Civilinė byla Nr. 3K-3-16/2011

    Procesinio sprendimo kategorijos:

       73.2.13; 42.8 (S)

 

 

               LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

               N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

               2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas)

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Detonas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Balti tehnika“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“ dėl sutarties nutraukimo, avanso ir delspinigių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas AB „Detonas“ prašė teismo nutraukti jo ir atsakovo UAB „Balti tehnika“ 2008 m. balandžio 11 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovų solidariai 646 404 Lt sumokėto avanso, 31 027 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas su supaprastinto atviro konkurso laimėtoju UAB „Balti tehnika“ 2008 m. balandžio 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti naujas uolienos gręžimo stakles, pristatyti prekę iki 2008 m. gruodžio 11 d. Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ ieškovui AB „Detonas“ pateikė 2008 m. balandžio 18 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuriuo įsipareigojo atsakyti jo ir draudėjo UAB „Balti tehnika“ atlikimo laidavimo draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis už draudėją 646 404 Lt suma. Ieškovas 2008 m. gruodžio 10 d. raštais kreipėsi į atsakovus, nurodydamas, kad prekė jam nepristatyta, t. y. šalių sutarties sąlygos per nustatytą terminą neįvykdytos, todėl UAB „Balti tehnika“ prašė grąžinti 646 404 Lt dydžio avansą, o UADB „Industrijos garantas“ – sumokėti 646 404 Lt nuostolių sumą. Pardavėjas, atsakydamas į ieškovo kreipimąsi, nurodė, kad vėluoja pristatyti prekę dėl pablogėjusios finansinės padėties ir planuoja ją pristatyti 2009 m. vasario mėnesį. Kitu raštu pardavėjas pasiūlė keisti atsiskaitymo sąlygas, numatytas sutartyje, į atsiskaitymą neatšaukiamu akredityvu dėl likusios mokėtinos pagal sutartį sumos. UADB „Industrijos garantas“ atsisakė ieškovui sumokėti nuostolių atlyginimo sumą, motyvuodamas, kad UAB „Balti tehnika“ iš dalies įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – prekė buvo pagaminta ir paruošta gabenimui. Ieškovas prašė sutartį nutraukti, motyvuodamas, kad pardavėjas, praleisdamas sutarties įvykdymo terminą, per jį neinformavęs pirkėjo apie sutarties vykdymo eigą, neįspėjęs, kad prekės pristatymas gali užtrukti, neprašęs pratęsti sutarties vykdymo terminų, pažeidė sutartį iš esmės.

            Kasaciniu skundu draudikas kelia klausimus dėl šalių sudarytos atlikimo laidavimo draudimo sutarties aiškinimo, atsižvelgiant į laidavimo draudimo klasifikavimą į porūšius, taip pat dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė ieškovui AB „Detonas“ iš atsakovų UAB „Balti tehnika“ ir UADB „Industrijos garantas“ solidariai 646 404 Lt ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2009 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Balti tehnika“ 31 027 Lt delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB “Balti tehnika” pažeidė prekės pristatymo terminą. Be to, praleidęs šį terminą, atsakovas nurodė, kad būtina pakeisti prekės apmokėjimo būdą, t. y. galutinis atsiskaitymas turėjo būti pakeistas į likusios mokėtinos pagal sutartį sumos mokėjimą neatšaukiamu akredityvu, priešingu atveju sutarties įgyvendinimas taptų labai apsunkintas ar net neįmanomas. AB „Detonas“ valdybos pirmininkas informavo atsakovą, kad šalių sudaryta sutartis bus vykdoma griežtai laikantis nustatytos atsiskaitymo tvarkos, nes pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimas pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teismas nurodė, kad sutartos apmokėjimo sąlygos buvo esminės, todėl atsakovas, pareiškęs, jog jis jų neįvykdys, sudarė pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CPK 217 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir pagrindą ją nutraukti dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad UAB „Balti tehnika“ privalo grąžinti ieškovui avansu gautus 646 404 Lt,  išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti bei sumokėti pirkėjui sutartyje nustatytus delspinigius.

Teismas pažymėjo, kad pagal  atlikimo laidavimo draudimo sutartį draudimo objektas – 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal UADB „Industrijos garantas“ sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo taisyklių Nr. 023 (toliau – Draudimo taisyklės) 3.1 punktą draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių, už kurias draudikas laidavo sutartimi, neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Draudėjui neįvykdžius prievolių, už kurias draudikas laidavo sutartimi, t. y. per nustatytą terminą nepristačius prekės, įvyko draudžiamasis įvykis – draudėjas pažeidė draudėjo ir užsakovo sudarytos sutarties nustatytus prekės pristatymo terminus dėl savo kaltės. Teismas sprendė, kad pagal atlikimo laidavimo draudimo sutarties sąlygas draudikas užsakovui AB „Detonas“ turi išmokėti jo patirtų nuostolių sumą – 646 404 Lt. Ieškovas turi teisę rinktis savo pažeistų teisių gynybos būdą ir reikšti reikalavimą tiek vienam bendraskoliui, tiek abiems kartu, todėl ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti nuostolių sumą iš atsakovų solidariai, teismas jį tenkino. Atlikimo laidavimo draudimo rašto 2 punkte nurodyta, kad draudikas neatsako už palūkanų, delspinigių, netesybų ir ar baudų sumokėjimą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teismas reikalavimą solidariai iš atsakovų priteisti 31 027 Lt delspinigių atmetė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos  teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Balti tehnika“ 2009 m. sausio 28 d. raštu kaip sutarties nutraukimo pagrindu. Net jei UAB „Balti tehnika“ ir siekė bendradarbiauti, šiame rašte aiškiai išsakyta mintis, jog nepakeitus 2008 m. balandžio 11 d. sutarties sąlygų dėl prekės apmokėjimo, ieškovas gali nebesitikėti sutarties įvykdymo. AB „Detonas“ net ir pasibaigus prievolės įvykdymo terminui geranoriškai bendradarbiavo su UAB „Balti tehnika“ ir nesiekė nutraukti sutartinių santykių, kol nepaaiškėjo, jog pardavėjas keičia ne tik prievolės įvykdymo terminus, bet ir apmokėjimo sąlygas. UAB „Balti tehnika“ nei iki pasibaigiant prekės pristatymo terminui, nei po jo, nenurodė AB „Detonas“ apie galimas kliūtis prekę pristatyti laiku. Tik pačiam pirkėjui kreipusis į pardavėją, jis pradėjo teikti skirtingo bei neapibrėžto turinio paaiškinimus, kurie sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pardavėjas iš esmės vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principas nėra neribotas bei absoliutus ir negali kenkti išimtinai vienos šalies interesams. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertino draudiko argumentą, kad AB „Detonas“ nenorą bendradarbiauti įrodo tai, jog jis dar nepasibaigus prekės pristatymo terminui pareikalavo pardavėjo grąžinti avansą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovus 2008 m. gruodžio 10 d., nes atlikimo laidavimo draudimo raštas, kaip ir laidavimo draudimo liudijimas galiojo iki 2008 m. gruodžio 11 d., todėl, nepareiškęs reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tokią teisę būtų praradęs, be to likus vienai dienai iki termino reikalavimams įvykdyti pabaigos, įsipareigojimo įvykdymo buvo nebegalima tikėtis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Draudimo taisyklių 4.3 punkto nuostatos patvirtina, jog avansinio apmokėjimo laidavimo draudimu yra apdraudžiamas suteikto avanso panaudojimas ne pagal paskirtį, o avansinio apmokėjimo negrąžinimas kitais pagrindais neapdraudžiamas. Dėl to teisėjų kolegija vertino, kad sumokėto avanso, kaip dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių nuostolių, draudimas priskiriamas atlikimo laidavimo draudimo sutartimi draudžiamiems įvykiams.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UADB „Industrijos garantas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d.  nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinio kasatoriaus atžvilgiu netenkinti, priteisti kasatoriui turėtas bylinėjimosi išlaidas bei atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo vykdymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

             1. Teismai netinkamai taikė normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.987 straipsnio ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį. Pagal šias teisės normas draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuomet, kai įvyksta įstatyme arba draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis. Be to, teismai pažeidė Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, apibrėžiančią nuostolių draudimo sutarties sampratą ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, apibūdinančią draudimo objektą. Draudimo įstatymo 76 straipsnyje išskiriamos nuostolių ir sumų draudimo sutartys. Pagal nuostolių draudimo sutartį draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalis). Draudimo taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių, už kurias draudikas laidavo sutartimi, neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Šios nuostatos reiškia, kad kasatoriaus pareiga  išmokėti draudimo išmoką gali atsirasti tik esant  šioms sąlygoms: įvyksta draudžiamasis įvykis, nustatytas draudimo sutarties 4.2 punkte; dėl šio įvykio naudos gavėjas patiria draudimo sutartyje nustatytą žalą, kuri kompensuojama išmokant draudimo išmoką. Ieškovas neįrodė, kad jis patyrė kokių nors nuostolių dėl to, kad draudėjas pažeidė prekės pristatymo terminą.

             2. Sudarydamas tam tikrą draudimo sutartį draudikas prisiima konkrečius įsipareigojimus dėl draudimo išmokų mokėjimo, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtas draudžiamasis įvykis. Draudimo praktikoje laidavimo draudimo sutartys skirstomos į keturis porūšius: pasiūlymo laidavimo draudimą, atlikimo laidavimo draudimą, avanso (išankstinio mokėjimo) laidavimo draudimą ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimą. Viena laidavimo draudimo sutartimi draudikas neprisiima ir negali prisiimti pareigos mokėti draudimo išmoką dėl visų draudėjo įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo – kiekvieno porūšio laidavimo draudimo sutartimi įtvirtinami konkretūs ir skirtingi draudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsakovai sudarė atlikimo laidavimo draudimo sutartį. Draudimo taisyklių 4.2 punkte išvardyti šia sutartimi apdraudžiami įvykiai. Avanso negrąžinimas įtrauktas į 4.3 punktą, kuriame išvardyti avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartimi apdraudžiami įvykiai. Teismai, priteisdami iš atsakovų solidariai 646 404 Lt, sutapatino du atskirus laidavimo draudimo sutarties porūšius – avanso (išankstinio mokėjimo) laidavimo draudimą ir atlikimo laidavimo draudimą. Draudikas neprisiėmė įsipareigojimų dėl draudimo išmokos mokėjimo avanso negrąžinimo atveju.

             3. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad UAB „Balti tehnika“ privalo grąžinti ieškovui avansu gautus 646 404 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius be teisinio pagrindo įgijus turtą. Kasatorius ginčo draudimo sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų dėl to, kad draudėjas be teisinio pagrindo įgyja turtą.

4. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pardavėjas sąžiningai ėmėsi veiksmų, siekdamas įvykdyti sutartį, Pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos neužkirto galimybės vykdyti sutarties praleidus terminą. Ieškovas turėjo galimybę pratęsti sutarties vykdymo terminą, tačiau to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms teismai turėjo taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalį ir CK 6.259 straipsnio 1 dalį bei spręsti klausimą dėl priteistinos sumos sumažinimo, atsižvelgiant į ieškovo kaltę dėl pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo.

5. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnį, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudžiamąjį įvykį, taip pat, konstatuodami, kad pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl atsiskaitymo sąlygų keitimo, teismai rėmėsi tik pardavėjo 2009 m. sausio 28 d. raštu, nevertindami kitų įrodymų.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Detonas“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. CK 6.249 straipsnyje pateikta žalos samprata: tai - nukentėjusiojo turtinio ar kitokio pobūdžio intereso pažeidimas, t. y. turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ar padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Šioje byloje pirkėjas, sumokėjęs avansą, pardavėjui neįvykdžius sutarties, patyrė nepagrįstų išlaidų, todėl avanso suma vertintina kaip ieškovo nuostoliai. Teismai pagrįstai priteisė nuostolių sumą ieškovui, o kasatorius be pagrindo teigia, kad ieškovui buvo priteistas avansas.

2. Atvejis, kai draudėjas dėl savo kaltės pažeidžia jo ir užsakovo sudarytoje sutartyje nustatytus terminus atitinka Draudimo taisyklių 4.2 punkte nurodytą draudiminį įvykį, apdraudžiamą atlikimo laidavimo draudimo sutartimi. Pagal Draudimo taisyklių 4.3 punktą avanso (išankstinio mokėjimo) laidavimo draudimu draudžiamas įvykis yra avanso panaudojimas ne pagal paskirtį. Šis draudimas neapima avanso negrąžinimo dėl kitų priežasčių. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuostoliai, atsiradę pirkėjui sumokėjus avansą dėl pardavėjo tinkamai neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų apima atlikimo laidavimo sutartimi draudžiamus įvykius.

3. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę, kelia ne teisės taikymo ir aiškinimo, bet faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimus. Šiais klausimais išsamiai pasisakė bylą nagrinėję teismai.

4. Teismai visapusiškai išanalizavo atlikimo ir avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutarčių porūšių esmę, paskirtį, skiriamuosius kriterijus, įvertino ne tik kasatoriaus nurodomą 2009 m. sausio 28 d. raštą, bet ir kitus dokumentus bei pagrįstai nusprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą nebesitikėti sutarties įvykdymo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl draudimo sutarties turinio aiškinimo sprendžiant dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką

 

Kasatorius ginčija teismų padarytą išvadą dėl prievolės mokėti draudimo išmoką,   teigdamas, kad atsižvelgiant į laidavimo draudimo teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti draudžiamąjį įvykį, nes ieškovas nepatyrė nuostolių.

            Sprendžiant šalių ginčą, kilusį iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų, galiojusių laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu, visuma (CK 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymo normos).

            Draudimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčo laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Bylą nagrinėję teismai konstatavo įvykus draudžiamąjį įvykį,  įvardytą  Draudimo taisyklių 4.2.2 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad draudžiamuoju įvykiu pagal atlikimo laidavimo draudimo sutartį laikomi atvejai, kai, draudėjas pažeidžia draudėjo ir užsakovo sudarytos sutarties nustatytus terminus dėl savo kaltės. Kasatorius neginčija bylą nagrinėjusių teismų nustatyto fakto, kad draudėjas UAB „Balti tehnika“ dėl savo kaltės pažeidė draudėjo ir užsakovo sudarytos sutarties nustatytus terminus. Šis faktas atitinka Draudimo taisyklėse apibrėžtą draudžiamojo įvykio sąvoką. Minėta, kad pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, o taip pat pagal CK 6.987 straipsnio 1 dalį draudimo sutartyje suformuluoto draudžiamojo įvykio faktas yra pakankamas pagrindas atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką.

            Kasaciniame skunde draudikas teigia, kad sprendžiant ar konkretus įvykis pripažintinas draudžiamuoju, be draudžiamojo įvykio apibrėžimo draudimo taisyklėse dar reikia atsižvelgti į draudimo sutarčių skirstymą į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis, į draudimo objektą apibrėžiančias įstatymo ir draudimo sutarties nuostatas.

            Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Draudimo taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių, už kurias draudikas laidavo sutartimi, neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Pagal Draudimo įstatymo 76 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kasatoriaus pareiga  išmokėti draudimo išmoką gali atsirasti tik esant  šioms sąlygoms: įvyksta draudžiamasis įvykis, nustatytas draudimo sutarties 4.2 punkte; dėl šio įvykio naudos gavėjas patiria draudimo sutartyje nustatytą žalą, kuri kompensuojama išmokant draudimo išmoką.

            Teisėjų kolegija, atsakydama į išdėstytą kasatoriaus argumentą, pasisako dėl įstatymo normų ir sutarties aiškinimo taisyklių taikymo. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartis aiškinti sąžiningai, nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, įvertinti, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgti į sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę ir tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

            Byloje nagrinėjama draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal Draudimo taisyklėse išdėstytas draudiko nederinant su kita šalimi parengtas standartines sąlygas. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr.  3K-3-518/2008; kt.). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr.  3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr.  3K-3-45/2008). Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vytauto Lapėno skraidymo mokykla v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr.  3K-3-545/2007).

            Disponuodami esminę reikšmę ketinamiems sukurti draudimo santykiams turinčia informacija, galimi šių santykių dalyviai gali objektyviai apsispręsti dėl draudimo sutarties sudarymo. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme draudimo sutarčiai sudaryti, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo.

            Gręžimo staklių pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygose (83 punktas) ir pirkimo-pardavimo sutartyje (4.6 punktas) pirkėjas suformulavo sąlygas sutarties įvykdymo užtikrinimui, pagal kurias turi būti galimybė pareikšti reikalavimą draudimo įmonei, jei pirkimo-pardavimo sutartis vykdoma ne laiku arba netinkamai, t. y. pirkėjas išreiškė reikalavimą, kad sutarties įvykdymui užtikrinti draudėjas turi sudaryti draudimo sutartį, pagal kurią jis įgytų teisę pareikšti reikalavimą išmokėti draudimo išmoką vien konstatavus sutarties netinkamo vykdymo faktą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, siekė išsiaiškinti pirkėjo (užsakovo) nustatytas sąlygas, kurias vykdydamas draudėjas kreipėsi į draudiką, nors tokia galimybė buvo – draudėjas prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikė 2008 m. balandžio 11 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta gręžimo staklių pirkimo-pardavimo sutartis, o su gręžimo staklių pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygomis buvo galima susipažinti ir dar anksčiau. Taigi draudikas nesilaikė reikalavimo draudimo santykiuose būti maksimaliai atviru kitiems draudimo santykių dalyviams, nebuvo aktyvus nei gaudamas, nei Draudimo taisyklėse ar kitais būdais atskleisdamas reikšmingą informaciją asmenims, suinteresuotiems draudimo sutarties sudarymu.

            Analizuojant kasatoriaus argumentą dėl pagrindo atsirasti prievolei mokėti draudimo išmoką, pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį ir Draudimo taisyklių 2.7 punktą pagrindas mokėti draudimo išmoką yra draudimo sutartyje apibrėžto draudžiamojo įvykio faktas. Taigi įstatyme draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip vienintelė būtina sąlyga įgyti teisei į draudimo išmoką, todėl ši sąlyga draudėjui ir naudos gavėjui – ne draudimo srities profesionalams – turi būti suformuluota aiškiai. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji ir draudžiamieji įvykiai nėra apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. esant abejonių dėl esminių draudimo sutarties sąlygų, šios sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002); kt.). Kasacinis teismas 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Algava” v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-268/2004, nurodė, kad nustačius konkrečias įvykio aplinkybes ir konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis. Jeigu draudiminis įvykis nurodomas apibendrinančiai, be jį individualizuojančių požymių, tokie požymiai nustatinėjami, aiškinant juos bendriausia prasme.

            Byloje analizuojamoje atlikimo laidavimo draudimo sutartyje draudžiamasis įvykis apibrėžtas taip „...draudėjas pažeidžia draudėjo ir užsakovo sudarytos sutarties nustatytus terminus dėl savo kaltės“ (Draudimo taisyklių 4.2.2 punktas). Kasatorius teigia, kad nekonstatuotas draudžiamasis įvykis, nes ieškovas neįrodė, jog jis patyrė kokių nors nuostolių dėl to, kad draudėjas pažeidė prekės pristatymo terminą. Kadangi draudžiamasis įvykis apibrėžtas vien kaip draudėjo ir užsakovo sutartyje nustatyto jos įvykdymo termino pažeidimas, be kitų draudžiamąjį įvykį individualizuojančių požymių, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su draudiko teiginiu, jog šį draudžiamojo įvykio apibrėžimą atitinkantis faktas yra nepakankamas pagrindas mokėti draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad pardavėjas, gavęs iš pirkėjo avansinę įmoką pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje nustatytu laiku neperdavė pirkėjui parduodamo daikto bei nurodė, kad daikto perdavimui būtina pakeisti sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo, nustatant pirkėjui naujus įpareigojimus. Pirkėjui nesutikus keisti atsiskaitymo sąlygų, pardavėjas nesugebėjo toliau vykdyti pirkimo-pardavimo sutarties ir daikto pirkėjui neperdavė. Nors pirkėjas pareiškė  pardavėjui reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, pardavėjas jo negrąžino. Taigi pardavėjui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pirkėjas prarado savo sumokėtas avanso lėšas, kurios netekimas atitinka CK  6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuostolių sąvoką. Pažymėtina, kad draudiko įsipareigojimai nustatyti ne tik Draudimo taisyklėse, bet ir užsakovui pateiktame 2008 m. balandžio 18 d. draudiko išduotame atlikimo laidavimo draudimo rašte, kurio turinys svarbus sprendžiant apie pagrįstus ir teisėtus pirkėjo lūkesčius, susijusius su draudiko užtikrinta draudimo apsauga. Šio draudimo rašto 5 punkte nurodyta, kad draudikas, gavęs užsakovo reikalavimą, įsipareigoja sumokėti pagrįstą nuostolio sumą, neviršijančią bendros 646 000 Lt sumos. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 646 000 Lt išlaidų, jų neatgavo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė atitinkamo dydžio nuostolius.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai sutapatino du atskirus laidavimo draudimo sutarties porūšius – avanso laidavimo draudimą ir atlikimo laidavimo draudimą. Priešingai, teismai įvertino Draudimo taisyklėse apibrėžtus draudžiamuosius įvykius pagal avanso laidavimo draudimo sutartį ir padarė išvadą, kad byloje nustatytas faktas – pirkėjas patyrė praradimus pardavėjui tinkamai neįvykdžius sutarties. Teismai pabrėžė, kad būtent avanso laidavimo draudimas nagrinėjamos bylos atveju nebūtų užtikrinęs pirkėjo interesų apsaugos.

 

Dėl sutarties nutraukimo padarinių

 

             Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad UAB „Balti tehnika“ privalo grąžinti ieškovui avansu gautus 646 404 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti. Kasatorius pagrįstai atkreipė dėmesį į nepagrįstą šios teisės normos taikymą nutraukus sutartį. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią restituciją, nutraukus sutartį, šalys grąžina viena kitai viską, ką yra gavusios vykdydamos sutartį. Kadangi kitos teisės normos taikymas neturi įtakos teismo priimto sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymui, teisėjų kolegija šio kasatoriaus argumento pagrindu sprendimo nekeičia. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ją taikė spręsdamas pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo padarinius, o ne ginčą, kilusį iš laidavimo draudimo teisinių santykių, todėl kasatoriui CK 6.237 straipsnio taikymas nesukelia teisinių padarinių.

 

            Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo principo įgyvendinimo

 

Kasatorius teigia, kad pardavėjas sąžiningai ėmėsi veiksmų, siekdamas įvykdyti sutartį, o pirkėjas neįgyvendino galimybės pratęsti sutarties vykdymo terminą, taigi laikytinas iš dalies kaltu dėl pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo, todėl jam priteista suma sumažintina. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pirkėjas, pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, sutiko jį pratęsti, kol nepaaiškėjo, jog pardavėjas keičia ne tik prievolės įvykdymo terminus, bet ir apmokėjimo sąlygas. Kasatoriaus teiginys, kad viena šalis turėjo prisiimti visą kooperavimosi pareigos naštą, pratęsdama sutartą prievolės vykdymo terminą, garantuodama atsiskaitymą pardavėjo kontrahentui, nesuderinamas nei su šalių kooperavimosi principo esme, nei su  sutarties šalių lygiateisiškumo principu. Tokiais atvejais ne sutartį pažeidusi, o kita sutarties šalis, sutikdama nukrypti nuo sutarties sąlygų, turi pagrindą reikalauti papildomų garantijų, kad kitos sutarties sąlygos bus įvykdytos tinkamai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinant kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovo išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą yra 3630 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktų nuostatas, iš kasatoriaus priteistina suma mažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 1600 Lt.

Kasacinis teismas patyrė 38,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 92, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Detonas“ (įmonės kodas 134170932) iš UADB „Industrijos garantas“ (įmonės kodas 110070382) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš UADB „Industrijos garantas“ (įmonės kodas 110070382) 38,95 Lt (trisdešimt aštuonis litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis

 

 

Pranas Žeimys