Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-966/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41935-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

 (S)

1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6;

2.1.15.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,

nuteistosios A. O. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. O. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteista 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį turtinės žalos – 3 600 Eur.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. O. priteista 9 041,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. O. nuteista už tai, kad 2018 m. liepos 27 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 00.05 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpų slaptai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 400 vnt. depozitui grąžinamos taros, bendros 40 Eur vertės, 8 vnt. taros maišų, bendros 3,04 Eur vertės, 25 vnt. popierinių maišelių, bendros 4 Eur vertės, 30 vnt. plastikinių maišelių, bendros 0,60 Eur vertės, seifą, 19,99 Eur vertės su jame buvusiais 8821,59 Eur, ir pasinaudodama kasos aparato, esančio klientų salėje, pinigų stalčiaus spynelėje esančiu raktu, atsirakino juo pinigų stalčių ir tokiu būdu įsibrovusi į saugyklą – kasos aparatą, iš jo slaptai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 152 Eur, taip pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 9 041,22 Eur vertės turtą.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad dėl A. O. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jokių pagrįstų abejonių nekyla, jos kaltė įrodyta vaizdo įrašu, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas pagrįstai, tačiau nustatęs, kad A. O. pagrobė svetimo turto mažiau, negu nurodyta civiliniame ieškinyje, civilinį ieškinį dėl 11 579,06 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė 9 041,22 Eur.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistosios A. O. gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas (toliau – nuteistosios gynėjas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį priteisiant iš A. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 199,64 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti; panaikinti įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį turtinės žalos – 3 600 Eur.

3.1.                      Skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai įrodytas seifo su jame buvusiais pinigais pagrobimo faktas, yra nepagrįsta. Darydamas tokią išvadą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsiaiškino visų baudžiamajai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to pažeidė principą, kad apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti prielaidomis. Padaręs nepagrįstą išvadą, teismas nepagrįstai iš A. O. priteisė turtinės žalos atlyginimą dėl 19,99 Eur vertės seifo ir jame neva buvusių 8 841,58 Eur pagrobimo.

3.2.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pati nuteistoji prašė papildyti ikiteisminį tyrimą prašydama išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apyvartos duomenis laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; išreikalauti duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos apie operacijas laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 00.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val.; bendrovei teigiant, kad įrašai neišsaugoti – ištirti vaizdo įrašus fiksuojančią aparatūrą ir nustačius, kad įrašai pašalinti – spręsti jų atkūrimo klausimą. Abejonės dėl metalinėje dėžutėje, vadinamoje seifu, laikomos sumos – 8 821,59 Eur, kilo dėl to, kad tokia didelė pinigų suma buvo laikoma paprastoje dėžutėje, nerakinamoje spintelėje ir prieinama visiems darbuotojams. Tyrimo metu taip pat nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie tai, koks buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų judėjimas, kokios operacijos atliekamos sąskaitoje, ar lėšų įnešimai į sąskaitą atitinka tyrimui pateiktoje buhalterinės apskaitos duomenų sąskaitoje „Kasos apyvartos“ užfiksuotus duomenis. Abejones dėl dėžutėje laikytos sumos kėlė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 26 d. papildomai apklaustas liudytojas M. P. parodė, jog pinigai seife dažniausiai skaičiuojami kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, tai daro direktorius. Dėl vaizdo įrašų šis liudytojas parodė, kad jie saugomi 10 dienų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik įrašų iškarpas, kuriose užfiksuota išimtinai tik nuteistoji. Šiuose įrašuose nesimato, kad pinigai būtų dedami į seifą, kad būtų skaičiuojami. Pateikus visus įrašus, būtų galima pašalinti iškilusias abejones. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama ne visus vaizdo įrašus, elgėsi nesąžiningai, galimai melagingai nurodydama metalinėje dėžutėje buvusių lėšų dydį. Be to, į policiją bendrovė kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 30 d., nors vagystė iš patalpų buvo pastebėta 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nuteistosios prašymai ikiteisminio tyrimo metu buvo atmesti. Jų netenkino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu nesiimdamas visų įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

3.3.                      Nuteistosios gynėjas nurodo ir tai, kad teismas nesiėmė visų priemonių aplinkybėms, susijusioms su dėžutės pagrobimu, nustatyti. A. O. savo kaltę dėl metalinės dėžutės-seifo vagystės visą laiką neigė. Bendrovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad A. O. 2018 m. rugpjūčio 27 d. iš kaso aparato paėmė 150 Eur, iš spintelės paėmė dėžutę ir nunešė ją į kitą patalpą. Pateikus tik vaizdo įrašų iškarpas teismas negalėjo patikrinti nuteistosios paaiškinimų, kad ji metalinę dėžutę į kitą patalpą nunešė virtuvės šefo nurodymu. Jei teismas būtų išsireikalavęs vaizdo medžiagą už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val., tikėtina, kad būtų užfiksuota aplinkybė, jog metalinė dėžutė buvo surasta. Teismas privalėjo apklausti virtuvės šefą, tačiau apsiribojo tik (duomenys neskelbtini) D. S. parodymais, kad virtuvės šefas tikrai negalėjo liepti A. O. paimti dėžutę-seifą ir nunešti į kitas patalpas. Teismas neišsiaiškino reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai A. O. pripažino kalta dėl seifo ir jame buvusių pinigų vagystės.

3.4.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo išvada apie metalinėje dėžutėje-seife buvusią piniginių lėšų sumą yra pagrįsta išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos parengta kasos apyvartos ataskaita ir abejotinais fiskalinės ataskaitos dokumentais. Tik dvi iš penkių pateiktų fiskalinių ataskaitų yra atspausdintos iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 00.05 val. t. y. iki to momento, kai nuteistoji neva pagrobė seifą su jame buvusiais pinigais. Liudytoja apklausta buhalterė D. S. nurodė, kad darbo dienos pabaigoje suskaičiuoti pinigai būdavo perduodami į bendrovės kasą, o juos kitą dieną paimdavo arba akcininkas arba direktorė ir paskirstydavo. 2018 m. rugpjūčio 26 d. (sekmadienio) fiskalinė ataskaita yra objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad metalinėje dėžutėje buvo 259,06 Eur grynais pinigais. Kitos dvi ataskaitos už 2018 m. rugpjūčio 24 d. (penktadienį) ir 2018 m. rugpjūčio 25 d. (šeštadienį) atspausdintos tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. 14.00 val. ir tai jau kelia abejones šių rašytinių įrodymų patikimumu. Tačiau net ir laikant šias fiskalines atskaitas įrodymu, iš jų matyti, kad grynaisiais pinigais per dvi dienas gauta 1 513,07 Eur, o per visą laiką nuo ketvirtadienio iki sekmadienio bendrovė grynais pinigais galėjo gauti 2 360,20 Eur ir šie pinigai galėjo būti laikomi seife. Tai patvirtina, kad bendrovės pateiktas rašytinis įrodymas „Kasos apyvarta“ buvo įvertintas netinkamai. Šis dokumentas nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas, buvo parengtas išimtinai bendrovės iniciatyva.

3.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad visos bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos grynosios lėšos yra saugomos seife. Tokią išvadą paneigia (duomenys neskelbtini) D. S. parodymai, kad įvykio metu bare buvo keturių dienų pajamos, nes buvo savaitgalis. Teismas neįsigilino į prieštaravimus tarp bendrovės buhalterės paaiškinimų ir pateikto civilinio ieškinio dydžio, todėl nepagrįstai nusprendė, kad A. O. pavogė visus buhalterinėje apskaitoje apskaitytus grynuosius pinigus. Bendrovės siekį nesąžiningai praturtėti nuteistosios sąskaita patvirtina ir elgesys šiame ikiteisminiame tyrime. Bendrovė buvo pateikusi tariamai pagrobtų prekių sąrašą, tačiau įtarimai dėl šių prekių vagystės buvo patikslinti ir žala sumažinta pašalinant įtarimus dėl gėrimų bei maisto prekių vagystės.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. P. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas tik samprotavimu apie civilinio ieškinio pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės nėra ginčijami, apkaltinamojo nuosprendžio pagrindą sudarantys įrodymai nėra kvestionuojami.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė sumažinti priteistos turtinės žalos dydį ir panaikinti įpareigojimą atlyginti žalą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prokurorė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

6.       Nuteistosios A. O. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinis skundas atmetamas. 

7.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios A. O. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, tvirtinama, kad jokių įrodymų, patvirtinančių seifo ir jame buvusių pinigų vagystės faktą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai apygardos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina skundo ribose.

8.       Duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Remiantis komentuojamu straipsniu įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.       Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 2 dalį traukiamas tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Skundžiamu nuosprendžiu A. O. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė šiai bendrovei priklausantį turtą, kurio bendra vertė 9 041,22 Eur. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl depozitui grąžinamos taros, popierinių ir plastikinių maišelių, kasoje buvusių pinigų vagystės, tačiau kategoriškai neigiamas seifo ir jame buvusių 8 821,59 Eur vagystės faktas.

10.       Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų, neturi pagrindo. Teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikę nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyti.

11.       Nors A. O. savo kaltę dėl seifo ir jame buvusių pinigų vagystės neigė viso proceso metu, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad pripažinti A. O. kalta ir dėl šio turto vagystės baudžiamojoje byloje įrodymų pakanka. Aplinkybė, kad būtent A. O. paėmė iš spintelės metalinę dėžutę (seifą) ir nusinešė ją į kitą patalpą, netrukus grįžo jau be dėžutės, yra užfiksuota vaizdo įraše. Tuo metu, kai apeliantė 2018 m. liepos 27 d. apie 00.05 val., po darbo valandų, paėmė metalinę dėžutę, kitų asmenų patalpose nebuvo. Apeliaciniame skunde vaizdo įrašų įrodomoji reikšmė ginčijama teigiant, kad jie patvirtina tik tai, jog A. O. išnešė metalinę dėžutę į kitą patalpą. Tačiau vertinant vaizdo įrašus ne atsietai, kaip tai daroma apeliaciniame skunde, o kitų byloje suriktų įrodymų kontekste, jokių pagrįstų abejonių dėl minimų įrašų, kaip vieno iš A. O. kaltės įrodymų, nekyla. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma atkreipiamas dėmesys į pačios nuteistosios pozicijos dėl metalinės dėžutės (seifo) paėmimo nenuoseklumą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. O. iš viso neigė mačiusi metalinę dėžutę (seifą) ir jį ėmusi, tvirtino apie seifo buvimą nieko nežinanti. Nurodė, kad paskutinę darbo dieną išeidama iš kavinės galimai pasiėmė maisto likučius šuniui (2 t. b. l. 6, 12). Duodama paaiškinimus teisiamajame posėdyje A. O. jau teigė mačiusi kažkokias dėžutes, nurodė, kad jas rado spintelėje ir nunešė ant lentynos, kur buvo visi dokumentai, tai padaryti jai liepė virtuvės šefas-technologas (2 t. b. l. 95, 138). Toks nuteistosios pozicijos nenuoseklumas iš pradžių kategoriškai neigiant dėžutės paėmimo faktą, vėliau šį faktą pripažįstant, tačiau tokius veiksmus teisinant nurodymo vykdymu, taip pat ta aplinkybė, kai nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino apie nurodymų A. O. davimą, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui nuteistosios paaiškinimais netikėti ir vertinti juos kaip siekį išvengti atsakomybės. Iš liudytojų D. U., M. P., R. V. parodymų matyti, kad metalinė dėžutė (seifas) visą laiką buvo laikoma toje pačioje vietoje – virtuvėje esančioje spintelėje, šioje dėžutėje buvo laikomi iš kasos išimti grynieji pinigai. Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje kategoriškai nurodė, kad virtuvės šefas tikrai negalėjo liepti nuteistajai išnešti seifą iš jo laikymo vietos į pagalbines patalpas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog metalinė dėžutė buvo laikoma ne akivaizdžiai matomoje vietoje ar kitoje vietoje, kur galėtų trukdyti virtuvės darbuotojams atlikti darbus, o spintelėje, įvertinus kitas faktines aplinkybes (veiksmai atlikti nakties metu po darbo valandų, nesant pašalinių asmenų, nuteistajai prieš tai atidarius kasos stalčių, kur buvo laikomas ir seifo raktas), A. O. teiginiai, kad nurodymus dėl šios dėžutės (seifo) jai davė virtuvės šefas, vertintini kaip nelogiški, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Tuo labiau, kad pati nuteistoji, kaip minėta, iš pradžių iš viso neigė mačiusi ir ėmusi kokią nors dėžutę.

12.       Esant aptartų aplinkybių visumai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad metalinę dėžutę (seifą) su joje buvusiais pinigais pavogė būtent A. O.. Taip pat teisėjų kolegijai nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl seife buvusios pinigų sumos. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl seife buvusios 8 821,59 Eur sumos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, nuosprendžio turinys, jame išdėstyti įrodymai tokį vertinimą paneigia. Darydamas išvadą dėl seife buvusios pinigų sumos pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais bei šiuos įrodymus patvirtinančiais rašytiniais duomenimis – kasos apyvartos bei fiskalinių atskaitų duomenimis. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. U., D. S., M. P., R. V., D. S. nurodė, kad baigus darbą kasoje būdavo paliekami 300 Eur, o visi kiti iš baro apyvartos gauti gryni pinigai būdavo išimami ir dedami į metalinę dėžutę (seifą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kasos apyvarta už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. pinigų likutis buvo 8 821,59 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos kasos apyvartos, kaip įrodymo, patikimumas apeliaciniame skunde ginčijamas, tačiau abejoti šiame rašytiniame dokumente užfiksuotų duomenų objektyvumu nėra pagrindo. Remiantis liudytojų parodymais, dėžutėje (seife) buvo laikomi pinigai, gauti iš baro apyvartos, šie pinigai buvo naudojami įvairioms su baro veikla susijusioms reikmėms. Tai atvaizduota ir pačioje kasos apyvartoje fiksuojant tiek pajamas ir išlaidas, tiek likutį atitinkamo laikotarpio pabaigoje, kuris, kaip minėta, 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo būtent 8 821,59 Eur.

13.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos D. S. nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu bare buvo keturių dienų pajamos. Pasak nuteistosios gynėjo, šios liudytojos parodymai patvirtina, kad seife nebuvo saugomos absoliučiai visos iš baro apyvartos gaunamos pajamos, kaip tai konstatuota nuosprendyje. Tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Nuteistosios gynėjas, klaidingai interpretuodamas liudytojos D. S. parodymus, nepagrįstai jos parodymus laiko įrodymu, patvirtinančiu, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. seife galėjo būti tik 2 360,20 Eur grynųjų pinigų (grynieji pinigai gauti per keturias dienas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio). Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja D. S. be tos aplinkybės, kad įvykio metu bare buvo keturių dienų pajamos, nurodė ir tai, kad kiekvienos darbo dienos pabaigoje visi pinigai, išskyrus 300 Eur, su kvitukais būdavo padedami į bendrovės kasą (seifą), visi pinigai būdavo saugomi bare, „(duomenys neskelbtini)“ spintelėje. Kasos apyvartos duomenys yra rašomi pagal dienas, viskas atspausdinama iš buhalterinės programos. Kasos apyvartos išrašas pateiktas iš apskaitos programos. Seife turėjo būti tiek pinigų, kiek nurodyta, virš 8 000 Eur, viskas pagal dokumentus (2 t. b. l. 97, 98). D. S. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. V., nurodydamas, kad yra griežta pinigų apskaita, visos sumos kasoje, knygoje, seife turi atitikti, nes gali atvykti tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, pinigų judėjimas buvo įforminamas buhalteriniuose dokumentuose. Pinigai buvo laikomi metalinėje dėžutėje virtuvėje, jie nebuvo kiekvieną dieną perskaičiuojami. Pinigai iš kasos būdavo išimami, sudedami į maišelius ir dedami į seifą-dėžutę. Tą vakarą (kai buvo vykdyta vagystė) matė maišelius su pinigais seife, kiek jų buvo pasakyti negali, jie sudėti vienas ant kito (2 t. b. l. 125). D. S. parodymai neprieštarauja ir D. S. teisme nurodytoms aplinkybėms, kad metalinėje spintelėje (seife) buvusi pinigų suma buvo nustatyta pagal buhalterinius dokumentus (2 t. b. l. 151). Liudytojais teisimajame posėdyje apklausti asmenys buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų asmeninis suinteresuotumas šioje byloje, siekis pakenkti nuteistajai ją apkalbant, duodant neteisingus parodymus, nėra nustatytas. Byloje nėra duomenų, kad liudytojus ir A. O. sietų asmeninio pobūdžio konfliktiški tarpusavio santykiai, nesutarimai, dėl ko būtų galima abejoti jų nurodytų aplinkybių objektyvumu ir jų duotų parodymų patikimumu. Taigi, sisteminė liudytojos D. S. parodymų analizė, o ne atskirų jos pasakytų teiginių išskyrimas iš parodymų konteksto, liudytojos nurodytas aplinkybes palyginant su kituose įrodymų šaltiniuose užfiksuotais duomenimis ir nesant įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pagrindžia nuosprendyje padarytą išvadą, kad dėžutėje (seife) buvo būtent tokia grynųjų pinigų suma, kokia nurodyta kasos apyvartoje kaip grynų pinigų likutis 2018 m. rugpjūčio 27 d.

14.       Aptartų aplinkybių kontekste atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistosios gynėjo skundo argumentai dėl įrodymų pakankamumo vertinimo, tikslingumo gauti papildomus duomenis. Nuteistosios gynėjo teigimu, siekiant pašalinti abejones, tikslinga apklausti virtuvės šefą dėl nurodymo išnešti seifą į kitą patalpą, išreikalauti visus vaizdo įrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 00.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 24.00 val., nesant šių įrašų skirti ekspertizę įrašams atkurti, išreikalauti kasos apyvartos duomenis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos apie operacijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Analogiški prašymai buvo teikiami ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertinti ir atmesti. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A. O. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Todėl atlikti nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodomus papildomus veiksmus, atsižvelgiant į surinktų ir tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų visumą, nėra tikslinga, tokių veiksmų atlikimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir greitumo principų.

15.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra nuteistosios gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisniu reguliavimu rodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. O. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas A. O. kalta apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. O. kalta dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

16.       Konstatavus, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendyje faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos teisingai ir A. O. pagrįstai pripažinta kalta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kurio vertė 9 041,22 Eur, vagystės, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios gynėjo prašymą sumažinti priteistos turtinės žalos dydį iki 199,64 Eur ir panaikinti įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį turtinės žalos – 3 600 Eur. 

17.       Remiantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 579,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp A. O. padarytos nusikalstamos veikos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys ir nustatęs, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra pagrįsta tik dalis civilinio ieškinio – 9 041,22 Eur, visiškai pagrįstai byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė tik tą turtinės žalos sumą, kuri objektyviai įrodyta. 

18.       Paskirdamas nuteistajai A. O. įpareigojimą per 1 metus atlyginti dalį turtinės žalos, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų taip pat nepadarė. BK 48 straipsnio, įtvirtinančio laisvės apribojimo bausmės taikymo bendrąsias nuostatas, 6 dalyje nurodyta, kad teismas, paskyręs asmeniui šios rūšies bausmę, gali jį įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro tam tikrų įpareigojimų ir draudimų taikymas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įpareigojimai ir draudimai yra pagrindiniai šios bausmės rūšies elementai, kuriais įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta pakankamai didelė turtinė žala, šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami A. O. veiksmai, atsižvelgęs į tai, kad nuteistoji dirba, į jos realią galimybę atlyginti žalą, taip pat į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesą gauti turtinės žalos atlyginimą, BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą A. O. paskyrė pagrįstai ir teisėtai, bausmių skyrimą reglamentuojančios BK 54 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

19.       Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Baudžiamasis įstatymas A. O. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta ir civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimas išspręstas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 

n u t a r i a:

nuteistosios A. O. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                         Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Jurga Vasiliauskienė