Civilinė byla Nr. Nr.2 -10-228/2010

Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                        75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.; 113.1.; 116.1.

 (S)

 

 

                                                              

 

                 UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                SPRENDIMAS

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            

                                                                2010 m. liepos 29 d.                                                                           

                                                                           Utena

 

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui M.Paukštei, atsakovui E. R., jo atstovui advokatui K.Rakauskui, savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo E. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos patvirtinimo; savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

 

n u s t a t o:

 

Ieškovė R. R. ieškinyje ir posėdžių metu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo E. R. kaltės, nustatyti nepilnamečių dukrų M. R. ir G. R. gyvenamąją vietą kartu motina R. R., priteisti iš atsakovo E. R. išlaikymą dukrai M. R. konkrečia pinigų suma – 45 600 Lt, dukrai G. R. konkrečia pinigų suma – 68 400 Lt, priteisti iš atsakovo 3800 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiems dukroms už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio 1 d., po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – R., santuokoje įgytą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 4500 Lt, palikti atsakovui, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 35 392 Lt indėlių, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. R., (duomenys neskelbtini)  gimė duktė G. R..

Pirmaisiais gyvenimo metais sutuoktinių santykiai klostėsi gana sklandžiai, tačiau gimus vaikams, sutuoktinių tarpusavio santykiai ėmė blogėti. Ieškovė daug dėmesio skyrė vaikų priežiūrai, namų tvarkymo reikalams, o atsakovas ieškovei beveik nepadėdavo rūpintis šeima. Tačiau ieškovė susitaikė su tokiu vyro elgesiu.

Nusprendus daryti atsakovo namuose, kuriuose gyveno šeima, remontą, atsakovas ieškovę su vaikais nuvežė pas ieškovės tėvus ir daugiau į tuos namus šeimos neparsivežė. Atsakovas, palikęs šeimą ieškovės tėvų namuose, retai lankė dukras, mažai jomis rūpinosi, mažai skyrė dėmesio. Jis paisė tik savo interesų, nes paliko šeimą, tinkamai pats nesirūpino vaikais ir nepadėjo žmonai rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, auginti ir auklėti. Atsakovo nepaisymas šeimos interesų, žmonos ir šeimos negerbimas, nepakantumas žmonos atžvilgiu, ieškovės nuomone rodo, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė taip pat nurodė, kad dukters M. išlaikymui ji skiria apie 1035 Lt per mėnesį, dukters G. išlaikymui ieškovė skiria apie 916 Lt per mėnesį. Remiantis LAT formuojama praktika vaiko išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu Ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinio tikslinimo metu buvo bedarbis, neaišku, kada įsidarbins, šiuo metu turi lėšų banke, kurias gali išleisti, išlaikymą vaikams moka nereguliariai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą konkrečia pinigų suma kiekvienai arba kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taikant atsakovo turtui priverstinę hipoteką.

Vaikų gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti kartu su ja, kadangi ji su vaikais nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena vaikams įprastoje aplinkoje, atsakovas nemoka bendrauti su vaikais, vaikai niekada negyveno vieni su tėvu, mergaitės labai prisirišę prie motinos, nenori gyventi su tėvu.

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokoje įgytas tik automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šią transporto priemonę palikti atsakovui.

Ieškovė taip pat nurodė, kad kol šalys negyveno kartu, o ieškovė viena augino vaikus, atsakovas E. R. sukaupė 70 784 Lt indėlių banke, laiko, kad tai santuokoje įgyta turtas, todėl prašo jai priteisti iš atsakovo 35 392 Lt.

Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, nurodė, kad tokia tvarka prieštaraus vaikų interesams.

Atsakovas E. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą ir priešieškinį. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės R. R. kaltės, nustatyti bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tokią tvarką: 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val. atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, paima dukras M. ir G. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; 2) atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, bendrauja su dukra M. ir G. šventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieškove; gegužės 1 d. atsakovas pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; liepos 6 d. dukros lieka su ieškove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; lapkričio 1 d. dukros lieka su ieškove; per Šv. Kalėdas atsakovas kiekvienais poriniais metais dukrą M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; sausio 1 d. atsakovas dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d. 10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; per Šv.Velykas atsakovas dukras M. ir G. kiekvienais neporiniais metais pasiima šventės dienos išvakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę R. R.; 3) atsakovas, atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę ieškovę įspėdamas prieš vieną mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, atsakovui suteikiama galimybė kas dieną po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Taip pat atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas nurodė, kad ieškovė R. R. nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio paliko jį ir su dukromis persikėlė gyventi atskirai, tuo pagrindu tarp šalių atsirado tarpusavio nesutarimai, ėmė blogėti santykiai, ieškovė paskutiniais metais klausė tik savo tėvų nuomonės, nepaisė atsakovo poreikių. Ieškovė nevykdė savo pareigų būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, remti moraliai. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą net ir teismo nustatytu susitaikymo laikotarpiu, todėl atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

 LR CK įpareigoja abu tėvus rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tačiau ieškovė nuteikinėjo vaikus prieš atsakovą, trukdė lankyti vaikus, prisidėti prie jų auklėjimo. Atsakovas mano, kad jam turi būti nustatytas maksimalus bendravimas su vaikais.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 1600 Lt vaikų išlaikymui yra per didelės lėšos, nurodė, kad ieškovės nuorodos dėl išlaikymo dydžio nepagrįstos įrodymais, sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas taip pat nurodė, kad indėliai bankuose yra jo paveldėti po tėvų mirties arba sukaupti iki santuokos sudarymo, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo indėliai yra sukaupti santuokos metu.

Savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dukra M. išreiškė norą gyventi kartu motina, G. dėl savo mažo amžiaus savo nuomonės negalėjo pasakyti. Pas ieškovę vaikams yra sudarytos geros buitinės -  moralinės gyvenimo sąlygos, todėl siūlė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina R. R..

Dėl tėvo bendravimo su vaikais atstovas posėdžio metu nurodė, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaikais galėtų būti nustatytas tik po kelių metų (154 b.l., III t.).

Ieškovės R. R. ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo E. R. priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (10 b.l., I t.). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini)  gimė duktė M., (duomenys neskelbtini)  gimė duktė G. (11-12 b.l., I t.). Byloje esančiais duomenimis šalys santuokoje įgijo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (17, 19 b.l.), bylos nagrinėjimo datai šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (18 b.l., I t.).

Ieškovei R. R. priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2787 Lt , 2008 metais – apie 3008 Lt, 2009 metais – apie 2278 Lt (71 b.l. I t.), 2010 metais - apie 2500 Lt (trijų mėnesių duomenimis) (135 b.l., III t.). Ieškovė R. R. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi (19 b.l, I t., 178-180 b.l., II t.).

Atsakovui E. R. priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2052 Lt, 2008 metais – apie 2681 Lt, 2009 metais – apie 2005 Lt (67-69 b.l., I t.). Atsakovas 2009 metų rugpjūčio mėnesį atleistas iš darbo, jo paties nurodymu jam išmokėta dviejų mėnesių išeitinė kompensacija, ką patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys – pervesta 4457 Lt dydžio suma rugsėjo – spalio mėnesiais (136-137 b.l., I t.), už spalio mėnesį gavo 940 Lt nedarbo draudimo išmoką, kaip pripažino pats atsakovas (80 b.l., I t.), 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį jis taip pat gavo 900 Lt nedarbo draudimo išmoką. 2010 m. sausio mėnesį atsakovui 1049 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoką, kaip nurodė pats atsakovas nuo vasario mėnesio bus mokamos mažesnės išmokos (80 b.l., I t.). Nuo 2010-04-15 atsakovas priimtas į darbą UAB (duomenys neskelbtini), mokant jam 1300 Lt darbo užmokestį (129 – 130 b.l., III t.). Atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7 ha ploto 15800 Lt vertės žemės sklypas – miškas, 4,58 ha ploto 37876 Lt vertės  žemės sklypas – miškas, esantys (duomenys neskelbtini). (93-96 b.l., I t.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po tėvo A. R. mirties 2009 m. sausio 8 d. atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kiemo statinius, kurių vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21900 Lt, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei didelės vertės nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus: 780/6120 dalis 61,2000 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 469 987 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 29/1170 dalis 11,7000 ha ploto Vajuono ežero, kurio vidutinė rinkos vertė 13 300 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 700/7002 dalis 70,0200 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 433 811, esančio (duomenys neskelbtini)  (97-123 b.l., I t.), bei apie 70 000 Lt piniginių indėlių (72-73 b.l., 146-152 b.l., II t.).

 

                                          Dėl santuokos nutraukimo

 

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą susitaikymui (39-40 b.l., I t.) šalims susitaikyti nepavyko.

Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė R. R. prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės, kartu ieškovė prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos iširimo priežasčių (152 b.l., III t.). Atsakovas E. R. nesutiko su ieškovės prašymu nutraukti santuoką dėl jo kaltės ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas taip pat prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas ir nenurodyti sprendime santuokos iširimo priežasčių (152 b.l., III t.).

Šalys viena kitos kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog ieškovės R. R. ir atsakovo E. R. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Kadangi šalys teismo posėdžio metu išreiškė savo valią teismo sprendime nenurodyti santuokos iširimo priežasčių, todėl konkretūs faktai, patvirtinantys ieškovės R. R. ir atsakovo E. R. kaltę, nenurodytini (LR CK 3.63 str.).

Nutraukus santuoką, ieškovei R. R. paliktina pavardė – R., atsakovui E. R. – R..

 

                                    Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

 

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų M. R. ir G. R. gyvenamąją vietą kartu su ja. Ji nurodė, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Atsakovas iš esmės neprieštaravo, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove R. R.. Kadangi byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių nepilnametė dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė pageidavimą gyventi kartu su motina, G. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jos mažo amžiaus nebuvo apklausta teisme.

Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius teikė išvadą (162-163 b.l., II t.) nustatyti šalių dukrų M. ir G. gyvenamąją vietą kartu motina R. R.. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės nuo 2006 m. rudens gyvena tik su motina, su tėvu matosi retai, motina tinkamai rūpinasi dukromis, joms sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į dukters M. išreikštą norą, į tai, kad mergaitės yra mažametės, į tai, kad dukroms gyvenamoji aplinka kartu su motina yra įprasta, vaikų M. R. ir G. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina R. R. (LR CK 3.169 str. 2 d.), tuo užtikrinant prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1d., VTAPĮ 4 str. 1 p.).   

 

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

 

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį AUDI 80, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo priteisti asmeninėn atsakovo E. R. nuosavybėn.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 35 392 Lt santuokos metu jo sukauptų indėlių. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu negyveno kartu, o ieškovė viena augino vaikus, atsakovas E. R. sukaupė 70 784 Lt indėlių banke, todėl laiko, kad tai santuokoje įgytas turtas, ir prašo jai priteisti iš atsakovo ½ dalį šių indėlių.

LR CK 3.88 str. 1 d. reglamentuoja klausimą, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal bendrą principą turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija (2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr.3K-P-186/2010) pažymėjo, kad LR CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga būti iniciatyviam, nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

Bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, ieškovės prašymu teismas rinko įrodymus apie atsakovo sąskaitose buvusias lėšas laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo bei duomenis apie atsakovo paveldėtą turtą, tai yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino ieškinį ir vienu iš naujų reikalavimų tapo reikalavimas priteisti jai ½ atsakovo indėlių. Vėliau ieškovė pagal teismo nutartį šalino ieškinio trūkumus ir patikslino reikalavimą priteisti jai 35 392 Lt atsakovo indėlių, kuriuos jis sukaupė, kuomet šalys negyveno kartu, o ieškovė viena augino vaikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sukaupė 70 784 Lt.

Kadangi egzistuoja prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ginčyti, jog indėliai ar jų dalis yra asmeninė nuosavybė tenka atsakovui. Tačiau remiantis LR CPK 178 str. įtvirtintomis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, įrodyti, jog 70 784 Lt dydžio atsakovo sąskaitose esantys indėliai sukaupti po santuokos sudarymo, yra ieškovės pareiga.

Ieškovė, nurodžiusi šį reikalavimą patikslintame ieškinyje, visiškai nepagrindė jo konkrečiomis aplinkybėmis, tai yra nenurodė, kurioje sąskaitoje, kokiame konkrečiai banke atsakovo sukauptos lėšos yra sukauptos santuokos metu, to nenurodė ir posėdžių metu, be to nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, kadangi byloje yra duomenys apie atsakovo lėšas sąskaitose tik už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo, o šalių santuoka sudaryta 1999-04-10 (10 b.l., I t.).

Bet kokia ginčus dėl teisės nagrinėjanti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja ne savo reikalavimą, bet ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus nagrinėjanti institucija, privalo būti nešališka, tai reiškia, kad teismas negali tapti šalies advokatu ir už jį nurodyti ieškinio pagrindą bei nurodyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos vienos ar kitos aplinkybės.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad tai yra jo asmeninės lėšos – paveldėtos po tėvo mirties bei sukauptos iki santuokos. Byloje esančiais duomenimis po tėvo A. R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo apie 70 000 Lt indėlių (134-167 b.l., I t., 2-128, 146-152 b.l. II t.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 135 str., 178 str.).

 

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

 

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas  turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas E. R. priešieškiniu prašė nustatyti maksimalią bendravimo su vaikais tvarką, pateikdamas konkretų bendravimo su vaikais grafiką. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą, nesudaro jam galimybių vienam būti su vaikais.

Ieškovė R. R. pripažino, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau ji nurodė, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, nes ji su vaikais nuo 2006 m rugsėjo mėnesio gyvena pas savo tėvus, vaikai nuo tėvo atprato, iki ieškinio padavimo dienos tėvas retai lankydavo vaikus, po ieškinio padavimo pradėjo dažniau lankytis. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas, atėjęs lankyti vaikų, su jais mažai bendrauja, skaito žurnalus, vyresnioji mergaitė išeina iš kambario, kai ateina tėvas, mažesnioji, ją mėgdžiodama, elgiasi taip pat, kaip ir vyresnioji. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovo ryšys su vaikais yra atitolęs, vaikų amžius yra toks, kad jiems reikalinga pratintis bendrauti su tėvu, todėl ji nesutinka su atsakovo siūlomu bendravimo grafiku.

Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su dukromis nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai. Taigi ginčo šalims gyvenant skyrium, atsakovas neturi galimybės įgyvendinti bendravimo su vaikais teisės, todėl prašo teismą nustatyti jo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai M. yra vienuolika metų. Posėdžio metu mergaitė išreiškė savo nuomonę abiejų tėvų atžvilgiu ir pareiškė, kad ji tėvo nemyli, nes, jos nuomone, tėvas jos irgi nemyli, ji norėtų, kad tėtis būtų meilus, paimtų ant kelių, gyventi su tėte nenori, tai yra vaikas įsivaizduoja kitokį bendravimą su tėvu, negu bendravimas su juo buvo iki šiol. Šalių dukrai G. greitai bus penkeri metai, tačiau dėl jos amžiui būdingo mąstymo nebuvo apklausta teismo, VTAS išvadoje, pateiktoje teismui 2010-03-30, nurodyta, kad G. dėl mažo amžiaus dar negali išreikšti savo nuomonės. Taigi dukters G. nuomonė dėl bendravimo su atsakovu, jos požiūris į tėvą bylos nagrinėjimo eigoje dėl jos mažo amžiaus išsiaiškinta nebuvo.

Nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų dukroms neigiamą įtaką, tačiau teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu vienareikšmiškai negalima pritarti atsakovo prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukras tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad dukros M. ir G. nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio gyvena atskirai kartu su motina ir seneliais, tėvas ilgą laiką vaikus lankė retai, šiuo metu taip pat matosi  kelis kartus per mėnesį, kol kas tėvui nepavyko užmegzti glaudaus ryšio su vaikais, tai yra tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio stipraus emocinio ryšio, mergaitės labai prisirišę prie motinos ir įpratę prie jų bendros aplinkos, M. turi psichogeninės kilmės sveikatos sutrikimų, pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, gali neigiamai paveikti vaikus. Teismas pripažįsta, kad šalių dukroms reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį jos labiau priprastų prie tėvo, kad būtų sukurta emociškai teigiama ir vaikams saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl tėvo ir vaikų susitikimai dėl dabar esamos situacijos, turėtų vykti, jei to pageidauja vaikai, dalyvaujant vaikų motinai, o vaikų motina turi skatinti vaikus užmegzti glaudesnius ryšius su tėvu ir taip padėti pašalinti tarp tėvo ir vaikų susiformavusį atitolimą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaikų interesus, remiantis byloje esančiais įrodymais, byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu vaikams gali padaryti neigiamą įtaką, nustatytinas parengiamasis laikotarpis maksimaliam tėvo ir dukrų bendravimui, šiuo laikotarpiu nustatant minimalią tėvo E. R. bendravimo su dukromis M. ir G. tvarką, tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vieną dieną vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenajame bute ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai ieškovei R. R., arba šalims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatyti tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo savaitgalių, vieną Šv.Kalėdų ir vieną Šv.Velykų dieną, dėl visų bendravimų iš anksto šalims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieštarauja vaikų interesams, arba klausimą dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, ir tokią bendravimo tvarką nustatant iki 2012 metų sausio 1 d., kadangi laikytina, kad šiuo metu maksimalaus bendravimo pagal ieškovo reikalavimą nustatymas gali pakenkti vaikų interesams (LR CPK 3.175 str. 2 dalis).

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ir sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

 

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

 

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).  

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai augti, mokytis, socialiai vystytis.

CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.

Šalių dukrai M. šiuo metu yra 10 metų ir aštuoni mėnesiai, dukrai G. yra 4 metai ir vienuolika mėnesių (11-12  b.l., I t.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams konkrečia pinigų suma, tačiau neprieštaravo, kad išlaikymas būtų priteistas ir periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad konkreti suma jai geriau todėl, kad atsakovo ji turi kiekvieną mėnesį prašyti pinigų vaikų išlaikymui.

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikų išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip 800 Lt kiekvienai, ieškinyje ir posėdžių metu nurodė vaikų maitinimui, priežiūrai, gydymui reikalingas prekes ir vaistus bei išlaidas šioms prekėms ir vaistams, dukters M. padidintus poreikius dėl maitinimosi sutrikimo problemų psichogeninės kilmės pagrindu, dukrai G. dėl šleivakojystės reikalinga speciali avalynė bei reikalinga daryti atlėpusių ausyčių korekciją, dukrai M. nėra danties šaknies, reikalingas gydymas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, jo nuomone, tiek išlaidų vaikams nereikia, taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė tokio poreikio lėšų vaikų išlaidoms, tačiau konkrečių paskaičiavimų bei įrodymų, kiek reikalinga lėšų tokio amžiaus vaikams atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis visą laikotarpį teikė išlaikymą vaikams ir nėra skolingas. Atsakovas sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 300 Lt.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-01-01 atsakovas mokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienei mergaitei iki 2010-10-01, nuo spalio 1 d. pradėjo mokėti po 200 Lt, nuo 2010-05-05, tai nuo laikino išlaikymo priteisimo – po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai.

Nustatant vaikų poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, žaislams ir lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms), vaiko poilsiui ir kitos protingos ir racionalios išlaidos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters M. išlaikymui ji skiria apie 1035 Lt per mėnesį, dukters G. išlaikymui ieškovė skiria apie 916 Lt per mėnesį, ieškinyje pateikė išlaidų poreikio paskaičiavimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių dukrų M. ir G. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgia į ieškovės pateiktą vaikų išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimą, su kuriuo iš dalies ieškovas nesutiko, tačiau savo paskaičiavimo neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kiek, jo nuomone, reikia lėšų vaikų išlaikymui, nepateikė, todėl vertina, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos ne mažesnės nei 1 MMA vieno mėnesio išlaidos.

Nustačius, kad šalių dukrų išlaikymui ieškovė išleidžia ne mažiau kaip 800 Lt, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikui.

Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį, ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis šiuo metu sudaro 2500 Lt per mėnesį, nuosavybės teise būsto neturi, gyvena jai anksčiau priklausiusiame, šiuo metu kartu su tėvu butu sujungtame (vieno ir trijų kambarių) bute. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė aprūpina vaikus būstu ir užtikrina būsto išlaikymą.

Atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra dvigubai mažesnis nei ieškovės, tačiau atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą Utenoje, turi daug vertingo nekilnojamojo turto – žemės, kurios didžioji dalis yra miškas, paveldėjo nemažą pinigų sumą, taip pat už indėlius, esančius bankuose, atsakovas kiekvienais metais gauna palūkanas (143-167 b.l., I t., 5-6 b.l., II t.).

Teismas, nustatydamas turtinę padėtį, vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. 

Teismas, vadovaudamasis šalių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į racionalias ir protingas  išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, vertinant, kad negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str., 3.3 str.), vertina, kad byloje esančiais duomenimis atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukrų išlaikymui didesnę dalį nei ½ dalis vienos MMA kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo E. R. priteistina dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08, iki dukrų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194 str., 3.200 str.).

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, nes toks teismo sprendimas šalims neįgyja res judicata galios, kas negalėtų būti padaryta išlaikymą vaikams priteisus konkrečia vienkartine suma.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą po 1900 Lt kiekvienai už laikotarpį nuo 2007-01-01, skaičiuojant po ½ atitinkamais laikotarpiais galiojusios vieno mėnesio MMA.

Atsakovas skolos nepripažino ir nurodė, kad nuo ieškovės nurodyto laikotarpio jis mokėjo vaikams po 300 Lt kas mėnesį, nes daugiau mokėti negalėjo.

Pagal LR CK 3.200 str. nuostatas  išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį pateikė 2009 m. gegužės 8 d., priteisti išlaikymo skolą ieškovė prašo nuo 2007-01-01.

Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas remiasi tuo pačiu principu, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Spręsdamas priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-08 dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir faktines sutuoktinių gyvenimo aplinkybes, tai yra į tai, kad ieškovės priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2787 Lt , 2008 metais – apie 3008 Lt, už 2009 metų keturis mėnesius – apie 2848 Lt (71 b.l. I t.), atsakovo priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2052 Lt, 2008 metais – apie 2681 Lt, 2009 metais – apie 2643 Lt (68 b.l., I t.). Atsakovas minėtu laikotarpiu už indėlius bankuose kasmet gaudavo palūkanas, turėjo du vertingus žemės sklypus Labanoro miestelyje, gyveno privačiame name, kurį po tėvo mirties paveldėjo, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo laikotarpiu atsakovas vaikų išlaikymui teikė po 300 Lt kas mėnesį, nors kaip nurodė ieškovė posėdžio metu, ji pastoviai atsakovo prašydavo pinigų ir aiškino, kad vaikams reikia didesnės sumos (154 b.l., III t.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 LR Vyriausybės nustatyta MMA buvo 600 Lt, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 – 700 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki dabar 800 Lt, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1900 Lt dydžio dukters M. išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 (nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 MMA buvo 600 Lt, o atsakovas mokėjo po 300 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai) iki ieškinio padavimo dienos 2009-05-08 ir 1900 Lt dydžio dukters G. išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieškinio padavimo dienos 2009-05-08 (LR CK 3.200 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos  nukreiptinas vykdyti  skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Ieškovė prašė taikyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini)

Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nepripažino, jog vaikų išlaikymui reikalingos ieškovės nurodytos lėšos, nors jis pats neteikė savo paskaičiavimų, kokio poreikio lėšos reikalingos jo dukrų išlaikymui. Savo nesutikimą mokėti vaikams ieškovės prašomą 400 Lt sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui motyvavo tuo, kad jis neturi materialinių galimybių mokėti, nors beveik visą laikotarpį dirbo, gavo nedaug mažesnį nei ieškovės darbo užmokestį, turėjo indėlius, ką iš dalies pripažino ir pats (80 b.l., I t.), pastoviai gavo palūkanas už indėlius banke, ir kol teismas ieškovės prašymu nesurinko duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pats nepripažino savo geros turtinės padėties, todėl ieškovės prašymas taikyti priverstinę hipoteką laikytinas pagrįstu ir steigtina priverstinė hipoteka ieškovo gyvenamajam namui ir kiemo statiniams bei žemės sklypui, esantiems(duomenys neskelbtini), taip siekiant užtikrinti priteisto išlaikymo vaikams išieškojimą iš įkeisto turto, nustatant priverstinės hipotekos terminą iki (duomenys neskelbtini) (dukters G. pilnametystė) bei 123 750 Lt (46350 + 77400) dydžio hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumą, kuri skaičiuotina po 450 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters M. pilnametystės (duomenys neskelbtini)  (103 mėnesiai x 450 lygu 46350 Lt) bei po 450 Lt nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters G. pilnametystės (duomenys neskelbtini) (172 mėnesiai x 450 lygu 77400 Lt)  (LR CK 3.72 str. 10 d., 4.178 str. ).

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.        

Ieškovė neturtinio pobūdžio reikalavimą apmokėjo 132 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, atsakovas neturtinio pobūdžio reikalavimą taip pat apmokėjo 132 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė teismą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinio pobūdžio reikalavimą, vėliau posėdžio metu prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (126, 131 b.l., III t.) iki teismo sprendimo priėmimo. 2010-05-05 nutartimi teismas atidėjo ieškovei R. R. 1062 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (136 b.l., III t.). Atmetus ieškovės reikalavimą dalyje dėl 35 392 Lt indėlių priteisimo iš atsakovo, iš ieškovės R. R. valstybės biudžeto naudai priteistinas 1062 Lt dydžio žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 80 str., 96 str.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovė advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 3660 Lt. (9 b.l., I t., 149, 177 b.l., III t.),  Byla laikytina sudėtinga, ieškovė teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, prašymus, atskiruosius skundus, atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, advokatas atstovavo jos interesus posėdžių metu, todėl laikytina, kad advokatui sumokėta pinigų suma už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme neviršija nustatyto maksimumo, išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus. Atsakovas sumokėjo 1000 Lt (29, 127 b.l., I t., 178-179 b.l., III t.) už teisinę advokato pagalbą. Atsakovo sumokėta suma taip pat neviršija nustatyto maksimumo už suteiktą pagalbą, išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 62 procentais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos advokato pagalbos išlaidos, kurios sudaro 2245 Lt (3660x62:100), atsakovo priešieškinis patenkintas 35 procentais, todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 350 Lt (1000x35:100) advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo E. R. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83 str.1 d. 2 p.), ir kuris sudaro 324 Lt (5400x2x3:100) (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 96 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovės 16,56 Lt, atsakovo 25,90 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo E. R. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms M. R. ir G. R. po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismui sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR CPK 150 str.).

Panevėžio apygardos teismas 2010-07-08 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą 153 192 Lt vertės atsakovo E. R. turtui, siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimą priteisti vaikų išlaikymui konkrečią pinigų sumą – 114 000 Lt ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 35 392 Lt indėlių ieškovės naudai. Vykdydamas šią nutartį, antstolis 2010-07-19 sudarė turto aprašą – priedą prie turto arešto nutarties, kuriuo aprašė konkretų areštuotą atsakovo turtą – žemės sklypą, gyvenamajį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 35 392 Lt indėlių teismui atmetus, vaikams išlaikymą priteisus ne konkrečia pinigų suma, bet periodinėmis išmokomis bei teismui steigus priverstinę hipoteką žemės sklypui, gyvenamajam namui ir kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Panevėžio apygardos teismo 2010-07-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo E. R. 153192 Lt vertės kilnojamojo, nekilnojamojo, piniginių lėšų turto areštas.

 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 385 str.,  teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškovės R. R. ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo E. R. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. R., gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. R., gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)  Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti pavardę – R., E. R. palikti pavardę – R..

Priteisti iš atsakovo E. R. nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08 iki dukters pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. R. nepilnametės dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2009-05-08 iki dukters pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. R. nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 1900 Lt.

Priteisti iš atsakovo E. R. nepilnametės dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 1900 Lt.

Priteisti asmeninėn atsakovo E. R. nuosavybėn automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo E. R. minimalaus bendravimo su dukromis M. ir G. tvarką, tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vieną dieną vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenajame bute ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai ieškovei R. R., arba šalims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatyti tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo savaitgalių, vieną Šv.Kalėdų ir vieną Šv.Velykų dieną, dėl šių bendravimų iš anksto šalims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieštarauja vaikų interesams, arba klausimą dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, tokią bendravimo tvarką nustatant iki 2012 metų sausio 1 d.

Steigti priverstinę hipoteką E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, betoninio tako), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis  636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypo (kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiemo statiniai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21900 Lt, po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo, kuris iki abiejų vaikų pilnametystės sudaro 123 750 Lt, mokėjimo užtikrinimui, nustatant priverstinės hipotekos terminą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d.

Likusioje dalyje ieškovės R. R. ieškinį ir atsakovo E. R. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. R. ieškovės R. R. naudai 2245 Lt ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų

Priteisti iš ieškovės R. R. atsakovo E. R. naudai 350 Lt atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. R. valstybės biudžeto naudai 1062 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei 16,56 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. R. valstybės biudžeto naudai 324 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 25,90 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo E. R. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms M. ir G. po 300 Lt kiekvieną mėnesį.

                Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010-07-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),  153 192 Lt vertės kilnojamojo, nekilnojamojo, piniginių lėšų turto areštą.

Sprendimą dalyje dėl nepilnametėms dukroms M. R. ir G. R. priteisto išlaikymo po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Irena Stacevičienė