dėl kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas įvertinęs šalių 2021 m. spalio 25 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1252-555/2021 patvirtino kreditoriaus 7 539 656,76 Eur finansinį reikalavimą.

CPK 42 straipsnio

Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas, nustatęs, kad kreditorinis reikalavimas grindžiamas skolininko ir kreditoriaus sudaryta taikos sutartimi, kuri nėra ginčijama, sprendžia, kad peržiūrėti kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą teisinio pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjos prašymo peržiūrėti kreditoriaus JSC „Alfa-Bank“ finansinį reikalavimą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikę jų turėtų bylinėjimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

Procesinių dokumentų vertimo ir siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 57,55 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus pareiškėjos prašymo, yra priteisiamos iš pareiškėjos UAB „BCB Group“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BCB Group“ prašymo dėl kreditoriaus JSC „Alfa‑Bank“ 7 539 656,76 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo netenkinti.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „BCB Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 57,55 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei jų vertimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir bankroto administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

        Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

        Teisėjas                                                                            Egidijus Tamašauskas