Administracinė byla Nr.e1-2901-342/2015

                       Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02083-2015-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.6; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 4 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

2015 m. gruodžio 3 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J.S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 96,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį  nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Prašo priteisti iš atsakovo 28,96 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo šaukimu (b.l. 2). 

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta  Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. 

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie Pagėgių savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103 išdėstyti nauja redakcija. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

             Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovui nustatyta, kad nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 atsakovas nesumokėjo 96,65 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto – buto, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 12 punktu, t.y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto valdomo ploto (gyvenamosioms patalpoms kaime, nustatyta 1,80 Lt/kv.m. vietinė rinkliava, o valdomo buto plotas – 61,79 m2, (vietinė rinkliava apskaičiuota atitinkamai 61,79 x 1,80 x 3/3,4528). Ginčo dėl mokėjimo pranešimais apskaičiuotų vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. 

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjęs 96,65 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

Pareiškėjas prašymu taip pat prašo atlyginti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), (kadangi procesiniai veiksmai buvo atliekami 2015 m. III ketvirtį, pagrindu imamas minėtas dydis 2015 m. I ketvirtį  - 699,8 Eur).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28,96 Eur prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų kontoros K., V. ir partneriai advokatė J.Š.

   Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį maksimali priteistina suma gali būti 1749,5 Eur (2,5 x  699,8). Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą  ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina.  Pažymėtina, jog analogiškose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti bylinėjimosi išlaidas (LVAT 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-602/2015 ir 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-287-602/2015 ).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo priteistina 14 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J.S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 96,65 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 65 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo J.S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.    

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                          Aušrelė Mažrimienė