Civilinė byla Nr. 3K-3-29/2007 (S)

            Procesinio sprendimo kategorija

            129.7.1

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. sausio 24 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Nemira Šiugždaitė, J. P., Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba. 

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Skolininkas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą, kuriuo ji atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 33-779/05. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 27 d. išieškotojai J. P. išdavė vykdomąjį raštą dėl R. M. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Iškeldinimą vykdė antstolė N. Šiugždaitė. Skolininkas 2005 m. rugpjūčio 17 d. pateikė antstolei prašymą sustabdyti iškeldinimą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2005 m. liepos 26 d. nutartimi areštavo gyvenamąjį namą bei sustabdė vykdymą nutartyje išvardytose vykdomosiose bylose. Vykdomoji byla dėl iškeldinimo šioje nutartyje negalėjo būti nurodyta, nes vykdomasis raštas dėl iškeldinimo išduotas po jos priėmimo. Skolininko nuomone, antstolė, 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakiusi sustabdyti vykdymo veiksmus, pažeidė jo ir jo šeimos narių teises.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 626 straipsnyje nurodyti privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai byloje nenustatyti, o CPK 627 straipsnio pagrindu antstolis gali, bet neprivalo stabdyti vykdymo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartyje dėl vykdymo sustabdymo vykdomoji byla Nr. 33-779/05 nenurodyta, o gyvenamojo namo areštas netrukdė vykdyti teismo sprendimą. 2005 m. rugpjūčio 31 d. iškeldinimas įvykdytas, vykdomoji byla baigta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės N. Šiugždaitės 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartyje dėl vykdymo sustabdymo vykdomoji byla Nr. 33-779/05 nebuvo nurodyta, nes vykdomasis raštas dėl iškeldinimo išduotas vėliau – 2005 m. liepos 27 d. Teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, sustabdė teismo sprendimo vykdymą prašyme nurodytose bylose. Iškeldinimas – taip pat šio sprendimo vykdymo dalis, todėl priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsirado pagrindas, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 8 punktu, sustabdyti ir vykdomąją bylą dėl iškeldinimo. Teismai, netaikę šios teisės normos, neatsižvelgę į iškeldinamų nepilnamečių vaikų interesus, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo J. P. prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 26 d. nutartimi sustabdė tas vykdomąsias bylas, kurias sustabdyti prašė pareiškėjas. CPK 626 ir 627 straipsniuose nurodytų pagrindų stabdyti vykdomąją bylą nebuvo nustatyta.

            2. Kadangi iškeldinimas jau įvykdytas, prašymas atnaujinti procesą atmestas ir Vilniaus apygardos  teismo  2005 m. liepos 26 d. nutartimi  nustatyti draudimai  atlikti  vykdymo  veiksmus panaikinti, antstolės patvarkymo atsisakyti sustabdyti vykdymą apskundimas nebeaktualus.

3. Kasatorius, teigdamas, kad turėjo būti taikomas CPK 626 straipsnio 8 punktas, prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą tapatina su apeliaciniu procesu, nors proceso atnaujinimas iš esmės skiriasi nuo apeliacinio proceso.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 27 d. išieškotojai J. P. išdavė vykdomąjį raštą dėl R. M. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).   R. M. 2005 m. rugpjūčio 17 d. pateikė antstolei N. Šiugždaitei prašymą sustabdyti iškeldinimą. Antstolė 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus, o 2005 m. rugpjūčio 31 d. iškeldino skolininką su šeima.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė N. Šiugždaitė 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu skolininko prašymą sustabdyti vykdomąją bylą atmetė, motyvuodama, kad prašymui tenkinti būtini CPK 626 ir 627 straipsniuose nurodyti pagrindai, be to, gyvenamojo namo areštas netrukdo vykdyti iškeldinimo iš jo. Kasatorius, skųsdamas teismų sprendimus, kuriais atmestas jo skundas dėl antstolio 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymo panaikinimo, tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2005 m. liepos 26 d. nutartimi sustabdžius nutartyje išvardytas vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo, atsirado pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus ne tik teismo nurodytose bylose, bet visus to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus. Tokią išvadą kasatorius daro CPK 626 straipsnio 8 punkto pagrindu, t. y. remdamasis teisės norma, nustatančia privalomą vykdomosios bylos sustabdymą, kai atnaujinamas terminas paduoti apeliaciniam skundui, kuriuo prašoma apeliacine tvarka peržiūrėti vykdomą sprendimą. Iš esmės kasatorius šioje byloje prašo taikyti CPK 626 straipsnio 8 punktą kaip įstatymo analogiją, t. y. įstatymą, reglamentuojantį teisinius santykius, panašius į ginčo procesinius teisinius santykius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogija taikytina, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį. Jei įstatymas atitinkamus santykius reglamentuoja, tačiau jame nėra konkrečios nuostatos, tai nereiškia, kad egzistuoja teisės spraga. Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas privalomas vykdomosios bylos sustabdymas, išvardyti konkretūs sustabdymo atvejai, o tai, kad CPK 626 straipsnyje nėra nuostatos, įpareigojančios sustabdyti vykdomąją bylą, kai jos šalis pateikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, vertintina kaip įstatymų leidėjo nuostata, jog tokiu atveju vykdymas neturi būti privalomai sustabdytas. Tokią išvadą patvirtina apeliacinį procesą ir proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų analizė. Bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir proceso atnaujinimo institutai iš esmės skiriasi. Apeliacija – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (CPK 301 straipsnis). Tai įprasta teismų sprendimų kontrolės forma, galimybę ja pasinaudoti šalys turi daugeliu atvejų, ji ribojama tik įstatyme nurodytais atvejais. Proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, juo galima pasinaudoti tik įstatyme išvardytais atvejais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnis). Dėl šių skirtumų negalima laikyti, kad CPK 626 straipsnio 8 punktas reglamentuoja panašius į ginčo procesinius teisinius santykius, todėl ši teisės norma netaikytina kaip įstatymo analogija ir negali būti pagrindas privalomai sustabdyti vykdomąją bylą esant paduotam prašymui atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad ir kasacinio skundo padavimas taip pat nėra pagrindas pagal CPK 626 straipsnio 8 punktą sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Vykdymo sustabdymą kasacinio proceso metu reglamentuoja specialus CPK 363 straipsnis, šį klausimą išsprendžia kasacinio teismo teisėjų kolegija. Galimybę taikyti CPK 626 straipsnio 8 punktą šioje byloje užkerta ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas. CPK 626 straipsnis, reglamentuojantis privalomąjį vykdymo sustabdymą, vertintinas būtent kaip specialioji norma bendrosios normos – CPK 625 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, – atžvilgiu.

            Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių  vykdomosios bylos sustabdymą, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti jų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis). Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka areštuojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, išnagrinėjus bylą, VĮ Registrų centrui ir Centrinei hipotekos įstaigai būtina nusiųsti nutarties nuorašą.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                       Janina Stripeikienė