Civilinė byla Nr.e2-367-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08322-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1; 2.6.8.2; 2.6.8.10; 3.1.15; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ atstovui advokatui A. V.,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukstata“ atstovui advokatui E. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ dėl skolos (išmokos) priteisimo.
Teismas, išnagrinėję bylą,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas UAB „BP Gruop Logistics“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Aukstata“ ieškovui UAB „BP Gruop Logistics“ 48 250,14 Eur išmoką; priteisti iš atsakovo UAB „Aukstata“ ieškovui UAB „BP Gruop Logistics“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Aukstata“ ieškovui UAB „BP Gruop Logistics“ visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Dėl prievolės sumokėti išmoką pažeidimo nurodo, kad CK 6.154 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. CK 6.156 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Šalių sutartis sudaryta suderinus abiejų šalių valią, yra pasirašyta ir galiojanti, ieškovas pagal sutarties 3.1. punktą turi teisę pasiimti iš atsakovo 48250,14 Eur išmoką, o atsakovas privalo per penkias dienas šią išmoką besąlygiškai išmokėti.
3. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai, laiku ir sąžiningai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia, kad ji privalo būti įvykdyta laiku laikantis įstatymo reikalavimų. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia nesant jokių jos įvykdymo trukumų. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 48250,14 Eur išmoką, todėl yra pagrindas ją priteisti. Atsakovas prieštaravime neteisingai nurodė, kad sutarties nesudarė, o UAB „Aukstata“ atstovo V. S. parašas yra suklastotas. Ieškovas pažymi, kad sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių vadovų asmeniškai, prieš tai suderinus abiejų šalių valią ir yra galiojanti. Atsakovas teigdamas, kad parašas yra netikras, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, klaidina teismą, elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti sutartinės prievoles sumokėti ieškovui abiejų šalių sutartą išmoką.
4. Atsakovas UAB “Aukstata” prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl nesudarytos 2017-06-30 subrangos Nr. (duomenys neskelbtini)sutarties. Jokie civiliniai santykiai bendrovių niekada nesiejo ir nesieja, tarp šių bendrovių jokia subrangos sutartis niekada, jokio UAB „Aukstata“ darbuotojo nebuvo pasirašyta bei turtiniai įsipareigojimai teikiamoje teismui subrangos sutartyje yra išgalvoti. Ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindimo įrodymų pas ieškovą UAB “BP Group logistics“ niekada nebuvo, nėra ir negali būti. Įvertinus kartu su atsiliepimu pateikiamus dokumentus - 2017-08-24 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sutarties priedą Nr. 1, taip pat patikslintą žiniaraštį (veiklų sąrašą) prie sutarties, taip pat 2017-04-10 patikslintą pasiūlymą „Dėl Lietuvos policijos mokyklos pastato modernizavimo darbų pirkimo“, atliktų darbų aktą, darbų priėmimo-perdavimo aktą, darytina išvada, kad UAB „Aukstata“ su UAB „Tiresta“ 2017-08 - 24 buvo sudariusi subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1.1. punktą, ne kokia nors kita Lietuvos bendrovė, o būtent UAB „Tiresta“ kaip subrangovas, įsipareigojo rangovui UAB „Aukstata“ sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Lietuvos policijos mokyklos pastato - bendrabučio, (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo (rangos) darbus, pagal pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus pirkimo dokumentus, sutarties kainą sutariant 1.151.700,93 Eur su PVM, kurią sudaro 951818,95 Eur ir PVM 199881,98 Eur.
5. Subrangos sutarties numeris iš tikrųjų yra Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat aiškiai matyti, kad subrangos sutartis buvo sudaryta ne 2017-06-30, o sudaryta dviem mėnesiais vėliau - 2017-08-24, tai yra tą pačią dieną, kuomet Lietuvos policijos mokykla 2017-08-24 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su UAB „Aukstata” dėl policijos mokyklos bendrabučio modernizavimo darbų. Subrangos sutartį UAB “Aukstata” sudarė ne su UAB “Baltijos personalo grupė“ (dabartinė BP Group), bet su UAB „Tiresta“, su kuria UAB „Aukstata“ buvo sutarusi, jog subrangovas UAB „Tiresta“ įsipareigoja atlikti ne dalį, bet visus policijos mokyklos pastato-bendrabučio, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo (rangos) darbus, priešingai nei kaip nurodoma ieškovo.
6. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Už kiekvieną atskirą piktnaudžiavimo atvejį teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
7. Dėl ieškovo UAB “BP Group logistics” įpareigojimo pateikti subrangos sutarties originalą nurodo, kad ieškovo teikiamoje fiktyvioje subrangos sutarties kopijoje yra dokumento trūkumų, akivaizdu, UAB „Aukstata“ direktoriaus pasirašytos ir sudarytos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), esmingai skiriasi tuo, kad jos kiekvienas lapas nepasirašytas sutarties šalių, kas sudaro techninę ir praktinę galimybę kompiuteriu Word programos pagalba į sutartį prirašyti fiktyvias sutarties sąlygas, o taip pat, kaip aiškiai matyti iš sutarties 3 lapo, absoliučiai neįrašyti ištiso sutarties 6 dalies sąlygų ir tęsti sutartį nuo 7 dalies, tokiu būdu nuo 5.4.2. fiktyvios sutarties punkto nenuosekliai “peršokant“ iki sutarties 7.1. punkto. Realiai UAB “Aukstata” sudarytoje sutartyje tiek 5 sutarties dalis nusakanti darbų kokybę ir garantijas bei 6 sutarties dalis šalių teisės ir įsipareigojimai, taip pat 7, 8, 9, 10, 11,12,13 ir 14 sutarties dalys yra ir jas sudaro visa eilė nuosekliai sunumeruotų sutarties punktų, kurie yra patvirtinti abiejų šalių parašais.
8. Sutarties 13 numeriu pažymėtoje dalyje Ginčų sprendimo tvarka, yra įrašytas 13.3 pavadintas „rangovui neįvykdžius sutarties sąlygų, apmokėjimų bei nesilaikant apmokėjimo terminų, Subrangovas turi teisę kreiptis į teismą ir Rangovas sutinka, jog teismas iš karto pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones įmonės turtui“, kuomet tikrojoje sutartyje 12 dalyje pavadintoje Ginčų sprendimo tvarka, tokio turinio iš viso nėra, nes protingoms sutarties šalims jis nepriimtinas ir jo net negali būti.
Ieškinys atmestinas.
9. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovas UAB „Aukstata“ 2017-08-24 sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tiresta“, 1.1. punkte nurodytu kaip subrangovas, kuris įsipareigojo rangovui UAB „Aukstata“ sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Lietuvos policijos mokyklos pastato - bendrabučio, (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo (rangos) darbus, pagal pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus pirkimo dokumentus, sutarties kainą sutariant 1.151.700,93 Eur su PVM, kurią sudaro 951818,95 Eur ir PVM 199881,98 Eur.
10. Ieškovas ieškinį grindžia 2017 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė UAB „BP Gruop Logistics“ nurodyta subrangovu, o atsakovė UAB „Aukstata“ rangovu. Pagal šios sutarties 1.1. punktą ieškovas įsipareigoja Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti dalį Lietuvos policijos mokyklos pastato - bendrabučio, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų dalį (šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo darbų dalį), pagal pirkimo sąlygas, o atsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1. punkte nurodoma, kad ieškovas pasirinktus Darbus turėjo pradėti po Sutarties sudarymo ir per l mėnesį arba turi pilną teise besąlygiškai pasirinkti pasiimti Sutarties dydžio t.y. 48250.14, įskaitant PVM Eur sumos išmoką už pagalbą skaičiuojant, analizuojant konkursine medžiagą. Sutartyje nurodoma, kad pasirinkus gauti išmoką iš atsakovo, jis privalo per 5 dienas išmokėti Sutarties 3.1 punkte numatytą dydžio išmoką po pareikalavimo el. paštu, registruotu laišku ar telefonu.
Dėl sutarties sudarymo
11. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar ją nutraukus ir sprendžiant dėl sutarties nutraukimo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
12. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodo, kad jokie civiliniai santykiai bendrovių niekada nesiejo, tarp šių bendrovių subrangos sutartis jokio UAB „Aukstata“ darbuotojo nebuvo pasirašyta, turtiniai įsipareigojimai teikiamoje teismui subrangos sutartyje yra išgalvoti.
14. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su šalių pareiga suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Aiškus dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą.
15. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Atsakovas neigdamas sutarties pasirašymą bei sudarymą, nereiškė reikalavimo ir byloje neįrodė fakto, kad šalių sutartis yra niekinė, nesvarstytina ar negaliojanti. Teismo vertinimu, atsakovo kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo, savaime nepaneigia ieškovo pateikto dokumento galiojimo. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai ir atmeta atsakovo argumentus, jog šalių teisiniai santykiai negali byloje būti vertintini kaip sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas sprendžia, kad byloje nesant pakankamai įrodymų, nėra teisinio pagrindo ex oficio ginčo sutartį pripažinti niekine bei negaliojančia, o kitais teisiniais aspektais, nesant ginčo šalių reikalavimo, teismas ginčo sutarties nekvestionuoja.
Dėl atsakovo prievolės
17. Ieškovas teigia, kad atsakovas Sutarties 3.1 punkte ieškovo pasirinkimo ginčyti negali, sutartyje sutinka besąlygiškai su ieškovo pasirinkimu, Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovas turi besąlygišką diskrecijos teisę pasirinkti ar atlikti Darbus ar pasiimti iš atsakovo 48.250,14 Eur išmoką. Nurodo, kad ieškovas telefonu informavo atsakovą, jog remiantis Sutarties 3.1. punktu, nusprendė pasiimti 48250.14 Eur išmoką ir pareikalavo ją sumokėti, tačiau atsakovas delsė tai padaryti.
18. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Pagal CK 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų –sandoriai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sutartis kaip sandorių rūšis saisto jos šalis ir turi jiems privalomą įstatymo galią.
19. Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal jos turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Konkrečios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 224/2012).
20. Taigi, sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007).
21. Ieškovas ieškinį reiškia Sutarties 3.1. punkto, CK 6.205 straipsnio pagrindu, ir nurodo, kad už atliktas paslaugas ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 48250,14 Eur išmokos. Atsakovas pateikė atsikirtimus, kad būtent UAB „Tiresta“, kaip subrangovas, įsipareigojo rangovui UAB „Aukstata“ sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Lietuvos policijos mokyklos pastato - bendrabučio, (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo (rangos) darbus, pagal pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus pirkimo dokumentus, sutarties kainą sutariant 1.151.700,93 Eur su PVM, kurią sudaro 951818,95 Eur ir PVM 199881,98 Eur.
22. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad atliko remonto darbus (šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo), ar atliko kokias kitas paslaugas ieškovo naudai. Pažymėtina, kad paslaugų suteikimas atsakovui yra fakto klausimas, kuris gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovas byloje neįrodė atsakovo prievolės atsiradimo pagal Sutarties 3.1. punktą, pagrindo. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atliko sutartyje nurodytas paslaugas – skaičiuojant, analizuojant konkursinę medžiagą (sutarties 3.1 punktas,2.2 punktas, 1.1 punktas). Byloje nėra duomenų apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, tačiau šalių sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad sąlygos numatė ne vien konkursinės medžiagos ruošimo paslaugų teikimą, bet ir subrangos darbų atlikimą, todėl sutartis turi tiek paslaugų sutarties elementus, tiek ir rangos sutarties elementus (CK 6.193 straipsnis).
23. Pripažintina, kad ieškovas UAB „BP Gruop Logistics“ savo prievoles pagal ginčo sutartį turėjo įvykdyti pirmiau nei atsakovas, ieškovo ir atsakovo priešpriešinės pareigos sutarties sąlygose susijusios taip, kad atsakovo UAB „Aukstata“ prievolė galėjo kilti tik po to, kai ieškovas įvykdo nurodytas sutarčių sąlygas – atlieka dokumentų ruošimo, konsultavimo paslaugas ar šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrengimo darbus. Apmokėjimo už paslaugas ar darbus prievolė atsakovui UAB „Aukstata“ kiltų, ieškovui įvykdžius minėtas sutarties sąlygas ir įrodžius šias faktines aplinkybes. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų apie savo sutartinių prievolių įvykdymą, o atsakovas sutarties vykdymą visiškai neigia. Teismas pažymi, kad įmonėms privaloma tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pildyti ūkines operacijas patvirtinančius specialius apskaitos dokumentus, kuriems priskiriama - kasos pajamų orderiai, sąskaitos – faktūros, PVM sąskaitos – faktūros, taip pat pildyti kitus pirminius apskaitos dokumentus - atliktų paslaugų (darbų) priėmimo Aktus, buhalterines pažymas dėl skolų suderinimo, pildyti ūkinių operacijų žurnalus, tvarkyti debitorines sąskaitas ir kt. Ieškovas, teigdamas apie UAB „BP Gruop Logistics“ suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, byloje nepateikė nei vieno rašytinio apskaitos dokumento, pagrindžiančio įsipareigojimų pagal ginčo sutartį vykdymą.
24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendžia, kad ieškovui UAB „BP Gruop Logistics“ paslaugų ar darbų neatlikus, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti pagal Sutarties 3.1. punktą 48 250,14 Eur sumos. Ieškovo UAB „BP Gruop Logistics“ ieškinio faktiniu pagrindu nurodomų aplinkybių nenustačius, teismas daro išvadą, kad ieškovas ieškinio neįrodė, todėl ieškovo UAB „BP Gruop Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „Aukstata“ atmeta.
Bylinėjimosi išlaidos
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas byloje patyrė 2700 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovo ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „BP Gruop Logistics“ (juridinio asmens kodas 121937714) atsakovui UAB „Aukstata“ (juridinio asmens kodas 145909933) 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.
Teisėja Rasa Bartašienė