Baudžiamoji
byla Nr. 1A-257/2008
Procesinio sprendimo
kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.11.9; 1.2.3.2.6;
1.2.3.2.9; 1.2.4.2.9; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2; 2.3.2.2.11; 2.4.6.3.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus
(pranešėjas),
teisėjų: Kęstučio Jucio, Reginos Gaudutienės,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
gynėjams advokatams: Aivarui Surbliui, Jolantai
Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei,
nuteistiesiems: A. K. , V. K. , G.
Š. ,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š. ,
vertėjai Vladislavai Tumas,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Š. , A. K. , V. K. bei
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V.
Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03
nuosprendžio, kuriuo:
- G. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteista laisvės
atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus
Lietuvos Respublikos BK 159 str., 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir
nuteistas:
- pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu
vieneriems metams;
- pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems
metams;
- pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.
penkiolikai metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5
d. 2 p., 9 d. paskirtąsias bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu,
paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją
atliekant pataisos namuose.
- V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteistas:
- pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu
vieneriems metams;
- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. laisvės
atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5
d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė
subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos
namuose..
Priteista iš G. Š. , A. K. , V. K. solidariai
neturtinės žalos atlyginimo: 100000 (šimtas tūkstančių) litų V. Š. (sūnui); 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų V. Š. ; 20000 (dvidešimt
tūkstančių) litų V. Š. .
Priteista iš A. K. ir V. K. solidariai 80000
(aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo J. Š. .
Priteista iš A. K. ir V. K. solidariai V. Š. 12639 litai turtinės
žalos atlyginimo.
Priteista iš G. Š. , A. K. ir V. K. po
48 litus 80 centų proceso išlaidų valstybei.
Priteista iš G. Š. , A. K. , V. K. išlaidos
advokatų paslaugoms apmokėti: po 1000 litų V. Š. (sūnui); po 166 litus 67 centus V. Š. ; po 166 litus 67
centus V. Š. (tėvui).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
G. Š. , A. K. ir V. K. nuteisti už tai, kad G. Š. sukursčius
padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, o A.
K. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką ir A. K. bei V. K. , veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai
nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: G. Š. ,
turėdama tikslą sunkiai sužaloti, t. y. sumušti, duoti smūgius į akį ir
tarpkojį, ,,ištiesinti kuprą“, sulaužyti koją buvusiam sutuoktiniui A. Š. , 2005 m. spalio 16 d., apie vidurdienį, Klaipėdos
miesto turgavietėje, esančioje Tilžės gatvėje, pažadėdama 300 litų užmokestį,
palenkė padaryti nusikaltimą A. K. , kuris į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį brolį V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), ir 2005-10-16 apie 17 val. 30 min., M. D. nuvežus juos prie G. Š. nurodyto
A. Š. priklausančio garažo, esančio autogaražų bendrijoje
(duomenys neskelbtini), G. Š. laukiant automobilyje
nusikalstamo sumanymo įvykdymo, A. K. ir V. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, apie 19 val., pro atviras duris
įsibrovė į garažą. Garaže A. K. stumdamas rankomis iš už
nugaros pargriovė A. Š. ant žemės ir gulinčiam A. Š. sudavė medine lazda ne mažiau kaip 15-20 smūgių, o
kartu buvęs V. K. tuo pačiu metu spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir metaline
lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, rankas, krūtinę, pečius,
nugarą, dešinę koją. A. K. ir V. K. , A.
Š. suduodami ne mažiau kaip 30 smūgių pastarajam padarė muštines galvos ir
veido žaizdas, galvos skliauto ir veido nubrozdinimus, poodines minkštųjų
audinių kraujosruvas, daugybinius veido kaulų-nosies kaulų ir pertvaros, abiejų
skruostikaulių, viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo, apatinio žandikaulio
kūno bei alveolinės ataugos lūžius, atvirą daugybinį skeveldrinį kaukolės
skliauto dešinės pusės ir pamato kaulų lūžimą, daugybinius galvos smegenų
sumušimo židinius bei židinines ir difuzines kraujosruvas smegenų
minkštuosiuose dangaluose, dešinės alkūnės lūžį, dešinės plaštakos II
delnakaulio bei III piršto pamatinio pirštikaulio ir kairės plaštakos II-III
pirštų pamatinių pirštikaulių lūžius, dideles susiliejančias poodines minkštųjų
audinių kraujosruvas dešinio peties sąnario, žasto, alkūnės sąnario, dilbio
riešo ir plaštakos užpakaliniame bei šoniniame paviršiuose, kairio dilbio
nugariniame ir vidiniame paviršiuose, kairės plaštakos bei II, III, IV pirštų
nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniame
paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame
šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešinės
šlaunies šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus
dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos šoniniame
paviršiuje, o dėl galvos smegenų sumušimo išsivysčius išoriniam nukraujavimui,
galvos smegenų pabrinkimui ir įvykus aspiracijai krauju, A.
Š. mirė, t. y. taip sukeliant A. Š. dideles fizines
kančias bei skausmą ir nuo patirtų sužalojimų pastarajam įvykio vietoje mirus,
viršydami išankstinio susitarimo ribas, A. K. ir V. K. tyčia itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė A.
Š. . Po to A. K. ir V. K. pagrobė A. Š. priklausiusius daiktus: 1125 Lt vertės mobiliojo ryšio
telefoną NOKIA 6170, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele,
150 Lt vertės paveikslą, 100 Lt vertės automobilio „N. P. “,
valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su
signalizacijos pulteliu.
Nuteistieji A. K. ir
V. K. pateikė iš esmės
identiškus apeliacinius skundus, kuriuose teigia, kad jiems paskirtos bausmės
yra aiškiai per griežtos ir neteisingos, nes nebuvo pakankamai išnagrinėtos
nuteistųjų padėtį lengvinančios ir atsakomybę švelninančios aplinkybės.
Nuosprendyje nurodyta, kad vadovaujantis medicinos ekspertizės išvadomis (T.5,
b. l. 176-181), veidas sužalotas ne mažiau kaip 10 smūgių, o kitas medicinos
ekspertizės aktas (T.6, b. l. 64-81) aiškiai nurodo, jog galva sužalota ne
mažiau 4 smūgiais, iš jų ne mažiau kaip 3 į veidą. Tokiu būdu, nuteistųjų
nuomone, ekspertizių išvados yra iš esmės priešingos, bet teismas kažkodėl
remiasi ankstesnio eksperto D. V. išvadomis, nors tas
pats teismas pripažino jas niekinėmis. Iš dalies tai įrodo ir paskutinioji
ekspertizė, kuri taip pat nurodo, kad tikslaus smūgių skaičiaus nustatyti
negalima, o taip pat nėra neginčijamų įrodymų, jog visi smūgiai buvo suduoti
būtent nuteistųjų turėtais įrankiais, nes A. Š. dar ilgą
laiką galėjo būti sąmoningas ir nepraradęs koordinacijos (iš įvykio vietos
apžiūros protokolo matoma, kad A. Š. dar buvo priėjęs
prie garažo durų, o taip pat prie galinių durų, bet nebesugebėjo pro jas
išeiti). Be to, nuteistųjų nuomone, ginčytina ir aplinkybė, kad A. Š. kentė dideles kančias, nes būdamas streso ir trauminio
šoko būsenoje, žmogus skausmo nejaučia.
Apeliaciniuose skunduose dėstomos įvykio
aplinkybės, kad A. K. ir V. K. išėjus nuo automobilio iki garažo, M. D. kartu su G. Š. nuvažiavo iš
kiemo iki pagrindinio kelio, o patys nuteistieji apėjo garažo masyvą ir garaže
užtruko vos kelias minutes, nes nukentėjusiajam sušukus ,,policija“, jie
pasišalino. Prokuroras taip pat mano, kad garaže nuteistieji užtruko vos 1-2
minutes, o antrojoje patalpoje nubuvo užėję. Tačiau apeliantas atkreipia
dėmesį, kad V. Š. (sūnus)
parodė, kad atėjęs į garažą jis atkreipė dėmesį į uždengtą langą ir tik vėliau
pamatė nužudytąjį, nes jis buvo apkrautas įvairiais daiktais. Taigi nuteistieji
per tokį trumpą laiką nebūtų spėję taip smarkiai sumušti nukentėjusiojo,
pagrobti jam priklausančius daiktus, sulaukti, kol jis sukruvins visas
patalpas, praras sąmonę, bei jį apdengti. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį,
kad ant durelių, kuriomis buvo apdengtas velionis, buvo rasta atspaudų bei
biologinių pėdsakų, o taip pat nuorūka (biologiniai pėdsakai nesutapo nei su
vieno iš nuteistųjų) šalia velionio. Be to, įvykio vietoje padarytos pėdsakų
atliejos nesutapo nei su vieno iš nuteistųjų, nei su nužudytojo batų
atspaudais, o ir pats teismas pripažino, kad nuteistieji pagrobė ne visus A. Š. priklausiusius daiktus (nors taip ir liko nenustatyta,
kur jie dingo ar kas paėmė), o tai, apeliantų nuomone, paneigia faktą, kad
garaže nuo jų pasišalinimo daugiau nieko nebuvo.
Nuteistieji kelia versijas, kad
metalizacijos geležimi pėdsakai galvos dešinėje pusėje esančioje žaizdoje
galėjo atsirasti A. Š. suklupus ir tai iš dalies įrodo
įvykio vietoje rastas kruvinas plaktukas bei sužalojimas ant dešinės kojos
kelio sąnario arba nenustatytų asmenų veikla. Apeliantų teigimu, sprendžiant iš
kraujavimo intensyvumo, jų abiejų rūbai bei avalynė turėjo būti sumirkę krauju,
tačiau ant kelnių rasti vos keli nutiškimai, todėl jokiais objektyviai
ištirtais įrodymais nėra paneigta, kad sužalojimus A. Š. galėjo
padaryti dar ir kiti asmenys, nes patys nuteistieji nužudytojo taip stipriai
nemušė.
Nuteistasis A. K. nurodo,
kad ikiteisminio tyrimo metu broliui nusprendus pilnai prisipažinti, jis
atsisakė savo ankstesnių parodymų, kuriuos buvo davęs siekdamas sušvelninti
brolio atsakomybę. Atitinkamai V. K. nurodo,
kad parodymus keitė norėdamas sušvelninti brolio padėtį. Apeliantai neneigia,
kad nukentėjusiajam sudavė su medine lazda, bet, pasak A. K. ,
naudotą metalinį įrankį jis išmetė ir niekas nesurado, o to įrankio metalas
taip ir nebuvo nustatytas. Tuo tarpu V.
K. nurodo, kad medine lazda į galvą smūgiuoti nesitaikė ir to daryti
nenorėjo. Visgi apeliantai pažymi, kad jie visą laiką tvirtino nenorėję
nužudyti A. Š. , todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog
jie veikė tiesiogine tyčia nužudyti.
Apeliantų įsitikinimu, pirmosios
instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jie buvo apsvaigę nuo
alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jie su
broliu išgėrė vos po butelį alaus troškuliui numalšinti, o įspūdis apie
apsvaigimą galėjo susidaryti dėl jų susijaudinimo. Be to, nuteistieji nurodo,
kad jie visą laiką pripažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir
padėjo išaiškinti svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į visas aukščiau
išdėstytas aplinkybes, nuteistieji A. K. ir V. K. prašo Klaipėdos
apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendį panaikinti ir perkvalifikuoti jiems
inkriminuojamą nusikaltimą į lengvesnį arba bent sušvelninti paskirtą bausmę.
Nuteistoji G.
Š. taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03
nuosprendžiu ir mano, kad ji LR BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. numatytos
nusikalstamos veikos neįvykdė, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos
aplinkybių, nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą bei
baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, o byloje esantys įrodymai jos
veikos neleidžia kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. .
Apeliantė nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada,
kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados
apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais
įrodymais. Be to, privalo būti atlikta įrodymų analizė, nurodyti aiškūs
motyvai, kodėl vienais įrodymais vadovaujamasi, kitais ne, o visos abejonės,
jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Apeliantė pažymi, kad ji
visada kategoriškai tvirtino, kad A. K. prašė
„pamokyti" buvusį sutuoktinį A. Š. , t. y. sukelti
jam fizinį skausmą už tai, kad po santuokos nutraukimo nepaliko jos ramybėje.
Nuteistoji paaiškina, kad A. Š. , turėdamas jos buto
raktus (nors po santuokos nutraukimo ji primygtinai prašė juos gražinti ir jis
privalėjo tai padaryti), nuolat atvažiuodavo iš Palangos į nuteistosios butą
Klaipėdoje ir dažniausiai naktimis, būdamas neblaivus, sukeldavo bute triukšmą,
dėl ko psichologiškai buvo traumuojama nepilnametė duktė Jelena, pastoviai
žemindavo G. Š. girdamasis savo lytine potencija su
kitomis moterimis, reikalaudavo lytinių santykių ir net buvo apkrėtęs kūno
parazitais-erkutėmis, nuo ko turėjo gydytis. Būtent neapsikentusi tokio
pasityčiojimo nuteistoji ir paprašė A. K. už 300 Lt
užmokestį sukelti fizinį skausmą buvusiam sutuoktiniui, kad jis daugiau
netrikdytų jos ir dukters gyvenimo bei tuo pačiu, kad iš jo paimtų buto raktus.
Apeliantė nurodo, kad tai buvo vienintelis ir pagrindinis jos nusikalstamos
veikos motyvas, tačiau jo teismas nuosprendyje iš esmės nevertino, nors
nusikaltimo motyvas yra pagrindinis žmogaus elgesį apibūdinantis veiksnys,
kuris yra tiesioginė nusikalstamo elgesio priežastis. Tuo tarpu teismas tik
konstatavo, jog nenustatyta, kad veikos motyvas buvo savanaudiškos paskatos bei
padarė visiškai nepagrįstą prielaidą, kad motyvu galėjo būti kerštas dėl
nutrūkusios santuokos, nes buvusio sutuoktinio draugų G. M. ir
A. V. parodymai apie neva buvusios žmonos grasinimus ir
terorizavimą, visiškai neobjektyvūs ir neparemti jokia faktine bylos medžiaga.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog G.
Š. matė A. K. ir V. K. pasiimtus įrankius smurtui prieš A. Š. vartoti,
nes nuteistoji tai pamatė tik tuomet, kai nuteistieji grįžo iš nusikaltimo
vietos (tai patvirtino ir M. D. )
Apeliantės
nuomone, teismas nepagrįstai A. K. parodymus įvertino kaip
nuoseklius bei padarė išvadas, kad susitarimas tarp nuteistosios ir A. K. apėmė bet kokias pasekmes, išskyrus mirtį. G. Š. pažymi, kad A. K. ikiteisminio
tyrimo metu buvo apklaustas net keturis kartus (t.4. b.l. 4-5, 7-8, 9-10,
13-19) ir visų apklausų metu jis davė skirtingus, t.y. nenuoseklius parodymus
dėl G. Š. prašomų padaryti sužalojimų ribų. Visgi A. K. ne kartą akcentavo, kad jis kategoriškai atsisakė vykdyti
nuteistosios prašymą dėl smūgių sudavimo į lytinius organus, paaiškindamas to
priežastį, kad vyrams tai sukelia labai didelį skausmą. Tokiu būdu, apeliantės
nuomone, iš tokių A. K. nenuoseklių parodymų galima daryti
pagrįstą išvadą, kad susitarimas buvo tik sukelti fizinį skausmą buvusiam
sutuoktiniui, o prašymas suduoti smūgius buvusiam vyrui į lytinius organus buvo
sąlygotas būtent to, kad jis žemino nuteistąją, tyčiojosi iš jos kaip iš
moters, kuri neva nepatenkina jo lytinės potencijos. Be to, reikšminga yra ir
tai, kad A. K. brolis V. K. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.4. b.l.
152-154, 155, 164-166), o vėliau teisme, parodė, kad brolis jam aiškino tik
tai, kad reikės „pamokyti vieną vyrą", bet apie kokį tai jos prašymą
padaryti konkretų sunkų kūno sužalojimą nė neužsimena. Apeliantės nuomone,
minėtais V.
K. parodymais yra
paneigiami A. K. parodymai, kuriuose jis teigia, kad G. Š. matė ar bent turėjo matyti kokį tai įrankį pas jį ir
šiuo įrankiu prašė sužaloti buvusį sutuoktinį, kadangi tokiu atveju tiek V. K. , tiek ir automobilį vairavęs liudytojas M. D. būtų patvirtinę tokius A. K. parodymus.
G. Š. nurodo, kad aptarti įrodymai ir aplinkybės
nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad susitarimas apėmė bet kokias
pasekmes, išskyrus mirtį, o visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti,
privalo būti aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl jos nusikalstama veika turi
būti perkvalifikuota iš BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. į BK 24 str. 5 d.
140 str. 1 d. arba į 138 str. 2 d. 9 p. (ikiteisminio tyrimo metu tokia
kvalifikacija ir buvo pateikta). Tokią veikos kvalifikaciją apeliantė grindžia
dar ir tuo, kad teismas atsisakė pripažinti ją kalta pagal BK 24 str. 4 d. ir 6
d., 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p., tuo patvirtindamas A. K. parodymų
nenuoseklumą ir abejojimą jais, o tokią poziciją išreiškė valstybinis
kaltintojas, kadangi tam byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos
būtų galima pripažinti įrodymais.
Nuteistoji taip
pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos, A. K. ir
V. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimo: V. Š. (sūnui) 100000 (šimtą tūkstančių) litų; V. Š. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų; V. Š. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, kadangi
akivaizdu, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala buvo padaryta ir priteista dėl
sūnaus ir tėvo mirties, o ne dėl sukurstymo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą.
Atitinkamai G. Š. mano, kad tarp jos veikos ir padarytos
žalos nėra priežastinio ryšio (teisine prasme) ir būtent tokią nuomonę
(poziciją) baigiamojoje kalboje pareiškė valstybinis kaltintojas. Todėl teismas
be pagrindo, neteisėtai, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas,
priteisė iš G. Š. solidariai atlyginti neturtinę žalą
nukentėjusiesiems. Be to, nuteistoji atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam V. Š. padarytą turtinę žalą, susijusią su
laidojimo išlaidomis, teismas priteisė tik iš A. K. ir V. K. , tuo besąlygiškai pripažindamas nebuvimą
priežastinio ryšio tarp G. Š. veikos ir padarytos žalos.
Nuteistoji taip
pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, paskirdamas jai didesnę nei BK 135
str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę nesivadovavo
bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmę paskyrė kaip
asmeniui, pripažintam pavojingu recidyvistu (BK 56 str. 2 d.), nors iki šios
nusikalstamos veikos padarymo nė karto nebuvo padariusi net menkiausio teisės
pažeidimo, jau nekalbant apie nusikaltimą. Tokiu būdu teismas be jokio
pagrindo, nesant byloje objektyvių duomenų, skiriamos griežtos bausmės motyvu
nurodė nukentėjusiųjų ir liudytojų (buvusio sutuoktinio draugų G.
M. ir A. V. ) parodymus, kuriais jie nuteistąją
charakterizavo kaip kerštaujančią, piktą moterį, grasinusią buvusiam
sutuoktiniui susidoroti ir teismo nuomone šios aplinkybės rodo G.
Š. didelį pavojingumą visuomenei.
Atsižvelgiant
į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistoji G. Š. prašo objektyviai
ir teisingai įvertinti byloje surinktus duomenis dėl jos kaltės pagal inkriminuotą
nusikalstamą veiką, kvalifikacijos ir bausmės dydžio bei civilinio ieškinio,
susijusio su neturtinės žalos priteisimo teisėtumu, o Klaipėdos apygardos
teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį jos atžvilgiu pakeisti ir nusikalstamą
veiką iš LR BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į LR BK 24 str.
5 d. 140 str. 1 d. arba į 138 str. 2 d. 9 p. bei paskirti teisingą bausmę o
taip pat panaikinti solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis
ir civilinis ieškovas V. Š. taip
pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu ir nurodo,
kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą G. Š. įvykdytą
veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą
ir tokiu būdu pateikto kaltinimo nepagrįstai neišnagrinėjo bei nepriėmė dėl jo
atskiro procesinio sprendimo. Nukentėjusiojo nuomone, G. Š. pagal
byloje esančius įrodymus turi būti teisiama už tai, kad būdama V. Š. mama ir nužudytojo A. Š. buvusi sutuoktinė, subūrė organizuotą
grupę, kurioje dalyvavo A. K. , kuris į nusikalstamą veiką
bendravykdytojais įtraukė vaiką - savo nepilnametį brolį V. K. bei kitą asmenį – M. D. , parengė nusikalstamą veiką - tyčia nužudyti
kitą žmogų - A. Š. dėl savanaudiškų paskatų, ir organizuotos grupės nariams padėjo
įvykdyti šią nusikalstamą veiką duodama jiems patarimus, teikdama priemones ir
šalindama kliūtis, o būtent: turėdama tikslą nužudyti dėl savanaudiškų
paskatų savo buvusį sutuoktinį ir nukentėjusiojo V. Š. tėvą A. Š. , kad
ateityje užvaldyti jo turtą ir atkeršyti už nesėkmingą santuoką, 2005-10-16 apie vidurdienį, Kalipėdos miesto
turguje, esančiame Tilžės g., G. Š. , kaip nusikalstamos
veikos organizatorė, kuri parengė nusikalstamą veiką ir padėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką, pažadėdama 300 Lt. (trijų šimtų
litų) dydžio atlygį, suorganizavo organizuotą
grupę, kurioje dalyvavo A. K. , kuris į nusikalstamą veiką
bendravykdytojais įtraukė vaiką - savo
nepilnametį brolį V. K. bei kitą asmenį – M. D. ,
suteikusį transporto priemonę - lengvąjį automobilį "O.
V. ", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir
veikdama bendrininkų grupėje su A. K. , V.
K. ir
M. D. , 2005-10-16 apie 17 val.30 min., M.
D. visus kartu nuvežus prie jos nurodyto garažo, nekilnojamojo turto
kadastro ir registro bylos plane žymimo indeksu (duomenys neskelbtini)
priklausančio A. Š. , adresu autogaražų bendrija (duomenys
neskelbtini), tiesiogiai nurodė garažą, kuriame buvo A. Š. , kad organizuotos
grupės nariai - A. K. , V. K. ir M. D. tyčia nužudytų A. Š. , o G. Š. laukė lengvajame
automobilyje iki kol bus įvykdyta jos parengta nusikalstama
veika. Tuoj po to, 2005-10-16, apie 19 val., G. Š. tiesiogiai nurodžius į prie garažo automobiliu
"N. P. ", valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) atvykusį A. Š. ir jam įėjus į garažą, pro atviras duris į garažą
įsibrovė A. K. ir V. K. , kurie toliau
vykdydami G. S. nurodymus tyčia panaudojo fizinį smurtą A. Š. atžvilgiu
- A. K. pargriovus A. Š. ant žemės, pasikeisdami vienas su kitu sudavė daugybinius smūgius kojomis, medine lazda ir
metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, iš viso suduodami ne mažiau kaip 20-30 smūgių ir šio smurto pasėkoje padarė A. Š. sunkius
pavojingus gyvybei kūno sužalojimus, tuo jam sukeliant dideles fizines kančias
bei skausmą, o pavojingų gyvybei kūno sužalojimų pasėkoje A.
S. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu G. Š. , organizuodama ir padėdama įvykdyti A. Š. tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, jį žiauriai mušant
ir kankinant, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
24 str. 4 d. ir 6d,, 129 str. l d. 6 p. ir 9 p.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V.
Š. taip
pat pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas taip pat nepagrįstai sumažino neturtinės
žalos dydį ir priteisė jam tik 100000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, nes V.
Š. ryšiai su tėvu buvo
labai artimi, o mama tėvo atžvilgiu dažnai
elgėsi netinkamai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusysis
ir civilinis ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendį G. Š. atžvilgiu pakeisti ir nuteisti ją pagal LR BK 24 str.
4 ir 6 d., 129 str. 1 d. 6 ir 9 p., bei atitinkamai paskirti griežtesnę
bausmę, o pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti
visiškai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje
nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius
skundus atmesti. Nuteistieji A. K. , V. K. ir G. Š. prašė jų
apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų A. K. ,
V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai
atmetami. Nuteistosios G. Š. apeliacinis skundas
tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai
ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos
aplinkybes, pagrįstai A. K. ir V. K. pripažino kaltais padarius LR BK 129 str. 2
d. 6, 9 p. numatytą nusikaltimą bei paskyrė teisingas bausmes. Visgi
tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, teismas netinkamai įvertino
nuteistosios G. Š. veiksmų įtaką sutrikdant sveikatą bei
nužudant A. Š. bei tokiu būdu netinkamai pritaikė
civilinės materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už kelių
asmenų bendrai padarytą žalą.
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir V. K. nurodo,
kad pirmosios instancijos eismas nepakankamai išnagrinėjo ekspertizės aktų
išvadas, nes jose nurodomas skirtingas A. Š. suduotų
smūgių į galvą skaičius, o byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent
nuteistųjų turėtais įrankiais buvo suduoti visi smūgiai. Tačiau, visų pirma,
atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės aktu Nr. EKM 44(151)/07(01) tik
konstatuota, jog galva buvo sužalota ne mažiau kaip 4 (keturiais) smūgiais
tyrimui pateikta lazda ar kitu panašių savybių daiktu Tačiau iš bylos
aplinkybių aišku, kad smūgiai į galvą nukentėjusiajam buvo suduoti ne tik
nuteistųjų turėta medine lazda, bet ir kitu įrankiu (iš specialisto išvados Nr.
254/05(01) aišku, kad sužalojimas nukentėjusiojo kaktos viršutinės dalies
dešinėje pusėje padarytas daiktu ar įrankiu, kurio paviršius turėjo savybę
palikti metalizacijos geležimi pėdsakus). Atitinkamai ekspertizės akte Nr. EKM
44(151)/07(01) taip pat konstatuota, jog smūgių galėjo būti ir daugiau, ypač
jei smūgiai buvo suduoti mažesnio kontaktavusio paviršiaus kietais bukais
daiktais, tačiau tikslaus jų skaičiaus nustatyti negalima. Tokiu būdu, teisėjų
kolegijos nuomone, ekspertizės aktuose Nr. 2095/06(03) ir Nr. EKM
44(151)/07(01) esminių prieštaravimų dėl nukentėjusiajam į galvą suduotų smūgių
skaičiaus nėra. Be to, tai, kad nuteistieji, vartodami smurtą A.
Š. atžvilgiu, naudojo medinę bei metalinę prasiilginančią lazdas nustatyta
ir pačių A. K. , V. K. parodymais bei juos patvirtinančiais nuteistosios G. Š. , liudytojų M. D. , J. J. parodymais bei specialisto išvada Nr. 388 (ant
savadarbės beisbolo lazdos rastas A. Š. kraujas).
Pažymėtina ir tai, kad pats A. K. dar pirmosios jo
apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė įvykio metu nukentėjusiajam sudavęs
pagaliu apie 15-20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas bei panašų smūgių
skaičių daiktu panašiu į pagalį ar armatūrą į galvos sritį ir kitas kūno vietas
sudavė jo bendrininkas. Atitinkamai jau specialisto išvadoje Nr. M 938/05(03)
nurodyta, jog sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie
paaiškinami nuo 20 iki 30 smūgių keliais įrankiais. Ekspertizės akte Nr. EKM
44(151)/07(01) taip pat nurodyta, kad A. Š. mirtis įvyko
prieš 8-14 valandų iki jo lavono apžiūrėjimo įvykio vietoje laiko (2005-10-17
11.00 val.), o kažkurį laiką (tiksliai nustatyti jo negalima, nes tai galėjo
tęstis ne tik dešimtimis minučių, bet ir valandomis iki antrinio sąmonės
sutrikimo dėl galvos smegenų pabrinkimo) A. Š. galėjo
būti aktyvus, nors orientacija aplinkoje galėjo būti sutrikusi. Tiesa,
apeliantai ginčija, kad A. Š. koordinacija nebuvo
sutrikusi, nes jis buvo priėjęs prie durų, tačiau šią aplinkybę ekspertai
įvertino atlikdami ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKM 44(151)/07(01) ir
abejoti ekspertų išvada dėl A. Š. orientacijos sutrikimo
teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu, nors A.
Š. mirties laikas tiksliai ir nenustatytas, tačiau įvertinant tai, kad po
patirtų sužalojimų A. Š. dar buvo aktyvus (ekspertizės
aktas Nr. EKM 44(151)/07(01), o taip pat įvykio vietos apžiūros metu nustatyti
sutepimai krauju, rodantys nukentėjusiojo blaškymąsi esant sutrikusiai
orientacijai patalpoje po patirtų sužalojimų), nukentėjusiojo mirties laikas iš
esmės atitinka nustatytą A. K. ir V. K. smurto prieš A. Š. vartojimo
laiką (2005-10-16 apie 19 val.), o abiejų nuteistųjų tik teisme iškelta
gynybinė versija apie tai, kad galbūt A. Š. galėjo
sumušti dar kažkas po jų pavartoto smurto, niekuo nepagrįsta. Tiesa, nuteistieji
nurodo, kad A. Š. garaže užtruko vos kelias minutes,
todėl negalėjo jo taip stipriai sužaloti, o juo labiau vėliau, nukentėjusiajam
praradus sąmonę, apkrauti jo įvairiais daiktais. Iš liudytojo J.
J. , o taip pat nuteistosios G. Š. parodymų ikiteisminio
tyrimo metu (T. 3, b. l. 58-59) aišku, jog nuteistieji A. K. ir
V. K. smurtą prieš A. Š. vartojo apie 5 minutes laiko, tačiau iš pačių
nuteistųjų parodymų taip pat aišku ir tai, kad A. Š. pargriautas
ir mušamas nesipriešino, o nuteistieji smūgius nukentėjusiajam sudavė iš anksto
pasiruošta savadarbe medine beisbolo lazda ir metaliniu strypu, todėl, teisėjų
kolegijos nuomone, visiems nustatytiems sužalojimams padaryti kelių minučių
visiškai pakako. Taigi, nors byloje nėra tiksliai nustatyta, kuriuo konkrečiu
įrankiu padarytas kiekvienas iš nustatytų sužalojimų, tačiau tai ir nėra
būtina, o atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijai
nekelia jokių abejonių, kad visus sužalojimus A. Š. medine
bei metaline lazdomis padarė nuteistieji A. K. ir V. K. .
Apeliantai pažymi, kad pats V. Š. parodė, jog nužudyto
tėvo radimo metu pastarasis buvo apmestas visokiais daiktais, tačiau byloje
nustatyta (ekspertizės aktas Nr. EKM 44(151)/07(01), 2005-10-17 įvykio vietos
apžiūros protokolas), kad nukentėjusiojo orientacija patalpoje buvo sutrikusi,
todėl įvairūs daiktai ant nukentėjusiojo galėjo atsirasti įvairiomis
aplinkybėmis (pačiam bandant apsidėti bet kokiais pašaliniais daiktais ir tokiu
būdu sušilti (iš dalies tai rodo ir nužudytojo kūno padėtis) ar kt.), tačiau
teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nėra laikytini
įrodymu, nes nužudytojo apkrovimas daiktais nėra matomas iš 2005-10-17 įvykio
vietos apžiūros protokolo (T. 1, b. l. 5-31), o taip pat tai nei patvirtina,
nei paneigia kokią nors aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai
(LR BPK 20 str. 3-5 d.), nes daiktai ant nukentėjusiojo galėjo atsirasti ne tik
pašalinių asmenų pagalba, tačiau ir paties nukentėjusiojo veiksmų pasekoje.
Atitinkamai jokios įrodomosios reikšmės neturi ir įvykio vietoje ant žemės
netoli nužudytojo rasta nuorūka, nes atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad ant
jos aptikti biologiniai pėdsakai nepriklauso ne tik A. K. ar
V. K. , bet ir A. Š. , V. Š. ar
G. Š. (2006-03-16 specialisto išvada Nr. 9859), o nuorūka
įvykio vietoje galėjo atsirasti gerokai iki nusikaltimo padarymo. Be to,
apeliantai pažymi ir tai, kad įvykio vietoje padarytų pėdsakų atliejos nesutapo
su jo, brolio ar nužudytojo batų atspaudais, nors savo dalyvavimo sužalojant A. Š. jie ir neginčija. Nuteistieji nurodo, kad įvykio
vietoje biologinių pėdsakų rasta ant durelių, kuriomis buvo pridengtas
nukentėjusysis, tačiau iš 2006-03-16 specialisto išvados Nr. 9859 aišku, kad
nustatyti jų priklausomybės nepavyko. Atitinkamai įvykio vietoje paimti rankų
pėdsakai yra netinkami asmeniui identifikuoti (T. 1, b. l. 123). Visgi tam
tikrų pėdsakų priklausomybės nenustatymas negali būti vertinamas kaip
nuteistuosius teisinanti aplinkybė, o teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,
kurioje konkretūs asmenys kaltinami padarę konkrečias nusikalstamas veikas,
pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, ar byloje yra
pakankamai įrodymų, pripažinti asmenis kaltais jiems inkriminuojamų
nusikalstamų veikų padarymu. Be to, kiekvienoje situacijoje įrodymai dažnai
būna skirtingi, todėl faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti būtina vadovautis
tuo, kas yra, o ne tuo kas galbūt galėtų būti, tačiau nėra. Atitinkamai,
teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantai nepagrįstai kaip juos teisinančią
aplinkybę nurodo tai, kad taip ir liko nenustatyta, kur dingo kai kurie A. Š. daiktai (laikrodis, 500 litų, dokumentų dėklas), nes
ši kaltinimo dalis pašalinta tiesiog nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų
nuteistiesiems A. K. ir V. K. pagrobus minėtus daiktus, o tuo pačiu liko
nenustatyta, ar nužudytasis apskritai visus tuos daiktus turėjo.
Aiškindami galimą metalizacijos geležimi
pėdsakų susidarymo mechanizmą nuteistieji kelia versiją apie tai, kad galbūt
jie galėjo susidaryti suklupus nukentėjusiajam ir tai rodo įvykio vietoje
rastas kruvinas plaktukas. Tačiau iš pačių nuteistųjų A. K. ir
V. K. parodymų bei juos
patvirtinančių G. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu
(T. 3, b. l. 58-59) aišku, kad parkritusį ant grindų A. Š. nuteistieji
daužė medine ir metaline lazdomis, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu,
teigti, kad metalizacijos geležimi pėdsakai, rasti nužudytojo kaktos dalyje,
buvo padaryti ne metaline lazda, o kažkokiu kitu įrankiu nėra pagrindo, o
metalo rūšis pagal metalizacijos pėdsakus iš viso nėra nustatoma. Atitinkamai
tai, jog praktiškai nesipriešinantis A. Š. buvo mušamas
metaliniu strypu ir lazda (A. K. parodymų patikrinimo
vietoje protokolas (T. 4, b. l. 30-36) sąlygojo pakankamai nedaug A. Š. kraujo pėdsakų radimą ant A. K. drabužių.
Be to, sprendžiant apie turėjusius išlikti kraujo pėdsakus ant nuteistųjų batų ir
drabužių, būtina atsižvelgti, kad iš karto po patirtų sužalojimų nekentėjusysis
nebuvo ir negalėjo būti toks, koks buvo rastas kitą dieną įvykio vietos
apžiūros metu, nes būtina atsižvelgti į kraujavimą po patirtų sužalojimų. Visgi
nuteistųjų deklaratyvus teiginys, kad būdamas stresinėje būsenoje ar ištiktas
trauminio šoko, žmogus nejaučia skausmo, yra niekinis. Tuo tarpu tai, kad A. Š. buvo nužudytas itin žiauriai, rodo panaudoti įrankiai
(medinė savadarbė beisbolo lazda ir metalinis strypas), suduotų smūgių
skaičius, lokalizacija (galvą ir visas kitas kūno vietas, kur tik pataikė),
todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų
A. K. ir V. K. veika
visiškai pagrįstai kvalifikuota kaip pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Be to,
visų nuteistųjų parodymais nustatyta, kad smurtą prieš A. Š. A. K. ir V.
K. vartojo siekdami materialinės naudos (G. Š. buvo
pažadėjusi 300 litų atlygį), todėl nuteistųjų A. K. ir V. K. veika taip pat
pagrįstai kvalifikuota ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.
Apeliantai nesutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad medine lazda smūgiavo A. K. ,
o metaline – V. K. , nes,
nuteistųjų teigimu, eidami į garažą jie apsikeitė įrankiais. Tačiau pažymėtina,
jog tai, kad A. K. A. Š. smūgiavo
medine lazda, o V. K. –
metaliniu strypu, A. K. tvirtino viso ikiteisminio tyrimo
metu (T. 4, b. l. 4-5, 7-8, 9, 10, 13-19), todėl tuo abejoti teismas neturi
pagrindo. Tuo tarpu A. K. versija, kad nurodydamas, jog
jis smūgiavo medine lazda, norėjo padėti broliui, visiškai nepagrįsta, nes,
kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai konkrečiu atveju
neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (nuteistieji veikė
bendrai ir abu sudavė smūgius į galvą). Nuteistųjų A. K. ir
V. K. nuomone, neatitinka
tikrovės ir teismo išvada dėl tiesioginės tyčios jų veikoje, tačiau Klaipėdos
apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendyje konstatuota, jog nuteistieji supratę
savo veiksmais galintys atimti gyvybę ir, nors byloje nėra duomenų apie siekį
nužudyti A. Š. , tačiau sąmoningai leido tokioms
pasekmėms kilti. Tokiu būdu, nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė
tikslios tyčios rūšies, tačiau atsižvelgiant į minėtas teismo išvadas aišku,
kad teismas nustatė, jog A. K. ir V. K. veikė netiesiogine tyčia ir, atsižvelgiant į
byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas tokia teismo išvada
neturi pagrindo abejoti. Be to, iš visų anksčiau išdėstytų įrodymų akivaizdu,
jog abiejų nuteistųjų tyčia buvo bendra, abu nuteistieji sudavė smūgius
nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, o nuo patirtų daugybinių sunkių
galvos sužalojimų nukentėjusysis mirė (specialisto išvada Nr. 938/05(03), todėl
A. K. ir V. K. pagrįstai
pripažinti kaltais dėl A. Š. nužudymo.
Nuteistųjų A. K. ir
V. K. teigimu, Klaipėdos
apygardos teismas nepagrįstai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino
tai, kad nusikaltimą jie padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų
atsakomybę sunkinančia pripažino LR BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodytą aplinkybę.
Patys nuteistieji neneigia prieš įvykį vartoję alkoholį (alų) ir teisme parodė,
kad per dieną buvo išgėrę po 3 butelius alaus. Alkoholio vartojimo faktą
patvirtino ir liudytojas M. D. , kuris teisme parodė, kad
Koroliovai važiuojant buvo išgėrę po 2 butelius alaus. Alkoholio vartojimo
faktą kelionės į Palangą metu patvirtino ir nuteistoji G. Š. ,
kuri taip pat nurodė, kad atvykus į Palangą Koroliovai dar du kartus pirko
alaus, o vaikinai jai atrodė susijaudinę (T. 3, b. l. 58). Tokiu būdu faktas,
kad A. K. ir V.
K. iki smurto prieš A. Š. vartojimo buvo
apsvaigę nuo alkoholio, nekelia jokių abejonių. Atitinkamai iš pačių nuteistųjų
ir G. Š. parodymų aišku, kad visų nuteistųjų tikslas buvo
kuo skaudžiau sumušti A. Š. . Tačiau iš bylos aplinkybių
aišku, kad A. K. ir V. K. peržengė susitarimo su G.
Š. ribas ir suduodami daug smūgių įrankiais (medine lazda bei metaliniu
strypu), kurių netgi kiekvienas smūgis atskirai buvo pavojingas nukentėjusiojo
sveikatai ar net gyvybei, itin žiauriai jį nužudė. Tiesa, pirmosios instancijos
teismo posėdyje apklaustas V. K. negalėjo
pasakyti, ar alkoholis jį paveikė, o A. K. teigė, kad
alkoholis neturėjo įtakos jo vartotam smurtui. Visgi, teisėjų kolegijos
įsitikinimu, sprendžiant iš prieš nužudytąjį pavartoto smurto intensyvumo, dėl
ko net buvo peržengtos susitarimo su G. Š. ribos kuo
smarkiau sumušti A. Š. , apsvaigimas nuo alkoholio turėjo
didelės įtakos A. K. ir V. K. įvykdant LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.
numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, o taip pat padėjo išaiškinti nusikaltimą, o savo dalyvavimo niekuomet neneigė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nepripažino visiškai pagrįstai. Tačiau, visų pirma, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tuo tarpu A. K. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu iš viso neparodė nieko apie įvykdant nusikaltimą dalyvavusį brolį V. K. , o parodė, jog nusikaltimą įvykdė su nepažįstamu asmeniu, o pagalį, kuriuo vėliau mušė nukentėjusįjį, susirado eidamas link garažo ir pan. (T. 4, b. l. 4). Atitinkamai teisme A. K. ėmė kelti versiją, kad nukentėjusįjį nužudė kažkas kitas jau po jų pavartoto smurto A. Š. atžvilgiu, nors teisme nustatyta, jog visus smūgius sudavė A. K. su V. K. ir atitinkamai būtent nuo jų padarytų sužalojimų A. Š. mirė. Tokiu būdu V. K. parodymai vertintini tik kaip prisipažinimas iš dalies, todėl nuteistajam A. K. pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikaltimą ar joje dalyvavusius asmenis. Tuo tarpu V. K. , nors pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo (dėl įtarimo LR BK 24 str. 3 d., 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo įvykdymo), tačiau vėliau parodymus duoti atsisakė, o pareiškus įtarimą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. numatyto nusikaltimo įvykdymu, parodė, jog visus sužalojimus medine lazda nukentėjusiajam padarė jis vienas, o brolis tik stebėjo aplinką ir į garažą net nebuvo užėjęs (T. 4, b. l. 164-166). Taigi V. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, jo parodymai dėl faktinių įvykio aplinkybių skirtingų apklausų metu skyrėsi iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. atsakomybę lengvinančia nepripažino LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės. Be to, pažymėtina, jog motyvai, dėl kurių nuteistieji duoda netikslius parodymus ar juos keičia, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui reikšmės neturi.
Kaip jau anksčiau minėta, nuteistųjų
veika atimant gyvybę A. Š. , visiškai pagrįstai
kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. ir kvalifikuoti nuteistųjų veiką
pagal kitus LR BK straipsnius nėra pagrindo. Tuo tarpu nuteistųjų veikos
kvalifikavimo pagal LR BK 178 str. 1 d. (A. K. – taip pat
ir LR BK 159 str.) apeliantai neginčija. Visgi nuteistieji A.
K. ir V. K. prašo
sušvelninti jiems paskirtą bausmę, atsižvelgiant į jų atsakomybę lengvinančias
aplinkybes. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu jokių
nuteistųjų A. K. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių
nenustatyta, o apeliacinės instancijos teismas LR BK 59 str. 1 d. 2 p.
numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistiesiems taip pat
nepripažįsta. Atitinkamai skirdamas bausmes A. K. ir V. K. , pirmosios instancijos
teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį
(įvykdytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes),
kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), įvykdytų nusikaltimų tikslą (siekiant
pasipelnyti), asmenybes (A. K. teistas, charakterizuojamas
neigiamai; V. K. neteistas),
atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybę
sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Be to, vertindama
pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems A. K. ir V. K. paskirtų bausmių
pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad visi nusikaltimai, už kuriuos
nuteisti A. K. ir V. K. , baigti, o A. Š. nužudytas
peržengiant susitarimo su nusikalstamų veikų iniciatore ribas. Be to,
atsižvelgiama į tai, kad abu nuteistieji buvo LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.
bendravykdytojai, vykdant nusikaltimą panaudojo įrankius, kurie panaudojant
juos smūgiams suduoti kelia didelį pavojingumą ne tik sveikatai, bet ir
gyvybei, o abiejų vaidmuo įvykdant šį nusikaltimą buvo lygiavertis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. K. už LR BK 129 str.
2 d. 6, 9 p. paskirta didesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė nėra per
griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti ir A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, nes
subendrinant bausmes, paskirtas pagal LR BK 159, 178 str., 129 str. 2 d. 6 p.,
9 p., taikytas bausmių apėmimo būdas, o galutinė bausmė tolygi bausmei,
paskirtai pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. Tuo tarpu skiriant bausmę V. K. atsižvelgta tiek į tai,
kad jis anksčiau neteistas, tiek į tai, jog nusikaltimo padarymo metu buvo
nepilnametis ir, taikant LR BK 91 str. 3 d. nuostatas, paskirta žymiai mažesnė
negu vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios švelninti nėra pagrindo
Atitinkamai apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 1
d. ir 129 str. 2 d. 6, 9 p., paskirta bausmė tolygi bausmei, paskirtai pagal LR
BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. ir nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra aiškiai per
griežta.
Nuteistoji G. Š. nurodo,
kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė,
atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nepašalinti
prieštaravimai, neišdėstyti motyvai dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo
įrodymais, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, tačiau
apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtiems
deklaratyviems teiginiams konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Antai
nuteistoji nurodo, kad jos veikos motyvas buvo paties vyro ją žeminantis
elgesys po santuokos, o ne kerštas dėl nutrūkusios santuokos. Tačiau, visų
pirma, nuteistosios ginčijami nusikalstamos veikos motyvai (kerštas dėl
nutrūkusios santuokos ar buvusių sutuoktinių elgesys po santuokos) konkrečiu
atveju neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tiesa,
nusikalstamos veikos motyvai turi būti įvertinti skiriant bausmę, tačiau
įvertinus nuteistosios G. Š. , liudytojų G.
M. , A. V. , J. Š. parodymus akivaizdu, kad nusikaltimą G. Š. įvykdė dėl asmeninių paskatų (buvusių sutuoktinių
tarpusavio santykių). Iš kitos pusės, akivaizdu, jog sukurstyti G. Š. nuteistieji A. K. ir V. K. nusikalstamą veiką
įvykdė siekdami turtinės naudos (siekdami gauti iš G. Š. 300
litų), t. y. dėl savanaudiškų paskatų, o visų bendrininkų veika, esant bendrai
tyčiai, kvalifikuojama pagal nusikaltimo vykdytojo(-ų) padarytą nusikalstamą
veiką numatantį baudžiamojo kodekso straipsnį su nuoroda arba be nuorodos
(priklausomai nuo vaidmens) į LR BK 24 atitinkamas dalis. Tiesa, konkrečiu
atveju jau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad turėdami bendrą tikslą
kuo labiau sumušti A. Š. , nusikaltimo vykdytojai
peržengė susitarimo su kurstytoja G. Š. ribas. Tačiau
teisėjų kolegija pažymi, jog vykdytojų ekscesas negali eliminuoti bendro
visiems nuteistiesiems savanaudiškų paskatų požymio, kuris esant vykdytojo
ekscesui turi būti vertinamas kaip nusikalstamą veiką, kurią apėmė bendrininko
tyčia, kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė tuo atveju, jeigu atitinkamame
baudžiamojo kodekso straipsnyje savanaudiškos paskatos nėra nusikalstamą veiką
kvalifikuojantis požymis. Atitinkamai LR BK 135 str. 2 d. 9 p. savanaudiškos
paskatos yra numatytos kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl
nuteistosios veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 5 d. ir
135 str. 2 d. 9 p. Tiesa, apeliaciniame skunde G. Š. nurodo,
jog apie kokį nors konkretų jos prašymą padaryti nukentėjusiajam konkretų sunkų
kūno sužalojimą iš viso nėra duomenų, todėl, jos nuomone, veika turėtų būti
perkvalifikuota iš LR BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. į LR BK 24 str. 5 d.,
140 str. 1 d., tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks nuteistosios
prašymas yra visiškai nepagrįstas. Antai apeliantė nurodo, kad tiek ikiteisminio
tyrimo metu, tiek teisme ji kategoriškai teigė nemačiusi jokių įrankių pas
nuteistuosius, o pamatė tik šiems grįžus iš nusikaltimo vietos, tačiau dar
ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti ir pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu) G. Š. parodė, kad V. K. išeidamas su savimi turėjo panašų į vamzdį
metalinį daiktą, kuris išsitraukdavo kaip teleskopas, o A. K. turėjo
kažkokį ilgą pagalį ar panašiai (T. 3, b. l. 58-59). Atitinkamai, nors
apeliantė nurodo, kad jokių įrankių nematė ir M. D. ir
tai neva patvirtina jos parodymus, tačiau pats M. D. nei
ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teisme metu), nei teisme neneigė davęs A. K. medinę
savadarbę beisbolo lazdą prieš vykstant į Palangą. Atitinkamai dar 2006-03-22
vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė,
kad G. Š. automobilyje matė jo turėtą medinę lazdą, nes
nuteistoji sėdėjo už vairuotojo, o lazdą jis sėdėdamas priekyje buvo pasidėjęs
prie kojų, ir G. Š. dar pasakė, kad su tokia lazda gerai
sužalotų lytinius organus A. Š. . Tokiu būdu,
atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijai nekelia jokių
abejonių, kad nuteistoji G. Š. iš anksto matė įrankius,
kurie bus panaudoti sumušant jos vyrą ir tam pritarė. Apeliantė mano, kad ją
neva teisina tai, jog A. K. parodymai apie pačios
nuteistosios prašyto pavartoti smurto intensyvumą ir siektų pasekmių nėra
nuoseklūs, o ir pats V. K. apie
jokį konkretų nukentėjusiajam siektą padaryti kūno sužalojimą neužsiminė, o tik
parodė, jog siekė „pamokyti“ G. Š. buvusį vyrą. Visgi,
teisėjų kolegijos nuomone, A. K. skirtingų apklausų metu
duoti parodymai dėl G. Š. prašyto pavartoti smurto prieš A. Š. intensyvumo ir sužalojimų sunkumo („biškį sumušti“,
„ištiesinti kuprą“, „sumušti“, „sulaužykit koją ar panašiai, kad jis nepapultų
į reanimacijos skyrių, o į traumatologinį“, „stipriai sumušti“, „suduoti
smūgius į tarpukojį, į akį, į veidą, kad būtinai matytųsi kraujosruvos“,
„sulaužyti ranką pasakė tiksliai, kai pasakiau, jog nespirsiu į klyną“) neduoda
pagrindo šiuo atžvilgiu vertinti A. K. parodymų kaip
nenuoseklių ir jais nesiremti. Priešingai, pati nuteistoji teisme patvirtino
norėjusi, kad A. Š. nuteistieji duotų į akį, tarp kojų,
nors apklausos ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 58-59) parodė siekusi
tiesiog nesmarkiai sumušti nukentėjusįjį. Be to, dar pirmosios apklausos
ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 4-5) A. K. parodė,
kad jiems su broliu grįžus į automobilį G. Š. klausė, ar
gerai sudaužė, o jie atsakė, kad gerai, buvo normaliai kraujo. Tokiu būdu,
atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos
įsitikinimu, nors nuteistoji G. Š. nusikaltimu siektų
pasekmių savo sąmonėje ir nedetalizavo (sveikatos sužalojimo masto nustatymas
apskritai reikalauja specialių žinių), tačiau suprato, jog jos veiksmai
užsakant kitus asmenis sužaloti nukentėjusįjį, kelia pavojų A.
Š. sveikatai, numatė, kad jos vyrui bus sutrikdyta sveikata ir to siekė, o
sveikatos sutrikdymo masto savo sąmonėje nedetalizavo ir norėjo bet kaip kuo
sunkiau sužaloti A. Š. , t. y. veikė tiesiogine
neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu. Atitinkamai tiesioginės neapibrėžtos
tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, o konkrečiu
atveju nustačius vykdytojų ekscesą viršijus susitarimo ribas, - pagal
sunkiausius siektus padarinius. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu,
nuteistoji G. Š. pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2
d. 9 p. pripažinta kalta ir nuteista visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Apeliaciniu skundu G.
Š. taip pat nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo V. Š. (nužudytojo sūnui), V. Š. ir V. Š. (nužudytojo tėvui) priteisimo solidariai iš G. Š. , A. K., V. K. ir mano, kad tarp jos
veikos ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio, nes neturtinė žala atsirado
būtent dėl gyvybės atėmimo, o ne dėl sveikatos sutrikdymo. Be to, nuteistoji
pažymi, kad nukentėjusiajam V. Š. (sūnui)
padarytą turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, teismas priteisė tik
iš A. K. ir V.
K. bei tokiu būdu padarė prieštaringas išvadas dėl žalos priteisimo
iš G. Š. . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija pažymi, kad tai, jog tragiškos pasekmės (viršijus susitarimo ribas)
kilo dėl nuteistųjų A. K. ir V. K. nusikalstamų veiksmų, nuosprendyje
konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Visgi pirmosios instancijos
teismas taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos kurstytoja ir iniciatorė buvo
G. Š. ir be jos nusikalstamo sumanymo nebūtų kilusios
jokios pasekmės, todėl ji kaip ir A. K. bei V. K. turi atlyginti
neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį, kad solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žala nukentėjusiajam
padaroma bendrais kaltininkų veiksmais (LR CK 6.279 str. 1 d.). Be to,
solidarioji atsakomybė taikoma ir tais atvejais, kai žala galėjo atsirasi dėl
kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos
atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš šių
asmenų veiksmų, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo
būti įvykio (veiksmų), už kuriuos jie atsakingi, rezultatas (LR CK 6.279 str. 4
d.). Be to, LR CK 6.279 str. 2 d. nurodyta, kad nustatant solidariai atsakingų
asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę.
Atitinkamai byloje nustatyta, kad visi nuteistieji siekė kuo skaudžiau
sutrikdyti A. Š. sveikatą, o nuteistoji G.
Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, neapimančia gyvybės atėmimo. Tuo
tarpu A. Š. nužudė būtent nusikaltimo vykdytojai A. K. ir V. K. ,
kurie veikdami netiesiogine tyčia peržengė susitarimo su G.
Š. ribas. Taigi, įvykus vykdytojų ekscesui, visų nuteistųjų tyčia nebuvo
bendra ir atitinkamai negalima teigti, kad gyvybė atimta visų nuteistųjų
bendrais veiksmais. Be to, byloje konstatavus, jog G. Š. tyčia
vykdant nusikaltimą neapėmė gyvybės A. Š. atėmimo, o tai
įvyko nusikaltimo vykdytojams viršijus susitarimo ribas, nėra pagrindo teigti,
kad nukentėjusysis galėjo būti nužudytas dėl G. Š. veiksmų
(nors ji ir buvo nusikalstamos veikos sutrikdant sveikatą A.
Š. iniciatorė) ir tai negali būti veiksmų, už kuriuos ji pati atsakinga
(sveikatos sutrikdymas) rezultatas. Tokiu būdu G. Š. dėl
gyvybės A. Š. atėmimo negali atsakyti solidariai kartu su
A. K. ir V. K. ,
o iš nuteistosios priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti
išskirtinos, nekeičiant bendrų priteistų civilinių ieškinių dalių. Iš kitos
pusės, negalima paneigti to, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems V. Š. (nužudytojo sūnui), V. Š. ir V. Š. atsirado ir dėl G. Š. veiksmų
užsakant kuo sunkiau sutrikdyti A. Š. sveikatą bei
realizuojant šį sumanymą. Atitinkamai nustatant iš G. Š. priteistinos
neturtinės žalos dalies dydį, atsižvelgiama į tai, kad dėl jos veiksmų A. Š. (A. K. ir V. K. veikiant susitarimo ribose) buvo padarytas
sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistoji G. Š. nesutinka
ir su jai paskirta laisvės atėmimo bausme bei mano, kad ji yra aiškiai per
griežta. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžio aišku, kad
skirdamas bausmę G. Š. pirmosios instancijos teismas
atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą (tiesa, neteisingai pažymėjo, kad nusikaltimas
sunkus, nes LR BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytas nusikaltimas priskiriamas labai
sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), jos vaidmenį (nusikaltimo
iniciatorė), atsakomybę sunkinančias (veiką padarė bendrininkų grupė) ir lengvinančias
(nėra) aplinkybes, o taip pat nuteistosios asmenybę (charakterizuojama kaip
kerštaujanti, pikta moteris). Tiesa, apeliantė ginčija liudytojų G. M. ir A. V. parodymus dėl jos kaip
asmenybės ir nurodo, kad jie buvo A. Š. draugai. Tačiau,
teisėjų kolegijos nuomone, jau vien įvykdyto nusikaltimo aplinkybės (smurto
vartojimą prieš buvusį sutuoktinį užsakė specialiai, nusikaltimui įvykdyti
pasitelkė net du bendrininkus, kurie atitinkamai pasirūpino sužaloti skirtais
įrankiais, nuteistiesiems atsilygino pagal išankstinį susitarimą ir pan.) be
jokios abejonės nuteistąją charakterizuoja neigiamai. Be to, teisėjų kolegija
atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą G. Š. įvykdė
tiesiogine neapibrėžta tyčia, apimančia net sunkų sveikatos sutrikdymą, o
nusikalstamas sumanymas visiškai realizuotas (kilo sunkiausi numatyti
padariniai), nusikaltimą sukurstė įvykdyti dėl asmeninių paskatų (nesugebant
išspręsti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių teisėtu būdu). Tuo tarpu,
nors nuteistoji anksčiau ir nebuvo teista, tačiau LR BK 55 str. nuostatos
taikomos tik asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį, o
ne sunkų nusikaltimą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes,
teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajai G. Š. skirta
bausmė, nežymiai viršijanti LR BK 135 str. 2 d. 9 p. numatyto nusikaltimo
sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Nukentėjusysis V. Š. (sūnus) taip pat nesutinka su Klaipėdos
apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu ir prašo pripažinti G.
Š. kalta pagal jo dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu
pateiktą kaltinimą LR BK 24 str. 4, 6 d. ir 129 str. 2 d. 6 ir 9 p. numatyto
nusikaltimo padarymo ir atitinkamai paskirti griežtesnę bausmę. Tačiau, nors
apeliantas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų (konkrečiai jokių duomenų
nenurodo) pripažinti G. Š. kalta organizavus ir
padėjus įvykdyti savo buvusio sutuoktinio nužudymą, tačiau įrodymų vertinimas
yra išimtinė teismo prerogatyva, o teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamai byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais
nustatyta, kad nuteistoji G. Š. veikė tiesiogine
neapibrėžta tyčia, apimančia bet kokio masto sveikatos sutrikdymus, tačiau
neapimančia gyvybės atėmimo, o LR BK 129 str. numatytas nusikaltimas yra
tyčinis, o už jo padarymą asmuo gali būti pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas
tik tais atvejais, kai byloje esančiais įrodymais yra neabejotinai nustatyta
kaltininko tyčia (tiesioginė arba netiesioginė) atimti gyvybę. Be to,
nuteistasis mano, kad dėl jo prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines
aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį
sunkesnę nusikalstamą veiką, turėjo būti priimtas atskiras nuosprendis. Tačiau
pažymėtina, jog nuosprendis kaip baigiamasis teismo procesinis dokumentas (tiek
pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) yra vienas, o atskiri
nuosprendžiai pagal skirtingus kaltinimus toje pačioje baudžiamojoje byloje
nėra priimami. Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesant pagrindo G. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 5
d. ir 135 str. 2 d. 9 p. į LR BK 24 str. 4, 6 d., ir 129 str. 2 d. 6, 9 p.,
nėra pagrindo ir griežtinti G. Š. Klaipėdos apygardos
teismo 2008-03-03 nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p.
paskirtą bausmę.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. (sūnus) taip pat prašo
visiškai patenkinti jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo dydį. Civiliniu ieškiniu
nukentėjusysis V. Š. prašo
iš G. Š. , A. K. ir V. K. priteisti 500000 (penkis šimtus tūkstančių
litų) neturtinei žalai atlyginti bei nurodo, kad jis pats pirmas rado itin
žiauriai nužudytą tėvą, dėl tėvo netekties patyrė didelius dvasinius
išgyvenimus, neteko tėvo išlaikymo, buvo priverstas mesti mokslus ir eiti
dirbti. Nukentėjusiojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pripažino ir
pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip jau nurodė pirmosios instancijos
teismas nuosprendyje, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia
į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visgi,
nors byloje ir nustatyta, kad A. Š. buvo nužudytas itin
žiauriai, nuteistiesiems A. K. ir V. K. veikiant netiesiogine tyčia dėl savanaudiškų
paskatų, o nukentėjusysis V. Š. pirmas
rado nužudytą tėvą, tačiau įvertinus nuteistųjų turtinę padėtį, teisėjų
kolegijos įsitikinimu, V. Š. priteista
pakankamai didelė 100000 Lt (šimto tūkstančių litų) pinigų suma (20000 Lt iš G. Š. ir 80000 Lt solidariai iš A. K. bei
V. K. ) atitinka
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir didinti priteistino
civilinio ieškinio dalies nėra pagrindo. Kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad
neturtinės žalos priteisimas tėra materialinė kompensacija, o visiško žalos
atlyginimo principo realizavimas nusikaltimų žmogaus sveikatai, o ypač gyvybei
atveju iš viso neįmanomas, tačiau siekis kuo efektyviau realizuoti šį principą
negali peraugti į keršto įgyvendinimą finansinėmis priemonėmis. Atitinkamai
tiek siekdamas pakeisti kaltinimą nuteistajai G. Š. ,
tiek prašydamas padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės
instancijos teismo nuomone, nukentėjusysis V. Š. vadovaujasi emocijomis ir jausmais, tačiau
ne byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais.
Visgi, nors apeliantai dėl to
nuosprendžio ir neskundžia, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d.
nuosprendyje nėra nurodyta LR BK 129 str. 2 d. redakcija, o tai yra būtina, nes
2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 10 str. buvo pakeistas LR BK 129 str. (pakeitimas
įsigaliojo 2007-07-21) ir už LR BK 129 str. 2 d. numatytą nusikaltimą buvo
numatytas didesnis laisvės atėmimo bausmės minimumas. Visgi nusikalstamą veiką
nuteistieji įvykdė 2005-10-16, o LR BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos
nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs
baudžiamasis įstatymas. Tuo tarpu LR BK 3 str. 3 d. pažymėta, jog baudžiamasis
įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką
padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tokiu būdu
nuteistųjų A. K. ir V. K. veika turėjo būti kvalifikuota pagal veikos
padarymo metu galiojusio LR BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 redakcija). Tačiau,
teisėjų kolegijos nuomone, iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03
nuosprendžiu paskirtų bausmių aišku, kad teismas taikė būtent LR BK 129 str. 2
d. 6, 9 p. (2000-09-26 redakcija), o švelnesnių bausmių pagal LR BK 129 str. 2
d. 6, 9 p. (2000-09-26) paskyrimas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas
aplinkybes, visų pirma. prieštarautų LR BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės
paskirčiai. Taigi LR BK 129 str. 2 d. 6,9 p. redakcijos nenurodymas
nuosprendyje laikytinas nusikalstamos veikos kvalifikavimo netikslumu,
nepakeičiančiu nuosprendžio esmės, ir jį teismas privalo ištaisyti. Be to,
ištaisytina ir Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžio rezoliucinėje
dalyje esanti techninė klaida pažymint, jog V. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir
sėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtas laikas, nes
Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendis priimtas 2008 m. kovo 3 d., o
ne 2008 m. kovo 5 d. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
metu nuteistasis pateikė prašymą panaikinti areštą jo motinos E. K. nekilnojamajam turtui, tačiau byla
apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinių skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.)
ir jokie apeliacinių skundų papildymai negalimi, todėl kaip nutarta jau
2008-11-21 vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, minėtas
nuteistojo prašymas nagrinėtinas bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos
teisme, LR BPK 361, 362 str. numatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos eismo 2008-03-03
nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. Š. , A. K. , V. K. solidariai priteista atlyginti neturtinę
žalą V. Š. (sūnui), V. Š. ir V. Š. .
Priteisti iš G. Š. 20000
Lt (dvidešimt tūkstančių litų) V. Š. (sūnui),
4000 Lt (keturis tūkstančius litų) V.
Š. , 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) V. Š. (tėvui).
Priteisti iš A. K. ir
V. K. solidariai
neturtinės žalos atlyginimo: 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) V. Š. (sūnui), 16000 Lt
(šešiolika tūkstančių litų) V. Š. ,
16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) V.
Š. (tėvui).
Nuteistųjų A. K. , V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus
atmesti.
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo
2008-03-03 nuosprendyje esantį netikslumą ir nustatyti, kad nuteistieji A. K. ir V. K. pripažinti
kaltais ir nuteisti pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. (2000-09-26 redakcija).
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo
2008-03-03 nuosprendyje esančią techninę klaidą nurodant, kad V. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir
sėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtas laikas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas Venckus
Teisėjai Kęstutis Jucys
Regina
Gaudutienė