Administracinė byla Nr. AS-346-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02855-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų           Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Kauno filialo 2021 m. spalio 1 d. aktą Nr. VP-S-7296; 2) panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2021 m. spalio 13 d. aktą Nr. S-12579; 3) įpareigoti VĮ „Regitra“ priimti pareiškėjo V. J. prašymą jam išduoti vairuotojo pažymėjimą B, C, D1 kategorijoms VĮ „Regitra“ Kauno filiale Raudondvario pl. 234B, Kaune; 4) įpareigoti VĮ „Regitra“ pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą B, C, D1 kategorijoms VĮ „Regitra“ Kauno filiale Raudondvario pl. 234B, Kaune.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I2-701-402/2022 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui VĮ „Regitra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties panaikinimo.

II.

             Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nustatę, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas nėra pasirašytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais būdais.

             Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl per 3 kalendorines dienas turėjo pateikti teismui pasirašytą atskirojo skundo originalą, tačiau to iki nustatyto termino nepadarė, todėl teismas skundą atsisakė priimti.

III.

  Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

  Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė Teismų įstatyme numatytu būdu, t. y. elektroninėmis ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu. Pareiškėjas atskirąjį skundą pasirašė saugiu, kvalifikuotu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, kuriuo patvirtinta pareiškėjo tapatybė. Todėl pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą konstatavęs, kad pareiškėjas pateikdamas skundą elektroniniu paštu, per 3 kalendorines dienas nepateikė jo originalo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kadangi jis buvo pasirašytas saugiu ir kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiųstas elektroniniu paštu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.).

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas (atskirasis skundas) neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                           2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-305-756/2022; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1169-520/2015).

Apeliaciniai skundai (atskirieji skundai) raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (ABTĮ 133 str.). Skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021).

Nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų atskirojo skundo formos ir padavimo tvarkos reikalavimų, nes atskirasis skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemiu. Todėl, pareiškėjas šiuo atveju turėjo pareigą per 3 kalendorines dienas paduoti tinkamai pasirašytą atskirojo skundo originalą – popierinį arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo ne tik įvertinti pareiškėjo atskirojo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pasirašė ir padavė atskirąjį skundą, bet ir, ar nėra teisinio pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui pašalinti formalų atskirojo skundo trūkumą (paduoti teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytą atskirąjį skundą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų (ne) atlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino atskirojo skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju, teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. pasiūlyti pareiškėjui pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.

Apibendrindama aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, prieš tai nesudaręs jam galimybės šį trūkumą pašalinti. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                        Ernestas Spruogis

                                        Neringa Švedienė