Administracinė byla Nr. eA-64-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03544-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lošimų strateginė grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –ir atsakovas, Priežiūros tarnyba) 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. DIE-490 „Dėl atlikto „Lošimų strateginė grupė“, UAB neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. kovo 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-12“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Priežiūros tarnyba nepagrįstai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, reglamentuojančias skatinimo dalyvauti azartiniuose lošimuose draudimą. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms (įskaitant Bendrovę) siųsti naujienlaiškius savo klientams, kurie yra išreiškę norą (davę sutikimą) gauti informaciją (naujienlaiškius), apie Bendrovės veiklą ir siūlomas paslaugas, kai tokiuose naujienlaiškiuose nėra informacijos apie aptartoje normoje išvardytas skatinamąsias ir joms tiesiogiai prilygintinas priemones. Priežiūros tarnyba, aiškindama ir taikydama ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, nepagrįstai ignoravo tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus, kurių buvo siekiama priimant 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus – uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti savo klientams skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai. Aiškinamajame rašte būtent konkrečių skatinimo priemonių išvardijimas ir skatinimo tik kaip tokių priemonių panaudojimo apibūdinimas parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimu laikė tik minėtas priemones, t. y. skatinimo sąvoką suprato daug siauriau ir konkrečiau nei ją interpretuoja Priežiūros tarnyba.
2.2. Patikrinimo metu Priežiūros tarnyba jokių draudžiamų skatinimo (agresyvių rinkodaros įtraukties) priemonių, kaip jos apibrėžtos ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje (t. y., specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidos, dovanos ir panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės), naudojimo ar informacijos apie jas skleidimo Bendrovės naujienlaiškyje, kuris nagrinėjamu atveju vertintas nustatant pažeidimą, (toliau – ir Naujienlaiškis) nenustatė. Nei pats Naujienlaiškio siuntimo faktas Bendrovės klientams, nei Priežiūros tarnybos Įsakyme išvardyta informacija, kuri buvo pateikta Bendrovės Naujienlaiškyje (Betsafe geriausia sporto lažybų svetainė 2020, žaidimo „Volcano Weath“ ypatybės, „Susisiek“, „Pamiršau slaptažodį“ ir kt.) objektyviai negali būti prilyginta agresyvioms rinkodaros įtraukties priemonėms, kurias įstatymų leidėjas uždraudė Pakeitimo įstatymu. Bendrovės Naujienlaiškyje buvo pateikta informacija apie Bendrovės organizuojamą nuotolinį lošimą „Volcano Wealth“. Visa ši informacija yra minimo lošimo taisyklių dalis ir yra nurodoma Priežiūros tarnybos patvirtintame Bendrovės nuotolinių lošimų reglamente, kuris yra privalomai viešai skelbiamas tiek Bendrovės, tiek Priežiūros tarnybos interneto svetainėse. Naujienlaiškyje nurodytas sakinys „Grąžos žaidėjui procentas (RTP): 96,24 %“ niekaip negali būti laikomas klaidinančiu ar skatinančiu lošti Bendrovės klientus, nes teorinės grąžos procentas (angl. „Return to player“ arba „RTP“) yra skelbiamas kiekvieno lošimo taisyklėse, kadangi tai yra privaloma pagal Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. DI-678 „Dėl Reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo“ patvirtintų Reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams (toliau – ir Reikalavimai nuotolinio lošimo įrenginiams) 26.2 punktą. Informacinės nuorodos „Susisiek“ ir „Pamiršau slaptažodį“ taip pat negali būti laikomos skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme, nes tai yra informacija, skirta Bendrovės klientų patogumui (pamiršus slaptažodį arba siekiant gauti kitos aktualios informacijos apie Bendrovę ar jos veiklą). Naujienlaiškyje net nebuvo jokių aktyvių nuorodų į „Volcano Wealth“ ar kitus konkrečius Bendrovės organizuojamus nuotolinius lošimus, o buvo pateikta bendra nuoroda į Bendrovės interneto svetainę, kas niekaip nėra uždrausta. Aplinkybė, kad Naujienlaiškyje buvo paminėta trečiųjų asmenų viešai paskelbta informacija apie tai, jog „Betsafe“ buvo pripažinta geriausia sporto lažybų svetaine 2020 metais ir pateikta nuoroda į puslapį, kur pateikiamas straipsnis apie 2020 metų apdovanojimų „Baltic and Scandinavian Gaming Awards“ laimėtojus, taip pat negali būti laikoma skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Todėl Priežiūros tarnyba nepagrįstai Įsakyme konstatavo ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir už jį Bendrovei taikė sankciją.
2.3. Priežiūros tarnyba nukrypo nuo teismų praktikos ir savo pačios pozicijos dėl lošimų organizatorių teisės siųsti naujienlaiškius klientams ir pažeidė Bendrovės teisėtus lūkesčius. Administracinėje byloje pagal pareiškėjo fizinio asmens skundą, kurioje atsakovas buvo Priežiūros tarnyba, o pareiškėjas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1358-484/2018), pareiškėjas inter alia (be kita ko) kėlė klausimus dėl el. paštu jam siunčiamų Bendrovės reklaminių pranešimų ir tariamo ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimo. Tačiau Priežiūros tarnyba, atlikusi Bendrovės patikrinimą, nustatė, kad Bendrovė nepažeidė lošimų reglamento ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jokių pažeidimų neįžvelgė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, besąlygiškai pritardamas Priežiūros tarnybos išvadoms. Taip pat Priežiūros tarnyba savo interneto svetainėje skelbia „Konsultaciją dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“. Šioje konsultacijoje nieko nėra užsimenama apie draudimą azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms siųsti naujienlaiškius (tiesioginės rinkodaros pranešimus) savo klientams. Priežiūros tarnyba taip pat savo interneto svetainėje dar 2020 m. rugsėjo 11 d. paskelbė „Konsultaciją dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų“ (Konsultacija dėl lošimų organizatorių vykdomos tiesioginės rinkodaros), parengtą pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos konsultaciją. Ši konsultacija nuo jos paskelbimo nėra atšaukta ar pakeista. Joje inter alia aiškiai nurodyta, kad „elektroninio pašto kontaktinių duomenų naudojimas dėl lošimų bendrovės panašių paslaugų rinkodaros, pagal ERĮ 69 straipsnio 2 dalį, gali būti vykdomas <...>“. Taigi, Priežiūros tarnyba savo nuosekliais veiksmais yra aiškiai patvirtinusi, kad Bendrovė turi teisę siųsti naujienlaiškius savo klientams, davusiems Bendrovei sutikimus, ir tai nėra laikoma ALĮ pažeidimu.
2.4. Priežiūros tarnyba nepagrįstai riboja Bendrovės ūkinės veiklos laisvę. Azartinių lošimų organizavimo veikla Lietuvos Respublikoje nėra uždrausta. Ši veikla yra viena iš ūkinės veiklos rūšių. Todėl, organizuodama azartinius lošimus, Bendrovė įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Įstatymų leidėjui nenustačius aiškaus draudimo Bendrovei siųsti naujienlaiškius savo klientams, Priežiūros tarnyba neturėjo teisės taikyti Bendrovei sankciją už ALĮ aiškiai nenustatytų draudimų tariamą pažeidimą. Nubausdamas Bendrovę už neuždrausto veiksmo atlikimą (Naujienlaiškio siuntimą klientams, davusiems sutikimus), atsakovas nepagrįstai apribojo pareiškėjui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
2.5. Pakeitimo įstatymu nustatyti ribojimai Bendrovei negalėjo ir negali būti taikomi, kadangi apie juos nebuvo pranešta Europos Komisijai. Todėl Priežiūros tarnyba apskritai neturėjo pagrindo vadovautis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi ir taikyti Bendrovei sankciją už tariamą šios teisės normos pažeidimą, kadangi Pakeitimo įstatymas buvo priimtas neteisėtai (pažeidžiant Europos Sąjungos notifikavimo procedūras ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką). Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, ignoravo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabą, kad Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti notifikuojamas Europos Komisijoje, nes draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva 2015/1535) prasme. Vadovaujantis šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 957) nuostatomis, Pakeitimo įstatymu įtvirtinti nauji ALĮ draudimai turėjo būti notifikuojami. Tai, kad apie Pakeitimo įstatymą (kaip apie techninį reglamentą) turėjo būti informuota Europos Komisija, patvirtina ir tai, jog anksčiau Europos Komisija buvo informuota apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, galiojusias iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
2.6. Tariamas Bendrovės pažeidimas, jeigu jis būtų laikomas padarytu, galėtų būti traktuojamas tik kaip mažareikšmis. Priežiūros tarnyba Įsakyme konstatavo, kad nenustatė jokių sunkinančių aplinkybių ir nustatė tik Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat Priežiūros tarnyba konstatavo, kad jokios žalos Bendrovė niekam nepadarė, Bendrovė neveikė tyčia. Joks Bendrovės gautos naudos faktas taip pat nenustatytas. Atsakovas Bendrovės patikrinimą pradėjo Bendrovės tiesioginio konkurento skundo pagrindu. Nei vienas Naujienlaiškio gavėjas jokio skundo nei Bendrovei, nei Priežiūros tarnybai nepateikė. Naujienlaiškis buvo siųstas tik vieną kartą ir tik aktyviems Bendrovės klientams, kurie yra išreiškę norą (davę savo sutikimus Bendrovei) gauti naujienlaiškius. Visiems gavėjams Naujienlaiškyje yra numatyta galimybė atsisakyti gauti Bendrovės naujienlaiškį. Naujienlaiškyje buvo skelbiama informacija, kuri ir taip yra skelbiama viešai Bendrovės, Priežiūros tarnybos ir trečiųjų asmenų interneto svetainėse. Taigi, jokia žala lošėjams ir jų interesams nebuvo ir negalėjo būti padaryta. Taip pat toks formalus ir vienkartinis tariamas pažeidimas nekėlė jokios grėsmės Bendrovės veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų skaidrumui ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 291 straipsnio 6 dalimi ir Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DIE-486 „Dėl Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijų patvirtinimo patvirtintų Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijų (toliau – ir Kriterijai) nuostatomis, turėjo neskirti Bendrovei jokios poveikio priemonės už tariamą pažeidimą. Skirdama Bendrovei maksimalią baudą, Priežiūros tarnyba pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, o toks pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymo dalį dėl paskirtos baudos.
2. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Absoliutus draudimas skatinti lošėjus dalyvauti lošimuose įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad – ,,Parengtu Projektu siekiama nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas sumas, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei <...>. Projektu siūloma nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, tai yra draudimą bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose“. Taigi, nors ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, visgi tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas.
4.2. Bendrovės siųstame Naujienlaiškyje esančia informacija apie žaidimą ,,Volcano Wealth“ akivaizdžiai siekta atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, į naujo žaidimo funkcionalumą, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, parodyti Bendrovės atsinaujinusią pasiūlą. Tokio pobūdžio Naujienlaiškis skatino esamus lošėjus dalyvauti Bendrovės organizuojamuose lošimuose ir tokiu būdu pažeisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimai. Be to, Priežiūros tarnybos specialistas, turintis psichologo (psichologijos magistro) išsilavinimą, 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-260 išsakė savo nuomonę dėl Bendrovės siųstų Naujienlaiškio pranešimų turinio, kuris, specialisto vertinimu, laikytinas skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose informacija. Psichologo vertinimu, visa tyrimo metu užfiksuota informacija vertinama kaip lošimo skatinimas, kuri gali turėti įtakos įsitraukimui į azartinius lošimus.
4.3. Kadangi Bendrovės Naujienlaiškis buvo siųstas net 10 430 klientų, atsižvelgiant į Bendrovės siųsto Naujienlaiškio turinį, yra pakankamas pagrindas manyti, kad daliai šių klientų toks pranešimas galėjo padaryti ar net padarė realią žalą, nes jie buvo skatinami domėtis naujais Bendrovės lošimais ir net nukreipiami į Bendrovės interneto svetainę. Nustatyto pažeidimo pobūdis ir trukmė yra susijęs su klientų skatinimu dalyvauti lošimuose, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šis pažeidimas yra formalus, kurio nesilaikymas nekeltų grėsmės lošėjų interesams, todėl Bendrovei buvo teisingai paskaičiuota ir paskirta 25 000 Eur bauda.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Lošimų strateginė grupė“ skundą.
5. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. UAB „Lošimų strateginė grupė“ nuo 2009 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Bendrovei Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming“ išdavimo“ išduota licencija Nr. 0114 organizuoti totalizatorių, o Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 „Dėl leidimo UAB „Amber Gaming“ organizuoti nuotolinius lošimus ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamento patvirtinimo“ išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikoje (Valstybiniame patentų biure) registruotus prekių ženklus „7bet.“ ir „7bet.casino“, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.7bet.lt.
6.2. Tarnyboje 2022 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu buvo gautas UAB ,,Top Sport“ (toliau – ir Pranešėjas) pranešimas dėl Bendrovės siunčiamo reklaminio laiško, kuris galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Priežiūros tarnyba 2022 m. kovo 16 d. pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (2022 m. kovo 16 d. pavedimas patikrinti Nr. PT-12), siekiant nustatyti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ nustatytų reikalavimų, o taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką (pagal Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. kovo 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-421 „Dėl UAB ,,Top Sport“ 2022 m. vasario 10 d. pranešimo“). Bendrovė viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Priežiūros tarnyba ir nustatytais terminais teikė jai visą prašomą informaciją.
6.3. Priežiūros tarnybos Patariamoji komisija sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Patariamoji komisija) posėdyje išnagrinėjusi jai perduotą patikrinimo medžiagą ir išklausiusi Bendrovės atstovo paaiškinimus, 2022 m. liepos 26 d. konstatavo, kad Bendrovė 2022 m. vasario 10 d. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), siuntėjas UAB „Lošimų strateginė grupė“, (Betsafe), elektroniniu būdu 10 430 klientų išsiuntė Naujienlaiškį pavadinimu „Žaidimas Vulkano turtai“. Minėtame Naujienlaiškyje buvo skelbiama informacija (Betsafe geriausia sporto lažybų svetainė 2020, pateiktos žaidimo „Volcano Weath“ ypatybės, „Susisiek“, „Pamiršau slaptažodį“ ir kt.), kuri skatino dalyvauti lošimuose, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, kurioje nustatytas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Patariamoji komisija, vadovaudamasi Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlė Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą.
6.4. Priežiūros tarnybos direktorius, atsižvelgęs į Patariamosios komisijos 2022 m. liepos 26 d. išvadą Nr. IVL-1209 „Dėl ,,Lošimų strateginė grupė“, UAB galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), Įsakymo 2 punkte konstatavo, kad Bendrovė 2022 m. vasario 10 d. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), siuntėjas UAB „Lošimų strateginė grupė“, (Betsafe), elektroniniu būdu 10 430 klientų išsiuntė Naujienlaiškį pavadinimu „Žaidimas Vulkano turtai“. Naujienlaiškyje buvo skelbiama informacija (Betsafe geriausia sporto lažybų svetainė 2020, pateiktos žaidimo „Volcano Weath“ ypatybės, „Susisiek“, „Pamiršau slaptažodį“ ir kt.), kuri skatino dalyvauti lošimuose, todėl buvo pažeista ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, kurioje nustatytas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Įsakymo 3 punkte nutarta pritarti Komisijos Išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą.
6. Teismas pažymėjo, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojančioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus; 2) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, buvo įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Taigi, Pakeitimo įstatymo nuostatomis buvo sugriežtintas įtraukimo lošti priemonių, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujų žaidėjų, naudojimas, tačiau abejose redakcijose vyraujanti bendra valstybės politika, azartinių lošimų atžvilgiu, t. y. draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus, nepasikeitė. Lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 10 430 klientų išsiuntė elektroninį laišką su Naujienlaiškiu, kuriame buvo pateikta informaciją apie pareiškėjo žaidimą ,,Volcano Wealth“: ,,Volcano Wealth lošimo automatas“; Kūrėjų iš RGT žaidimo funkcijos: „5 lošimo būgnų kazino žaidimas su 100 išmokėjimo linijų“; Išsukus iki 5 sklaidos simbolių galima laimėti iki 50 nemokamų sukimų; Grąžos žaidėjui procentas (RTP): 96,24 %; Aukso puodo kortų premija atsitiktinai suteikia galimybę iš 12 kortų atvertus 3 vienodas gauti aukščiausio lygio laimėjimą; Išsuktas vienas ugnikalnio simbolis gali visą būgną užpildyti laukiniais („Wild“) simboliais“. Naujienlaiškyje yra taip pat aktyvios nuorodos ,,Susisiek“, ,,Pamiršau slaptažodį“, nukreipiančios į Bendrovės interneto svetainę, o aktyvi nuoroda ,,Peržiūrėti internetinę versiją“ nukreipia į puslapį http://view.news.balticsbetsafe.com/, kur paspaudus užrašą ,,Volcano Wealth“, nukreipiama į Bendrovės puslapį, kur yra galima registracija/prisijungimas prie lošimo paskyros. Paspaudus aktyvų užrašą ,,betsafe geriausia sporto lažybų svetainė 2020“ nukreipiama į puslapį (duomenys neskelbtini), kur pateikiamas straipsnis apie 2020 metų „Baltic and Scandinavian Gaming Awards“ laimėtojus.
8. Teismas vertino, kad toks informacijos apie azartinius lošimus pateikimas vaizduoja lošimus kaip įprastą dalyką, didina lošimų patrauklumą ir gali turėti įtakos keičiant vartotojo nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą pareiškėjo siūlomos paslaugos (azartinių lošimų) atžvilgiu, pritraukti vartotojų dėmesį, sužadinti vartotojo smalsumą, skatinti impulsyvų norą lošti, paraginti dalyvauti lošimuose. Tokiu būdu pareiškėjas akivaizdžiai atkreipė dėmesį į jį, kaip į lošimo organizatorių, ir jo teikiamas atnaujintas paslaugas. Tokia skelbiama informacija Bendrovė siekė įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, parodyti Bendrovės išskirtinumą, skatino potencialius lošėjus dalyvauti Bendrovės organizuojamuose lošimuose.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 10 430 lošėjų, kuriems išsiųstas elektroninis laiškas su Naujienlaiškiu, tuo metu reikalavo, kad Bendrovė juos supažindintų su reglamentu ar jo pakeitimais. Be to, elektroninio laiško turinys ir Naujienlaiškis nėra tik formalus supažindinimas su lošimo reglamentu, nes, be kita ko, trumpai aprašomas nauji žaidimai, sėkmės procentas ir pan. Skelbiamos informacijos turinys, formuluotės ir pan. negali būti skatinamojo pobūdžio, t. y. asmeniui objektyviai kelti norą dalyvauti lošimuose. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, įtvirtino absoliutų draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus. Lošimo paslaugų skatinimu įstatymų leidėjas laiko bet kokius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančius apsispręsti dalyvauti lošimuose, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Naujienlaiškyje nebuvo siūloma jokių akcijų, dovanų ar pan. ir jis nelaikytinas kaip skatinantis lošti.
10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas negalėjo taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų, nes, prieš priimant Pakeitimo įstatymą, apie jį turėjo būti informuota Europos Komisija, teismas nurodė, kad Direktyvos 2015/1535 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikydamosi 7 straipsnio, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija 2014 m. liepos 14 d. pateikė „Rekomendacijas dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų“ (toliau – ir Rekomendacijos), kad komerciniai pranešimai negali skatinti dalyvauti lošimuose. Teismas taip pat nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina vertinti Seimo, Seimo narių veiklos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 1 d.), todėl dėl priežasčių, lėmusių Seimo sprendimą atsisakyti apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą pranešti Europos Komisijai teismas plačiau nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d., nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl nėra teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam negalėjo būti taikoma ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, kadangi apie įstatymo pakeitimus nebuvo pranešta Europos Komisijai.
11. Teismas darė išvadą, kad Priežiūros tarnyba patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (Naujienlaiškyje ir elektroniniame laiške skelbiamą informaciją, formuluotes) pagrįstai įvertino kaip skatinimą dalyvauti lošimuose, todėl pagrįstai pripažino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų pažeidimą.
12. Teismas pažymėjo, kad Priežiūros tarnybos atliekamų patikrinimų tvarka yra griežtai reglamentuota. Lošimų organizatorių veiklos patikrinimų organizavimo, patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo ir vertinimo procedūras nustato Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 „Dėl Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklės. Priežiūros tarnyba turi diskrecijos teisę pasirinkti įrodymų rinkimo būdus ir metodus. Teismo vertinimu, atsakovas išsamiai įvertino situaciją dėl pareiškėjo elektroniniu paštu siųstų naujienlaiškių ir juose pateiktos informacijos bei ginčijamame Įsakyme pateikė teisinį įvertinimą, detaliai aprašydamas patikrinimo metu atliktus veiksmus ir surinktus įrodymus. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų.
13. Dėl baudos dydžio teismas nurodė, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, vadovavosi ALĮ 291, 292 straipsniais, Aprašu bei baudos dydį už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą apskaičiavo trimis etapais ir juos nurodė skundžiamame Įsakyme. Pirmajame etape buvo įvertinta tai, kad už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės Bendrovės pajamos už 2021 m. buvo 18 193 708 Eur, tai 0,1 ir 1 procentas šios sumos sudaro – 18 193 Eur ir 181 937 Eur, todėl buvo apskaičiuotas baudos vidurkis už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą – 100 065 Eur. Antruoju etapu nustatoma, ar yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Atsakovas nustatė lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Priežiūros tarnyba, teikė prašomą informaciją, Bendrovė ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių, baudos vidurkis sumažintas 30 procentų iki 70 045 Eur. Trečiuoju etapu atsakovas nustatė subjekto (pareiškėjo) padėtį gerinančias ar bloginančias aplinkybes ir konstatavo, kad pažeidimas buvo vienkartinis, t. y. buvo išsiųstas tik vienas laiškas, Bendrovė daugiau jų nesiuntė. Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos ar išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas. Taip pat nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas padarytas tyčia, todėl antruoju baudos skyrimo etapu nustatytas baudos dydis buvo sumažintas 15 procentų iki 59 538 Eur. Atsakovas, įvertinęs tai, kad ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Priežiūros tarnyba Bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet nemažiau kaip 6 000 Eur ir ne daugiau kaip 25 000 Eur, o apskaičiuotas baudos dydis (59 538) viršija ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, Bendrovei skyrė 25 000 Eur baudą už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų pažeidimą.
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tam tikros sąlygos, kurios leidžia pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, buvo nustatytos, t. y. lengvinančių aplinkybių buvimas, sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kt. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad elektroniniu laišku buvo skatinama dalyvauti lošimuose, tai buvo daroma užslėptai, o šis laiškas buvo išsiųstas ne pavieniams klientams, o 10 430 klientų, t. y. ypač daug klientų, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pažeidimas nepadarė esminės žalos ALĮ saugomiems interesams. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepripažįsta padaryto pažeidimo. Todėl, teismo vertinimu, mažareikšmiškumo instituto šioje byloje taikymas neatitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo padarytą pažeidimą pripažinti formaliu ir mažareikšmiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nustatytos palankios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos parenkant baudos dydį. Pareiškėjui taikyta poveikio priemonė ir jos dydis yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui. Teismas nurodė, kad paskirta bauda neviršijo ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam skirta pernelyg didelė bauda, taip pat atmestini.
15. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinka VAĮ nuostatas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą remiantis skunde nurodytais argumentais.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar pagal Direktyvą 2015/1535 valstybės narės privalo pateikti techninio reglamento projektą Europos Komisijai, kai anksčiau apie tokį techninį reglamentą buvo pranešta Europos Komisijai, tačiau po techninio reglamento priėmimo jis yra sugriežtinamas (nustatomi nauji ar papildomi apribojimai), bet nekeičiama techninio reglamento taikymo apimtis laiko ir teritorijos atžvilgiu. Dėl šio prašymo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytinų reglamento nuostatų aiškinimo ir taikymo, todėl teismui nėra poreikio kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl pareiškėjo pateikto klausimo išaiškinimo. Teismas pažymėjo, kad būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą ir vienodą teisės taikymą, todėl pareiškėjo argumentai dėl būtinybės kreiptis į ESTT, kadangi teismai priėmė skirtingus sprendimus, taip pat nesudaro pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Lošimų strateginė grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Priežiūros tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių motyvų, ignoravo faktą, kad Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti notifikuojamas Europos Komisijoje, nes draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė Direktyvos 2015/1535 prasme. Vadovaujantis Direktyvos 2015/1535 ir ją įgyvendinančio Vyriausybės nutarimo Nr. 957 nuostatomis, Pakeitimo įstatymu įtvirtinti nauji ALĮ draudimai iki jų priėmimo turėjo būti notifikuojami. Tai, kad apie Pakeitimo įstatymą (kaip apie techninį reglamentą) turėjo būti informuota Europos Komisija, patvirtina ir tai, jog Europos Komisija anksčiau buvo informuota apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, galiojusias iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. ESTT yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai netaiko asmenims nacionalinės priemonės, apie kurią nebuvo pranešta pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (ji buvo pakeista Direktyva 2015/1535) nustatytą procedūrą, nors turėjo būti pranešta. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo pareiškėjui taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų ir turėjo vien šiuo pagrindu panaikinti Įsakymą.
20.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, nes ši teisės norma šiuo atveju yra neaktuali. Pakeitimo įstatymas turėjo būti netaikomas, kaip pažeidžiantis Europos Sąjungos teisę, nepaisant to, kad jis nėra pripažintas negaliojančiu pagal nacionalinę teisę. Vadovaujantis ESTT išaiškinimais, yra akivaizdu, kad vien tai, jog teisės aktas (techninis reglamentas) buvo priimtas pažeidžiant notifikavimo procedūrą, sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą jo netaikyti, nepaisant to, ar toks teisės aktas (techninis reglamentas) atitinka nacionalinį reglamentavimą ir / ar nėra pripažintas negaliojančiu pagal nacionalinės teisės procedūras. Teismo sprendime minimos Rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio, be to, azartinių lošimų reglamentavimas Europos Sąjungos mastu nėra unifikuotas ir kiekviena valstybė narė pasirenka, kaip šią sritį reglamentuoti. Taip pat Rekomendacijose nėra nurodoma, kad azartinių lošimų organizatoriai negali taikyti tiesioginės rinkodaros priemonių (naujienlaiškių siuntimo) tiems asmenims, kurie yra išreiškę norą (sutikimą) tokią informaciją gauti. Rekomendacijos niekaip nekeičia ir nepanaikina valstybių narių pareigos informuoti Europos Komisiją apie techninius reglamentus ir reikšmingus jų pakeitimus pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus.
20.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bei nevertino Priežiūros tarnybos prižiūrimiems ūkio subjektams (lošimų organizatoriams) adresuotos ir viešai skelbiamos oficialios informacijos (konsultacijos), dėl to buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas, siųsdamas Naujienlaiškį klientams, veikė pagal Priežiūros tarnybos lošimų organizatoriams išviešintą oficialią konsultaciją, todėl pagrįstai buvo įsitikinęs, jog savo veiksmais (išsiųsdamas Naujienlaiškį klientams, davusiems sutikimą gauti naujienlaiškius), elgiasi teisėtai ir teisinio reguliavimo nepažeidžia. Tik nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme Priežiūros tarnybos tinklalapyje (skilties „Ūkio subjektų priežiūra“ dalyje „Konsultacijos“) prie skelbiamos 2020 m. rugsėjo 11 d. „Konsultacijos dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų“ atsirado prierašas „Neaktuali“. Tačiau ginčo situacijoje yra reikšmingi kiti momentai laiko aspektu – tiek pareiškėjui siunčiant Naujienlaiškį, tiek priimant Įsakymą nebuvo jokių ženklų, kad pareiškėjas neturi teisės siųsti naujienlaiškių ar kad teisė siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus (naujienlaiškius) turėtų būti aiškinama kitaip nei minėtoje konsultacijoje. Be to, dar iki Naujienlaiškio išsiuntimo teismų praktikoje buvo pasisakyta dėl lošimų organizatoriaus teisės siųsti naujienlaiškius savo klientams, kurie yra davę sutikimus juos gauti, įgyvendinimo azartinių lošimų reklamos draudimo taikymo kontekste – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1358-484/2018 konstatavo, kad reklamos draudimas nėra taikomas naujienlaiškių siuntimui klientams, davusiems sutikimus juos gauti.
20.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms (įskaitant Bendrovę) siųsti naujienlaiškius savo klientams, kurie yra išreiškę norą (davę sutikimą) gauti informaciją (naujienlaiškius) apie Bendrovės veiklą ir siūlomas paslaugas, kai tokiuose naujienlaiškiuose nėra informacijos apie aptartoje normoje išvardytas skatinamąsias ir joms tiesiogiai prilygintinas priemones. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės expressis verbis atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus – uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai. Tik labai konkrečių priemonių išvardijimas aiškinamajame rašte parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimu būtent ir laikė tik minėtas priemones, t. y. skatinimo sąvoką suprato daug siauriau nei pirmosios instancijos teismas ir Priežiūros tarnyba ją interpretavo.
20.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo išsiųstu Naujienlaiškiu buvo skatinama dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Pirma, Bendrovės Naujienlaiškyje buvo pateikta informacija apie Bendrovės organizuojamą nuotolinį lošimą „Volcano Wealth“. Visa ši informacija yra minimų lošimo taisyklių dalis ir yra nurodoma Tarnybos patvirtiname Bendrovės nuotolinių lošimų reglamente, kuris yra privalomai viešai skelbiamas tiek Bendrovės, tiek Priežiūros tarnybos interneto svetainėse. Naujienlaiškyje nurodytas sakinys „Grąžos žaidėjui procentas (RTP): 96,24 %“ niekaip negali būti laikomas klaidinančiu ar skatinančiu lošti Bendrovės klientus, nes teorinės grąžos procentas (angl. „Return to player“ arba „RTP“) yra skelbiamas kiekvieno lošimo taisyklėse, kadangi tai yra privaloma pagal Reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams 26.2 punktą. Informacinės nuorodos „Susisiek“ ir „Pamiršau slaptažodį“ taip pat negali būti laikomos skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme, nes tai yra informacija, skirta Bendrovės klientų patogumui (pamiršus slaptažodį arba siekiant gauti kitos aktualios informacijos apie Bendrovę ar jos veiklą). Naujienlaiškyje net nebuvo jokių aktyvių nuorodų į „Volcano Wealth“ ar kitus konkrečius Bendrovės organizuojamus nuotolinius lošimus, o buvo pateikta bendra nuoroda į Bendrovės interneto svetainę, kas niekaip nėra uždrausta. Aplinkybė, kad Naujienlaiškyje buvo paminėta trečiųjų asmenų viešai paskelbta informacija apie tai, jog „Betsafe“ buvo pripažinta geriausia sporto lažybų svetaine 2020 metais ir pateikta nuoroda į puslapį, kur pateikiamas straipsnis apie 2020 metų apdovanojimų „Baltic and Scandinavian Gaming Awards“ laimėtojus, taip pat negali būti laikoma skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme, nes tai yra tiesiog objektyvaus fakto konstatavimas. Antra, Priežiūros tarnyba pareiškėjo patikrinimą pradėjo pagal pareiškėjo tiesioginės konkurentės UAB „Top Sport“ skundą, o ne pagal pareiškėjo kliento skundą (tokių skundų apskritai nebuvo). Trečia, informacinio pobūdžio pranešimas (Naujienlaiškis) apie konkretų nuotolinį lošimą („Vulkano turtai“) bei jo taisykles buvo išsiųstas tik klientams, kurie buvo išreiškę norą (davę Bendrovei sutikimą) gauti tokio pobūdžio pranešimus (naujienlaiškius). Ketvirta, įstatymų leidėjas ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenumatė draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo klientams, išreiškusiems norą (sutikimą) gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus (naujienlaiškius), elektroninėmis priemonėmis siųsti tokio pobūdžio pranešimus, kurie būtų susiję su lošimų organizatoriaus veikla, paslaugomis (lošimų taisyklėmis) ir pan. Įstatymų leidėjas skatinimo sąvoką suprato siaurai ir labai konkrečiai, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių naudojimą. Pareiškėjo išsiųstame Naujienlaiškyje nebuvo naudojama jokių agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių ir to Priežiūros tarnyba nenustatė.
20.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ALĮ 291 straipsnio 6 dalies ir Kriterijų 5.7 punkto taikymo pažeidimo, ko pasėkoje pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta maksimali galima bauda (25 000 Eur). Pareiškėjas, remdamasis skunde nurodytais argumentais (žr. Nutarties 2.6 p.), teigia, kad tariamas pareiškėjo pažeidimas (jeigu jis būtų laikomas padarytu) galėtų būti traktuojamas tik kaip mažareikšmis.
20. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti prašymą Bendrovei iš Priežiūros tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
22.1. Europos Komisijos duomenų bazėje išties nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo tai daryti, kadangi draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į ALĮ. Iki ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardytas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Be to, Europos Komisija apie iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardytais būdais, buvo informuota.
22.2. Apeliaciniame skunde vertinamas Pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo priėmimo procedūros teisėtumas, nors tai priskirtina ne administracinių teismų kompetencijai, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Kadangi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos yra galiojančios, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs, jog priimant šį įstatymą, būtų pažeistos šio įstatymo priėmimo procedūros, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Priežiūros tarnyba jomis vadovavosi ir pagrįstai pripažino, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.
22.3. Apie tai, kas laikytina skatinančia informacija, Priežiūros tarnyba 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2E-1161 „Dėl atnaujintos konsultacijos“ supažindino Bendrovę su aktualia 2021 m. rugsėjo 23 d. „Konsultacija, dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“, kurios 11–12 puslapiuose nurodyta, kad ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas.
22.4. Apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi sprendimas buvo priimtas dar prieš 2021 m. liepos 1 d., kuomet buvo sugriežtintas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimas.
22. Atsakovas Priežiūros tarnyba 2025 m. birželio 18 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vadovaujantis ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr. C-120/24 (UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, priimtos 2021 m. gegužės 20 d. ALĮ 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-337, apie jas nenotifikavus Europos Komisijos, negali būti taikomos, tačiau tuo metu, kai atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą, minėta norma galiojo, todėl Priežiūros tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovas prašo įvertinti rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. DIE-490 teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Nagrinėjamoje byloje Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad Bendrovė 2022 m. vasario 10 d. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), siuntėjas UAB „Lošimų strateginė grupė“, (Betsafe), elektroniniu būdu 10 430 klientų išsiuntė Naujienlaiškį pavadinimu „Žaidimas Vulkano turtai“, kuriame buvo skelbiama informacija (Betsafe geriausia sporto lažybų svetainė 2020, pateiktos žaidimo „Volcano Weath“ ypatybės, „Susisiek“, „Pamiršau slaptažodį“ ir kt.), skatino dalyvauti lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, pritarė Komisijos Išvadai Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą.
25. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs Priežiūros tarnybos pozicijai, be kita ko, ir aiškinant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, kaip nustatančią absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą, pripažino Įsakymą teisėtu, motyvuotu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
27. ABTĮ 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti
ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad:
29.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. eA-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.
29.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.
29.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Priežiūros tarnybos įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
30. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas LVAT 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (Bendrovei elektroniniu paštu išsiuntus Naujienlaiškį su informacija, kuri skatino dalyvauti lošimuose), Bendrovei buvo paskirta bauda. Šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Priežiūros tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Todėl Priežiūros tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.
32. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, kad iš esmės analogišku atveju Priežiūros tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Priežiūros tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgus į tai, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai.
33. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.
34. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijamas Įsakymas panaikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).
35. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priežiūros tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos pareiškėjui, kadangi priimdamas ginčijamą Įsakymą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ALĮ 10 str. 19 d.), neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pareiškėjui tenkinimas paneigtų principą „pralaimėjęs moka“ bei nepagrįstai apsunkintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024).
37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo ir pradinio skundo reikalavimas yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
38. Byloje yra pateikti žyminio mokesčio už skundą (22,50 Eur) ir už apeliacinį skundą (11,25 Eur) sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Kadangi žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.), pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas 33,75 Eur žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. DIE-490.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lošimų strateginė grupė“ iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus, 75 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimui.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis