Bylos Nr. TS-68-716/2016

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam

n u s t a t ė :

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-07-25 nutarimu Nr. 59-188 nuteistajam S. F. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-07-29 gautas S. F. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2016-07-25 nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka, nutarimas nemotyvuotas, deklaratyvus ir neteisingas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, todėl naikintinas. Teigia, kad Komisija, priimdama nutarimą išdėstė faktus, tačiau nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė, nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d.  įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad S. F. nuteistas 2015-05-11 Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. - 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2015-11-20, bausmės pabaiga 2019-02-18. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2017-03-18. Neatliktos bausmės dalis - 2 metai 6 mėnesiai.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-07-25 nutarime išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Nuteistojo skundo argumentai, kad komisijos nutarimas nepagrįstas ir neteisingas – deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, planuoja apsistoti nuomojamame kambaryje, gavo teigiamą atsakymą dėl apgyvendinimo, palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau atsižvelgta į tai, kad S. F. yra vienuoliką kartų teistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Nusikaltimai sunkėja. Yra pateikęs raštą dėl įdarbinimo, turi frezuotojo, pastatų renovatoriaus, kepėjo specialybes, darbo stažas apie 6 metus. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, neskatintas. Įvertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (62 balai). Pažymėtina, kad toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. 62 balų rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindiniu šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. F. praeityje, už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 11kartų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. F. jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Jo nusikaltimams būdingas modelis, dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažįsta, bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi nepaisant S. F. parodyto pasitikėjimo, S. F. ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.  Nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai dėl to, kad komisija nekreipė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, vertintini kritiškai. S. F. skunde plačiai pasisako apie resocializacijos tikslus, analizuoja baudžiamojo persekiojimo padarinius ir vertina įkalinimo sistemos realybę, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo komisijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos daugumos nuomone, kad S. F. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu nustačius, kad nuteistasis S. F. priklauso vidutinės rizikos grupei, ir pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis nesant pagrindo pripažinti, jog S. F. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką – asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų nedėjo. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės  atlikimo metu S. F. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis nenusikalsti ateityje, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek teismas, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne žema, bet vidutinė,  kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis S. F. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad S. F. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-07-25 nutarimas Nr. 59-188 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. F. skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p. teismas

n u t a r ė :

S. F. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-07-25 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Mindaugas Striaukas