Civilinė byla Nr. e2-568-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13660-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VAB-Transport“ atstovei advokatei Ligitai Račkauskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jesa“ atstovams vadovui A. V. ir advokatei Renatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jesa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jesa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,VAB-Transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Jesa“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 66 672,23 Eur skolą, 2 295,92 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė krovinių pervežimo sutartį pagal šalių suderintus rašytinius pervežimo užsakymus: ieškovė (vežėja) įsipareigojo suteikti krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė (užsakovė) – sumokėti vežėjai už suteiktas pervežimo paslaugas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų gavimo dienos. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku suteikė sutartas krovinių pervežimo paslaugas ir pateikė atsakovei visus pervežimo dokumentus bei sąskaitas faktūras. Atsakovė visu paslaugų teikimo laikotarpiu nepateikė jokių pretenzijų, klausimų ar pastabų dėl suteiktų paslaugų ar išrašytų sąskaitų faktūrų, tačiau nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neapmoka sąskaitų ir yra skolinga ieškovei už suteiktas pervežimo paslaugas bendrai 66 672,23 Eur. Šią skolą ieškiniu prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 295,92 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taikant 8 proc. palūkanų normą už praleistą atsiskaityti laiką iki kreipimosi į teismą, bei 8 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB ,,Jesa“ prašė ieškinio dalį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kokiu pagrindu buvo išrašytos 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OTH000110 (277,26 Eur sumai) ir 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OTH000112 (257,43 Eur sumai). Atsakovės teigimu, šios dvi sąskaitos išrašytos be teisėto pagrindo, todėl ieškinio dalis dėl 534,69 Eur priteisimo atmestina kaip nepagrįsta. Atsakovė nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja dėl 66 137,54 Eur skolos sumos (66 672,23 Eur – 534,69 Eur). Taip pat atsakovė argumentavo, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo palūkanų sumą: ieškovė laiku neatsiuntė atsakovei pasirašytų sutarčių – užsakymų, todėl atsiskaitymo pagal nurodomas PVM sąskaitas faktūras terminas skaičiuotinas nuo tinkamo dokumentų pateikimo ir baigėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovės teigimu, šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, jog PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 5 d., nes pagal užsakymų dėl pervežimų sąlygas užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti vežėjai (ieškovei) už suteiktas pervežimo paslaugas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų gavimo dienos.

4.       Dublike ieškovė prašė visiškai tenkinti ieškinį. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės atstovo el. laišku atsakovės atstovui buvo nurodomos neapmokėtos sąskaitos, tarp jų – ir abi atsakovės ginčijamos sąskaitos, tačiau nė dėl vienos iš šių sąskaitų atsakovės vadovas prieštaravimų nepareiškė. Dėl to yra pagrindas manyti, kad atsakovė neginčijo ir pripažino visą skolą, o ne tik jos dalį, kaip nurodo atsiliepime į ieškinį. Ieškovė nurodė, kad ieškovė, veikdama kaip vežėja, suteikė krovinių pervežimo paslaugas atsakovei, o atsakovė atsiliepime dėl 66 137,54 Eur skolos sumos sutiko ir neprieštaravo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateikiamu palūkanų skaičiavimo pradžios terminu, argumentuodama, kad užsakymuose buvo aiškiai nurodyta, jog atsiskaitymą už transporto paslaugas atsakovė garantuoja per 45 dienas, gavus originalius sąskaitą faktūrą, CMR važtaraščio originalą ir patvirtintą užsakymą. Pagal teisinę logiką ir visuotinai žinomas teisines normas, pervežimo teisiniuose santykiuose iš pradžių yra sudaromas (pasirašomas) užsakymas, po to vykdomas pervežimas ir galiausiai išrašoma sąskaita faktūra. Šiuo atveju šalių bendradarbiavimas vyko ta pačia seka – užsakymas, pervežimas, sąskaita. Taigi, iš pradžių šalys suderino ir patvirtino užsakymus, po to ieškovė suteikė paslaugas ir išrašė sąskaitas. Visi užsakymai buvo suderinti ir atsakovės patvirtinti, todėl jai žinomi tapo ne 2022 m. liepos 5 d., o užsakymų sudarymo dieną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo palūkanas už pradelstą sąskaitų apmokėjimo terminą pradėti skaičiuoti tik nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d.

5.       Triplike atsakovė prašė ieškinį dėl dalies skolos atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad šalių susirašinėjimas el. laiškais nepatvirtina, jog atsakovės atstovas pripažino ginčijamų sąskaitų Nr. OTH000110 ir Nr. OTH000112 pagrįstumą, nes atsakovės atstovas tiesiog jų nepastebėjo ilgame sąskaitų sąraše. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kokiu pagrindu buvo išrašytos šios sąskaitos, taip pat nepateikė jų išrašymą patvirtinančių pirminių dokumentų. Šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos be jokio teisėto pagrindo, todėl ši ieškinio dalis turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su neteisingai ieškinyje apskaičiuota palūkanų suma. Ieškovė laiku neatsiuntė atsakovei pasirašytų sutarčių-užsakymų, nors ieškovei buvo žinoma, kad PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų gavimo dienos. Šiuo atveju reikiami dokumentai atsakovei buvo perduoti 2022 m. liepos 5 d., todėl atsiskaitymo terminas buvo 45 dienos nuo šios datos ir baigėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d. Atsitinkamai tik nuo šios dienos gali būti skaičiuojamos palūkanos už vėlavimą atsiskaityti.

6.       Atsakovė UAB ,,Jesa“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB ,,VAB-Transport“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš ieškovės 62 950,59 Eur skolą, 2 837,11 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Teismo posėdžių metu, pasisakydama dėl ieškinio, ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad yra susidariusi atsakovės 66 672,23 Eur skola ieškovei už pervežimo paslaugas. Didžiosios dalies skolos atsakovė neginčija, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Ginčas yra kilęs dėl ieškinio dalies, kuria ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už kitas paslaugas – viršytus vairuotojų pokalbių limitus. Šalių valia dėl šių sąskaitų apmokėjimo buvo suderinta – tą patvirtina el. susirašinėjimas, liudytoju apklausto buvusio ieškovės vadovo R. S. paaiškinimai, kad pagal nusistovėjusią praktiką buvo išrašomos sąskaitos už viršytus vairuotojų pokalbių limitus. Taip pat argumentavo, kad ieškovė pagrįstai suskaičiavo prašomas priteisti palūkanas, nes atsakovei prievolė atsiskaityti kilo po 45 dienų nuo užsakymų dėl pervežimo suderinimo. Atsakovė nepagrįstai ir tik siekdama pratęsti atsiskaitymo terminą reikalavimo pateikti papildomus dokumentus.

12.       Teismo posėdžių metu, pasisakydami dėl ieškinio, atsakovės atstovai prašė atmesti ieškinio dalį, kuria reikalaujama apmokėti sąskaitas už viršytus pokalbių limitus. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę įvairiapusiai tarpusavio santykiai, jos viena kitai išrašydavo daug įvairių sąskaitų. Ieškinyje nurodytos sąskaitos už viršytus telefono pokalbių limitus išrašytos be teisėto pagrindo, ieškovė nepateikė dokumentų, kurių pagrindu jos išrašytos (pokalbių išklotinių ar pan.), neįrodė tokių paslaugų suteikimo atsakovės darbuotojams. Taip pat argumentavo, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo priteistinas palūkanas, neteisingai nustačiusi termino atsiskaityti pradžią. Pagal užsakymų sąlygas atsakovei prievolė atsiskaityti kildavo gavus tinkamai pasirašytus reikiamus dokumentus – užsakymus, sąskaitas, važtaraščius. Susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad šie dokumentai gauti 2022 m. liepos 5 d., todėl 45 dienų terminas atsiskaityti pasidėjo 2022 m. liepos 5 d., o palūkanos gali būti skaičiuojamos tik pasibaigus šiam terminui.

13.       Teismo posėdžių metu ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pasisakydami dėl priešieškinio, atsakovės atstovai prašė priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama transporto priemonių panaudos sutartis, ieškovės perduotomis transporto priemonėmis vykdė ieškovės pervežimo užsakymus, suteikdama naudotis savo darbuotojus (vairuotojus). Atsakovė suteikė ieškovei vairuotojų nuomos paslaugas, todėl ieškovė turi už tai sumokėti. Panaudos sutarčių sudarymą inicijavo ieškovė, nes ji neturėjo teisės samdyti vairuotojų iš trečiųjų valstybių ir neturėjo darbuotojų jos turimoms transporto priemonėms vairuoti ir jos klientų pateikiamiems vežimo užsakymams vykdyti. Tam, kad transporto priemonės nestovėtų nenaudojamos, buvo sudarytos panaudos sutartys, kuriomis išspręsta ieškovės darbuotojų trūkumo problema. Tačiau vairuotojų darbdavė buvo atsakovė, kuri mokėdavo vairuotojams darbo užmokestį, dienpinigius ir kt. Ieškovė pagal panaudos sutartis turėjo padengti atsakovei darbuotojų išlaikymo kaštus. Pabrėžė, jog vieninteliai tinkami įrodymai transporto priemonių naudojimui patvirtinti – tai ,,LockTracker“ sistemos duomenys, o tai, kad pagal ,,LockTracker“ duomenis fiksuojamas transporto priemonės stovėjimas, nereiškia, kad vairuotojas nedirba, nes yra privalomo poilsio laikas, sustojimai muitinėse, kertant valstybių sienas ir kt. Tačiau, atsakovės atstovų teigimu, visas šis laikas panaudos sutarčių pagrindu turėjo būti apmokamas ieškovės, nes tuo metu vairuotojai buvo naudojami jos užsakymams vykdyti ir jos interesais. Norint įvykdyti užsakymą, vairuotojas turi stovėti eilėse, laikytis poilsio rėžimo, t. y. pervežimo užsakymą įmanoma įvykdyti tik laikantis šių reikalavimų. Taip pat paaiškino, kad panaudos sutarčių pagrindu perduotos ieškovės transporto priemonės buvo naudojamos išimtinai tik ieškovės vežimo užsakymams vykdyti. Atsakovės atstovų teigimu, ieškovė procese veikė nesąžiningai, slėpė duomenis, keitė poziciją, nepagrįstai didino patiriamas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismo posėdžių metu ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų, ieškovė prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad priešieškinis nėra pagrįstas visa apimtimi. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog ieškovė turi pareigą atsiskaityti už naudojamus vairuotojus su atsakove, bendra suma po patikslintų duomenų analizės pagal ,,LockTracker“ ir ieškovės išrašytų sąskaitų duomenis sudarytų 42 416,55 Eur, o atsakovės reikalavimas 20 534,04 Eur sumai yra nepagrįstas; skaičiuojant tik pagal ,,LockTracker“ duomenis (nes ieškovė nerado duomenų dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. IT07998 ir IT07991) – 43 106,25 Eur, o atsakovės reikalavimas 19 844,34 Eur sumai nepagrįstas. Panaudos sutarčių 2.1 punkte nustatyta, kad panaudos davėja (ieškovė) sumoka panaudos gavėjai (atsakovei) 95 Eur už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną. Tai reiškia, kad mokama tik už tas dienas, kai vairuotojas buvo naudojamas kroviniams gabenti, nėra susitarimo apmokėti už vairuotojų laisvadienius, prastovas, poilsio laiką ir kt. Ieškovė turi apmokėti tik už faktinį transporto priemonės judėjimą, nes išlaidas įsipareigojo dengti komercinėmis panaudos sutartimis, o ne kaip darbdavė, t. y. išlaidos už vairuotojų naudojimą atlyginamos komercinės panaudos sutarties pagrindu ir nėra siejamos su darbo teisiniais santykiais. Vairuotojas yra naudojamas tik tada, kai transporto priemonė faktiškai važiuoja (juda) vykdydama užsakymą. Dėl to atsakovė nepagrįstai reikalauja visų kaštų padengimo. Šiuo atveju du juridiniai asmenys susitarė veikti kartu vykdant komercinę veiklą, tačiau su darbo teisiniais santykiais susiję atsakovės kaštai tenka atsakovei kaip darbdavei, o ieškovė panaudos sutartimis įsipareigojo mokėti už tą vairuotojo naudojimo laiką, kuris jai teikia komercinę nauda, t. y. kai transporto priemonė juda vykdydama užsakymą. Šiuo atveju būtina atskirti darbo teisinius santykius nuo komercinių santykių. Atsakovė neturėjo teisės vykdyti darbuotojų nuomos veiklos, o ieškovė panaudos sutarčių pagrindu neturi pareigos mokėti darbuotojams su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų, kurios mokamos darbuotojams ir už poilsio laiką bei kt. Taigi, vairuotojai ieškovės užsakymams vykdyti buvo naudojami transporto priemonėms judant ne visas atsakovės nurodomas dienas, todėl dalis priešieškinio reikalavimų nepagrįsta. Atsakovė taip pat nepagrįstai panaudos sutarčių pagrindu reikalauja sumokėti už 6 dienas, kai transporto priemonės stovėjo su vairuotojais savaitgalį atsakovės nurodymu. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonės užlaikytos reikalaujant ieškovės atsiskaityti, tačiau atsakovė, reikalaudama prievolių įvykdymo, neprivalėjo laikyti darbuotojų ir tai nepateisina prievolės vykdymo sustabdymo; nėra duomenų, kad ieškovė prašė laikyti darbuotojus. Taip pat atsakovė neturi pagrindo reikalauti mokėti dvigubai už tuos atvejus, kai atsakovės nurodymai (veiksmai) lėmė, kad du vairuotojai tą pačią dieną vairavo tą pačią transporto priemonę. Šiais atvejais dėl darbuotojų darbo sprendė atsakovė, kaip darbdavė, sąmoningai didindama išlaidas. Vairuotojo laikymas automobilyje nevykdant užsakymo nėra vairuotojo naudojimas panaudos sutarčių prasme. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė duomenų neslėpė, buvo sąžininga, teikė duomenis savo iniciatyva ir juos susistemino, o atsakovė slėpė duomenis, specialiai jų neteikė.

Teismas

konstatuoja:

15.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo šalių ginčas dėl tarpusavio skolų priteisimo. Ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 66 672,23 Eur skolą bei palūkanas, argumentuoja, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal krovinių pervežimo užsakymus ir liko skolinga ieškovei už suteiktas krovinių vežimo paslaugas prašomą priteisti sumą. Atsakovė, priešieškiniu prašydama priteisti iš ieškovės 62 950,59 Eur skolą bei palūkanas, argumentuoja, kad ieškovė neatsiskaitė pagal šalių sudarytas transporto priemonių panaudos sutartis ir liko skolinga atsakovei už ieškovės interesais naudotus vairuotojus prašomą priteisti sumą. Taigi, šalys pareiškė viena kitai reikalavimus dėl panašaus dydžio sumų (skolų) priteisimo, reikalavimus kildindamos iš kompleksinių bei įvairialypių tarpusavio sutartinių teisinių santykių, kartu pasisakydamos dėl reikalavimų susietumo ir faktinės situacijos, lėmusios įvairialypį šalių bendradarbiavimą vykdant komercinę veiklą. Tokie priešpriešiniai piniginiai reikalavimai gali būti įskaitomi tarpusavyje (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kartu įvertinant susiklosčiusius šalių tarpusavio sutartinius santykius, tačiau, atsižvelgiant į skirtingus ieškinio ir priešieškinio faktinius pagrindus, dėl ieškinio ir priešieškinio pasisakytina atskirai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovę, kaip vežėją, ir atsakovę, kaip užsakovę, siejo vežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Byloje pateikti atsakovės užsakymai vežėjai ieškovei (buvęs pavadinimas UAB ,,Emons transportas LT“), kuriais atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. užsakė ieškovei pervežti krovinius įvairiais maršrutais Europoje (e. t. 1, b. l. 66–86). Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė krovinių pervežimo paslaugas pagal nurodytus užsakymus atliko tinkamai ir laiku; byloje nėra duomenų apie užsakovės pretenzijas vežėjai dėl suteiktų paslaugų kokybės. Taigi, ieškovę ir atsakovę siejo krovinio vežimo sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis). Krovinio vežėja ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tinkamai pristatė krovinius ir perdavė gavėjams, o atsakovei, nereiškusiai pretenzijų dėl krovinio pervežimo paslaugų, kilo pareiga atsiskaityti už šias paslaugas, sumokant šalių sutartą kainą.

17.       Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, pateikė ieškovės už suteiktas transporto paslaugas pagal nurodytus užsakymus laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. liepos 5 d. atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. IT07814, Nr. IT07818, Nr. IT07825, Nr. IT07828, Nr. IT07835, Nr. IT07836, Nr. IT07837, Nr. IT07844, Nr. IT07848, Nr. IT07850, Nr. IT07852, Nr. IT07857, Nr. IT07860, Nr. IT07863, Nr. IT07864, Nr. IT07869, Nr. IT07870, Nr. IT07873, Nr. IT07874, Nr. IT07875, Nr. IT07877, Nr. IT07891, Nr. IT07894, Nr. IT08001 (e. t. 1, b. l. 87-97, 100-112). Atsakovė skolos ieškovei už suteiktas transporto paslaugas pagal šias PVM sąskaitas faktūras bendrai 66 137,54 Eur sumai neginčijo ir skolą pripažino.

18.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose savo sutartinės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neginčijo, taip pat pripažino, jog už suteiktas vežimo paslaugas su ieškovė nėra visiškai atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pastarosios pripažįstamą 66 137,54 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnio 1 dalis).

19.       Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą dėl atsakovės ginčijamos 534,69 Eur skolos dalies priteisimo, pateikė 2022 m. gegužės 31 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. OTH000110 už pavardėmis išvardintų transporto priemonių vairuotojų viršytus pokalbių limitus 2022 m. gegužės mėnesį (277,26 Eur sumai) (e. t. 1, b. l. 98) ir 2022 m. birželio 30 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. OTH000112 už pavardėmis išvardintų transporto priemonių vairuotojų viršytus pokalbių limitus 2022 m. birželio mėnesį (257,43 Eur sumai) (e. t. 1, b. l. 99). Atsakovė, ginčydama savo prievolę apmokėti šias ieškovės išrašytas sąskaitas, nurodė, jog sąskaitos išrašytos be teisinio pagrindo.

20.       Sprendžiant dėl šios ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo, vertintinas ieškinyje formuluojamas faktinis ir teisinis reikalavimo pagrindas bei pateikiami įrodymai, kuriais grindžiama ši reikalavimo dalis. Kaip minėta, nėra ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės skolos dalies, kuri grindžiama sąskaitomis, išrašytomis už transporto paslaugas (e. t. 1, b. l. 87-97, 100-112). Ginčas kilęs dėl dviejų sąskaitų, kurios išrašytos už sąskaitose išvardintų asmenų viršytus pokalbių limitus (e. t. 1, b. l. 98, 99). Šalys paaiškino, kad tie išvardinti asmenys – tai pervežimus vykdžiusių transporto priemonių vairuotojai. Tuo tarpu iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo formuluoja bendrai, nediferencijuodama PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindo ir argumentuodama, kad atsakovė, kaip užsakovė, pervežimo užsakymų pagrindu liko skolinga ieškovei, kaip vežėjai, bendrą prašomą priteisti skolą pagal pateikiamas sąskaitas.

21.       Taigi, ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami pervežimo paslaugų teikimo teisiniais santykiais, kurie susiklostė atsakovės užsakymų ieškovei pagrindu. Iš byloje pateiktų užsakymų turinio matyti, kad atsakovė užsakydavo ieškovei, kaip vežėjai, krovinių pervežimus tam tikrais maršrutais. Užsakymuose nurodomi prašomos skirti transporto priemonės valstybiniai numeriai, krovinių išmatavimai, maršrutai, krovimų adresai ir datos. Taip pat užsakymuose nurodomi užsakovės įsipareigojimai: pateikti krovinius, informuoti vežėją apie pasikeitimus krovinių pateikimo grafike; nurodomos pasekmės, jei krovinys nebūtų pateiktas ir apie tai neinformuota sutartu laiku, baudos už dėl užsakovės kaltės atsiradusias prastovas. Užsakymuose aptariami ir vežėjos įsipareigojimai (laiku pateikti techniškai tvarkingus automobilius, kontroliuoti krovinio įpakavimą, pakrovimą ir kt., materialiai atsakyti už krovinio saugumą vežimo metu, informuoti apie įvykius kelyje bei kitus trukdžius, paimti ir priduoti visus su kroviniu susijusius ir tinkamai įformintus dokumentus) (e. t. 1, b. l. 66–86). Šios užsakymuose aptariamos sąlygos ir šalių įsipareigojimai atitinka tokio pobūdžio vežimo paslaugų sutartyse įprastai aptariamus ir suderinamus klausimus. Tačiau pervežimo užsakymuose nėra nustatyta jokių užsakovės įsipareigojimų vežėjai, susijusių su tam tikrų vežimo paslaugų teikimo kaštų dengimu, taip pat nėra nustatyta užsakovės pareiga padengti kokias nors vežėjos darbuotojų / vairuotojų išlaidas.

22.       Įvertinus ieškovės procesinių dokumentų, susijusių su ieškinio reikalavimais, turinį, taip pat ieškinio reikalavimams pagrįsti pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovės, kaip vežimo paslaugų užsakovės, pareigą mokėti ieškovei, kaip vežėjai, už vežimus atlikusių transporto priemonių vairuotojų pokalbių limitų viršijimą. Tokia pareiga nėra nustatyta ieškinio pagrindu nurodomuose šalis siejusių pervežimo paslaugų teikimo teisinius santykius apibrėžusiuose dokumentuose.  

23.       Iš bylos medžiagos, susijusios su priešieškiniu, taip pat iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalis siejo kompleksiniai tarpusavio santykiai, kurių pagrindu ieškovė ir atsakovė organizavo iš esmės bendrą komercinę veiklą. Tačiau ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimą šioje byloje pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. OTH000110 ir Nr. OTH000112, neteikė įrodymų ir platesnių paaiškinimų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais šalių tarpusavio susitarimais remiantis šios sąskaitos atsakovei buvo išrašytos. Taip pat ieškovė nepateikė pirminių dokumentų, sudariusių ieškovei pagrindą šias sąskaitas išrašyti (CPK 178 straipsnis). Nepateikus nurodytų įrodymų, negalima nustatyti nei atsakovės pareigos mokėti ieškovei už viršytus pokalbių limitus teisinio pagrindo, nei tokios pareigos faktinio pagrindo, t. y. nėra įrodytas šalių susitarimo dėl tokios pareigos faktas ir tokio susitarimo sąlygos: aptarti limitai, jų viršijimo dydis nagrinėjamu atveju, įkainiai už viršytą limitų dalį ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Šių aplinkybių neįrodo ir nepagrindžia liudytojo R. S. bendro pobūdžio teiginiai, jog transporto priemonių vairuotojams buvo nustatyti pokalbių limitai, kuriuos viršijus ieškovė pateikdavo sąskaitas apmokėti atsakovei. Viena vertus, tokios praktikos nepatvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kita vertus, kaip minėta, ieškovė neargumentuoja ir neįrodinėjo tokio susitarimo turinio ir vykdymo sąlygų (šalių sutartų limitų, jų viršijimo konstatavimo sąlygų ir kt. (CPK 185 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pati ieškovė atsiliepime į priešieškinį, PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina aplinkybės, kad sąskaitoje nurodytos prekės ar paslaugos realiai buvo suteiktos, nes PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tai nėra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Dėl to, ieškovei reikalaujant apmokėti išrašytas sąskaitas, o atsakovei tokią prievolę ginčijant, turėjo būti pateikti pirminiai dokumentai, kuriais remiantis sąskaita išrašyta, taip pat įrodytas tam tikro susitarimo, kurio pagrindu sąskaita išrašyta, buvimo bei turinio faktas. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė tokių įrodymų neteikė, o reikalavimą apmokėti ir šias sąskaitas argumentavo bendra atsakovės prievole atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas. Taigi, ieškovė, reikalaudama priteisti skolą už vežimo paslaugas, kartu reikalauja priteisti skolą už pokalbius, tačiau nepateikia įrodymų šalių susitarimui dėl tokių sąskaitų dengimo pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).  

24.       Šios išvados nepaneigia ir ieškovės pateiktas 2022 m. rugpjūčio 24 d. el. laiškas, kuriuo pateiktas neapmokėtų sąskaitų numerių sąrašas, tarp kitų sąskaitų nurodant ir ginčo sąskaitas, bei klausta, kada planuojama apmokėti sąskaitas (e. t. 2, b. l. 72–74). Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog vyko šalių atstovų ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų, todėl vien sąskaitos numerio paminėjimas ilgame sąskaitų sąraše nėra pakankamas nustatyti sąskaitos išrašymo pagrindo ir / ar šalių susitarimus dėl tarpusavio įsipareigojimų dengti tam tikras išlaidas, kurios nėra būdingos vežimo paslaugų teikimo atveju.

25.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriais buvo išrašytos ginčijamos PVM sąskaitos faktūros Nr. OTH000110 ir Nr. OTH000112. Atsakovei ginčijant savo prievolę tokias sąskaitas apmokėti, atsižvelgiant į tai, jog PVM sąskaitos faktūros yra išvestinis buhalterinei apskaitai skirtas dokumentas, o ieškovei nepateikus įrodymų apie šalių susitarimą dėl viršytų pokalbių limitų apmokėjimo, ieškovės reikalavimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstas, kaip neįrodytas. Dėl to ieškinio dalis dėl 534,69 Eur skolos pagal 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. OTH000110 ir 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. OTH000112 atmestina.

Dėl palūkanų 

26.       Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys dėl palūkanų, mokėtinų praleidus terminą atsiskaityti, dydžio nebuvo susitarusios, dėl to palūkanoms apskaičiuoti taikytinos įstatymų nuostatos.

27.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tai specialusis įstatymas, nustatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl į jo reguliavimo apimtį patenkantiems teisiniams santykiams turi būti taikomas šis Įstatymas, o ne bendroji CK 6.210 straipsnio nuostata. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai patenka į Įstatymo reguliavimo skirtį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, todėl, atsižvelgiant į tai, jog skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už vėlavimo atsiskaityti terminą (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

28.       Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas: 2 295,92 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti iki kreipimosi į teismą bei 8 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apskaičiuodama prašomą priteisti 2 295,92 Eur palūkanų sumą, ieškovė nurodo, kad užsakymuose dėl vežimo paslaugų buvo nurodyta, jog atsiskaitymą už transporto paslaugas atsakovė garantuoja per 45 dienas, gavus originalius sąskaitą faktūrą, CMR važtaraščio originalą ir patvirtintą užsakymą. Ieškovės teigimu, pervežimo teisiniuose santykiuose iš pradžių yra sudaromas (pasirašomas) užsakymas, po to vykdomas pervežimas ir galiausiai išrašoma sąskaita faktūra. Šiuo atveju šalių bendradarbiavimas vyko ta pačia seka – užsakymas, pervežimas, sąskaita: šalys suderino ir patvirtino užsakymus, po to ieškovė suteikė paslaugas ir išrašė sąskaitas. Visi užsakymai buvo suderinti ir atsakovės patvirtinti, todėl mokėtinos pagal užsakymus sumos atsakovei buvo žinomos užsakymų sudarymo dieną ir dėl to, ieškovės teigimu, palūkanos už vėlavimą atsiskaityti turi būti skaičiuojamos kiekvienai neapmokėtai PVM sąskaitai faktūrai nuo sąskaitoje nurodytos atsiskaitymo datos.

29.       Atsakovė neginčija ieškovės teisės skaičiuoti ir gauti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, tačiau nesutinka su palūkanų skaičiavimo termino pradžia. Atsakovės teigimu, ieškovė laiku neatsiuntė atsakovei pasirašytų sutarčių – užsakymų, todėl atsiskaitymo pagal nurodomas PVM sąskaitas faktūras terminas skaičiuotinas nuo tinkamo dokumentų pateikimo. Remdamasi šalių susirašinėjimo medžiaga, atsakovė argumentavo, kad ieškovė žinojo, jog PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 5 d., nes užsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti vežėjai už suteiktas pervežimo paslaugas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų gavimo dienos, o aptarti dokumentai atsakovei pateikti 2022 m. liepos 5 d. Dėl to, atsakovės teigimu, prievolė atsiskaityti atsirado praėjus 45 dienoms nuo dokumentų gavimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d.

30.       Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina nustatyti momentą, nuo kurio kilo atsakovės pareiga atsiskaityti pagal ieškovės jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už ieškovės suteiktas krovinių vežimo paslaugas. Kaip nurodo ieškovė, byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias atsiradusios skolos atsakovė neginčija, pripažindama ir vėlavimo atsiskaityti faktą, buvo įrašyti atsiskaitymo pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą terminai, įvardijant konkrečią dieną, iki kurios tam tikra sąskaita turi būti apmokėta. Tuo tarpu vežimo paslaugų užsakymuose, pagal kuriuos buvo teikiamos vežimo paslaugos, yra nurodoma, kad atsiskaitymą už transporto paslaugas per 45 dienas užsakovė garantuoja ,,gavus originalus sąskaitą faktūrą, važtaraščio originalą ir patvirtintą užsakymą.“

31.       Atsižvelgiant į tai, kad, sąskaitos faktūros atžvilgiu, užsakymas yra pirminis dokumentas, apibrėžiantis šalių susitarimą ir jo sąlygas, kurio pagrindu yra teikiamos paslaugos ir, atitinkamai, vėliau už jas išrašomos sąskaitos, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad atsiskaitymo terminas turi būti skaičiuojamas pagal užsakyme apibrėžtas sąlygas. Taigi, šiuo atveju užsakovė atsiskaitymą pagal sąskaitas už suteiktas paslaugas garantavo per 45 dienas nuo originalių dokumentų gavimo. Įvertinus vežimo dokumentų, tokių kaip važtaraštis, reikšmę vežimo teisiniuose santykiuose, toks susitarimas laikytinas racionaliu ir protingai pagrįstu. Taip pat tokio susitarimo nepaneigia ieškovės teiginiai, jog apie prievoles atsiskaityti atsakovei buvo žinoma nuo užsakymo sudarymo dienos ir, atitinkamai, vėlavimo atsiskaityti terminas skaičiuotinas nuo sąskaitoje nurodytos datos. Užsakymo suderinimas nepatvirtina tinkamo paslaugos suteikimo, todėl pritartina atsakovės pozicijai, jog, pagal šalių užsakymuose aptartas sąlygas, atsiskaitymo termino pradžia sieta su dokumentų originalų pateikimu užsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad tokia atsiskaitymo termino skaičiavimo sąlyga buvo nurodyta šalių suderintuose vežimo paslaugų užsakymuose, nėra pagrindo pritarti ieškovės vertinimui, kad atsakovės reikalavimas pateikti aptartus dokumentus prieš atsiskaitymą buvo perteklinis.

32.       Iš byloje esančio šalių atstovų susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad 2022 m. liepos 11 d. ieškovės atstovei pasiteiravus, kada bus apmokėtos išvardintos sąskaitos, atsakovės atstovas nurodė, jog bus sumokėta taip, kaip sutarta – per 45 dienas po originalios sąskaitos faktūros, CMR ir patvirtinto užsakymo [gavimo]. Atsakydama į tai, ieškovės atstovė nurodė, jog patvirtinti užsakymai buvo išsiųsti 2022 m. liepos 5 d., ir pasitikslino, ar atsiskaitymo terminas bus skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 5 d. (e. t. 2, b. l. 3–8). Taigi, užsakymuose aptarti dokumentai – originalios sąskaitos, CMR važtaraščiai ir patvirtinti užsakymai – atsakovei visi buvo pateikti 2022 m. liepos 5 d. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovės atstovė suprato, jog pagal sutartas sąlygas atsiskaitymo terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Dėl to, atsižvelgiant į užsakymuose įtvirtintas apmokėjimo sąlygas, atsakovė pagrįstai nurodė, jog aptartas 45 dienų atsiskaitymo terminas prasidėjo 2022 m. liepos 5 d. ir baigėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nuo šios datos iki ieškinio priėmimo (2022 m. gruodžio 15 d.) suskaičiuotos 8 proc. dydžio vėlavimo atsiskaityti palūkanos už pagal PVM sąskaitas faktūras vėluotą atsiskaityti 66 137,54 Eur skolos sumą yra 1 710,52 Eur. Ši palūkanų suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

33.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal užsakymus už suteiktas transporto paslaugas, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

34.       Apibendrinant, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 66 137,54 Eur skolą už vežimo paslaugas, 1 710,52 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti ir 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

35.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo ne tik vežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, tačiau jos buvo sudariusios ir transporto priemonių panaudos sutartis, kurių pagrindu byloje pareikštas priešieškinis.

36.       Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (buvęs pavadinimas UAB ,,Emons transportas LT“) (panaudos davėja) ir atsakovė UAB ,,Jesa“ (panaudos gavėja) sudarė 12 Transporto priemonės panaudos sutarčių (toliau – Panaudos sutartys), kuriomis ieškovė perdavė atsakovei techniškai tvarkingus automobilius sutartyse aptartomis sąlygomis (sutarčių 1.1 punktas): 2021 m. lapkričio 9 d. Transporto priemonės panaudos sutartimi Nr. 2021/11/09 perduotas automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 16 d. sutartimi Nr. 2021/11/16 perduotas automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 24 d. sutartimi Nr. 2021/11/24 – automobilis Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 8 d. sutartimi Nr. 2021/12/08 – automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 8 d. sutartimi Nr. 2021/12/08_1 – automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 17 d. sutartimi Nr. 2021/12/17 – automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 18 d. sutartimi Nr. 2021/12/18 – automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 21 d. sutartimi Nr. 2021/12/21 – automobilis Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 12 d. sutartimi Nr. 2022/01/12 – automobilis Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 23 d. sutartimi Nr. 2022/02/23 – automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. sutartimi Nr. 2022/02/24 – automobilis Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 30 d. sutartimi Nr. 2022/03/30 perduotas automobilis Scania R410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 24–35).

37.       Transporto priemonių panaudos sutarčių turinys tapatus. Panaudos sutarčių 2.1 punkte panaudos davėja (ieškovė) įsipareigojo: 1) pateikti visus krovinius pervežimui panaudos gavėjai (atsakovei); 2) apmokėti visas reiso metu patirtas išlaidas (kuras, AD Blue, kelių mokesčiai, dokumentų tvarkymas, vairuotojų apgyvendinimas, baudos ne dėl vairuotojų kaltės ir t. t.); 3) sumokėti panaudos gavėjai (atsakovei) 90 Eur / 92 Eur ,,už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną“; 4) atsiskaityti už vairuotojus sekančio mėnesio 10 dieną už praeitą mėnesį. Panaudos sutarčių 2.2 punkte panaudos gavėja (atsakovė) įsipareigojo be atskiro panaudos davėjos (ieškovės) sutikimo neduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims; panaudos davėjai pareikalavus grąžinti automobilį.

38.       2022 m. sausio 1 d. pasirašyti Panaudos sutarčių Nr. 2021/12/21; Nr. 2021/12/18; Nr. 2021/12/17; 2021/12/08_1; Nr. 2021-12-08, Nr. 2021/11/24, Nr. 2021/11/16, Nr. 2021/11/09 priedai Nr. 1, kuriais, pakeitus sutarčių 2.1 punktą, buvo suvienodinta suma, mokama panaudos gavėjai už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną, pagal visas Panaudos sutartis nustatant 92 Eur už kalendorinę dieną (e. t. 2, b. l. 16–23). 2022 m. gegužės 1 d. pasirašytas Panaudos sutarčių priedas Nr. 2, kuriuo pakeičiant sutarčių 2.1 punktą, nustatyta, kad panaudos davėja (ieškovė) įsipareigoja mokėti gavėjai (atsakovei) ,,95 Eur už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną“ (e. t. 2, b. l. 15).  

39.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytos transporto priemonės, pervežimų užsakymai panaudos davėjos ieškovės buvo perduoti panaudos gavėjai atsakovei. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonėmis, vairuojamomis atsakovės darbuotojų – vairuotojų, buvo vykdomi pervežimai. Panaudos sutartys nutrauktos 2022 m. birželio 14 d. ieškovės pranešimu apie sutarčių nutraukimą, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama nutraukti Transporto priemonės panaudos sutartis ir grąžinti transporto priemones per septynias kalendorines dienas (e. t. 2, b. l. 96).

40.       Atsakovė nurodė, kad pagal Panaudos sutartis perėmė iš ieškovės transporto priemones, jomis vykdė tik ieškovės perduotus pervežimų užsakymus, kuriems įvykdyti ieškovės perduotas transporto priemones vairavo atsakovės darbuotojai (vairuotojai). Panaudos sutarčių ir jų priedo Nr. 2 pagrindu, atsakovė už vairuotojų naudojimą (vairuotojų nuomos paslaugas) 2022 m. gegužės–birželio mėnesiais iki Panaudos sutarčių nutraukimo ir automobilių grąžinimo (2022 m. birželio 21 d.), išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AAB Nr. 264 (42 876,35 Eur sumai) (e. t. 2, b. l. 36–37) ir 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą AAB Nr. 272 (20 346,15 Eur sumai) (e. t. 2, b. l. 38–39). Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti skolą iš ieškovės pagal šias sąskaitas faktūras, nurodydama, jog ieškovė visiškai neatsiskaitė – neapmokėtas skolos likutis yra 62 950,59 Eur (42 604,44 Eur suma, likusi neapmokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. 264 + 20 346,15 Eur skola pagal sąskaitą faktūrą Nr. 272) už vairuotojų naudojimą pagal Panaudos sutarčių 2.1 punktą.

41.       Ieškovės pozicija dėl priešieškinio reikalavimų bylos nagrinėjimo proceso metu keitėsi. Atsiliepdama į priešieškinio reikalavimus, ieškovė priešieškinį prašė atmesti, nurodydama, jog atsakovė neįrodė tokio pobūdžio paslaugų teikimo fakto ir nepagrindė, jog Panaudos sutartimis perduoti vilkikai būtų naudoti ieškovės interesais, be to, atsakovė neturi teisės verstis darbuotojų nuoma, todėl tokio reikalavimo negali teisėtai reikšti. Vėliau, į bylą išreikalavus ir pateikus papildomų dokumentų, susijusių su Panaudos sutartimis perduotų transporto priemonių judėjimu ir vykdytais pervežimais ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d., ieškovė pripažino dalį skolos, argumentuodama, kad, vadovaujantis Panaudos sutarčių 2.1 punktu, priešieškinis nėra pagrįstas pilna apimtimi (e. t. 8, b. l. 146–149). Bylos nagrinėjimo proceso metu ieškovė nebeginčijo fakto, kad šalių sudarytų transporto priemonių panaudos sutarčių pagrindu ji perdavė transporto priemones ir vežimo užsakymus atsakovei, o pastaroji – vykdė ieškovės perduotus vežimo paslaugų užsakymus, panaudos sutarčių pagrindu perduotas transporto priemones vairuojant atsakovės darbuotojams (vairuotojams). 

46.       Sprendžiant dėl pirmosios ginčo aplinkybės, t. y. dėl to, ar vežimai, už kuriuos išrašytos sąskaitos Nr. IT07998 ir Nr. IT07991, vertintini kaip patenkantys į atliktų pagal Panaudos sutartis apimtį, nustatyta, kad šios sąskaitos išrašytos ne ginčo laikotarpiu, atitinkamai 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. birželio 23 d., tačiau jose nurodomos Panaudos sutartimis perduotos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 8, b. l. 91, 92). Atsakovės vertinimu, sąskaitų turinys patvirtina, jog nurodytos Panaudos sutartimi perduotos transporto priemonės buvo naudojamos ieškovės interesais ir sugeneravo ieškovei pajamų (e. t. 8, b. l. 139–140). Ieškovė neginčijo ir bylos duomenys patvirtina, kad buvo atvejų, kai ieškovės išrašytos sąskaitos neatitiko praktikoje nusistovėjusio veiksmų eiliškumo ir už ginčo laikotarpiu vykdytus pervežimus kelios sąskaitos buvo išrašytos vėliau (2022 m. liepos mėnesį) arba anksčiau (už 2022 m. birželio mėnesį atliktus pervežimus sąskaitos išrašytos 2022 m. gegužės mėnesį) (e. t. 8, b. l. 146–167). Dėl to, vertinant vežimus, už kuriuos išrašytos sąskaitos Nr. IT07998 ir Nr. IT07991, ieškovei nustatytas terminas pateikti sąskaitų pagrindu buvusius dokumentus. Ieškovė paaiškino, kad neturi galimybės pateikti su PVM sąskaitomis faktūromis Nr. IT07998 ir IT07991 susijusių dokumentų, nes tokių duomenų neranda, tačiau, atsižvelgiant į šių sąskaitų išrašymo datas, ieškovės vertinimu, didesnė tikimybė, atsižvelgiant į bendrą praktiką, jog minėtos dvi sąskaitos išrašytos už pervežimus, atliktus jau po ginčo laikotarpio, t. y. jau po panaudos sutarčių nutraukimo, ir sisteminti duomenys patvirtintų, jog nėra ieškovės sąskaitų, išrašytų nurodytoms dviem transporto priemonėms ginčo laikotarpiu, o atsakovės vairuotojai nebuvo naudojami ieškovės naudai.

47.       Tokio pobūdžio ginčui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

48.       Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, duomenis apie susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką ir aplinkybes, jog būdavo atvejų, kai už ginčo laikotarpiu atliktus vežimus sąskaitos išrašytos kitais laikotarpiais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog abi šalys pripažįsta ,,LockTracker“ sistemos duomenis patikimais ir jais vadovaujasi, o pagal šiuos duomenis fiksuotas Panaudos sutartimis perduotų transporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamų atsakovės darbuotojų, judėjimas vykdant pervežimus ginčo laikotarpiu, taip pat į tai, jog ieškovė nepateikė išrašytas sąskaitas pagrindžiančių dokumentų bei, atitinkamai, nepaneigė, jog vežimai atlikti ne ,,LockTracker“ sistemoje fiksuotais judėjimo laikotarpiais, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinu galima pripažinti tai, kad vežimai, už kuriuos išrašytos Nr. IT07998 ir Nr. IT07991, patenka į Panaudos sutarčių vykdymo apimtį. Ieškovei to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), laikytina, kad ieškovės pareiga atsiskaityti už naudojamus vairuotojus fiksuotina pagal Panaudos sutartimis perduotų transporto priemonių naudojimo duomenis ,,LockTracker“ sistemoje. Tokiu atveju, pagal pačios ieškovės pateiktus susistemintus skaičiavimus, atsakovė priešieškiniu pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės 43 106,25 Eur skolą už Panaudos sutarčių pagrindu naudotus vairuotojus.

49.       Antroji ginčijama aplinkybė, dėl kurios ieškovė dalies priešieškinio reikalavimų nepripažįsta, iš esmės yra susijusi su Panaudos sutarčių 2.1 punkto sąlygos aiškinimu, t. y. su tuo, kaip turėtų būti suprantama ,,vairuotojo naudojama kalendorinė diena“, už kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei po 95 Eur. Atsakovės teigimu, tai yra kiekviena vairuotojo darbo diena, suprantant ją kaip vairuotojo buvimo komandiruotėje vykdant maršrutą dieną, t. y. apima darbo ir privalomo poilsio laiką, taip pat laiką, sugaištą laukiant eilėse ar pasienio patikros punktuose ir kt. Grįsdami tokią poziciją, atsakovės atstovai paaiškino, kad vairuotojas dirba ir yra naudojamas ne tik tada, kai jo vairuojama transporto priemonės realiai juda, tačiau ir transporto priemonės stovėjimo laiku vairuotojas turi užtikrinti transporto priemonės ir krovinio saugumą, be to, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą transporto priemonė negali judėti be privalomo poilsio periodų, todėl be jų neįmanoma įvykdyti reiso ir, atitinkamai, jie turi būti laikomi vairuotojo naudojamu laiku pagal Panaudos sutarčių 2.1 punktą. Ieškovės teigimu, Panaudos sutarčių 2.1 punkte nustatyta, kad panaudos davėja (ieškovė) sumoka panaudos gavėjai (atsakovei) 95 Eur už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną ir tai reiškia, jog mokama tik už tas dienas, kai vairuotojas buvo naudojamas kroviniams gabenti, o vairuotojas yra naudojamas tik tada, kai transporto priemonė faktiškai važiuoja (juda) vykdydama užsakymą. Ieškovė argumentavo, kad Panaudos sutartys yra komercinės sutartys ir pagal jas ieškovė turėtų mokėti sutartą kainą už vairuotojo naudojimo dieną, naudojimu suprantant tik realų transporto priemonės važiavimo ieškovės interesais laiką. Su darbo teisiniais santykiais susiję atsakovės kaštai tenka atsakovei kaip darbdavei, o ieškovė panaudos sutartimis įsipareigojo mokėti už tą vairuotojo naudojimo laiką, kuris jai teikia komercinę naudą. Taigi, kilo šalių ginčas dėl to, kaip turėtų būti skaičiuojamos vairuotojo naudojamos kalendorinės dienos pagal Panaudos sutarčių 2.1 punktą – ar skaičiuojamos tik realaus krovinio vežimo (transporto priemonės judėjimo) dienos, ar jos apima visą vairuotojo darbo laiką vykdant tam tikrą krovinio vežimo reisą.

50.       Panaudos sutarčių 2.1 punkte, pakeistame sutarčių priedu Nr. 2, nustatyta, kad panaudos davėja (ieškovė) įsipareigojo sumokėti panaudos gavėjai (atsakovei) 95 Eur ,,už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną“. Lingvistinis šios nuostatos aiškinimas suponuoja, kad mokėjimas siejamas ne su transporto priemonės (ne)judėjimo laiku, o su vairuotojo naudojamu laiku. Transporto priemonės, naudojamos kroviniui pervežti nustatytu maršrutu, vairuotojo darbo funkcijos neapsiriboja vien transporto priemonės vairavimu (valdymu) šiai judant, tačiau apima ir kitas atsakomybes – vairuotojas turi užtikrinti transporto priemonės ir jos krovinio saugumą tiek kelyje iš vieno taško į kitą, tiek ir tais periodais, kai transporto priemonė nejuda dėl teisės aktuose nustatyto privalomo poilsio laiko arba objektyvių priežasčių – laukimo eilėse, pakrovimo – iškrovimo metu, pasienio kontrolės punktuose ir kt. Be to, į vairuotojo funkcijas patenka rūpestis tinkama transporto priemonės eksploatacija reiso metu ir jo būklės stebėsena, tinkamu krovinio krovimu ir sutvirtinimu, vairuotojas dalyvauja tvarkant krovinio vežimo dokumentus. Vairuotojas reiso metu privalo laikytis vairavimo ir poilsio režimo, užtikrinti krovinio saugumą. Be šių funkcijų atlikimo krovinio pristatymas į paskirties vietą iš esmės nėra įmanomas. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo, krovinio pristatymas tam tikro ilgio maršrutais yra neįmanomas ir be poilsio periodų. Atitinkamai, net transporto priemonei fiziškai nejudant, jos vairuotojas atlieka darbines funkcijas, užtikrina reiso tąsą tam tikru atstumu, t. y. yra naudojamas. Ir priešingai, į komandiruotę tam tikru reisu išvažiavęs transporto priemonės vairuotojas negali būti naudojamas jokioms kitoms darbo funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad Panaudos sutartyse apibrėžta vairuotojo naudojama kalendorinė diena aiškintina kaip laikas, kai vairuotojas vykdo reisą, Panaudos sutartimi perduotai transporto priemonei vykstant nustatytu maršrutu nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą. Atitinkamai, vairuotojo naudojama kalendorinė diena apima tiek realų transporto priemonės judėjimo laiką, tiek laiką, kai transporto priemonė yra išvykusi į reisą, tačiau realiai nejuda dėl objektyvių priežasčių – laukimo eilėse, dokumentų tvarkymo ar privalomo poilsio laiko.

51.       Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai ir ryškinama skirtis tarp Panaudos sutarties, kaip komercinės sutarties, ir darbo teisinių santykių. Tam, kad krovinys galėtų būti nugabentas į paskirties vietą, vairuotojas yra naudojamas viso reiso metu iki atvykstant į paskirties vietą. Šiuo metu atsakovė, kaip darbdavė, negali vairuotojo paskirti atlikti kitas funkcijas ar užduotis, t. y. visą laikotarpį, kol užtrunka reisas, vairuotojas yra perduotas naudoti Panaudos sutarčių pagrindu. Atitinkamai, toks naudojimas kroviniui į paskirties vietą nugabenti – visas tam tikram reisui būtinas laikas – patenka į Panaudos sutarčių 2.1 punkte apibrėžtą ,,vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną“.

52.       Kita vertus, Panaudos sutartys sudarytos, kaip paaiškino atsakovė ir neginčijo ieškovė, dėl to, jog ieškovei, turinčiai transporto priemonių ir vežimo užsakymų, trūko darbuotojų (vairuotojų). Taigi, Panaudos sutartimis buvo siekiama užtikrinti, jog transporto priemonės bus naudojamos pagal paskirtį komercinei pervežimų veiklai vykdyti. Panaudos sutarčių 2.1 punkte įtvirtinta ieškovės pareiga sumokėti sutartą kainą už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną, nesiejant nei su konkrečiu vairuotoju (darbuotoju), taip pat nesprendžiant vairuotojų darbo organizavimo klausimų. Šie vairuotojų darbo organizavimo klausimai teko atsakovei, kaip darbdavei, ir neturi sąsajos su Panaudos sutartimis. Dėl to akivaizdu, kad pagal Panaudos sutartis kylanti ieškovės pareiga atsiskaityti už vairuotojo naudojamą laiką iš esmės negali viršyti sutartos kainos per kalendorinę dieną. Atitinkamai, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, kad Panaudos sutarčių 2.1 punkto pagrindu nekyla ieškovės pareiga mokėti atsakovei už vairuotojų naudojimo laiką dvigubai, kai dėl atsakovės, kaip darbdavės, darbo organizavimo ir užduočių darbuotojams paskirstymo tam tikromis dienomis tą pačią transporto priemonę vairavo keli vairuotojai. Minėta, kad Panaudos sutartimis sutartas įkainis už vairuotojo naudojimą, siejamas ne su vairuotojų (kaip darbuotojų) skaičiumi, o su kalendorine diena, kai transporto priemonė vyksta į reisą. Dėl to atmestina kaip nepagrįsta ir Panaudos sutarčių 2.1 punkto susitarimo neatitinkanti priešieškinio reikalavimo dalis, kuria atsakovė už tą pačią dieną skaičiuoja vairuotojo naudojimo mokestį dviem vairuotojams. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, Panaudos sutarčių susitarimas nesudarė pagrindo atsakovei reikalauti mokėti dvigubai už tuos atvejus, kai atsakovės, kaip darbdavės, nurodymai (veiksmai) organizuojant darbuotojų veiklą lėmė, kad du vairuotojai tą pačią dieną vairavo tą pačią transporto priemonę. Iš atsakovės paaiškinimų (e. t. 8, b. l. 1–12) matyti, kad tokie atvejai buvo 4. Šia apimtimi 380 Eur suma (95 x 4) priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

53.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą Panaudos sutarčių 2.1 punkto turinį, Panaudos sutarčių sudarymo priežastis ir tikslus, sutarčių prigimtį, taip pat atmestini atsakovės reikalavimai priteisti iš ieškovės atlygį už vairuotojo naudojamą dieną tais atvejais, kai vairuotojai buvo naudojami (,,laikyti“) atsakovės sprendimu, siekiant gauti apmokėjimą iš ieškovės. Toks vairuotojų naudojimas neatitiko Panaudos sutarties paskirties ir 2.1 punkto sąlygų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei kiltų prievolė apmokėti už šias dienas Panaudos sutarčių pagrindu. Pritartina ieškovės argumentams, kad atsakovė nepagrįstai panaudos sutarčių pagrindu reikalauja sumokėti už dienas, kai transporto priemonės stovėjo su vairuotojais savaitgalį atsakovės nurodymu. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonės užlaikytos reikalaujant ieškovės atsiskaityti, tačiau atsakovė, reikalaudama prievolių įvykdymo, neprivalėjo laikyti darbuotojų ir tai nepateisina prievolės vykdymo sustabdymo; nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi laikyti darbuotojus; vairuotojo laikymas automobilyje nevykdant užsakymo nelaikytinas jo naudojimu Panaudos sutarčių prasme. Atsižvelgiant į tai, kad buvo 6 tokios dienos, šia apimtimi 570 Eur suma (95 x 6) priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

54.       Taigi, pripažinus, kad Panaudos sutarčių pagrindu ieškovei nekyla pareiga mokėti išlaidas, atsirandančias dėl darbuotojų organizavimo ypatumų ar dėl atsakovės, kaip darbdavės, nurodymų, nesusijusių su Panaudos sutartimis perimtų užsakymų vykdymu (pvz., mokėjimas už dieną dvigubai, jei tą dieną su transporto priemone dirbo du vairuotojai, arba mokėjimas už dienas, kai atsakovė sulaikė darbuotojus transporto priemonėse siekdama gauti ieškovės prievolių įvykdymą), konstatuotina, jog toks vairuotojo naudojimas nėra susiję su Panaudos sutarčių vykdymu, nes jomis sutarta mokėti už abstraktų vairuotoją – iš esmės vairavimo paslaugą vykdant pervežimo maršrutą, o ne už samdomus konkrečius darbuotojus, kurių darbo organizavimo klausimus sprendžia atsakovė, kaip darbdavė, spręsdama, kada / kurį / kiek darbuotojų siųsti į reisą. Dėl to atmestina priešieškinio reikalavimo dalis bendrai 950 Eur sumai kaip nepagrįsta. Likusiai priešieškinio reikalavimų sumai ,,LockTracker“ duomenys patvirtina, kad Panaudos sutartimis perduotos transporto priemonės buvo naudojamos pervežimo užsakymams įvykdyti, t. y. buvo išvykusios į reisus ir atsakovės priskirti darbuotojai, būdami komandiruotėse, atliko vairuotojų funkcijas Panaudos sutarčių pagrindu, t. y. buvo naudojami Panaudos sutarčių 2.1 punktuose apibrėžta prasme. Atitinkamai, priešieškinys šia dalimi tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistinas 62 000,59 Eur atlygis už vairuotojų naudojimą pagal Panaudos sutartis.

55.       Atsiliepime į ieškinį ieškovė, be kitų argumentų, taip pat teigė, jog atsakovė negali teisėtai reikšti priešieškinio reikalavimų, nes neturėjo teisės verstis laikinojo įdarbinimo veika ir nuomoti darbuotojų. Vėliau procese ieškovė šio teiginio neplėtojo, plačiau nepasisakė ir juo nebesirėmė, argumentuodama, jog Panaudos sutartys laikytinos komercinėmis sutartimis, sudarytomis dviejų juridinių asmenų komercinei pervežimų veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodyto nesutikimo su priešieškinio reikalavimus pagrindo nebepalaikė ir jo neargumentavo, jo analizė nėra teisiškai reikšminga. Kita vertus, plačiau dėl jo nepasisakant, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Panaudos sutartimis darbuotojai nebuvo perduodami naudotis ieškovei. Priešingai, Panaudos sutartimis panaudos davėja ieškovė perdavė panaudos gavėjai atsakovei transporto priemones, krovinių pervežimo užsakymus, įsipareigojo apmokėti reiso metu patirtas išlaidas ir mokėti sutartą kainą už vairuotojo naudojamą kalendorinę dieną. Taigi, Panaudos sutarčių pagrindu atsakovė perėmė transporto priemones, pervežimo užsakymus ir, naudodama savo darbuotojus, vykdė pervežimų komercinę veiklą. Iš esmės tarpusavio komercinio pobūdžio susitarimais ieškovė ir atsakovė vykdė bendrą, koordinuotą veiklą pervežimų verslo srityje.    

56.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 837,11 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taikant 8 proc. palūkanų normą už praleistą atsiskaityti laiką iki kreipimosi į teismą, bei 8 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, jog šalių teisiniai santykiai pagal Panaudos sutartis patenka į Įstatymo reguliavimo sritį, o ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove pagal nurodytas Panaudos sutartis, priešieškinio reikalavimas dėl palūkanų už vėlavimą atsiskaityti priteisimo tenkintinas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 786,72 Eur palūkanų už priteistą skolos sumą, skaičiuojant kiekvienai sąskaitai iki priešieškinio priėmimo, ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.        

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

58.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

59.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 10 981,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 362 Eur žyminis mokestis (e. t. 1, b. l. 10, 115, 116), 9 619,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 1, b. l. 7–9; e. t. 3, b. l. 114–117; e. t. 8, v. l. 65–68; DOK-3011). Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus.

60.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 5 256,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 318 Eur žyminis mokestis (e. t. 1, b. l. 34, 139; e. t. 2, b. l. 14, 130, 131), 3 938,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 2, b. l. 129–138; e. t. 3, b. l. 92–94; e. t. 7, b. l. 59–74; e. t. 8, b. l. 15–16, 71–72; DOK-2993). Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus.

61.       Ieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 68 968,15 Eur, o, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiama bendra 67 848,06 Eur suma, t. y. iš viso patenkinta 98,34 proc. ieškinio. Priešieškiniu reikštas reikalavimas priteisti 65 787,70 Eur, o, priešieškinį tenkinant iš dalies, priteisiama bendra 64 787,31 Eur suma, t. y. iš viso patenkinta 98,48 proc. priešieškinio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei turėtų būti priteisiama 10 799 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei – 5 176,60 Eur. Atlikus šių priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 622,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

62.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 59,76 Eur. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

63.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Atitinkamoms reikalavimų dalims, pagal CPK 150 straipsnio nuostatas, teismui atmetus ieškinį (priešieškinį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ (j. a. k. 303906886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jesa“ (j. a. k. 302252063) 66 137,54 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 54 ct) skolos, 1 710,52 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų 52 ct) palūkanų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (67 848,06 Eur) nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jesa“ (j. a. k. 302252063) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ (j. a. k. 303906886) 62 000,59 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius eurų 59 ct) skolos, 2 786,72 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 72 ct) palūkanų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (64 787,31 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAB-Transport“ (j. a. k. 303906886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jesa“ (j. a. k. 302252063) 5 622,40 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB-Transport“ (j. a. k. 303906886) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jesa“ (j. a. k. 302252063) lygiomis dalimis 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti, t. y. po 29,88 Eur (dvidešimt devynis eurus 88 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė