KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Akelei, advokatui Mariui Liatukui, direktoriui D. M.,

atsakovo atstovams advokatui Kęstučiui Žičkui, direktoriui V. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – TRATC) 396 420,35 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pareikštame ieškinyje bei dublike nurodė, kad TRATC, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendino projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009 (toliau – Projektas). Projektu buvo numatyta šalia esamo Telšių regiono nepavojingų atliekų (Jėrubaičių) sąvartyno pastatyti regioninį atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį, kuris užtikrintų Telšių regione susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą (tinkamų perdirbti ir bioskaidžių atliekų atskyrimą iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto ir šių atskirtų atliekų sutvarkymą). Įgyvendindama Projektą TRATC organizavo ir įvykdė viešąjį pirkimą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 122453, toliau – Viešasis pirkimas). Šį Viešąjį pirkimą laimėjo ieškovė kartu su UAB „Plungės lagūna“, pateikusios pasiūlymą kaip ūkio subjektų grupė. Tarp tiekėjų ir TRATC buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu buvo pastatyta komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) gamykla – MBA įrenginiai ir pastatas, atitinkantys atsakovės skelbto Viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus ir pajėgumus. Atitinkamai minėto Viešojo pirkimo pagrindu tarp šalių buvo sudaryta 2013 07 12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo paslaugų teikimo, pastačius ir pradėjus eksploatuoti MBA gamyklą.

3.       Pagal Viešojo pirkimo dokumentus atsakovė deklaravo, kad MBA gamyklos operatoriui per metus bus pristatoma 49 570 tonų mišrių komunalinių atliekų. Atitinkamai ieškovė, kaip ir visi konkurse dalyvavę tiekėjai, savo teiktame pasiūlyme (toliau – Pasiūlymas) privalėjo pateikti mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kainos detalizavimą ir šią detalizaciją pagrindžiančius skaičiavimus (užpildytus pasiūlymo formos priedus), skaičiuojant, kad į sąvartyną mechaniniam-biologiniam apdorojimui per metus bus atvežta 49 570 tonų mišrių komunalinių atliekų. Kaip matyti iš pasiūlymo formos ir jos priedų, visi paslaugų kainą sudarantys sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimai tiekėjų privalėjo būti atliekami, nurodant metinius elektros energijos, šilumos energijos, kuro, darbuotojų ir kitus kaštus, tenkančius visam mechaniniam-biologiniam 49 570 tonų atliekų per metus apdorojimo procesui. Kitaip tariant, Pasiūlyme nurodyta Priėmimo mokesčio dedamųjų vertė vienai įvežamų atliekų tonai buvo apskaičiuota metines paslaugų teikimo sąnaudas, padalinant iš        49 570 tonų. Taigi, tiek paslaugos teikimo kaštai, tiek paslaugos kaina (įskaitant jos sudedamąsias dalis) buvo apskaičiuota bei pasiūlymas pateiktas, esant esminei sąlygai, kad metinis pristatytų mišrių komunalinių atliekų kiekis sudarys 49 570 tonų, ką pirkimo dokumentuose deklaravo atsakovė. Didžioji dalis ieškovės veikloje patiriamų sąnaudų yra fiksuotos (pastovios), kas reiškia, kad atsakovės sąnaudos, patiriamos apdorojant 49 570 tonų atliekų ar trečdaliu mažesnį kiekį, yra iš esmės tokios pačios. Ieškovei kasdien yra pristatomos atliekos (nors ir mažesni kiekiai nei buvo atsakovės deklaruota), kurios privalo būti rūšiuojamos ir apdorojamos MBA įrenginiuose pagal Sutartyje numatytą mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo procesą. Taigi, nors ir gaudama mažesnius atliekų kiekius, tačiau siekdama tinkamai vykdyti Sutartį, ieškovė negali stabdyti MBA įrengimų darbo, praleisti atskirų atliekų apdorojimo procesų ar samdyti mažiau darbuotojų. Taigi metinės MBA įrengimų veikimo ir ieškovės veiklos sąnaudos išlieka nepakitusios, nepaisant, kad atsakovės pristatytas metinis atliekų kiekis yra daugiau nei trečdaliu mažesnis negu buvo deklaruotas pirkimo dokumentuose. 

4.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jai pagal Sutartį mokėtino atlyginimo dydis tiesiogiai priklauso nuo mechaniškai-biologiškai apdoroto komunalinių atliekų kiekio. Remiantis Sutarties 10.1 ir 10.2 punktais, ieškovei mokėtina paslaugų kaina apskaičiuojama padauginus ieškovės išrūšiuotą ir į sąvartyną nepatekusį atliekų kiekį iš Pasiūlyme nurodytos kainos. Taigi, atsakovei pristačius mažesnį negu deklaruotas mišrių komunalinių atliekų kiekį, ieškovė negauna pajamų ir pelno, kuriuos ieškovė turėjo gauti pagal atsakovės deklaruotas esmines Viešojo pirkimo ir paslaugų teikimo sąlygas. Atitinkamai ieškovė, net ir atsakovei pristatant daugiau nei trečdaliu mažesnius atliekų kiekius yra priversta pagal Sutartį taikyti paslaugos kainą, kuri buvo apskaičiuota su sąlyga, kad per metus atsakovė pristatys 49 570 tonų. Tai reiškia, kad pagal Sutartį taikoma kaina faktiškai nepadengia ieškovės patiriamų veiklos sąnaudų. Nors atsakovė deklaravo per metus pristatysianti 49 570 tonų mišrių komunalinių atliekų, per 2017 metus iš viso buvo pristatyta 33 525,60 tonų, per 2018 metus – 32 354,08 tonų, o per 2019 metus – 31 613,22 tonų mišrių komunalinių atliekų. Dėl ženkliai mažesnio, nei buvo deklaruota, atvežtų komunalinių atliekų kiekio, UAB „Veistas“ patyrė nuostolius, kurie ieškovės skaičiavimais sudaro 396 420,35 Eur.

5.       Atsakovė TRATC pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei tripliku prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų sutartyje TRATC neprisiėmė įsipareigojimo sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, t. y. po 49 570 tonų atliekų. Atsakovė ne įsipareigojo pristatyti, t. y. surinkti ir (ar) atvežti, komunalines atliekas į MBA teritoriją, bet pagal Paslaugų sutartį priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų sutartyje TRATC neužtikrino (negarantavo), jog sutarties galiojimo metu kasmet į MBA teritoriją bus pristatytas konkretus (fiksuotas) komunalinių atliekų kiekis, t. y. po 49 570 tonų atliekų. Priešingai, Viešojo pirkimo dokumentuose TRATC aiškiai nurodė, jog tiek į MBA teritoriją pristatytinų komunalinių atliekų kiekis, tiek atliekų sudėtis (morfologija), tiek kiti duomenys yra preliminarūs (apytikriai, orientaciniai, kintantys), be to, pabrėžė, kad šių faktinių duomenų neatitikimo preliminariems duomenims rizika tenka būtent ieškovei.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad ji ne tik neįsipareigojo, bet ir negalėjo įsipareigoti Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, kadangi toks įsipareigojimas laikytinas objektyviai neįmanomu įvykdyti, t. y. ginčo laikotarpiu (2017 - 2019 m.) TRATC ir fiziškai, ir teisiškai negalėjo pristatyti į MBA teritoriją „trūkstamo“ atliekų kiekio, kuris Telšių regione paprasčiausiai nesusidarė ir atitinkamai nebuvo surinktas. Be to, ieškovė, dalyvaudama Viešajame pirkime, o vėliau sudarydama Paslaugų sutartį, neabejotinai numatė ir įsivertino arba galėjo ir turėjo numatyti bei įsivertinti tai, kad sulig kiekvienais metais į MBA teritoriją bus pristatytas vis mažesnis komunalinių atliekų kiekis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad galiojusiuose teisės aktuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas ilgalaikis strateginis atliekų tvarkymo tikslas vengti atliekų susidarymo bei mažinti susidarančių atliekų kiekį. Ieškovė kaip savo srities, t. y. atliekų tvarkymo, profesionalė žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti šį tikslą, ką pati patvirtino Paslaugų sutartyje. Ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodė nei patirtų nuostolių, nei negautų pajamų.

7.       TRATC taip pat nurodė, kad ieškovė, vykdydama Paslaugų sutartį, 2017 – 2019 m. nesilaikė ir šią dieną nesilaiko Viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų išgauti kuo daugiau biodujų ir jas maksimaliai panaudoti elektros energijos gamybai, taip pat reikalavimų atskirti (išrūšiuoti) atitinkamą procentą antrinių žaliavų.

8.       TRATC vertinimu, ieškovė neteisingai interpretuoja Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse, kurias ji privalėjo užpildyti teikdama pasiūlymą, atsakovės nurodytą duomenį „49 570 t atliekų/m“. Šis duomuo žymi MBA įrenginių projektinį našumą, o ne Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais į MBA teritoriją ketinamą pristatyti komunalinių atliekų kiekį. Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio Specialieji reikalavimai 4 dalies Reikalavimai atliekų apdorojimo technologiniam procesui 4.3.2 punkte nustatyta, jog privalomas apdorojamų atliekų rūšiavimo linijos našumas: 50 000 t/metus. Taigi, 49 570 tonų atliekų/m arba, suapvalinus, 50 000 t/m. - tai per vienerius metus į MBA įrenginius apdorojimui pateiktinų komunalinių atliekų maksimalus kiekis. Šis projektinis parametras parodo tai, kiek daugiausiai komunalinių atliekų teoriškai gali būti pristatyta apdorojimui (kitaip tariant, apibrėžia privalomą MBA įrenginių našumą), bet jokiu būdu ne tai, kad tiek ir ne mažiau atliekų bus faktiškai pristatyta.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo pristatoma trečdaliu mažiau atliekų negu buvo susitarta ir tikėjosi gauti. Ieškovė gaudama mažiau atliekų, yra priversta taikyti kainą, kuri paskaičiuota didesniam atliekų kiekiui. Sąnaudos yra fiksuotos, tai yra sąnaudos yra tos pačios, nesvarbu kokį kiekį atliekų gamykla apdoroja. Atsakovė, skelbdama viešuosius pirkimus, įsipareigojo pasiūlyti vienos tonos apdorojimo kainą,  kad 49 000 tonų atliekų bus pristatyta . Pati atsakovė pateikia prieštaringą poziciją, kad pati ieškovė turėjo įsivertinti atlieku kiekį. Jeigu atsakovė sako kad atlieku kiekis mažės, kodėl pirkimo dokumentuos nurodė didesnį kiekį. Pirkimo dokumentuose atliekų kiekiai nurodyti didesni, negu kad nurodo kad vyksta tendencija. Triplike ieškovė nurodo, kad vadovavosi galimybių  studija. Esmė yra kad Europos Sąjungos lygmeniu valstybės numatė mažinti atliekų šalinimo kiekius sąvartynuose. Buvo suplanuoti parengti projektai, daromos galimybių studijos. Lietuvoje buvo nuspręsta statyti mechaninio apdorojimo gamyklas, finansavimą skyrė  pagal tai koki kiekį atliekų gamykla perdirbs. Kuo didesnio pajėgumo gamykla, tuo didesnis finansavimas. Tuo tikslu pastatyta daugiau mechaninio apdorojimo gamyklų. Ieškovės manymu, rengiant galimybių studijas buvo perdėtai padidinti planuojami atliekų kiekiai, galimai nutylint  tam, kad būtų galima pretenduoti į kuo didesnį finansavimą. Galimybių studijos nurodyti atliekų kiekiai buvo per daug optimistiški. Faktas rodo, kad gamyklos gauna mažiau atliekų. Iš kuo didesnio atliekų kiekio padalinsi metines sąnaudas, tuo mažesnis mokestis gausis. Atsakovė viešojo pirkimo dokumentuose  sąmoningai tyčia nurodė nepagrįstai didelius atliekų kiekius ir kainą nustatė pagal didelius atliekų kiekius, siekė gauti kuo mažesnę paslaugų kainą, privertė pateikti kainą per dideliam  atliekų kiekiui. Ieškovė turi teikti paslaugas 10 metu už neadekvačią kainą.

10.       Atsakovės atstovas paaiškino, kad šalys yra apribojusios savo atsakomybe atlyginti tik tiesioginius nuostolius (Sutarties 16.1 punktas). Ieškovė kvestionuoja šią sąlygą. Susitarimas tik dėl  tiesioginių nuostolių atlyginimo yra dažniausiai pasitaikantis. Toks susitarimas yra abipusis abiejų šaliu atžvilgiu. Išlaikyta šalių interesu pusiausvyra. Ieškovė dalyvaudama viešajame pirkime nekėlė jokių kausimų dėl šitos sąlygos, jai buvo ši sąlyga priimtina. Ieškovė lyg ir ginčija šią sąlygą, laiko ją nesąžininga, bet neprašo teismo pripažinti šią sąlygą negaliojančia. Teismas neturi pareigos vertinti ex oficio ir pripažinti negaliojančia, nes sutartį yra sudarę du privatūs verslo subjektai, o byloje reikalaujama netiesioginių nuostolių-negautų pajamų. Jeigu manyti kad ieškovė turi teisę į netiesioginius nuostolius, nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo, kad sutarties galiojimo metu kiekvienais metais jis pristatys konkretų fiksuotą atliekų kiekį  49 570 tonų .Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė aiškiai nurodė, kad duomenys yra preliminarūs ir šitų duomenų neatitikimo rizika tenka ieškovei. Ieškovė remiasi pasiūlymų lentele, tačiau ten nurodytas  duomuo reiškia MBA įrenginių projektinį našumą. Ieškinį procesinių dokumentų argumentų pagrindais prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

11.       Remiantis į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendino projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009 (Projektas). Projektu buvo numatyta šalia esamo Telšių regiono nepavojingų atliekų (Jėrubaičių) sąvartyno pastatyti regioninį atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį, kuris užtikrintų Telšių regione susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą (tinkamų perdirbti ir bioskaidžių atliekų atskyrimą iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto ir šių atskirtų atliekų sutvarkymą). Įgyvendindama Projektą TRATC organizavo ir įvykdė viešąjį pirkimą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 122453). Šį Viešąjį pirkimą laimėjo ieškovė kartu su UAB „Plungės lagūna“, pateikusios pasiūlymą kaip ūkio subjektų grupė. Tarp tiekėjų ir TRATC buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu buvo pastatyta komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) gamykla – MBA įrenginiai ir pastatas, atitinkantys atsakovės skelbto Viešojo pirkimo dokumentų reikalavimus ir pajėgumus. Atitinkamai minėto Viešojo pirkimo pagrindu tarp šalių buvo sudaryta 2013 07 12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06, kuria šalys susitarė dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo paslaugų teikimo, pastačius ir pradėjus eksploatuoti MBA gamyklą.

12.       Ieškovas teigia ir ieškinį grindžia tuo, kad ieškovo nuomone pagal Viešojo pirkimo dokumentus atsakovė deklaravo, kad MBA gamyklos operatoriui per metus bus pristatoma 49 570 tonų mišrių komunalinių atliekų. Pasiūlyme nurodyta Priėmimo mokesčio dedamųjų vertė vienai įvežamų atliekų tonai buvo apskaičiuota metines paslaugų teikimo sąnaudas, padalinant iš 49 570 tonų. Metinės MBA įrengimų veikimo ir ieškovės veiklos sąnaudos išlieka nepakitusios, nepaisant, kad atsakovės pristatytas metinis atliekų kiekis yra daugiau nei trečdaliu mažesnis negu buvo deklaruotas pirkimo dokumentuose. Atsakovei pristačius mažesnį negu deklaruotas mišrių komunalinių atliekų kiekį, ieškovė negauna pajamų ir pelno, kuriuos ieškovė turėjo gauti pagal atsakovės deklaruotas esmines Viešojo pirkimo ir paslaugų teikimo sąlygas. Atitinkamai ieškovė, net ir atsakovei pristatant daugiau nei trečdaliu mažesnius atliekų kiekius yra priversta pagal Sutartį taikyti paslaugos kainą, kuri buvo apskaičiuota su sąlyga, kad per metus atsakovė pristatys 49 570 tonų. Tai reiškia, kad pagal Sutartį taikoma kaina faktiškai nepadengia ieškovės patiriamų veiklos sąnaudų. Nors atsakovė deklaravo per metus pristatysianti 49 570 tonų mišrių komunalinių atliekų, per 2017 metus iš viso buvo pristatyta 33 525,60 tonų, per 2018 metus – 32 354,08 tonų, o per 2019 metus – 31 613,22 tonų mišrių komunalinių atliekų. Dėl ženkliai mažesnio, nei buvo deklaruota, atvežtų komunalinių atliekų kiekio, UAB „Veistas“ patyrė nuostolius, kurie ieškovės skaičiavimais sudaro 396 420,35 Eur.

13.       Atsakovė teigia, kad nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų sutartyje TRATC neprisiėmė įsipareigojimo sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, t. y. po 49 570 tonų atliekų. Atsakovė neįsipareigojo pristatyti, t. y. surinkti ir (ar) atvežti, komunalines atliekas į MBA teritoriją, bet pagal Paslaugų sutartį priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų sutartyje TRATC neužtikrino (negarantavo), jog sutarties galiojimo metu kasmet į MBA teritoriją bus pristatytas konkretus (fiksuotas) komunalinių atliekų kiekis, t. y. po 49 570 tonų atliekų. Priešingai, Viešojo pirkimo dokumentuose TRATC aiškiai nurodė, jog tiek į MBA teritoriją pristatytinų komunalinių atliekų kiekis, tiek atliekų sudėtis (morfologija), tiek kiti duomenys yra preliminarūs (apytikriai, orientaciniai, kintantys), be to, pabrėžė, kad šių faktinių duomenų neatitikimo preliminariems duomenims rizika tenka būtent ieškovei.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.246 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis).

15.       Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6. 246-6.249 straipsniai). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 2 dalies „Esama situacija“ 2.1 p. „Komunalinių atliekų tvarkymo sistema“ nurodyta, jog „per metus Telšių apskrityje surenkama apie 42 600 t nerūšiuotų komunalinių atliekų“. Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 2 dalies „Esama situacija“ 2.1 p. „Komunalinių atliekų tvarkymo sistema“ pateiktoje 2.1 lentelėje „Komunalinių atliekų surinkimas Telšių apskrities savivaldybėse 2010 m.“ nurodyta, jog 2010 m. Telšių apskrityje iš viso buvo surinkta 42627 t komunalinių atliekų. Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 4 dalies „Reikalavimai atliekų apdorojimo technologiniam procesui“ 4.3.2 p. nustatyta, jog „privalomas apdorojamų atliekų rūšiavimo linijos našumas: 50.000 t/metus“. Iš pateiktų viešojo pirkimo dokumentų matyti, kad Viešojo pirkimo dokumentuose nėra nurodytas kiekvienais ar tam tikrais metais į MBA teritoriją pristatytinas komunalinių atliekų kiekis. Viešojo pirkimo dokumentuose atsakovė nenurodė informacijos apie Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais į MBA teritoriją pristatytiną komunalinių atliekų kiekį. Tai patvirtina ir 2012 m. vasario mėn. JASPERS parengta Viešojo pirkimo dokumentų peržiūros ataskaita. Peržiūros ataskaitos 3.3 dalies „Konkurso dokumentų peržiūra“ 3.3.2 p. „Fiziniai rodikliai konkurso dokumentuose“ pateiktoje lentelėje 1 „Telšių regiono MBT projektavimo kriterijų ir specifikacijų palyginimas galimybių studijoje ir konkurso dokumentuose“ yra konstatuota, jog Viešojo pirkimo dokumentuose numatomas atliekų srautas į MBT įrenginius 2013 ir 2020 m. yra neapibrėžtas.

17.       Ieškovė UAB „Veistas“ ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė Projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009“ Statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, jog už ieškovės teikiamas komunalinių atliekų sutvarkymo mechaninio biologinio apdorojimo (toliau - MBA) įrenginiuose paslaugas bus atsiskaitoma pagal ieškovės viešajame pirkime pasiūlytą vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo, išrūšiavimo, paruošimo perdirbti ar kitaip panaudoti priėmimo mokesčio įkainį.

18.        Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Atsakovas Viešojo pirkimo dokumentuose nurodė į MBA teritoriją pristatytiną metinį komunalinių atliekų kiekį. Tuo labiau, kad eilę metų ieškovė sutartį vykdė ir nekėlė klausimo dėl pristatomų atliekų kiekio.

19.       Kaip matyti iš Galimybių ir alternatyvų studijos 4.2 dalyje „Telšių regione surenkamų ir į MBA gabenamų atliekų kiekių ir jų sudėties įvertinimas“ pateiktos lentelės „KA srauto prieš MBA ir į MBA įvertinimas (t/m.)“, UAB „Hidroterra“ prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso bus surinkta 56161 t komunalinių atliekų. Kaip matyti iš tos pačios lentelės, UAB „Hidroterra“ taip pat prognozavo, jog 2013 m. komunalinių atliekų srautas į MBA įrenginius sudarys būtent 49572 t. Viešojo pirkimo dokumentai buvo rengiami 2011 – 2012 m., todėl formuluodamas reikalavimą (sąlygą) dėl MBA įrenginių projektinio našumo, atsakovas vadovavosi Galimybių ir alternatyvų studijoje nurodytu 2013 m. (t. y. artimiausiais ateinančiais metais) prognozuotu komunalinių atliekų srautu.

20.       LR Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu 2005 m. gegužės mėn. UAB „COWI Baltic” kartu su „COWI” A/S bei UAB „Jostra” parengė Telšių apskrities atliekų tvarkymo planą. Kaip matyti iš Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005 – 2015 metų plano 5.2 dalyje „Atliekų kiekio ir srautų prognozės“ pateiktos lentelės Nr. 23 „Mažo augimo scenarijus“, plano rengėjai prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 42565 t komunalinių atliekų. Kaip matyti iš toje pačioje Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005 – 2015 metų plano dalyje pateiktos lentelės Nr. 24 „Vidutinio augimo scenarijus“, plano rengėjai prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 49868 t komunalinių atliekų. Kaip matyti iš toje pačioje Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005 – 2015 metų plano dalyje pateiktos lentelės Nr. 25 „Didelio augimo scenarijus“, plano rengėjai prognozavo, jog 2013 m. Telšių regione iš viso susidarys 58557 t komunalinių atliekų. 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 51/10S-1 Telšių regiono plėtros taryba patvirtinto Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planą. Kaip matyti iš Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano 3.4.1 dalyje „Susidarantys bei pašalinti komunalinių atliekų kiekiai“ pateiktos 21 lentelės „Komunalinių atliekų susidarymas Telšių regione tonomis/metus“, 2013 m. Telšių regione iš viso susidarė 52107 t komunalinių atliekų. Kaip matyti iš toje pačioje Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano dalyje pateiktos 22 lentelės „Komunalinių atliekų šalinimas Telšių regione tonomis/metus“, 2013 m. Telšių regione iš viso buvo pašalinta 43343 t komunalinių atliekų.

21.       Palyginus Sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse atsakovės nurodytą projektinį komunalinių atliekų srautą į MBA įrenginius („49570t atliekų/m“) su) Galimybių ir alternatyvų studijoje pateiktomis prognozėmis (jog 2013 m. Telšių regione bus surinkta 56161 t komunalinių atliekų, o šių atliekų srautas į MBA įrenginius sudarys 49572 t), Telšių apskrities atliekų tvarkymo 2005 – 2015 metų plane pateiktomis prognozėmis (jog 2013 m. Telšių regione susidarys nuo 42565 iki 58557 t komunalinių atliekų) bei Telšių regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plane pateikta informacija (jog 2013 m. Telšių regione susidarė 52107 t, o pašalinta buvo 43343 t komunalinių atliekų), darytina išvada, kad atsakovė nurodyto 49570 t atliekų/m duomens nepadidino.

22.       Ieškovė, manydama, kad sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimų lentelėse atsakovės nurodytas duomuo 49570 t atliekų/m  yra neteisingas, galėjo ginčyti Viešojo pirkimo eigoje, tačiau ieškovė nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytomis tiekėjo teisėmis.

23.       Civilinio proceso kodekso CPK 178 str. yra įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kuri reiškia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 12 str. nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kas reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

24.       Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė sudaryta 2013 07 12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. MBA/2013/07/06, kuria šalys susitarė dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo paslaugų teikimo, pastačius ir pradėjus eksploatuoti MBA gamyklą, neįsipareigojo Paslaugų sutarties galiojimo metu kiekvienais metais pristatyti į MBA teritoriją konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį. Nei Viešojo pirkimo dokumentuose, nei Paslaugų sutartyje TRATC nesusitarė su ieškove, jog sutarties galiojimo metu atsakovė kasmet į MBA teritoriją pristatys konkretų fiksuotą komunalinių atliekų kiekis, tai yra po 49 570 tonų atliekų. Viešojo pirkimo dokumentuose TRATC nurodė, jog tiek į MBA teritoriją pristatytinų komunalinių atliekų kiekis, tiek atliekų sudėtis (morfologija), tiek kiti duomenys yra preliminarūs, kad šių faktinių duomenų neatitikimo preliminariems duomenims rizika tenka būtent ieškovei. Ieškovė remiasi pasiūlymų lentele, sutiktina su atsakove, kad pasiūlymų lentelėje nurodytas duomuo reiškia MBA įrenginių projektinį našumą.

25.       Sutiktina su atsakovės argumentais, kad toks įsipareigojimas pristatyti konkretų (fiksuotą) komunalinių atliekų kiekį, tai yra  49 570 tonų atliekų, laikytinas objektyviai neįmanomu įvykdyti, nes ginčo laikotarpiu (2017 - 2019 m.) TRATC negalėjo pristatyti į MBA teritoriją ieškovės pageidaujamo atliekų kiekio, kuris Telšių regione nesusidarė ir  nebuvo surinktas.

26.       Ieškovė, dalyvaudama Viešajame pirkime, o vėliau sudarydama Paslaugų sutartį, taip pat galėjo ir turėjo numatyti bei įsivertinti tai, koks kiekvienais metais į MBA teritoriją bus pristatytas komunalinių atliekų kiekis. Teisės aktuose buvo įtvirtintas ilgalaikis strateginis atliekų tvarkymo tikslas vengti atliekų susidarymo bei mažinti susidarančių atliekų kiekį. Ieškovė kaip savo srities profesionalė turėjo žinoti šį tikslą, ką pati patvirtino Paslaugų sutartyje.

27.       Be to, kas nurodyta, pažymėtina, kad iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti netiesioginius nuostolius, nes Paslaugų sutartyje šalys yra apribojusios savo civilinę atsakomybę. 2013 07 12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. MBA/2013/07/06 16.1 punktu šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės apribojimo. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog pagal Paslaugų sutartį yra (bus) atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Ieškovas dublike nepagrįstai teigia, jog Paslaugų sutarties 16.1 p. įtvirtinta nuostata dėl civilinės atsakomybės apribojimo negalioja CK 6.211 str. ir (ar) 6.252 str. pagrindu.

28.       CK 6.211 str. nustatyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos.

29.       Ieškovė neįrodė, jog Paslaugų sutarties 16.1 p. yra nesąžininga ir dėl to negalioja. Susitarimas tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo nėra draudžiamas. Paslaugų sutartyje suformuluota sąlyga tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo buvo įtvirtinta abiejų šalių atžvilgiu, kas leidžia daryti išvadą, kad paslaugų sutarties 16.1 punkte yra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Dalyvaudama  viešajame pirkime ieškovė nekėlė jokių klausimų dėl Paslaugų sutarties 16.1 punkto atitikimo sąžiningumo kriterijui. Šis sutarties punktas ieškovei buvo priimtinas. Konstatuotina, jog aptariama Paslaugų sutarties sąlyga yra leistina sutarčių teisėje, šia sąlyga atsakovei nėra suteiktas nepagristas pranašumas, dalyvaudama Viešajame pirkime ieškovė jos neginčijo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ją nesąžininga. Ieškovė bylą nagrinėjančio teismo neprašė, nereiškė savarankiško materialinio reikalavimo pripažinti ją negaliojančia.

30.       CK 6.252 str. 1 d. nustatyta, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Remiantis CK 6.252 str. 2 d., šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.

31.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) sukėlė jai nuostolius, kad tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Todėl nepagristais laikytini ieškovės argumentai, kad Paslaugų sutarties 16.1 p. suformuluota sąlyga negalioja CK 6.252 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė taip pat neįrodė, kad Paslaugų sutarties 16.1 p. suformuluota sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normos, dėl ko ginčo atveju nėra pagrindo taikyti ir CK 6.252 str. 2d.

32.       Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad patyrė žalą. Ieškovui tenka žalos (nuostolių) įrodinėjimo našta. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

33.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė deklaruotų Viešojo pirkimo sąlygų nevykdymu, mažesnių, negu buvo nurodyta Viešojo pirkimo dokumentuose, mišrių komunalinių atliekų kiekių pristatymu, kas lėmė žalos ieškovei padarymą. Atsakovei į MBA gamyklą pristačius Viešojo pirkimo dokumentuose deklaruotus komunalinių atliekų kiekius, nuostolių nebūtų atsiradę. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir savo patirtos žalos (nuostolių), konstatuotina, jog tarp jų neegzistuoja priežastinis ryšys. CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

34.       Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, jog nėra priežastinio ryšio. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė laikytina nekalta, skolininko kaltės prezumpcija netaikytina neteisėtų veiksmų neatlikusiam asmeniui. Iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti netiesioginius nuostolius, nes Paslaugų sutartyje 16.1 punktu šalys yra apribojusios savo civilinę atsakomybę. Ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (LR CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys iš esmės yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra atmestas. Vadinasi, atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su gynimusi nuo ieškinio, atlyginimą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir advokato išlaidas nepriteisiamos.

37.       Atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovo išlaidos už advokato paslaugas sudaro 6 669,98 Eur. Analizuojant pateiktus duomenis, matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą apskaičiuotos, neprisilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

38.       Atsakovės atstovo pateiktos teisinių paslaugų suvestinės 1, 8 punktais prašoma už pasirengimą atstovauti teisme 15,18, 20 punktais prašoma už medžiagos studijavimą, 22,23,27 35 prašoma už susipažinimą su medžiaga ,32 prašoma už teismų praktikos analizę, 5 punktu prašoma už kitas paslaugas, 9 punktu prašoma už teisinės pozicijos derinimą,  iš viso pagal nurodytuose punktuose sumas prašoma priteisti 1680,09 Eur.  Teisinių paslaugų suvestinės  3, 7 punktais už kelionę teisininko transportu prašoma priteisti suma 732, 05 Eur. Viso pagal išvardintus punktus susidaro 2 412,14 Eur suma.  

39.       Teismo vertinimu, susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017, 57 p.). Be to, teismų praktikoje susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 p.). Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 p.), taip pat už advokato laiką, sugaištą vykstant į teismo posėdį kitame mieste (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovo pateiktos teisinių paslaugų suvestinės 1, 8 punktais prašomos už pasirengimą atstovauti teisme 15,18, 20 punktais prašomos už medžiagos studijavimą, 22,23,27 35 punktais prašomos už susipažinimą su medžiaga , 32 punktu prašoma už teismų praktikos analizę, 5 punktu prašoma už kitas paslaugas, 9 punktu prašoma už teisinės pozicijos derinimą, iš viso prašoma 1680,09 Eur, nepriteistinos, taip pat nepriteistinos teisinių paslaugų suvestinės 3, 7 punktuose nurodytos kelionės teisininko transportu 732, 05 Eur išlaidos.

40.       Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju atsakovo atstovai nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019). Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Klaipėda ir atgal kainuoja apie 30 eurų, todėl teismas iš ieškovės priteisia 60 Eur ( vyko 2 teismo posėdžiai) kelionės į ir iš Klaipėdos išlaidų.

41.       Kitas išlaidas teisinei pagalbai teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis, atsižvelgdamas į ginčo specifiškumą ir dėl to reikalingas darbo ir laiko sąnaudas. Viso atsakovei iš ieškovės  priteistina 4317,84 Eur išlaidų teisinei pagalbai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ 4 317,84 Eur išlaidų teisinei pagalbai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                         Giedrė Seselskytė