VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“ ir mažajai bendrijai „Elbira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. (A. H.).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aminex“ ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Elbira“ (toliau kartu – atsakovės) 3 258 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys priimtas teismo 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) dėl A. H. (rašymo apsirikimas, turi būti – H.), vairavusio atsakovės UAB „Aminex“ naudojamą transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas), kaltės įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo padaryta žala. MB „Elbira“ eismo įvykio dieną buvo vilkiko savininkė. Vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui 3 258 Eur dydžio reikalavimą. Ieškovas, sumokėjęs reikalaujamą sumą, kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti ieškovo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą. Atsakovai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
3. Atsakovė MB „Elbira“ atsiliepime prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, o dėl ieškinio patenkinimo kitos atsakovės atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra. MB „Elbira“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis 2017/12/25 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią MB „Elbira“ išnuomojo vilkiką UAB „Aminex“ laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutarties 2.3.3 punktu atsakovė UAB „Aminex“ įsipareigojo apdrausti vilkiką. Sudarius Nuomos sutartį ir perdavus vilkiką UAB „Aminex“, ši bendrovė tapo vilkiko valdytoja (naudotoja), turėjusi pareigą apdrausti vilkiką. Apie tai, kad UAB „Aminex“ šios pareigos neįvykdė atsakovė MB „Elbira“ nurodė, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, o nežinodama negalėjo sudaryti draudimo sutarties. Atsakovė MB „Elbira“ taip pat pastebėjo, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad dėl (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusio eismo įvykio kaltas būtent atsakovės UAB „Aminex“ darbuotojas. Be to, ieškovas, į nuostolius įtraukė 800 Eur žalą, padarytą eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia žala buvo padaryta. MB „Elbira“ nurodė, kad prašomas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, nes neaišku, kuo remiantis buvo paskaičiuotos 6,64 Eur dydžio palūkanos, 102,85 Eur bylos tvarkymo išlaidos ir 734 Eur dydžio neteisminės išlaidos. MB „Elbira“ taip pat nurodė, kad ieškovas sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui per didelį administravimo mokestį, be to, prašo per didelių procesinių palūkanų, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai.
4. Ieškovas dublike pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnio 2 dalis). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovių prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje, nes atsakovės neteikė savalaikių paaiškinimų ieškovui ir Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas paaiškino, kad pagrįstai reikalauja 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, nes nors ir nėra priskirtas prie verslo subjektų, ieškovas vienija kitus verslo subjektus (draudimo bendroves).
5. Atsakovė MB „Elbira“ triplike pažymėjo, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, kas ir kodėl laikytinas kaltu dėl įvykio. Be to, atsakovė MB „Elbira“ negali būti laikoma pasyvia administruojant dėl eismo įvykio padarytą žalą, nes ji į šį administravimą nebuvo įtraukta jokia forma. MB „Elbira“ nurodė, kad byloje būtina taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgti į tai, kad vilkiko draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl neteisėtų atsakovės UAB „Aminex“ veiksmų. MB „Elbira“ triplike taip pat prašė iš ieškovo priteisti 1 049,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. 2022 m. vasario 11 d. įvykusiame teismo posėdyje atsakovės MB „Elbira“ atstovas palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Ieškovo atstovas bei atsakovo UAB „Aminex“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Išnagrinėjus bylą ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, 2022 m. kovo 2 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir į bylos procesą trečiuoju asmeniu įtraukė 2018 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) vilkiką vairavusį asmenį – A. H. (A. H.).
7. Atsakovė UAB „Aminex“ pateikė teismui duomenis, kad trečiasis asmuo A. H. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris jų bendrovėje nebedirba. Nurodytu trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) įteikti teismo procesinių dokumentų nepavyko, todėl procesiniai dokumentai buvo įteikti trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu (rusų kalba). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Teismas
k o n s ta t u o j a :
Dėl ieškovo reikalavimo regreso teise priteisti nuostolius iš atsakovės MB „Elbira“
8. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius iš atsakovės MB „Elbira“, vertindamas, kad ji atliko neteisėtus, kaltus veiksmus, neįvykdžiusi besąlyginės plačios apimties transporto priemonės savininko pareigos apdrausti vilkiką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).
9. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio metu vilkikas priklausė atsakovei MB „Elbira“ ir buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio metu vilkiko teisėta valdytoja pagal Nuomos sutartį buvo atsakovė UAB „Aminex“. Tai patvirtina ir bylos duomenys.
10. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
11. Kaip minėta, atsakovė MB „Elbira“ mano, kad jos atsakomybė už vilkiko neapdraudimą kilti negali, nes ji sudarė su atsakove UAB „Aminex“ Nuomos sutartį, pagal kurią pareiga apdrausti vilkiką minėtu draudimu buvo numatyta būtent UAB „Aminex“. MB „Elbira“ šiuo aspektu nurodė kasacinio teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad panaudos sutarties pagrindu perdavęs transporto priemonę teisėtam valdytojui, savininkas neturi pareigos sudaryti draudimo sutarties (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Nors kasacinis teismas minėtoje byloje rėmėsi kita TPVCAPDĮ redakcija, nei taikytina šioje byloje, tačiau teismas pastebi, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis tiek aktualioje šiai bylai redakcijoje, tiek ir redakcijoje, kuria rėmėsi kasacinis teismas yra tokia pati.
12. Ieškovas, tvirtindamas, kad šiuo atveju abiejų atsakovių atsakomybė yra solidari, rėmėsi dviem kasacinio teismo nutartimis, t. y. 2008 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008 ir 2010 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010. Dėl bylų skirtingų ratio decidendi šiuo atveju teismas neturi pagrindo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008 išdėstytus išaiškinimus dėl TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymo, nes minėtoje byloje konstatuoti automobilio savininko neteisėti veiksmai, jam perduodant naudoti neapdraustą automobilį; šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad MB „Elbira“ perdavė naudoti UAB „Aminex“ apdraustą vilkiką.
13. Vis dėlto, teismas privalo atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui yra automobilio savininkas. Pažymėtina, kad toks kasacinio teismo išaiškinimas buvo vėlesnis, nei tas, kuriuo remiasi atsakovė MB „Elbira“, taip pat reikšminga ir tai, kad šį išaiškinimą, kaip minėta, pateikė išplėstinė teisėjų kolegija, todėl teismas šioje byloje spręsdamas dėl atsakovės MB „Elbira“, kaip vilkiko savininkės, sudariusios su UAB „Aminex“ Nuomos sutartį ir joje su minėta bendrove susitarusios, kad būtent vilkiko nuomininkas (UAB „Aminex“) sudarys vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atsakomybės, atsižvelgia į kasacinio teismo minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog tokiu atveju, jei nuomininkas neapdraudžia transporto priemonės, atsakingas biurui yra transporto priemonės savininkas. Pažymėtina, kad tokiu kasacinio teismo išaiškinimu vadovaujamasi vėliau nagrinėtose tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, šiuo išaiškinimu vadovavosi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-406-640/2014, papildomai pažymėdamas, kad tai, jog automobilio nuomos sutarties 4.5 punkto pagrindu nuomininkas buvo įsipareigojęs laiku ir tinkamai mokėti civilinės transporto priemonės draudimą, neatleidžia nuomotojo nuo jam kilusios atsakomybės, tačiau nuomotojui kyla teisė į regresinį reikalavimą nuomininko atžvilgiu.
14. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje Europos Sąjungos valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 išaiškino, kad tai, jog išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.
16. Atsakovės MB „Elbira“ argumentai, susiję su tuo, kad UAB „Aminex“ darbuotojas galimai nebuvo kaltas dėl eismo įvykio nagrinėjamu atveju (sprendžiant dėl MB „Elbira“ atsakomybės) neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas reikalauja nuostolių priteisimo regreso teise iš atsakovės MB „Elbira“ ne dėl to, kad UAB „Aminex“ darbuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio, o dėl to, kad MB „Elbira“ nesilaikė įstatyme nustatytos transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę bei nesilaikė įstatyme įtvirtinto draudimo – neleisti naudotis kitam asmeniui transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Dėl ieškovo reikalavimo regreso teise priteisti nuostolius iš atsakovės UAB „Aminex“
17. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius iš atsakovės UAB „Aminex“, vertindamas, kad ji atliko neteisėtus, kaltus veiksmus, nes eismo įvykis, sukėlęs (duomenys neskelbtini) žalą, kilo dėl A. H. kaltės vykdant vilkiko naudotojo UAB „Aminex“ nurodymą.
18. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei asmuo, vairavęs neapdraustą transporto priemonę, yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio.
19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Nyderlandų Karalystės teisę, o Lietuvos draudikų biuras turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus dėl užsienio teisės turinio, taip pat kitus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog labiau tikėtina, kad atsakovė UAB „Aminex“, kaip vilkiko valdytoja, yra atsakinga dėl įvykusio eismo įvykio. Vis dėlto, šiuo aspektu reikšmingas kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio vienas biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė nurodė, kad atsakinga už žalos (duomenys neskelbtini) padarymą yra atsakovė UAB „Aminex“, kuri byloje buvo pasyvi, t. y. neginčijo ieškovo ieškinio argumentų, susijusių su eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio, nepateikė savo įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) teisės turinio ir kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl šio eismo įvykio kaltas ne vilkiko valdytojas (naudotojas). Atsakovė UAB „Aminex“ ne tik nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, bet ir, nenurodžiusi jokių priežasčių, nedalyvavo teismo posėdyje.
22. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2020 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Aminex“, prašydamas kuo skubiau užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Ieškovas šiame rašte taip pat nurodė, kad jei UAB „Aminex“ mano, kad nėra atsakinga už eismo įvykį ir padarytą žalą, tai ji turėtų nedelsiant apie tai informuoti Nyderlandų nacionalinį draudikų biurą ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Ieškovas šiame rašte nurodė ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią UAB „Aminex“ elgesys priešingu atveju bus įvertintas kaip pasyvumas ir galimai turės neigiamos įtakos tik ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui. Byloje nėra duomenų, jog teisėtas vilkiko valdytojas (UAB „Aminex“) būtų sureagavęs į šį ieškovo raštą, užpildęs pranešimo apie eismo įvykį formą, teikęs kokius nors paaiškinimus ieškovui ar Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. Kaip minėta, prieštaravimų dėl savo atsakomybės atsakovė UAB „Aminex“ neteikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas vertina, kad ieškovės ieškinys šios atsakovės atžvilgiu taip pat yra tenkintinas.
Dėl nuostolių dydžio pagrįstumo
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas išmokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui 3 258 Eur sumą. Žalos dydį ieškovas grindė išimtinę kompetenciją turinčio subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro – pateiktais įrodymais, kurie paremti Nyderlandų teisės aktų nuostatomis. Atsakovė MB „Elbira“ nurodė, kad, jos nuomone, ieškovas neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio, jo pagrįstumo.
24. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
25. Užsienio teisės turinį, kiek jis reikalingas ieškovo atgręžtiniam reikalavimui pagrįsti kartu su kitais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo civilinę atsakomybę, turi pateikti ieškovas. Vis dėlto, šiuo atveju teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad tokio pobūdžio bylose rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdama nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat turi teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017). Taigi, atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovei, kuri teigia, jog tokios sąlygos egzistuoja, ir yra suinteresuota sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovė MB „Elbira“ nors ir nurodė, kad, jos nuomone, žalos dydis nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, tačiau kitokio užsienio teisės turinio, susijusio su Nyderlanduose nustatytu žalos dydžiu, neįrodinėjo, su tuo susijusių įrodymų teismui nepateikė.
26. Atsakovės MB „Elbira“ triplike nurodyti argumentai, kad į bylą nepateikti jokie paaiškinimai bei įrodymai, kurių pagrindu iš atsakovių galėtų būti priteisiami 800 Eur asmens žalos atlyginimui, 734 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 102,85 Eur remonto įstaigos suma už bylos tvarkymą bei 6,64 Eur palūkanų, teismo atmetami kaip nepagrįsti. 800 Eur išlaidas pagrindžia byloje esantis 2020 m. birželio 30 d. Nyderlandų transporto priemonių draudiko biuro ir B. J. L. pasirašytas Pretenzijų sureguliavimo susitarimas su mokesčių garantija, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. B. J. L. pateko į eismo įvykį, kurį sukėlė transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to patyrė sužalojimų. Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad nustatoma, kad B. J. L. materialinė ir nematerialinė žala, kurią jis patyrė ir dar patirs dėl nelaimingo atsitikimo, yra lygi 800 Eur (neįskaitant neteisminių išlaidų). 734 Eur tai minėta neteisminių išlaidų suma, kuri nebuvo įtraukta į susitarimą, tačiau šį neteisminių išlaidų dydį patvirtina byloje esantis teisininkės N. W. 2020 m. liepos 1 d. elektroninis laiškas, adresuotas Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad 2020 m. kovo 30 d. buvo išmokėta 6,64 Eur palūkanų (palūkanų laikotarpio pradžia nurodyta, jog yra 2019 m. gruodžio 18 d.) bei 102,85 Eur nepriklausomos ekspertizės išlaidų pagal 2020 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3066523, kurioje konstatuota, kad automobilis „Volvo V40“ neremontuotinas. Kitų išlaidų atsakovė MB „Elbira“ byloje neginčijo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti nuostolių dydį.
Dėl procesinių palūkanų dydžio
27. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovės yra juridiniai asmenys, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovių priteistina ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Procesinės palūkanos nustatytos siekiant paskatinti šalį kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, todėl atsakovės MB „Elbira“ argumentai, jog ieškovo prašomos priteisti per didelės palūkanos, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai, yra atmestini, nes neatitinka procesinių palūkanų esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje iš viso patyrė 251,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2021 m. spalio 13 d. už ieškinį sumokėtas 73 Eur dydžio žyminis mokestis ir 2021 m. spalio 6 d. L. L. sumokėta 178,05 Eur suma už dokumentų (15 psl.) vertimą į lietuvių kalbą pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021-65. Ieškinį tenkinant visiškai, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
30. Taip pat teismas byloje turėjo 11,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Šios išlaidos mokėtinos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aminex“ (juridinio asmens kodas 301694146) ir mažosios bendrijos „Elbira“ (juridinio asmens kodas 303370164) 3 258 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis po 89,02 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aminex“ (juridinio asmens kodas 301694146) 5,78 Eur (penkis eurus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ (juridinio asmens kodas 303370164) 5,78 Eur (penkis eurus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė