Civilinė byla Nr. e2S-318-730/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00225-2018-2

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

  3.3.2.3; 3.1.7.6

                                                                                         (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių J. Ž. ir S. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovei J. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       2018 m. kovo 5 d. J. Ž. kreipėsi su pareiškimu į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš skolininko S. Ž.. Tos pačios dienos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas iš skolininko nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Skolininkas 2018 m. gegužės 7 d. pateikė prieštaravimusi ir teismas juos priėmė. 2018 m. birželio 14 d. ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. Ž. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki kol mokysis gimnazijoje, tai yra iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., ir nepilnamečiam sūnui J. Ž. priteisti išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. Ž.. 2018 m. birželio 19 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi ieškovės ieškinys buvo priimtas ir panaikintas 2018 m. kovo 5 d. teismo įsakymas. Patikslintu ieškiniu ieškovė S. Ž. prašė pakeisti ieškovę J. Ž. į ieškovę S. Ž. dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pilnametei dukrai S. Ž. po 200 EUR kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 20 d., iki kol mokysis gimnazijoje, tai yra iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., iš atsakovo S. Ž..

2.       2018 m. kovo 11 d. Plungės apylinkės teisme Kretingos rūmuose buvo gautas atsakovo S. Ž. priešieškinis ieškovei J. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisimo, tėvų valdžios apribojimo, dėl ieškovės pripažinimo iš dalies neveiksnia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priešieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir pilnametei priėmė, įpareigojo atsakovą S. Ž. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. pašalinti procesinio dokumento trūkumus dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią ir ieškovės pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Išaiškino, kad priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo paduotas priešieškinis neatitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 111 straipsnio 2 dalyje, 403 ir 465 straipsniuose. Priešieškinyje nėra suformuluotas konkretus, aiškus pagrindas apriboti tėvų valdžią, nėra nurodyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, apribojus tėvų valdžią, taip pat aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimus, dėl kurių tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešieškinyje yra analizuojamos tik santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskirstymas, todėl atsakovui duotinas terminas iki 2018 m. rugsėjo 21 d. procesinio dokumento trūkumams pašalinti: pateikti priešieškinį dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią ir ieškovės pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalyje, 403 ir 465 straipsniuose numatytus reikalavimus. Išaiškino, kad priešingu atveju priešieškinio dalis dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią ir ieškovės pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje bus laikomas nepaduota ir grąžinta jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovas S. Ž. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 11 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

4.1.                      Apeliantas teigia, kad jo pateiktas priešieškinis atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Nurodo, kad pagal CPK 403 straipsnio reglamentavimą būtinybė nurodyti asmenį ar globos įstaigą, kuriai bus perduotas vaikas globai, yra tik tuo atveju, kai dėl veiksnumo apribojimo į teismą kreipiasi trečiasis asmuo dėl abiejų tėvų valdžios apribojimo. Šios bylos atveju vaiko perduoti niekam nereikėtų, kadangi ieškinį patenkinus vaikas liktų su kitu atstovu pagal įstatymą, tai yra su savo tėvu. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, jis neprivalėjo priešieškinyje nurodyti asmenį, kuriam bus perduotas vaikas, kadangi jis gali vaiku pasirūpinti.

4.2.                      Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 465 straipsnio reglamentavimą medicininius dokumentus apie asmens psichinę būseną galėtų pateikti prokuroras arba globėjas ir (ar) rūpintojas, kuris kreipiasi į teismą dėl globojamo asmens pripažinimo neveiksniu, tačiau nurodo, kad apeliantas ieškovei yra svetimas asmuo, jis neturi teisės pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reglamentavimą gauti medicininius duomenis iš gydymo įstaigos apie kitą asmenį. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti jo priešieškinio trūkumai yra pertekliniai ir fiziniam asmeniui neįgyvendinami dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme reglamentuotų draudimų teikti informaciją apie kitą asmenį.

5.       Ieškovė J. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto S. Ž. visas ieškovės J. Ž. turėtas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 

5.1.                      Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi apelianto priešieškinyje nėra suformuluotas konkretus, aiškus pagrindas apriboti tėvų valdžią, nėra nurodyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, apribojus tėvų valdžią, taip pat aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimus, dėl kurių tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

5.2.                      Atsiliepime nurodo, kad, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsnių nuostatomis, asmuo privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Apeliantas reikšdamas reikalavimą apriboti ieškovės valdžią į nepilnametį sūnų, uždraudžiant ieškovei rūpintis sūnaus išlaikymu ir uzufrukto teise valdyti nepilnamečiam sūnui priklausančias tėvų teikiamo išlaikymo pinigines lėšas, turi pateikti įrodymus bei pagrįsti savo reikalavimą, nurodyti bent vieną iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų spręsti dėl ieškovės valdžios nepilnamečiam sūnui apribojimo. Tačiau apeliantas jokių įrodymų nepateikė ir konkretaus pagrindo nenurodė. 

5.3.                      Atsiliepime nurodo, kad neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, tai yra toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo ieškovės neveiksnia dėl galimybės būti nepilnamečio sūnaus atstove pagal įstatymą yra visiškai nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio priėmimą.

Dėl CPK 403 straipsnsio reikalavimų taikymo 

8.       Apeliantas teigia, kad pagal CPK 403 straipsnio reglamentavimą būtinybė nurodyti asmenį ar globos įstaigą, kuriai bus perduotas vaikas globai, yra taikoma tik tuo atveju, kai dėl veiksnumo apribojimo į teismą kreipiasi trečiasis asmuo dėl abiejų tėvų valdžios apribojimo. Šios bylos atveju vaiko perduoti niekam nereikėtų, kadangi, ieškinį patenkinus, vaikas liktų su kitu atstovu pagal įstatymą, tai yra su savo tėvu. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, jis neprivalėjo priešieškinyje nurodyti asmens, kuriam bus perduotas vaikas, kadangi jis gali vaiku pasirūpinti.

9.       Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apelianto priešieškinio dalimi dėl tėvų valdžios apribojimo nustatyta, kad apeliantas pareiškė reikalavimą apriboti ieškovės J. Ž. valdžią į nepilnametį sūnų J. Ž., uždraudžiant ieškovei J. Ž. rūpintis sūnaus išlaikymu ir uzufrukto teise valdyti nepilnamečiam sūnui J. Ž. priklausančias tėvų teikiamo išlaikymo pinigines lėšas.

10.       Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas J. Ž., (duomenys neskelbtini), yra apelianto ir ieškovės J. Ž. vaikas (I e. tomas, 6 e. b. l.). Ieškovė į bylą yra pateikusi deklaraciją, kurioje nurodyta, kad J. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškovės J. Ž. deklaruota gyvenamąja vieta (I e. tomas, 8 e.b.l.).

11.       CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas daro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12.       CPK 400 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti CK 3.182 straipsnyje. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas), todėl nesutinkama su apelianto argumentu, kad CPK 403 straipsnyje nustatyti įpareigojimai aktualūs tik tretiesiems asmenims (ne vaiko tėvams).

13.       CPK 403 straipsnis numato, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus priešieškinio trūkumus, apelianto pateiktą priešieškinį, konstatuotina, kad apeliantas teikdamas priešieškinį, be deklaratyvių teiginių apie ieškovės psichinės sveikatos būklę, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė tėvų valdžios apribojimo pagrindo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).  

14.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nurodo, kad vaiko perduoti niekam nereikėtų, kadangi, ieškinį patenkinus, vaikas liktų su kitu atstovu pagal įstatymą, tai yra su savo tėvu. Su šiuo apelianto argumentu taip pat nesutinkama. CPK 403 straipsnis imperatyviai nurodo, kad būtina nurodyti asmenį ar vaikų globos (rūpybos) įstaigą, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik atskirajame skunde nurodo, kad vaikai liks gyventi su tėvu, tačiau pateiktame priešieškinyje šios aplinkybės nenurodo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 403 straipsniu įpareigojo apeliantą pašalinti priešieškinio trūkumus.

Dėl CPK 465 straipsnio taikymo pareiškiant priešieškinį

15.       Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 465 straipsnio reglamentavimą medicininius dokumentus apie asmens psichinę būseną galėtų pateikti prokuroras arba globėjas ir (ar) rūpintojas, kuris kreipiasi į teismą dėl globojamo asmens pripažinimo neveiksniu, tačiau nurodo, kad apeliantas ieškovei yra svetimas asmuo, kuris neturi teisės pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reglamentavimą gauti medicininius duomenis iš gydymo įstaigos apie kitą asmenį. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti jo priešieškinio trūkumai yra pertekliniai ir fiziniam asmeniui neįgyvendinami dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme reglamentuotų draudimų teikti informaciją apie kitą asmenį.

16.       Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apelianto priešieškinio dalimi dėl ieškovės pripažinimo iš dalies neveiksnia, nustatyta, kad apeliantas pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovę J. Ž. iš dalies neveiksnia, tai yra dėl galimybės būti sūnaus J. Ž. atstove pagal įstatymą.

17.       Byloje nustatyta, kad J. Ž. yra dirbantis asmuo, gauna pastovias pajamas (I e. tomas, 57–61 e. b. l.). Byloje jokių duomenų apie galimus J. Ž. psichinės sveikatos sutrikimus nėra (CPK 178 straipsnis).

18.       CPK 465 straipsnis numato, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.

19.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai dėl įrodymų pateikimo yra pertekliniai ir fiziniam asmeniui neįgyvendinami dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme reglamentuotų draudimų teikti informaciją apie kitą asmenį. Su šiais apelianto argumentais nesutinkama. Nors apeliantas ir neturi galimybės gauti įrodymus apie ieškovės sveikatos būklę iš medicinos įstaigų, tačiau CPK 465 straipsnis imperatyviai nurodo, kad asmuo, kuris prašo pripažinti kitą asmeniu neveiksniu, turi išdėstyti aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, pateikti įrodymus apie asmens psichinę būklę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas priešieškinyje visiškai jokių objektyvių aplinkybių apie ieškovės sveikatos būklę nenurodė, savo teiginius grindžia prielaidomis ir teismui nepateikia visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą išreikalauti duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 465 straipsniu įpareigojo apeliantą pašalinti priešieškinio trūkumus. 

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21.       Esant nustatytoms nutarties 14 ir 19 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Ieškovės pateikė įrodymus apie patirtas 700 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2018 m. lapkričio 9 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad advokatas parengė 5 atskiruosius skundus už bendrą 700 EUR sumą (III e. tomas, 118–119 e. b. l.), todėl darytina išvada, kad ieškovės už atsiliepimą į šios bylos atskirąjį skundą patyrė pagrįstas 140 EUR bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kuris yra skundžiamas ieškovės apeliaciniu skundu, kuris yra priimtas pirmosios instancijos teisme (Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2814-474/2018, dokumento Nr. DOK-494), priteisė šias išlaidas iki atskirojo skundo išnagrinėjimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra priimtas, bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsižvelgdamas į šio atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą, išspręs apeliacine tvarka ieškovės apeliacinį skundą nagrinėsiantis teismas.

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė