KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas ir A. P..

Teismas  

n u s t a t ė:

pareiškėja V. F. 2017 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teisme gautu skundu dėl antstolio veiksmų ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos dukters būstui, kol bus nagrinėjama byla ir kol pareiškėjos dukra nebus nurodyta teismo sprendime, kaip asmuo, kuris gali būti iškraustomas iš to namo.

Nurodo, kad pareiškėjos vaikai nebuvo nurodyti teismo sprendime, kuriuo pareiškėja buvo iškeldinta iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), todėl reikalauja grąžinti pareiškėjos dukrai raktus nuo gyvenamojo namo. Be to, antstolis detaliai neišvardino pareiškėjos daiktų, paimtų iškeldinimo metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Telefonu susisiekus su antstolio Raimundo Stanislausko kontora, gauta informacija, kad antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir jeigu asmuo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą. Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ar asmens interesams bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą, jos turi būti susijusios su byloje nagrinėjamu reikalavimu, jų taikymas turi atitikti CPK 144–145 straipsniuose nustatytus pagrindus ir tikslus.

Susipažinus su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų ir pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyta, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su teismo antstolio atliktu procesiniu veiksmu – pareiškėjos iškeldinimu iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), mano, kad pareiškėjos dukra iš šio namo buvo iškeldinta neteisėtai.   

Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos dukters būstui, kol bus nagrinėjama byla ir kol pareiškėjos dukra nebus nurodyta teismo sprendime, kaip asmuo, kuris gali būti iškraustomas iš to namo, tačiau jokių aplinkybių, kas sudarytų faktinį reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, nenurodė, nepateikė jokių duomenų apie jos dukrai nuosavybės teise priklausantį būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinis materialaus reikalavimo byloje pagrindas ne visada sutampa su faktiniu prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu. Pareiškėja turi nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina jos interesų pažeidimą, jeigu byloje iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 

Pastebėtina, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra sietinos su reikalavimo dėl nuosavybės teisių gynimo užtikrinimu, o ne su proceso šalių interesų apsauga teismo sprendimo vykdymo procese. Aplinkybė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje, savaime nereiškia, kad ji visais atvejais yra susijusi su byloje keliamu reikalavimu ar įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesu bei atitinka CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus. Aplinkybė, kad pareiškėja V. F. nesutinka su teismo sprendimo dėl jos iškeldinimo iš ginčo namo vykdymu, nėra pakankama byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis riboti ginčo nekilnojamojo turto savininko nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip pakankamos spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo būtų pažeistos pareiškėjos ar jos nepilnamečių vaikų interesai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas ir prieštaraujantis ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams (CPK 3 str. 1d., 7 str., 144 str. 1 d., 151 str., 178 str.).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsniu, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 290–291 straipsniais, 510 straipsniu,  teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų išnagrinėjimo atmesti.  

              Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                Lina Žemaitienė