Administracinė byla Nr. eA-1871-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.5 

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centras) dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žygimantų 12“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 (toliau – ir Aktas) 7.2.2.5 punkto nuostatos dalį „<...> nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės, pėsčiųjų pasažo dešiniajame Nėries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis“.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad: 

2.1.                      Bendrovė 2016 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,2878 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), bei jame buvusius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatai). Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604 (toliau – ir Paveldosaugos reikalavimai) daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos projektui Žemės sklype rengti. Paveldosaugos reikalavimuose nebuvo nustatytas ribojimas projektuoti ir statyti pastatus, įsiliejančius į aplinkinę teritoriją. Departamentas tik 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Į-8 (toliau – ir Įsakymas Nr. Į-8) inicijavo Pastatų įregistravimą Kultūros vertybių registre bei šiuo adresu esančių Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą. 2017 m. rugsėjo 5 d. įvyko Tarybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą, vertingąja savybe nustatant Vilniaus senamiesčio panoramą nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis. Tokiu reguliavimu iš esmės buvo panaikinta bet kokia pareiškėjo galimybė perimetriniu būdu (blokuojant naujai projektuojamą pastatą ir pratęsiant Neries krantinės vienodą užstatymą) projektuoti ir statyti pastatus Žemės sklype, nors Žemės sklypas būtent ir buvo įsigytas statyti komerciškai patrauklius statinius, pasirenkant galimybę nugriauti esamus avarinės būklės Pastatus.

2.2.                      Iki 2017 m. sausio 13 d. nei atsakovas, nei kitos statybos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos neprieštaravo suplanuotam daugiabučio gyvenamojo namo projektavimui Žemės sklype. Nusprendusi papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą nauja vertingąja savybe, Taryba nesivadovavo ir nesirėmė jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad naujos vertingosios kultūros paveldo savybės įtraukimas į registrą yra sąlygotas objektyvių duomenų. Duomenų, kad Vilniaus senamiesčio panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis, turi vertingųjų savybių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) prasme, Taryba nepateikė ir 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusiame posėdyje.

2.3.                      Departamentas Įsakymu Nr. Į-8 inicijavo pastatų (ne panoramos ar kitų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) įregistravimo Kultūros vertybių registre bei vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą, o Kultūros paveldo centras (toliau – ir Centras) 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.1)2-173 Tarybai pasiūlė Vilniaus senamiesčio aktą papildyti panoramos vertingosiomis savybėmis. Taigi ginčo panoramos įtraukimas į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių aktą prieštarauja Departamento dokumentams – Centro siūlymas neatitinka Įsakymo Nr. Į-8 turinio, nes siūlo nustatyti vertingąsias savybes už Žemės sklypo ribų. Centrui teisės aktais nėra suteikta kompetencija nukrypti nuo Departamento įsakymų ir siūlyti nustatyti papildomas vertingąsias savybes. Be to, Centro pasiūlyme nurodyta, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai ar vertinimai, o 2017 m. kovo 29 d. rašte Centras pažymėjo, jog patys Pastatai nėra vertingi, tačiau veiklą Žemės sklype apribojo nustatydamas apžvalgos tašką, esantį beveik už 300 m, kitoje Neries pusėje ir pripažino, jog būtent šiame taške atsiveriantis vaizdas yra saugotina vertybė.

2.4.                      Atsakovui 2017 m. liepos 18 d. buvo pateiktas pakartotinis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės J. J. vertinimas – studija „Vilniaus senamiesčio (16073) IIIA Senamiesčio zonos „Totorių-Lukiškių priemiestis“ (I kvartalas) urbanistinės raidos analizė ir planuojamo naujo užstatymo (duomenys neskelbtini) vertinimas dėl galimo jų poveikio Vilniaus senamiesčio (16073) vertingosioms savybėms“, kurioje konstatuota, jog projektiniai pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiūlymai papildo darnia centro plėtra, išlaiko būdingą perimetrinį užstatymą, daro teigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) gatvės išklotinei, papildo jos struktūrą, pertrukusį siluetą, užstatymą, nedaro neigiamos įtakos senamiesčio panoramoms. Studijoje pasiremta daugiau nei 25 metus vykusiais įvairiais vietovės, kurioje yra Žemės sklypas, tyrimais, studijoje nagrinėtuose šaltiniuose nė vienas autorius Žemės sklypo ir jame esančių pastatų nelaikė vertingais. Studija atsakovui buvo pristatyta 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje, tačiau Taryba ją ignoravo ir jos nevertino. Priimant skundžiamą Aktą taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pats atsakovas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2017 metais buvo raštu patvirtinę, jog Žemės sklype galima vystyti perimetrinį užstatymą. Be to, Administracija 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. A51-31855/967(2.15.1.21-MP-2) nurodė, jog būtent Žemės sklype šiuo metu esantis užstatymo tipas (sodybinis) iškrenta iš konteksto ir kad Žemės sklype turėtų būti vykdomas perimetrinis užstatymas.

2.5.                       Nenuosekli atsakovo pozicija nesuderinama su konstituciniu teisėtų lūkesčių principu. Tiek atsakovas, tiek kitos institucijos sukūrė aiškias prielaidas pareiškėjui įsigyti Žemės sklypą ir jame esančius Pastatus, siekiant juos rekonstruoti (nugriauti) ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintu Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu (toliau – ir Apsaugos reglamentas) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taikomas restauravimo-atkūrimo režimas, vertingųjų elementų jam nenustatyta, galima nauja statyba; (duomenys neskelbtini) esantys Pastatai neįrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir nėra saugomi. Vilniaus senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – tvarkymo plano ištraukoje „Vilniaus senamiesčio teritorijos tvarkymo režimai“ sprendiniuose taip pat nėra ir nebuvo ribojimo statyti pastatus, kurie darniai įsilietų į vyraujančią aplinką. Taigi nėra ir iki ginčijamo Akto nebuvo pagrindo riboti naujų pastatų statybos Žemės sklype, pratęsiant Neries krantinės užstatymą, kuris yra susiformavęs šiuo metu. Juo labiau, kad pats atsakovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė Paveldosaugos reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektui Žemės sklype rengti. Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. lapkričio 23 d. akte Nr. KPD-RM-2014/9 Žemės sklypui taip pat buvo nustatytas perimetrinis-posesijinis užstatymo principas. Todėl pareiškėjas turėjo pagrindą projektuoti ir statyti pastatą, neišsiskiriantį nuo greta esančių pastatų. Atsakovui priėmus nemotyvuotus sprendimus bei jam vadovaujantis išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, buvo sudarytos prielaidos paneigti iki ginčijamo Akto galiojusią faktinę situaciją, kuri būtų leidusi pareiškėjui tikėtis sėkmingai įvykdyti investicinį daugiabučio namo statybos projektą. Šiais veiksmais atsakovas iš esmės suklaidino pareiškėją, kadangi žinodamas apie tokį atsakovo elgesį pareiškėjas nebūtų įsigijęs Žemės sklypo bei jame esančių Pastatų, kuriuose negalės vykdyti jokios veiklos.            

3.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Taryba nurodė, kad Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Sprendžiant dėl objekto įregistravimo Kultūros vertybių registre buvo atlikti žvalgomieji tyrimai bei įvertinti ankstesni tyrimai, tai fiksuota Tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole Nr. V1-62, Akto prieduose pateiktos fotofiksacijos, panoramos, ikonografinės medžiagos duomenys. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – ir Aprašas), teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Nėra pagrindo Aprašo nuostatas aiškinti kaip kiekvienu atveju įpareigojančias atlikti visus įvardytus tyrimus. Skunde nėra pateikta jokia archyvinė medžiaga ar specialiosios literatūros šaltiniai, paneigiantys Aktu nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovo teigimu, svarbus ne tik privatus savininko interesas, bet ir viešasis interesas išsaugoti kultūros paveldą. Aktas neriboja pareiškėjo teisių disponuoti Žemės sklypu ar Pastatais ir negali būti pripažintas neteisėtu vien todėl, kad atsiranda tam tikri reikalavimai Žemės sklypui, patenkančiam į kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio – teritoriją, naudoti ar valdyti, statinių statybos darbams Žemės sklype atlikti. Kultūros paveldo objektas gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso, įstatymas nustato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe. Atsakovas pažymėjo, jog Departamento Vilniaus skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-892 nepritarė projektiniams statinių statybos pasiūlymams. Vilniaus sklypų užstatymo koncepcijoje nėra jokių sprendinių, susijusių su projektuojamų statinių architektūra, taip pat jokių kitų pagrindinių sprendinių idėjų, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Vilniaus sklypų užstatymo koncepcija nėra projektiniai pasiūlymai ir pritarimų jai gavimas negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsiliepime Departamentas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Vilniaus senamiestis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, paskelbtas kultūros paminklu. Skundžiamu Aktu nuspręsta patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio duomenis. Tik Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos vertybei suteikimo ar tokios vertybės apskaitos duomenų tikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, o Departamentas tik įregistruoja duomenis.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsiliepime Centras nurodė, kad parengė reikalingą apskaitos dokumentaciją Pastatams įvertinti ir pateikė siūlymus dėl jų įrašymo (neįrašymo) į Kultūros vertybių registrą ir (ar) jų įvardijimo vertingosiomis savybėmis. Be to, 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. (6.1.)2-173 pateikė išvadas, kad išlikusios Pastatų, išsidėsčiusių sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertingosios savybės nėra pakankamos, kad jie būtų įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau urbanistinės vietovės vertingoji savybė – urbanistinės struktūros statiniai, reikšmingi savo vieta ir tūriu. Be to, Pastatai yra ir Ž(duomenys neskelbtini)gatvės pietų bei pietvakarių pusės išklotinės bei panoramos, atsiveriančios nuo Neries dešiniojo kranto, sudėtinės dalys, t. y. Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės, todėl Centras pasiūlė aktą papildyti vertingosiomis savybėmis. Skundžiamas Aktas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo nuostatas. Centrui rengiant pasiūlymą buvo atlikti įvairūs tyrimai dėl panoramos pripažinimo kultūros paveldo vertybe. Po 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdžio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso, nuspręsta parengti apskaitos dokumentaciją jiems įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

 

II.

 

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: 

10.1.                      Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausantis UAB „Žygimantų 12“ patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini); buvęs kodas – (duomenys neskelbtini)) – teritoriją. Vilniaus senamiestis Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt.

10.2.                      Departamento 2017 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Į-8 nutarta inicijuoti Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo Kultūros vertybių registre ir šiuo adresu esančių Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą. Centras 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. (9.52.)2-284 „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ įpareigotas parengti reikalingą apskaitos dokumentaciją Pastatams įvertinti ir pateikti siūlymus dėl jų įtraukimo (neįtraukimo) į Kultūros vertybių registrą ar jų įvardijimo Vilniaus senamiesčio (16073) vertingosiomis savybėmis. Centras 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (6.1.)2-173 nurodė, kad Pastatai vertingųjų savybių neturi, tačiau pasiūlė Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą papildyti vertingosiomis savybėmis – (duomenys neskelbtini) P, PV pusės išklotine, apimant ir pastatus (duomenys neskelbtini), ir dešiniajame Neries krante esančia senamiesčio panorama nuo pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.

10.3.                      Tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 7.2.2.5 punktu vertingosiomis savybėmis pripažintos panoramos, panoraminės apžvalgos taškai nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis, į kurį patenka ir ginčo Žemės sklypas.

11.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis NKPAĮ 2 straipsnio 14, 21 ir 40 dalimis, 8 straipsnio 3 dalimi, taip pat Aprašo 7.1, 7.2 ir 9.1 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tiriant dėl vertingųjų savybių įtraukimo, buvo atliktos fotofiksacijos bei kiti istoriniai-meniniai raidos tyrimai, įvertinti tarptautinės kultūros paveldo ekspertės – ICOMOS narės ir Valstybinio kultūros paveldo komisijos narės J. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. siūlymai „Dėl Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių tikslinimo (ties (duomenys neskelbtini))“, atsižvelgta į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą „Dėl Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių ties (duomenys neskelbtini) patikslinimo“. Aprašo 10 punktas nustato, kad teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Teismas sprendė, jog šių Aprašo nuostatų nėra pagrindo aiškinti kaip įpareigojimo kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardytus tyrimus, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad Aktas priimtas nesivadovaujant objektyviais kriterijais, atmetė kaip nepagrįstus.

12.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo (NKPAĮ 8 str. 5 d.). Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (NKPAĮ 8 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju Taryba, atsižvelgusi ir įvertinusi Centro pateiktus siūlymus, nusprendė įtraukti panoramą į vertingąsias savybes, t. y. įgyvendino jai įstatymo suteiktus įgaliojimus jų neviršydama. 

13.       Teismas akcentavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija. Ginčo Žemės sklypas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio – duomenis, be kita ko, buvo nutarta papildyti skundžiamu Aktu. Kultūros paveldo objektas, atitinkantis įstatymuose nustatytus kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso. Įstatymas nustato galimybę suvaržyti teisėto objekto savininko ar valdytojo teises, objektą pripažinus saugotina kultūros vertybe. Todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai skundžiamu Aktu buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad priimant skundžiamą Aktą pareiškėjas neturėjo nei pastato projekto, nei statybos leidimo, todėl skundžiamas Aktas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

 

III.

 

14.       Pareiškėjas UAB „Žygimantų 12“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad:

15.1.                      Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi imperatyvią pareigą sprendimus priimti tinkamai išanalizavęs visą būtiną informaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nusprendęs papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą nauja savybe, nesivadovavo jokiais objektyviais įrodymais. Byloje buvo keliamas klausimas ne dėl Vilniaus senamiesčio pripažinimo saugomu, o dėl to, ar ginčo apžvalgos taškas turėjo būti pripažintas saugoma Vilniaus senamiesčio panorama. Pareiškėjas pateikė dvi specialistų (J. J. ir E. Ž.) išvadas, kuriose nagrinėtos iš esmės tokios pačios aplinkybės bei nurodyta, jog ginčo panoramos įtraukimas į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių aktą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė nė vieno motyvo, leidžiančio laikyti, kad teismas būtų analizavęs minėtas mokslininkų išvadas. Spręsdamas dėl ginčo panoramos, teismas iš esmės nenustatinėjo jokių aplinkybių, susijusių su panoramos įtraukimu į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių aktą.

15.2.                      Teismas neišsamiai nagrinėjo teisinį reguliavimą, įgalinantį atsakovą nustatyti atitinkamą teisinę apsaugą vertingųjų savybių turintiems ar galintiems turėti objektams. E. Ž. išvadoje bei galiojančiame teisiniame reguliavime yra nustatyta ta pati vertingais pripažintinų objektų įtraukimo į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą tvarka. Aprašo 4 punkte aiškiai nurodyti šaltiniai (duomenys), kurie turi būti analizuojami ir vertinami prieš nustatant, ar atitinkamas objektas (šiuo atveju ginčo panorama) yra nustatytinas saugotina kultūros paveldo vertybe. Duomenys turi būti grindžiami istoriniais ir (ar) fiziniais tyrimais, tačiau atsakovas 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje nepateikė duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti, kad ginčo panorama turi vertingųjų savybių. Atsakovas tik teismui pateikė J. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. siūlymus dėl vertingųjų savybių tikslinimo (duomenys neskelbtini), taigi iki administracinės bylos iškėlimo pareiškėjui nebuvo pateikta jokia informacija dėl ginčo panoramos įtraukimo į Vilniaus senamiesčio apsaugos aktą.

15.3.                      J. M. pozicija visiškai paneigiama E. Ž. vertinimu. Teigdama, kad nagrinėjamoje teritorijoje būtina išsaugoti esamą (duomenys neskelbtini) užstatymą, J. M. visiškai priešingai vertina faktines aplinkybes, nei tai darė E. Ž. ir J. J.. Išnagrinėjus visas šalių pateiktas specialistų išvadas matyti, kad atsakovo pateikti J. M. siūlymai yra neišsamūs ir paneigti pareiškėjo pateiktais dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjo pateiktose specialistų išvadose nėra nustatyta, kad Žemės sklype ar jo prieigose būtų susiformavęs kitoks nei perimetrinis užstatymo tipas. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad Administracija 2017 m. liepos 18 d. patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvyko viešas svarstymas, kuriame nustatyta, kad projektuojami pastatai yra išdėstomi taip, kad atitiktų perimetrinį užstatymo morfotipą. J. M. siūlymuose neatskleista sąsaja tarp pasažo nuo Žaliojo tilto „Lietuvos“ viešbučio link ir ginčo Žemės sklypo. Esminis klausimas, į kurį neatsakė nei atsakovas, nei teismas – kokiais motyvais vadovaujantis buvo parinktas konkretus apžvalgos taškas (panorama).

15.4.                      J. M. išvada atsakovui pateikta tik 2017 m. rugsėjo 5 d., nors apie panoramos įtraukimą į Vilniaus senamiesčio apsaugos aktą kalbama nuo 2017 m. kovo 29 d. Tai parodo, kad sprendimas įtraukti ginčo panoramą į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių aktą buvo priimtas dar nesant jokių objektyvių duomenų dėl panoramos įvertinimo paveldosaugos aspektu.

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A662-1444/2010 ir Nr. A63-2346/2011, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

15.6.                      Teismas netinkamai vertino, kad pareiškėjo teisiniams lūkesčiams susiformuoti reikalingas atitinkamas statinių (pastato) techninis projektas ar statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas teismui teikė UAB „Archivoltas“ 2014 metais parengtus projektinius pasiūlymus daugiabučio gyvenamojo namo statybai vietoje Žemės sklype buvusių Pastatų. Projektinių pasiūlymų parengimas ir jų suderinimas yra vienas iš techninio projekto rengimo etapų, todėl laikytina, jog tokių pasiūlymų parengimas pagal išduotus Paveldosaugos reikalavimus sukuria pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad rengdamas pastato techninį projektą jis galės jį realizuoti gavęs statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino skundžiamo Akto pasekmių atsižvelgiant į pateiktus projektinius pasiūlymus. Be to, Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (1.29-V)2V-720 informavo pareiškėją, kad nederina pateiktų projektinių pasiūlymų, nurodė, kad parengė naujus paveldosaugos reikalavimus. Tai reiškia, kad pareiškėjas negalės įgyvendinti jau parengtų projektinių siūlymų, kurie atitiko pareiškėjo viziją ir buvo suderinti su atitinkamomis valstybės ir savivaldybės institucijomis bei apsvarstyti su visuomene. Taigi pareiškėjas netenka galimybės įgyvendinti teisę pastatyti tokį pastatą, kurio koncepcija buvo išdėstyta projektiniuose pasiūlymuose.

15.7.                      Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (1.29-V)2V-720 buvo priimtas ir pareiškėjui pateiktas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau jis paneigia teismo išvadas, kad Aktas nesukelia Bendrovei jokių teisinių pasekmių, todėl turi būti pridėtas prie bylos.              

16.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17.       Taryba atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog nagrinėdamas ginčą pirmosios instancijos teismas vertino ne tik J. M. siūlymus, bet ir atliktus fiksavimo bei istorinės-meninės raidos tyrimus, kurie ir buvo pagrindas skundžiamam Aktui priimti ir kurie yra nurodyti kaip Akto priedai (Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 9). Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (1.29-V)2V-720 bei pakeistais paveldosaugos reikalavimais, atsakovas nurodo, jog šioje byloje nėra skundžiami Departamento ar kitos viešojo administravimo institucijos sprendimai, susiję su tvarkomųjų statybos darbų procedūromis. Klausimai dėl galimybės vykdyti konkrečius statybos darbus yra sprendžiami būtent statinio projekto su kompetentingomis institucijomis derinimo stadijoje. Be to, Departamentas dar 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.29-V)2V-892 nepritarė statinių statybos projektiniams pasiūlymams, taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamento pritarimas projektiniams pasiūlymams gautas nebuvo. Pareiškėjo teismui pateikta sklypų užstatymo koncepcija nelaikytina projektiniu pasiūlymu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme, todėl pritarimų jai gavimas negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Bendrovės investiciniais projektais bei statybos darbais Žemės sklype, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.    

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko Tarybos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

20.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarybos Akto dalies, kuria Vilniaus senamiesčio panorama, panoraminės apžvalgos taškas nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis pripažinta Vilniaus senamiesčio vertingąja savybe (Akto 7.2.2.5 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarybos sprendimu, savo poziciją grindė tuo, kad yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, planuoja jame daugiabučio pastato statybas, todėl toks ribojimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, sprendimas priimtas neatlikus reikalingų tyrimų, neatsižvelgus į specialistų išvadas, nėra tinkamai motyvuotas.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, pripažinęs, kad Taryba turėjo teisę spręsti kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingųjų savybių nustatymo klausimą, priimdama sprendimą, Taryba tinkamai įvertino surinktą medžiagą, o pareiškėjas negalėjo turėti tokių teisėtų lūkesčių, kokie aprašyti skunde.

23.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirminiame skunde nurodytus argumentus bei papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą jo motyvuotumo bei įrodymų vertinimo aspektais.

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25.       Taip pat akcentuotina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26.       Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad Vilniaus senamiestis įrašytas į Kultūros vertybių registrą bei paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir kultūros paminklu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausantis UAB „Žygimantų 12“ patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritoriją. Tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. KPD-RM-2014/10 7.2.2.5 punktu Vilniaus senamiesčio naujomis vertingosiomis savybėmis pripažinti panorama ir panoraminės apžvalgos taškas nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis .Į šią panoramą patenka ir pareiškėjų valdomas žemės sklypas.

27.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą  iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

28.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

29.        Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas spręsdamas dėl ginčijamos vertingosios savybės nustatymo, vertino ne tik atsakovų ar trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, bet ir byloje pateiktų įrodymų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto minimose  specialistų J. J. ir E. Ž. išvadose akcentuojami klausimai, susiję su buvusių statinių pareiškėjo valdomame žemės sklype kultūros paveldosauginiu vertinimu (duomenys neskelbtini) gatvės užstatymo kontekste. Tuo tarpu šioje byloje nėra nagrinėjami sklype buvusių statinių vertingumo, būtinybės juos atstatyti ir pan. klausimai.

30.       Teisėjų kolegija  taip pat pažymi, jog Tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje buvo tiriami ne tik J. M. argumentai, tačiau Tarybos nariai išklausė ir J. J. bei pareiškėją atstovaujančio asmens argumentus, daliai jų pritarė, todėl nėra pagrindo teigti, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo išklausytos įvairios nuomonės ar kitaip iš esmės pažeistos procedūrinės taisyklės sprendimui priimti. Taryba buvo kompetentingas viešojo administravimo subjektas ginčijamam sprendimui priimti pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį., šis sprendimas iš esmės atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus motyvuotumo ir pagrįstumo prasme.

31.       Nors apeliantas teigia, kad prieš nusprendžiant papildyti Vilniaus miesto senamiesčio vertingųjų savybių aktą nauja savybe, Taryboje nebuvo atlikti būtini tyrimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienu individualiu atveju nuo vertingosios savybės pobūdžio priklauso, kiek ir kokių tyrimų yra būtina atlikti.  Pagal NKPAĮ 2 straipsnį, vertingoji savybė yra kultūros paveldo objekto bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl vizualinės vertingosios savybės, kultūros paveldo objekto bruožo, vertingo estetiniu požiūriu, nustatymo, t.y. nustatoma, ar Vilniaus senamiesčio panorama iš tam tikro  konkretaus taško gali būti laikoma vertingąja savybe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog tokiai vertingajai savybei nustatyti buvo būtina atlikti žvalgomuosius, fizinius, archeologinius ir pan. tyrimus. Byloje nustatyta, kas prieš nustatant naują vertingąją savybę buvo atlikta fotofiksacija, istorinės medžiagos analizė ir to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju pakako, kad objektyviai pagrįsti priimamą sprendimą..

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamu sprendimu nustatyta vertingoji Vilniaus senamiesčio savybė savaime nepaneigia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo galimybės, derinant naujai projektuojamus statinius su (duomenys neskelbtini) gatvės perimetriniu užstatymu taip, kad jie nekenktų Vilniaus senamiesčio panoramai ir neužstotų šios panoramos  istorinių dominančių. Iš kitos pusės, apelianto teiginiai, jog pagal  2014 metais parengtus projektinius pasiūlymus jis jau turėjo teisėtus lūkesčius statyti būtent keturių aukštų su mansarda daugiabutį namą, nėra pagrįsti. Tokius  teisėtus lūkesčius pareiškėjui galėjo sukelti tik nustatyta tvarka patvirtintas ir suderintas statinio/ių projektas bei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tokie dokumentai pareiškėjui nebuvo išduoti.

33.       Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino skundžiamą Sprendimą, kaip nesukeliantį teisinių pasekmių pareiškėjui, yra pagrįstas. Papildomos Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės nustatymas turi įtakos pareiškėjo teisės ir pareigoms, nes riboja jo galimybes nuosavybės teise valdomame sklype statyti pageidaujamus statinius. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 32 punkte, ši pareiškėjo teisė nėra paneigiama, tik turi būti derinama su kultūros paveldo reikalavimais. Vienok, ši neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada neturi esminės įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

34.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35.       Apeliantas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimamas ne apelianto naudai, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

 

 

 

        Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žygimantų 12“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

                                        Arūnas Sutkevičius