Administracinė byla Nr. A-1085-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00369-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. V. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 210,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose „Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose“ (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 159,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovui nuo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 210,04 Eur vietinės rinkliavos. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsniu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 23 d. Todėl teismas sprendė, kad yra suėjusi senatis apskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Dėl to teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

III.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Pabrėžia, kad kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas neapskaičiavo ir neperskaičiavo vietinės rinkliavos, o kreipėsi dėl jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo. Klaipėdos RATC prašo teismo priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovo. Todėl nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis. Pasak pareiškėjo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą reikalautą nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo J. V. N. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 159,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Byloje ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą iš esmės nėra, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 23 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju minėta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškinęs bei taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 159,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė