Civilinė byla Nr. 2A-60-828/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05908-2021-7 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                     2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Pranckienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Audmila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-600-1107/2022 pagal ieškovės UAB „Audmila“ ieškinį atsakovui A. D. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisijos 2021-03-09 nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė nagrinėti šalių ginčą iš esmės ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021-03-09 nutarimą Nr. 10E-710 „Dėl A. D. prašymo“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020-10-02 atsakovas iš ieškovės už 5 000 Eur įsigijo automobilį VW Golf, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis). Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad šiai transporto priemonei privalomoji techninė apžiūra negalioja. Sutartyje pažymėti visi transporto priemonės trūkumų laukeliai, iš kurių akivaizdu, jog perkamas automobilis yra techniškai netvarkingas. Papildomai ieškovės atstovas atsakovui prieš sudarant sutartį pasiūlė apžiūrėti perkamą automobilį atsakovo pasirinktame autoservise. Po automobilio apžiūros buvo nustatyta daugiau automobilio trūkumų, atsakovas su jais buvo supažindintas, ką patvirtino parašu sutartyje. Atsakovo prašymu, jam susipažinus su automobilio trūkumais, ieškovas parduodamo automobilio kainą sumažino iki 5000 Eur. Už sumažintą automobilio kainą automobilis buvo parduotas atsakovui. Ieškovei apie tikslius automobilio gedimus nebuvo žinoma. Tai šalims tapo žinoma po apžiūros autoservise. Pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Esminis lengvojo automobilio kokybės kriterijus yra tai, kad jis važiuotų. Automobilis jį parduodant buvo važiuojantis. Atsakovas sutiko pirkti automobilį žinodamas apie jo defektus, tokiu būdu atsakovas elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai, pats prisiimdamas atsakomybę už automobilio defektus ir galimo gedimo galimybę. Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas 11 metų naudotas automobilis (pagamintas 2009 m.) su didele rida, atsakovui tai buvo žinoma. Ieškovė nenuslėpė parduodamo automobilio trūkumų, neįkalbinėjo, skatino ar kaip kitaip darė įtaką atsakovui sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas pirkdamas automobilį, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) ir nusistatyti tikslius automobilio defektus. Aplinkybė, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad automobilis turi trūkumų, kurie galimai gali būti svarbūs eksploatuojant įsigytą transporto priemonę, vis tik apsisprendė jį pirkti, tik už mažesnę, nei pardavėjo prašoma kaina, vertintina, kad pirkėjas prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškiniui ieškinio senaties terminą, ex officio pripažinti automobilio 2020-10-02 pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, nurodančias transporto priemonės trūkumus nesąžiningomis ir negaliojančiomis, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-10-02 pagal sutartį iš ieškovės, sumokėjęs 5000 Eur įsigijo transporto priemonę VW GOLF. Atsakovui buvo patvirtinta, kad ieškovė variklio grandinę yra pakeitusi nauja. Prieš sutarties pasirašymą transporto priemonė buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) automobilių servise, kuris atsakovą žodžiu informavo, kad: a) kėbulo būklė normali atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus; b)dugnas šiek tiek parūdijęs; c) reikia keisti visus 4 stabdžių diskus; d) pakeisti akumuliatorių. Servise atsakovui pranešta, kad automobilio kompiuteris jokių klaidų dėl variklio darbo nerodo. Ieškovės atstovo iniciatyva, kuris pildė pirkimo pardavimo sutartį, joje ties visais standartiniais galimais trūkumų apibūdinimais buvo atliktos žymos „X“. Šias žymas atsakovas suprato, kaip žymenis žyminčius, kad automobilis neturi šių trūkumų, nes esant trūkumams, būtų žymima ne simboliu “X“, o „V“. Atsakovas, kaip nepatyręs (tai pirmas jo perkamas automobilis) ir jauno amžiaus asmuo, pasitikėjo ieškovės veiksmais ir dėl šių žymų neprieštaravo. Sutartyje jokių duomenų apie variklio defektą nebuvo nurodyta. Po automobilio įsigijimo grįžtant iš M. į K., važiuojant didesniu nei 100 km/val. greičiu pasigirdo keistas garsas iš variklio skyriaus. Įtarus automobilio defektus ieškovės atstovas apie tai buvo informuotas 2020-10-14 el. laišku, siūlant grąžinti automobilį. Ieškovės atstovas su šiuo siūlymu nesutiko. 2020-10-15 pristačius transporto priemonę į servisą UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad remonto metu blogai sudėtos/susuktos cilindrų galvutės, paskirstymo grandinė laisva, tad yra tepalų pratekėjimas, konstatuotas variklio gedimas. Šis defektas vizualiai, neišardžius variklio nematomas. Apie transporto priemonės gedimą pardavėjas buvo informuotas nustačius gedimus, tačiau nepripažino transporto priemonės variklio defekto, kuris jau buvo iki sutarties pasirašymo. Transporto priemonė iki šiol yra neeksploatuojama, nes jos eksploatuoti negalima, o jos remonto išlaidos (ne mažiau 1130 Eur) būtų neproporcingos lyginant su automobilio įsigijimo kaina. Atsakovas dėl automobilio trūkumų teikė ieškovei dvi rašytines pretenzijas į kurias ieškovė jokio atsakymo nepateikė. 2020-11-25 atsakovas kreipėsi į VVTAT su prašymu, kurį VVTAT išnagrinėjusi priėmė šioje byloje skundžiamą nutarimą, kurio nusprendė patenkinti vartotojo A. D. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5000 Eur). Ieškovė praleido terminą nutarimo apskundimui, kuris galimai baigėsi po 2021-04-09.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimu byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021-03-09 nutarimą Nr. 10E-710 „Dėl A. D. prašymo“, nutraukta. Teismas išsprendė šalių ginčą dėl transporto priemonės Volskwagen Golf pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2020-10-02, iš esmės, ieškovės ieškinio reikalavimus atmetant. Teismas nutraukė 2020-10-02 tarp šalių sudarytą ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją: 1) įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 5 000 Eur sumokėtus už ginčo automobilį; 2) įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei ginčo automobilį. Taip pat ginčo transporto priemonės 2020-10-02 pirkimo pardavimo sutarties sąlygos, nurodančios transporto priemonės trūkumus, teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovui 2069,10 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 15,29 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

5.       Teismas nustatė, kad 2020-10-02 šalys sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 8) pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas nusipirko automobilį Volskwagen Golf, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio kaina – 5 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje žymėjimu „X“ buvo pažymėti transporto priemonės trūkumai – stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir apkabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Nurodyta, kad automobilis apžiūrėtas autoservise, su trūkumais pirkėjas supažindintas. Automobilio pardavimo skelbimas iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) (b. l. 52) patvirtina, jog pradinė ginčo automobilio kaina buvo nustatyta 5 250 Eur, skelbime nurodyta, jog parduodamas automobilis defektų neturi. Teismas iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais (b. l. 54) nustatė, jog 2020-10-14 atsakovas kreipėsi į ieškovės atstovą, pageidaudamas grąžinti įsigytą automobilį, informuodamas, jog automobilis buvo parduotas su užslėptais defektais. Ieškovės atstovas nurodė, kad jokių defektų nebuvo nuslėpęs, viską atsakovas buvo patikrinęs autoservise, nusipirko tokį automobilį, kokio norėjo. 2020-10-15 UAB (duomenys neskelbtini) parengtas Transporto priemonės apžiūros aktas (b. l. 55 – 56) patvirtina, jog transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatytas defektas – variklio gedimas, apžiūros metu nustatyta, jog variklis tvarkytas, tvarkyta cilindrų galvutė, paskirstymo grandinė ištampyta (per didelis laisvumas), tepalo pratekėjimas. Nurodyta preliminari variklio remonto kaina – 1 130 Eur.

6.       Nustatė, kad VVTAT komisija 2021-03-09 nutarimu „Dėl A. D. prašymo“ nutarė patenkinti vartotojo A. D. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5 000 Eur), įpareigoti UAB „Audmila“ vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (b. l. 9-13). Teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 84) VVTAT nurodė, jog palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

7.       Teismas vertino, kad ieškinys teismui buvo išsiųstas paštu, ieškinio išsiuntimo data yra 2021-04-09, todėl senaties terminas reikalauti ginčą nagrinėti iš esmės nepraleistas. Kadangi VVTAT nutarimas, priimtas išnagrinėjus individualų vartotojo ir pardavėjo ginčą, neskundžiamas teismui, byloje konstatuota, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis pagal VVTAT pareikštą reikalavimą nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

8.       Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pasisakė dėl kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Teismas vertino, jog byloje kilo ginčas dėl naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo, kadangi atsakovui parduotas automobilis galimai neatitiko kokybės reikalavimų (įsigijus automobilį, išryškėjo jo variklio gedimas). Pažymėjo tai, jog 2020-10-02 sutartyje buvo nurodyti automobilio trūkumai, visus tipinėje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus galimus automobilio trūkumus pažymint žymėjimu „X“, bei nurodant, jog automobilis prieš jį perkant buvo patikrintas autoservise, su automobilio trūkumais pirkėjas supažindintas. Nepaisant nurodytų aplinkybių, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog parduodamas automobilis turi variklio gedimą.

9.       Teismas vertino, kad atsakovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės trūkumus (gedimus), iš atsakovo, liudytojo D. P. paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonės variklio gedimai buvo pastebėti netrukus po jo įsigijimo (tą pačią dieną). UAB , (duomenys neskelbtini)  2020-10-15 surašytas Transporto priemonės apžiūros aktas patvirtino aplinkybę, jog automobilio įsigijimo metu jis buvo su variklio defektu. Ieškovės atstovas nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas automobilio variklio gedimas atsirado jau po to, kai automobilį pradėjo naudoti jo pirkėjas. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad automobilio trūkumų (gedimų) mastas yra toks, kad jį remontuoti yra ekonomiškai neproporcinga, nes jo remontas kainuotų 1 130 Eur, t.y. iš esmės siektų ¼ jo įsigijimo kainos (5 000 Eur). Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo paaiškinimus, jog atsižvelgiant į nustatytus automobilio defektus, jo pardavimo kaina buvo sumažinta nuo 5 250 Eur iki 5 000 Eur, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog automobilio variklio gedimo šalinimo kaina daugiau nei keturis kartus viršija automobilio kainos sumažinimo sumą (250 Eur), bei atsižvelgiant į tai, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sandorio metu buvo nustatyti kiti automobilio defektai, dėl kurių šalys susitarė, t. y. akumuliatoriaus gedimas bei stabdžių sistemos gedimai.

10.       Pripažino, jog automobilio variklio gedimai, paaiškėję iš karto po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovės parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, dėl ko automobilį nėra galimybės eksploatuoti pagal jo paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nors automobilis pakankamai senas (11 metų), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus su variklio gedimu, kurio pašalinimas siektų ¼ jo įsigijimo kainos, t.y. būtų už neproporcingą kainą. Pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, todėl nesutiko su ieškovės atstovu, kad pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto automobilio kokybę, juolab, kad pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės. Kadangi pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos sutarties, teismas pripažino sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

11.       Atsakovui prašant teismo ex officio sutarties sąlygas, nurodančias transporto priemonės trūkumus pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis, teismas vadovavosi CK 6.2284 straipsnio nuostatomis. Nustatė, kad sutartyje žymėjimu „X“ buvo pažymėti visi tipinėje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti galimi transporto priemonės trūkumai, nurodant „X“ ženklus ties transporto priemonės trūkumais: stabdžių sistemos; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, dujų išmetimo sistemos. Pažymėjo, jog tipinėje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad esamus transporto priemonės trūkumus reikia žymėti žymėjimu „V“. Iš šalių paaiškinimų nustatė, jog sutartį parengė ir pildė ieškovės atstovas, nurodytos sąlygos individualiai nebuvo aptartos su atsakovu, ieškovės atstovas negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių transporto priemonės trūkumai buvo nurodyti žymėjimu „X“, taip pat nepateikė išsamių paaiškinimų, kokie automobilio trūkumai buvo nustatyti šiose sistemose: vairuotojų ir keleivių saugos sistemose, vairo mechanizmo ir pakabos elementuose, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, dujų išmetimo sistemose, apklausti liudytojai taip pat negalėjo nurodyti, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti aukščiau nurodytose automobilio sistemose. Teismas darė išvadą, kad sutartyje žymėjimu „X“ pažymėti visi tipinėje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti galimi transporto priemonės trūkumai, nurodant „X“ ženklus ties transporto priemonės trūkumais buvo nesąžininga sutarties sąlyga, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti.

13.       Nurodo, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad šiai transporto priemonei privalomoji techninė apžiūra negalioja. Sutartyje pažymėti visi transporto priemonės trūkumų laukeliai, iš kurių akivaizdu, jog perkamas automobilis yra techniškai netvarkingas. Papildomai ieškovė atsakovui prieš sudarant sutartį pasiūlė apžiūrėti perkamą automobilį autoservise, kurį pasirinks pats atsakovas. Atsakovas pasiėmė perkamą automobilį ir dvi dienas šio automobiliu disponavo jo patikrinimui. Po atsakovo pasirinktame autoservise atliktos automobilio apžiūros buvo nustatyta daugiau automobilio trūkumų, jie pažymėti sutartyje, atitinkamai parduodamo automobilio kaina sumažinta iki 5000 Eur. Ieškovė nesutiko su pretenzijomis, nes atsakovas turėjo galimybę apžiūrėti perkamą automobilį autoservise, automobilis atsakovui tiko.

14.       Atsakovas dvi savaites naudojosi automobiliu, nuvažiavo apie 300 km, po ko pareiškė pretenzijas dėl automobilio kokybės. Pažymi, kad atsakovas melavo teismui, teigdamas, kad nusipirktu automobiliu sugrįžo iš M. į K., po to niekur juo nevažinėjo, tik vieną kartą K. mieste į autoservisą. Nuo M. iki K. yra 50 km., o atsakovas pagal odometro duomenis nuvažiavo praktiškai 300 km. Nežinoma, kokiu rėžimu jis važinėjo senu, didelį pravažiavimą turinčiu automobiliu. Atsakovas teigė, kad jau nusipirkęs automobilį važiuodamas iš M. į K. išgirdo įtartinus garsus variklio skyriuje, tačiau apie tai ieškovei nepranešė, automobilio negrąžino, nors galėjo tai padaryti dar tą pačią dieną.

15.       Ieškovė verčiasi automobilių prekyba, juos atsigabena iš užsienio autopriekaboje, automobilio techninės būklės nevertina, nusipirkusi jo netvarko, techninės apžiūros neatlieka, tiesiog parduota pirkėjams. Tokiu būdu pirkėjui suteikta visiška laisvės pasirinkti automobilį, kurį nori, tikrinti jį kur nori ir kada nori, pirkti po patikrinimo ar atsisakyti pirkimo.

16.       Sutartyje grafos apie variklio gedimus nėra, tačiau variklio problemos pirkėjui buvo žinomos po patikrinimo autoservise, ką ir paliudijo liudytojas R. A.. Raštiška pažyma, kaip patvirtino liudytojas R. A. (autoserviso direktorius) klientui išduodama tik tada, kada klientas to paprašo, o šiuo atveju klientas raštiškos pažymos neprašė. Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad įtariama, jog galimai blogai surinkta cilindrų galvutė, tačiau įtarimas nėra fakto konstatavimas. Liudytojas D. P., kuris yra atsakovo draugas ir dalyvavo kartu su atsakovu perkant šį automobilį, patvirtino, kad automobilį apžiūrinėjo dvi dienas, vežė automobilį į autoservisą, kur automobilis buvo nuodugniai apžiūrėtas t.y. buvo pajungtas automobilio kompiuteris testavimui, apžiūrėta ir patikrinta variklio sistema, važiuoklė, išmetimo sistema. Patvirtino, kad autoservise pirkėjui, t.y. atsakovui buvo pasakyta, kad automobilio variklis galėjo būti perrinktas, nepaisant to, pirkėjas - atsakovas priėmė sprendimą pirkti automobilį. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir negaliojančios nėra pagrindo.

17.       Nurodo, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastiniu automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių, kas ir buvo nustatyta. Automobilio trūkumai buvo nurodyti atsakovui, negana to, atsakovas gavo informaciją apie automobilio trūkumus ir iš autoserviso, kur atliko perkamo automobilio apžiūrą. Nors sutartyje buvo nurodyti ne visi ieškovei žinomi duomenys apie automobilio defektus, tačiau jis nupirktas ir su kitais nurodytais defektais už mažesnę kainą. Duomenis apie parduodamo automobilio būklę atsakovas gavo, jais pasinaudodamas susitarė dėl automobilio pradinės kainos sumažinimo.

18.       Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, o šiuo atveju dokumente, kurį pateikė atsakovas, nėra konkretumo apie automobilio pažeidimus, yra tik įtarimas ir nieko daugiau. Kasacinio teismo pasisakyta, kad pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, tačiau šiuo atveju atsakovas to nepadarė, priešingai, eksploatavo automobilį, nuvažiavo ne vieną šimtą kilometrų.

19.       Pažymi, kad esminis lengvojo automobilio kokybės kriterijus yra tai, kad jis važiuotų, automobilis jį parduodant buvo važiuojantis. Ieškovas sutiko pirkti automobilį žinodamas apie jo defektus, taigi, elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai, pats prisiimdamas atsakomybę už automobilio defektus ir galimo gedimo galimybę. Buvo perkamas 11 metų naudotas automobilis (pagamintas 2009 m.) su didele rida, atsakovui tai buvo žinoma. Ieškovė nenuslėpė parduodamo automobilio trūkumų, neįkalbinėjo, skatino ar kaip kitaip darė įtaką atsakovui sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas, pirkdamas automobilį, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) ir nusistatyti tikslius automobilio defektus. Aplinkybė, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad automobilis turi trūkumų, kurie gali būti svarbūs eksploatuojant įsigytą transporto priemonę, apsisprendė jį pirkti, tik už mažesnę, nei pardavėjo prašoma kaina, vertintina, kad pats pirkėjas prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

21.       Pažymi, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Atsakovas stengėsi nustatyti realią automobilio būklę, tas jam dalinai ir pavyko (pardavimo kaina buvo sumažinta nuo 5 250 Eur iki 5 000 Eur), t.y. nustatyti stabdžių diskų susidėvėjimas ir akumuliatoriaus gedimas, tačiau esminis trūkumas - variklio defektas nebuvo nustatytas. Pastarasis defektas buvo taip paslėptas, kad jo objektyviai nustatyti pirkimo metu nebuvo įmanoma ir jie paaiškėjo tik vėliau pradėjus eksploatuoti automobilį. Todėl nepagrįstai teigiama, kad automobilio trūkumai buvo nurodyti atsakovui, atsakovas gavo informaciją apie automobilio trūkumus ir iš autoserviso, kur atliko perkamo automobilio apžiūrą. Ne atsakovas, o jo draugas, apžiūrinėdamas automobilį, išgirdo serviso atstovo spėjimą, kad galimai keista variklio grandinė, byloje nebuvo atskleista, ar ir ką apie tai jis nurodė pačiam atsakovui. Sudėtinga vertinti terminą „perrinkimas“, todėl jeigu vertinti jį kaip variklio remontas, tai jeigu toks gamintojo rekomendacijomis vadovaujantis būtų buvęs atliktas remontas, niekaip neturi tiesioginio priežastinio ryšio su nustatytais defektais, o to net ir neįrodinėjo.

22.       Apeliantė neginčijo pačio variklio defekto egzistavimo, tačiau išimtinai rėmėsi tik aplinkybėmis, kad ji arba nežinojo apie šį defektą arba, kad šis defektas turėjo būti žinomas atsakovui patikrinus automobilį UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovo neva galimas žinojimas paneigtas liudytoju apklausto R. A., kuris teismui nurodė, kad vidinės variklio diagnostikos nedarė, apžiūrėjo išoriškai dėl skysčių prasisunkime, variklio garsų ir pan., automobilio defektų nustatymo akto nesurašė. Apeliantė panaudoja tik dalį informacijos iš pateikto defektinio akto, kuriame aiškiai yra įvardintas variklio defektas.

23.       Pažymi, kad kasacinio teismo pasisakyta, jog aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Aplinkybė, ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Pardavėjas privalo užtikrinti, jog parduodamas daiktas yra tinkamos kokybės atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Dėl to pardavėjui perdavus nuosavybės teise nekokybiškus daiktus pirkėjui, atsiranda teisinių padarinių, numatytų CK 6.334 straipsnyje.

24.       Pastebi, kad skunde neginčijama teismo sprendimo dalis dėl nesąžiningų sąlygų, kas akivaizdžiai rodo, kad apeliantė nuo pat sutarties sudarymo momento siekė išvengti atsakomybės už tikėtinai žinomą nekokybiško daikto pardavimą. Ieškovė neįrodė nei, kad atsakovą informavo apie variklio defektą, nei kad variklio defektas buvo nustatytas UAB (duomenys neskelbtini), galiausiai net nesugebėjo paaiškinti, kokius konkrečiai defektus jis pirkėjui buvo atskleidęs pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Motyvai dėl apeliantės nesąžiningumo, atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsispindi ir skunde.

25.       Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir sutarties vykdymą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp sutarties šalių, sutinka su cituojamais teismo motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27.       Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto (automobilio) kokybės, būtent, dėl teismo sprendimo, kuriuo byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VVTAT komisijos nutarimą nutraukta bei išspręstas šalių ginčas dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ją nutraukus, taikius restituciją bei kuriuo sutarties sąlygos, nurodančios transporto priemonės trūkumus, teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių aplinkybių

28.       Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) patalpintame skelbime nurodė, jog parduodamas automobilis Volkswagen Golf, 1.8 l., hečbekas, 2009 m. gruodžio mėn. gamybos, be defektų, kurio kaina 5250 Eur. 2020-10-02 šalys sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 8) pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas nusipirko automobilį Volkswagen Golf, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio kaina – 5 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje žymėjimu „X“ buvo pažymėti transporto priemonės trūkumai – stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir apkabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad prieš sutarties sudarymą atsakovui buvo sudarytos galimybės autoservise pasitikrinti perkamo automobilio būklę, tai padaryta UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jokia rašytinė pažyma dėl nustatytų defektų nebuvo išduota.

29.       2020-10-14 atsakovas kreipėsi į ieškovės atstovą, pageidaudamas grąžinti įsigytą automobilį, informuodamas, jog automobilis buvo parduotas su užslėptais defektais, kurie išryškėjo išvažiavus į magistralę didesniu greičiu, o pirkimo metu nebuvo galimybės išbandyti automobilio greitkelyje. Atsakovo laiške nurodoma, kad jam ieškovės atstovas nurodė, jog yra pakeista grandinė, deja servisas K. pateikė atsakymą, kad grandinė pakrypusi 7 laipsniais, kai norma nuo 1 iki 3, ABS blokas „nusprogęs“, ko nepasakė M. servisas, variklio blokas taip pat tvarkytinas, defektas pasireiškė greitkelyje. Ieškovės atstovas atsakė, kad jokių defektų nebuvo nuslėpęs, viską atsakovas buvo patikrinęs autoservise, nusipirko tokį automobilį, kokio norėjo (b.l. 54).

30.       2020-10-15 UAB (duomenys neskelbtini) parengtas Transporto priemonės apžiūros aktas (b. l. 55 – 56) patvirtina, jog transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatytas defektas – variklio gedimas, apžiūros metu nustatyta, jog variklis tvarkytas, tvarkyta cilindrų galvutė, paskirstymo grandinė ištampyta (per didelis laisvumas), tepalo pratekėjimas; įtarimas, kad bus blogai surinkta cilindrų galvutė. Nurodyta preliminari variklio remonto kaina – 1 130 Eur.

31.       VVTAT komisija 2021-03-09 nutarimu „Dėl A. D. prašymo“ nutarė patenkinti vartotojo A. D. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5 000 Eur), įpareigoti UAB „Audmila“ vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (b. l. 9-13). Ieškovė, nesutikdama su tokiu nutarimu, ieškiniu kreipėsi į teismą.

Dėl ginčo esmės

32.       Apeliantės teigimu, įrodinėjant, jog pardavėjas pažeidė sutartį, negalima apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, pirkėjas turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, o šiuo atveju dokumente, kurį pateikė atsakovas, nėra konkretumo apie automobilio pažeidimus, yra tik įtarimas ir nieko daugiau. Pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, tačiau šiuo atveju atsakovas to nepadarė, priešingai, eksploatavo automobilį, nuvažiavo ne vieną šimtą kilometrų.

33.       Pažymėtina, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis, 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.  Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

34.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas).

36.       Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis, 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.363 straipsnio 11 dalis nuo 2022 m. sausio 1 d. neteko galios, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, todėl byloje aktualus CK reguliavimas, galiojęs iki 2022 m. sausio 1 d. Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė; paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas.

37.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu. Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovas automobilį įsigijo 2020-10-02, dėl automobilio trūkumų kreipėsi į pardavėją 2020-10-14, t. y. automobilio trūkumai paaiškėjo nepraėjus šešių mėnesių terminui. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigiama, o CK nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą. Šiuo atveju atsakovas pateikė 2020-10-15 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Transporto priemonės apžiūros aktą, kuriuo nustatytas defektas – variklio gedimas. Pastebėtina, kad nors apeliantas išreiškia abejones, jog egzistavo tik įtarimas dėl blogai surinktos cilindrų galvutės, tačiau šiame akte aiškiai defektas konstatuotas bei pateiktas defektų aprašymas nurodant, jog apžiūros metu matyti, jog tvarkytas variklis, cilindrų galvutė, paskirstymo grandinė ištampyta, prateka tepalas, taip pat išvardinti atstatymo, remonto darbai: cilindrų galvutės remonto darbai, paskirstymo grandinės komplektas, tarpinių komplektas, cilindrų galvutės patikra ir šlifavimas, eksploataciniai skysčiai ir filtras (kaina 1130 Eur, kuri gali keistis). Taip pat ieškovė byloje jokių priešingų įrodymų nepateikė, taip pat neprašė byloje skirti teisminę ekspertizę siekiant nustatyti automobilio defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, jog praėjus tik 13 dienų nuo sandorio sudarymo buvo nustatyti techniniai automobilio trūkumai, kurie laikyti esminiais, nes dėl variklio defektų transporto priemonė laikytina neturinti esminių savybių, be kurių ji negali būti naudojama pagal paskirtį. Taigi, byloje yra įrodyta, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės. Automobilio trūkumai paaiškėjo per kelias savaites nuo sandorio sudarymo ir tik atlikus detalią automobilio apžiūrą. Nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, kadangi nepašalinus šių trūkumų, automobilio nebuvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

39.       Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina nustatyti, ar atsakovas automobilio pirkimo metu nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Apeliantė teigia, kad atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos pasitikrinti automobilio kokybę servise, kas ir buvo padaryta prieš sutarties sudarymą, nors sutartyje grafos apie variklio gedimus nėra, tačiau variklio problemos pirkėjui buvo žinomos po atlikto patikrinimo, todėl buvo sumažinta automobilio kaina. Teigia, kad tokias aplinkybes patvirtino liudytojas R. A.. Taip pat ir liudytojas D. P. patvirtino, kad autoservise pirkėjui buvo pasakyta, jog automobilio variklis galėjo būti perrinktas. Nepaisant to, pirkėjas - atsakovas priėmė sprendimą pirkti tokį automobilį.

40.       Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

41.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė nežinojęs apie automobilio variklio defektą, pirmuosius požymius, kad kažkas negerai su automobiliu pastebėjęs tada, kai po sandorio sudarymo važiavo autostrada didesniu greičiu iš M. į K., tuo metu manęs, kad variklis keistai dirba dėl to, jog nepakeistas akumuliatorius. Tačiau nusprendus atlikti technikinę patikrą pastebėjo, kad net ir pakeitus akumuliatorių, variklis purtosi, dėl ko jis kreipėsi į servisą, kuris specializuojasi variklių taisyme, ir ten 2020-10-15 buvo nustatyti variklio defektai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovės pozicija, kad variklio trūkumai jam buvo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) servise dar iki automobilio pirkimo, teigė, kad servise buvo apžiūrėtas variklis ir pasakyta, kad viskas gerai, jokių klaidų kompiuteris nerodo, tuo metu nustatyta tik tai, kad reikia keisti stabdžių diskus, akumuliatorių, dėl ko pardavėjas nuleido kainą iki 5000 Eur.

42.       Nors apeliantas teigia, jog liudytojas R. A. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog variklio darbas buvo tikrinamas, buvo matyti tepalo prasiskverbimas, tačiau pastebėtina, kad pats liudytojas teisme nurodė, jog automobilio apžiūroje asmeniškai nedalyvavo, tai atliko jo darbuotojai ir jam vėliau tik pasakojo. Liudytojas negalėjo nieko paaiškinti dėl kitų nustatytų automobilio trūkumų, tik nurodė, jog jam meistrai sakę, kad buvo variklio alyvos pratekėjimas, variklis apsitepalavęs. Teigė, jog šios aplinkybės jo nenustebinę, kai tokia didelė automobilio rida, visi automobiliai turi kažkokį pralaidumo koeficientą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojo R. A. parodymai negalėtų patvirtinti, jog servise buvo nustatyti variklio defektai, juo labiau, kai jis pats automobilio apžiūroje nedalyvavo, o tepalo pratekėjimą vertino kaip įprastą reiškinį, be to, liudytojas nenurodė, kad kompiuteriu atliekant diagnostiką būtų buvę nustatyti kokie tai variklio trūkumai.

43.       Tuo tarpu liudytojas D. P. teisme parodė, kad prieš automobilio pirkimą servise variklio darbas buvo tikrinamas, nebuvo jokių trūkumų, klaidų nustatyta, jis negalėjo pasakyti, ar matė tepalus iš variklio. Liudytojas nurodė, jog autoservise buvo pasakyta, jog automobilio variklis galėjo būti ardytas, galėjo būti pakeisti vidiniai komponentai. Pastebėtina, kad atsakovui ieškovės atstovo taip pat buvo pasakyta, kad ankstesnis savininkas buvo pakeitęs variklio grandinę, dėl to byloje ginčo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, jog vien tik pirkėjo informavimas apie variklio komponentų pakeitimą reikštų tinkamą informavimą apie automobilio variklio esamus trūkumus. Priešingai, pirkėjas tikėjosi, kad esant pakeistai variklio grandinei automobilis bus tinkamas naudoti ilgesnį laiką, kai atsakovo žiniomis, šio modelio automobilių eksploatacijai itin svarbi variklio grandinės būklė ir to jis ieškovės teiravęsis.

44.       Kadangi praėjus tik 13 dienų nuo automobilio pardavimo specialistų buvo nustatytas esminis defektas, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal jo paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė (įrodymai pakankami), jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apie ką (esamus trūkumus) jis pirkimo metu negalėjo žinoti. Tuo tarpu, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovo (pirkėjo) kaltės, apeliantė neįrodė (nepateikė jokių įrodymų). Vien tik aplinkybė, kad pirkėjas su ginčo automobiliu nuvažiavo 242 km nesudaro pagrindo spręsti, jog trūkumai atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, kadangi nuvažiuotas atstumas negali būti laikomas ženkliu, be to, specialistų buvo įtariamas praeityje atliktas netinkamas cilindrų galvutės surinkimas bei paskirstymo grandinės išsitampymas, laisvumas, t.y. netinkamai atlikti remonto darbai. Nors automobilis pakankamai senas (11 metų), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus su variklio gedimu, kurio pašalinimas siektų ¼ jo įsigijimo kainos, t.y. būtų už neproporcingą kainą.

45.       CK

46.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylos nutraukimo dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VVTAT komisijos 2021-03-09 nutarimą Nr. 10E-710 bei dėl 2020-10-02 pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, nurodančių transporto priemonės trūkumus, pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, juo labiau, kai dėl to apeliantė nepateikė jokių konkrečių prieštaravimų apeliaciniame skunde.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

48.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       CPK

50.       Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

51.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1340 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

52.       Teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį bei sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui priteistinos iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audmila“, juridinio asmens kodas 304619476, atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1340 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                                                             Eigirdas Činka

                                                                                                                               Vygintas Mažuika

                                             Dalia Pranckienė