Civilinė byla Nr. e2-271-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 1 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Laugina“ administratoriaus pareigų atstatydinta UAB „BankromaX“ ir nemokumo administratoriumi paskirtas V. R.. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš BUAB „Laugina“ administratoriaus pareigų atstatydintas V. R. ir administratoriumi paskirtas M. K..

2.       Pareiškėjas (kreditorius) E. L. 2023 m. sausio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad M. K. veikia prieš sąžiningą ir teisingą BUAB „Laugina“ bankroto bylos išnagrinėjimą, ir skirti jam 1 926 Eur baudą, iš kurios 50 procentų priteisti BUAB „Laugina“ naudai; 2) išaiškinti M. K., kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos perimti BUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones MAN TGA35.400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN WNAK220.432, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. prašymo dėl baudos skyrimo BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. netenkino.

4.       Pareiškėjas (kreditorius) E. L. 2023 m. sausio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties panaikinimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (kreditorius) E. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 11 dalies arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu skyrimo BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui, argumentuodamas tuo, kad nemokumo administratorius, neperimdamas šešių transporto priemonių iš nurodyto juridinio asmens, trukdo vykdyti įmonės bankroto administravimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui netenkino.

7.       JANĮ nenumato galimybės teismo nuožiūra skirti bankroto administratoriui baudą už netinkamą nemokumo proceso organizavimą. Teismo nutarčių, kuriomis atsisakoma tenkinti tokius pareiškėjų prašymus, apskundimas tiesiogiai nėra reglamentuotas JANĮ ir, atitinkamai, tokios teismo nutartys neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, todėl yra neskundžiamos. Be to, galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nenumato galimybės skųsti teismo nutartį (jos dalį), kuria atmestas prašymas dėl baudos paskyrimo, CPK numatytais atvejais.

8.       Teismas nusprendė, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo E. L. prašymas dėl baudos skyrimo BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas (kreditorius) E. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apskųstoje nutartyje nurodyta daugiau argumentų, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis turėtų būti neskundžiama, tačiau nė vienas iš jų nėra susijęs su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis turėtų būti skundžiama, t. y. 2023 m. vasario 1 d. nutartis yra be motyvų.

9.2.                      Pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. atskirajame skunde nurodė argumentus, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes ja nebuvo išspręstas byloje kilęs ginčas. Tokia nutartis yra negaliojanti nepriklausomai nuo to, skundžiama ji atskiruoju skundu ar ne.

9.3.                      Pareiškėjas kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą tam, kad apgintų savo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus ir savininko, teises nuo nemokumo administratoriaus neveikimo, nesirūpinant bankrutuojančios įmonės turtu, jo neperimant, nesaugant ir paliekant nežinia kam, nežinia kokiu pagrindu.

9.4.                      Ši konkreti situacija, kai į teismą teisminės gynybos kreipiasi juridinio asmens kreditorius ir savininkas dėl nemokumo administratoriaus neveikimo, gali būti vertinama kaip nemokumo administratoriaus neveikimo skundimas (JANĮ 31 straipsnio 1, 4 dalys), o tokio kreipimosi išsprendimas (jei pirmosios instancijos teismas tai būtų padaręs) yra skundžiamas atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad 2023 m. sausio 18 d. nutartis – neskundžiama.

10.       Atsakovė BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą.

10.2.                      Teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą skirti baudą nemokumo administratoriui, neužkerta kelio tolesnėms bankroto procedūroms, taip pat nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų tokia nutartimi procesas nėra užbaigiamas. Dėl to teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti nemokumo administratoriui baudą, nėra skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas skirti baudą nemokumo administratoriui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą.

Dėl teismo nutarties, kuria neskirta bauda nemokumo administratoriui, apskundimo (ne)galimumo

14.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. prašymo paskirti baudą BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K..

15.       Pareiškėjas (kreditorius) E. L. 2023 m. sausio 27 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl baudos skyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties panaikinimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

17.       Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

18.       JANĮ 31 straipsnio, reglamentuojančio ginčų sprendimą nemokumo proceso metu, 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).

19.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

20.       CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas).

21.       Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas.

22.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad JANĮ neįtvirtina teismo teisės skirti baudą nemokumo administratoriui už netinkamą nemokumo proceso organizavimą. JANĮ 40 straipsnio 11 dalis reguliuoja baudos skyrimą asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, bet ne nemokumo administratoriui. Tai reiškia, kad JANĮ nereguliuoja ir teismo nutarties, kuria atsisakoma skirti baudą nemokumo administratoriui, apskundimo tvarkos.

23.       Bauda nemokumo administratoriui gali būti skiriama tik bendraisiais CPK nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 106 straipsnis). Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą tvarką atskiruoju skundu gali būti skundžiamas tik teismo atsisakymas baudą panaikinti ar ją sumažinti. Aptariamoje teisės normoje nenustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta paskirti asmeniui baudą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą skirti baudą nemokumo administratoriui, neužkerta kelio tolesnėms bankroto procedūroms, taip pat nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų tokia nutartimi procesas nėra užbaigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022). Taigi teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti baudą nemokumo administratoriui, nėra apeliacinio apskundimo objektas.

24.       Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) E. L. savo teisę skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo skirti baudą nemokumo administratoriui grindžia JANĮ 31 straipsnio 4 dalimi, nurodydamas, kad ši norma įtvirtina proceso dalyvių teisę teismo nutartis skųsti apeliacine tvarka ir net nustatytas tokių skundų išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme terminas. Pagal JANĮ 31 straipsnio 4 dalį atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad ši JANĮ norma ne nustato teisę skųsti teismo nutartis, priimtas nemokumo procese apeliacine tvarka, bet įtvirtina atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių, kurios gali būti skundžiamos apeliacine tvarka, kaip nurodyta šios nutarties 17–23 punktuose, išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme terminą. Dėl to JANĮ 31 straipsnio 4 dalies norma negali būti aiškinama kaip per se (savaime) įtvirtinanti teisę apeliacine tvarka skųsti visas pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Nei JANĮ, nei CPK nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis.

25.       Apelianto (pareiškėjo) vertinimu, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes joje nurodyti argumentai dėl to, kodėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis turėtų būti neskundžiama, nesusiję su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis turėtų būti skundžiama.

26.       Pažymėtina tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo pakankamai išsamiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, poziciją dėl pareiškėjo atskirojo skundo nepriimtinumo, įstatymo nuostatas ir formuojamą šiuo klausimu teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria neskirta bauda nemokumo administratoriui, yra be motyvų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodyti argumentai dėl to, kodėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis neskundžiama. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su teismo išvadomis dėl nutarties neskundžiamumo ir kitaip vertina teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis ir skundžiamą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

28.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta skirti baudą nemokumo administratoriui, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.       Atskirąjį skundą atmetus, apelianto (pareiškėjo) E. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

32.       Atsakovė BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo iš apelianto (pareiškėjo) priteisti 695,75 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2023 m. vasario 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2023 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą.

33.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2023 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2022 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 799 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (695,75 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.16 punktus apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl, atmetus atskirąjį skundą, atsakovei iš pareiškėjo priteistina 695,75 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš pareiškėjo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė