Civilinė byla Nr. e2-1050-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15567-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams bendrijai (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas NPC“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje tarp ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovų bendrijos (duomenys neskelbtini) bei J. Ž. kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. 3056,73 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo J. Ž. 1873,99 Eur kompensacinių palūkanų, iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) 37,76 Eur kompensacinių palūkanų, iš atsakovo J. Ž. 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad 2020 m. vasario 16 d. ieškovė draudėjai R. Š. (toliau – draudėja) išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. 532937132 patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 13 d. buvo apdraustas draudėjo būstas (butas) bei bute esantis namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 22 d. ieškovės draustas turtas – draudėjos butas ir jame esantis namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas, kadangi vanduo prasiskverbė iš terasos dalies, esančios prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Šis butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui J. Ž., o į terasos dalį, iš kurios prasiskverbė vanduo, galima patekti tik per atsakovo J. Ž. butą, tad atsakovas J. Ž. yra faktinis terasos valdytojas. Tuo tarpu atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad užliejimo žala didelė ir aiškiai matoma, t. y. iš nuotraukų matyti, jog į butą prasiveržė vanduo, nes matosi apliejimo žymės ant sienų bei lubų, taip pat apgadintos laminuotos grindys (nuo drėgmės išbrinko, atsirado nelygumų ir pakilimų), spintos, stalas, miegamojo baldai. Bendra patirtos žalos suma yra 3056,73 Eur (2022,73 Eur + 1034 Eur). Pasak ieškovės, draudėja nėra kaltininkė, o dėl užliejimo yra nustatyti kalti asmenys, todėl, išmokant draudimo išmoką, nebuvo išskaičiuojama besąlyginė išskaita (frančizė). Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2020 m. birželio 22 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 3056,73 Eur. Taigi, pasak ieškovės, nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 3056,73 Eur.

4.       Kaip nurodoma ieškinyje, šiuo atveju dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos butui ir namų turtui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakingi atsakovas J. Ž. (kuris yra faktinis terasos dalies, iš kurios prasiskverbė vanduo, valdytojas ir atliko joje remonto darbus) bei atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) (kuris valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, adresu (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. Ž. yra faktinis terasos dalies, iš kurios prasiskverbė vanduo, valdytojas, kadangi į terasos dalį, iš kurio prasiskverbė vanduo, galima patekti tik per šio atsakovo butą. Be to, pabrėžė, jog būtent atsakovas atliko terasos remonto darbus. Ieškovei bendraujant su atsakove bendrija (duomenys neskelbtini), ši atsakovė pateikė atsakovo J. Ž. patvirtinimą apie remonto darbų atlikimą bei remonto darbų sąmatą, tačiau šiuos darbus atsakovas J. Ž. atliko netinkamai, kadangi buvo užlietas draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas, bendraujant su ieškove, nurodė, jog jo bute neįvyko jokia avarija, t. y. vamzdžiai netrūko. Tad, ieškovės manymu yra akivaizdu, jog būtent dėl netinkamai atliktų terasos remonto darbų buvo padaryta žala draudėjai.

5.       Ieškovės nuomone, dėl atsiradusios žalos solidariai yra atsakinga ir atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kilo pareiga imtis veiksmų pagal savo kompetenciją šio ginčo klausimui spręsti: prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju terasą) ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Ieškovės teigimu, atsakovei buvo žinoma apie jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektų trūkumus, dėl kurių daroma žala tiek pačiam pastatui, tiek jo bendraturčių nuosavybei, kadangi užliejimai vis kartojosi. Atsakovei teko pareiga imtis veiksmų pagal savo kompetenciją šiam klausimui spręsti: įvertinti, ar tai yra toks statinio trūkumas, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba dėl kurio galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl to reikia nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus; kitu atveju – imtis veiksmų sušaukti bendraturčių susirinkimą ir spręsti dėl defektų šalinimo tvarkos ir sąlygų, svarstyti dėl stogo remonto įtraukimo į planavimo dokumentus ir pan. Nepaisant pasikartojančių užliejimų, ši problema nebuvo išspręsta, todėl ieškovė konstatuoja, jog bendrija savo pareigų tinkamai nevykdė. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas J. Ž. blogai atliko terasos dalies remontą, nes vanduo pateko į draudėjos butą, o atsakovė bendrija netinkamai atliko terasos priežiūrą ir neorganizavo jos tinkamo remonto, todėl šiems abejiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė, nes atsakovų bendrais veiksmais buvo padaryta žala.

6.       Teisme gautas atsakovo J. Ž. atsiliepimas, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

7.       Nurodė, kad prie ieškinio nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių daryti prielaidą, kad vanduo į apdraustą butą prasiskverbė būtent nuo stogo, esančio prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Prie ieškinio nėra pateikta jokių apžiūros aktų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad buto užliejimo priežastis buvo vandens prasiskverbimas nuo stogo. Su ieškiniu apskritai nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų nustatyti dėl kokios priežasties buvo užlietas butas. Būtent ieškovė, būdama turto draudike, prieš išmokėdama draudimo išmoką privalėjo nustatyti įvykusio įvykio, kurio pasėkoje buvo apgadintas apdraustas turtas, priežastis ir kaltuosius asmenis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Kartu su ieškiniu pateiktos tik nuotraukos, kuriose matyti apgadintas butas bei jame esantis turtas. Atsakovas daro prielaidą, kad draudikės atstovai net nebuvo nuvykę apžiūrėti buto po įvykusio įvykio, o rėmėsi buto savininkės atsiųstomis nuotraukomis. Todėl nėra galimybės nustatyti ar atsiųstos nuotraukos tikrai darytos apdraustame bute, ar jo darytos 2020 m. birželio mėnesį ir ar visa nuotraukose nurodoma žala buvo padaryta būtent 2020 m. birželio 22 d. Atsakovas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų, kas yra kaltas dėl šios žalos padarymo, su ieškiniu nėra pateikiama. Todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti kaltojo asmens. Vanduo galėjo prasiskverbti iš kažkurio aukščiau esančio kaimyninio buto arba per namo konstrukcijas vanduo galėjo atitekėti visai iš kitų vietų. Todėl ieškovė, pasak atsakovo, turėjo imtis priemonių ir nustatyti kaltininką atlikdamas draudiminio įvykio tyrimą. Nenustačius, iš kurios vietos į apdraustą butą prasisunkė vanduo, nėra galimybės nustatyti neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio bei kaltės. Prie ieškinio pridėtas atsakovo 2020 m. birželio 23 d. siųstas pranešimas, patvirtinantis, kad atsakovo iniciatyva buvo tvarkoma stogo danga. Atsakovas pažymėjo, kad pranešime yra nurodyta, jog šie darbai buvo daryti 2013 m. Tuo tarpu ginčas šioje byloje vyksta dėl 2020 m. birželio mėnesį, tai yra po 7 metų įvykusio įvykio. Pasak atsakovo, yra akivaizdu, kad 2013 m. atlikti remonto darbai buvo atlikti kokybiškai ir negali turėti jokios įtakos ginčo įvykiui. Jei darbai būtų atlikti su trūkumais, atitinkami užliejimai būtų ir atsiradę 2013 metais, o ne po 7 metų. Ieškovės pateikta lentelė iš ieškovės programos, kuria siekiama įrodyti, kad butas buvo užlietas ne kartą, atsakovas vertina kritiškai. Pirmiausia iš lentelės nėra aišku kokie draudiminiai įvykiai buvo įvykę. Atsakovas daro prielaidą, kad stulpelyje Tip. yra nurodyta įvykio priežastis: UZP - užpylimas, KIT - kita. Tokiu atveju užpylimai įvyko 2019 m. lapkričio 1 d., 2020 m. birželio 22 d. (ginčo atvejis), 2020 m. lapkričio 12 d. Pastebėjo, kad nei dėl 2019 m. lapkričio 1 d. nei 2020 m. lapkričio 12 d. įvykių ieškovė jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Todėl nėra suprantama, kaip buvo nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. įvykio kaltininkais yra atsakovas ir atsakovė, o kitais atvejais kiti asmenys.

8.       Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija ir pateiktais teismų išaiškinimais, kad stogas yra namo bendrųjų konstrukcijų dalis, už kurios priežiūrą yra atsakingas atsakovė. Jei būtų nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo nuo stogo, atsakomybė dėl tokios žalos atsiradimo turėtų būti taikoma asmeniui, kuris yra atsakingas už atitinkamų namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, o ne asmeniui, kuris faktiškai turi išėjimą ant šių konstrukcijų. Pasak atsakovo, pačios ieškovės ieškinyje yra pateikti argumentai, patvirtinantys kad stogo, esančio namo bendrųjų konstrukcijų dalimi, remonto darbų organizavimą privalo vykdyti atsakovė bendrija. 2019 m. liepos 24 d. atsakovės iniciatyva jos nusamdyti asmenys išardė dalį stogo dangos ir padarė kiaurymę dangoje. Kiaurymė po apžiūros užtaisyta nebuvo. Apie tai atsakovė ir kiti bendrijos nariai buvo informuoti bendrijos Facebook. 2020 m. gegužės 6 d. atsakovas kreipėsi į atsakovę su paklausimu, kada bus sutvarkyta išardyta stogo danga ir užtaisyta jos dangoje padaryta kiaurymė. Apie tai, kad ši kiaurymė 2020 m. gegužės 6 d. dar buvo nesutvarkyta liudija vykęs susirašinėjimas. Į šį atsakovo paklausimą atsakyta nebuvo. Stogo dangoje padaryta kiaurymė buvo užtaisyta atliekant stogo remonto darbus, kurie buvo atlikti po ginčo įvykio apie. Stogo remonto darbai buvo baigti apie 2021 m. gegužės 7 d. Atsakovas nurodė, kad iš 2022 m. sausio 31 d. susirašinėjimo matyti, kad to paties buto, dėl kurio užliejimo buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka, savininkė rašė, kad bute vis tiek drėksta sienos. Tai, pasak atsakovo patvirtina, kad ginčo draudiminis įvykis nėra susijęs su vandens pratekėjimu nuo stogo dalies, esančios prie atsakovo buto, nes kaip nurodyta aukščiau, ši stogo dalis buvo suremontuota 2021 m. gegužės mėnesį.

9.       Teisme gautas atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti.

10.       Nurodė, kad dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) konstrukcijos ypatumų išėjimas į nagrinėjamą terasą įmanomas išskirtinai tik iš atsakovo buto. Taigi iš tikrųjų terasos valdytojas yra atsakovas, o bendrija ar kiti butų savininkai šio statinio savo poreikiams nenaudoja ir faktiškai net neturi galimybės naudoti. Todėl, atsakovės teigimu, būtent atsakovas J. Ž., kaip tikrasis terasos valdytojas, atsako už dėl šio statinio trūkumų sukeltą žalą. Pažymėjo, kad ieškovė šią faktinę aplinkybę visiškai pripažįsta ir jos neginčija. Kitas svarbus aspektas, pasak atsakovės, yra faktas, kad ieškovui yra tiksliai žinoma tikroji nagrinėjimo vandens pratekėjimo iš terasos priežastis, o būtent faktinio terasos valdytojo J. Ž. nekokybiškai atlikti terasos rekonstrukcijos darbai, kurių metu buvo netinkamai įrengta hidroizoliacija. Būtent šį aplinkybė sąlygojo vandens prasiskverbimą ir žalos atsiradimą. Tuo tarpu ieškovė šią aplinkybę taip pat pripažįsta, jos neginčija ir net šia aplinkybe grindžia savo reikalavimus atsakovui. Pasak atsakovės, bendrija buvo įsteigta tik 2017 metais. Taigi bendrija akivaizdžiai nekontroliavo ir nederino darbų su atsakovu. Be to, atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad stogo remonto darbai buvo vykdomi pagal tokiam ypatingam statiniui privalomą projektą. Apibendrindama aukščiau nurodytas ieškovės neginčijamas faktines aplinkybes, atsakovė daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovei iš anksto buvo žinoma, kad būtent atsakovas J. Ž. yra tikrasis daugiabučio terasos valdytojas ir tikrasis atsiradusios žalos sukėlėjas, nes egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai atliktų hidroizoliacijos remonto bei terasos rekonstrukcijos darbų ir vandens pratekėjimo, kuris lėmė žalos atsiradimą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė neturėjo jokio pagrindo pareikšti reikalavimus bendrijai (duomenys neskelbtini). Bendrija (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2017 m. birželio 22 d. Bendrijos įstatų 10.1. punktas numato, kad vienas iš bendrijos uždavinių yra priimti sprendimus dėl administravimo budo ir pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti. 2018 m. rugpjūčio 22 d. visuotinio bendrijos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo nutarimu buvo pasirašyta 2018 m. spalio 30 d. Bendro naudojimo techninės priežiūros sutartis Nr. 2018/10/30/NPCV-SUT-18-01-60 (toliau – Techninės priežiūros sutartis) su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Namu priežiūros centras“ (toliau – NPC). Šia Techninės priežiūros sutartimi NPC įsipareigojo vykdyti daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą, atliekant visus veiksmus, reikalingus pastato objektams prižiūrėti, išsaugoti, užtikrinti saugų objektų naudojimą pagal jų paskirtį, t. y. objektų nuolatinį stebėjimą bei vertinimą, mechaninio patvarumo palaikymą, defektų šalinimą, saugaus naudojimo užtikrinimą, profilaktiką bei gaisrinės saugos palaikymą bei imtis visų reikalingų priemonių ir veiksmų visų namo objektų tinkamos būklės palaikymui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir techninius reglamentus. Taigi aktualiuoju laikotarpiu, o būtent nagrinėjamos žalos atsiradimo metu, daugiabučio bendro naudojimo objektų, įskaitant pastato terasas, priežiūra, bendrijos narių sprendimu, buvo pavesta tokias paslaugas teikti kompetentingai ir turinčiai didelę patirtį bendrovei NPC. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Techninės priežiūros sutarties 8.2.8 punktu NPC įsipareigojo apdrausti savo civilinę atsakomybę visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Tik gavusi signalą apie vandens pratekėjimo faktą, bendrija nedelsiant ėmėsi veiksmų priežasčiai nustatyti ir pašalinti. Apie vandens prasiskverbimą tiek bendrijos pirmininkas, tiek kiti namo gyventojai, tame tarpe ir 40-to buto savininkė informavo NPC Techninės priežiūros sutartyje ir jos nustatyta tvarka per savitarną. Tačiau nustatyti vandens pratekėjimo priežastį tokiame dideliame objekte kaip daugiabutis adresu, (duomenys neskelbtini), yra pakankamai sudėtinga, ypač kai po išsamių apžiūrų nebuvo aptikta akivaizdžių plyšių ar įtrukimų pastato fasade ar stogo dangoje. Atsakovo J. Ž. valdoma terasa po jo paties atliktų hidroizoliacijos remonto darbų buvo padengta keraminėmis plytelėmis ir iš išorės nebuvo galimybės pastebėti jos defektų, slypinčių hidroizoliacijos sluoksnyje. NPC, vykdydama savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas ir siekdama nustatyti vandens pratekėjimo priežastį, dar 2019 metų viduryje kreipėsi į ekspertą V. B. E., kuris nustatė, kad pratekėjimo priežastimis yra netinkamai įrengto lietaus vandens surinkimo ir nutekinimo nuo atsakovo J. Ž. naudojamos terasos, įrengtų be drenažo sluoksnio, apsiribojant elementaraus vamzdžio pravedimu per parapetą, tuo sudarius sąlygas hidroizoliacijai ardytis. Be kita ko, ekspertas rekomendavo atlikti papildomą terasos būklės tyrimą, taikant ardomuosius metodus. Atsižvelgiant į tai, NPC užsakymu, rangovas UAB „Mano busto priežiūra“ atliko statinio naudojamų stogo dangų/terasų techninės būklės vertinimą bei surašė 2019 m. gruodžio 30 d. aktą Nr. 2019MBP-04. Pasak atsakovės, iš šio akto išvadų jau buvo galima vienareikšmiškai spręsti, kad vandens pratekėjimo priežastis yra netinkamai įrengta atsakovo valdomos terasos danga su visais jos sluoksniais. Be to, tapo aišku, kad vienintelė galimybė pašalinti trūkumus ir nutraukti vandens prasiskverbimą yra didelės apimties bei brangiai kainuojančių hidroizoliacinio ir kitų terasos dangos sluoksnių keitimo darbų atlikimas. Pažymėjo, kad atsakovo J. Ž. atsiliepime į ieškinį iškelta prielaida, jog tyrimo metu padaryta revizinė anga galėjo būti vandens pratekėjimo priežastimi neturi jokio pagrindo. Vandens pratekėjimas buvo nustatytas iki šios angos atsiradimo, o išardyta anga buvo būtent pratekėjimo priežasčiai nustatyti. Daugiabučio stogas/terasa laikomas ypatinguoju statiniu ir tokio tipo stogo hidroizoliacijos darbams reikalingas techninis darbo projektas kritiniams mazgams išspręsti. Negalėdama prisiimti rizikos dėl sudėtingų statybos darbų ir siekdama naują terasos dangą įrengti tinkamai ir kokybiškai, bendrija nedelsdama užsakė techninį darbų projektą, kurį parengė projektuotojas A. Č.. Pabrėžė, kad remontuotina terasa yra 10-ame pastato aukšte, 33-jų metrų aukštyje, į kurį reikėjo užkelti sunkias statybines medžiagas, sumontuoti pastolius ir kt. Vis dėl to bendrijos valdyboje buvo aptarti gauti pasiūlymai, iš kurių geriausias buvo pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų pritarimui, kas yra privaloma dėl didelės išlaidų sumos. 2020 m. spalio 29 d. atsakovė gavusi savininkų pritarimą, buvo derinamos statybos darbų rangos sutarties sąlygos. Visi minėti procesai buvo vykdomi ir derinami pačios COVID 19 pandemijos įkarštyje, kas tikrai turėjo įtakos užimamo laiko atžvilgiu. Nepaisant visų aukščiau minėtų privalomų ir ilgai trunkančių procedūrų, jau 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta remonto rangos sutartis Nr. KS2020/12/14 ir pradėti vykdyti terasos ardymo ir tinkamos hidroizoliacijos įrengimo darbai. Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, pasak atsakovės, pirmiausiai leidžia teigti, kad tiek bendrija, tiek namo administratorius veikė tinkamai ir kiek įmanoma skubiais susiklosčiusioje situacijoje, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad bendrija nesiėmė veiksmų trūkumams pašalinti.

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Mano Būstas NPC“ atsiliepimo nepateikė, teismui atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra žinomos.

12.       Teisme gauti papildomi atsakovo J. Ž. paaiškinimai, kuriuose jis paaiškino, kad 2013 m. remonto darbus atliko dėl to, kad stogo dalyje prie atsakovo buto hidroizoliacija išties buvo įrengta netinkamai, danga buvo sutrūkusi, kaimynai skųsdavosi vandens pratekėjimo, o namas neturėjo už tokių darbų tvarkymą atsakingo asmens. Atsakovas tiesiog pasielgė kaimyniškai, norėdamas sutvarkyti dangą, kad kaimynams nekiltų nuolatinių problemų su pratekėjimu. Pažymėjo, kad jam sutvarkius stogo dangą 2013 m., net 7 metus nebuvo jokių skundų dėl vandens pratekėjimo. Atsakovo teigimu, ekspertas priežastį nustatė 2019 m. Pažymėjo, kad įvykis, dėl kurio yra kilęs ginčas, įvyko ne iki, o po eksperto apžiūros. Faktas, kad eksperto padaryta kiaurymė buvo padaryta ir palikta, yra pripažįstamas atsakovės. Atsakovo manymu būtent šios kiaurymės palikimas neužtaisyta galėjo lemti vandens prasiskverbimą. Atsakovas akcentavo, kad po stogo dalies, per kurią tariamai vanduo pasisunkė ir užliejo kitą butą, kokybiško atsakovo organizuoto remonto, to paties buto savininkė ir toliau skundėsi, kad į jos butą sunkiasi vanduo. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad vanduo į minėtą butą sunkėsi ir toliau sunkiasi iš kitos vietos, o ne iš stogo dalies prie atsakovo buto. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei prasisunkimas vyktų pro stogo dalį, esančią prie atsakovo buto, po remonto darbų, bent laikinai, prasisunkimas neturėtų kartotis. Ekspertas nustatė, kad ne tik ginče nurodoma stogo dalis turėjo būti tvarkoma, tačiau ir šalia esanti dalis, į kurią patekimas galimas tik iš kito buto, taip pat evakuacinės laiptinės. Pažymėjo, kad per namo konstrukcijų vidines dalis vanduo gali atitekėti ir iš kitų vietų. Todėl, pasak atsakovo, negalima konstatuoti, kad vandens prasisunkimas tikrai vyko iš stogo dalies, esančios prie jo buto. Aukščiau pateikti paaiškinimai dar kartą patvirtina, kad jis negali būti laikomas atsakingu už įvykusį įvykį ir žalos atlyginimą. Atsakovui nėra nustatyta pareiga prižiūrėti ir tvarkyto pastato bendrąsias konstrukcijas, o jo iniciatyva 2013 m. atlikti remonto darbai neturi jokio priežastinio ryšio su įvykusiu įvykiu.

13.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

14.       Atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

15.       Atsakovas J. Ž. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio datą ir vietą atsakovas buvo informuotas tinkamai.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Mano Būstas NPC“ į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Apie teismo posėdžio datą ir vietą trečiasis asmuo buvo informuotas tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. vasario 16 d. tarp ieškovės ir draudėjos R. Š. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 13 d. (Būsto draudimo liudijimas Nr. 532937132.

18.       2020 m. birželio 22 d. ieškovės draustas turtas - draudėjos butas ir jame esantis namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas.

19.       Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 3056,73 Eur dydžio draudimo išmoką.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams J. Ž. ir daugiabučio namo bendrijai (duomenys neskelbtini), kurie, ieškovės vertinimu, yra solidariai atsakingi už padarytą žalą. Ieškovė reikalavimą atsakovams grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi. Ieškovės teigimu, dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos butui ir namų turtui, esantiems (duomenys neskelbtini), yra atsakingi atsakovas J. Ž., kuris yra faktinis terasos dalies, iš kurios prasiskverbė vanduo, valdytojas ir kuris 2013 metais atliko joje remonto darbus, bei atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini), kuri valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, adresu (duomenys neskelbtini), ir jai, kaip daugiabučio namo administratorei, kilo pareiga prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju terasą) ir imtis veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui.

21.       Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnis).

22.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

23.       Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

24.       Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovų sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovams  kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t.y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą). Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

25.       Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovai turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl atsakovo J. Ž. veiksmų (ne)teisėtumo

26.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

27.       Kaip minėta,  ieškovė reikalavimą atsakovui  J. Ž. grindžia tuo, kad ieškovės apdraustas butas ir namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini),  buvo užlieti nuo terasos (stogo) dalies, esančios prie atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas J. Ž. yra faktinis terasos dalies, iš kurios prasiskverbė vanduo, valdytojas ir kuris 2013 metais atliko joje remonto darbus, todėl yra atsakingas už padarytą žalą.

28.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

29.       CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

30.        Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

31.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo J. Ž. iniciatyva 2013 metais buvo tvarkoma (remontuojama) terasos (stogo) danga, esanti prie atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės nekilo.

32.       Nesutikdamas su ieškovės pateiktu ieškiniu, atsakovas J. Ž. nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad vanduo į apdraustą butą prasiskverbė būtent nuo terasos (stogo) dalies, esančios prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

33.       Remiantis į bylą pateiktu eksperto V. B. E. 2019 m. liepos 25 d. Statinio dalies tyrimo aktu matyti, jog minėtu aktu ekspertas nustatė, kad ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastimi yra netinkamai įrengto lietaus vandens surinkimo ir nutekinimo nuo atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamos 10-ojo stogo (terasos) dalies, įrengtos be drenažo sluoksnio, apsiribojus elementaraus vamzdžio pravedimu pro sienos parapetą, tuo sudarius sąlygas vandens užšalimų ciklų kaitos metu ardyti hidroizoliaciją. Byloje taip pat yra pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d. UAB „Mano būsto priežiūra“ Statinio naudojamų stogų (terasų) techninės būklės įvertinimo aktas, kuriame konstatuota, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubos apliejamos dėl atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasoje esančių defektų (statybos darbų trūkumų), tokių kaip: 1) perdangos konstrukcijoje nėra įrengto drenažinio sluoksnio, kuris būtinas vandens nudrenavimui; 2) paviršinio vandens surinkimui sumontuoti Eco-drain tipo latakai netinkami šiai paskirčiai, nes per latakų elementų jungimo sandūras vanduo prateka į perdangos konstrukciją; 3) konstrukcijoje vanduo pasiekęs apatinį hidroizoliacijos sluoksnį neturi išbėgimo, nes nėra sumontuotų įlajų su dvigubu vandens nuvedimu; 4) buto Nr. (duomenys neskelbtini) nepakankami dangos nuolydžiai vandeniui nubėgti; 5) buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdangoje statybos metu netinkamai sumontuoti liukai. Remiantis byloje pateiktomis nuotraukomis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamos terasos/balkono lietaus nuotekų bei hidroizoliacijos remonto darbų, vykdytų pagal 2020-12-14 remonto rangos sutartį Nr. KS020/12/14, taip pat aiškiai matyti, kad vandens pratekėjimo priežastis yra netinkamai įrengta atsakovo J. Ž. valdomos terasos remonto metu lietaus nuotekų bei hidroizoliacijos danga su visais jos sluoksniais, kas taip pat patvirtina 2019 m. gruodžio 30 d. UAB „Mano būsto priežiūra“ Statinio naudojamų stogų (terasų) techninės būklės įvertinimo akte padarytas išvadas.

34.       Taigi, remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma, konstatuotina, jog vandens pratekėjimo į ieškovės apdraustą butą Nr. (duomenys neskelbtini) priežastis yra netinkamai įrengta atsakovo valdomos terasos danga su visais jos sluoksniais.

35.       Atsakovas J. Ž. atsiliepime į ieškinį taip pat kėlė prielaidą, jog atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) iniciatyva 2019 m. liepos 24 d. vykusios terasos (stogo) apžiūros metu padaryta revizinė anga galėjo būti vandens pratekėjimo priežastimi. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais. Remiantis byloje esančia žalų istorija, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog įvykiai šiame bute dėl apliejimų atsiradusio žalos buvo registruojami įvairiais laikotarpiais, t. y. tiek 2009 metais,  tiek 2012 metais, tiek 2016-2019 metais. Taigi šio buto užliejimai yra tęstinio ir nuolatinio pobūdžio. Bylos duomenimis, atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio mėn. buvo informuota apie vandens pratekėjimą bute Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „ Namų priežiūros centras“, vykdydamas savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas ir siekdamas nustatyti vandens pratekėjimo priežastį, 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į ekspertą V. B. E., kuris 2019 m. liepos 24 d. vykdė terasos (stogo) dalies šalia atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu ir buvo padaryta atsakovo J. Ž. minima revizinė anga. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, vandens pratekėjimas į ieškovės apdraustą butą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykęs dar 2019 m. sausio mėn., buvo nustatytas iki šios revizinės angos atsiradimo, o išardyta anga buvo būtent pratekėjimo priežasčiai nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad revizinė anga galėjo būti vandens pratekėjimo priežastimi. Be to, bei kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas, minėta revizinė anga buvo ne po ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) svetaine (t. y. po svetainės šviestuvu), kur ir įvyko vandens pratekėjimas, o kitoje vietoje, t. y. po buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonu, kas sudaro pagrindo atsakovo teiginį, jog 2019 m. liepos 24 d. vykusios apžiūros metu padaryta revizinė anga galėjo būti vandens pratekėjimo priežastimi, atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

36.       Atsakovas J. Ž. taip pat teigė, kad vanduo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sunkiasi ir šiuo metu, nors ir buvo atliktas terasos (stogo) dalies remontas šalia atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį organizavo atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, jog vanduo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), tiek šiuo metu, tiek anksčiau tekėjo iš kitos vietos, o ne per terasos (stogo) dalį, esančią šalia atsakovo buto.  Tačiau teismas ir šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Bylos duomenimis, vandens pratekėjimas į ieškovės apdraustą butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvyko po atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) organizuoto buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamos terasos/balkono lietaus nuotekų bei hidroizoliacijos remonto, buvo užfiksuotas visai kitoje vietoje, t. y. tik per virtuvės šviestuvą, kuris yra ne po atsakovo J. Ž. buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojama terasa/balkonu. Atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) į bylą pateikė 2023 m. sausio 18 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros po pastebėto vandens pratekėjimo virtuvėje nuotraukas, bei 9 ir 10 aukštų persidengimo planus su pažymėtomis preliminariomis šviestuvų vietomis, kuriuose yra užfiksuotos naujos vandens prabėgimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) vietos, t. y. tik per buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės šviestuvą, kuris yra virš terasos, esančios šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), o ne šalia atsakovui V. Ž. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ši terasos dalis, t. y. esanti šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo remontuojama pagal 2020-12-14 remonto rangos sutartį Nr. KS020/12/14. Teismo vertimu, ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė tik papildomai patvirtina ieškovės teiginius, jog 2020-06-22 ieškovės apdraustas butas ir namų turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas nuo terasos (stogo) dalies, esančios prie atsakovui J. Ž. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini).

37.       Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltinių nustatyta nebuvo. Atsakovas V. Ž. taip pat jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti dėl vandens pratekėjimo priežasčių, nepateikė.

38.       Kaip jau minėta, atsakovo J. Ž. iniciatyva 2013 metais buvo tvarkoma (remontuojama) terasos (stogo) danga, esanti prie atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jo iniciatyva ir sąskaita atlikti darbai buvo kokybiški ir negalėjo būti priežastimi įvykti ginčo įvykiui, kadangi terasos remonto darbai buvo atlikti 2013 metais, o įvykis, dėl kurio vyksta teisminis ginčas įvyko tik 2020 metais. Remiantis byloje pateikta žalų istorija, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog įvykiai šiame bute dėl apliejimų atsiradusio žalos buvo registruojami įvairiais laikotarpiais, t. y. tiek 2009 metais, tiek 2012 metais, tiek 2016-2019 metais. Teismo vertimu, vien ta aplinkybė, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užliejamas tiek iki atsakovo sąskaita atliktų 2013 metais remonto darbų, tiek po jų, nesudaro pagrindą daryti išvados, kad atsakovo iniciatyva ir sąskaita atlikti darbai buvo kokybiški ir negalėjo būti priežastimi įvykti ginčo įvykiui. Atsakovas į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo 2013 metais atlikti terasos (stogo) darbai buvo kokybiški, į bylą nepateikė ir nenurodė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog terasos (stogo) remonto darbai buvo vykdomi pagal tokiam ypatingam statiniui privalomą projektą.

39.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

40.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastis yra atsakovo iniciatyva 2013 metais netinkamai ir nekokybiškai atlikti terasos remonto darbai, kurių metu buvo netinkamai įrengta atsakovo valdomos terasos danga su visais jos sluoksniais, kas sąlygojo vandens prasiskverbimą į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žalos atsiradimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

41.       Byloje nėra duomenų ir nepateikta įrodymų, kad vandens išsiliejimą iš atsakovo valdomos terasos dalies nulėmė nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens (draudėjos R. Š.) tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad byloje įrodyta, jog žala ieškovės apdraustam butui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta dėl atsakovo iniciatyva 2013 metais netinkamai ir nekokybiškai atliktų terasos remonto darbų, kurių metu buvo netinkamai įrengta atsakovo valdomos terasos danga su visais jos sluoksniais. Ieškovei sumokėjus draudėjai draudimo išmoką, kompensuojančią padarytą žalą, ją privalo atlyginti atsakovas J. Ž. kaip faktinis terasos dalies, iš kurios prasiskverbė vanduo, valdytojas ir kuris 2013 metais netinkamai ir nekokybiškai atliko terasos, esančios prie jo nuosavybės teise valdomo buto Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

42.       Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo, kaip faktinio terasos dalies valdytojo, kuris 2013 metais netinkamai ir nekokybiškai atliko terasos, esančios prie jo nuosavybės teise valdomo buto Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (neteisėti veiksmai), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir žalos atsiradimo, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) veiksmų (ne)teisėtumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams

43.       Ieškovė reikalavimą atsakovei bendrijai (duomenys neskelbtini) grindžia aplinkybėmis, jog ji netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto, t. y. terasos, priežiūrą, neorganizavo jos tinkamo remonto, todėl įvyko draudžiamasis įvykis.

44.       Kaip minėta, ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

45.       Nesutikdama su ieškovės pateiktu ieškiniu, atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) nurodė, iš tikrųjų terasos valdytojas yra atsakovas J. Ž., o bendrija ar kiti butų savininkai šio statinio savo poreikiams nenaudoja ir faktiškai net neturi galimybės naudoti, todėl būtent atsakovas J. Ž., kaip tikrasis terasos valdytojas, turi atsakyti dėl šio statinio trūkumų sukeltą žalą, o bendrija (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma tinkama atsakove šioje nagrinėjamoje byloje. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

46.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taigi, bendro naudojimo objektais, be kita ko, pripažįstami išorinės sienos, perdangos, stogas ir išorinės konstrukcijos, įskaitant balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas.

47.       Byloje nustatyta, kad terasos grindys, kuriomis faktiškai naudojasi atsakovas J. Ž. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), tarnauja kaip patalpų stogas žemiau esantiems butams (tame tarpe ir draudėjos butui Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą balkonas yra pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Pagal to paties reglamento 4.34 punktą terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Taigi nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

49.       Taigi, krituliai patenka į atsakovo J. Ž. faktiškai naudojamą terasą, o iš jos, nesant tinkamai įrengtos hidroizoliacijos, patenka į draudėjos patalpas ir jas užlieja. Nustačius tokias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad terasos dalis, iš kurių vanduo patenka į draudėjos patalpas, yra bendro naudojimo objektas, t. y. bendrųjų pastato konstrukcijų dalis – stogo konstrukcija, sutapdinta su virš ja esančia terasa, kurios turi papildomą naudojimo paskirtį ir gali tenkinti jomis besinaudojančių asmenų poreikius. Teismo vertimu, ši papildoma paskirtis nepaneigia aplinkybės, kad visų pirma tai yra namo bendroji konstrukcija, t. y. visų namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas bendro naudojimo objektas.

50.       Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog ginčo terasos yra bendrųjų namo konstrukcijų dalis – bendro naudojimo objektai, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2020-12-14 remonto rangos sutartis Nr. KS020/12/14, pagal kuria buvo atliktas terasos (stogo) dalies remontas šalia atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį organizavo atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės namo konstrukcijos, įskaitant stogą, išorines sienas ir pamatus, neabejotinai pripažįstamos bendrosios dalinės nuosavybės objektais, darytina išvada, kad iš esmės visais atvejais, kai vanduo iš išorės patenka į vidines namo patalpas, yra pagrindo spręsti apie namo pagrindinių konstrukcijų trūkumus, nes jos skiria pastato vidų nuo išorės,

51.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vanduo į draudėjos patalpas pateko per šių patalpų stogo (kuris kartu yra ir terasos, į kurias patenkama iš atsakovui J. Ž. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), grindys) konstrukciją, kuri yra bendrųjų pastato konstrukcijų dalis, t. y. namo bendro naudojimo objektas. Už namo bendro naudojimo objektų priežiūrą yra atsakinga atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini), todėl toliau teismas pasisakys dėl atsakovės pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį (ne)buvimo.

52.       Kaip minėta, ieškovės ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas atsakovės, kaip bendro naudojimo objektų administratorės, neteisėtu neveikimu (pareigų nevykdymu) ir dėl to ieškovei atsiradusiais nuostoliais.

53.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini)  yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.

54.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartą teisinį reguliavimą išaiškino kaip reiškiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99).

55.       Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį bendrijos įsteigimo ir veiklos tikslas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimas, tenkinant bendrijos narių poreikius ir įgyvendinant jų teises. Pastatų patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu įgyvendinimas kaip bendrijos įsteigimo tikslas įtvirtintas ir atsakovės Įstatų 9 punkte. DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

56.       STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 10.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus; 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. To paties teisės akto 84 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (taigi nagrinėjamu atveju – atsakovė); valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamente, be kita ko, detaliai išdėstyta, kaip turi būti vykdomas daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir atliekami jos atkūrimo darbai. Reglamento 93 punkte nurodyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

57.       Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad bendrija, kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, turi šiame reglamente ir kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.

58.       Pirmiau minėtos CK nuostatos, reglamentuojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį statusą ir jos įgaliojimus bendro naudojimo objektų atžvilgiu, įgalina daryti išvadą, kad bendrija, administruodama bendrą dalinę nuosavybę, turi veikti atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai, įgyvendinti bendraturčių teises pagal jai suteiktus įgaliojimus.

59.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad draudėjos butas buvo užlietas dėl daugiabučio namo stogo/terasos dangos trūkumų, atsakovei bendrijai (duomenys neskelbtini) kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta žalos. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

60.       Nors atsakovė įrodinėjo, kad iki draudžiamojo įvykio ir ėmėsi tam tikrų priemonių vykdant jai tenkančias pareigas, susijusių su daugiabučio namo stogo/terasos priežiūra, tačiau, atsižvelgiant į kilusius padarinius, darytina išvada, jog jos buvo netinkamos ir nepakankamos, kad būtų išvengta žalos kilimo. Teismo nuomone, atsakovės atlikti veiksmai nors ir parodo, kad atsakovė nebuvo tik pasyvi situacijos stebėtoja ir ėmėsi ir tam tikrų veiksmų, tačiau bendrąja prasme, jos atlikti veiksmai buvo nepakankami.

61.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, draudėja dar 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovę bendriją (duomenys neskelbtini) informuodama apie vandens pratekėjimą bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė imtis veiksmų. Atsakovės teigimu, tik gavusi signalą apie vandens pratekėjimo faktą, ji nedelsiant ėmėsi veiksmų priežasčiai nustatyti ir pašalinti, tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius. Pažymėtina, jog UAB„ Namų priežiūros centras“, vykdydamas savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas ir siekdamas nustatyti vandens pratekėjimo priežastį, tik 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į ekspertą V. B. E., kuris 2019 m. liepos 25 d. Statinio dalies tyrimo aktu nustatė, kad ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastimi yra netinkamai įrengto lietaus vandens surinkimo ir nutekinimo nuo atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamos 10-ojo stogo (terasos) dalies, įrengtos be drenažo sluoksnio, apsiribojus elementaraus vamzdžio pravedimu pro sienos parapetą, tuo sudarius sąlygas vandens užšalimų ciklų kaitos metu ardyti hidroizoliaciją. 2019 m. gruodžio 30 d. UAB „Mano būsto priežiūra“ Statinio naudojamų stogų (terasų) techninės būklės įvertinimo aktu buvo konstatuota, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubos apliejamos dėl atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasoje esančių defektų (statybos darbų trūkumų). Taigi atsakovei 2019 m. gruodžio 30 d. tapo žinoma vandens pratekėjimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) priežastis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jokių aktyvių veiksmų iki 2020-06-22, t. y. kuomet įvyko draudžiamasis įvykis, atsakovė neatliko. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. liepos mėn. A. Č. parengtą techninį darbų projektą, 2020 m. spalio 31 d. butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame bendrijos nariai sprendė klausimą dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamos terasos hidroizoliacijos remonto rangos darbų sutarties pasirašymo su UAB „Statybų technologijos“, bei 2020-12-14 remonto rangos sutartį Nr. KS020/12/14, sudaryta su rangovu UAB „Statybų technologijos“, kuria rangovas įsipareigojo atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamos terasos/balkono lietaus nuotekų bei hidroizoliacijos remonto darbus. Tačiau teismas pastebi, jog minėti veiksmai buvo atlikti jau po draudėjos buto užliejimo, kuris įvyko 2020 m. birželio 22 d.

62.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki ginčo įvykio būtų ėmusi aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo daugiabučio namo stogo dangos keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus ar panašiai, todėl teismo vertinimu, tokie bendrijos veiksmai, dar 2019 m. gruodžio 30 d. žinant apie daugiabučio namo stogo dangos būklę, yra nepakankami. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo standartai, atsakovė turėjo žinoti ir suprasti, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojama terasa/stogas yra netinkamos būklės ir ją reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų dėl daugiabučio namo stogo ėmėsi po draudėjos buto užliejimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo stogo danga.

63.       STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, atsakovė turi pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku. Vien aplinkybė, jog labai daug potencialių rangovų atsisakydavo imtis darbų dėl jų sudėtingumo, kadangi remontuotina terasa yra 10 pastato aukšte, 33 – jų metrų aukštyje, nepašalina jos atsakomybės dėl draudėjos butui užpylimo metu atsiradusios žalos. Atsakovės atsakomybės nepašalina ir ta aplinkybė, kad 2018 m. spalio 30 d. Bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir papildomų paslaugų sutartimi UAB „Namų priežiūros centras“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą. Pažymėtina, kad daugiabučio namo  bendrojo naudojimo objekto (stogo) būklė įvykio dieną buvo netinkama, o tai turėjo tiesioginę įtaką kilti draudėjos buto užliejimui. Todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji veikė aktyviai ir savo pareigas vykdė tinkamai.

64.       Teismo vertinimu atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo stogo priežiūrą, užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos daugiabučio namo stogo dangos būklės, dėl to įvyko draudėjos buto užliejimas vandeniu ir jai buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017, nevykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų ir CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimo forma), kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

65.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

66.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo. Darytina išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo daugiabučio namo stogą, neužtikrino tinkamos jo būklės, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objekto valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašomos atlyginti žalos dydžio

67.       Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

68.       Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį).

69.       Esant ginčui dėl žalos atlyginimo jos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (turto vertintojo pažymomis, žalos turtui įvertinimo aktais, sąmatomis ar atliktų darbų aktais, aplinkybių konstatavimo protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, ekspertinėmis išvadomis, nuotraukomis, ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (CPK 176-185 straipsnis).

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). 

71.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo solidariai iš atsakovų J. Ž. ir bendrijos (duomenys neskelbtini) priteisti 3056,73 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo fotonuotraukomis, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu 1034 Eur sumai dėl namų turto, lokaline sąmata 2022,73 Eur sumai dėl buto, mokėjimo nurodymais. Iš byloje esančios nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatos matyti, kad apskaičiuojant nuostolius įtrauktas laminuotų grindų išardymas, laminuotų grindlenčių danga, patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes, spintų ir antresolių montavimas – demontavimas, lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, sienų dažymas emulsiniais dažiais, nuvalant senus dažus ir glaistant, grindų dangos priežiūra, padengiant polietilene plėvele, šviestuvų montavimas, statybinių šiukšlių išvežimas. Taip pat nustatyta, kad draudžiamojo įvykio metu buvo sugadintas draudėjas buto turtas, t. y. virtuvės badai, miegamojo baldai, stalas.  Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų, taip pat nėra duomenų, kad sugadintų daiktų (baldų) likutinė vertė įvykio dieną buvo paskaičiuota netinkamai.

72.       Atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini) žalos dydžio neginčijo. Tuo tarpu atsakovas J. Ž., kvestionuodamas žalos dydį, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota suma yra per didelė, į bylą neteikė. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas procesiniuose dokumentuose tik neigė žalos dydį, bet jokių ieškovės nurodytą žalos atlyginimo sumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo argumentai, kad nėra pateiktas buto planas, iš kurio būtų galima spręsti kaip buvo nustatyti remontinių plotų dydžiai, o lokalinėje sąmatoje apskaičiuota žala ir išmokėtos žalos dėl buto (be apgadinto turto) apgadinimo dydis nesutampa, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai nei teigia atsakovas, į bylą yra pateiktas draudėjos buto planas, kuris patvirtina, jog remontuotinų draudėjos plotų dydžiai buvo nustatyti tinkamai ir teisingai. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuota žala ir išmokėtos žalos dėl buto (be apgadinto turto) apgadinimo dydis nesutampa, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti žala yra netinkamai apskaičiuota. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovas, lokalinėje sąmatoje apskaičiuota žala ir išmokėtos žalos dėl buto (be apgadinto turto) apgadinimo dydis nesutampa, kadangi į lokalinę sąmatą buvo įtrauktos ir netiesioginės išlaidos, kurios draudėjai išmokėtos nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju paskaičiuotas neteisingai (CPK 185 straipsnis).

73.       Aplinkybių, kurio būtų pagrindas mažinti žalos dydį, atsakovai neįrodinėjo.

74.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus nuotraukose užfiksuotą įvykį ir buto apgadinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, kurie paneigtų atsakovų J. Ž. ir bendrijos (duomenys neskelbtini) neteisėtą veikimą (neveikimą) ar padarytos žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai solidariems atsakovams dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų J. Ž. ir bendrijos (duomenys neskelbtini) 3056,73 Eur žalos atlyginimo.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo J. Ž. 183,99 Eur, o iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) 37,76 Eur kompensacinių palūkanų

75.       Ieškovė nurodė, jog ji 2020 m. rugsėjo 9 d. siuntė atsakovui J. Ž. pranešimą dėl išmokos išieškojimo, prašydama per 15 dienų pervesti 2022,73 Eur draudimo išmoką, tačiau atsakovas gera valia deliktinės prievolės neįvykdė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 183,99 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už 664 prievolės atlyginti žalą nevykdymo dienas, nurodydama palūkanų skaičiavimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. (+15 dienų nuo 2020-09-09 pranešimo atsakovui išsiuntimo) iki 2022 m. liepos 20 d.

76.       Ieškovė 2022 m. balandžio 20 d. siuntė atsakovei bendrijai (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl išmokos išieškojimo, prašydamas per 15 dienų pervesti 3022,73 Eur draudimo išmoką, tačiau atsakovė gera valia deliktinės prievolės neįvykdė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 37,76 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už 76 prievolės atlyginti žalą nevykdymo dienas, nurodydama palūkanų skaičiavimo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 5 d. (+15 dienų nuo 2022-04-20 pranešimo atsakovui išsiuntimo) iki 2022 m. liepos 20 d.

77.       Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).

78.       Byloje nustatyta, kad atsakovams kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Atsakovė bendrija (duomenys neskelbtini), gavusi ieškovės 2022 m. balandžio 20 d. išsiųstą pretenziją ir žinodama, kad privalo atlyginti ieškovei patirtą žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovę nesikreipė, su ja nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo.

79.       Taigi, nagrinėjamu atveju tenkintinas kaip pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) 37,76 Eur dydžio kompensacines palūkanas (3022,73 Eur x 0,06 proc. / 365 x 76 pradelstų dienų skaičius (nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. liepos 20 d.)) (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė šių paskaičiuotų palūkanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė.

80.       Tuo tarpu atsakovas J. Ž. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės prašomomis priteisti kompensacinės palūkanomis. Atsakovas nurodė, jog ieškovės 2020 m. rugsėjo 9 d. siųsto pranešimo dėl žalos atlyginimo nėra gavęs. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad  byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog minėtas ieškovės 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimas dėl išmokos išieškojimo buvo siųstas ir įteiktas atsakovui. Iš byloje pateikto el. laiško, kurį atsakovas J. Ž. 2022-04-26 siuntė ieškovei, matyti, jog 2022 m. balandžio 20 el. laišku atsakovas gavo pretenziją iš ieškovės. Minėtame el. laiške atsakovas taip pat nurodė, jog iki šios dienos jis nėra gavęs iš AB „Lietuvos draudimas“ jokios pretenzijos ir jam nėra žinoma kokios žalos atlyginimo ir kokiu pagrindu iš atsakovo yra reikalaujama. Ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė nėra nuginčyta ar paneigta. Taigi byloje esant nenuginčytiems duomenimis, jog atsakovas J. Ž. apie ieškovės pretenziją sužinojo tik 2022 m. balandžio 20 d., t .y. tuomet, kai gavo iš ieškovės el. paštu laišką, teismas sprendžia ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo J. Ž. 183,99 Eur dydžio kompensacines palūkanas sumažinti iki 25,21 Eur (2022,73 Eur x 0,05 proc. / 365 x 91 pradelstų dienų skaičius (nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. liepos 20 d.)) sumos ir ieškovei iš atsakovo J. Ž. priteisti 25,21 Eur dydžio kompensacinių palūkanų (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis)

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

81.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo J. Ž. 5 procentų, o iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.       CK

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 644 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 74 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur patirtos išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio.

30.       Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

31.       Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl žalos atlyginimo iš atsakovų. Atsakovai, laiku nevykdydami prievolių ieškovei, patys sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

32.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33.       Nagrinėjamu atveju bendra ieškovės reikalavimų suma yra 3278,48 Eur, kas sudaro 100 proc. Ieškinys tenkintinas iš dalies – 3119,71 Eur sumai, kas sudaro 95,16 proc. tenkinamų ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimi priteisiama 612,83 Eur (644 Eur x 95,16 proc. / 100 proc.)) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 306,42 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis); atsakovai prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jiems nepriteistinos.

34.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,88 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkintini 95,16 proc., tai valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 12,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, solidariai iš atsakovų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3056,73 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų ir 73 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,76 Eur (trisdešimt septynių eurų ir 76 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3094,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306,42 Eur (trijų šimtų šešių eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,21 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 21 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3081,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306,42 Eur (trijų šimtų šešių eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,79 Eur (dvylika eurų ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,79 Eur (dvylika eurų ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė