Administracinė byla Nr. eA-154-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 14.4.5

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minijos nafta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1)  pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą; 2) įpareigoti Ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai nustatyta Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Nutarimas), 13 punkte; 3) priteisti pareiškėjui iš Ministerijos 10 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) panaikinti Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su prašymu išduoti be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Atsakovas, 2020 m. balandžio 22 d. gavęs iš Tarnybos ir derinančių institucijų (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (2020 m. balandžio 20 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus (2020 m. balandžio 22 d.), Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (2020 m. balandžio 3 d.) dokumentus, 2020 m. birželio 29 d. pateikė Vyriausybės nutarimo projektą su pasiūlymu išduoti leidimą bei apie tai paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Dėl techninės atsakovo klaidos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas 2020 m. liepos 7 d. Vyriausybės kanceliarijos buvo grąžintas atsakovui papildomai suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos ir iš naujo teikti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

3.       Teigė, kad negaudamas jokio atsakymo, 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas nurodyti, kaip išspręstas Bendrovės 2020 m. kovo 18 d. prašymas. Tarnyba šį prašymą persiuntė atsakovui. Pareiškėjas, iš atsakovo negavęs atsakymo, 2021 m. rugpjūčio 5 d. papildomai kreipėsi į Ministeriją, kuri 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 informavo pareiškėją, kad parengė ir pateikė institucijoms derinti naują Vyriausybės nutarimo projektą su siūlymu nepritarti išduoti leidimą. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. gavo atsakovo raštą Nr. (10)-D8(E)-6368 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jo prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmetamas, kadangi apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu, draudžiama įrengti naujus angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius; plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės, kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi; angliavandenilių gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, šioje teritorijoje numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą; galbūt šioje teritorijoje bus siekiama kurortinės teritorijos statuso, todėl ji turi atitikti Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 patvirtintus reikalavimus.

4.       Pareiškėjas teigė, kad vadovaujantis iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusio Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 (toliau – ir Aprašas), 8.2.1 papunkčiu, Tarnyba, 2020 m. kovo 18 d. gavusi pareiškėjo prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo turėjo registruotu laišku išsiųsti prašymo ir plano kopijas derinti NŽT, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui. Atsakovas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, turėjo teikti Vyriausybės nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Atsakovas nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. vilkino ir nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo, nepiktnaudžiavimo teise principus – neteisėtai nevykdo Aprašo 13 punkte nustatytos pareigos ir visais įmanomais neteisėtais būdais trukdo išspręsti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. prašymą. Toks neteisėtas atsakovo elgesys sužlugdė pareiškėjo pasitikėjimą valstybės institucijomis, atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, o prašymas išduoti leidimą bus išnagrinėtas objektyviai ir profesionaliai. Taigi dėl neteisėto ir diskriminacinio atsakovo veikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas niekaip neprisidėjo prie atsakovo darbuotojų netinkamo veikimo, nekliudė institucijai vykdyti jai teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Sprendime nurodyti argumentai yra netinkami, kadangi reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, jis naftą išgauna laikydamasis visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, galiojančių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Atsakovas iškirtinai elgiasi tik su pareiškėju, o kitoms naftos gavybos bendrovėms tokie leidimai buvo išduoti. Akcentavo, kad prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovui priimant nurodytus teisės aktus ir jiems įsigaliojant, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

6.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad Aprašo 13 punkte įtvirtintas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, turi pateikti nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikti pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, kodėl prašymas buvo atmestas, ir buvo praleistas, tačiau atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde pateiktu prašymu pripažinti, kad Ministerija neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą.

8.       Pažymėjo, kad anksčiau paminėti Ministerijos veiksmai nagrinėjant pareiškėjo prašymą patvirtina, jog procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami, o priešingai – buvo siekiama išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis vadovaujantis išsamumo, objektyvumo ir kitais gero viešojo administravimo principais. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (personalo pokyčiai (darbuotojas, rengęs nutarimo projektą, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje nebedirba), Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimas teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimas).

9.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą, t. y. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą, kaip tai numatyta Aprašo 13 punkte. Pažymėjo, kad Aprašo 13 punktas imperatyviai įpareigoja Ministeriją, nagrinėjant prašymą išduoti leidimą, išnagrinėti visas aplinkybes, šiame punkte nustatyta, kad Ministerija, išnagrinėjusi visas aplinkybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą arba pateikia pareiškėjui raštu motyvuotą atsakymą, nurodydama jo prašymo atmetimo priežastis, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 9, 10, 12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo arba šių dokumentų gavimo termino pabaigos. Atsakovo vertinimu, toks reikalavimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme negali būti nagrinėjimo dalykas administraciniame teisme, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl leidimo išdavimo yra nenagrinėtina ir nutrauktina.

10.       Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog neva neteisėtas atsakovo elgesys sužlugdė jo pasitikėjimą valstybės institucijomis, pažeidė teisėtus lūkesčius, kad procedūra bus atlikta per įstatymo nustatytus terminus, ir dėl atsakovo diskriminacinio veikimo jis patyrė neturtinę žalą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė nei kad apskritai patyrė neturtinę žalą, nei kuo vadovaujantis nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl šis reikalavimas nepagrįstas.

11.       Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, jame nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis jis priimtas, taip pat teisiniai pagrindai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Sprendime išdėstyti motyvai, kurie yra aiškūs ir pakankami, jame įvertintos visas aplinkybes, nurodyta jo apskundimo tvarka, konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos, skundo padavimo terminas ir teisės aktai, reglamentuojantys apskundimo tvarką. Taigi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindai, pateikti išsamūs sprendimo motyvai, todėl Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo jį panaikinti.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

13.       Paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius greta esančiame plote. Tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo Ministeriją, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, ir pateikė pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. raštą Nr. 65 su prie jo pridėtais priedais. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 8.2 papunkčiu, 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1983 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo „Dėl leidimo išdavimo be konkurso“ pateikė pareiškėjo prašymą ir planą derinti NŽT, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (5)-1.7-1982 pateikė derinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (5)-1.7-2497 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai gautas institucijų derinimo išvadas. Tarnyba 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (5)-1.7-4526 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ ir plano pakartotino derinimo“ pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl pareiškėjos prašymo ir plano derinimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymą Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5)-1.7-4951 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote išdavimo“ pateikė Ministerijai. Pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 125 „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius papildomame plote“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu informuoti, ar buvo išnagrinėtas jo 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 pateiktas prašymas ir koks priimtas sprendimas. Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5)-1.7-4239 pagal kompetenciją pateikė pareiškėjui turimą informaciją. Vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5)-1.7-4240 persiuntė pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. 125 nagrinėti Ministerijai.

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 kreipėsi į Tarnybą su prašymu be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote ir pateikė 1:25000 masteliu teritorijos planą, kuriame nurodytas pageidaujamas gauti plotas ir šį prašymą pagrindžiančios geologinės aplinkybės. Tarnyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (5)-1.7-1912 informavo Ministeriją, kad, remiantis turimais geologinio tyrimo duomenimis, yra pagrįstos geologinės priežastys be konkurso išduoti leidimą bendrovei naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius papildomame plote pagal 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 65 pateiktą prašymą.

16.       Ministerija, atsižvelgusi į gautą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei Minijos nafta“ (toliau – ir Nutarimo projektas), kuriuo pasiūlė išduoti Bendrovei be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje plote pagal Bendrovės pateiktą prašymą.

17.       Ministerijos 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ Nutarimo projektas buvo išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms ir įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą. Gavus suinteresuotų institucijų pastabas Nutarimo projektas Ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. liepos 14 d. pažymoje Nr. NV-1957 pateikta išvada, kurioje pasiūlyta Nutarimo projektą grąžinti rengėjams tobulinti, įvertinant Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas ir prašant pateikti Projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Nutarimo projektas buvo tikslinamas pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas ir nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. derinamas Ministerijoje darbo reglamento nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo projekto derinimas gautas 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.1)-AD5-12839)). 2020 m. spalio 1 d. nutarimo projektas per VDVIS sistemą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – ir VSTT) direktoriaus buvo atmestas ir grąžintas rengėjui įvertinti pateiktas pastabas. Įvertinus pateiktas pastabas Nutarimo projektas kartu su teikimo lydraščiu vėl buvo įkeltas į VDVIS vizuoti ir pasirašyti, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. dar kartą grąžintas tikslinti, siekiant įvertinti Ministro Pirmininko 2020 m. spalio 28 d. pavedimu Nr. S-4467 persiųstame asociacijos „Kintų bendruomenė“ 2020 m. spalio 27 d. rašte Nr. 20/10/27 „Dėl UAB „Minijos nafta“ prašymo Vyriausybei išduoti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje“ pateiktą informaciją. VSTT įvertino rašte pateiktą informaciją ir 2020 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (4)-V3E-589 atsakydama į asociacijos „Kintų bendruomenė“ kreipimąsi nurodė priežastis, kodėl palaiko asociacijos „Kintų bendruomenė“ poziciją nepritarti Ministerijos pateiktam nutarimo projektui „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenių išteklius UAB „Minijos nafta“ išdavimo“, kuriuo pareiškėjui būtų suteiktas leidimas naudoti tradicinių angliavandenių išteklius papildomame plote.

18.       Ministerija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė derinti pakoreguotą nutarimo projektą „Dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo“ pareiškėjui, kuriuo buvo siūloma neišduoti jam be konkurso leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

19.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi prašydamas pateikti informaciją apie prašymo nagrinėjimą, Ministerija į jo 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. paklausimus Nr. 125 ir Nr. 160 atsakė Ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5478, kuriame nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ministerija raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Nutarimo projektą su siūlymu nepritarti išduoti be konkurso pareiškėjui leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

20.       Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-6368 „Dėl prašymo suteikti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius“ informuotas, kad įvertinus visas aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, vietinės bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos (beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas (šiuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės (kurių teritorijoje angliavandenilių paieškos ir gavybos darbai negali būti vykdomi, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi), prašymas išduoti leidimą pareiškėjui naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje buvo atmestas.

21.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB (toliau – ir Direktyva), Žemės gelmių įstatymo, Aprašo nuostatomis ir nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas vilkino ir nepateikė Vyriausybei Nutarimo projekto. Pažymėjo, kad Ministerija pripažįsta, jog Aprašo 13 punkte įtvirtintas terminas buvo praleistas, tačiau Ministerija parengė Nutarimo projektą, kuriuo siūlė išduoti Bendrovei be konkurso leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje plote pagal Bendrovės pateiktą prašymą. Ministerijos 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (10-D89(E)-3122 „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ Nutarimo projektas buvo išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms ir įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS Nr. 20-9680(2)). Gavusi suinteresuotų institucijų pastabas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo, kad nutarimo projektas yra nenorminio pobūdžio, todėl išvados dėl jo neteiks. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija nuomonės nepateikė. Pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės negauta), Nutarimo projektas Ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ministerija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 per TAIS (Nr. 21-29007) pateikė derinti pakoreguotą Nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma neišduoti be konkurso pareiškėjui leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Pareiškėjas kreipėsi prašydamas pateikti informaciją apie prašymo nagrinėjimą. Atsakymas pateiktas 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-5478 (juo buvo atsakyta pareiškėjui į 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. paklausimus Nr. 125 ir Nr. 160), kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ministerija raštu Nr. (10)-D8(E)-5432 visuomenei ir atsakingoms institucijoms pakartotinai pateikė derinti Vyriausybės Nutarimo projektą su pasiūlymu nepritarti išduoti be konkurso pareiškėjui leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Ministerija 2021 m. spalio 11 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad prašymas išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmetamas. Pažymėjo, jog, atsižvelgus į nurodytus Ministerijos veiksmus, atliktus nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nustatyta, kad procesai, susiję su pareiškėjo prašymo be konkurso išduoti leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius greta esančiame plote, nagrinėjimu, nebuvo specialiai vilkinami, o priešingai – buvo siekiama išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis vadovaujantis išsamumo, objektyvumo ir kitais gero viešojo administravimo principais.

22.       Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Ministerijos pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių (personalo pokyčiai (darbuotojas, rengęs nutarimo projektą nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje nebedirba), Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimas teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimas).

23.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovo Sprendime nurodyti argumentai yra netinkami, kadangi reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (7.12-K1)2K1-333 suderino pareiškėjos prašymą, pareiškėjas naftą išgauna laikydamasis visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, galiojančių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, atsakovas iškirtinai elgiasi tik su pareiškėju, o kitoms naftos gavybos bendrovėms tokie leidimai buvo išduoti, pareiškėjo prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovo nurodytų teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo, nurodė, kad Ministerija, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ sprendimų turiniui keliamus reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

24.       Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir su tuo susijusius argumentus teismas, remdamasis VAĮ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatomis, Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimai ir neturtinė žala, todėl pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo neturtinės žalos konstatavimui. Teismas pažymėjo, kad skunde visiškai neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, taip pat kuo remiantis nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl šį pareiškėjo reikalavimą vertino kaip nepagrįstą.

25.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei Nutarimo projektą, kaip tai nustatyta Aprašo 13 punkte, teismas nurodė, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pripažinus Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 teisėtu ir pagrįstu, nenustačius aplinkybių, jog Ministerija neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas.

 

III

 

26.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime neatskleista bylos esmė, sprendimas tinkamai nepagrįstas, Ministerijos nurodyti Sprendimo motyvai neanalizuoti, bet nurodyta, kad jie atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir neargumentuotai atmesti. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

28.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Ministerija prašymo nagrinėjimo nevilkino, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paskutinis dokumentas, reikalingas sprendimui priimti, Ministerijoje buvo gautas dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė savo paskutinį derinimą Nr. (5.1)-AD5-12839, kuriuo nebuvo pateikti jokie nauji, Ministerijai iki tol nežinoti faktai ar teisinis vertinimas.

29.       Pareiškėjas akcentuoja, kad netgi laikant, jog Ministerija turėjo teisę savo aplaidumą (Vyriausybės nutarimo projektą pateikė be privalomo Aplinkos apsaugos departamento derinimo) taisyti išnaudodama visą maksimalų 30 kalendorinių dienų laikotarpį, neigiamas sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 4 d. Tačiau sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. spalio 11 d., praėjus 402 kalendorinėms dienoms.

30.       Teigia, kad svarbi, tačiau teismo neįvertinta aplinkybė yra ta, jog Ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-3626 pateiktas Vyriausybės Nutarimo projektas (išduoti leidimą) buvo užregistruotas Vyriausybės kanceliarijoje. Vyriausybės kanceliarija 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. NV-1957 grąžino Nutarimo projektą rengėjui tobulinti (įvertinant Vyriausybės Kanceliarijos Teisės grupės 2020 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. NV-1927 pateiktas pastabas) nurodydama pateikti projektą Vyriausybei tvirtinti iš naujo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Tvarka, kaip iš naujo turi būti teikiamas pataisytas Vyriausybės nutarimo projektas, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (galiojanti redakcija) 49–57 punktuose. Ministerija nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, kad veikė taip, kaip nurodyta Vyriausybės darbo reglamente, kai rengėjui grąžinamas tobulinti Vyriausybės nutarimo projektas.

31.       Teismas nepagrįstai Ministerijos veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nepagrįstai įvertino kaip gerą ir netgi pavyzdinį viešąjį administravimą. Ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą (išduoti leidimą) be privalomos Aplinkos apsaugos departamento nuomonės, antrą kartą parengė ir pateikė derinti Vyriausybės nutarimo projektą (neišduoti leidimo) savo turiniu prieštaravusį teisės normoms ir todėl neregistruoto Vyriausybės kanceliarijoje. Ministerija vilkino sprendimo priėmimą, sprendimas priimtas per beveik 14 kartų ilgesnį terminą nei nustatyta teisės aktuose. Ministerija rodė nepagarbą prašymą pateikusiam pareiškėjui, galinčiai tikėtis, kad jo prašymai bus svarstomi nustatyta tvarka: Ministerija nei karto neinformavo apie prašymo nagrinėjimo eigą ir užtęsimo priežastis, net ir po to, kai 2021 m. birželio 15 d. Ministerijai buvo persiųstas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją kaip išnagrinėtas jo prašymas. Tik po 70 kalendorinių dienų pareiškėjas buvo informuotas, kad parengtas neigiamas Vyriausybės nutarimo projektas. Tuo Ministerija pažeidė pareiškėjo teisę būti traktuojamam vienodai, o ne diskriminuojančiai palyginus su kitais ūkio subjektais.

32.       Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

33.       Pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime tik nurodė teisės aktus, kurie turėtų būti taikomi susiklosčiusiems teisiniams santykiams, bet jų iš esmės netaikė, jų niekaip neargumentavo, kodėl esant Žemės gelmių įstatyme nurodytoms aplinkybėms galima buvo pareiškėjo prašymą atmesti ir neparengti Vyriausybės nutarimo išduoti leidimą projekto.

34.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad Ministerijos priimtas sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, todėl toks sprendimas visiškai atitinka VAĮ keliamus reikalavimus sprendimų turiniu, buvo priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o pareiškėjo nurodyti skundžiamo Sprendimo neteisėtumo argumentai teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

35.       Teismas visiškai neanalizavo nei Ministerijos argumentų, nurodytų skundžiamame Ministerijos Sprendime, nei pareiškėjo nurodytų argumentų, kodėl Ministerijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nors ir nurodė kokie teisės aktai turėtų būti taikomi ginčo Sprendimui, bet taikė tik šiuose teisės aktuose nustatytas procedūrines, bet ne materialiąsias teisės normas. Teismas niekaip neargumentavo, kaip leidimas naudoti žemės gelmes yra susijęs ne su įstatyme nustatytomis žemės gelmių naudojimo sąlygomis, o su žemės naudojimo sąlygomis.

36.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs. Teigia, kad nurodė, kokių konkrečių veiksmų Ministerija neatliko, kokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo sužlugdyti, kokiu būdu jis buvo diskriminuojamas. Trumpas ir konkretus aprašymas negali būti laikomas abstrakčiu ar deklaratyviu.

37.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38.       Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

39.        Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime nurodė, jog proceso šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Todėl nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų.

40.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai analizavo bylai reikšmingas aplinkybes ir aktualias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

41.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

42.       Atsakovas dėl prašymo išduoti pareiškėjui leidimą nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir objektyviai įvertino visas pareiškėjo ir Ministerijos nurodytas aplinkybes, susijusias su leidimo išdavimu, ir dėl ko pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko.

43.       Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl Ministerijos veiksmų apskritai patyrė neturtinę žalą, nei kuo remiantis nustatytas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis. Ministerijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

45. Pareiškėjas (apeliantas) kreipdamasis į teismą inter alia (be kita ko) prašė panaikinti Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 (žr. nutarties 1 p.; patikslintas skundas su šiuo reikalavimu priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi).

46. Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368 turinys leidžia spręsti, kad prašymas išduoti leidimą Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje atmestas dėl to, jog: 1) angliavandenilių gavybos skatinimas, nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu ir Lietuvos siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių; 2) nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 3) 2006 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 350 patvirtintų Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo 8 punktu; 4) neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas; 5) prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsniui, (kurio nuostatos taikomos ir valstybiniuose parkuose esantiems gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams) – gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus, o vadovaujantis 84 straipsniu valstybiniuose parkuose (konservacinio funkcinio prioriteto, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkio ir kito funkcinio prioriteto zonose) draudžiama įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras bei 6) ir dėl kitų priežasčių, išdėstytų minimame dokumente.

47. Vilniaus apygardos administracinis teismas apskųstame 2022 m. spalio 28 d. sprendime, pasisakydamas dėl aptariamo skundo reikalavimo, nurodė; „<...> Ministerija, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Taigi Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ keliamus sprendimų turiniui reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti“.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime Ministerijos nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai neanalizuoti (žr. nutarties 27 p.). Tai suponuoja išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10)-D8(E)-6368 (žr. nutarties 1 p.) yra be motyvų ir į šį skundo reikalavimą nebuvo atsakyta visiškai.

49. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalyje pasisakyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

50. ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pabrėžta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

52. Aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis akivaizdžiai nemotyvuota. Išdėstytos nuostatos yra bendrinio pobūdžio ir negalinčios nei patvirtinti, nei paneigti Ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bei neįvertino Sprendimo priėmimo motyvų, t. y. neatskleidė šio reikalavimo esmės.  Pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi įvertinti pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Pirmosios instancijos teismas privalo bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Vien tik patvirtinimas  Ministerijos   2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10)-D8(E)-6368, savarankiškai neatlikus bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei jų teisinio įvertinimo, neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

53. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visas (nepasisakius dėl esminio skundo reikalavimo nėra teisinės galimybės pasisakyti ir dėl kitų skundo reikalavimų, žr. nutarties 1 p.) – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

 

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,148 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Beata Martišienė

        Arūnas Sutkevičius