Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1868-590-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1868-590/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1868-590/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10732-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 14.4; 44.2.4.2; 121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui UAB „Deichmann avalynė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2011-06-14 Įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, t. y. atleidimą iš darbo, neteisėtu ir nepagrįstu ir panaikinti 2011-06-14 Įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, t. y. atleidimą iš darbo; negrąžinti ieškovės į darbą pas atsakovą ir išieškoti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei už nedarbingumo laikotarpį bei išieškoti iš atsakovo 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-19 su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą į asistentės pareigas, o 2009-09-01 darbo sutartis buvo pakeista, paskiriant ieškovę dirbti į parduotuvės vedėjos pareigas ir 2011-01-01 darbo sutartis taip pat buvo pakeista bendru su atsakovu susitarimu, padidinant ieškovės darbo užmokestį. Nurodė, jog 2011-06-14 atsakovo Įsakymu buvo atleista iš darbo, paskiriant ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 228 str., 234 str., 236 str., 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d. 1 p., 241 str.). Ieškovė nurodė, kad 2011-06-01 parduotuvėje Nr. 0007 buvo atliktas patikrinimas, kurio metu pardavimų vadovė Ž. M. „Darbo patikrinimo protokole” užfiksavo pažeidimus, su kuriais ieškovė nesutiko, kadangi jie neatitiko nurodytų pažeidimų faktinių aplinkybių bei yra vertintini, tik kaip susidorojimas su ieškove. Be to, nuo darbo sutarties sudarymo dienos ieškovei niekada jokie darbo drausmės pažeidimai nebuvo fiksuoti. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu santykiai tapo itin konfliktiški ir tokiu būdu ieškovei bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl pripažįstant jos atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovė neprašo jos grąžinti į darbą. Ieškovė nurodė, jog apie tai, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo patvirtina ir tai, jog nuo 2011 m. ieškovei buvo pareikštos net trys drausmines nuobaudos, be to, buvo mėginta ieškovę atleisti iš darbo bendru susitarimu ar pareiškimu, siūlant jai pinigines išmokas. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, ko pasėkoje ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atliekant parduotuvės patikrinimą buvo nustatyta, jog ieškovė nesilaikė 2009-12-31 patvirtintų „Prekių prezentacija“ taisyklių 6.3 skyriaus ir 6.4 skyriaus nuostatų, „Administracinė procedūra“ taisyklių 9.33 p. nuostatų, be to, nustatyta, kad ieškovė nepagarbiai ir įžeidžiančiai bendravo su parduotuvės klientais bei parduotuvės personalu. Šie nustatyti darbo drausmės pažeidimai yra užfiksuoti 2011-06-01 Darbo patikrinimo protokole, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti. Atsakovas taip pat nurodė, jog Darbo sutarties Nr. 44 10.1. p. nuostatos įpareigojo ieškovę laikytis Vidaus darbo tvarkos taisyklių, Pareiginės instrukcijos bei kitų atsakovo priimtų vidaus (lokalinių) aktų reikalavimų, o pagrindiniai ieškovės darbo pareigų atlikimo principai buvo apibrėžti Parduotuvės vedėjo darbo funkcijų ir pareigų aprašyme, su kuriuo ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta. Be to, per pastaruosius metus ieškovei net tris kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos (2011-01-21 buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba ; 2011-02-24 buvo skirtas papeikimas ir 2011-03-24 buvo skirta pastaba). Atsakovas nurodė, kad 2011-06-01 atlikus darbo patikrinimą ir nustačius nurodytus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, 2011-06-02 atsakovas įteikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti dėl nustatytų darbo drausmės pažeidimų iki 2011-06-09 dienos (imtinai), ir įvertinus visus ieškovės darbo drausmės pažeidimus bei sutinkamai su DK 228 str., 234 str., 236 str., 237 str. 1 d. 3 p. 136 str., 3 d. 1 p., 241 str. nuostatomis, ieškovei buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda, t. y. atleidimas iš darbo nuo 2011-06-14 dienos (imtinai), Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė aplinkybių apie ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų bei atsakovo kaltės.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: pripažinti 2009-03-19 Darbo sutarties Nr. 44, sudarytos tarp ieškovės V. Č. ir atsakovo UAB „DEICHMANN Avalynė“ nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatas, neteisėtu bei nepagrįstu ir panaikinti atsakovo UAB „DEICHMANN Avalynė“ 2011-06-14 Įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) V. Č. skyrimo“; išieškoti iš atsakovo „DEICHMANN Avalynė“ ieškovės V. Č. naudai 9163,30 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 32940,11 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2011-06-14 iki 2012-01-19 (imtinai)), 350 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 199,22 Lt kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas; išieškoti iš ieškovės V. Č. atsakovo „DEICHMANN Avalynė“ naudai 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė sistemingai nevykdė arba sistemingai netinkamai vykdė savo darbines pareigas pagal Darbo sutartį, kadangi iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, t. y. buvo panaikintas 2011-01-21 atsakovo Įsakymas dėl ieškovei drausminės nuobaudos (pastabos) paskyrimo, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-06 nutartimi yra paliktas nepakeistas. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-08 sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, t. y. buvo panaikintas 2011-03-24 atsakovo Įsakymas dėl ieškovei drausminės nuobaudos (pastabos) paskyrimo, Vilniaus apygardos teismo 2011-11-16 nutartimi taip pat yra paliktas nepakeistas. Šie sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-07 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį dėl 2011-02-24 atsakovo Įsakymo dėl ieškovei drausminės nuobaudos (papeikimo) paskyrimo panaikinimo, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui, ir Vilniaus apygardos teisme dar nėra paskirtas šio apeliacinio skundo nagrinėjimas. Teismas padarė išvadą, kad esant tokiai susidariusiai situacijai, t. y. teismams naikinant atsakovo paskirtas drausmines nuobaudas ieškovei, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė sistemingai nevykdė arba sistemingai netinkamai vykdė savo darbines pareigas pagal Darbo sutartį, todėl atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatas, t. y. atsakovo ieškovės atžvilgiu taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda, kaip atleidimas iš darbo, yra visiškai neadekvati ieškovės padarytiems darbo drausmės pažeidimams (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo nėra įrodyta ieškovės darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. ieškovės tiesioginių darbinių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, ieškovės kaltė bei neteisėti veiksmai, kurie iš esmės pažeidė atsakovo teisėtus interesus. Nurodė, kad neįrodyta ir ta aplinkybė, kad pas atsakovą parduotuvėje, būtent tik atleidus ieškovę iš darbo, pagerėjo finansinė padėtis, t. y. pagerėjo prekių apyvarta, darbas ir kt., kadangi liudytojų parodymų šiai aplinkybei įrodyti nepakanka (t. y. nepateikti įvairūs finansiniai dokumentai, ataskaitos, prekių apyvartą bei pelną patvirtinantys dokumentai ir kt.). Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, jog pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovė dėl susidariusios nepalankios ir konfliktinės situacijos su atsakovu negalės būti grąžinta į pirmesnes pareigas, tą patvirtino ir pati ieškovė, todėl šis klausimas yra nesvarstytinas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė neįrodė aplinkybių apie tai, kad ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė 20000 Lt dydžio neturtinę žalą, t. y. nors į šią civilinę bylą ieškovė ir pateikė išrašus iš įvairių medicininių dokumentų ir ligos istorijų, tačiau teismas laikė neįrodytas aplinkybes apie tai, jog visgi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės šių diagnozuotų susirgimų bei atsakovo veiksmų, nes visiškai yra neaišku, kada konkrečiai būtent pirmą kartą buvo diagnozuotos ieškovės nurodytos ligos bei susirgimai ir ar tai nėra ankstesni ieškovės susirgimai bei ligos, be to yra nenurodytos diagnozės.

Apeliaciniu skundu ieškovė V. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės V. Č. ieškinio reikalavimas priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei iš atsakovo UAB „DEICHMANN AVALYNĖ” ieškovės V. Č. naudai priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje palikti galioti priimtą teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo (nuo 2011 m. pareikštos net trys drausminės nuobaudos, mėginta atleisti iš darbo bendru susitarimu ar pareiškimu siūlant pinigines išmokas), nepaaiškinamais motyvais ir grubiai pažeidžiant Darbo kodekse reglamentuotas teisės normas, o tai patvirtina visa eilė pateiktų rašytinių įrodymų, todėl tokie neteisėti atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose akivaizdu, kad ieškovei buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, pažymose nurodyti ne tik ligos šifrai, bet ir diagnozė, laikas nuo kada ieškovė buvo gydyta. Taigi, teismas netinkamai vertino ar nesusipažino su vertinamais dokumentais išsamiai, todėl priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje. Kilus neaiškumams, teismas turėjo galimybę apklausti medikus, paskirti ekspertizę priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių įvertinimui bei kt. Pažymi, jog ieškovė nesutinka su teismo priteistomis iš jos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi teismas akivaizdžiai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į ieškovės V. Č. apeliacinį skundą atsakovas UAB „DEICHMANN Avalynė“ prašo ieškovės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimo atmesti. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes. Šioje byloje apeliantei žala buvo visiškai atlyginta kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, teismas priteisė apeliantei 9 163,30 Lt išeitinę išmoką, 32 940,11 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Viso ieškovei buvo priteista 42 103,41 Lt (neatskaičius mokesčių). Nors DK 297 straipsnyje numatytos išmokos už priverstinę pravaikštą paskirtis yra kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas, tačiau teismų praktika šią išmoką apibrėžia ir kaip tam tikrą sankciją darbdaviui. Iš DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visa apimtimi priteisė ieškovei kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, nesumažino priteistinos kompensacijos dydžio, nepaisant to, kad byla ilgą laiką tęsėsi ne dėl atsakovo veiksmų, todėl ieškovei buvo maksimaliai kompensuota už neteisėtą atleidimą iš darbo, tame tarpe ir už patirtus išgyvenimus ir priteisimas dar ir neturtinės žalos nebūtų suderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti, o atsakovui sukeltų sunkių padarinių. Pažymi, jog iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovė nurodytomis ligomis nesirgo anksčiau, į bylą nebuvo pateikta ieškovės ligos istorija, neaiški sutrikimo trukmė, padariniai, taip pat nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad ieškovės susirgimą depresija nulėmė atsakovo veiksmai. Ieškovė, prašydama teismo priteisti neturtinę žalą, privalėjo būti aktyvi ir iniciatyvi procese ir įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, kadangi vien pats neteisėtų veiksmų konstatavimo faktas nenulemia pareigos atlyginti ir neturtinę žalą. Įrodymų nepakankamumas ir reikalavimo dėl neturtinės žalos nepagrindimas sąlygoja ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetimą. Tą ir nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, kad jos susirgimus nulėmė neteisėtas atleidimas iš darbo.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl darbo teisių pažeidimo atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja DK 250 str., kuris numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 250 str., taikymą, 2011 m. spalio 4 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 pažymėjo, „jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vievio paukštynas“ v. A. K., bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.“

Ieškovė neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atleidimo iš darbo buvo pažeminta kolektyvo akivaizdoje, ženkliai pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, atsirado slogios mintys dėl išgyvenimo, susirgo depresija, jai buvo skirti antidepresantai, psichotropiniai vaistai, sveikata blogėja nuo žeminimo teismuose. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji 2011-06-14 sužinojusi apie atleidimą iš darbo, tą pačią dieną kreipėsi į gydytojus, 2011 m. birželio 16, 17, 21, 28 dienomis buvo konsultuota psichologo ir psichiatro, iki 2011-06-29 jai buvo išduota nedarbingumo pažyma (2 t., b. l. 137-147, 219). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė po 2011-06-29 toliau sirgo, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus ir jos sveikata blogėjo, todėl ieškovės argumentai, kad dėl atleidimo iš darbo ženklai pablogėjo ir toliau blogėja jos sveikata yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos (2 t., b. l. 220 ) matyti, kad vidutinio sunkumo depresinis epizodas ieškovei buvo diagnozuotas dar 2011-04-07, todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės sveikata sutriko dėl atleidimo iš darbo. Įvertinusi paminėtus įrodymus, kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji dėl atleidimo iš darbo patyrė ženklius sveikatos sutrikimus, yra neįrodyta (CPK 178 str.). Kolegija sutinka, kad atleidimas iš darbo ieškovei sukėlė neigiamas emocijas, nerimą, išgyvenimus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės V. Č. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo 9163,30 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 32940,11 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisių pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių atkūrimas, priteisiant paminėtas išmokas, yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą neteisėtai atleidžiant ją iš darbo.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisingai įvertino surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str., 326 str.).

Tačiau kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 str. 1 d. išlaidos už advokato pagalbą priteisiamos tai bylos šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ieškovės naudai, patenkino ieškovės ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, todėl neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1500 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą panaikinama.