Civilinė byla Nr. 3K-3-245-219/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00727-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Verantas“ vardu, atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Finiens“, dėl hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiais, paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės klausimai dėl sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį.

Ieškovas UAB Medicinos bankas netiesioginiu ieškiniu BUAB ,,Verantas“ vardu prašė: 1) pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką, kuria UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ pastatą – degalinę ir kiemo statinius; 2) pripažinti pasibaigusiu sutartinį įkeitimą, kuriuo UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ valstybinės žemės nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį; 3) pripažinti BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“  2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį nesudaryta. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 9 d. UAB ,,Verantas“  ir UAB ,,Serneta“ sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti UAB ,,Verantas“ 1 500 000 Lt kreditą, kartu nustatant, kad kreditas grąžinamas iki 2005 m. lapkričio 9 d. Užtikrindamas įsipareigojimus pagal šią paskolos sutartį, UAB ,,Verantas“ 2004 m. lapkričio 9 d. įkeitė atsakovui turtinę teisę – valstybinės žemės nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir UAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – degalinę su parduotuve ir kiemo statinius. UAB ,,Verantas“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perėmė ir turtinę teisę (nuomos teisę). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeistų daiktų procedūras bei perduoti atsakovui įgyvendinti jo naudai įkeistą turtinę teisę. Ieškovas reikalavimo teisę BUAB „Verantas“ grindė 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartimi, kuria ieškovas suteikė BUAB „Verantas“ 1 574 800 Lt kreditą ir kurį BUAB „Verantas“ įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 20 d., tačiau negrąžino. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja netiesioginio ieškinio teikimo sąlygos, nes BUAB „Verantas“ administratorius nereiškė reikalavimo pripažinti hipotekos ir įkeitimo sandorius pasibaigusiais, t. y. BUAB „Verantas“ atsisakė ginti savo teises, kiek tai susiję su turto įkeitimu atsakovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartimi įsipareigojo sutartyje nurodytą paskolos sumą BUAB „Verantas“ suteikti iki 2005 m. vasario 1 d., tačiau jos nesuteikė, todėl BUAB „Verantas“ pagal 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį turėjo teisę reikalauti pripažinti hipotekos ir įkeitimo sandorius pasibaigusiais. Ieškovas teigė, kad paskola atsakovui nebuvo suteikta, nes 2005 m. vasario 28 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gruodžio 31 d.,  2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d. atsakovo balansuose, BUAB „Verantas“ finansinėje atskaitomybėje neatsispindėjo atsakovo skoliniai reikalavimai BUAB „Verantas“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.6 punktą atsakovas įsipareigojo atsisakyti hipotekos po to, kai trečiasis asmuo UAB ,,Finiens“ visiškai atsiskaitys su atsakovu. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė būtinųjų sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Serneta“ ir bendraieškis UAB „Verantas“ 2004 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas UAB „Serneta“ (paskolos davėjas) įsipareigojo suteikti bendraieškiui UAB „Verantas“ (paskolos gavėjui) 1 500 000 Lt dydžio paskolą, ji turėjo būti perduota iki 2005 m. vasario 1 d., pervedant į paskolos gavėjo nurodytą sąskaitą, o paskolos gavėjas ją įsipareigojo grąžinti – 2004 m. lapkričio 9 d. sutarties 7 punktu paskolos gavėjas UAB „Verantas“ įsipareigojo įkeisti ir 2009 m. lapkričio 9 d. įkeitė kreditoriui (atsakovui UAB „Serneta“) valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypą pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir pastatą – degalinę  ir kiemo statiniais.  2010 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendraieškis UAB „Verantas“ pardavė UAB „Finiens“ įkeistą pastatą – degalinę su parduotuve ir kiemo statinius. UAB „Serneta“ įsipareigojo atsisakyti hipotekos, kai turto pirkėjas visiškai atsiskaitys su pardavėju (2010 m. birželio 3 d. sutikimas). Skola už įsigytą turtą buvo sumokėta iki 2010 m. gruodžio 3 d., tačiau UAB „Serneta“ 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nurodytas UAB „Finiens“ nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, o 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ nesudaryta, taip pat pripažinti pasibaigusiais hipoteką, kuria UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ pastatą – degalinę ir kiemo statinius, ir valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimą. Pagal CK 6.68 straipsnį netiesioginis ieškinys gali būti taikomas esant šioms sąlygoms: 1) kreditorius turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui; 2) skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti; 3) ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas nustatė, kad ieškovas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „Verantas“ pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį. Teismas nurodė, kad įkeistas turtas šiuo metu yra trečiojo asmens „Finiens“ nuosavybė, todėl neaišku, kaip, pripažinus trečiojo asmens UAB „Finiens“ turto hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, galėtų būti užtikrintos ieškovo teisės ir interesai bendraieškio UAB „Verantas“ atžvilgiu. Ieškovas taip pat nurodo ir kitą pagrindą, kuriuo remdamasis prašo pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, t. y. atsakovo UAB „Serneta“ vienašalį įsipareigojimą atsisakyti hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su pardavėju – UAB „Verantas“, o skola pagal šią sutartį jau yra sumokėta. Teismo nuomone, ir šiuo atveju tai liečia trečiojo asmens turtą, kuris nesusijęs su ieškovo teisėmis ir interesais skolininko UAB „Verantas“ atžvilgiu. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo ginčijamą paskolos sutartį atsakovas UAB „Serneta“ yra UAB „Verantas“ kreditorius, tai reiškia, kad UAB „Verantas“ neturi įgyvendintinos teisės atsakovui atžvilgiu ir ieškovas negali įgyvendinti tokios teisės. Teismas sprendė, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio savo skolininko kreditoriui, nes netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko skolininkui. Teismas pažymėjo, kad netiesioginiu ieškiniu iš esmės siekiama išspręsti ginčą, kilusį tarp dviejų bendraieškio UAB „Verantas“ kreditorių (ieškovo UAB Medicinos banko ir UAB „Serneta“), sumažinant atsakovo UAB „Serneta“ finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Tačiau tokie klausimai spręstini bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio tvarka, pvz., ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtintas atsakovo UAB „Serneta“ reikalavimas UAB „Verantas“ bankroto byloje. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad byloje pareikšti reikalavimai negali būti netiesioginio ieškinio dalykas.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio dėl to, kad atsakovas yra BUAB „Verantas“ kreditorius, o ne skolininkas; kad ieškovas siekia išspręsti ginčą, kilusį tarp dviejų skolininko kreditorių, ir tokie reikalavimai negali būti netiesioginio ieškinio dalykas. Teisėjų kolegija dėl ieškovo argumentų, kad UAB „Serneta“ buvo įsipareigojusi atsisakyti hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su pardavėju – UAB „Verantas“, pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti ne dėl šio UAB „Serneta“ įsipareigojimo įvykdymo, o tuo pagrindu, kad UAB „Verantas“ nebuvo suteikta paskola. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas kitoje byloje ginčija BUAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria turtas perleistas UAB „Finiens“, prašo taikyti restituciją natūra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.68 straipsnį, spręsdami, kad bendraieškis jokios reikalavimo teisės atsakovui neturi, nes atsakovas yra bendraieškio kreditorius. Nustatant netiesioginio ieškinio sąlygą, kad ieškovo skolininkas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę  atsakovui, byloje reikia įvertinti šalis siejančias prievoles, kiekvienai šaliai priklausančias teises ir pareigas. Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad esant dvišalei prievolei kreditorius turi ne tik teisę pareikšti skolininkui reikalavimą, bet ir pareigą, o skolininkas turi ne tik pareigą, bet ir teisę. Tad tarp šalių egzistuojant dvišalei prievolei, kreditorius yra ir skolininkas, o skolininkas – ir kreditorius. Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-318/2014), pagal kurią atsakovo skolininkas gali turėti tam tikrą turtinį reikalavimą atsakovui ir jo atžvilgiu būti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, kuriam neįgyvendinant priklausančios reikalavimo teisės jo kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį. Iš ginčo paskolos sutarties, hipotekos ir įkeitimo sandorių bendraieškis įgijo konkrečias reikalavimo teises atsakovui, t. y. teisę reikalauti paskolos sutartį pripažinti nesudaryta; teisę reikalauti panaikinti hipoteką ir įkeitimą. Teismai nevertino, ar bendraieškio teisė reikalauti paskolos sutartį pripažinti nesudaryta ir teisė reikalauti išregistruoti hipoteką ir įkeitimą priklauso bendraieškiui, ar jos gali būti laikomos reikalavimo teisėmis ir yra turtinės, neabejotinos ir vykdytinos. Ieškovo nuomone, nurodytos teisės atitinka išvardytus kriterijus. Pažymėtina, kad šios teisės yra turtinės, nes jas įgyvendinus bendraieškis būtų laikomas neskolingu atsakovui pagal šalių pasirašytą paskolos sutartį. Teismai nepagrįstai susiaurino CK 6.68 straipsnio taikymą. Ieškovas, neturėdamas tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, neturi jokių kitų galimybių apginti savo interesų kitaip, nei reikšdamas netiesioginį ieškinį, būtent todėl įstatymo leidėjas ir įtvirtino netiesioginio ieškinio institutą, suteikiantį teisę specifiniam subjektui, kuris realiai neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, inicijuoti ginčą.

              2. Teismai netinkamai taikė CK 6.68 straipsnį ir vertindami aplinkybes, susijusias su kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo teisės pažeidžiamos tuo, kad galioja visiškai nepagrįsta hipoteka ir įkeitimas ypač vertingam turtui. Nors turtas šiuo metu nepriklauso bendraieškiui, tačiau teismams buvo pateikti įrodymai, kad šio turto perleidimas buvo ginčijamas teisme prašant atitinkamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, grąžinant turtą bendraieškiui. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2752-151/2014 ieškinį tenkino ir įkeistus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą grąžino bendraieškiui. Ieškovo nuomone, turto, kurio naudai yra nustatyta ginčo hipoteka ir įkeitimas, nuosavybės teisė yra visiškai nesvarbi, vertinant ieškovo reikalavimą paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Bendraieškis nesinaudoja savo teise pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ir toks jo neveikimas pažeidžia ieškovo interesus, nes ieškovas bendraieškio bankroto byloje negali gauti maksimalaus savo kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. Bendraieškio bankroto byloje susiklosto tokia teisiškai neapibrėžta situacija, kad atsakovas 1,5 mln. litų paskolos bendraieškiui realiai nesuteikė, tačiau laikomas bendraieškio kreditoriumi, todėl ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą, kad atitinkama paskolos sutartis būtų pripažinta nesudaryta. Jeigu atsakovas sąžiningai įvykdytų vienašališką 2010 m. birželio 3 d. įsipareigojimą išregistruoti turto įkeitimą ir hipoteką, ieškovas turėtų galimybę patenkinti turimą reikalavimą iš vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2752-151/2014 grąžino bendraieškiui. Patenkinus netiesioginį ieškinį, atsirastų galimybė bendraieškio bankroto byloje maksimaliau patenkinti tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių („AS Reverta“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto banko) finansinius reikalavimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas byloje nereiškė reikalavimo hipoteką ir įkeitimą pripažinti pasibaigusiais atsakovo 2010 m. birželio 3 d. rašytinio įsipareigojimo pagrindu. Ieškinyje nurodyta, kad kitas pagrindas, kuriuo remdamasis ieškovas prašo pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, yra atsakovo UAB „Serneta“ vienašalis įsipareigojimas, kad jis atsisakys hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ atsiskaitys su pardavėju UAB „Verantas“, skola pagal šią sutartį jau yra sumokėta.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Serneta“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. V. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-318/2014, yra konstatuota, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui, pastarasis turi turėti pareigą atlikti tam tikrus veiksmus netiesioginį ieškinį reiškiančio kreditoriaus skolininkui. Tačiau BUAB „Serneta“ neturi jokių vykdytinų pareigų kasatoriaus skolininkui BUAB „Verantas“. Priešingai, būtent bendraieškis BUAB „Verantas“ yra skolingas atsakovui BUAB „Serneta“ ir prievolę atsakovui grąžinti lėšas. Atsakovas BUAB „Serneta“ neturi pareigos pripažinti, kad jis neva nesuteikė paskolos bendraieškiui BUAB „Verantas“. Negalimas netiesioginis ieškinys tuo atveju, kai reiškiant jį siekiama sukurti to asmens, kurio vardu reiškiamas ieškinys, turtinę teisę atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v.  Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014). Netiesioginis ieškinys gali būti pareikštas tik skolininko skolininkui, o atsakovas yra skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012). Kadangi atsakovas BUAB „Serneta“ nėra BUAB „Verantas“ skolininkas, tai nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Bylos baigtis (bus ar nebus pripažintas pasibaigusiu valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas) neturės tiesioginės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos interesams, teisėms ir pareigoms, taip pat nedarys įtakos jos pareigoms, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su valstybinės žemės nuoma ar pardavimu, jei naujasis statinių savininkas išreikštų tokį prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netiesioginio ieškinio sampratos ir būtinųjų sąlygų jam pareikšti

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų  savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą.  CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. Š. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2015; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G., bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; kt.). Taigi teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB Medicinos bankas pareiškė netiesioginį ieškinį skolininko BUAB ,,Verantas“ vardu, kuriuo prašė: BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, o hipoteką ir įkeitimą pagal šią paskolos sutartį pasibaigusiais. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas“ yra iškelta bankroto byla. Bankroto byloje teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino kasatoriaus kreditoriaus reikalavimą, kilusį iš kasatoriaus ir UAB „Verantas“ 2006 m. gruodžio 19 d sudarytos  kredito sutarties. Teismo nutartimi patvirtintas kasatoriaus kreditoriaus reikalavimas įrodo, kad kasatorius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „Verantas“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Verantas“ bankroto byloje 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi yra patvirtintas atsakovo UAB ,,Serneta“ kreditoriaus reikalavimas, kilęs iš UAB „Verantas“ ir atsakovo UAB ,,Serneta“ 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties. Tai rodo, kad ne atsakovas UAB ,,Serneta“ yra BUAB „Verantas“ skolininkas, o priešingai – bendraieškis UAB „Verantas“ yra atsakovo UAB ,,Serneta“ skolininkas. Taigi byloje nenustatyta, kad BUAB „Verantas“, kaip kreditorius, turi turtinę reikalavimo teisę UAB ,,Serneta“ kaip skolininkui, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius neįrodė CK 6.68 straipsnio nustatytos būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį – BUAB „Verantas“ turtinės reikalavimo teisės atsakovui, ir pagrįstai ieškinį atmetė.  Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, pareikšdamas ieškinį pripažinti bendraieškio ir atsakovo 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį nesudaryta ir šios sutarties pagrindu atsiradusius hipotekos bei įkeitimo sutartinius santykius pasibaigusiais, iš esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Verantas“ turtinę teisę, o nuginčyti UAB ,,Serneta“ kreditoriaus reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje tam, kad padidėtų tikimybė patenkinti savo kreditoriaus reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai. Tiek kasatoriaus, tiek atsakovo kreditoriaus reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Verantas“ klausimai buvo sprendžiami bankroto byloje ir gali būti sprendžiami (keičiami) ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 ir kiti straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimtos civilinėje byloje S. V. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-318/2014, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, tai nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyta nutartis turi precedento galią nagrinėjamoje byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.68 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nenustatyta būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį (BUAB „Verantas“ turtinės reikalavimo teisės atsakovui), tai kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos procesinei bylos baigčiai ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Kasaciniame teisme patirta 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos, atmetus ieškovo kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 6,36 Eur (šešis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                            Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                                          Rimvydas Norkus

Vincas Verseckas