Civilinė byla Nr. 2FB-604-547/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00390-2017-3

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                3.4.2.6.1; 3.4.2.6.7; 3.2.7.1

(S)

VARĖNOSRAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 11 d.

Vilnius

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai M. L.,

trečiųjų asmenų atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, tretieji asmenys: antstolė Audronė Muzikevičienė, antstolė Tereza Gerasimovič, antstolis Mindaugas Dabkus,  antstolė Janė Jakimavičienė, antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB ,,Varėnos vandenys“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos auditorių rūmai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB ,,Minibank“, UAB ,,Matuizų dujų silikatas“,  UAB ,,Matuizų plytinė“, AB „SEB bankas“, UAB ,,Finansų administravimas“.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo iškelti jai bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Mokumo valdymo sprendimai“. Pareiškėja nurodė, jog jos nemokumą sukėlė mažiausiai 78 120,50 Eur įsiskolinimas kreditoriaus AB ,,SEB bankas“ naudai (pagal 2008-06-06 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis kredito, skirta refinansuoti turimą lizingą Nordea banke pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), mažiausiai 529 103,91 Eur įsiskolinimas kreditoriaus  UAB ,,Matuizų plytinė“ naudai, mažiausiai 75 921,25 Eur įsiskolinimas kreditoriaus UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ naudai (žalos atlyginimas pagal 2015-09-30 Lietuvos Apeliacinio Teismo nuosprendį) ir mažiausiai 51 368,80 Eur įsiskolinimas  Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (priskaičiuotas GPM pagal teismo nutartį )).

Pareiškėja nurodė, kad jos finansinė padėtis ėmė blogėti tada, kai jai nutarus išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini), darbdavys su ja neatsiskaitė, neišmokėjo priklausančios kompensacijos, nesumokėjo jai (duomenys neskelbtini) už pareiškėjos parduotas (duomenys neskelbtini) akcijas, nes pareiškėja buvo priversta pasirašyti sutartį, jog šiais pinigais bus dalinai dengiami padaryti nuostoliai, o įmonė neperduos jos prokuratūrai. Pareiškėja nurodė, kad įmonė nesilaikė šio susitarimo ir (duomenys neskelbtini) perdavė ją prokuratūrai.

Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo santaupų ir kurį laiką dar galėjo jomis dengti būsto paskolą, bei iš pensijų fonde sukauptų lėšų, taip pat dengė būsto paskolą.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad didžiausi sunkumai ją užgriuvo tuomet, kai mokesčių inspekcija priskaičiavo mokesčius už neva pasisavintas lėšas ir 2014 metais areštavo jos sąskaitas. Po to prie šių sumų prisidėjo išieškojimai pagal Apeliacinio Teismo nuosprendį. Tad buvo realizuotas visas pareiškėjos turtas, išskaičiuojama pusė pensijos. Kadangi pareiškėja pati jau nebesugebėjo mokėti savo kreditoriams, tai buvo perduota vykdyti išieškojimus antstoliams. 2016 metų pradžioje varžytynėse buvo parduotas pareiškėjos butas Vilniuje, o lapkričio mėnesį ir jos turėtas namas  (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad jos skolos ir toliau auga, nes nuolat didėja delspinigiai.  Šiuo metu jai mokėti skolas padeda jos šeimos nariai giminės. Pareiškėja nurodė, kad jos visos vidutiniškai per mėnesį gaunamos pajamos (senatvės ir našlių pensija) – 407 Eur, kuri dabar padidėjo dar 28 Eur. Pusę pensijos atskaičiuoja antstoliai. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į jos pajamas, ji nebeįstengia vykdyti susidariusių įsipareigojimų, dėl to nebeliko galimybių vykdyti šiuos įsipareigojimus ir ateityje, kurie nuolat didėja (delspinigiai, palūkanos ir pan.).

Pareiškėja mano, kad iškėlus jai bankroto bylą ir sudarius jos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, būtų  įmanoma maksimaliai  padengti kreditorinius reikalavimus ir atstatyti pareiškėjos mokumą.

Pareiškėja nurodė, kad ji neturi bankuose indėlių, keliuose bankuose turi sąskaitas, tačiau juose nėra santaupų. Ji nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina, kad pradelstų pareiškėjos skolų suma viršija 9 500 Eur (t. y. 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas), grąžinti šių skolų pareiškėja neturi galimybių. Pagrindo manyti, kad  pareiškėja kada nors galės įvykdyti visus turimus įsipareigojimus, taip pat nėra.

Pareiškėja nurodė, kad ji skolininkų neturi ir išlaikytinių neturi. Prievolių įvykdymas yra užtikrintas hipoteka AB ,,SEB banko“ naudai.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos, šioje byloje nėra. Visos pareiškėjos skolos, kilusios iš sutartinių santykių (ne iš nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų). Pareiškėja nėra sudariusi sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, atlikusi kitokių veiksmų, kurie civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Pareiškėjos mokumui neturėjo įtakos žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, azartiniai lošimai ir kt.).

Pareiškėja nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 2016. 222, 223 straipsniuose.

Anksčiau pareiškėja nėra bankrutavusi ir ji nėra dalyvė neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla.

Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos susideda iš: pašto išlaidos 175 Eurų + PVM; transporto ir ryšių išlaidos 175 Eurų + PVM;  kanceliarinės, ūkio išlaidos 320,00 Eurų +PVM; nenumatytos išlaidos 60 Eurų +PVM, viso administratoriaus lėšų suma sudaro 730 Eurų (t1, b. l. 9).

Trečiasis asmuo  UAB ,,Finansų administravimas“ nurodė, kad  2015-12-21 pradinis kreditorius UAB ,,4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą International Risk Management OU įmonei, kuri  2016-03-10 reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“. 2017-05-04 vėluojama mokėti suma 65,66 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jie neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo M. L..

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis  2017 m. gegužės 3 d. mokestinės nepriemokos  balansu M. L. turi 99 042,01 Eur  nepriemoką, kurią sudaro 41658,59 gyventojų pajamų mokestis ir 39425,44 Eur šio mokesčio delspinigiai ir 13586,51 Eur šio mokesčio bauda; 3 Eur žemės mokesčio ir 0,01 Eur šio mokesčio delspinigių; 2909,23 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 1459,23 Eur šių įmokų delspinigiai.

Atsiliepime nurodoma, jog  pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Siekiant nustatyti ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas  fizinio asmens likvidus turtas.

Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti Lietuvos Respublikos valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Vadinasi, fiziniam asmeniui paskirtos administracinės baudos ir baudos baudžiamosiose bylose, pasibaigus bankroto  procesui nenurašomos, o turėtų būti išieškomos toliau ir pasibaigus bankroto  procesui.

Trečiasis asmuo AB ,,SEB bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos M. L. kaip fizinio asmens įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui yra susidarę pagal 2008-06-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais bei patikslinimais. Ši kredito sutartis yra nutraukta bei vykdomas priverstinis skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos įsiskolinimas AB SEB bankui šio atsiliepimo pateikimo dienai sudaro apie 5 068,41 Eur, neskaičiuojant žyminio mokesčio, vykdymo išlaidų bei procesinių palūkanų nuo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo.

Kreditorius AB SEB bankas patvirtino, kad pareiškėjai priklausęs ir Kreditoriui hipotekos lakštu įkeistas turtas (butas (duomenys neskelbtini)), 2016-03-17 buvo realizuotas iš varžytinių ir gautomis piniginėmis lėšomis buvo dalinai padengtas įsiskolinimas pagal 2008-06-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime nurodoma, kad laikytina, jog sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas  remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

AB SEB banko nuomone formaliai pareiškėjos būsena atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną. Nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

Trečiasis asmuo UAB ,,Varėnos vandenys“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad M. L. jiems yra skolinga 235,52 Eur ir jie sutinka su reikalavimu iškelti jai bankroto bylą.

Tretieji asmenys: UAB ,,Matuizų plytinė“ ir UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jie nesutinka su M. L. pareiškimu ir prašo nekelti jai bankroto bylos.

UAB ,,Matuizų plytinė“ ir UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ neginčija, kad pareiškėjos nemokumą galimai sukėlė aplinkybė, kad ji yra skolinga šiems tretiesiems asmenims 605 025,16 Eur. Tačiau visiškai nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kuriais ji bando parodyti, kad ši skola atsirado tariamai jai neatlikus jokių nesąžiningų/neteisėtų veikų, kuriomis ji sukėlė žalą tretiesiems asmenims.  Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad kokie nors susitarimai tarp jos ir trečiųjų asmenų buvo ir kad jie apskritai galėjo egzistuoti.

2015-09-30 Lietuvos Apeliacinio Teismo nuosprendžiu patvirtinama (baudžiamoji byla Nr. 1A-542-307/2015 (toliau – nuosprendis), jog tretieji asmenys, atlikę įmonėse auditą, nustatė itin didelį lėšų trūkumą – virš 600 000 Eur, kurį pagal nustatytus kitus duomenis iškart pagrįstai susiejo su pareiškėjos neteisėtais veiksmais. Pareiškėjai už jo įsigytas akcijas mokėtina suma buvo tik 11 594 Eur, kuri yra ženkliai mažesnė, nei nustatytas trūkumas. Todėl joks sąžiningas, bonus pater familias elgesio standartą atitinkantis protingas logiškai mąstantis asmuo nebūtų galėjęs sutikti, kad atsisakys reikalavimo į 600 000 Eur mainais į 11 594 Eur nemokėjimą. Šia pareiškėjai priklausančia, bet jai neišmokėta suma, buvo sumažinta žalos suma. Ši aplinkybė, kad neva dėl pareiškėjos negautų už iš pareiškėjos nupirktas  (duomenys neskelbtini) akcijas sumų niekaip negali būti laikomos  pagrindu, sukėlusiu pareiškėjos nemokumą.

Pareiškėjos teiginys, kad visos jos skolos yra ,,kilusios iš sutartinių santykių (ne iš nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų)“, ne tik  prieštarauja jos pačios pareiškime išdėstytoms aplinkybėms dėl nuosprendžio fakto, bet ir yra akivaizdžiai melagingas, kuriuo siekiama suklaidinti teismą ir bylos dalyvius.

Nuosprendžiu buvo patvirtinta, kad M. L. kalta ir nuteista už BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 3 d., ir iš jos yra priteistas šiais nusikaltimais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimas. Visi pareiškėjos padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, padaryti turint tikslą taip veikti ir norint taip veikti.

Trečiasis asmuo nurodė, kad  FABĮ 1 str. 1 d. nurodoma, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių  reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Tretieji asmenys atsiliepime nurodė, jog pagrindinė pareiškėjos nemokumo priežastis yra ne tai, kad jai  nebuvo sumokėta 6493 Eur galutinio atsiskaitymo ir išeitinės kompensacijos suma ir  11 594 Eur už jos parduotas akcijas suma ar naudojimasis greitaisiais kreditais, o tai, kad iš pareiškėjos yra priteistas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims.

Pareiškėjai valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu priskaičiavo mokėtiną 115 942 Eur mokesčių sumą už jos pasisavintas  iš trečiųjų asmenų lėšas, tad šis reikalavimas yra tiesiogiai sietinas su pareiškėjos nusikaltimais trečiųjų asmenų atžvilgiu padaryta žala ir nelaikytina savarankiška nemokumo priežastimi.

Tretieji asmenys atsiliepime padarė išvadą, jog pareiškėjos nemokumą sukėlė priežastys, atsiradusios iš pareiškėjos nesąžiningo, tyčinio nusikalstamo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 str. 1 d. reguliavimas, kuris yra  skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant jiems bankroto bylą.

Tretieji asmenys nurodė, kad reikalavimas dėl tyčine nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų; toks reikalavimas  kyla dėl to, kad skolininkas tyčia, sąmoningai atliko draudžiamą veiką; kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo, nėra savanoriškas kreditorius, kuris būtų sąmoningai pradėjęs teisinius santykius su skolininku, todėl jo galimybės  teisinėmis priemonėmis apsisaugoti nuo to, kad darant nusikalstamą veiką jam nebus padaryta žala, yra itin ribotos.  Būtinumas asmeniui atlyginti padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.  Tačiau įstatymo  29 str. 7 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad tyčine nusikalstama veika padaryta žala, nors ir priteista, gali likti visiškai ar iš dalies neatlyginta, todėl abejotina, ar toks teisinis reguliavimas  atitinka Konstitucijos 30 str. 2 d., konstitucinį teisinės valstybės principą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad palaiko pareiškime išdėstytas aplinkybes. Patvirtino, kad iš esmės trijų trečiųjų asmenų: UAB ,,Matuizų plytinė“, UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ ir valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai yra labai dideli, kurių ji negali niekaip įvykdyti, būtent dėl to ji ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Visi kiti reikalavimai jai kitų trečiųjų asmenų yra mažesni ir ji galėtų juos įvykdyti. Pareiškėja patvirtino, kad didieji reikalavimai UAB ,,Matuizų plytinė“, UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ ir valstybinės mokesčių inspekcijos atsirado jai dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėja nurodė, kad ji šiuo metu turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą Druskininkuose, kurio vertė yra apie 121 000 Eur. Jos pajamos yra mažos, nes ji pragyvena iš 435 Eur pensijos, pusę kurios atskaičiuoja antstoliai. Nurodė, kad neturi jokios galimybės susirasti darbą, sveikata jos yra nekokia.

Trečiųjų asmenų atstovas advokatas Dainius Burdulis su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja neįrodė pagrindų, kuriais prašė kelti jai bankroto bylą. Bylą išnagrinėjus nebuvo nustatyta, jog bankroto bylos iškėlimas pakeis situaciją į gerą ir pareiškėja turės galimybę likviduoti skolas ar bent didesnę jų dalį. Atstovas nurodė, kad pareiškėja pripažino, jog skolos UAB ,,Matuizų plytinė“ ir UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ yra  ne iš civilinių teisinių  santykių, bet žala. Konstitucinis teismas nutarime pasisakė, kad tokioje situacijoje nėra kliūtis iškelti bankroto bylą asmeniui, tačiau nurodė, kad iš deliktinių santykių atsiradusios sumos negali būti nurašytos, nes nukentėjusieji asmenys savo veiksmais  neprisiėmė jokios rizikos. Atstovas nurodė, kad pareiškėja neturi jokio plano, kaip ji galėtų įvykdyti visus jai iškeltus reikalavimus.

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA yra 380,00 EUR. Tačiau teismas pažymi, kad vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, t. y. 9 500 EUR, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui pagal Įstatymą konstatuoti, nes turi būti nustatytam jog fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Be to, pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į jų prasmę, jog fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis ne tik turi skolinių įsipareigojimų, kurie viršija 25 MMA ir kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, tačiau ir realiai asmuo negali šių įpareigojimų įvykdyti, be to, jeigu asmens skoliniai įsipareigojimai yra ir didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos nuolatinės kasmėnesinės pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos asmeniui įvykdyti pilnai ar bent pradėti vykdyti dalinai, tada darytina išvada, jog šis asmuo gali ir yra pajėgus finansine prasme vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus, kur šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo paties asmens noro ir valios išraiškos stengtis pilnai įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus. Šio FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad FABĮ nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens – skolininko, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 2 punktą teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo sąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Be to, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pareiškime teismui pareiškėja nurodė, kad jos įsiskolinimų visiems kreditoriams bendros sumos nurodyti ji negali, nes ji nuolat kinta. Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamo turto ji turi tik butą Druskininkuose, kurio vertė apie 121 000 Eur, kuris areštuotas antstolių, kitas turėtas nekilnojamasis turtas jau yra realizuotas antstolių, automobilių ji neturi. Byloje esančiame turto sąraše nurodoma, kad M. L. nuosavybės teise valdo tokį turtą: požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ((duomenys neskelbtini)); gyvenamosios teritorijos žemės sklypą 0,3401 ha ((duomenys neskelbtini)), trijų kambarių butą 72,81 m2 ploto ((duomenys neskelbtini)); pastatą – gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla bendro ploto 5645,02 m2 ; žemės sklypą 0,33 ha ploto (duomenys neskelbtini), kurio viso bendrą vertę nurodo 58 435,00 Eur (t.1, b. l.38).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad visiškai neaišku, kaip ir kokiomis dalimis, iš kokių pajamų bus ketinama (ruošiamasi) dengti kreditorių reikalavimus. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji bandė įsidarbinti, tačiau jai nepavyko, ir šiuo metu ji siekia susirasti darbo, bet realiai negali to įgyvendinti. Pareiškėja pakankamai realiai nurodė, kad ji nelabai įsivaizduoja, kaip galėtų rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir jokio realaus plano ji neturi. Iš esmės posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji neturi jokių galimybių daugiau uždirbti.

Aukščiau jau minėta, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja šiuo metu nedirba ir pragyvena iš gaunamos 435 Eur pensijos, kurios pusę atskaičiuoja antstoliai. Pareiškėja nenurodė, kaip iš šios sumos ji dengs kreditorių reikalavimus. Aukščiau tai pat minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pastangas susirasti darbą ir gauti pajamas ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę būklę, nors teismas daro išvadą, kad įvertinant pareiškėjos išsilavinimą (ji visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini)) tokią galimybę ji turėjo.

Pareiškėjos pareiškime pateikiama informacija bei paaiškinimais teisme darytina išvada, kad visos pareiškėjos gaunamos pajamos planuojamos skirti jos būtinųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kaip ji planuoja bent dalinai tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Iš pateikto pareiškimo visiškai nėra aišku kaip pareiškėja planuoja įgyvendinti pagrindinę LR FABĮ nuostatą, tai yra siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Bankroto procedūros bei joje atliekamų veiksmų negalima suvesti vien tik į bankrutuojančio asmens turto realizavimą ir iš šio realizavimo gautų piniginių lėšų paskirstymą. 2015-04-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015 Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs ,,...Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesniu pajamų gavima, kad susidarytu kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus...“. Bankroto bylos iškėlimo tikslas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog pareiškėjos elgesys nebuvo sąžiningas atsirandant nemokumo priežastims (nes dėl tyčinių pareiškėjos veiksmų atsirado labai dideli ieškiniai jai, kuriuos ji privalo atlyginti), tiek ir siekiant atkurti jos mokumą pagal įstatymą (pareiškėja realiai neturi jokio plano, kaip įvykdyti kreditorių reikalavimus, ji neprašo skolos mokėjimų kaip nors išdėstyti per ilgą laiką, bet apskritai siekia, tų mokėjimų išvengti).

Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimuose) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (inter alia 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta. Vadinasi, nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad kai reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuris pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais, iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių, inter alia tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą (2017-05-19 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

Pareiškėjos nemokumą sukėlė jos pačios padaryti nusikaltimai, kurie yra tyčiniai, t. y. taip elgdamasi ji suvokė savo veiksmus, jų padarinius ir to siekė. Todėl esant tokios aplinkybėms, pareiškėjos atžvilgiu  negali būti taikomas Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą, todėl teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 1-3 dalimis,

n u t a r i a :

pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti kelti M. L. bankroto bylą.

Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolių Audronės Muzikevičienės, Terezos Gerasimovič, Mindaugo Dapkaus, Janės Jakimavičienės, Roberto Vasiliausko pareiškėjos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas bei jose atliekamus vykdymo veiksmus.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams: Audronei Muzikevičienei, Terezai Gerasimovič, Janei Jakimavičienei, Mindaugui Dabkui ir Robertui Vasiliauskui, kredito įstaigoms, kuriose yra M. L. sąskaitos. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai atnaujinamas turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai paskelbti specialiame interneto tinklalapyje tokio turinio pranešimą (nurodyti tikslią įsiteisėjimo datą):

„ (įsiteisėjimo data) įsiteisėjo Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos. Informacijos teirautis tel. (8 310) 3 17 74“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                  Silvana Girdenienė