Civilinė byla Nr. e2-572-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00347-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.4.4.5.4; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir M. A. ieškinį atsakovams bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, G. S. ir V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė:

ieškovai R. S. ir M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S. ir V. S. bei atsakovės (kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad 2011 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu jie, R. S. ir jos brolis M. A., paveldėjo po savo mamos V. A. mirties nekilojamąjį turtą, t. y. ½ 0,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu jie paveldėjo po savo tėvo J. A. mirties nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ 0,1131 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 8 d. nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas ieškovų vardu VĮ Registrų centre. Ieškovai žemės sklypo su pastatais 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu dėl apgaulės perleido nurodytą nekilnojamą turtą atsakovei VšĮ „V. B.“, kuri 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė nekilnojamą turtą atsakovams G. S. ir V. S. už 81 093,61 Eur (280 000,00 Lt) sumą. Nurodytiems atsakovams įsigyjant nekilnojamąjį turtą, 2012 m. sausio 27 d. buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditorius – atsakovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. 2013 m. sausio 25 d. atsakovai G. S. ir V. S. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė S. P. 701/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 9 847,08 Eur (34 000,00 Lt) sumą. 2014 m. vasario 27 d. G. S., V. S. ir S. P. sudarė žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, kurios pagrindu iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalintas 0,1131 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suteikiant žemės sklypui, atitenkančiam atsakovams G. S. ir V. S., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o S. P. atitenkančiam sklypui unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiam sklypui buvo suteiktas naujas adresas (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 26 d. S. P. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. G. ir L. G. už 2 896,20 Eur (10 000,00 Eur) sumą. Ieškovai taip pat nurodo, kad, kadangi visi sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-1325- 413/2017, ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės D. L., sudarytą tarp ieškovų bei VšĮ „V. B.“; 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notaro J. P., sudarytą tarp VšĮ „V. B.“ ir atsakovų G. S. bei V. S.; taikyta restitucija ir grąžinta iš atsakovų G. S. ir  V. S. VšĮ „V. B.“ 0,0430 ha žemės sklypas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o iš VšĮ „V. B.“ grąžino atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą, o iš jų ieškovams priteisė po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-1325-413/2017, papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstant ją taip: „Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VšĮ „V. B.“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VšĮ „V. B.“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą. Grąžinti iš atsakovės VšĮ „V. B.“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o už likusią turto dalį (701 kv. m. dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.“ Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-433-302/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstant ją taip: „Taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais, įpareigoti VŠĮ „V. B.“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą.“ Ieškovai teigia, kad nekilnojamojo turto sandoriai pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija, o teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, tačiau nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, kad ieškovams priklausančiam nekilnojamam turtui iki šios dienos liko įregistruota hipoteka, sudaryta sutartiniu pagrindu tarp atsakovų. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus įsiteisėjusią nutartį, buvo neginčytinai pripažintas nurodytų sandorių negaliojimas, dėl to, nuo šio momento, ieškovai įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ginčo nekilnojamasis turtas 2012 m. sausio 19 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įkeistas hipotekos kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“, tačiau šiuo atveju sandorius pripažinus negaliojančiais, taikius restituciją, hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė išieškoti iš hipoteka įkeisto turto niekur nedingo.

Atsakovai G. S. ir V. S. prašo taikyti ieškinio senatį, o jos netaikius, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ginčyti hipotekos sandorį. Priešingai, nei yra teigiama ieškinyje, ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, o ne niekiniu. Atsakovai taip pat teigia, kad nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovai prašo panaikinti ginčijamą sandorį ir nuo kada jis turi būti naikinamas. Ieškovų ieškinio reikalavimas yra suformuluotas abstrakčiai. Ieškovai apsiriboja deklaratyviais teiginiais bei argumentais, kurie prieštarauja vienas kitam. Vienu atveju ieškovai teigia, kad sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jų sudarymo momento, o vėliau ieškinyje nurodo, kad šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovai privalo nurodyti, kaip ir kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, o juo labiau, kaip atsakovė (kredito įstaiga), sudarydama ginčo sandorį, elgėsi nesąžiningai. Ieškovai, iš esmės savo reikalavimus kildina iš prieš tai nagrinėtos civilinės bylos, kurioje šiame ieškinyje minimi sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais. Netgi toje pačioje Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje yra nurodyta, kad sandoriai neturėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnyje numatytų požymių, kadangi šalys siekė sudaryti sandorius. Taigi, atsakovai, sudarydami sutartinę hipoteką, taip pat siekė sukurti tarpusavio teisinius santykius. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad hipoteka iš esmės yra daiktinė teisė, kuri keliauja pagal daiktą. Taigi, ieškovams siekiant panaikinti ir hipotekos sandorį, jie tai turėjo daryti kartu su savo pradiniu ieškiniu. Apie tai buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje. Ieškovai ne tik, kad neįrodė, kodėl turi būti pripažintas hipotekos sandoris negaliojančiu, taip pat nenurodė, nuo kada jis turi būti pripažintas negaliojančiu, tačiau jie praleido ir ieškinio senaties terminą tokiam ieškiniui pareikšti. Ieškovai apie esamą hipoteką sužinojo ir žinojo nuo pat 2012 m., kuomet buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis ir šis sandoris buvo išviešintas viešame registre. Apie hipotekos sandorį ieškovai taip pat žinojo pareiškiant ieškinį Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1325-413/2017, kurioje dar 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovai yra praleidę vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad 2012 m. sausio 19 d. tarp jos ir G. S. buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, kylančius iš paskolos sutarties, t. y. paskolos gavėjui suteikė 68 929,56 Eur (238 000,00 Lt) paskolą. Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas įsigyjamo turto įkeitimu, t. y. ginčo hipoteka, kurios pagrindu atsakovės naudai buvo įkeistas G. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausantis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos gavėjai tinkamai ir laiku nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovė nutraukė ją ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, išieškojimą iš ginčo hipoteka jos naudai įkeisto turto. Atsakovė, kaip sąžiningas hipotekos kreditorius, negali ir neturi atsakyti už ieškovų nurodomus jų atžvilgiu trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus. Ieškovų pažeistos teisės galėtų ir turėtų būti ginamos ne sąžiningo hipotekos kreditoriaus sąskaita, bet reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų bei CK 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. ieškovai neteisingai naudojasi CK apibrėžtos pažeistų teisių gynimo priemonėmis, atsižvelgiant į tai, ieškovų pateiktame ieškinyje nurodyti reikalavimai negali būti patenkinami. Atsakovė laikytina sąžiningu hipotekos kreditoriumi, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės yra ginamos CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

 Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai R. S. ir M. A. 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55-67), kuria už 67 740,10 Eur (233 893,00 Lt) pardavė atsakovei VŠĮ „V. B.“ 0,1131 ha žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė VŠĮ „V. B.“ minėtą turtą 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68-77), pardavė atsakovams G. S. ir V. S.. Atsakovai G. S. ir V. S. 2013 m. sausio 17 d., gavę KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimą, 2013 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83-92), pardavė dalį, t. y. 701 kv. m žemės sklypo S. P., kuri už žemės sklypo dalį pervedė į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ hipotekinę sąskaitą sutartą 9 847,08 Eur (34 000,00 Lt) sumą. 2014 m. vasario 27 d. žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartimi, reg. Nr. 1245 (t. 1, b. l. 94-99), atsakovai G. S. ir V. S. bei S. P. pasidalino žemės sklypą ir 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. 3790 (t. 1, b. l. 100-106), S. P. pardavė savo 701 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams R. G. ir L. G..

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1325-413/2017, pripažino negaliojančiomis 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei VŠĮ „V. B.“, ir 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp VŠĮ „V. B.“ ir atsakovų G. S. bei V. S.. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-433-302/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstė taip: „Taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais. Įpareigoti VŠĮ „V. B.“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą“.

2012 m. sausio 19 d. tarp atsakovų KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir G. S. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3-11), kurios pagrindu, atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“, vykdydama įsipareigojimus, 2012 m. vasario 1 d. paskolos gavėjui suteikė 68 929,56 Eur (238 000,00 Lt) paskolą. Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas įsigyjamo turto įkeitimu, t. y. ginčo hipoteka (t. 1, b. l. 12-14), kurios pagrindu atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas atsakovų G. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausantis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių byloje kilo ginčas dėl hipotekos sandorio, kurio buvo užtikrintas suteiktos atsakovui G. S. paskolos tinkamas įvykdymas, teisėtumo.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis), nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37-4.39 straipsniai). CK 4.206 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamo objekto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kai įkeitimo sandoryje nustatyta, kad įkeitimo objektą įkaito davėjas įgis ateityje. Turto patikėjimo teise daiktą valdantis patikėtinis turi teisę įkeisti šį turtą tik tais atvejais, kai įstatymuose arba sandoryje, kurių pagrindu atsiranda turto patikėjimo teisė, yra numatyta teisė įkeisti patikėjimo teise valdomą turtą. Įstatymuose, teismo sprendime ar sandoryje gali būti nustatyta kito asmens turto administratoriaus teisė įkeisti turtą. Taigi, įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas, o teisės normos, nustatančios, jog daiktą įkeisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1325-413/2017, pripažinus negaliojančiomis 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei VŠĮ „V. B.“, ir 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp VŠĮ „V. B.“ ir atsakovų G. S. bei V. S., o taip pat šį turtą grąžinus ieškovų R. S. ir M. A. nuosavybėn, laikytina, kad šie sandoriai negalioja ab initio nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Konstatavus nekilnojamojo turto-žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorių negaliojimą, yra paneigtos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartis. Atsakovams G. S. bei V. S. tapus įkeisto turto savininkais teismo pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindais, darytina išvada, kad jie 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandoriu (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeitė ginčo nekilnojamąjį turtą, nebūdami šio turto savininkais, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.170, 4.206 straipsniai).

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai nagrinėjamu atveju pareiškė ieškinį dėl ginčo įkeitimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog ieškovų ieškiniui dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ginčo sandoris sudarytas 2012 m., ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gegužės 2 d., todėl sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, pagrindo nėra.

 CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismo vertinimu, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu.

Teismo vertinimu, hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad hipotekos kreditorius apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjų, įgyjant nuosavybę, nežinojo ir negalėjo žinoti.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, kurios veikla yra susijusi su finansinių paslaugų teikimu, atsakovui G. S. suteikė paskolą. Iš byloje esančių, prie atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikto procesinio dokumento (DOK-6642) priedų, matyti, kad atsakovė, veikdama šioje srityje, pasitvirtino tvarkas, formas, kuriomis reglamentavo skolininko, laiduotojo finansinės būklės vertinimą, paskolų suteikimo ir administravimo tvarką. Iš prie atsakovės procesinio dokumento (DOK-6642) pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad prieš atsakovui G. S. suteikiant paskolą, atsakovė rinko skolininko duomenis apie skolininkų tiek G. S., tiek V. S. finansinę būklę: turimus įsipareigojimus, nuosavybės teise valdomo turto masę, šio turto įgijimo pagrindus, gaunamas pajamas, šių pajamų šaltinius, sudarė skolininko (G. S.) finansinės būklės įvertinimą, keletą kartų atliko įkeičiamo turto vertinimą. Atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ surinko iš registrų oficialius duomenis apie skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo įgijimo pagrindus, taip pat iš privačių šaltinių duomenis apie skolininkų turimus įsipareigojimus, gaunamas pajamas iš skolininkų sudarytų sandorių ir darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip atsakovų G. S. bei V. S. kreditorė, visomis jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandoriu įkeičiamo turto įgijimo aplinkybių, tikrino ar egzistuoja grėsmės, sudarančios pagrindą turto perleidimo (įgijimo) sandorius pripažinti negaliojančiais.

Teismo vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nebuvo turto įgijimo (perleidimo) sandorių, kurie buvo nuginčyti šalis, ginčo hipotekos sandoris sudarytas 2012 m. sausio 27 d., tuo tarpu pirmosios instancijos teismo spendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais sandoriais, kurių pagrindu nuosavybės teises į įkeistą turtą įgijo atsakovai, priimtas 2017 m. rugsėjo 15 d. Taigi, akivaizdu, kad ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu, atsakovei KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, jog ieškovų sudarytas nekilnojamojo turto sandoris nebuvo laisvos valios išraiškos rezultatas.

Teismas, nustatęs, kad sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž., sprendžia, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl, teismo vertinimu, ji pripažintina sąžininga Hipotekos kreditore ir teismas turi pagrindą ginti jos, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį tenkina iš dalies, panaikina ginčo hipotekos 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S. bei V. S. ir atsakovės (kreditorės) bankrutavusios KU „Vilniaus taupomoji kasa“, nustatant, kad išlieka sąžiningo hipotekos kreditoriaus-atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ teisė į įkeistą turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą hipotekos sandorį negaliojančiu, tačiau taikant CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį, kuomet hipotekos teisė sąžiningo hipotekos kreditoriui išlieka net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu, ieškovų naudai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų G. S. bei V. S., dėl kurių kaltės buvo sudarytas ginčijamas hipotekos sandoris.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).

Ieškovai R. S. ir M. A. šioje byloje yra pateikę prašymą jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-19845, DOK-26416, DOK-35861, DOK-1973, DOK-6292, DOK-14370). Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis, 847,00 Eur už ieškinio parengimą, 750,00 Eur pasirengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose ir 150,00 Eur baigiamųjų kalbų parengimas, iš viso 1 847,00 Eur. Įvertinus ieškovų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, jog ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą (2018 III ketv. 935,70x2,5) ir baigiamųjų kalbų parengimą (2019 III ketv. 1 317,60x0,4) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, tuo tarpu išlaidos, susijusios su pasirengimu ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija nustatytus maksimalius dydžius. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paskirti septyni teismo posėdžiai, iš jų vienas parengiamasis teismo posėdis, kurie trukdavo iki kelių minučių arba išvis neįvykdavo dėl įvairių objektyvių priežasčių. Bendra teismo posėdžių trukmė yra 1 h ir 37 min. Ieškovių atstovė nėra nurodžiusi, kiek laiko truko jos pasirengimas teismo posėdžiams, todėl išlaidų pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į teismo posėdžių trukmę. Ieškovų prašomos priteisti išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose viršija nustatytus maksimalius dydžius (2018 IV ketv. (970,30 Eur) + 2019 I ketv. (1 262,70 Eur) + 2019 II ketv. (1 289,00 Eur) + 2019 III ketv. (1 317,60 Eur) / 4 = 1 209,90 Eur; 1 209,90 Eur x 0,1 x 2 h = 241,98 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktai), kadangi priteisiama suma sudarytų 241,98 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovų naudai iš atsakovų G. S. bei V. S. iš viso priteisiama 1 338,98 Eur (100,00+241,98+150,00+847,00) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 669,49 Eur suma (1 338,98/2).

Kadangi Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas 1 278,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl ši suma valstybės naudai priteisiama iš atsakovų G. S. bei V. S. lygiomis dalimis po 639,00 Eur suma (1 278,00/2). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 18,45 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų G. S. ir V. S. po 9,23 Eur (18,45/2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pripažinus negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, a. k. (duomenys neskelbtini), išlieka sąžiningo hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teisė į įkeistą turtą.

Iš atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 669,49 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis po 639,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir po 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas