Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-606/2018
Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14906-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.1.2.; 1.1.10.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,
gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,
nuteistajam R. K.,
n u s t a t ė :
1. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 10 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. B. už 10 eurų įgijo 0,894 g, t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, ją laikė ir gabeno su savimi automobilyje „Mazda2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol tą pačią dieną prie degalinės „Statoil“, (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini), kur apie 16.15 val., paminėto automobilio kratos metu policijos pareigūnai paminėtą paketėlį su narkotine medžiaga surado ir paėmė.
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Ušinskas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti 21 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 14 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams ir 14 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
2.2. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jo Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būt: teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jo nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
2.4. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau, pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.
2.5. Prokuroras pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama {kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-309-507/2016, 2K-379-303/2016). Dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014).
Iš aptartos BK 75 straipsnio taikymo praktikos, prokuroro nuomone, galima spręsti, jog tokia išimtinė bausmės realizavimo forma. kaip bausmės vykdymo atidėjimas, pakartotinai taikytina tik tais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes nekyla jokių abejonių dėl to, kad nepaisant pakartotinai padarytų nusikalstamų veikų, kaltininkas kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir yra pasirengęs resocializacijai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kad tokiu būdu bus pasiekti visi bausmei keliami tikslai.
2.6. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. K. anksčiau teistas du kartus, t. y. 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmoje, tiek antroje byloje, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas R. K. jau buvo taikomas net du kartus. Šioje byloje R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. jam priimtas trečias apkaltinamasis nuosprendis. R. K. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, žinodamas visas gręsiančias pasekmes, tačiau tai jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.
2.7. Prokuroro teigimu, šioje byloje teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. R. K. anksčiau teistas du kartus, abiem atvejais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o kiekvieną naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, realiai neatlikęs jam paskirtos bausmės. Tuo labiau, trečią nusikalstamą veiką padarė taip pat neatlikęs jam anksčiau paskirtos bausmės. Tai akivaizdžiai įrodo, kad R. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti. Be to, jis jau buvo teistas už tapatų nusikaltimą, susijusi su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Toks R. K. nusikalstamas elgesys eliminuoja bet kokią galimybę pakartotinai, t. y. trečią kartą iš eilės, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Pirmosios instancijos teismas ir nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių šios normos taikymo pagrindimui.
2.8. Remdamasis byloje esančių, teismo nustatytų, skunde nurodytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir sąlygas, vertinant byloje esančius ir teisme išnagrinėtus įrodymus kompleksiškai, prokuroras daro išvadą, kad teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nuosprendžio dalis dėl neteisingai paskirtos bausmės keistina.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Ušinskas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti BK 75 straipsnio taikymą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
8. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554)). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
8.1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas jau trečią kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, jis nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kai dar nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą. Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.
8.2. Nors nuteistajam R. K. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jau buvo atidėtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos ir su Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir nuteistasis naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau į šią aplinkybę buvo atsižvelgta parenkant jam bausmės rūšį bei nustatant jos dydį už naujai padarytą nusikalstamą veiką. Akcentuotina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, o tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.
8.3. Kaip jau minėta, R. K. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nauja R. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai – ji nėra laikoma nusikaltimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis R. K. prisipažino kaltu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, labai gailisi, šiuo metu jam naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis anksčiau baustas administracine tvarka du kartus – 2013 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. sausio 10 d. nutarimais, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 132–133), naujų administracinių nusižengimų bylų iškelta nėra. Nuteistasis R. K. dirba, turi mažametį vaiką, išlaiko šeimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad R. K. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju pagrįstas teismo manymas, jog bausmės tikslai ir šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip kartu apsaugant kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Teismo manymą, kad nuteistajam R. K. bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, sustiprina ir iš jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jį charakterizuojantys duomenys. Iš jų nustatyta, kad nors R. K. šioje bendrovėje dirba dar pakankamai neilgai, tačiau jis vadovės charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus ir pareigingas, geru strateginiu mąstymu pasižymintis ir sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, darbuotojas, jis bendrovėje yra vertinamas, todėl planuojama jį pakelti pareigose. Charakteristikoje vadovė patvirtino, kad R. K. yra atsidavęs šeimai (t. 5, b. l. 45).
8.4. Aplinkybė, kad nuteistasis R. K. turi faktinę šeimą, dirba, darbdavys jį charakterizavo teigiamai, įvertinusi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, kolegija turi pagrindo manyti, kad jis, būdamas dar jauno amžiaus, gali sąžiningai dirbti, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą. Akcentuotina, kad kolegija teigiamai vertina nuteistojo norą bei pastangas pasitaisyti bei konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo patikėti nuteistuoju bei daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismui laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus (BK 75 straipsnio 1 dalis) bei paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus, turėsiančius teigiamos įtakos jo elgesiui.
9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Savinijus Katauskas
Dalia Kursevičienė