Civilinė byla Nr. e2-2710-812/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19314-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Danguolei Stonytei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

nedalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

1.        Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2020-12-02 Nr. CPB-24936) prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 18 817,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2021-05-04 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2021-05-04 Nr. DOK-57334), kuriuo pareiškė, kad po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo ieškovei 18 647,72 Eur, todėl šia suma sumažino ieškinio reikalavimą.

2.        Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), kaip administratorė, su atsakove (duomenys neskelbtini) 2017-06-16 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 170606/1 „Dėl (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse susidarančių naudotų padangų atliekų surinkimo, vežimo ir perdirbimo organizavimo“, kuria atsakovė įsipareigojo organizuoti (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse ieškovės surinktų padangų atliekų vežimą ir perdirbimą pagal kiekvienais metais šalių susitarimu nustatytą kiekį, vykdyti ieškovės teikiamus užsakymus padangų atliekų išvežimui; nepriimti vykdyti ieškovės pateiktų užsakymų, jei užsakomas išvežti padangų atliekų kiekis viršys šalių susitarimu nustatytą metinį kiekį. Šalys kasmet laikotarpiu iki 2019-12-31 susitardavo dėl atsakovės sutvarkytino padangų atliekų kiekio iš (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir pasirašydavo atitinkamą priedą prie sutarties. Sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse renkamos padangų atliekos būtų perduotos padangų atliekų tvarkytojui, su kuriuo atsakovė sudariusi padangų atliekų tvarkymo sutartį; teikti atsakovei sutartyje numatytus užsakymus iš konkrečių ieškovės nurodytų vietų surinkti, pakrauti, išvežti iki naudotojo padangų atliekas.

3.        2017-07-12 ieškovė sudarė su (duomenys neskelbtini), kaip padangų atliekų perdirbėju, Padangų atliekų perdirbimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 135, kurios priedas - Techninės specifikacijos 4 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) turi pateikti padangų atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, vadovaujantis Aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Atliekų tvarkymo įstatymo ir gaminių ir/ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nuostatomis.

4.        Nuo 2020-01-01 įsigaliojusi LR Atliekų tvarkymo įstatymo (LR ATĮ) 34 (19) straipsnio 3 dalis atsakovei, kaip padangų gamintojų ir importuotojų organizacijai, nustatė naujas pareigas: 1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangą atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo; 2) finansuoti šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.

5.        Ieškovė per 2019 - 2020 metus ne vieną kartą raštu kreipėsi į atsakovę kviesdama pasirašyti LR ATĮ 34 (19) straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį, tačiau atsakovė sutartį sudaryti atsisakė. Ieškovė padangų atliekas 2020 m. sutvarkė savo lėšomis ir dėl to patyrė nuostolius, kurių atlyginimą prašo priteisti ieškiniu.

6.        Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2020-02-18 perdavė (duomenys neskelbtini) išvežti ir sutvarkyti 100,20 tonų naudotų padangų, surinktų (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. 2020-01-31 (duomenys neskelbtini) pateikė PVM sąskaitą faktūrą apmokėti 8 065,04 Eur (įkaitant PVM) už 70,54 tonos padangų sutvarkymo paslaugą, o 2020-02-28 (duomenys neskelbtini) pateikė PVM sąskaitą faktūrą apmokėti 3 391,11 Eur (įkaitant PVM) už 29,66 tonos padangų sutvarkymo paslaugą.

7.        2020-02-04 ieškovė raštu Nr. S-20-599 atsakovei nurodė, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus LR ATĮ 34 (19) straipsnio 3 daliai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutarčių nepasirašė, ieškovė už padangų atliekų sutvarkymą pateiks sąskaitas, kurias turės apmokėti atsakovė pagal galiojančią užimamą rinkos dalį 2020 metams. 2020-02-18 ieškovė raštu Nr. S-20-817 informavo gamintojų ir importuotojų organizacijas ((duomenys neskelbtini), Gamintojų ir importuotojų asociaciją, Autogamintojų ir importuotojų asociaciją) apie surinktas 184 tonas padangų atliekų (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apie šių organizacijų pareigą finansuoti šių padangų atliekų sutvarkymą savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2020-03-04. Kadangi iki šios datos organizacijos nevykdė pareigos finansuoti šių padangų atliekų sutvarkymą savo lėšomis, tai naudotų padangų atliekas sutvarkė ieškovė ir dėl to patyrė 9 467,90 Eur žalą.

8.        Kadangi nuo 2020-01-01 įsigaliojusi LR ATĮ 34 (19) straipsnio 3 dalis nustatė, jog padangų gamintojų ir importuotojų organizacijos turi pareigas finansuoti šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį, tai Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos 2020-04-15 paskelbė Gamintojų ir importuotojų bei jų organizacijų užimamos padangų rinkos dalis 2020 metams (procentais):

-       (duomenys neskelbtini) - 56,477

-       Gamintojų ir importuotojų organizacija - 11,249;

-       Autogamintojų ir importuotojų asociacija - 14,305;

-       Padangų atliekų tvarkymą organizuojantys individualiai - 17,570.

9.        2020-04-29 ieškovė pateikė atsakovei Pretenziją Nr. S-20-1904 „Dėl žalos atlyginimo“, kurioje be kita ko, nurodė, kad patyrė padangų atliekų sutvarkymo išlaidas 9 467,89 Eur, todėl atsakovė turi apmokėti proporcingai užimamai rinkos daliai.

10.       2020-05-12 raštu Nr. 161 atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės 2020-04-29 Pretenziją nurodžiusi, jog ieškovė neįsipareigoja atsakovei išrašyti naudotų padangų atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kas reiškia, kad atsakovė negalės pateikti kompetentingoms institucijoms naudotų padangų atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų ir įrodyti, kad tinkamai vykdė pareigą tvarkyti naudotų padangų atliekas arba finansuoti jų tvarkymą.

11.       2020-07-27 (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei 2020-07-27 surašytą Laikiną gaminių ir/ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr.2010V10004-5462-3606, skirtą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), kaip mišrių komunalinių atliekų apdorotojas, sutvarkė atliekas - netinkamas naudoti padangas (atliekų sąrašo kodas 16 01 03) 56,59 tonas.

12.       2020-08-20 ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2020-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 16715, kurioje nurodytas suteiktos paslaugos pavadinimas - „Padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas“: sutvarkytas 56,59 tonų padangų kiekis, mokėtina suma 6 470,10 Eur (įskaitant PVM).

13.       2020-09-02 ieškovė su (duomenys neskelbtini), kaip padangų atliekų perdirbėja, sudarė viešojo pirkimo Padangų atliekų perdirbimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 336, kurios priedas - Techninės specifikacijos 5 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini)  turi pateikti padangų atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaujantis Aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Atliekų tvarkymo įstatymo ir gaminių ir/ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nuostatomis, o pagal Techninės specifikacijos 6 punktą ARATC įsipareigojo mokėti fiksuotą 94,30 Eur be PVM įkainį už vienos tonos padangų atliekų transportavimą ir sutvarkymą.

14.       2020-09-03 atsakovė raštu Nr. 200903/1 nurodė ieškovei, kad atsakovė 2020 metams nepasirašė su ieškove 2017-06-17 Bendradarbiavimo sutarties priedo ir neišreiškė valios, kad ieškovė teiktų atsakovei padangų atliekų surinkimo paslaugas, nes ieškovės siūlomi padangų tvarkymo kaštai ir siūlomi kiekiai, atsižvelgiant į esamą situaciją, yra per dideli; kartu atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktą 2020-08-19 PVM sąskaitą faktūrą.

15.       Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-09-09 iki 2020-09-30 perdavė (duomenys neskelbtini) išvežti ir sutvarkyti 108,8 tonų naudotų padangų, surinktų (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. 2020-09-30 (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą APG Nr. 002348 apmokėti 12 414,41 Eur (įkaitant PVM) už 108,8 tonos padangų sutvarkymo paslaugą. 

16.       2020-10-22 ieškovė raštu Nr. S-20-4011 „Dėl žalos atlyginimo“ atsakovei pažymėjo, kad nustatytas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) eksploatavimo, susijusio su naudotų padangų atliekų surinkimu, finansavimo įkainis yra 37,36 Eur/t.; 2020-08-20 raštu Nr. S-20-3277 „Dėl padangų atliekų sutvarkymo finansavimo“ prašė atsakovės finansuoti ieškovės patirtas naudotų padangų atliekų sutvarkymo išlaidas – 5 347,19 Eur be PVM, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti sąskaitą ir ją grąžino ieškovei. Ieškovė, vadovaudamasi Bendradarbiavimo sutarties sąlygomis, pateikė atsakovei suderinimui ir iki 2020-10-31 pasirašymui Bendradarbiavimo sutarties priedą „Padangų atliekų tvarkymo apimtys 2020 m.“, numatant, kad atsakovė iki 2020-12-31 sutvarkys 200 t padangų atliekų iš (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių; nuo 2020-09-02 padangų atliekų surinkimą ir sutvarkymą pagal viešojo pirkimo sutartį vykdo (duomenys neskelbtini), padangų atliekų tvarkymo įkainis yra 94,30 Eur/t, ši bendrovė per rugsėjo mėnesį išvežė ir sutvarkė 108,80 t naudotų padangų atliekų, o skaičiuojant proporcingai atsakovės užimamą rinkos dalį, atsakovei tenka 61,45 t, todėl atsakovei tenkanti ieškovės patirtų naudotų padangų atliekų tvarkymo kaštų dalis yra 5 794,74 Eur, o DGASA eksploatavimo kaštai sudaro 2 295,77 Eur be PVM.

17.       2020-10-22 ieškovė su raštu Nr. S-20-4011 „Dėl žalos atlyginimo“ atsakovei pateikė 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205 apmokėti 12 347,70 Eur (įskaitant PVM): 1) DGASA eksploatacijos kaštus 5 336,07 Eur (įkaitant PVM), 2) už 61,45 t padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimą 7 011,63 Eur (įskaitant PVM). Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovės reikalaujamas sumas.

18.       Atliekų tvarkymą reglamentuojančiose normose įtvirtinta, jog atliekų tvarkymo išlaidas atlygina gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ir importuotojai, t. y. įtvirtinti „teršėjas moka“ ir „gamintojo atsakomybės“ principai. Taigi padangų atliekų tvarkymo išlaidas turi atlyginti padangų gamintojai ir importuotojai, pateikę padangas į Lietuvos vidaus rinką, o ne komunalinių atliekų turėtojai, t. y. gyventojai ir įmonės, mokėdami savivaldybių nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, vežimą ir jų sutvarkymą. Todėl, vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, padangų gamintojai ir/ar importuotojai yra atsakingi už jų Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų padangų poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir/ ar finansavimą. Atsakovė, kaip padangų gamintojų ir importuotojų įsteigta ir/ ar valdoma organizacija, turi įvykdyti iš teisės aktų kylančias pareigas, tame tarpe finansuoti organizacijos vykdomą padangų atliekų tvarkymą. Tai, kad atsakovė 2020 m. atsisako su ieškove sudaryti sutartį finansuoti naudotų padangų surinkimą ieškovės prižiūrimose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių naudotų padangų atliekų sutvarkymą, nereiškia, jog atsakovė gali išvengti LR ATĮ įtvirtintos pareigos finansuoti naudotų padangų surinkimą ieškovės prižiūrimose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir naudotų padangų atliekų sutvarkymą, nes atsakovės prievolė finansuoti padangų surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir jų sutvarkymą kyla iš viešosios teisės. Atsakovei atsisakant vykdyti LR ATĮ nustatytą prievolę finansuoti padangų surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir jų sutvarkymą, ieškovė per 2020 metų laikotarpį sutvarkydama padangų atliekas patyrė nuostolius, o atsakovė nepagrįstai šia suma praturtėjo ieškovės sąskaita.

19.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike atsakovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinyje daugelyje atveju nurodytas teisingas teisinis reglamentavimas ir atsakovės pareigos, įskaitant ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34 (19) straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Tačiau įstatymai tokios pareigos nenumato ieškovei, todėl ieškovė tuo piktnaudžiauja ir siekia vienašališkai nustatyti atitinkamos sutarties sąlygas. Be to, atsakovė privalo sutvarkyti ne visas padangų atliekas, o tik tam tikrą įstatymo pagrindu Vyriausybės nustatytą kiekį.

20.       Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 9 punktas numato, kad gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai visų pakuočių ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

21.       LR Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais nuo 2016 m. padangų importuotojams nustatyta sutvarkyti 80 procentų užduotis nuo tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių kiekio. Tokiu būdu importuotojai, turi pareigą sutvarkyti 80 procentų padangų atliekų nuo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importuotų padangų kiekio, ir šią pareigą nesunkiai gali įvykdyti ir be ieškovės administruojamose aikštelėse surinktų padangų atliekų, ypač surinktų komerciniais pagrindais.

22.       Atsakovė nors ir neprivalėjo, tačiau savanoriškai 2017-06-16 sudarė bendradarbiavimo sutartį su ieškove, pagal kurią organizavo ir atitinkamai apmokėjo surinktų padangų atliekų vežimą ir perdirbimą. Vykdydama šią bendradarbiavimo sutartį ieškovė ilgą laiką organizavo ir apmokėjo pas ieškovę surinktą sutartą padangų atliekų kiekį, kuris per kelis metus buvo gerokai didesnis nei kilęs ginčas šioje byloje. Tačiau priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, po kurių atsirado atsakovei pareiga (o kaip minėta, tokios pareigos neturi ieškovė) sudaryti sutartį su ieškove, pastaroji pradėjo vienašališkai diktuoti sąlygas dėl ko su ieškove nepavyko sudaryti atitinkamos sutarties.

23.       Atsakovė, vykdydama atitinkame įstatyme ieškovės nurodomas pareigas, sudarė sutartis su visomis savivaldybėmis (tiksliau visais komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), išskyrus ieškovę, ir tokiomis pačiomis sąlygomis prisiėmė prieš visus vienodus įsipareigojimus. Visose 2020 m. galiojusiose sutartyse be kitų sąlygų numatyta, kad atsakovė, vykdydama pareigą dalinai finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) eksploatavimą, įsipareigojo sumokėti po 10 eurų (be PVM) už kiekvieną jai perduotą padangų atliekų toną. 2021 metais šis įkainis yra 12 Eur/t.

24.       Pasirašyti analogiško turinio sutartį atsakovė siūlė ir ieškovei, kad nebūtų pažeidžiami atsakovės ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių interesai, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti atitinkamą sutartį. Ieškovė reikalauja dalinai finansuoti jos veiklą daug didesnėje apimtyje (po 37,36 Eur už toną) nei sutarta su visomis kitomis savivaldybėmis. Taip pat, yra ir kitų priežasčių, įskaitant ir tai, kad ieškovė priima padangų atliekas ne tik nemokamai iš gyventojų, bet ir komerciniais pagrindais iš įvairių asmenų, todėl pas ieškovę proporcingai aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiui susidaro gerokai daugiau padangų atliekų, nei kitose savivaldybėse. Tačiau atsakovė reikalauja ir šias atliekas sutvarkyti atsakovės, nors už jų susirinkimą yra paėmusi užmokestį ir pati turėtų būti atsakinga už šių atliekų sutvarkymą.

25.       Nors su ieškove ir nepavyko susitarti, atsakovė, nenorėdama bereikalingai ginčytis, sumokėjo ieškovei pastarosios patirtas padangų sutvarkymo išlaidas, o taip pat ir dalinai finansavo ieškovės veiklą, tokiu pat dydžiu kaip ir visus kitus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, t. y. po 10 Eur už kiekvieną jai tenkančią toną. Atsakovė padengė ir dengia ieškovės patirtas išlaidas kai tik ieškovė pateikia bent minimalius atsakovei privalomus turėti dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovės vardu išrašytą padangų atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą), kuriais atsakovė galėtų grįsti savo prievolių (nustatytos užduoties) įvykdymą, taip pat, vykdyti mokestinius įsipareigojimus valstybei.

26.       Kartu su 2020-10-22 raštu (kurį atsakovė gavo 2020-11-24) ieškovė pateikė atsakovei tiek 2020-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 16715, kurioje nurodytas tik padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas 56,59 t, 6 470,10 Eur sumai su PVM, taip pat ir atsakovei adresuotą padangų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą ((duomenys neskelbtini) 2020-07-27 išrašytą laikiną gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą). Todėl atsakovė 2020-11-30 pavedimu sumokėjo ieškovei 6 470,10 Eur, tokiu būdu apmokėjo į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė atitinkamą sumą prašė priteisti iš atsakovės šioje byloje. Taip pat atsakovė tuo pat metu pervedė ieškovei ir 565,90 Eur (56,59 t. × 10 Eur = 565,90 Eur), dalinai finansuodama DGASA eksploatavimo išlaidas. Atitinkama sąskaita apmokėta pilnai, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį, kadangi ieškovei pateikus tiek sąskaitą, tiek atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą atsakovės vardu, atsakovė galėjo šią sąskaitą įtraukti į apskaitą ir atitinkamai joje nurodytą sumą įstatymų nustatyta tvarka į PVM atskaitą.

27.       2020-10-22 PVM sąskaitoje faktūroje ARAT Nr. 17205 be padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimo ieškovė nurodė ir DGASA eksploatavimo kaštus 118,04 t po 37,36 Eur, viso su PVM 5336,07 Eur, t. y. suma, kurią ieškovė išrašė savo nuožiūra vienašališkai. Tokios sąskaitos atsakovė negali priimti ir įtraukti į apskaitą, todėl atitinkamoje sąskaitoje nurodytų padangų sutvarkymo išlaidų kompensavo už 61,45 t - 5794,74 Eur be PVM. Ieškovei išrašius sąskaitą, kurią atsakovė galėtų įtraukti į apskaitą ir į PVM atskaitą, atitinkamai atsakovė sutinka sumokėti ir PVM. Kartu su 2020-10-22 PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyti atsakovei adresuoti atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, todėl šioje sąskaitoje nurodytos išlaidos buvo apmokėtos tik tuomet kai ieškovės nurodymu atsakovei buvo pateikti jos vardu išrašyti padangų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai.

28.       Ieškovės nurodymu (duomenys neskelbtini) 2020-12-21 išrašė du laikinus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 61,450 t ir 49,880 t, iš viso 111,33 t, todėl atsakovė tą pačią dieną pervedė ieškovei 10 498,42 Eur, nurodydama atliekų tvarkymo kompensavimas už 111,33 tonas (111,33 × 94,30 = 10 498,42). Į šią sumą įeina ir ieškovės šioje byloje reikalaujama 5336,07 Eur. Tačiau, kaip minėta, dėl to, kad ieškovė nepateikė tinkamos sąskaitos, atsakovė nesumokėjo PVM. Ieškovei pateikus tinkamai išrašytą sąskaitą(-as), arba išrašius kreditinę (-es) sąskaitą (-as), kuria būtų pašalintas reikalavimas sumokėti už ieškovės vienašališkai nustatytas DGASA išlaidas, atsakovė sumokės ir PVM.

29.       Be to, atsakovė 2020-12-21 pervedė ieškovei ir 1113,30 Eur dalinai finansuodama DGASA išlaidas po 10 Eur už toną (111,33 × 10 = 1113,30), kaip ir visiems kitiems komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams. Tokiu būdu 2020-12-21 mokėjimu yra padengtas ir ieškovės reikalaujamas dalinis DGASA finansavimas.

30.       Atsakovė vykdo visas jai įstatymais nustatytas pareigas, o ieškovės reikalaujamos priteisti sumos yra jau sumokėtos, išskyrus dalį pridėtinės vertės mokesčio bei vienašališkai ieškovės nustatytas dalinio finansavimo suma, su kuriomis atsakovė niekada nesutiko ir nesutiks. 

31.       Ieškovė akcentuoja, kad ji su atsakove 2017-06-16 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 170606/1 „Dėl (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse susidarančių naudotų padangų atliekų surinkimo, vežimo ir perdirbimo organizavimo“, kuria atsakovė įsipareigojo (1) organizuoti (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse ieškovės surinktų padangų atliekų vežimą ir perdirbimą pagal kiekvienais metais šalių susitarimu nustatytą kiekį (priedas prie Sutarties); (2) vykdyti ieškovės teikiamus užsakymus padangų atliekų išvežimui; (3) nepriimti vykdyti ieškovės pateiktus užsakymus, jei užsakomas išvežti padangų atliekų kiekis viršys šalių susitarimu metinį nustatytą kiekį. Tačiau šios sutarties 5 straipsnio 1.1 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja organizuoti (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse Administratoriaus surinktų padangų atliekų vežimą ir perdirbimą pagal kiekvienais metais šalių susitarimu nustatytą kiekį (1 priedas). O toks susitarimas 2020 metams nebuvo sudarytas, todėl atsakovė neprisiėmė prieš ieškovę jokių įsipareigojimų sutvarkyti padangų atliekas 2020 m. Sutartimi atsakovė susitarė su ieškove 2017 m. sutvarkyti 320 tonų padangų atliekų, 2018 m. sutvarkyti 350 tonų padangų atliekų ir 2019 m. iki 400 tonų padangų atliekų. Atsakovė pati tiesiogiai sutvarkė ir apmokėjo 2017 – 2019 m. pas ieškovę surinktas padangų atliekas. Tačiau 2020 m. šalys viena kitos atžvilgiu neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindų dėl kurių galėtų būti tenkintas ieškovės ieškinys.

32.       2020-11-30 atsakovė pilnai apmokėjo ieškovės išrašytą ir į bylą pateiktą 2020-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 16715, kurioje nurodytas suteiktos paslaugos pavadinimas – „Padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas“, mokėtina suma 6 470,10 Eur, įskaitant PVM (sutvarkytas 56,59 tonų padangų atliekų kiekis); savanoriškai pervedė ieškovei 565,90 Eur, t. y. po 10 Eur už kiekvieną sutvarkytą toną (56,59 t × 10 Eur), taip vykdydama pareigą dalinai finansuoti ieškovės administruojamų aikštelių eksploatavimą. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti po 37,36 Eur už toną (t. y. papildomai prie atsakovė sumokėtos sumos po 27,36 Eur už toną) bei nurodo, kad tokia suma reikalaujama, kadangi toks ieškovės nustatytas finansavimo įkainis. Tačiau su tokiais argumentais atsakovė nesutinka, nes atsakovė nėra sudariusi sutarties su ieškove, jog pastarajai mokės jos nustatytus įkainius. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės reikalaujamą skirtumą, tarp sumos, kurią atsakovė savanoriškai ir nesant sutarčiai sumokėjo, ir pačios ieškovės nusistatyto įkainio.

33.       Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 12 347,70 Eur (įskaitant PVM) pagal 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205. Į šią sąskaitą yra įtraukta: 1) aikštelių eksploatavimo išlaidos, sumoje 5 336,07 Eur (įskaitant PVM) už 118,04 tonų (56,59+61,45) po 37,36 Eur už toną; 2) padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas, sumoje 7 011,63 Eur (įskaitant PVM), 5794,74 Eur be PVM, už 61,45 toną. Tačiau ir iš atitinkamos ieškovės reikalaujamos PVM sąskaitos faktūros atsakovė 2020-12-21 dviem pavedimais yra sumokėjusi 5 794,74 Eur padangų sutvarkymo išlaidų, bei 614,50 Eur dalinai finansuodama aikštelių eksploatavimo išlaidas už 61,45 toną. Atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei pridėtinės vertės mokesčio, kadangi nėra gavusi tinkamai išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurią įstatymų nustatyta tvarka galėtų įtraukti į apskaitą ir atitinkamai įtraukti pridėtinės vertės mokestį į jo apskaitą. Atsakovė negali įtraukti į savo buhalterinę apskaitą 2020-10-22 PVM sąskaitos faktūros ARAT Nr. 17205, nes joje yra nurodyti ieškovės vienašališkai nustatyti ir atsakovės neakceptuoti įkainiai. Atsakovė 2020-11-30 raštu siūlė ieškovei spręsti atitinkamą situaciją ir išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kuria būtų išbraukta sąskaitoje faktūroje be jokio teisinio pagrindo įrašyta suma, tačiau ieškovė tokios sąskaitos neišrašė. 

34.       Atsakovė laiko, kad iš ieškovės ieškiniu prašytos priteisti 18 817,80 Eur (6470,10 + 12 347,70) sumos atsakovė yra sumokėjusi 13 445,24 Eur (6470,10 + 565,90 + 5794,74 + 614,50).  Taip pat atsakovė sutinka papildomai ieškovei sumokėti 1 464,78 Eur pridėtinės vertės mokesčio ((565,90+5794,74+614,50) ×1,21 (PVM) - (565,90+5794,74+614,50) = 1 464,78), kai tik ieškovė įstatymu nustatyta tvarka įformins šią sumą PVM sąskaita faktūra (išrašys kreditinę PVM sąskaitą faktūrą arba išrašys naują PVM sąskaitą faktūrą). Tačiau ir ši suma negali būti priteista, kadangi ieškovė nėra pateikusi tinkamai išrašyto dokumento, o atsakovė nėra niekaip įsipareigojusi atitinkamą sumą sumokėti ieškovei.

35.       Likusios reikalaujamos sumos 3 907,78 Eur, t. y. papildomai po 27,36 už toną ieškovės vienašališkai nusistatyto įkainio, atsakovė nesutinka apmokėti ((56,59 t + 61,45 t) × 27,36 Eur + 21% PVM = 3 907,78).

36.       Ieškovė vienašališkai įskaitė atsakovės sumokėtas sumas ir kitaip, nei nurodė atsakovė, atlikdama mokėjimus bei neturėdama jos sutikimo. Be to, įstatymui draudžiant atlikti įskaitymus dėl reikalavimų, kurie ginčijami teisme. Ieškovė įskaitė mokėjimus vadovaudamasi CK normomis, reglamentuojančiomis priešpriešinių prievolių įskaitymą, tačiau galėjo atlikti įskaitymus tik pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas.

37.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojusi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 34 (19) straipsnio 3 dalis atsakovei, kaip padangų gamintojų ir importuotojų organizacijai, nustatė naujas pareigas: 1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo; 2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.

38.       Ieškovės teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) neveikimo ir nesugebėjimo užtikrinti LR ATĮ vykdymo kontrolės yra neapgrįsti ir neįrodyti, o ieškovė netinkamai aiškina LR ATĮ nuostatas. Pažymėtina, kad padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dydis bei šių išlaidų dalinio finansavimo tvarka yra minėtą dvišalę finansavimo sutartį pasirašančių šalių (nagrinėjau atveju – ieškovės ir atsakovės) derybų ir susitarimo objektas. Tariantis dėl minėtų išlaidų dydžio ir šių išlaidų dalinio finansavimo tvarkos, turėtų būti atsižvelgiama (įvertinama), kokios išlaidos laikytinos būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis pagal Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles. Kaip nurodė atsakovė 2020-09-03 rašte Nr. 200903/1, kurį kartu su ieškiniu pateikė ieškovė, LR ATĮ 34 (19) straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas dvišales finansavimo sutartis atsakovė yra sudariusi su visais komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais (regioniniais atliekų tvarkymo centrais), išskyrus ieškovę, nes pastaruoju atveju nesutariama dėl ieškovės siūlomų padangų atliekų tvarkymo kaštų ir kiekio, pageidaujamų kompensuoti išlaidų turinio (kokios ieškovės patirtos išlaidos turėtų būti laikomos padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidomis) ir dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minima ieškinyje ir su juo pateiktame susirašinėjime tarp šalių, ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai santykiai pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį, manytina, kad klausimai, susiję su šią sutartį pasirašiusių šalių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų (prievolių) vykdymu ar nevykdymu, turėtų būti sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienai iš sutartį pasirašiusių šalių nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir taip pažeidžiant sutarties sąlygas, kita sutarties šalis gali pareikalauti sutarties sąlygas pažeidusios šalies sutartyje numatytos atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl kitos sutarties šalies sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Ieškinys atmestinas.

39.       Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) 2017-06-16 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 170606/1 „Dėl (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse susidarančių naudotų padangų atliekų surinkimo, vežimo ir perdirbimo organizavimo“, kuria atsakovė įsipareigojo organizuoti (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse ieškovės surinktų padangų atliekų vežimą ir perdirbimą pagal kiekvienais metais šalių susitarimu nustatytą kiekį (Sutarties 1.1 p.) bei vykdyti kitas sutartines pareigas, o ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse renkamos padangų atliekos būtų perduotos padangų atliekų tvarkytojui, su kuriuo atsakovė sudariusi padangų atliekų tvarkymo sutartį (Sutarties 2.1. punktas) bei vykdyti kitas sutartines pareigas. Iš Sutarties priedų Nr. 1,2,3 nustatyta, kad šalys kiekvienais metais susitardavo dėl atsakovės sutvarkytino padangų atliekų kiekio iš (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir pasirašydavo atitinkamą priedą prie sutarties. 2017 m. susitarta dėl 320 t, 2018 m. – 350 t, 2019 m. – 400 t padangų atliekų sutvarkymo. 

40.       Nuo 2020-01-01 įsigaliojo LR Atliekų tvarkymo įstatymo (LR ATĮ) 34 (19) straipsnio 3 dalis, pagal kurią atsakovei, kaip padangų gamintojų ir importuotojų organizacijai, nustatė naujas pareigas: 1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangą atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo; 2) finansuoti šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

41.       Susitarimas dėl atliekų sutvarkymo kiekio 2020 m. tarp šalių sudarytas nebuvo. Ieškovė  2019 - 2020 metais siūlė atsakovei bei kitoms padangų importuotojų organizacijoms sudaryti LR ATĮ 34 (19) straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį, tačiau atsakovė sutartį sudaryti atsisakė. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės siūlomų per didelių padangų atliekų tvarkymo kaštų ir kiekių bei aikštelių finansavimo kaštų.  

42.       Aplinkos apsaugos agentūros viešai skelbiamais duomenimis (https://atliekos.gamta.lt/), padangų atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų bei individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų užimamos rinkos dalis (procentais) 2020 metams atsakovei buvo nustatyta 56,477580.

43.       2017-07-12 ieškovė sudarė su (duomenys neskelbtini) Padangų atliekų perdirbimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 135 dėl padangų atliekų perdirbimo paslaugos, kuria susitarė, kad vienos tonos padangų atliekų perdirbimo įkainis yra 94,49 Eur be PVM. Iš į bylą pateiktų krovinio važtaraščių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu 2020-01-17 iki 2020-02-18 ieškovė perdavė (duomenys neskelbtini) išvežti ir sutvarkyti 100,20 tonų naudotų padangų, surinktų (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (2020-01-17 Krovinio važtaraštis, 2020-01-20 Krovinio važtaraštis, 2020-01-23 Krovinio važtaraštis, 2020-01-27 Krovinio važtaraštis, 2020-01-27 Krovinio važtaraštis, 2020-01-30 Krovinio važtaraštis, 2020-01-30 Krovinio važtaraštis, 2020-02-06 Krovinio važtaraštis, 2020-02-11 Krovinio važtaraštis, 2020-02-18 Krūvinio važtaraštis). 2020-01-31 (duomenys neskelbtini) pateikė PVM sąskaitą faktūrą ieškovei apmokėti 8 065,04 Eur (su PVM) už 70,54 t padangų sutvarkymo paslaugą,  2020-02-28 pateikė PVM sąskaitą faktūrą apmokėti 3 391,11 Eur (su PVM) už 29,66 t padangų sutvarkymo paslaugą, viso 9467,89 Eur (be PVM).

44.       2020-02-04 raštu Nr. S-20-599 ieškovė pranešė atsakovei, kad nesudarius įstatymo reikalaujamos sutarties su ieškove, ji pateiks atsakovei apmokėjimui sąskaitas už padangų atliekų sutvarkymą pagal galiojančią užimamą rinkos dalį 2020 metams. 2020-02-18 ieškovė raštu Nr. S-20-817 informavo gamintojų ir importuotojų organizacijas, įskaitant atsakovę, apie surinktus 184 tonas padangų atliekų kiekius (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kuriuos reikia sutvarkyti iki 2020-03-04. Nurodytu terminu atsakovė padangų atliekų nesutvarkė, todėl ieškovė 2020-04-29 pateikė atsakovei pretenziją dėl 9 467,90 Eur žalos, proporcingai atsakovės užimamai rinkos daliai, atlyginimo. Žala nebuvo atlyginta, todėl 2020-08-19 ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 16715 proporcingai atsakovės užimamai rinkos daliai 6470,10 Eur. Bylos duomenimis atsakovė sąskaitą apmokėjo 2020-11-30. Be to, atsakovė savo iniciatyva apmokėjo ieškovei DGASA eksploatavimo išlaidas remdamasi šioje sąskaitoje pateiktais duomenimis už 56,59 t, skaičiuodama po 10 Eur/t – 565,90 Eur.

45.       2020-09-02 ieškovė su (duomenys neskelbtini) sudarė Viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 336 „Padangų atliekų tvarkymo paslaugos“, kuria susitarė dėl paslaugų apimčių bei numatė padangų atliekų tvarkymo 1 t įkainį 94,30 Eur be PVM. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-09-09 iki 2020-09-30 perdavė (duomenys neskelbtini) išvežti ir sutvarkyti 108,8 tonų naudotų padangų, surinktų (duomenys neskelbtini) regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Už suteiktą padangų atliekų tvarkymo paslaugą 2020-09-30 (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą APG Nr. 002348 apmokėti 12 414,41 Eur (su PVM).

46.       2020-10-22 raštu Nr. S-20-4011 „Dėl žalos atlyginimo“ ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovei dėl Bendradarbiavimo sutarties Nr. 170606/1 1 priedo, numatančio, kad iki 2020-12-31 atsakovė sutvarkys 200 t padangų atliekų, pasirašymo bei pareikalavo atsakovę apmokėti padangų atliekų sutvarkymo išlaidas 11 141,93 Eur (be PVM) ir kompensuoti DGASA eksploatavimo, susijusio su padangų atliekų surinkimu, išlaidas 4409,97 Eur, nurodydama, kad nustatytas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) eksploatavimo, susijusio su naudotų padangų atliekų surinkimu, finansavimo įkainis yra 37,36 Eur/t, pateikė apmokėjimui 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205 12 347,70 Eur (su PVM) sumai, kurią sudaro DGASA eksploatacijos kaštai 5 336,07 Eur (su PVM) (118,04 t×37,36 Eur) ir 61,45 t padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas 7 011,63 Eur (su PVM).

47.       2020-12-21 ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17672 7946,31 Eur (su PVM) sumai, kurią sudaro DGASA eksploatacijos kaštai 2254,86 Eur (su PVM) (49,88 t ×37,36 Eur); 49,88 t padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimas 5691,46 Eur (su PVM) (2021-05-04 Nr. DOK-57593).

48.       Iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų bei rašytinių bei žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2020-12-21 mokėjimo pavedimu sumokėjo 10 498,42 Eur už bendras 111,33 t padangų sutvarkymo išlaidas: apmokėjo 5 794,74 Eur padangų sutvarkymo išlaidas pagal 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205 be PVM ir 4703,68 Eur padangų sutvarkymo išlaidas pagal 2020-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17672 be PVM. Kitu 2020-12-21 mokėjimo pavedimu sumokėjo 1113,30 Eur už 61,45 t DGASA eksploatavimo išlaidas 614,50 Eur (10 Eur/t) ir 498,80 Eur už 49,88 t DGASA eksploatavimo išlaidas (10 Eur/t).

49.       Atsakovė nesumokėjo ieškovei pagal šias dvi ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pridėtinės vertės mokesčio už padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimą, nes neįtraukė šių sąskaitų ir PVM į apskaitą (1216,89 Eur ir 987,77 Eur) bei nesumokėjo už DGASA eksploatavimo išlaidas, viršijančias 10 Eur/ t sumą už likusias 56,59 t - 1548,30 Eur pagal 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205 ir 1364,72 Eur išlaidų dalį pagal 2020-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17672 bei PVM, mokėtino nuo šių sumų.

50.       Atsižvelgiant į tai, kad į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka ieškovės reikalavimas apmokėti 2020-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17672 7946,31 Eur (su PVM) sumai, pripažintina, kad pagal pareikštą ieškinį yra apmokėta:

pagal 2020-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 16715 - 6470,10 Eur su PVM už 56,59 t padangų sutvarkymo išlaidų kompensavimą ir 565,90 Eur be PVM už 56,59 t DGASA eksploatavimo išlaidas sumokėta be sąskaitos. Nesumokėta 1548,30 Eur už 56,59 t DGASA eksploatavimo išlaidas, viršijančias 10 Eur/t ir PVM;

pagal 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205 - 5 794,74 Eur padangų sutvarkymo išlaidų be PVM ir už 61,45 t DGASA eksploatavimo išlaidų - 614,50 Eur. Nesumokėtas 1216,89 Eur PVM mokestis ir DGASA eksploatavimo išlaidos, viršijančios 10 Eur/t už likusias 56,59 t - 1548,30 Eur ir PVM (kaip minėta, 565,90 Eur be PVM už 56,59 t DGASA eksploatavimo išlaidas buvo sumokėta be sąskaitos);

Viso pagal pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovė sumokėjo ieškovei 13 445,24 Eur.

51.       Ieškovė nurodo, kad įskaitė atsakovės atliktus mokėjimus, kaip mokėjimus pagal jos pateiktas sąskaitas, įskaitant apmokėjimą už DGASA eksploatavimo išlaidas, kurias, kaip minėta, sudarė 37,36 Eur/t. Atsakovė su vienašališku ieškovės atsakovės atliktų mokėjimų įskaitymu nesutinka.

52.       CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Nagrinėjamu atveju atsakovė pavedimuose nurodė už ką atliko mokėjimus ieškovei, tokiu būdu pareiškė, kokiai prievolei įvykdyti atliko mokėjimus. Todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai įskaityti atsakovės atliktus mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas savo nuožiūra.

53.       Kaip nustatyta, šalys, nors buvo sudariusios 2017-06-16 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 170606/1 „Dėl (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybėse susidarančių naudotų padangų atliekų surinkimo, vežimo ir perdirbimo organizavimo“, tačiau susitarimas dėl atliekų sutvarkymo kiekio 2020 m. tarp šalių sudarytas nebuvo. Padangų atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų bei individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų užimamos rinkos dalis (procentais) 2020 metams atsakovei buvo nustatyta 56,477580. Nesant pasiekto susitarimo dėl padangų atliekų sutvarkymo kiekio, šalys turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos agentūros nustatytu kiekiu ir juo vadovavosi. Tačiau nesant susitarimo dėl DGASA eksploatavimo išlaidų kompensavimo dydžio, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nustatyti šio dydžio ir pateikti sąskaitų apmokėjimui atsakovei.

54.       Iš atsakovės pateiktų susitarimų su kitais Lietuvoje veikiančiais atliekų tvarkymo centrais nustatyta, kad atsakovė nuo 2020-01-01 su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarė dėl 10 Eur/t DGASA eksploatavimo išlaidų apmokėjimo (2021-03-15 Nr. DOK-32093), o nuo 2021-01-01 – dėl 12 Eur/t DGASA eksploatavimo išlaidų apmokėjimo (2021-05-31 Nr. DOK-70569). Atsakovės pasiūlymas sudaryti sutartį tokiomis pat sąlygomis 2021 metams pateiktas ir ieškovei, tačiau, kaip matyti, iš pateiktų dokumentų, ieškovė sutarties nepasirašė. Tarp šalių ginčas, kilęs 2020 m., neišspręstas ir 2021 m.

55.       CK 6.184 straipsnio pirmoji dalis numato, kad jeigu pagal įstatymus šalis, kuriai nusiųsta oferta, privalo sudaryti sutartį, tai ši šalis per keturiolika dienų nuo ofertos gavimo turi atsiųsti kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba apie atsisakymą akceptuoti, arba apie akceptavimą kitomis sąlygomis (nesutarimų protokolą). Straipsnio antroji dalis numato, kad jeigu šalis, nusiuntusi ofertą ir gavusi akceptą su nesutarimų protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas sąlygas, arba per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Taigi, tarp šalių kilus ginčui dėl privalomos sudaryti viešos sutarties sąlygų ir atsakovei, atsisakančiai sudaryti sutartį ieškovės siūlomomis sąlygomis, ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo ir tik tuomet reikalauti apmokėjimo už DGASA eksploatavimo išlaidų kompensavimą. Šiuo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas dėl to, kokio dydžio išlaidas ieškovė patiria eksploatuodama DGASA, nes ieškovė nereiškė tokio materialinio reikalavimo ir teismas dėl jų pagrįstumo klausimo nesprendžia. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šių išlaidų dydžio ir toks ginčas turi būti nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje pagal pareikštą savarankišką materialinį reikalavimą. Atsakovė sumokėjo ieškovei DGASA eksploatavimo išlaidas taikydama tą patį įkainį, dėl kurio susitarė su kitais Lietuvoje veikiančiais atliekų tvarkymo centrais, tokiu būdu, nesant susitarimo su ieškove, įvykdė LR Atliekų tvarkymo įstatymo (LR ATĮ) 34 (19) straipsnio 3 dalies reikalavimą iš dalies finansuoti savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidas. 

56.       Atsakovė nesumokėjo ieškovei PVM už 56,59 t DGASA eksploatavimo išlaidas (apmokėjimas padarytas be sąskaitos, vadovaujantis ieškovės pateiktoje sąskaitoje ARAT Nr. 16715 nurodytais duomenimis apie 56,59 t padangų atliekų sutvarkymo kiekį) bei PVM pagal 2020-10-22 PVM sąskaitą faktūrą ARAT Nr. 17205, nuo 5 794,74 Eur padangų sutvarkymo išlaidų ir nuo 61,45 t DGASA eksploatavimo išlaidų - 614,50 Eur. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 170,08 Eur, ginčą kėlė ir reikalavo priteisti likusias neapmokėtas DGASA eksploatavimo išlaidas, neteikė teismui paaiškinimų ir įrodymų dėl atsakovės nesumokėtos PVM mokesčio dalies pagal pateiktas sąskaitas, kaip patirtų nuostolių formos, neteikė įrodymų, kad ji, kaip PVM mokėtoja neturėjo teisės šio mokesčio įtraukti į PVM atskaitą ir jo neįtraukė, taip patyrė nuostolius. Byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Nuostolių atlyginimas nėra PVM objektas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio prasme. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl likusių neapmokėtų ieškovės reikalaujamų DGASA eksploatavimo išlaidų ir PVM apmokėjimo atmestinas.

57.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 5,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 423 Eur  ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 1297,73 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 2420 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys atmetamas, todėl atsakovei priteisiamos iš ieškovės jos patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos 2420 Eur ir 5,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini):

-       atsakovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų;

-       į valstybės biudžeto pajamas 5,33 Eur (penkis eurus 33 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Teisėja                                        Daina Lisaitė