Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-28-255/2021

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00527-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.1.; 21.9.3.;

21.11.10.                                                               (S) 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2020 m. gegužės 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. K. už tai, kad ji  2020 m. gegužės 20 d., apie 23.08 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – KET) 9, 14, 101 punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,45 promilių neblaivumas, ir, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažino M. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir nubaudė ją 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda bei paskyrė jai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

3.       Administracinėn atsakomybėn patrauktoji M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo posėdis žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2020-11-10, 10.15 val., ir atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovas 2020-11-09 kreipėsi į teismą su prašymu atidėti paskirtąjį teismo posėdį, nurodydamas, kad „<...2020-11-10, 10.15 val., Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose yra paskirtas teismo posėdis administracinio nusižengimo byloje Nr. Al 5.-744-563/2020, kurioje atstovauju administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. K.. Pažymėtina, kad adv. pad. H. R. yra daug anksčiau paskirtas teismo posėdis Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 9.00 val. Civilinėje byloje Nr. e2-l8766-812/2020, šioje byloje adv. pad. H. R. atstovauja atsakovę I. V....>“. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2020-11-11 surašė pranešimą, kuriame nurodė, kad „<...vadovaujantis 2020 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos Violetos Olcvikienės rezoliucija, pranešame, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną administracinio nusižengimo byla ROIK:20115227652 bus nagrinėjama 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinio proceso tvarka (proceso šalims nedalyvaujant). Papildomus dokumentus ar prašymus, paaiškinimus galite pateikti raštu iki 2020-11-25...>“. Apeliantė nurodo, jog 2020-11-25 teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su teismo pranešime išdėstytais argumentais dėl bylos nagrinėjamo rašytinio proceso tvarka nesutinka, kadangi teisme nori duoti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi procesinį prašymą, apklausti liudytoju byloje Tadą Vilnių, kadangi šis įvykio dalyvis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, nes būtent jis, T. Vilnius, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau, apeliantė skunde pažymi, jog apylinkės teismas šio jos 2020-11-25 pateikto prašymo nenagrinėjo, dėl jo visiškai nepasisakė, o 2020 m. gruodžio 2 d. tiesiog priėmė skundžiamą nutarimą.

3.2.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ANK 629 straipsnio nuostatomis, pagal kurias administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Apeliantė nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos atstovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei nurodė, kad teismas skirdamas teismo posėdį neatsižvelgė į atstovo užimtumą kitoje byloje, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų buvo paskirta anksčiau nei administracinio nusižengimo byloje Nr. Al5.-744-563/2020.

3.3.                      Be to, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, kaip argumentą, dėl ko paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nurodė – „<...atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, administracinio nusižengime byla ROIK:20115227652 bus nagrinėjama 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinio proceso tvarka...>“. Apeliantės manymu, teismas,  priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo ir Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų darbo organizavimo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktajai M. K. ir jos atstovui nebuvo pasiūlyta atidėti teismo posėdį ir kitą teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų programomis (pvz. ,,Zoom“ programa). Pažymima, jog Teisėjų taryba savo rekomendacijose taip pat nurodo, kad „<...nesant galimybės teismo posėdžius organizuoti rašytiniu, žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) ar žodiniu fiziniu būdu, suplanuoti žodiniai teismo posėdžiai atidedami ir planuojami pasibaigus karantino režimui, o švelnėjant karantino sąlygoms (karantinui dar nepasibaigus) persvarstoma galimybė grįžti prie bylos nagrinėjimo. Byloje dalyvaujantys asmenys nedelsiant informuojami apie teismo posėdžių datos ir laiko pakeitimus...>“.

3.4.                      Taip pat apeliantė skunde nurodo, jog apylinkės teismui yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, o bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinami tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tuo tarpu šiuo atveju teismo nutartis yra priimta išsamiai neištyrus, neįvertinus bylos aplinkybių, nepašalinus visų neaiškumų ir prieštaravimų. Todėl, apeliantės manymu, jos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui teisingai išspręsti bei nesudarė galimybės administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas, ir prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktoji M. K. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tvirtindama, jog kalta buvo ne ji, o nukentėjusysis T. Vilnius, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to kilo eismo įvykis bei buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės bei mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 629 straipsnio 1 dalį, kadangi išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėja M. K. ir jos gynėjas su tuo nesutiko, pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina apklausti liudytoju nukentėjusįjį T. Vilnių.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Pažymėtina, jog pareiškėjos M. K. atstovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos atstovo užimtumo kitoje byloje (b. l. 48), tačiau pirmosios instancijos teismas jo netenkino ir nusprendė skirti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį pareiškėjos M. K. atstovo prašymą, be to, nesivadovavo Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų darbo organizavimo, t. y. „<...Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pokyčius teisiniame reguliavime ir sudėtingėjančia epidemiologinę situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos suteiktus paaiškinimus dėl teismo posėdžių organizavimo, pateikė patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, palaikydama būtinumą užtikrinti teismų veiklos tęstinumą naudojantis nuotolinio komunikavimo priemonėmis ir būtinais atvejais organizuojant teismo darbą bei asmenų aptarnavimą saugiu fiziniu būdu...>“. Taip pat Apygardos teismas sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų darbo organizavimo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktajai M. K. ir jos atstovui nebuvo pasiūlyta atidėti teismo posėdį ir kitą teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų programomis (pvz. ,,Zoom“ programa). Pažymėtina, jog Teisėjų taryba savo rekomendacijose taip pat nurodo, kad „<...nesant galimybės teismo posėdžius organizuoti rašytiniu, žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) ar žodiniu fiziniu būdu, suplanuoti žodiniai teismo posėdžiai atidedami ir planuojami pasibaigus karantino režimui, o švelnėjant karantino sąlygoms (karantinui dar nepasibaigus) persvarstoma galimybė grįžti prie bylos nagrinėjimo. Byloje dalyvaujantys asmenys nedelsiant informuojami apie teismo posėdžių datos ir laiko pakeitimus...>“.

9.  Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo būti aktyvus, rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, o bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinami tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui galimai nebuvo aiškios visos įvykio aplinkybės, todėl 2020 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi (b. l. 41-42) paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Nors renkant įrodymus ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, teismas neturėdamas jokio teisinio pagrindo įpareigojo M. K. iki 2020 m. spalio 9 d. įnešti į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 700 eurų būsimos ekspertizės išlaidoms apmokėti. Ekspertizė atlikta nebuvo. ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. buvo atvykusi į teismo posėdžius 2020 m. birželio 10 d., 2020 m. birželio 17 d. (b. l. 21-22, 27-28), tačiau ji nebuvo išklausyta, 2020 m. lapkričio 25 d. jos pateiktas prašymas pakeisti teismo posėdžio datą nebuvo patenkintas prašymas pakeisti teismo posėdžio datą ( b. l. 48), todėl byla buvo išnagrinėta jos neišklausius. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad teismo nutarimas yra priimtas išsamiai neištyrus, neįvertinus bylos aplinkybių, nepašalinus visų neaiškumų ir prieštaravimų, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui teisingai išspręsti bei nesudarius galimybės administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors pareiškėja ir jos atstovas buvo pateikę motyvuotą prašymą.

10. Apygardos teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktosios M. K. apeliacinio skundo argumentai bei reikalavimai yra pagrįsti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutartį, kuria perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teisme iš naujo.  

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                            Regina Bertašienė