Civilinė byla Nr. 2-23-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00617-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. K. ir atsakovo R. M. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 pagal V. K. ieškinį R. M. (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., A. E.) dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas su atsakovu R. M. sudarytą preliminariąją sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, pripažinti ieškovo nuosavybės teises į šioje sutartyje nurodytą turtą – žemės sklypus, esančius Daubakiškių k., Šiaulių raj. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo žemės sklypus.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi areštavo atsakovui priklausančius ginčo žemės sklypus ir uždraudė juos parduoti, keisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui R. K. vykdyti bet kokius turto realizavimo ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-20/2014 išieškant skolą iš šioje byloje areštuotų žemės sklypų, įskaitant (bet neapsiribojant) šio turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymą bei lėšų paskirstymą. Teigė, kad antstolis R. K. vykdo žemės sklypų varžytynes, nors jiems yra taikomi apribojimai – turto areštas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą patenkino ir įpareigojo antstolį R. K. sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-20/2014 išieškant skolą iš šioje byloje areštuoto turto.

Teismas nustatė, kad nepaisant šioje byloje 2014 m. sausio 10 d. ir 2014 m. birželio 13 d. teismo nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. liepos 22 d. vykdė ginčo žemės sklypų varžytynes. Teismas sprendė, kad areštuotą turtą perdavus sąžiningiems įgijėjams, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Antstolis R. K. dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Skunde teigia, kad iki ieškovas pateikė vykdyti jam Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį, kuria buvo areštuotas ginčo turtas, jis (antstolis) vykdė išieškojimą iš šio turto pagal kito kreditoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą. Ginčo turtą atsakovas įsigijo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), už sklypus neatsiskaitė, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prašymu vykdomas išieškojimas iš jam įkeistų žemės sklypų. Antstolis išieško įsiskolinimus, kurių bendra suma 300 000 Eur trisdešimt devynių kreditorių naudai, todėl skundžiama nutartimi yra pažeidžiami šių kreditorių interesai.

Atsakovas R. M. atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti minėtą teismo nutartį. Teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, jis nėra atsiskaitęs už ginčo žemės sklypus, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmumo teise. Be to, priverstinė hipoteka ginčo turtui įregistruota iki Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties areštuoti turtą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime palaiko apeliantų poziciją. Teigia, kad ieškovas yra paskesnės eilės kreditorius nei Nacionalinė žemės tarnyba, nes atsakovui už žemės sklypus neatsiskaičius, jis neturi teisės jų niekam perleisti.

Ieškovas V. K. atsiliepime į antstolio R. K. atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį skundą. Teigia, kad atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys, o antstolis byloje nedalyvauja. Antstolis privalo vykdyti teismų nutartis ir negali turėti jokio suinteresuotumo, nes jis veikia valstybės vardu ir negali ginti kitų asmenų interesų.

Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad hipotekos kreditoriaus teisės nebus pažeistos, nes priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba turės pirmumo teisę išsiieškoti skolą iš įkeisto turto. Be to, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas, pradėtas pagal antstolio R. K. atskirąjį skundą, nutrauktinas.

Atsakovo atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 151 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atskiruoju skundu gali skųsti byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pateikė antstolis, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, taigi – neturi teisės teikti atskirojo skundo. Ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, todėl procesas, pradėtas pagal antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. birželio 13 d. sutartimis atsakovui R. M. išsimokėtinai pardavė aštuonis žemės sklypus, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo užregistruota priverstinė hipoteka Hipotekos registre. Atsakovas Nekilnojamojo turto registre užregistravo daiktines teises į žemės sklypus, tačiau už juos neatsiskaitė. Hipotekos kreditorius trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš jam įkeistų žemės sklypų pagal 2015 m. gegužės 13 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Minėta, ieškovas ieškiniu siekia, kad jam būtų pripažintos žemės sklypų nuosavybės teisės jo ir atsakovo sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, pripažįstant ją pagrindine. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų visetą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys preliminariai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra pagrįstas (CPK 185 str.). Toks vertinimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą iš esmės. Nustačius, kad nėra vienos iš privalomųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ieškovo prašomu būdu, skundžiama teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolio R. K. atskirąjį skundą.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo V. K. prašymą įpareigoti antstolį sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus.

Teisėjai                                                                                    Konstantinas Gurinas

                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Egidijus Žironas