Administracinė byla Nr. AS-201-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02209-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.4; 43.5.1.2; 43.10

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. U. su 2016 m. spalio 24 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5 520 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis: vienam asmeniui nebuvo skiriama pakankamai kameros ploto (34 kv. m ploto kambariuose gyveno po 11 asmenų), įstaigos vadovai tyčiojosi iš žmonių, buvo ribojamas asmenų judėjimas, neleidžiama nueiti į ligoninę, dalyvauti pamaldose. Be to, pareiškėjui nebuvo duota vaistų, kurie jam buvo būtini. Dėl šių veiksmų V. U. patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, depresiją, pažeminimą, kuriuos vertina 5 520 Eur suma.

Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi V. U. nustatė terminą iki 2016 m. lapkričio 16 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nenurodė tikslių ir detalių aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos atsiradimu, t. y. skunde abstrakčiai dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su galbūt netinkamomis kalinimo sąlygomis, netinkamu gydymu, žeminančiu pareigūnų elgesiu ir patyčiomis, galimybe lankytis ligoninėje bei pamaldose, tačiau teismui neaišku, iš kurių konkrečių atsakovo veiksmų (ar dėl kalinimo sąlygų, ar netinkamo gydymo, ar dėl pareigūnų elgesio ar kt.) V. U. kildina prašomą priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas neindividualizavo ir nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su galimybe lankytis pamaldose ir ligoninėje, šias aplinkybes nurodė abstrakčiai ir neaiškiai. V. U. pateikė daug samprotaujamojo pobūdžio teiginių apie netinkamą pareigūnų elgesį, tačiau nenurodė, kur, kada ir kokius konkrečius veiksmus, galbūt pažeidžiančius pareiškėjo teises, pareigūnai atliko. Be to, V. U., formuluodamas skundo reikalavimą, netiksliai nurodė prašomą priteisti neturtinės žalos sumą – skaitmenys parašyti neįskaitomai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo pasiūlyta aiškiai nurodyti prašomą priteisti pinigų sumą.

V. U. buvo paaiškinta, kad žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, ir pasiūlyta nurodyti, kad jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta pateikti įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti, jeigu tokius turi. V. U. buvo paaiškinta, kokia tvarka jis turėtų kreiptis dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, atlyginimo.

II.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. paštu išsiuntė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad žalą pirmiausia kildina iš to, kad jam nebuvo paskirti reikiami vaistai ir gydytojas netinkamai jį gydė. Atkreipė dėmesį, kad yra ribojama V. U. laisvė – jis negali bet kada nueiti į biblioteką, tikinčiųjų būrelį. Pažymėjo, kad pareigūnai su kalinčiais asmenimis elgiasi netinkamai, tačiau už tai nėra baudžiami.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo V. U. skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, atlyginimo atsisakė priimti, o skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo laikė nepaduota.

Teismas pažymėjo, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, todėl sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis minėtame įstatyme. Teismas padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp jo ir gydytojo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
24 straipsnio 1, 2 ir 8 dalimis bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, teismas padarė išvadą, kad V. U. keliamo ginčas dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, atlyginimo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnis) ir administracinio proceso tvarka nenagrinėtina, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. V. U. buvo išaiškinta teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas motyvavo netinkamomis kalinimo sąlygomis. Nurodė, kad yra „kalinamas konclageryje“, yra uždarytas lokaliniame sektoriuje ir negali eiti, kur nori. Teismas nurodė, kad priešingai, nei jam buvo pasiūlyta 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje, šių aplinkybių V. U. neindividualizavo, aiškiai nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su galimybe lankytis pamaldose ir kitur, šias aplinkybes jis nurodė abstrakčiai ir neaiškiai. Pareiškėjas pateikė daug samprotaujamojo pobūdžio teiginių apie netinkamą pareigūnų elgesį, tačiau, priešingai nei buvo pasiūlyta minėtoje nutartyje, nenurodė, kur, kada ir kokius konkrečius galbūt jo teises pažeidžiančius veiksmus pareigūnai atliko. Be to, V. U. skundo patikslinime nesuformulavo reikalavimo ir nenurodė tikslios prašomos priteisti neturtinės žalos sumos, nors teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje buvo pažymėta, kad skunde nurodyta suma nėra įskaitoma.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundą, jeigu neaišku, ką konkrečiai pareiškėjas skundžia. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą, teismui yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Padaręs išvadą, kad V. U. jam keliamos pareigos tinkamai neįvykdė ir visų Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino bei skundo dalyje dėl kalinimo sąlygų aiškiai nesuformulavo skundo pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismas aptartą skundo dalį laikė nepaduota. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

IV.

Pareiškėjas V. U. pateikė atskirąjį skundą, kurį vėliau patikslino (toliau atskirasis skundas ir jo patikslinimai vadinami atskiruoju skundu), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nurodo, kad buvo kalinamas netinkamomis bei jo garbę ir orumą pažeidžiančiomis sąlygomis. Alytaus pataisos namų pareigūnai, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, netinkamai elgiasi su pareiškėju. V. U. buvo laikomas lokaliniame sektoriuje, todėl norėdamas iš jo išeiti, turėdavo gauti leidimą. Be to, pareiškėjui nebuvo paskirti reikiami vaistai ir jis nebuvo tinkamai gydomas. Dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų V. U. patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją bei pažeminimą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesigilino į jo skunde aiškiai nurodytą pagrindinę kreipimosi į teismą priežastį – patirtą neturtinę žalą – bei galbūt neteisėtus pareigūnų veiksmus, iš kurių ji buvo kildinama. V. U. prašė surinkti su ginču susijusius duomenis, tačiau teismas tai atsisakė padaryti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo
2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo
2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria V. U. skundo dalį buvo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, o kita skundo dalis buvo laikoma nepaduota, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir
34 straipsniuose. Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), o ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). V. U. teigia, kad jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – pareiškėjas buvo netinkamai gydomas, jam nebuvo išduodami reikalingi vaistai, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio
1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administraciniai teismai negali spręsti V. U. dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Padaręs išvadą, kad ši pareiškėjo skundo dalis nėra teisminga administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė ją priimti.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų. Nustatęs, kad V. U. skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas
2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui pateikus skundo patikslinimą, padaręs išvadą, kad skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nurodytą skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir
35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinančius įrodymus bei skundo reikalavimą (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pabrėžtina, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Abstraktus faktinių aplinkybių ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo reikalavimus.

Iš V. U. 2016 m. spalio 24 d. skundo matyti, kad jis turėjo tam tikrų trūkumų –nebuvo visiškai aišku, iš kokių konkrečių Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų kildinama neturtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė patikslinti skundą.

Vykdydamas teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, V. U. 2016 m. lapkričio 14 d. paštu išsiuntė patikslintą skundą (skundo papildymą). Įvertinus abiejų skundų turinį, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad buvo pagrindas jį laikyti nepaduotu. Iš V. U. skundo turinio akivaizdu, kad jis siekia neturtinės žalos, kurią vertina 5 520 Eur suma, atlyginimo. Nors skundo reikalavimas su ištaisymu ir gali kilti abejonių dėl tikslaus prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, tačiau pačiame skunde net keturis kartus nurodyta ta pati prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos suma. Taigi, teismo išvada, kad nėra nurodytas tikslus prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, nėra pagrįsta. Pareiškėjas taip pat nurodė motyvus dėl netinkamų kalinimo sąlygų – kamerų ploto trūkumą, judėjimo laisvės ribojimą, netinkamą pareigūnų elgesį su juo (neleidžia nueiti į biblioteką, lankyti tikinčiųjų būrelį). Nors netinkamo pareigūnų elgesio V. U. detaliau nepaaiškino, tačiau tai nesudarė pagrindo visą jo skundo dalį dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo laikyti nepaduota, nes skundo pagrįstumas, įrodymų pakankamumas gali būti vertinama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas nedetalizavo jam kilusių neigiamų pasekmių. Patikslintame skunde V. U. nurodė, kad dėl netinkamų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, depresiją, pažeminimą. Teismo siūlymas pareiškėjui nurodyti, kad jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, nėra suprantamas. Laikydamas V. U. skundo dalį nepaduota, teismas neatsižvelgė į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo specifiką, o jo nustatytų trūkumų iš esmės negalima laikyti trukdančiais pradėti administracinės bylos teiseną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Kadangi V. U. skunduose suformulavo reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti
5 520 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš dalies nurodė teisės aktų nuostatas, iš kurių kildina savo reikalavimus, nurodė, iš ko kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, ir kaip ji pasireiškė. Taigi, pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką ir nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai įvertino skundo pagrindą sudarančias aplinkybes jų pakankamumo administracinei bylai iškelti aspektu, netinkamai pritaikė skundo padavimą administraciniams teismas reglamentuojančias proceso normas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), todėl nepagrįstai V. U. skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo laikė nepaduota. Aptarta Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo V. U. skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo buvo laikoma nepaduota, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Likusią nutarties dalį (dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.